ELIGARD

Dozavimas Suaugusiems vyrams ELIGARD 45 mg vaistinį preparatą gali skirti tik sveikatos priežiūros specialistas galintis stebėti organizmo reakciją į gydymą. ELIGARD 45 mg vartojamas kaip viena poodinė injekcija kas 6 mėnesius. Suleidus tirpalą susiformuoja kieta vaistinio preparato sankaupa, kuri 6 mėnesius pastoviai išskiria veikliąją medžiagą – leuprorelino acetatą. Paprastai progresavusio prostatos vėžio gydymas ELIGARD 45 mg vaistiniu preparatu yra ilgalaikis gydymas, kurio negalima nutraukti įvykus remisijai ar pagerėjimui. ELIGARD 45 mg galima vartoti didelės rizikos lokalaus ar lokaliai progresavusio prostatos vėžio neoadjuvantiniam arba adjuvantiniam gydymui kartu su radioterapija. Organizmo reakcija į ELIGARD 45 mg turėtų būti stebima pagal klinikinius parametrus ir prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį serume. Klinikiniai tyrimai parodė, kad per pirmąsias tris gydymo paras didžiajai daliai pacientų, kuriems nebuvo atlikta orchiektomija, testosterono kiekis padidėja, o po to per 3-4 savaites nukrinta žemiau lygio esant medicininei kastracijai. Pasiektas kastracijos lygis išlieka, kol gydymas vaistais yra tęsiamas (<1% testosterono kiekio šuolių). Jei paciento reakcija nėra optimali, reikėtų patikrinti, ar testosterono koncentracija serume yra pasiekusi arba išlaikiusi kastracijos lygį. Klinikinio veiksmingumo stoką gali sukelti neteisingas paruošimas, tirpinimas arba suleidimas, todėl esant tokiems atvejams ar juos įtariant, turėtų būti įvertintas testosterono kiekis (žr. 4.4 skyrių). Metastazavusiu, kastracijai atspariu prostatos vėžiu sergantiems pacientams, kuriems nėra atlikta chirurginė kastracija, vartojantiems GISH agonistus, tokius kaip leuprorelinas, ir kuriems galima taikyti gydymą androgenų biosintezės inhibitoriais arba androgenų receptorių inhibitoriais, gydymas GISH agonistais gali būti tęsiamas. Vaikų populiacija ELIGARD 45 mg saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 18 metų neištirti (taip pat žr. 4.3 skyrių). Ypatingos pacientų populiacijos Pacientų, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi, klinikinių tyrimų neatlikta. Vartojimo metodas ELIGARD 45 mg turi būti paruoštas, ištirpintas ir suleistas tik sveikatos priežiūros specialistų, kurie yra susipažinę su šiomis procedūromis. Reikia griežtai laikytis vaistinio preparato paruošimo ir vartojimo instrukcijos (žr. 4.4 ir 6.6 skyrius). Jei vaistinis preparatas nėra tinkamai paruoštas, jo negalima vartoti. Dviejų iš anksto užpildytų švirkštų turinys turi būti sumaišytas iškart prieš atliekant ELIGARD 45 mg poodinę injekciją. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad reikia imtis visų atsargumo priemonių, kad vaistai nebūtų suleisti į arteriją ar veną. Kaip ir leidžiant po oda kitus medikamentus, injekcijos vietą reikia reguliariai keisti.

