Duphaston

Dozavimas Dozavimas, gydymo schema bei trukmė gali būti pritaikoma priklausomai nuo sutrikimo sunkumo ir reakcijos į gydymą. Mėnesinių sutrikimas Nuo 5 iki 25 ciklo dienos reikia gerti du kartus per parą po 10 mg. Endometriozė Nuo 5 iki 25 ciklo dienos arba nuolat reikia gerti 2 - 3 kartus per parą po 10 mg. Disfunkcinis kraujavimas (kol kraujavimas sustoja) 5 – 7 dienas reikia gerti 2 kartus per parą po 10 mg. Disfunkcinis kraujavimas (kraujavimo profilaktikai) Nuo 11 iki 25 ciklo dienos reikia gerti 2 kartus per parą po 10 mg. Antrinė amenorėja 10 ar 20 mg didrogesterono turi būti skiriama kasdien 14 dienų antroje teorinio menstruacinio ciklo pusėje, kad susidarytų optimali sekrecinė endometro transformacija, kai šis buvo tinkamai paruoštas endogeniniu arba egzogeniniu estrogenu. Priešmenstruacinis sindromas Nuo 11 iki 25 ciklo dienos reikia gerti 2 kartus per parą po 10 mg. Nereguliarus mėnesinių ciklas Nuo 11 iki 25 ciklo dienos reikia gerti 2 kartus per parą po 10 mg. Gresiantis abortas Reikia iš karto gerti 40 mg, po to, kol išnyks simptomai, gerti kas 8 val. po 10 mg. Įprastinis abortas Iki dvyliktos nėštumo savaitės reikia gerti du kartus per parą po 10 mg didrogesterono. Geltonkūnio nepakankamumo sukeltas nevaisingumas 10 ar 20 mg didrogesterono per parą, pradedant nuo antrosios menstruacinio ciklo pusės ir iki pirmosios kito ciklo dienos. Gydymas turi būti skiriamas mažiausiai tris ciklus iš eilės. Pakeičiamasis gydymas hormonais Pastovus nuoseklus gydymas: nuolat skiriamas estrogenas, o paskutiniąsias 14 dienų kiekviename 28 dienų cikle nuosekliai pridedama 10 mg didrogesterono tabletė. Ciklinis gydymas: kai estrogenas skiriamas cikliškai ir yra tam tikras laikotarpis, kai gydymas neskiriamas, paprastai gydymas skiriamas 21 dieną, o neskiriamas – 7 dienas. Viena 10 mg didrogesterono tabletė skiriama paskutiniąsias 12–14 gydymo estrogenu dienų. Priklausomai nuo klinikinio atsako, vėliau dozė gali būti pakoreguota iki 20 mg didrogesterono per parą. 12 - 18 metų paauglės Iki pirmųjų menstruacijų didrogesteronas draudžiamas. Didrogesterono saugumas ir veiksmingumas 12–18 metų paauglėms nenustatytas. Šiuo metu turimi duomenys aprašyti 4.8 ir 5.1 skyriuose, tačiau jokių dozavimo rekomendacijų nustatyti negalima. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Jei skiriamos didesnės vaistinio preparato dozės, vaistinio preparato dozę reikėtų tolygiai paskirstyti per dieną.

