Elicea

Dozavimas Gydymo didesne kaip 20 mg paros doze saugumas neįrodytas. Didžiosios depresijos epizodai Įprastinė kartą per parą geriama dozė yra 10 mg. Atsižvelgiant į paciento reakciją, dozę galima didinti. Didžiausia paros dozė yra 20 mg. Paprastai depresiją slopinantis poveikis pasireiškia po 2-4 savaičių. Išnykus simptomams, kad poveikis nepraeitų, preparato būtina vartoti ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Panikos sutrikimas su agorafobija arba be jos Pirmąją savaitę rekomenduojama vartoti 5 mg paros dozę, vėliau ji didinama iki 10 mg. Atsižvelgiant į paciento reakciją, dozę galima didinti toliau. Didžiausia paros dozė yra 20 mg. Stipriausias poveikis pasireiškia po maždaug 3 mėnesių, gydyti reikia kelis mėnesius. Socialinio nerimo sutrikimas Įprastinė kartą per parą geriama dozė yra 10 mg. Paprastai, kol išnyksta simptomai, gydyti reikia 2-4 savaites. Atsižvelgiant į ligonio reakciją, vėliau dozę galima sumažinti iki 5 mg arba padidinti (didžiausia paros dozė - 20 mg). Socialinio nerimo sutrikimas yra lėtinė liga, kurią, siekiant, kad poveikis neišnyktų, rekomenduojama gydyti 12 savaičių. Ilgalaikio gydymo tyrimų metu į gydymą reaguojantys pacientai vaistinio preparato vartojo 6 mėnesius, todėl siekiant išvengti ligos atkryčio tokią gydymo trukmę galima apsvarstyti kiekvienam ligoniui, tačiau gydymo naudą reikia reguliariai vertinti iš naujo. Socialinio nerimo sutrikimas yra specifinė liga, kurios diagnozės kriterijai yra aiškiai apibrėžti. Šio sutrikimo negalima painioti su neįprastu drovumu. Gydymas vaistiniais preparatais reikalingas tik tuo atveju, jeigu šis sutrikimas reikšmingai trukdo profesinei arba socialinei veiklai. Toks gydymas nelygintas su kognityvine elgesio terapija. Gydymas vaistiniais preparatais yra sudedamoji bendro gydymo dalis. Generalizuoto nerimo sutrikimas Pradinė dozė – 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią ligonio organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės. Ligoniai, kurių organizmas reagavo į gydymą, dalyvavo tyrime ir mažiausiai 6 mėnesius vartojo 20 mg per parą dozę. Reikia reguliariai įvertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių). Obsesinis kompulsinis sutrikimas Pradinė kartą per parą geriama dozė yra 10 mg. Atsižvelgiant į paciento reakciją, dozę galima didinti. Didžiausia paros dozė yra 20 mg. OKS yra lėtinė liga, todėl, siekiant užtikrinti, kad simptomai išnyktų, pacientus reikia gydyti pakankamai ilgai. Būtina reguliariai iš naujo vertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių). Senyvi pacientai (>65 metų) Pradinė dozė – 5 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią ligonio organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki 10 mg paros dozės (žr. 5.2 skyrių). Escitalopramo veiksmingumas senyviems ligoniams, kuriems yra socialinio nerimo sutrikimas, netirtas. Vaikų populiacija Elicea vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams vartoti negalima (žr. 4.4 skyrių). Inkstų funkcijos sutrikimas Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Ligoniams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), šio vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai (žr. 5.2 skyrių). Kepenų funkcijos sutrikimas Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama pradinė pirmąsias dvi savaites vartojama paros dozė yra 5 mg. Atsižvelgiant į paciento reakciją, dozę galima didinti ir vartoti 10 mg paros dozę. Ligoniams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, šio vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai, o dozę didinti labai atidžiai (žr. 5.2 skyrių). Žmonės, kurių organizme CYP2C19 metabolizuoja silpnai Pacientams, kurių organizme CYP2C19 metabolizuoja silpnai, pirmąsias dvi gydymo savaites rekomenduojama pradinė 5 mg paros dozė. Atsižvelgiant į organizmo reakciją, dozę galima didinti ir vartoti 