Eltrombopag Viatris Pharma

Registruotas

25 mg · plėvele dengtos tabletės · vartoti per burną

Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Svarbiausia

Receptas

Receptinis

Formos

tabletės

Stiprumai

25 mg

Gamintojas

Viatris Limited

ATC kodas

B02BX05

Veikliosios medžiagos

DUK apie Eltrombopag Viatris Pharma

SmPC

Šaltinis: preparato charakteristikų santrauka (VVKT)

Ar galima vartoti nėštumo ir žindymo metu?

Nėštumas Duomenų apie eltrombopago vartojimą nėštumo metu nėra arba jų nepakanka. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Eltrombopago nerekomenduojama vartoti nėštumo metu. Vaisingos moterys/vyrų ir moterų kontracepcija Eltrombopago nerekomenduojama vartoti vaisingoms moterims, kurios nenaudoja kontracepcijos priemonių. Žindymas Nežinoma, ar eltrombopago ir (ar) metabolitų išsiskiria į gydytų moterų pieną. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad eltrombopago greičiausiai prasiskverbia į pieną (žr. 5.3 skyrių). Taigi pavojaus žindomam kūdikiui negalima atmesti. Atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą motinai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar nutraukti arba susilaikyti nuo gydymo eltrombopagu. Vaisingumas Žiurkių patinų ir patelių vislumas nepakito, kai ekspozicijos buvo panašios į atsirandančias žmogaus organizme. Vis dėlto, rizikos žmogui paneigti negalima (žr. 5.3 skyrių).

Ar galima vairuoti vartojant Eltrombopag Viatris Pharma?

Eltrombopagas gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia nereikšmingai. Įvertinant paciento gebėjimą vykdyti veiklą, kurią atliekant, reikia greitos reakcijos, motorinių ir pažinimo įgūdžių, reikia atsižvelgti į paciento klinikinę būklę ir duomenis apie eltrombopago nepageidaujamas reakcijas.

Sudėtis

VVKT

Šaltinis: VVKT VaistoSudetis registro duomenys

Veikliosios medžiagos

  • Eltrombopagas — 25 mg

Pagalbinės medžiagos

  • pagalbinių medžiagų, kurių poveikis žinomas, nėra (0 mg)

Pilna sudėtis — pakuotės lapelyje.

Aprašymas (SmPC)

VVKT/VAPRIS

Šaltinis: oficialus VVKT/VAPRIS preparato charakteristikų santraukos dokumentas

Indikacijos

Eltrombopag Viatris Pharma skirtas gydyti pirmine imunine trombocitopenija (ITP) sergančius suaugusius pacientus, kuriems kiti gydymo būdai (pvz., kortikosteroidai, imunoglobulinai) buvo neveiksmingi (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius). Eltrombopag Viatris Pharma skirtas gydyti 1 metų ir vyresnius vaikus, sergančius pirmine imunine trombocitopenija (ITP), trunkančia 6 mėnesius ar ilgiau nuo diagnozės nustatymo, kuriems kiti gydymo būdai (pvz., kortikosteroidai, imunoglobulinai) buvo neveiksmingi (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius). Eltrombopag Viatris Pharma skirtas suaugusių pacientų, sergančių lėtine hepatito C viruso (HCV) infekcija, trombocitopenijai gydyti, kai trombocitopenijos laipsnis yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio negalima pradėti optimalaus gydymo interferono pagrindu arba ribojantis galimybes jį tęsti (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Eltrombopag Viatris Pharma skirtas įgyta sunkia aplazine anemija (SAA) sergančių suaugusių pacientų, kuriems anksčiau skirtas imunosupresinis gydymas buvo neveiksmingas arba kurie anksčiau buvo intensyviai gydyti ir kuriems netinka atlikti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos (žr. 5.1 skyrių).