Prieš pradedant gydymą didrogesteronu dėl patologinio kraujavimo, turi būti nustatyta kraujavimo etiologija. Pirmaisiais gydymo mėnesiais gali pasitaikyti protarpinis pakraujavimas arba tepimas. Jei kraujavimas ar tepimas atsiranda po tam tikro gydymo laikotarpio arba jis tęsiasi nutraukus gydymą, reikėtų ištirti kraujavimo priežastis, dėl to gali reikėti ir endometriumo biopsijos piktybinėms endometriumo ligoms atmesti. Būklės, kurių metu reikia pacientę stebėti Jei kuri nors iš toliau nurodytų būklių pasireiškia pacientei, pasireiškė anksčiau ir (ar) buvo pasunkėjusi nėštumo ar ankstesnio gydymo hormonais metu, pacientę reikia atidžiai stebėti. Reikėtų žinoti, kad gydymo didrogesteronu metu šios būklės gali pasikartoti arba pasunkėti ir reikėtų apsvarstyti gydymo nutraukimą, jei pacientei yra: • porfirija; • depresija; • sutrikę kepenų funkcijos rodikliai dėl ūminės ar lėtinės kepenų ligos. Meningioma Užregistruotas su didrogesterono vartojimu susijusių meningiomų (pavienių ir dauginių) išsivystymas. Vadovaujantis klinikine praktika pacientes reikia stebėti, ar joms nepasireiškia meningiomai būdingų požymių ir simptomų. Jeigu pacientei diagnozuojama meningioma, vaistinio preparato, kurio sudėtyje didrogesterono vartojimą būtina nutraukti (žr. 4.3 skyrių). Nutraukus gydymą naviko dydis sumažėja. Toliau išvardyti įspėjimai ir atsargumo priemonės taikomi tuomet, kai didrogesteronas vartojamas kartu su estrogenais pakaitinei hormonų terapijai (PHT) Taip pat žr. įspėjimus ir atsargumo priemones estrogeno preparato pakuotės lapelyje. Gydant simptomus po menopauzės, PHT turėtų būti skiriama tik tais atvejais, jei šie simptomai turi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Visais atvejais gydymo nauda ir galimi pavojai turi būti atidžiai įvertinami bent kartą per metus ir PHT reikėtų skirti tik tuomet, kai gydymo nauda viršija galimą riziką. Įrodymų dėl pavojaus, gydant priešlaikinę menopauzę PHT, trūksta. Kadangi absoliučios rizikos lygmuo gydant jaunesnes moteris yra mažas, šioms moterims naudos ir galimos rizikos balansas gali būti palankesnis nei vyresnio amžiaus moterims. Medicininis ištyrimas / stebėjimas Prieš pradedant vartoti ar pakartotinai skiriant PHT, reikėtų surinkti išsamią asmeninę ir šeiminę medicininę anamnezę. Fizinis (taip pat ir dubens bei krūtų) ištyrimas turi būti paremtas šia anamneze ir kontraindikacijomis bei perspėjimais dėl vaisto vartojimo. Gydymo metu rekomenduojami periodiniai patikrinimai, kurių dažnis ir pobūdis parenkamas individualiai kiekvienai moteriai. Moteris reikėtų pamokyti, apie kokius krūtų pakitimus jos turėtų pranešti gydytojui ar slaugytojai (žr. „Krūties vėžys“ toliau). Tyrimai, taip pat ir atitinkami vaizdą teikiantys tyrimai, pvz., mamografija, turėtų būti atliekami, remiantis galiojančiomis patikros rekomendacijomis ir modifikuojami pagal individualius pacientės klinikinius poreikius. Endometriumo hiperplazija ir karcinoma Moterims, turinčioms gimdą, yra padidėjusi endometriumo hiperplazijos ir karcinomos rizika, kai ilgą laiką skiriami vien tik estrogenai. Papildomas tokių progestagenų, kaip didrogesteronas, paskyrimas cikliškai mažiausiai 12 dienų per mėnesį ar 28 dienų ciklą arba nuolatinė kombinuota estrogenų ir progestagenų terapija moteris, kurioms nepašalinta gimda, gali apsaugoti nuo padidėjusios rizikos, susijusios su PHT tik estrogenais. Krūties vėžys Turimi apibendrinti duomenys rodo, kad estrogenus ir progestagenus arba vien tik estrogenus PHT vartojančioms moterims yra padidėjusi krūties vėžio rizika, kuri priklauso nuo PHT trukmės. Kombinuotas gydymas estrogenais ir progestagenais: atsitiktinių imčių, placebo kontroliuojamas Moterų sveikatos iniciatyvinis tyrimas (MSI) ir perspektyvinių epidemiologinių tyrimų metaanalizė