Ebetrexat

Svarbus įspėjimas dėl Ebetrexat (metotreksato) dozavimo. Gydant reumatoidinį artritą, jaunatvinį (juvenilinį) idiopatinį artritą (JIA) ir psoriazę, Ebetrexat (metotreksatą) būtina vartoti tik kartą per savaitę. Dozavimo klaidos vartojant Ebetrexat (metotreksato) gali sukelti sunkių nepageidaujamų reakcijų, įskaitant mirtį. Labai atidžiai perskaitykite šį preparato charakteristikų santraukos skyrių. Ebetrexat gali skirti tik gydytojai, turintys gydymo metotreksatu patirties ir gerai suprantantys gydymo metotreksatu riziką. Ebetrexat leidžiamas tik kartą per savaitę. Vieną savaitės dieną rekomenduojama specifikuoti injekcijos diena. Pacientus būtina supažindinti ir išmokyti, kaip tinkamai susileisti metotreksatą savarankiškai. Pirmoji Ebetrexat injekcija turi būti atliekama tiesiogiai prižiūrint medicinos specialistui Dozavimas Reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams Rekomenduojama pradinė metotreksato dozė yra 7,5 mg kartą per savaitę. Ji leidžiama po oda, į raumenis arba veną. Priklausomai nuo ligos aktyvumo ir vaistinio preparato toleravimo pradinę dozę kas savaitę galima didinti. 25 mg savaitinės metotreksato dozės viršyti paprastai negalima. Didesnės negu 20 mg savaitinės dozės vartojimas gali būti susijęs su reikšmingu toksinio poveikio stiprėjimu, ypač kaulų čiulpų funkcijos slopinimu. Atsako į gydymą galima tikėtis po maždaug 4-8 gydymo savaičių. Norimam terapiniam poveikiui pasireiškus, dozę reikia palaipsniui mažinti iki mažiausios veiksmingos palaikomosios dozės. Poliartritinio tipo jaunatviniu idiopatiniu poliartritu sergantiems vaikams ir jaunesniems kaip 16 metų paaugliams Rekomenduojama dozė yra 10-15 mg/m2 kūno paviršiaus kartą per savaitę. Jeigu liga atspari gydymui, kartą per savaitę vartojamą dozę galima didinti iki 20 mg/m2 kūno paviršiaus. Padidinus dozę, pacientą reikia stebėti dažniau. Vaikams ir paaugliams metotreksatą reikia leisti po oda arba į raumenis, kadangi duomenų apie gydymą į veną leidžiamu vaistiniu preparatu yra mažai. Jaunatviniu idiopatiniu artritu (JIA) sergančius pacientus visada reikia pasiųsti į reumatologinį skyrių, specializuotą vaikams ir paaugliams gydyti. Ebetrexat nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 3 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą šios amžiaus grupės pacientams nepakanka. Sunkia paprastąja psoriaze arba psoriaziniu artritu sergantiems pacientams Paskutinę savaitę prieš pradedant gydyti, patariama suleisti bandomąją 5-10 mg dozę, kad būtų galima nustatyti nepageidaujamą idiosinkrazinį poveikį. Rekomenduojama pradinė metotreksato dozė yra 7,5 mg kartą per savaitę. Ji leidžiama po oda, į raumenis arba veną. Dozę galima palaipsniui didinti, tačiau paprastai 25 mg savaitinės dozės viršyti negalima. Didesnės negu 20 mg savaitinės dozės vartojimas gali būti susijęs su reikšmingu toksinio poveikio sustiprėjimu, ypač kaulų čiulpų funkcijos slopinimu. Atsako į gydymą paprastai galima tikėtis po maždaug 2-6 gydymo savaičių. Norimam terapiniam poveikiui pasireiškus, dozę reikia palaipsniui mažinti iki mažiausios veiksmingos palaikomosios dozės. Jeigu reikia, dozę galima didinti, tačiau paprastai didžiausios rekomenduojamos 25 mg savaitinės dozės viršyti negalima. Keliais išimtiniais atvejais kliniškai