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas eltrombopagui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Dozavimas ir vartojimo būdas

Gydymą eltrombopagu turi pradėti ir prižiūrėti gydytojas, turintis hematologinių ligų gydymo arba lėtinio hepatito C bei jo komplikacijų valdymo patirties. Dozavimas Eltrombopago dozė turi būti parinkta individualiai, atsižvelgiant į paciento trombocitų skaičių. Gydant eltrombopagu tikslas neturi būti trombocitų skaičiaus normalizavimas. Vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra eltrombopago, gali būti tiekiami miltelių geriamajai suspensijai forma kitais prekiniais pavadinimais. Į tai reikia atsižvelgti skiriant vaistinį preparatą pacientams, kuriems sunku nuryti tabletes, pvz., vaikams. Vartojant miltelius geriamajai suspensijai, gali susidaryti didesnė eltrombopago ekspozicija nei vartojant tablečių farmacinę formą (žr. 5.2 skyrių). Keičiant gydymą tabletėmis į gydymą milteliais geriamajai suspensijai, 2 savaites reikia kas savaitę tirti trombocitų skaičių. Imuninė (pirminė) trombocitopenija Reikia vartoti mažiausią eltrombopago dozę, kuria pasiekiamas ir palaikomas ≥ 50 000/µl trombocitų skaičius. Dozė koreguojama atsižvelgiant į trombocitų skaičiaus atsaką. Eltrombopago negalima vartoti trombocitų skaičiui normalizuoti. Klinikinių tyrimų metu trombocitų skaičius paprastai padidėdavo per 1-2 savaites nuo eltrombopago vartojimo pradžios ir sumažėdavo per 1-2 savaites po vartojimo nutraukimo. Suaugusiesiems ir vaikams nuo 6 iki 17 metų Rekomenduojama pradinė eltrombopago dozė yra 50 mg vieną kartą per parą. Rytų ir (arba) Pietryčių Azijos kilmės pacientams gydymą eltrombopagu reikia pradėti nuo mažesnės – 25 mg dozės vieną kartą per parą (žr. 5.2 skyrių). Vaikams nuo 1 iki 5 metų Rekomenduojama pradinė eltrombopago dozė yra 25 mg vieną kartą per parą. Stebėjimas ir dozės koregavimas Pradėjus gydymą eltrombopagu, kad sumažėtų kraujavimo rizika, dozę reikia pritaikyti taip, kad būtų pasiektas ir palaikomas ≥ 50 000/µl trombocitų skaičius. Paros dozė negali būti didesnė kaip 75 mg. Viso gydymo eltrombopagu metu reikia reguliariai atlikti klinikinius kraujo ir kepenų tyrimus, o eltrombopago dozavimo režimą koreguoti atsižvelgiant į trombocitų skaičių, kaip nurodyta 1 lentelėje. Gydant eltrombopagu, reikia kas savaitę įvertinti bendrąjį kraujo tyrimą (BKT), įskaitant trombocitų skaičių ir periferinio kraujo tepinėlį, kol bus pasiektas stabilus trombocitų skaičius (≥ 50 000/µl ne trumpiau kaip 4 savaites). Vėliau BKT, įskaitant trombocitų skaičiaus nustatymą ir periferinio kraujo tepinėlį, reikia atlikti kas mėnesį. 