10 mg paros dozę (žr. 5.2 skyrių). Su gydymo nutraukimu susiję simptomai Negalima gydymo nutraukti staiga. Nutraukiant escitalopramo vartojimą, dozę reikia mažinti palaipsniui bent per vieną ar dvi savaites, kad sumažėtų nutraukimo simptomų atsiradimo rizika (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu sumažinus dozę ar nutraukus gydymą atsiranda netoleruojamų simptomų, galima apsvarstyti anksčiau skirtos dozės vartojimo atnaujinimą. Vėliau gydytojas gali toliau mažinti dozę, tačiau dar lėčiau. Vartojimo metodas Elicea vartojamas kartą per parą, nevalgant. Tabletę reikia padėti ant liežuvio, kur ji gretai suyra ir gali būti nuryjama neužgeriant vandeniu. Burnoje disperguojama tabletė yra trapi, todėl su ja reikia elgtis atsargiai. Tabletė neturi vagelės, ji negali būti padalinta į lygias dozes. Burnoje disperguojamos tabletės labiau tinka žmonėms, turintiems rijimo sunkumų arba kai nėra galimybės tabletę užgerti skysčiu. Escitalopramo burnoje disperguojamos tabletės yra bioekvivalentiškos plėvele dengtoms tabletėms, turi panašų absorbcijos greitį ir apimtį. Burnoje disperguojamų tablečių dozavimas ir vartojimo dažnis yra toks pat, kaip ir plėvele dengtų escitalopramo tablečių. Escitalopramo burnoje disperguojamos tabletės gali būti vartojamos kaip alternatyva escitalopramo plėvele dengtoms tabletėms.

Toliau išvardyti specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės, susiję su SSRI (selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitorių) vaistinių preparatų klase. Vaikų populiacija Elicea draudžiama vartoti vaikų populiacijai. Klinikinių tyrimų metu elgesio, siejamo su savižudybe (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis), apraiškos dažniau pasireiškė vaikų populiacijai, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jei remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistiniu preparatu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų populiacijos augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi. Paradoksinis nerimas Jei yra panikos sutrikimas, kai kuriems pacientams gydymo antidepresantais pradžioje gali sustiprėti nerimo simptomai. Paprastai, tęsiant gydymą, tokia paradoksinė reakcija per dvi savaites išnyksta. Siekiant, kad sumažėtų nerimą sukeliančio poveikio rizika, rekomenduojama maža pradinė dozė (žr. 4.2 skyrių). Traukuliai Pacientams, kuriems pirmą kartą atsirado traukulių arba kuriems jau yra diagnozuota epilepsija ir traukulių priepuoliai padažnėjo, būtina nutraukti escitalopramo vartojimą. Reikėtų vengti skirti SSRI grupės preparatus pacientams, kuriems yra nestabili epilepsija, o pacientų, kurių epilepsija yra kompensuota, būklę reikia atidžiai stebėti. Manija Ligonius, kuriems yra buvusi manija arba hipomanija, SSRI būtina gydyti atsargiai. Jei prasidėjo manijos fazė, SSRI vartojimą būtina nutraukti. Cukrinis diabetas SSRI vartojantiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali sutrikti glikemijos kontrolė (pasireikšti hipoglikemija arba hiperglikemija). Gali tekti keisti insulino ir (arba) geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozę. Savižudybė ir mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas Depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, savęs žalojimo bei savižudybės rizika (su savižudybe susijusiais reiškiniais). Toks pavojus išlieka tol, kol pasireiškia reikšminga remisija. Kadangi pirmosiomis gydymo savaitėmis ar net ilgiau pagerėjimo gali neatsirasti, pacientas turi būti atidžiai stebimas tol, kol būklė nepagerės. Klinikinė patirtis rodo, kad savižudybės pavojus gali padidėti ankstyvųjų sveikimo stadijų metu. Kitokios psichikos būklės, gydomos escitalopramu, irgi gali būti susijusios su savižudybe susijusių reiškinių rizikos padidėjimu. Be to, šios būklės gali būti kartu su didžiosios depresijos sutrikimu. Gydant kitokius psichikos