pastoviai rodo padidėjusią krūties vėžio riziką moterims, vartojančioms kombinuotą gydymą estrogenais ir progestagenais, kuri išryškėja maždaug po 3 (1–4) gydymo metų. Plačios metaanalizės rezultatai parodė, kad, nutraukus gydymą, papildoma rizika laikui bėgant sumažėja, o laikas, reikalingas, kad rizika grįžtų į pradinį lygmenį, priklauso nuo prieš tai taikytos PHT trukmės. Jei PHT buvo taikyta ilgiau kaip 5 metus, rizika gali išlikti 10 metų arba ilgiau. PHT, ypač kombinuotas gydymas estrogenais ir progestagenais, padidina mamografinių vaizdų tankį ir gali apsunkinti radiologinę krūties vėžio diagnostiką. Kiaušidžių vėžys Kiaušidžių vėžiu sergama daug rečiau nei krūties vėžiu. Epidemiologiniai didelės metaanalizės duomenys leidžia manyti, kad moterims, kurios vartoja PHT preparatų su vienu estrogenu arba sudėtinių PHT preparatų, kuriuose yra estrogeno ir progestageno, rizika, kuri pasireiškia per 5 šių preparatų vartojimo metus, būna šiek tiek didesnė ir ji, nustojus vartoti minėtų preparatų, per laiką sumažėja. Kai kurie kiti tyrimai, įskaitant MSI tyrimą, leidžia manyti, kad sudėtinių PHT preparatų vartojimas gali būti susijęs su panašia arba šiek tiek mažesne rizika (žr. 4.8 skyrių). Venų tromboembolija PHT susijusi su 1,3–3 kartus padidėjusia venų tromboembolijos (VTE), t. y. giliųjų venų trombozės ar plaučių embolijos, rizika. Tokių būklių išsivystymas labiau tikėtinas pirmaisiais PHT metais, nei vėliau. Pacientėms, kurioms diagnozuotos trombofilinės būklės, yra padidėjusi VTE rizika ir PHT gali šią riziką dar labiau padidinti. Todėl šioms pacientėms PHT yra kontraindikuotina. Bendrai priimti VTE rizikos veiksniai yra estrogenų vartojimas, vyresnis amžius, sudėtingos operacijos, ilgalaikė imobilizacija, nutukimas (KMI > 30 kg/m2), nėštumas ir laikotarpis po gimdymo, sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) ir vėžys. Bendro sutarimo dėl galimo varikozinių venų vaidmens VTE nėra. Kaip ir visiems pacientams, po operacijų turėtų būti skiriamos profilaktinės priemonės nuo VTE. Jei po planinės operacijos numatoma ilgalaikė imobilizacija, rekomenduojama nutraukti PHT 4-6 savaitės iki operacijos. Gydymas neturi būti atnaujintas, kol visiškai neatsistato moters judrumas. Moterims, kurios neturi asmeninės VTE anamnezės, tačiau turi pirmos eilės giminaičių, kuriems jauname amžiuje pasiriškė trombozė, po kruopščios konsultacijos gali būti pasiūlyti ribotų galimybių tyrimai (tyrimais diagnozuojama tik dalis trombofilinių sutrikimų). Jei nustatomas trombofilinis sutrikimas, kuris šeimos nariams segreguoja kartu su tromboze, arba jei sutrikimas yra sunkus (pvz., antitrombino, baltymo S ar baltymo C trūkumas ar kombinuoti trūkumai), PHT yra kontraindikuotina. Moterims, kurioms jau taikomas ilgalaikis gydymas antikoaguliantais, reikėtų kruopščiai apsvarstyti galimą PHT naudą ir riziką. Jei pradėjus gydymą išsivysto VTE, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Pacientės turi būti pamokytos nedelsiant kreiptis į gydytoją, kai tik pastebi galimai su tromboembolija susijusį simptomą (pvz., skausmingą kojos patinimą, staiga atsiradusį skausmą krūtinėje, dusulį). Koronarinė širdies liga (KŠL) Atsitiktinių imčių kontroliuojamuose tyrimuose nebuvo gauta jokių įrodymų, kad moterims su ar be diagnozuotos KŠL, vartojančioms kombinuotą PHT estrogenais ir progestagenais ar tik estrogenais, sumažėja miokardo infarkto rizika. Kombinuotas gydymas estrogenais ir progestagenu: santykinė KŠL rizika kombinuotos PHT estrogenais ir progestagenu metu yra šiek tiek padidėjusi. Kadangi pradinė absoliuti KŠL rizika stipriai priklauso nuo amžiaus, papildomų KŠL atvejų skaičius dėl estrogenų ir progestageno vartojimo yra labai nedidelis sveikoms moterims, artėjančioms prie menopauzės, tačiau vėliau su amžiumi