gali būti pateisinama didesnė dozė, tačiau didžiausios 30 mg metotreksato savaitinės dozės viršyti negalima, kadangi ženkliai stiprėja toksinis poveikis. Pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi Pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi, Ebetrexat reikia gydyti atsargiai. Jiems reikia koreguoti dozę, atsižvelgiant į kreatinino klirensą: Dozės, kurią reikia leisti, % Kreatinino klirensas (ml/min.) > 50 100 % 20-50 50 % < 20 Ebetrexat gydyti draudžiama. Pacientus, sergančius arba sirgusius reikšminga kepenų liga, ypač sukelta alkoholio, metotreksatu reikia gydyti itin atsargiai arba visiškai negydyti. Jeigu bilirubino yra  5 mg/dl (85,5 mikromolio/l), metotreksatu gydyti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Senyviems pacientams Senyviems pacientams reikia mažinti dozę, kadangi dėl amžiaus būna susilpnėjusi jų kepenų ir inkstų funkcija bei sumažėjęs foliatų atsargų kiekis. Pacientams, turintiems trečią pasiskirstymo skyrių (pleuros eksudaciją, ascitą) Kadangi pacientų, turinčių trečią pasiskirstymo skyrių, organizme metotreksato pusinė eliminacija gali būti 4 kartus ilgesnė už normalią, todėl jiems gali reikėti mažinti dozę, kai kuriais atvejais nutraukti metotreksato vartojimą (žr. 5.2 ir 4.4 skyrius). Vartojimo metodas ir gydymo trukmė Vieno užpildyto švirkšto turinys tinka vartoti tik vieną kartą. Ebetrexat injekcinį tirpalą galima leisti po oda, į raumenis arba veną (vaikams ir paaugliams galima leisti tik po oda arba į raumenis). Suaugusiems žmonėms į veną vaistinį preparatą reikia leisti vienu kartu (žr. ir 6.6 skyrių). Bendrą gydymo trukmę nustato gydytojas. Prieš vartojimą injekcinį tirpalą reikia apžiūrėti. Galima leisti tik skaidrų tirpalą, kuriame dalelių iš esmės nėra. Reikia išvengti bet kokio metotreksato sąlyčio su oda ir gleivine. Užteršimo atveju paveiktas vietas būtina nedelsiant nuplauti dideliu kiekiu vandens (žr. 6.6 skyrių). Reumatoidinį artritą, JIA, sunkią paprastąją psoriazę ir psoriazinį artritą Ebetrexat reikia gydyti ilgai. Reumatoidinis artritas Reumatoidiniu artritu sergančių pacientų atsako į gydymą galima tikėtis po 4-8 gydymo savaičių. Gydymą nutraukus, ligos simptomai gali atsinaujinti. Sunki paprastoji psoriazė arba sunkus psoriazinis artritas Atsako į gydymą paprastai galima tikėtis po 2-6 gydymo savaičių. Po to gydymą galima tęsti arba nutraukti priklausomai nuo klinikinių simptomų ir laboratorinių tyrimų duomenų pokyčių. PASTABA Geriamuosius preparatus pakeitus injekciniais, gali prireikti mažinti dozę, kadangi išgerto metotreksato biologinis prieinamumas kinta. Gali tekti papildomai gydyti folio ar folino rūgštimi, laikantis galiojančių gydymo gairių.

Pacientui būtina aiškiai nurodyti, kad Ebetrexat būtina leisti ne kasdien, bet tik kartą per savaitę. Netinkamas metotreksato vartojimas gali lemti sunkų, įskaitant galimai mirtiną, nepageidaujamą poveikį. Reikia aiškiai informuoti sveikatos priežiūros specialistus ir pacientus. Pranešimai apie mirties atvejus, ypač senyviems pacientams, yra susiję su atsitiktiniu kasdieniniu savaitinės dozės vartojimu. Dėl galimo toksinio poveikio kepenims rekomenduojama gydymo metotreksatu metu nevartoti kitų hepatotoksinių vaistinių preparatų, nebent tai neabejotinai būtina, ir alkoholio reikia