Duodopa

Duodopa draudžiama vartoti pacientams: kuriems yra padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai; sergantiems uždaro kampo glaukoma; turintiems sunkų širdies funkcijos nepakankamumą; ūminio insulto atveju; turintiems sunkių širdies ritmo sutrikimų; neselektyvių MAO inhibitorių ir selektyvių A tipo MAO inhibitorių draudžiama vartoti su Duodopa. Šių inhibitorių vartojimas turi būti nutrauktas likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki gydymo Duodopa pradžios. Duodopa galima skirti kartu su gamintojo rekomenduojama B tipo MAO selektyvių inhibitorių doze (pvz., selegilino hidrochloridu) (žr. 4.5 skyrių); kuriems yra būklės, kurių metu draudžiama vartoti adrenerginio poveikio vaistinių preparatų, pvz., esant feochromocitomai, hipertiroidizmui ir Kušingo sindromui. Kadangi levodopa gali suaktyvinti piktybinę melanomą, Duodopa draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra įtartinų nediagnozuotų odos pakitimų, ar tiems, kurie anksčiau sirgo melanoma.

Dozavimas Duodopa skiriamas nuolatinės poodinės infuzijos būdu 24 valandas per parą. Rekomenduojamas pradinis Duodopa infuzijos greitis nustatomas perskaičiuojant dienos metu suvartojamą levodopos kiekį į levodopos ekvivalentus (LE) ir jį padidinant tiek, kad būtų pakankama vartojant 24 valandas per parą (žr. „Gydymo pradžia“). Dozę galima koreguoti, kad būtų pasiektas klinikinis atsakas, kuris maksimaliai pailgina funkcinį „veikimo“ (angl. „On“) laiką ir sumažina „neveikimo“ (angl. „Off“) epizodų bei „veikimo“ epizodų su varginančia diskinezija skaičių ir jų trukmę. Didžiausia rekomenduojama foslevodopos paros dozė yra 6 000 mg (arba 25 ml Duodopa per parą, tai atitinka maždaug 4 260 mg levodopos per parą). Duodopa pakeičia vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra levodopos, ir katechol-O-metilo transferazės (angl. COMT) inhibitorius. Jei reikia, kartu gali būti skiriama ir kitų klasių vaistinių preparatų Parkinsono ligai gydyti. Gydymo pradžia Pacientai, atrinkti gydyti Duodopa, turi gebėti patys arba padedami prižiūrinčio asmens suprasti ir naudoti vaistinio preparato tiekimo sistemą. Prieš pradedant gydymą Duodopa ir, jei reikia, vėliau, pacientus reikia išmokyti tinkamai vartoti Duodopa ir naudoti tiekimo sistemą (žr. „Vartojimo metodas“). Norint pradėti gydymą Duodopa, būtina atlikti tris žingsnius: 1 žingsnis. Apskaičiuoti LE pagal paciento budrumo laikotarpiu vartojamus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra levodopos. 2 žingsnis. Nustatyti Duodopa infuzijos greitį per valandą. 3 žingsnis. Nustatyti įsotinamosios dozės tūrį. 1 žingsnis. Apskaičiuoti LE pagal paciento budrumo laikotarpiu vartojamus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra levodopos. Levodopos kiekį iš visų levodopos turinčių vaistinių preparatų, vartojamų budrumo laikotarpiu (paprastai 16 valandų per parą), reikia perskaičiuoti į LE, taikant atitinkamą dozės daugiklį iš 1 lentelės, ir tada susumuoti. Skaičiuodami atsižvelkite tik į levodopą ir COMT inhibitorius. Į šį skaičiavimą neįtraukite skubiai pagalbai vartojamos levodopos ir kitų vaistinių preparatų ar gydymų nuo parkinsonizmo, įskaitant ne budrumo laikotarpiu (pvz., naktį) vartojamus vaistinius preparatus. Jei per 24 valandų laikotarpį vartojama bet kokių COMT inhibitorių, LE sumai turi būti taikomas korekcijos koeficientas, nepriklausomai nuo COMT inhibitoriaus dozės, kaip nurodyta 1 lentelėje. 1 lentelė. Levodopos ekvivalentų (LE) apskaičiavimas Levodopos forma | Dozės daugiklis Greito atpalaidavimo, įskaitant enterinę suspensiją | 1 Ilgo atpalaidavimo, kontroliuojamo atpalaidavimo arba pailginto atpalaidavimoa | 0,75 Jei vartojama bet kokio COMT inhibitoriaus, pirmiau apskaičiuotų LE sumą padauginkite iš 1,33a | Jei vartojama bet kokio COMT inhibitoriaus, pirmiau apskaičiuotų LE sumą padauginkite iš 1,33a a Kombinuotuose LD/CD/COMT inhibitorių preparatuose esanti levodopa skaičiuojama kaip greito atpalaidavimo vaistinis preparatas ir turi būti pridedama prie LE iš visų kitų levodopos šaltinių prieš padauginant sumą iš COMT inhibitorių korekcijos koeficiento (t. y. netaikykite COMT korekcijos koeficiento vienam LE). CD = karbidopa; LD = levodopa; COMT = katechol-O-metilo transferazė; LE = levodopos ekvivalentai. | a Kombinuotuose LD/CD/COMT inhibitorių preparatuose esanti levodopa skaičiuojama kaip greito atpalaidavimo vaistinis preparatas ir turi būti pridedama prie LE iš visų kitų levodopos šaltinių prieš padauginant sumą iš COMT inhibitorių korekcijos koeficiento (t. y. netaikykite COMT korekcijos koeficiento vienam LE). CD = karbidopa; LD = levodopa; COMT = katechol-O-metilo transferazė; LE = levodopos ekvivalentai. 