Teisingas paruošimas. Buvo pranešta apie vaistinio preparato paruošimo klaidas, kurių gali būti bet kuriame paruošimo proceso etape ir kurios gali lemti nepakankamą veiksmingumą. Reikia griežtai laikytis vaistinio preparato paruošimo ir vartojimo instrukcijos (žr. 6.6 skyrių). Įtariant arba žinant apie vaistinio preparato paruošimo klaidas, reikia tinkamai stebėti pacientus (žr. 4.2 skyrių). Dėl androgenų koncentraciją mažinančio gydymo (deprivacijos) gali pailgėti QT intervalas. Jeigu anamnezėje užfiksuotas pailgėjęs QT intervalas arba yra jo pailgėjimo rizikos veiksnių arba pacientas kartu vartoja vaistinių preparatų, kurie gali prailginti QT intervalą (žr. 4.5 skyrių), tai gydytojas, prieš skirdamas ELIGARD 45 mg, turi įvertinti rizikos ir naudos santykį, įskaitant Torsade de pointes pavojų. Širdies ir kraujagyslių ligos. Gauta pranešimų apie padidėjusios vyrų miokardo infarkto, staigios mirties nuo širdies ligos ir insulto rizikos ryšį su GISH agonistų vartojimu. Apskaičiuoti šansų santykiai rodo, kad ši rizika yra maža, tačiau parenkant prostatos vėžio gydymą reikia ją kruopščiai įvertinti atsižvelgiant į kitus širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius. Būtina stebėti GISH agonistus vartojančius pacientus dėl galimų prasidedančios širdies ir kraujagyslių ligos simptomų bei požymių, prireikus imtis įprastų klinikinės praktikos priemonių. Laikinas testosterono koncentracijos padidėjimas. Leuprorelino acetatas, kaip ir kiti GISH agonistai, sukelia laikiną testosterono, dihidrotestosterono ir rūgštinės fosfatazės koncentracijos serume padidėjimą pirmąją gydymo savaitę. Pacientų jaučiami simptomai gali sustiprėti arba gali atsirasti naujų simptomų: kaulų skausmas, neuropatija, hematurija arba šlapimtakių ar ištekėjimo iš šlaplės obstrukcija (žr. 4.8 skyrių). Šie simptomai paprastai išnyksta tęsiant gydymą. Papildomas tinkamo antiandrogeno vartojimas gali būti skiriamas 3 dienas prieš pradedant gydymą leuprorelinu ir tęsiamas pirmąsias 2 – 3 gydymo savaites. Tai padeda išvengti pradinio testosterono lygio padidėjimo sukeliamų pasekmių. Po chirurginės kastracijos, ELIGARD 45 mg nesukelia tolesnio testosterono kiekio kraujo serume mažėjimo vyriškos lyties pacientams. Kaulų tankis. Medicininėje literatūroje yra duomenų, kad vyrams, kuriems pašalinta viena arba abi sėklidės ar kurie buvo gydomi GISH agonistais, buvo pastebėtas kaulų tankio mažėjimas (žr. 4.8 skyrių). Antiandrogenų terapija ženkliai padidina lūžių dėl osteoporozės riziką. Apie tokius atvejus turima mažai duomenų. Lūžiai dėl osteoporozės buvo nustatyti 5% pacientų po 22 mėnesių trukmės medikamentinio androgenų lygį mažinančio gydymo ir 4% pacientų po 5 – 10 metų trukmės gydymo. Paprastai lūžių dėl osteoporozės rizika yra didesnė nei patologinių lūžių rizika. Be ilgalaikio testosterono trūkumo, osteoporozės vystymuisi įtakos gali turėti amžius, rūkymas ir alkoholio vartojimas, nutukimas bei nepakankamas mankštinimasis. Hipofizės apopleksija. Po vaistinio preparato patekimo į rinką pastebėti reti hipofizės adenomų atvejai (antrinis klinikinis hipofizės infarkto sindromas), kurie atsirado po GISH agonistų vartojamo. Dauguma tokių atvejų pasitaikė per pirmas 2 savaites po pirmos dozės suvartojimo, keletas – valandos bėgyje. Šiais atvejais hipofizės adenomų atsiradimas pasireiškė tokiais simptomais: staigus galvos skausmas, vėmimas, regėjimo sutrikimas, oftalmoplegija, pakitusi sąmonės būsena ir, kai kuriais atvejais, širdies ir kraujagyslių kolapsas. Būtina neatidėliotina medicininė priežiūra. Metaboliniai pokyčiai. Gauta pranešimų apie hiperglikemiją ir padidėjusią diabeto riziką GISH agonistų vartojantiems vyrams. Hiperglikemija gali rodyti prasidedantį cukrinį diabetą arba (diabetu sergantiems pacientams) pablogėjusią glikemijos kontrolę. Būtina periodiškai tirti gliukozės ir (arba) glikozilinto hemoglobino (HbA1c) koncentraciją GISH agonistų vartojančių pacientų kraujyje, prireikus gydyti hiperglikemiją ar diabetą įprastomis priemonėmis. Metaboliniai pokyčiai, susiję su GISH agonistais, taip pat gali apimti kepenų suriebėjimą. Traukuliai. Po vaistinio preparato patekimo į rinką pastebėti traukulių atvejai leuprorelino acetatą vartojantiems pacientams, kuriems prieš tai buvo arba nebuvo tai lemiančių veiksnių. Esant traukuliams reikia imtis įprastų klinikinės praktikos priemonių. Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija. Buvo pranešta apie idiopatinę intrakranijinę hipertenziją (pseudotumor cerebri) pacientams, vartojantiems leuprorelino. Pacientus reikia įspėti dėl idiopatinės intrakranijinės hipertenzijos požymių ir simptomų, įskaitant stiprų ar pasikartojantį galvos skausmą, regos sutrikimus ir ūžesį. Jei pasireiškia idiopatinė intrakranijinė hipertenzija, reikia apsvarstyti leuprorelino vartojimo nutraukimą. Sunkios nepageidaujamos odos reakcijos. Buvo gauta su gydymu leuprorelinu susijusių pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas (SNOR), įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SDS) ir toksinę epidermio nekrolizę (TEN), kurios gali būti pavojingos gyvybei arba mirtinos. Recepto išrašymo metu pacientus reikia informuoti apie požymius ir simptomus bei atidžiai stebėti, ar nepasireiškia sunkios odos reakcijos. Pasireiškus šių reakcijų požymiams ir simptomams, leuprorelino vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir (prireikus) apsvarstyti alternatyvius gydymo būdus. Kiti poveikiai. Vartojant GISH agonistus, buvo pranešta apie šlapimtakių obstrukcijos ir nugaros smegenų spaudimo atvejus, kurie gali kelti paralyžiaus su mirtinomis komplikacijomis ar be jų, pavojų. Jei išsivysto nugaros smegenų spaudimas ar inkstų veiklos sutrikimas, reikia taikyti standartinį šių komplikacijų gydymą. Pacientai su stuburo ir (arba) smegenų metastazėmis bei pacientai, kuriems yra šlapimtakių obstrukcija, pirmomis gydymo savaitėmis turėtų būti atidžiai stebimi.

Nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos vartojant ELIGARD 45 mg, yra susijusios su konkrečiu leuprorelino acetato farmakologiniu poveikiu, t.y. tam tikrų hormonų koncentracijos sumažėjimu ir padidėjimu. Dažniausiai pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos yra karščio bangos, pykinimas, bendras negalavimas ir nuovargis, taip pat trumpalaikis odos sudirginimas injekcijos vietoje. Lengvos ar vidutinio stiprumo karščio bangos pasitaiko 58 % pacientų. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Žemiau yra pateikti nepageidaujami reiškiniai, pastebėti atliekant ELIGARD 45 mg klinikinius tyrimus su pacientais, kuriems diagnozuota progresavusi prostatos karcinoma. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (≥ 1/100 iki< 1/10), nedažnas (nuo > 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo > 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 1 lentelė. Nepageidaujami poveikiai pastebėti atliekant klinikinius tyrimus su ELIGARD | 1 lentelė. Nepageidaujami poveikiai pastebėti atliekant klinikinius tyrimus su ELIGARD Infekcijos ir infestacijos | dažni | nosiaryklės uždegimas nedažni | šlapimo takų infekcija, vietinė odos infekcija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | nedažni | cukrinio diabeto pablogėjimas Psichikos sutrikimai | nedažni | nenormalūs sapnai, depresija, sumažėjęs libido Nervų sistemos sutrikimai | nedažni | galvos svaigimas, galvos skausmas, nemiga, skonio jutimo sutrikimai, uoslės sutrikimai, hipoastezija, vertigo reti | nenormalūs, nevalingi judesiai dažnis nežinomas | idiopatinė intrakranijinė hipertenzija (pseudotumor cerebri) (žr. 4.4 skyrių) Kraujagyslių sutrikimai | labai dažni | karščio pylimas nedažni | hipertenzija, hipotenzija Reti | alpimas ir kolapsas Širdies sutrikimai | dažnis nežinomas | pailgėjęs QT intervalas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpusienio sutrikimai | nedažni dažnis nežinomas | rinorėja, dispnėja intersticinė plaučių liga Virškinimo trakto sutrikimai | dažni | pykinimas, viduriavimas, gastroenteritas / kolitas nedažni | vidurių užkietėjimas, burnos džiuvimas, dispepsija, vėmimas reti | dujų susikaupimas žarnyne, raugėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | labai dažni | dėminės kraujosrūvos, eritema dažni | niežėjimas, naktinis prakaitavimas nedažni | odos lipnumas, padidėjęs prakaitavimas reti | plikimas, odos bėrimas dažnis nežinomas | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas / Toksinė epidermio nekrolizė (SDS / TEN) (žr. 4.4 skyrių), toksinis odos išbėrimas, daugiaformė raudonė (eritema) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | dažni | sąnarių skausmai, galūnių skausmai, raumenų skausmai, sustingimas, silpnumas nedažni | nugaros skausmas, raumenų mėšlungis Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | dažni | retas šlapinimasis, apsunkintas šlapinimasis , dizurija, nokturija, oligurija nedažni | šlapimo pūslės spazmai, kraujas šlapime, per dažnas šlapinimasis, šlapimo susilaikymas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | dažni | krūtų jautrumas, sėklidžių atrofija, sėklidžių skausmas, nevaisingumas, krūtų hipertrofija, erekcijos disfunkcija, sumažėjęs varpos dydis nedažni | ginekomastija, impotencija, sėklidžių sutrikimai reti | krūtų skausmas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | labai dažni | nuovargis, deginimas injekcijos vietoje, parestezijos injekcijos vietoje dažni | bendras negalavimas, skausmas injekcijos vietoje, kraujosruvos injekcijos vietoje, gėlimas injekcijos vietoje nedažni | niežėjimas injekcijos vietoje, injekcijos vietos sukietėjimas, letargas, skausmas, karščiavimas reti | opų susidarymas injekcijos vietoje labai reti | injekcijos vietos nekrozė Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | dažni | hematologiniai pokyčiai, anemija Tyrimai | dažni | padidėjęs kraujo kreatinfosfokinazės kiekis, ilgesnis koaguliacijos laikas nedažni | padidėjęs alaninaminotransferazės kiekis, padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje, pailgėjęs protrombino laikas, padidėjusi kūno masė Kiti nepageidaujami poveikiai, apie kuriuos pranešta gydant leuprorelino acetatu, yra periferinė edema, plaučių embolija, palpitacijos, mialgija, odos jutimų pokyčiai, raumenų silpnumas, šaltkrėtis, bėrimas, atminties susilpnėjimas, regos sutrikimai. Šios klasės vaistinius preparatus vartojant ilgą laiką buvo stebėta raumenų atrofija. Pranešimų apie iki gydymo buvusių hipofizės adenomų infarkto atvejus, paskyrus gydymą GISH agonistais (tiek trumpalaikio tiek ilgalaikio veikimo), pasitaiko retai. Yra buvę pranešimų apie retus trombocitopenijos ir leukopenijos atvejus. Taip pat pastebėta gliukozės tolerancijos pakitimų. Vartojant GISH agonistų analogus buvo pranešta apie konvulsijas (žr. 4.4 skyrių). Vietiniai nepageidaujami poveikiai, kurie buvo pastebėti po ELIGARD 45 mg injekcijų, yra tipiški nepageidaujami reiškiniai, stebimi naudojant ir kitus panašius po oda švirkščiamus vaistinius preparatus. Paprastai šie vietiniai nepageidaujami reiškiniai, atsirandantys po poodinės injekcijos, yra nesunkūs ir trumpalaikiai. Vartojant GISH agonistų analogus retai buvo pranešta apie anafilaksines / anafilaktoidines reakcijas. Kaulų tankio pokyčiai Medicinos literatūroje yra duomenų, kad vyrams, kuriems pašalinta viena arba abi sėklidės ar kurie buvo gydomi GISH agonistais, sumažėja kaulų tankis. Tikėtina, kad ilgai gydant leuprorelino acetatu gali išryškėti akivaizdesni osteoporozės požymiai. Apie padidėjusią lūžių dėl osteoporozės riziką žr. 4.4 skyrių. Ligos požymių ir simptomų paūmėjimas Gydymas leuprorelino acetatu gali sukelti ligos požymių ir simptomų paūmėjimą pirmosiomis gydymo savaitėmis. Dėl metastazių stubure ir (arba) šlapimtakių obstrukcijos ar hematurijos, gali atsirasti neurologinių problemų, tokių kaip silpnumas ir (arba) apatinių galūnių parestezijos arba sutrikti šlapinimasis. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.