vengti arba labai sumažinti jo vartojimą (žr. 4.5 skyrių). Inkstų funkcija Jeigu yra rizikos faktorių, tokių kaip sutrikusi (ar ribinė) inkstų funkcija, kartu vartoti nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo nerekomenduojama (gali padidėti toksinis poveikis). Dėl uždelstos metotreksato eliminacijos, pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, gydymas metotreksatu turi būti taikomas tik labai atsargiai ir mažesne doze (žr. 4.2 skyrių). Kadangi metotreksatas šalinamas daugiausia per inkstus, esant inkstų sutrikimui yra tikėtina padidėjusi koncentracija, kuri gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, tokias kaip inkstų funkcijos sutrikimas iki inkstų nepakankamumo. Taip pat pranešta apie sunkius nepageidaujamus poveikius, įskaitant mirtį, susijusius su nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo vartojimu. Gydymo metotreksatu metu, gali suintensyvėti inkstų veikla ir padidėti kai kurie laboratoriniai duomenys (kreatinino, šlapalo ir šlapimo rūgšties koncentracija kraujo serume). Toksinis poveikis virškinimo traktui Dehidrataciją lemiančios būklės (vėmimas, viduriavimas, stomatitas) gali stiprinti toksinį metotreksato poveikį dėl metotreksato kiekio padidėjimo. Šiais atvejais metotreksato vartojimą reikia nutraukti, kol simptomai išnyks. Metotreksatas ir pleuros eksudacija / ascitas Pacientų, kurių organizmo ertmėse (trečiame skyriuje) yra patologinė skysčio sankaupa, pvz., ascitas arba pleuros eksudacija, kraujo plazmoje metotreksato pusinės eliminacijos laikas gali būti ilgesnis ir dėl to padidėti toksinis poveikis. Prieš pradedant gydyti metotreksatu, ascitą arba pleuros eksudaciją reikia pašalinti. Didesnio atsargumo paprastai reikia pacientams, sergantiems nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu, taip pat jeigu yra sutrikusi plaučių funkcija. Infekcija ar imunologinės būklės Metotreksatas, dėl sukeliamo galimo poveikio imuninei sistemai, trikdo atsaką į vakcinas ir įtakoja imunologinių tyrimų (tyrimų imuninei reakcijai nustatyti) duomenis. Taigi metotreksatu gydomus pacientus vakcinuoti gyvosiomis vakcinomis reikia vengti. Metotreksatu gydomiems pacientams po vakcinacijos raupų vakcina buvo diseminuotos karvių raupų infekcijos atvejų. Metotreksatas sukelia hepatito B atsinaujinimą ir hepatito C pasunkėjimą, kartais mirtinus. Kai kuriais atvejais hepatitas B atsinaujino metotreksato vartojimą nutraukus. Norint įvertinti kepenų ligą, pacientams, kurių anamnezėje yra hepatitas B arba hepatitas C, prieš pradedant gydymą reikia atlikti klinikinius ir laboratorinius tyrimus. Remiantis šiais tyrimais, kai kuriems pacientams gydymas metotreksatu gali netikti. Taip pat jeigu yra neaktyvi, lėtinė infekcija, pvz. Herpes zoster ar tuberkuliozė, reikia ypatingo atsargumo, nes infekcija gali atsinaujinti. Gydymo metotreksatu metu gali pasireikšti oportunistinė infekcija, įskaitant Pneumocystis carinii sukeliamą pneumoniją, kuri gali būti mirtina. Toksinis poveikis plaučiams Gydymo metotreksatu laikotarpiu atsiradusios plaučių komplikacijos, krūtinplėvės eksudacija, alveolitas ar pneumonitas, susijęs su tokiais simptomais kaip bendras negalavimas, sausas dirginantis kosulys, dusulys iki dusulio ramybės būsenoje, kosulys, krūtinės skausmas, karščiavimas, hipoksemija