2 žingsnis. Nustatyti Duodopa infuzijos greitį per valandą. Žr. 2 lentelę, kurioje pateiktas siūlomas pradinis Duodopa infuzijos greitis pagal 1 žingsnyje apskaičiuotus LE. 2 lentelėje pateiktas valandinis Duodopa infuzijos greitis yra pagrįstas paciento suvartojamu LE kiekiu per įprastą 16 valandų budrumo laikotarpį (LE16). Jei 1 žingsnyje apskaičiuoti LE buvo pagrįsti ilgesniu arba trumpesniu nei 16 valandų budrumo laikotarpiu, LE turi būti perskaičiuoti 16 valandų laikotarpiui. Norėdami perskaičiuoti 16 valandų laikotarpiui, paimkite 1 žingsnyje apskaičiuotus LE, padalinkite iš valandų, kuriomis pacientas paprastai yra budrus, skaičiaus ir padauginkite iš 16. Tada remkitės 2 lentele, kurioje pateikti siūlomi pradiniai Duodopa infuzijos greičiai. Pradinį valandinį infuzijos greitį taip pat galima apskaičiuoti pagal po 2 lentele pateiktą formulę, kurioje X yra paciento budrumo valandų per parą skaičius. Šiame žingsnyje apskaičiuotas valandinis infuzijos greitis turi būti įvestas kaip bazinis infuzijos greitis programuojant pompą (daugiau informacijos žr. pompos naudojimo instrukcijoje). 2 lentelė. Siūlomas pradinis valandinis Duodopa infuzijos greitis LE16 (LE iš visų geriamųjų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra LD, išgertų per 16 valandų budrumo laikotarpį (mg)) | Siūlomas pradinis valandinis Duodopa infuzijos greitis (ml/h)a per 24 valandas < 400 | 0,15 400–499 | 0,15–0,17 500–599 | 0,17–0,20 600–699 | 0,20–0,24 700–799 | 0,24–0,27 800–899 | 0,27–0,30 900–999 | 0,30–0,34 1 000–1 099 | 0,34–0,37 1 100–1 199 | 0,37–0,40 1 200–1 299 | 0,40–0,44 1 300–1 399 | 0,44–0,47 1 400–1 499 | 0,47–0,51 1 500–1 599 | 0,51–0,54 1 600–1 699 | 0,54–0,57 1 700–1 799 | 0,57–0,61 1 800–1 899 | 0,61–0,64 1 900–1 999 | 0,64–0,68 2 000–2 099 | 0,68–0,71 2 100–2 199 | 0,71–0,74 2 200–2 299 | 0,74–0,78 2 300–2 399 | 0,78–0,81 2 400–2 499 | 0,81–0,84 2 500–2 599 | 0,84–0,88 2 600–2 699 | 0,88–0,91 2 700–2 799 | 0,91–0,94 2 800–2 899 | 0,94–0,98 2 900–2 999 | 0,98–1,01 3 000–3 099 | 1,01–1,04 > 3 100 | 1,04 a Valandinį infuzijos greitį galima apskaičiuoti pagal toliau pateiktą formulę, kurioje X yra paciento budrumo valandų skaičius, naudotas LE nustatyti (pvz., pirmiau pateiktoje lentelėje X = 16). Valandinis infuzijos greitis (ml/h) = [(LE ∙ 0,92 ∙ 1,41) ∕ 240] ∕ X Prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuojamas „Siūlomas pradinis valandinis Duodopa infuzijos greitis“: bendras dienos LE per 16 valandų skaičius padidinamas 50 %, kad atitiktų vartojimą 24 valandas; po oda vartojamos foslevodopos biologinis įsisavinamumas yra 8 % didesnis nei per žarnyną absorbuojamos levodopos; foslevodopos ir levodopos molekulinės masės santykis yra 1,41:1; viename Duodopa mililitre yra 240 mg foslevodopos ir 12 mg foskarbidopos; dauguma PL sergančių pacientų gydomi geriamaisiais vaistais nuo PL budrumo laikotarpiu (paprastai 16 valandų per parą gydymo laikotarpiu); apskaičiavus foslevodopos kiekį, reikalingą 16 valandų laikotarpiui, jis dalijamas iš 240 mg, kad būtų nustatytas mililitrų, reikalingų 16 valandų laikotarpiui, skaičius, o po to dalijama iš 16 valandų, kad būtų nustatytas valandinis infuzijos greitis. LE = levodopos ekvivalentai; LD = levodopa. | a Valandinį infuzijos greitį galima apskaičiuoti pagal toliau pateiktą formulę, kurioje X yra paciento budrumo valandų skaičius, naudotas LE nustatyti (pvz., pirmiau pateiktoje lentelėje X = 16). Valandinis infuzijos greitis (ml/h) = [(LE ∙ 0,92 ∙ 1,41) ∕ 240] ∕ X Prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuojamas „Siūlomas pradinis valandinis Duodopa infuzijos greitis“: bendras dienos LE per 16 valandų skaičius padidinamas 50 %, kad atitiktų vartojimą 24 valandas; po oda vartojamos foslevodopos biologinis įsisavinamumas yra 8 % didesnis nei per žarnyną absorbuojamos levodopos; foslevodopos ir levodopos molekulinės masės santykis yra 1,41:1; viename Duodopa mililitre yra 240 mg foslevodopos ir 12 mg foskarbidopos; dauguma PL sergančių pacientų gydomi geriamaisiais vaistais nuo PL budrumo laikotarpiu (paprastai 16 valandų per parą gydymo laikotarpiu); apskaičiavus foslevodopos kiekį, reikalingą 16 valandų laikotarpiui, jis dalijamas iš 240 mg, kad būtų nustatytas mililitrų, reikalingų 16 valandų laikotarpiui, skaičius, o po to dalijama iš 16 valandų, kad būtų nustatytas valandinis infuzijos greitis. LE = levodopos ekvivalentai; LD = levodopa. 3 žingsnis. Nustatyti įsotinamosios dozės tūrį. Įsotinamąją dozę galima suleisti prieš pat pradedant valandinę infuziją, kad būtų greitai pasiekta simptomų kontrolė, kai gydymas Duodopa pradedamas esant „neveikimo“ būsenai (arba jei pompa buvo išjungta ilgiau nei 3 valandas). Įsotinamosios dozės gali būti skiriamos pompa arba geriamosiomis karbidopos-levodopos greito atpalaidavimo tabletėmis. 3 lentelėje pateikiamas rekomenduojamas Duodopa įsotinamosios dozės tūris (ml), kurį reikia užprogramuoti pompoje (žr. pompos naudojimo instrukciją), ir atitinkamas greito atpalaidavimo levodopos kiekis (mg), nepriklausomai nuo kartu vartojamo periferinio DOPA dekarboksilazės inhibitoriaus (pvz., karbidopos, benserazido). 3 lentelė. Duodopa tūrio, rekomenduojamo įsotinamajai dozei, nustatymas Rekomenduojamas įsotinamosios dozės tūris (ml), kurį reikia užprogramuoti pompoje | Apytikslis atitinkamas levodopos kiekis (mg) 0,6 | 100 0,9–1,2 | 150–200 1,5–1,8 | 250–300 2,0 | 350 0,1 ml Duodopa sudėtyje yra 24 mg foslevodopos (atitinka maždaug 17 mg levodopos). Pompa gali tiekti nuo 0,1 ml iki daugiausiai 3,0 ml dydžio įsotinamąją dozę, žingsnelis yra 0,1 ml. | 0,1 ml Duodopa sudėtyje yra 24 mg foslevodopos (atitinka maždaug 17 mg levodopos). Pompa gali tiekti nuo 0,1 ml iki daugiausiai 3,0 ml dydžio įsotinamąją dozę, žingsnelis yra 0,1 ml. Optimizavimas ir palaikymas Sveikatos priežiūros specialistas gali koreguoti pradinį valandinį infuzijos greitį, kad pacientui būtų pasiektas optimalus klinikinis atsakas. Valandinis infuzijos greitis turi būti nepertraukiamai naudojamas visą 24 valandų infuzijos laikotarpį. Esant poreikiui, sveikatos priežiūros specialistas gali užprogramuoti ir įjungti 2 alternatyvius valandinius infuzijos greičius (mažą / didelį). Visus infuzijos greičius galima koreguoti žingsneliais po 0,01 ml/h (tai atitinka maždaug 1,7 mg levodopos per valandą), bet greitis negali būti didesnis kaip 1,04 ml/h (arba maždaug 4 260 mg levodopos per parą [6 000 mg foslevodopos per parą]). Pompoje prieiga prie dozės konfigūracijos yra apsaugota, kad pacientai negalėtų patys keisti iš anksto užprogramuoto tiekimo greičio arba papildomos dozės funkcijos. Duodopa galima vartoti vieną arba, jei reikia, kartu su kitais kartu vartojamais vaistiniais preparatais nuo Parkinsono ligos, remiantis sveikatos priežiūros specialisto sprendimu. Duodopa infuzijos metu gali būti svarstoma galimybė sumažinti kitų kartu vartojamų vaistinių preparatų nuo Parkinsono ligos vartojimą, o po to koreguoti Duodopa dozę. Duodopa vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra levodopos, arba su vaistiniais preparatais, kurie reikšmingai reguliuoja sinapsinio dopamino kiekį (pvz., COMT inhibitoriais), netirtas. Alternatyvus tiekimo greitis Pompa taip pat leidžia užprogramuoti 2 alternatyvias infuzijos greičio parinktis pacientui (mažas / didelis). Alternatyvius infuzijos greičius turi įjungti ir iš anksto užprogramuoti sveikatos priežiūros specialistas; juos pacientai gali pasirinkti atsižvelgdami į funkcinio poreikio pokyčius, pvz., sumažindami dozę naktį arba padidindami dozę ilgalaikės intensyvios veiklos metu (daugiau informacijos žr. pompos naudojimo instrukcijoje). Papildomos dozės Sveikatos priežiūros specialistui įjungus atitinkamą