padidėja. Išeminis insultas Kombinuotas gydymas estrogenais ir progestagenu ar tik estrogenais susijęs su iki 1,5 karto padidėjusia išeminio insulto rizika. Santykinė rizika nesikeičia priklausomai nuo amžiaus ar laiko santykio su menopauze. Vis dėlto, kadangi pradinė insulto rizika labai priklauso nuo amžiaus, bendra insulto rizika PHT vartojančioms moterims padidės su amžiumi. Kitos būklės Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientėms, kurioms nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami vaistinio preparato poveikiai, apie kuriuos pranešė pacientai, didrogesteronu klinikinių tyrimų metu gydomi dėl tokių indikacijų, kai gydymas estrogenais neskiriamas, yra migrena / galvos skausmas, pykinimas, menstruacijų sutrikimai ir krūtų skausmas / jautrumas. Klinikinių didrogesterono tyrimų metu (n=3 483), kai indikacijos neapėmė gydymo estrogenais, ir atskirų pranešimų duomenimis buvo stebimi šie nepageidaujami poveikiai su toliau nurodytais jų dažniais: MedDRA sistemos organų klasė | Dažni ≥1/100, <1/10 | Nedažni ≥1/1 000, <1/100 | Reti ≥1/10 000,<1/1 000 Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (taip pat ir cistos bei polipai) | | | Nuo progestagenų priklausomų navikų padidėjimas (pvz., meningiomos)* Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | Hemolizinė anemija* Psichikos sutrikimai | | Depresinės nuotaikos | Imuninės sistemos sutrikimai | | | Padidėjęs jautrumas Nervų sistemos sutrikimai | Migrena / galvos skausmas | Apsvaigimas | Mieguistumas Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Vėmimas | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Sutrikusi kepenų funkcija (su gelta, bloga savijauta ir pilvo skausmu) | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Alerginis dermatitas (bėrimas, niežėjimas ir dilgėlinė) | Angioneurozinė edema* Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Menstruacijų sutrikimai (įskaitant metroragiją, menoragiją, oligo-/amenorėją, dismenorėją ir nereguliarias menstruacijas) Krūtų skausmas / jautrumas | | Krūtų patinimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | | Edema Tyrimai | | Svorio padidėjimas | * Nepageidaujami poveikiai iš atskirų pranešimų, kurie nebuvo stebėti klinikinių tyrimų metu, priskirti prie dažnio kategorijos „reti“, remiantis tuo faktu, kad viršutinės pasikliautinojo 95 proc. intervalo ribos paskaičiavimas neviršija 3/x, kur x =3 483 (bendras klinikiniuose tyrimuose stebėtų asmenų skaičius). Nepageidaujami poveikiai paauglėms Remiantis atskirais pranešimais ir ribotais klinikinių tyrimų duomenimis, tikėtina, kad nepageidaujami poveikiai paauglėms yra panašūs kaip ir suaugusioms moterims. Nepageidaujami poveikiai, susiję su gydymu estrogenais ir progestagenais (taip pat žr. 4.4 skyrių ir estrogeninio preparato pakuotės lapelį): • krūties vėžys, endometriumo hiperplazija, endometriumo karcinoma, kiaušidžių vėžys; • venų tromboembolija; • miokardo infarktas, koronarinė širdies liga, išeminis insultas. Kiaušidžių vėžys PHT preparatų, kuriuose yra tik estrogeno, arba sudėtinių PHT preparatų, kuriuose yra estrogeno ir progestageno, vartojimas siejamas su šiek tiek padidėjusia kiaušidžių vėžio diagnozės rizika (žr. 4.4 skyrių). Atlikus 52 epidemiologinių tyrimų metaanalizę, moterims, šiuo metu vartojančioms PHT preparatų, nustatyta didesnė kiaušidžių vėžio rizika, palyginti su moterimis, kurios niekada nevartojo PHT preparatų (RK: 1,43, 95 proc. PI: 1,31–1,56). Tarp 50–54 metų moterų, PHT preparatų vartojusių 5 metus, tai sukėlė maždaug 1 papildomą atvejį/2000 vartotojų. Per 5 metus tarp 50–54 metų moterų, kurios nevartoja PHT preparatų, kiaušidžių vėžys bus diagnozuotas maždaug 2 moterims iš 2000. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt / nurodytais būdais.