1 lentelė. Eltrombopago dozės koregavimas sergantiems ITP Trombocitų skaičius | Dozės keitimas ar atsakas < 50 000/µl po bent 2 savaičių gydymo | Paros dozę didinti po 25 mg iki didžiausios 75 mg paros dozės *. Nuo  50 000/µl iki  150 000/µl | Reikia vartoti mažiausią eltrombopago dozę ir (arba) derinti jį su kartu skiriamu ITP gydymu, kad būtų palaikomas toks trombocitų skaičius, kuris leidžia išvengti kraujavimo arba jį sumažinti. Nuo > 150 000/µl iki  250 000/µl | Paros dozę mažinti po 25 mg. Palaukti 2 savaites, kad būtų galima įvertinti šio ir bet kokio vėlesnio dozės koregavimo poveikį♦. > 250 000/µl | Nutraukti eltrombopago vartojimą. Trombocitų skaičiaus stebėjimą padažninti iki dviejų kartų per savaitę. Kai tik trombocitų skaičius taps ≤ 100 000/µl, atnaujinti gydymą, skiriant 25 mg mažesnę paros dozę. * Pacientams, kurie vartoja po 25 mg eltrombopago dozę kas antrą dieną, dozę reikia didinti iki 25 mg kartą per parą. ♦ Pacientams, kurie vartoja po 25 mg eltrombopago dozę kartą per parą, reikia apsvarstyti galimybę skirti 12,5 mg dozę vieną kartą per parą arba 25 mg dozę kas antrą dieną. | * Pacientams, kurie vartoja po 25 mg eltrombopago dozę kas antrą dieną, dozę reikia didinti iki 25 mg kartą per parą. ♦ Pacientams, kurie vartoja po 25 mg eltrombopago dozę kartą per parą, reikia apsvarstyti galimybę skirti 12,5 mg dozę vieną kartą per parą arba 25 mg dozę kas antrą dieną. Eltrombopagą galima vartoti kartu su kitais vaistiniais preparatais ITP gydyti. Kartu vartojamų vaistinių preparatų ITP gydyti dozavimo režimas turi būti keičiamas, kaip mediciniškai tikslinga, kad gydymo eltrombopagu metu būtų išvengta per didelio trombocitų skaičiaus padidėjimo. Prieš svarstant kitą dozės koregavimą, būtina palaukti bent 2 savaites, kad būtų galima įvertinti bet kokio dozės keitimo poveikį paciento trombocitų skaičiaus atsakui. Įprastai eltrombopago dozės koregavimas, ją mažinant arba didinant, yra 25 mg vieną kartą per parą. Gydymo nutraukimas Gydymą eltrombopagu reikia nutraukti, jeigu po 4 savaičių trukmės gydymo 75 mg eltrombopago dozę vieną kartą per parą trombocitų skaičius nepadidėja tiek, kad būtų išvengta kliniškai reikšmingo kraujavimo. Gydantis gydytojas turi periodiškai vertinti paciento klinikinę būklę ir individualiai nuspręsti, ar tęsti gydymą. Pacientams, kuriems nepašalinta blužnis, reikia įvertinti ir blužnies pašalinimo poreikį. Nutraukus gydymą, trombocitopenija gali atsinaujinti (žr. 4.4 skyrių). Trombocitopenija, susijusi su lėtiniu hepatitu C (HCV) Eltrombopagą skiriant kartu su antivirusiniais vaistiniais preparatais, reikia atsižvelgti į visų kartu skiriamų vaistinių preparatų charakteristikų santraukose smulkiai išdėstytą aktualią saugumo informaciją ir kontraindikacijas. Klinikinių tyrimų duomenimis, pradėjus gydymą eltrombopagu, trombocitų skaičius paprastai pradeda didėti per pirmąją savaitę. Gydymo eltrombopagu tikslas turi būti pasiekti mažiausią trombocitų skaičių, reikalingą antivirusiniam gydymui pradėti, laikantis klinikinės praktikos rekomendacijų . Antivirusinio gydymo metu gydymo tikslas turi būti palaikyti tokį trombocitų skaičių, kuris leidžia išvengti kraujavimo komplikacijų rizikos (paprastai maždaug 50 000-75 000/µl). Reikia vengti didesnio kaip > 75 000/µl trombocitų skaičiaus. Reikia vartoti mažiausią eltrombopago dozę, būtiną šiems tikslams