funkciją, pacientai gali savarankiškai susileisti papildomą dozę, kad suvaldytų ūmius „neveikimo“ periodo simptomus, pasireiškiančius nuolatinės infuzijos metu. Papildomos dozės tūrį galima pasirinkti iš 5 variantų (žr. 4 lentelę). Papildomos dozės funkcija leidžia susileisti ne daugiau kaip 1 papildomą dozę per valandą. Jei per 24 valandų per parą gydymo laikotarpį pacientas suvartoja 5 ar daugiau papildomų dozių, reikia apsvarstyti galimybę peržiūrėti bazinį infuzijos greitį. Galimybę įjungti šią funkciją ir minimalų laiką, reikalingą tarp papildomų dozių, nustato sveikatos priežiūros specialistas, o pacientas jos keisti negali (išsamesnės informacijos apie papildomų dozių funkcijos programavimą žr. pompos naudojimo instrukcijoje). 4 lentelė. Duodopa papildomos dozės galimybė Duodopa tūris (ml) | Levodopos ekvivalentai (mg) 0,10 | 17 0,15 | 25,5 0,20 | 34 0,25 | 42,5 0,30 | 51 Vartojimo metodas Duodopa leidžiamas po oda, geriausia į pilvą, vengiant srities 5 cm spinduliu aplink bambą. Ruošdami ir leisdami šį vaistinį preparatą naudokite aseptinius metodus. Infuzijos rinkinys (kaniulė) gali likti vietoje iki 3 parų, kai vaistinis preparatas infuzuojamas nepertraukiamai. Infuzijos vietą keiskite ir naudokite naują infuzijos rinkinį ne rečiau kaip kas 3 paras. Rekomenduojama, kad naujos infuzijos vietos būtų ne arčiau kaip 2,5 cm nuo per pastarąsias 12 parų naudotų vietų. Duodopa negalima infuzuoti į vietas, kurios yra jautrios, su kraujosruvomis, paraudusios ar jaučiamas sukietėjimas. Duodopa galima vartoti tik su Vyafuser pompa (daugiau informacijos žr. pompos naudojimo instrukcijoje), naudojant sterilius vienkartinius infuzinius komponentus (švirkštą, infuzijos rinkinį ir flakono adapterį), kurie yra įvardyti kaip tinkami naudoti. Prieš pradedant gydymą Duodopa ir prireikus vėliau pacientus reikia išmokyti tinkamai vartoti Duodopa ir naudoti tiekimo sistemą (pompą, tirpalo flakoną, flakono adapterį, švirkštą, infuzijos rinkinį, nešioti skirtą priedą, įkraunamąją bateriją ir įkroviklį). Farmakokinetinis kryžminis tyrimas parodė, kad leidžiant Duodopa į ranką ir šlaunį ekspozicija yra beveik tokia pati, kaip ir leidžiant į pilvą (žr. „Absorbcija“ 5.2 skyriuje). Ilgalaikis saugumas ir veiksmingumas leidžiant į ranką ir šlaunį nevertintas. Vaistinį preparatą reikia laikyti ir tvarkyti taip, kaip aprašyta 6.4 skyriuje „Specialios laikymo sąlygos“. Vaistinio preparato flakonus galima naudoti tik vieną kartą. Perkėlus flakono turinį į švirkštą, švirkšto turinys turi būti sunaudotas per 24 valandas. Panaudotus vaistinio preparato flakonus ir švirkštus reikia išmesti pagal vietos taisykles. Švirkštus reikia išmesti, net jei juose liko vaistinio preparato likučių, kaip nurodė sveikatos priežiūros specialistas (žr. 6.6 skyrių „Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti“). Laikinas gydymo nutraukimas Paprastai reikia vengti staigaus Duodopa nutraukimo arba greito Duodopa dozės sumažinimo, neskiriant alternatyvaus dopaminerginio gydymo (žr. 4.4 skyrių). Duodopa vartojimą galima trumpam nutraukti nesiimant papildomų priemonių, pavyzdžiui, kai pacientas prausiasi duše. Jei pertraukos trunka ilgiau nei 1 valandą, reikia naudoti naują infuzijos rinkinį (vamzdelį ir kaniulę) ir jį perkelti į kitą infuzijos vietą. Jei infuzija buvo nutraukta ilgesniam nei 3 valandų laikotarpiui, pacientas taip pat gali savarankiškai susileisti įsotinamąją dozę (jei sveikatos priežiūros specialistas įjungė atitinkamą funkciją), kad būtų greitai atkurta simptomų kontrolė. Jei gydymas Duodopa laikinai nutraukiamas ilgesniam laikui (> 24 valandoms) arba nutraukiamas visam laikui, sveikatos priežiūros specialistas turi parinkti tinkamą alternatyvų dopaminerginį gydymą (pvz., geriamąja levodopa / karbidopa). Gydymą Duodopa galima atnaujinti bet kuriuo metu, laikantis tų pačių nurodymų, kaip ir pradedant gydymą Duodopa (žr. „Gydymo pradžia“ 4.2 skyriuje). Ypatingos populiacijos Duodopa farmakokinetika nebuvo įvertinta jokioje ypatingoje populiacijoje. Duodopa skirtas vartoti Parkinsono liga sergantiems pacientams, kurie jau vartoja stabilią geriamosios levodopos dozę. Ekspozicijos skirtumai nelaikomi kliniškai reikšmingais, nes Duodopa optimizuojamas pacientams pradėjus gydymą. Todėl nesitikima, kad kovariacijos poveikis turės įtakos klinikiniam veiksmingumui ar saugumui. Daugiau informacijos apie levodopos ir karbidopos farmakokinetiką ypatingose populiacijose žr. 5.2 skyriuje.