sutrikimus, reikia imtis tokių pačių atsargumo priemonių, kaip ir gydant ligonius, kuriems yra didžiosios depresijos sutrikimas. Jei pacientui prieš gydymą jau buvo su savižudybe susijusių reiškinių, ar pastebėta, kad jis rimtai ketino žudytis, žinoma, kad minčių apie savižudybę atsiradimo ar bandymo žudytis rizika yra didesnė, todėl gydymo laikotarpiu jį reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų antidepresantų vartojantiems pacientams su savižudybe siejamo elgesio rizika būna didesnė, lyginant su placebo vartojančiais ligoniais. Paciento (ypač priklausančio didelės rizikos grupei) būklę būtina atidžiai stebėti, ypač ankstyvuoju gydymo laikotarpiu bei keičiant dozę. Pacientus (ir jų globėjus) reikia perspėti, kad stebėtų, ar neatsiranda klinikinių būklės pablogėjimo simptomų, su savižudybe susijusio elgesio ar minčių apie savižudybę, ir, pasireiškus tokiems simptomams, nedelsdami kreiptųsi į gydytoją. Akatizija ir (arba) psichomotorinis nerimastingumas SSRI bei SNRI vartojusiems pacientams buvo akatizijos atvejų. Akatizijai būdingas subjektyviai nemalonus ar nerimą keliantis nenustygstamumas ir poreikis judėti, dažnai kartu pasireiškiant negalėjimui ramiai sėdėti ar stovėti. Didžiausia akatizijos atsiradimo tikimybė yra per pirmas kelias gydymo savaites. Jeigu atsiranda tokių simptomų, dozės didinimas gali sukelti žalingą poveikį. Hiponatremija Vartojant SSRI, tikriausiai dėl antidiurezinio hormono sutrikusios sekrecijos sindromo (SIADH), retais atvejais pasireiškė hiponatremija, kuri nutraukus vaistinio preparato vartojimą paprastai išnykdavo. Pacientus, kuriems yra didesnė hiponatremijos rizika, pvz., senyvus žmones, ligonius, kuriems yra kepenų cirozė arba kurie kartu vartoja kitokių preparatų, sukeliančių hiponatremiją, gydyti šiuo vaistiniu preparatu reikia atsargiai. Kraujavimas Gauta duomenų, kad vartojant SSRI, buvo kraujavimo sutrikimų odoje, pavyzdžiui, ekchimozės bei purpuros atvejų. Vartojant SSRi/SNRI, gali padidėti kraujavimo po gimdymo pavojus (žr. 4.6, 4.8 skyrius). Pacientus, kurie vartoja SSRI, escitalopramu rekomenduojama gydyti atsargiai, ypač tuos, kurie kartu vartoja geriamųjų antikoaguliantų, trombocitų funkciją veikiančių vaistinių preparatų (pvz., netipinių vaistų nuo psichozės bei fenotiazinų, daugelio triciklių antidepresantų, acetilsalicilo rūgšties, nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVNU), tiklopidino ir dipiridamolio), taip pat jei yra polinkis į kraujavimą. Elektros traukulių terapija (ETT) Dėl klinikinės patirties stokos SSRI vartoti kartu su ETT reikia atsargiai. Serotonino sindromas Escitalopramo vartoti kartu su vaistiniais preparatais, sukeliančiais serotoninerginį poveikį, pvz., triptanais (įskaitant sumatriptanu), opioidais (įskaitant tramadoliu) ir triptofanu, rekomenduojama atsargiai. Pacientams, kurie SSRI vartojo kartu su serotoninerginiais vaistiniais preparatais, buvo retų serotonino sindromo (būklės, kuri gali kelti grėsmę gyvybei) atvejų (žr. 4.5 skyrių). Tokių simptomų, kaip ažitacija, tremoras, mioklonija ir hipertermija, derinys gali rodyti, kad atsiranda minėta būklė. Jeigu pasireiškia serotonino sindromas, reikia nedelsiant nutraukti SSRI ir serotoninerginių vaistinių preparatų vartojimą bei pradėti simptominį gydymą. Paprastoji jonažolių žolė SSRI vartojant kartu su žoliniais preparatais, kuriuose yra paprastosios jonažolių žolė (Hypericum perforatum), gali dažniau atsirasti nepageidaujamų reakcijų (žr. 4.5 skyrių). Su gydymo nutraukimu susiję simptomai Nutraukus vaistinio preparato vartojimą, ypač staiga, nutraukimo simptomų atsiranda dažnai (žr. 4.8 skyrių). Klinikinių tyrimų metu, nutraukus gydymą, nepageidaujamų reiškinių atsirado maždaug 25% pacientų, vartojusių escitalopramo, ir 15% ligonių, vartojusių placebo. Nutraukimo simptomų atsiradimo rizika gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, įskaitant