ir rentgenu nustatomi infiltratai gali būti galimai pavojingo pažeidimo su galimai mirtinomis pasekmėmis požymiai. Metotreksato sukeliama plaučių liga, kaip pneumonitas, gali ūmiai pasireikšti bet kuriuo gydymo metu, ji ne visada visiškai praeidavo ir buvo pastebėta gydant bet kokiomis dozėmis (taip pat ir maža 7,5 mg savaitine doze). Įtarus, kad šių komplikacijų yra, gydymą metotreksatu reikia nedelsiant nutraukti ir atlikti visapusišką tyrimą infekcijai (įskaitant pneumoniją) atmesti. Be to, metotreksato vartojant pagal reumatologines ir susijusias indikacijas gauta pranešimų apie plaučių alveolinę hemoragiją. Šis reiškinys taip pat gali būti susijęs su vaskulitu ir kitomis gretutinėmis ligomis. Įtarus plaučių alveolinę hemoragiją turi būti apgalvoti neatidėliotini tyrimai diagnozei patvirtinti. Toksinis poveikis odai Buvo sunkių, kartais mirtinų, odos reakcijų, pvz., Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromo ir toksinės epidermio nekrolizės (Lajelio (Lyell) sindromo), atvejų. Jautrumas šviesai Pastebėta, kad kai kuriems metotreksato vartojantiems asmenims padidėjo jautrumas šviesai, pasireiškiantis sustiprėjusia nudegimo nuo saulės reakcija (žr. 4.8 skyrių). Reikia vengti intensyvios saulės šviesos ar ultravioletinių (UV) spindulių poveikio, nebent tai būtina medicininiais tikslais. Pacientai turi naudoti tinkamas apsaugos nuo saulės priemones, kad apsisaugotų nuo intensyvios saulės šviesos. Radiacijos sukeltas dermatitas ir saulės nudegimas gali pasikartoti gydymo metotreksatu metu (pasikartojanti reakcija). Psoriazės pažaida gali pasunkėti veikiant UV spinduliuotei ir kartu vartojant metotreksato. Gydant mažomis metotreksato dozėmis, nedažnais atvejais atsirado piktybinių limfomų, kurios nutraukus gydymą metotreksatu kai kada išnyko. Jei limfoma neišnyksta, reikia pradėti citotoksinį gydymą. Naujesnių tyrimų metu limfomos pasireiškimo dažnio padidėjimo gydymo metotreksatu laikotarpiu nenustatyta. Metotreksato leidžiant į veną gali pasireikšti ūminis encefalitas (smegenų uždegimas) ir ūminė encefalopatija (nenormalūs smegenų pokyčiai), kurie gali būti mirtini. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija (PDL) Gauta pranešimų apie metotreksatu, daugiausia kartu su kitais imunosupresantais, gydomų pacientų progresuojančios daugiažidininės leukoencefalopatijos (PDL) atvejus. PDL gali sukelti mirtį, ir į tai reikia atsižvelgti atliekant diferencinę diagnostiką pacientams, kurių imuninė sistema susilpnėjusi ir kuriems pasireiškia nauji arba sunkėjantys neurologiniai simptomai. Vartojimas senyviems pacientams Pranešimai apie mirties atvejus, ypač senyviems pacientams, yra susiję su atsitiktiniu kasdieniniu savaitinės dozės vartojimu. Ypač senyvus pacientus reikia tirti trumpais intervalais, kad būtų galima nustatyti ankstyvus toksinio poveikio požymius. Metotreksato dozę reikia pritaikyti atsižvelgiant į senyvą amžių ir susilpnėjusią kepenų ir inkstų funkciją (žr. 4.2 skyrių). Vaikų populiacija Vaikus ir paauglius pradėti gydyti metotreksatu ir stebėti gali tik specialistas, turintis patirties diagnozuojant ir gydant atitinkamas ligas. Vaisingumas ir reprodukcija Vaisingumas Gauta pranešimų apie tai, kad žmonėms metotreksatas sukelia oligospermiją, menstruacijų ciklo