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės dėl Duodopa Keli toliau pateikiami įspėjimai ir atsargumo priemonės taikomos levodopai, taigi, ir vaistiniam preparatui Duodopa. Duodopa nerekomenduojama gydyti vaistinių preparatų sukeltų ekstrapiramidinių reakcijų; Duodopa reikia atsargiai vartoti pacientams, sergantiems sunkia širdies ir kraujagyslių ar plaučių liga, bronchine astma, inkstų, kepenų ar endokrinine liga, ir tiems ligoniams, kuriems praeityje yra buvusi pepsinė opa ar traukulių. Parenkant pradinę vaistinio preparato dozę, ypač atidžiai reikia stebėti pacientus, kuriems yra buvęs miokardo infarktas, ir kuriems yra liekamųjų prieširdžių ar skilvelių aritmijų. Visi pacientai, gydomi Duodopa, turi būti atidžiai stebimi, ar jiems neatsiranda psichinių pokyčių, depresijos su polinkiu savižudybei ir kitų rimtų psichikos pakitimų. Atsargiai reikia gydyti ligonius, kuriems yra buvę ar šiuo metu yra psichozės požymių. Didesnis haliucinacijų dažnis gali pasireikšti pacientams, gydomiems dopamino agonistais ir (arba) kitais dopaminerginiais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra levodopos, įskaitant Duodopa. Atsiradus šių simptomų, rekomenduojama peržiūrėti gydymą. Atsargiai reikia vartoti kartu su antipsichotiniais vaistiniais preparatais, dopamino receptorių blokatoriais, ypač D2 receptorių antagonistais. Pacientus reikia atidžiai stebėti, ar nemažėja gydymo nuo Parkinsono ligos poveikis ir ar nesunkėja parkinsonizmo simptomai (žr. 4.5 skyrių). Duodopa atsargiai reikia vartoti pacientams, sergantiems lėtine atvirojo kampo glaukoma, jiems reikia rūpestingai tirti ir tinkamai reguliuoti akispūdį gydymo metu. Duodopa gali sukelti ortostatinę hipotenziją, todėl šio vaistinio preparato reikia atsargiai skirti tiems pacientams, kurie vartoja kitų vaistinių preparatų, galinčių sukelti ortostatinę hipotenziją (žr. 4.5 skyrių). Parkinsono liga sergantiems pacientams levodopa gali sukelti mieguistumą ir staigaus miego epizodų, todėl reikia atsargiai vairuoti bei valdyti mechanizmus (žr. 4.7 skyrių). Yra duomenų, kad staiga nutraukus gydymą vaistiniais preparatais nuo Parkinsono ligos, gali atsirasti simptomų, panašių į piktybinio neurolepsinio sindromo (PNS) simptomus: raumenų rigidiškumas, kūno temperatūros pakilimas, psichikos pokyčiai (pvz., sujaudinimas, sumišimas, koma) bei padidėjęs serumo kreatino fosfokinazės aktyvumas. Retais atvejais ligoniams, sergantiems Parkinsono liga, atsirado antrinė PNS rabdomiolizė ar sunki diskinezija. Todėl tie pacientai, kuriems levodopos kartu su karbidopa dozė staiga sumažinama ar gydymas šiais vaistiniais preparatais yra nutraukiamas, turi būti atidžiai stebimi, ypač tie, kurie dar gydomi antipsichotiniais vaistiniais preparatais. Nėra duomenų, kad dėl Duodopa vartojimo būtų atsiradęs PNS ar rabdomiolizė. Pacientus reikia nuolat stebėti, ar nesivysto impulsų kontrolės sutrikimų. Pacientai ir juos slaugantys asmenys turi būti informuoti, kad vartojantiems dopamino agonistų ir (ar) taikant kitokį dopaminerginį gydymą, kurio sudėtyje yra levodopos (įskaitant ir Duodopa), gali pasireikšti tokie impulsų kontrolės sutrikimų simptomai kaip patologinis lošimas, padidėjęs libido ir hiperseksualumas, kompulsinis išlaidavimas ar pirkimas, besaikis, kompulsinis valgymas. Atsiradus šių simptomų, rekomenduojama peržiūrėti gydymą. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad pacientams, sergantiems Parkinsono liga, yra didesnis pavojus susirgti melanoma negu bendrai populiacijai. Neaišku, ar padidėjusi rizika sietina su Parkinsono liga, ar su kitais veiksniais, pvz., vaistiniais preparatais, vartojamais Parkinsono ligai gydyti. Todėl vartojant Duodopa bet kuriai indikacijai, pacientams ir gydytojams patariama reguliariai stebėti, ar nepasireiškia melanoma. Geriausiai būtų, kad atitinkamą kvalifikaciją turintys gydytojai (pvz., dermatologai) periodiškai apžiūrėtų odą. Dopamino reguliacijos sutrikimo sindromas (DRSS) yra piktnaudžiavimo vaistais sutrikimas, dėl kurio kai kurie karbidopa / levodopa gydomi pacientai pradeda vartoti per didelių preparato dozių. Prieš pradedant skirti gydymą pacientus ir juos prižiūrinčius asmenis reikia įspėti apie galimą DRSS pasireiškimo riziką. Duodopa dozę gali prireikti sumažinti, siekiant išvengti levodopos sukeltos diskinezijos. Gydant Duodopa rekomenduojama periodiškai tirti kepenų, kraujodaros, širdies ir kraujagyslių bei inkstų funkcijas. Duodopa sudėtyje yra hidrazino, kuris yra foskarbidopos skilimo produktas, jis gali būti genotoksiškas ir galimai kancerogeniškas. Duodopa paros dozės mediana yra maždaug 2 541 mg per parą foslevodopos ir 127 mg per parą foskarbidopos. Didžiausia rekomenduojama paros dozė yra 6 000 mg foslevodopos ir 300 mg foskarbidopos. Jos sudėtyje yra hidrazino, kurio ekspozicijos mediana yra 0,2 mg per parą, o daugiausiai gali būti 0,5 mg per parą. Klinikinė hidrazino poveikio reikšmė nėra žinoma. Sumažėjęs gebėjimas valdyti tiekimo sistemą gali sukelti komplikacijų. Tokiems pacientams turėtų padėti prižiūrintis asmuo (pvz., slaugytojas arba artimas giminaitis). Staigus ar laipsniškas bradikinezijos simptomų sunkėjimas gali reikšti, kad prietaisas užsikimšo dėl kokios nors priežasties, kurią būtina nustatyti. Pranešta apie polineuropatijos atvejus pacientams, gydytiems vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra levodopos ir karbidopos. Prieš pradedant gydymą ir periodiškai vėliau būtina įvertinti, ar praeityje nėra buvę polineuropatijos simptomų ir žinomų rizikos veiksnių. Gauta pranešimų apie reiškinius infuzijos vietoje (žr. 4.8 skyrių) pacientams, vartojantiems Duodopa. Norint sumažinti riziką, rekomenduojama laikytis aseptinių metodų, vartojant šio vaistinio preparato, ir dažnai keisti infuzijos vietą. Klinikinių tyrimų metu keletai pacientų, kuriems pasireiškė reakcijų infuzijos vietoje, taip pat pasireiškė infekcijų infuzijos vietoje. Todėl rekomenduojama atidžiai stebėti sunkias reakcijas ir infekcijas infuzijos vietoje. Duodopa sudėtyje yra natrio Šio vaistinio preparato mililitre yra 42,4 mg (maždaug 1,84 mmol) natrio, tai atitinka 2,1 % didžiausios PSO rekomenduojamos natrio paros normos. Didžiausioje šio vaistinio preparato paros dozėje yra 54 % PSO rekomenduojamos didžiausios natrio paros normos. Duodopa sudėtyje yra didelis natrio kiekis. Tai ypač svarbu pacientams, kuriems kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausios nepageidaujamos reakcijos (≥ 10 %), apie kurias pranešta visų III fazės tyrimų metu Duodopa gydomiems pacientams, buvo reiškiniai infuzijos vietoje (eritema infuzijos vietoje, celiulitas infuzijos vietoje, mazgelis infuzijos vietoje, skausmas infuzijos vietoje, edema infuzijos vietoje, reakcija infuzijos vietoje ir infekcija infuzijos vietoje), haliucinacijos, pargriuvimas ir nerimas. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta visų III fazės tyrimų metu Duodopa gydomiems pacientams (379 pacientams, kurių bendra ekspozicija buvo 414,3 sutartinių pacientų metų, 230 tiriamųjų, kurių ekspozicija buvo ≥ 6 mėnesiai, 204 tiriamiesiems, kurių ekspozicija buvo ≥ 12 mėnesių) arba Duodopa žarnyno gelio duomenys, remiantis gydymo metu atsiradusių nepageidaujamų reakcijų dažnumu, neatsižvelgiant į priskirtą priežastingumą, išvardyti 5 lentelėje pagal MedDRA organų sistemų klases. Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) ir labai retas (< 1/10 000). 