gydymo trukmę ir dozę bei jos mažinimo greitį. Dažniausiai pastebėtos reakcijos yra galvos svaigimas, jutimų sutrikimas (įskaitant paresteziją ir elektros šoko pojūtį), miego sutrikimas (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras, konfūzija, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocinis nestabilumas, irzlumas bei regos sutrikimas. Apskritai šie simptomai būna lengvi arba vidutinio sunkumo, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs. Tokių simptomų paprastai atsiranda per pirmąsias kelias paras po preparato vartojimo nutraukimo, tačiau buvo retų atvejų, kai tokių simptomų atsirado ligoniams, kurie netyčia praleido dozę. Paprastai nutraukimo simptomai išnyksta per 2 savaites negydomi, tačiau kai kuriems pacientams jie gali trukti ilgiau (2-3 mėn. arba dar ilgiau). Nutraukiant gydymą, escitalopramo dozę rekomenduojama mažinti palaipsniui per kelias savaites ar kelis mėnesius, atsižvelgiant į paciento būklę (žr. 4.2 skyriaus poskyrį „Su gydymo nutraukimu susiję simptomai“). Lytinės funkcijos sutrikimas Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) / serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) gali sukelti lytinės funkcijos sutrikimo simptomus (žr. 4.8 skyrių). Gauta pranešimų apie ilgalaikį lytinės funkcijos sutrikimą, kurio simptomai išliko nepaisant to, kad gydymas SSRI / SNRI buvo nutrauktas. Išeminė širdies liga Ligonius, sergančius išemine širdies liga, šiuo vaistiniu preparatu reikia gydyti atsargiai, kadangi klinikinės patirties yra nedaug (žr. 5.3 skyrių). QT intervalo pailgėjimas Nustatyta, kad escitalopramas sukelia nuo dozės priklausomą QT intervalo pailgėjimą. Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant torsades de pointes, atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, ligoniams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius). Ligoniams, kuriems yra reikšminga bradikardija, kuriuos neseniai ištiko miokardo infarktas ar kurie serga nekompensuotu širdies nepakankamumu, escitalopramo rekomenduojama skirti atsargiai. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, tokie kaip hipokalemija ir hipomagnezemija, didina sunkiai gydomų aritmijų riziką, todėl juos būtina koreguoti prieš gydymo escitalopramu pradžią. Jei pacientas serga stabilia širdies liga, prieš gydymą būtina apsvarstyti EKG ištyrimą. Jei gydymo citalopramu metu atsiranda širdies aritmijos požymių, būtina nutraukti gydymą ir padaryti EKG. Uždaro kampo glaukoma Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tarp jų ir escitalopramas, gali sukelti midriaze pasireiškiantį akies vyzdžio išsiplėtimą. Dėl šio poveikio gali pasireikšti akies kampo susiaurėjimas, sukeliantis akispūdžio padidėjimą ir uždaro kampo glaukomą, ypač polinkį turintiems pacientams. Pacientams, sergantiems arba prieš tai sirgusiems uždarojo kampo glaukoma, escitalopramo reikia vartoti atsargiai. Pagalbinės medžiagos Elicea sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamų reakcijų dažniausiai atsiranda per pirmąją ar antrąją gydymo savaitę. Gydymą tęsiant, jų sunkumas ir dažnis paprastai sumažėja. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau išvardytos pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnumą suskirstytos SSRI būdingos bei vartojant escitalopramo atsiradusios nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą, apie kurias duomenų gauta placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų metu arba po preparato patekimo į rinką. Dažniai paimti iš klinikinių tyrimų; jie nėra koreguoti placebu. Dažniai apibrėžiami taip: Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). | Labai dažni | Dažni | Nedažni | Reti | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | | | Trombocitopenija Imuninės sistemos sutrikimai | | | | Anafilaksinės reakcijos | Endokrininiai sutrikimai | | | | | Sutrikusi