pasiekti. Dozė koreguojama remiantis trombocitų skaičiaus atsaku. Pradinis dozavimo režimas Gydymą eltrombopagu reikia pradėti nuo 25 mg dozės vieną kartą per parą. Rytų ir Pietryčių Azijos kilmės pacientams, sergantiems HCV, arba pacientams, kuriems nustatytas lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Stebėjimas ir dozės koregavimas Eltrombopago dozę reikia didinti po 25 mg kas 2 savaites, kiek tai būtina tiksliniam trombocitų skaičiui, reikalingam antivirusiniam gydymu pradėti, pasiekti. Prieš pradedant antivirusinį gydymą, trombocitų skaičių reikia stebėti kiekvieną savaitę. Pradėjus antivirusinį gydymą, trombocitų skaičius gali sumažėti, todėl reikia vengti staigaus eltrombopago dozės koregavimo (žr. 2 lentelę). Antivirusinio gydymo metu, jeigu būtina, eltrombopago dozę reikia koreguoti tiek, kiek būtina, kad būtų išvengta peginterferono dozės mažinimo dėl mažėjančio trombocitų skaičiaus, galinčio sukelti kraujavimo riziką pacientui (žr. 2 lentelę). Antivirusinio gydymo metu trombocitų kiekį reikia stebėti kas savaitę, kol bus pasiektas stabilus trombocitų skaičius (paprastai apie 50 000-75 000/µl). Vėliau reikia kiekvieną mėnesį atlikti BKT, įskaitant trombocitų skaičiaus nustatymą ir periferinio kraujo tepinėlį. Jeigu trombocitų skaičius viršija būtiną tikslinį kiekį, reikia apsvarstyti galimybę paros dozę mažinti 25 mg. Rekomenduojama palaukti 2 savaites, kad būtų galima įvertinti šio ir bet kokio vėlesnio dozės koregavimo poveikį. Negalima viršyti 100 mg eltrombopago paros dozės. 2 lentelė. Eltrombopago dozės koregavimas HCV infekcija sergantiems pacientams antivirusinio gydymo metu Trombocitų skaičius | Dozės keitimas arba atsakas < 50 000/µl po bent 2 savaičių gydymo | Paros dozę didinti po 25 mg iki didžiausios 100 mg paros dozės. Nuo ≥ 50 000/µl iki ≤ 100 000/µl | Reikia vartoti mažiausią eltrombopago dozę, būtiną tam, kad būtų išvengta peginterferono dozės mažinimo. Nuo > 100 000/µl iki ≤ 150 000/µl | Paros dozę mažinti po 25 mg. Palaukti 2 savaites, kad būtų galima įvertinti šio ir bet kokio vėlesnio dozės koregavimo poveikį♦. > 150 000/µl | Nutraukti eltrombopago vartojimą. Trombocitų skaičiaus stebėjimo dažnį padidinti iki dviejų kartų per savaitę. Kai tik trombocitų skaičius tampa  ≤ 100 000/µl, gydymą vėl atnaujinti skiriant 25 mg mažesnę paros dozę*. * Pacientams, vartojantiems po 25 mg eltrombopago dozę vieną kartą per parą, reikia apsvarstyti galimybę gydymą atnaujinti skiriant 25 mg dozę kas antrą dieną. ♦ Pradėjus antivirusinį gydymą, trombocitų skaičius gali sumažėti, todėl reikia vengti skuboto eltrombopago dozės mažinimo. | * Pacientams, vartojantiems po 25 mg eltrombopago dozę vieną kartą per parą, reikia apsvarstyti galimybę gydymą atnaujinti skiriant 25 mg dozę kas antrą dieną. ♦ Pradėjus antivirusinį gydymą, trombocitų skaičius gali sumažėti, todėl reikia vengti skuboto eltrombopago dozės mažinimo. Gydymo nutraukimas Jeigu po 2 savaičių trukmės gydymo, skiriant 100 mg eltrombopago dozę, nepasiekiamas