5 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų sąrašas Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujamos reakcijos Infekcijos ir infestacijos | Labai dažnas | Celiulitas infuzijos vietoje Infekcija infuzijos vietoje Šlapimo takų infekcijosb Infekcijos ir infestacijos | Dažnasa | Abscesas infuzijos vietoje Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnas | Anemijab Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Leukopenijab Trombocitopenijab Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Anafilaksinė reakcijab,e Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Sumažėjęs apetitas Psichikos sutrikimai | Labai dažnas | Nerimas Depresija Haliucinacijosc Psichikos sutrikimai | Dažnas | Nenormalūs sapnaib Sujaudinimasb Sumišimo būsena Deliuzijos Impulsų kontrolės sutrikimas Nemiga Paranoja Psichozinis sutrikimas Miego priepuoliaib Miego sutrikimasb Suicidinės mintys Psichikos sutrikimai | Nedažnas | Įvykdyta savižudybėb Demencijab Dezorientacijab Dopamino reguliacijos sutrikimo sindromas Euforinė nuotaikab Baimėb Padidėjęs lytinis potraukisb Košmaraib Bandymas nusižudytib Psichikos sutrikimai | Retas | Nenormalus mąstymasb Nervų sistemos sutrikimai | | Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Kognityvinis sutrikimas Svaigulys Ortostatinis svaigulys Diskinezija Distonija Galvos skausmas Hipestezija „Veikimo“ ir „neveikimo“ fenomenas Parestezija Polineuropatijad Mieguistumas Apalpimas Tremorasb Nervų sistemos sutrikimai | Nedažnas | Ataksijab Traukuliaib Eisenos sutrikimaib Akių sutrikimai | Nedažnas | Uždaro kampo glaukomab Blefarospazmasb Dvejinimasis akyseb Regos nervo išeminė neuropatijab Miglotas matymasb Širdies sutrikimai | Dažnas | Nereguliarus širdies ritmasb Širdies sutrikimai | Nedažnas | Palpitacijos Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Hipertenzija Hipotenzija Ortostatinė hipotenzija Kraujagyslių sutrikimai | Nedažnas | Flebitasb Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnas | Dusulys Orofaringinis skausmasb Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažnas | Disfonijab Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Retas | Nenormalus kvėpavimasb Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Pilvo tempimasb Pilvo skausmas Vidurių užkietėjimas Viduriavimas Burnos sausumas Skonio sutrikimasb Dispepsijab Disfagijab Meteorizmasb Pykinimas Vėmimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas | Seilėtekisb Virškinimo trakto sutrikimai | Retas | Griežimas dantimisb Pakitusi seilių spalvab Glosodinijab Žagsėjimasb Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Kontaktinis dermatitasb Hiperhidrozėb Niežėjimas Išbėrimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | Nuplikimasb Eritemab Dilgėlinėb Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas | Pakitusi prakaito spalvab Piktybinė melanomab Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažnas | Raumenų spazmai Kaklo skausmasb Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas | Šlapimo nelaikymas Šlapimo susilaikymas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažnas | Chromaturijab Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Retas | Priapizmasb Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas | Eritema infuzijos vietoje Reakcija infuzijos vietoje Mazgelis infuzijos vietoje Edema infuzijos vietoje Skausmas infuzijos vietoje Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnasa | Silpnumas Nuovargis Kraujosruva infuzijos vietoje Odos lupimasis infuzijos vietoje Ekstravazacija infuzijos vietoje Hematoma infuzijos vietoje Hemoragija infuzijos vietoje Sukietėjimas infuzijos vietoje Uždegimas infuzijos vietoje Sudirginimas infuzijos vietoje Sankaupa (gumbas) infuzijos vietoje Papulė infuzijos vietoje Niežėjimas infuzijos vietoje Išbėrimas infuzijos vietoje Tinimas infuzijos vietoje Negalavimas Periferinė edema Skausmasb Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas | Krūtinės skausmasb Tyrimai | Dažnas | Padidėjusi aminorūgščių koncentracija (padidėjusi metilmalono rūgšties koncentracija)b Padidėjusi homocisteino koncentracija kraujyjeb Vitamino B6 kiekio sumažėjimas Vitamino B12 stokab Svorio sumažėjimas Padidėjęs svorisb Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Labai dažnas | Pargriuvimas a Dažnos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su reiškiniais infuzijos vietoje, buvo įtrauktos, jei jų dažnis buvo ≥ 2 %. b Šios nepageidaujamos reakcijos vartojant Duodopa žarnyno gelį užfiksuotos kaip su vaistiniu preparatu susiję reiškiniai. Tačiau šie reiškiniai nebuvo laikomi su Duodopa vartojimu susijusiomis nepageidaujamomis