sutrikimus ir amenorėją, kurie pasireiškia gydymo šiuo vaistiniu preparatu laikotarpiu ir neilgą laiką nutraukus gydymą, taip pat kenkia vaisingumui, nes sukelia neigiamą poveikį spermatozoidų ir kiaušialąsčių gamybai vaistinio preparato vartojimo laikotarpiu; nutraukus gydymą, šie reiškiniai išnyksta. Teratogeniškumas – Pavojus reprodukcinei sistemai Metotreksatas sukelia toksinį poveikį žmogaus embrionui, persileidimus ir apsigimimus. Todėl su vaisingo amžiaus pacientėmis reikia aptarti galimą vaistinio preparato poveikio reprodukcinei sistemai, persileidimų ir apsigimimų riziką (žr. 4.6 skyrių). Prieš pradedant vartoti Ebetrexat, turi būti patvirtinta, kad pacientė ne nėščia. Jeigu gydomos lytiškai subrendusios moterys, gydymo laikotarpiu ir bent šešis mėnesius po gydymo turi būti naudojamos veiksmingos kontracepcijos priemonės. Patarimai dėl kontracepcijos vyrams pateikti 4.6 skyriuje. Rekomenduojami tyrimai ir atsargumo priemonės Gydymo metotreksatu metu, pacientą reikia atidžiai stebėti, kad būtų galima nustatyti ankstyvus toksinio poveikio simptomus. Prieš pradedant gydymą reikia atlikti: visų kraujo ląstelių kiekio tyrimą, diferencijuotą kraujo ląstelių kiekio ir trombocitų kiekių tyrimą; kepenų fermentų (ALT, AST) aktyvumo ir bilirubino kiekio tyrimą; albumino kiekio kraujo serume tyrimą; jei reikia, krūtinės rentgenologinį tyrimą; inkstų funkcijos (jei reikia, ir kreatinino klirenso) tyrimą; hepatito serologijos (A, B, C) tyrimą; jei reikia, tuberkuliozės atmetimo tyrimą. Gydymo metu (pirmųjų dviejų savaičių metu tyrimus reikia atlikti kas savaitę, tolesnį mėnesį kas dvi savaites, po to 6 mėnesius bent kartą per mėnesį priklausomai nuo leukocitų kiekio ir paciento būklės stabilumo, vėliau mažiausiai kas tris mėnesius). Didinant dozę ar didėjant vaistinio preparato koncentracijai (dėl dehidratacijos, padidėjusio metotreksato toksinio poveikio), reikia tirti dažniau. 1. Burnos ertmės ir ryklės apžiūra dėl gleivinės pokyčių. 2. Visų kraujo ląstelių kiekio tyrimas ir diferencijuoti kraujo ląstelių ir trombocitų tyrimai. 3. Kepenų funkcijos tyrimai Gydymas turi būti nepradedamas arba turi būti nutrauktas, jeigu yra nuolatinių arba reikšmingų kepenų funkcijos tyrimų, kitų kepenų fibrozės neinvazinių tyrimų ar kepenų biopsijos nukrypimų nuo normos. Laikinas transaminazių aktyvumo padidėjimas, du ar tris kartus viršijantis viršutinę normos ribą nustatytas 13-20 % pacientų. Nuolatinis nenormalus kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas ir (arba) albumino kiekio sumažėjimas kraujo serume gali rodyti sunkų toksinį poveikį kepenims. Nuolatinio kepenų fermentų aktyvumo padidėjimo atveju turi būti apsvarstytas dozės sumažinimas arba gydymo nutraukimas. Prieš histologinius pokyčius, fibrozę ir, rečiau, kepenų cirozę, kepenų funkcijos tyrimai gali būti normalūs. Yra cirozės atvejų, kai transaminazių aktyvumas yra normalus. Todėl, be kepenų funkcijos tyrimų, turi būti apsvarstyti neinvaziniai diagnostikos metodai kepenų būklei stebėti. Kepenų biopsija turi būti apsvarstyta individualiai, atsižvelgiant į paciento gretutines ligas, ligos istoriją ir su biopsija susijusią riziką. Toksinio poveikio kepenims rizikos faktoriai yra pernelyg gausus ankstesnis alkoholio vartojimas, nuolatinis kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas, buvusi kepenų liga, paveldimi kepenų sutrikimai kraujo giminaičiams, cukrinis diabetas, nutukimas ir buvęs sąlytis su hepatotoksiniais vaistiniais preparatais ar cheminėmis medžiagomis bei užsitęsęs gydymas metotreksatu. Dėl galimo toksinio poveikio kepenims gydymo metotreksatu laikotarpiu turi būti nevartojama papildomų hepatotoksinių vaistinių preparatų, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Turi būti vengiama alkoholio vartojimo (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Pacientams, kurie tuo pat metu vartoja kitų hepatotoksinių vaistinių preparatų, turi būti atidžiau stebimas kepenų fermentų aktyvumas Didesnis atsargumas turi būti taikomas pacientams, kuriems yra nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas, nes gydant metotreksatu pavieniais atvejais kepenų cirozė išsivystė be jokio transaminazių aktyvumo padidėjimo. 4. Inkstų funkcijos/kreatinino koncentracijos kraujo serume tyrimai Padidėjus kreatinino kiekiui serume, reikia mažinti dozę. Jeigu kreatinino kiekis kraujo serume yra daugiau nei 2 mg/dl, gydyti metotreksatu negalima. Jei inkstų funkcija ribinė (pvz., vyresniame amžiuje), kreatinino klirensą reikia matuoti dažniau (atidžiau). Tai ypač liečia tuos atvejus, kai kartu su metotreksatu vartojama kitų vaistinių preparatų, kurie gali sutrikdyti metotreksato išsiskyrimą, sukelti toksinį poveikį inkstams (pvz., nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo) arba sutrikdyti kraujo gamybą. 5. Pacientą reikia apklausti dėl galimo plaučių funkcijos sutrikimo, prireikus - atlikti plaučių funkcijos tyrimus. Pastabos Dėl sunkių arba net mirtinų toksinių reakcijų rizikos, gydytojas pacientą turi išsamiai informuoti apie riziką (įskaitant ankstyvuosius toksinio poveikio požymius ir simptomus) ir rekomenduojamas saugumo priemones. Juos būtina informuoti apie būtinumą nedelsiant kreiptis į gydytoją, jeigu atsiranda intoksikacijos simptomų, bei apie tolesnį intoksikacijos simptomų sekimą (įskaitant reguliarius laboratorinius tyrimus). Didesnės negu 20 mg savaitinės dozės vartojimas gali būti susijęs su reikšmingu toksinio poveikio stiprėjimu, ypač kaulų čiulpų funkcijos slopinimu. Ypatinga pastaba Reikia išvengti metotreksato sąlyčio su oda ir gleivine. Užteršimo atveju paveiktas vietas reikia nuplauti dideliu kiekiu vandens. Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamo poveikio pasireiškimas ir sunkumas priklauso nuo Ebetrexat dozės ir jos vartojimo dažnio. Vis dėlto, kadangi sunkios nepageidaujamos reakcijos galimos ir gydymo maža doze metu, būtina, kad gydytojas pacientą stebėtų reguliariai ir dažnai. Dauguma nepageidaujamo poveikio simptomų praeina, jeigu anksti pastebimi. Atsiradus nepageidaujamų reakcijų, reikia mažinti dozę arba pertraukti gydymą ir imtis tinkamų jų gydymo priemonių (žr. 4.9 skyrių). Gydymą metotreksatu galima atnaujinti tik atsargiai, atidžiai įvertinus jo būtinumą, ir budriau stebint, ar neatsinaujina toksinis poveikis. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas ( 1/10), dažnas (nuo  1/100 iki  1/10), nedažnas (nuo  1/1 000 iki  1/100), retas (nuo  1/10 000 iki  1/1 000), labai retas ( 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Papildomas išsamus apibūdinimas pateiktas žemiau esančioje lentelėje. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Organų sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Dažnis nežinomas Infekcijos ir infestacijos | | | Herpes zoster | Sepsis | Herpes simplex, hepatitas | Oportunistinės infekcijos (kai kuriais atvejais mirtinos), mirtinas sepsis, histoplazmos ir kriptokokų sukeliamos mikozės, nokardiozės, diseminuota Herpes simplex, citomegalo virusų sukeliama infekcinė liga, įskaitant pneumoniją, hepatito B atsinaujinimą ir hepatito C pasunkėjimą Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | | | Individualūs limfomos atvejai1 | | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | Leukocitopenija, trombocitopenija, anemija | Pancitopenija agranulocitozė, kraujodaros sutrikimai | Megaloblastinė anemija | Sunkus kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, aplazinė anemija limfoprolifera-ciniai sutrikimai (žr. apibūdinimą žemiau) | Limfadenopatija, eozinofilija ir neutropenija2 Imuninės sistemos sutrikimai | | | Sunkios alerginės reakcijos iki anafilaksinio šoko | | Hipogamaglobulinemija | Imunosupresija, karščiavimas3 alerginis kraujagyslių uždegimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | | Cukrinis diabetas | | | Psichikos sutrikimai | | | Depresija | Nuotaikos kaita, trumpalaikiai suvokimo sutrikimai | | Nervų sistemos sutrikimai | | Galvos skausmas, nuovargis, mieguistumas, parestezija | Hemiparezė, galvos svaigimas (vertigo), sumišimas, traukuliai, leukoencefalopatija / encefalopatija (vartojant parenteraliai) | Parezė, kalbos sutrikimai, įskaitant dizartriją ir afaziją | Skausmas, galūnių miastenija, disgeuzija (metalo skonis), ūminis aseptinis meningitas, meningizmas (paralyžius, vėmimas), parestezija / hipestezija | Akių sutrikimai | | | | Sunkūs regos sutrikimai (neryškus regėjimas ar matymas lyg per miglą), sunkus regėjimo sutrikimas dėl neaiškių priežasčių | Konjunktyvitas | Širdies sutrikimai | | | | Hipotenzija | Perikarditas, perikardo eksudacija, perikardo tamponada | Kraujagyslių sutrikimai | | | Kraujagyslių uždegimas (kaip sunkaus toksinio poveikio simptomas) | Tromboem-boliniai reiškiniai4 | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Plaučių komplikacijos, sukeltos intersticinio alveolito (pneumonito) ir susijusios mirtys5 | Plaučių fibrozė, pleuros eksudacija | Faringitas, kvėpavimo sustojimas | Pneumocystis carinii sukelta pneumonija, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchinė astma | Plaučių alveolinė hemoragija Virškinimo trakto sutrikimai6 | Apetito praradimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, burnos ir ryklės gleivinės uždegimas ir išopėjimas7 | Viduriavimas7 | Virškinimo trakto išopėjimas ir kraujavimas, pankreatitas | Enteritas, melena, gingivitas | Hematemezė | Neinfekcinis peritonitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų fermentų (ALT, AST, šarminės fosfatazės) aktyvumo padidėjimas ir bilirubino kiekio padidėjimas kraujyje | | Riebalinė kepenų distrofija Kepenų fibrozė ar cirozė8 albumino kiekio kraujo serume sumažėjimas | Ūminis hepatitas ir toksinis poveikis kepenims | Ūminė kepenų nekrozė | Kepenų nepakankamumas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Egzantema, eritema, niežulys | Dilgėlinė, jautrumo