ADH sekrecija, hiperptolaktinemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | Sumažėjęs apetitas, padidėjęs apetitas, kūno svorio padidėjimas | Kūno svorio sumažėjimas | | Hiponatremija, anoreksija1 Psichikos sutrikimai | | Nerimas, nerimastingumas, nenormalūs sapnai, moterims ir vyrams: sumažėjęs libido, moterims: anorgazmija | Bruksizmas, ažitacija, nervingumas, panikos atakos, konfūzija | Agresija, depersonalizacija, haliucinacijos | Manija, mintys apie savižudybę, savižudiškas elgesys2 Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Nemiga, mieguistumas, svaigulys, parestezija, tremoras | Skonio sutrikimai, miego sutrikimai, apalpimas | Serotonino sindromas | Diskinezija, judėjimo sutrikimai, traukuliai, psichomotorinis nenustygstamumas/akatizija1 Akių sutrikimai | | | Midriazė, regėjimo sutrikimas | | Ausų ir labirintų sutrikimai | | | Ūžesys (tinnitus) | | Širdies sutrikimai | | | Tachikardija | Bradikardija | QT intervalo pailgėjimas, Skilvelinė aritmija, įskaitant torsades de pointes aritmiją Kraujagyslių sutrikimai | | | | | Ortostatinė hipotenzija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Sinusitas, žiovulys | Kraujavimas iš nosies | | Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Viduriavimas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, burnos džiūvimas | Kraujavimas iš virškinimo trakto (tarp jų kraujavimas iš tiesiosios žarnos) | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | | Hepatitas, nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rezultatai Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Padidėjęs prakaitavimas | Dilgėlinė, plaukų slinkimas, išbėrimas, niežėjimas | | Ekchimozės, angioedema Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | Artralgija, mialgija | | | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | | | Šlapimo susilaikymas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | Vyrams: ejakuliacijos sutrikimai, impotencija | Moterims: metroragija, menoragija | | Galaktorėja, kraujavimas po gimdymo3 Vyrams: priapizmas. Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Nuovargis, karščiavimas | Edema | | 1 Tokių reiškinių atsirado vartojant SSRI klasės preparatus. 2 Gauta duomenų apie minčių apie savižudybę bei su savižudybe susijusio elgesio atsiradimą gydymo escitalopramu metu ar ankstyvuoju laikotarpiu po jo vartojimo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių). 3 Apie šį reiškinį pranešta vartojant SSRI/SNRI terapinės klasės vaistinių preparatų (žr. 4.4, 4.6 skyrius). QT intervalo pailgėjimas Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant torsades de pointes, atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, ligoniams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius). Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Vaistinių preparatų klasei būdingas poveikis Epidemiologinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiausia 50 metų ir vyresni pacientai, metu nustatyta, kad SSRI ir TCA vartojantiems ligoniams padidėja kaulų lūžių rizika. Tokio poveikio mechanizmas nežinomas. Nutraukimo simptomai, pastebėti nutraukus gydymą SSRI SSRI ar SNRI vartojimo nutraukimas, ypač staigus, dažnai sukelia nutraukimo simptomus. Dažniausiai pastebėtos reakcijos yra galvos svaigimas, jutimų sutrikimas (įskaitant paresteziją ir elektros šoko pojūtį), miego sutrikimas (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras, konfūzija, smarkus prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocinis nestabilumas, dirglumas bei regos sutrikimas. Paprastai tokie reiškiniai būna lengvi arba vidutinio sunkumo ir išnyksta negydomi, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir (arba) trukti ilgai. Jei gydyti escitalopramu nebereikia, gydymą rekomenduojama nutraukti palaipsniui mažinant dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.