reakcijomis. c Haliucinacijos apima haliucinacijas, regos haliucinacijas, klausos haliucinacijas, kvapo haliucinacijas, lytėjimo haliucinacijas ir mišrias haliucinacijas. d Polineuropatija apima periferinę neuropatiją, polineuropatiją, sumažėjusį vibracijos pojūtį, periferinę sensorinę neuropatiją, jutimo sutrikimus ir jutimų praradimą. e Remiantis po vaistinio preparato registracijos gautais duomenimis | a Dažnos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su reiškiniais infuzijos vietoje, buvo įtrauktos, jei jų dažnis buvo ≥ 2 %. b Šios nepageidaujamos reakcijos vartojant Duodopa žarnyno gelį užfiksuotos kaip su vaistiniu preparatu susiję reiškiniai. Tačiau šie reiškiniai nebuvo laikomi su Duodopa vartojimu susijusiomis nepageidaujamomis reakcijomis. c Haliucinacijos apima haliucinacijas, regos haliucinacijas, klausos haliucinacijas, kvapo haliucinacijas, lytėjimo haliucinacijas ir mišrias haliucinacijas. d Polineuropatija apima periferinę neuropatiją, polineuropatiją, sumažėjusį vibracijos pojūtį, periferinę sensorinę neuropatiją, jutimo sutrikimus ir jutimų praradimą. e Remiantis po vaistinio preparato registracijos gautais duomenimis | a Dažnos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su reiškiniais infuzijos vietoje, buvo įtrauktos, jei jų dažnis buvo ≥ 2 %. b Šios nepageidaujamos reakcijos vartojant Duodopa žarnyno gelį užfiksuotos kaip su vaistiniu preparatu susiję reiškiniai. Tačiau šie reiškiniai nebuvo laikomi su Duodopa vartojimu susijusiomis nepageidaujamomis reakcijomis. c Haliucinacijos apima haliucinacijas, regos haliucinacijas, klausos haliucinacijas, kvapo haliucinacijas, lytėjimo haliucinacijas ir mišrias haliucinacijas. d Polineuropatija apima periferinę neuropatiją, polineuropatiją, sumažėjusį vibracijos pojūtį, periferinę sensorinę neuropatiją, jutimo sutrikimus ir jutimų praradimą. e Remiantis po vaistinio preparato registracijos gautais duomenimis Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Reiškiniai infuzijos vietoje III fazės tyrimų metu dažniausios nepageidaujamos reakcijos (NR), susijusios su Duodopa, buvo reakcijos infuzijos vietoje 77,6 % (N = 294) ir infekcijos infuzijos vietoje 41,4 % (N = 157). Klinikinių tyrimų metu vartojant Duodopa, buvo pastebėta reiškinių infuzijos vietoje, įskaitant reakcijas infuzijos vietoje ir infekcijas, kurios dažnai pasireiškia, atliekant poodines infuzijas. Dauguma reiškinių infuzijos vietoje buvo nesunkūs, lengvi arba vidutinio sunkumo ir išnyko savaime arba po gydymo, pavyzdžiui, antibiotikų ir (arba) įpjovimo bei drenavimo. Trims tiriamiesiems, kuriems buvo nustatyta infekcija infuzijos vietoje, infekcija komplikavosi į sepsį, dėl kurio juos reikėjo hospitalizuoti. Stebėkite, ar infuzijos vietoje nėra odos pokyčių, galinčių rodyti infekciją, pavyzdžiui, paraudimas susijęs su odos karštumu, patinimas, skausmas ir spalvos pasikeitimas spaudžiant. Vartojant šį vaistą reikia laikytis aseptinių metodų ir apsvarstyti galimybę keisti infuzijos vietą dažniau nei kas trečią dieną bei naudoti naują infuzijos rinkinį, jei pastebėjote šiuos odos pokyčius. Rekomenduojama, kad naujos infuzijos vietos būtų ne arčiau kaip 2,5 cm nuo per pastarąsias 12 parų naudotų vietų. Laboratoriniai tyrimai. Gydant levodopa kartu su karbidopa buvo gauta pranešimų apie tam tikrus laboratorinių tyrimų pokyčius, apie kuriuos reikia žinoti, gydant pacientus Duodopa. Pastebėti pokyčiai: padidėjusi šlapalo koncentracija, šarminės fosfatazės, aspartataminotransferazės (AST), alaninaminotransferazės (ALT), laktatdehidrogenazės (LDH) aktyvumas, padidėjęs bilirubino kiekis, gliukozės, kreatinino, šlapimo rūgšties kiekis kraujyje ir teigiama Kumbso reakcija, sumažėjęs hemoglobino kiekis ir hematokritas. Šlapime buvo aptikta leukocitų, bakterijų ir kraujo. Levodopa ir karbidopa, taip pat ir Duodopa, gali sąlygoti klaidingai teigiamą ketono nustatymo šlapime diagnostinėmis juostelėmis rezultatą. Pavirinus šlapimą ši reakcija nekinta. Naudojant gliukozės oksidazės metodiką gali būti klaidingai neigiami gliukozurijos tyrimo rezultatai. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).