šviesai padidėjimas, odos pigmentacijos padidėjimas, plikimas, noduliozė, skausminga psoriazinių plokštelių pažaida, sunkios toksinės reakcijos: į pūslelinę panašus odos išbėrimas, Stivenso – Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė (Lajelio (Lyell) sindromas), padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos. | Pigmentinių nagų pokyčių padažnėjimas, onicholizė, spuogai, petechija, ekchimozė, daugiaformė eritema, eriteminis odos išbėrimas | Ūminė paronichija, furunkuliozė, telangiektazija | Žaizdų gijimo sutrikimas, , odos lupimasis / eksfoliacinis dermatitas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | Artralgija, mialgija, osteoporozė | Stresinis kaulų lūžis | | Žandikaulio osteonekrozė (sukelta limfoproliferacinių sutrikimų) Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | Šlapimo pūslės uždegimas ir išopėjimas (gali būti ir hematurija), dizurija | Azotemija | Proteinurija | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | | | Vaisiaus sklaidos trūkumai | Abortas | Vaisiaus mirtis | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | Makšties uždegimas ir išopėjimas | Oligospermija, menstruacijų sutrikimas, kuris gydymo pabaigoje praeina | Oogenezės ir spermatogenezės sutrikimas, lytinio potraukio praradimas, impotencija, išskyros iš makšties, nevaisingumas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | | Metotreksato suleidus į raumenis: injekcijos vietos lokalios nepageidaujamos reakcijos (deginimo pojūtis) arba pažaida (sterilaus absceso formavimasis, riebalinio audinio ardymas) | | Karščiavimas9 | Nekrozė injekcijos vietoje, edema 1 Nutraukus metotreksato vartojimą, atvejų kiekis sumažėjo. 2 Pirmieji šių gyvybei pavojingų komplikacijų požymiai gali būti karščiavimas, gerklės skausmas, burnos gleivinės išopėjimas, į gripą panašūs simptomai, didelis išsekimas, kraujavimas iš nosies ir dermatoragija. Jeigu reikšmingai sumažėja kraujo ląstelių kiekis, metotreksato vartojimą būtina nedelsiant nutraukti. 3 Reikia bakterinės ar mikotinės septicemijos nustatymo! 4 Įskaitant arterijų ir smegenų kraujagyslių trombozę, tromboflebitą, giliųjų venų trombozę, tinklainės venos trombozę bei plaučių emboliją. 5 Nepriklauso nuo metotreksato dozės ir gydymo juo trukmės. 6 Jeigu pasireiškia viduriavimas ar burnos ir ryklės išopėjimas, gali reikėti nutraukti gydymą dėl virškinimo trakto perforacijos ar hemoraginio enterito rizikos. 7 Ypač pirmųjų 24-48 valandų laikotarpiu po Ebetrexat suleidimo. 8 Pasireiškia dažnai, nepaisant reguliariai sekamo normalaus kepenų fermentų kiekio. 9 Po oda suleisto metotreksato lokalus toleravimas yra geras. Iki šiol buvo pastebėtos tik lengvos lokalios odos reakcijos, kurių skaičius gydymo metu mažėjo. Nepageidaujamas poveikis, pasireiškęs metotreksato vartojant onkologijoje, paprastai didelėmis dozėmis: Nedažnas: Sunki nefropatija, inkstų nepakankamumas. Labai retas: Neįprastas pojūtis kaukolėje, praeinantis apakimas / regėjimo praradimas. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Limfoma (limfoproliferaciniai sutrikimai) – gauta pranešimų apie pavienius limfomos ir kitų limfoproliferacinių sutrikimų atvejus, kurių skaičius, nutraukus gydymą metotreksatu, sumažėjo. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.