trombocitų skaičius, reikalingas antivirusiniam gydymui pradėti, gydymą eltrombopagu reikia nutraukti. Gydymas eltrombopagu turi būti baigtas nutraukus antivirusinį gydymą, nebent būtų pagrįsta kitaip. Gydymą taip pat būtina nutraukti, jei trombocitų skaičiaus atsakas yra per didelis arba nustatoma reikšmingų kepenų tyrimų nuokrypių. Sunki aplazinė anemija Pradinis dozavimo režimas Gydymą eltrombopagu reikia pradėti nuo 50 mg dozės vieną kartą per parą. Rytų ir Pietryčių Azijos kilmės pacientams gydymą eltrombopagu reikia pradėti nuo mažesnės – 25 mg dozės vieną kartą per parą (žr. 5.2 skyrių). Gydymo negalima pradėti, jei pacientui nustatyta esamų 7-osios chromosomos citogenetinių nuokrypių. Stebėjimas ir dozės koregavimas Kad pasireikštų hematologinis atsakas, dozę reikia titruoti, paprastai iki 150 mg; tai gali užtrukti iki 16 savaičių nuo eltrombopago vartojimo pradžios (žr. 5.1 skyrių). Eltrombopago dozę reikia didinti po 50 mg kas 2 savaites, kiek tai būtina tiksliniam ≥ 50 000/µl trombocitų skaičiui pasiekti. Pacientams, kurie vartoja 25 mg dozę vieną kartą per parą, iš pradžių ją reikia padidinti iki 50 mg per parą ir vėliau didinti po 50 mg. Negalima viršyti 150 mg paros dozės. Viso gydymo eltrombopagu metu reikia reguliariai atlikti klinikinius kraujo tyrimus ir kepenų funkcijos tyrimus, o eltrombopago dozavimo režimą keisti pagal trombocitų skaičių, kaip nurodyta 3 lentelėje. 3 lentelė. Eltrombopago dozės koregavimas pacientams, sergantiems sunkia aplazine anemija Trombocitų skaičius | Dozės keitimas arba atsakas < 50 000/µl po bent 2 savaičių gydymo | Paros dozę didinti po 50 mg kas 2 savaites iki didžiausios 150 mg paros dozės. Pacientams, kurie vartoja 25 mg dozę kartą per parą, iš pradžių ją reikia padidinti iki 50 mg per parą ir vėliau didinti po 50 mg. Nuo 50 000/µl iki 150 000/µl | Turi būti vartojama mažiausia eltrombopago dozė, kurios reikia trombocitų skaičiui palaikyti. Nuo >150 000/µl iki 250 000/µl | Paros dozę mažinti po 50 mg. Palaukti 2 savaites, kad būtų galima įvertinti šio ir bet kokio vėlesnio dozės koregavimo poveikį. >250 000/µl | Nutraukti eltrombopago vartojimą bent vienai savaitei. Trombocitų skaičiui sumažėjus iki ≤ 100 000/µl, gydymą vėl atnaujinti skiriant 50 mg mažesnę paros dozę. Dozės mažinimas pasireiškus trijų eilių (leukocitų, eritrocitų ir trombocitų) atsakui Pacientams, kuriems pasireiškia bent 8 savaites trunkantis trijų eilių atsakas, įskaitant tuos, kuriems nereikia atlikti kraujo perpylimų, eltrombopago dozę galima sumažinti 50 %. Jeigu vartojant mažesnę dozę kraujo rodikliai išlieka stabilūs 8 savaites, eltrombopago vartojimą reikia nutraukti ir stebėti kraujo rodiklius. Jeigu trombocitų skaičius sumažėja iki < 30 000/µl, hemoglobino koncentracija sumažėja iki < 9 g/dl arba absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) iki < 0,5 x 109/l, gydymą eltrombopagu galima atnaujinti prieš tai buvusia veiksminga doze. Gydymo nutraukimas Jeigu po 16 savaičių trukmės gydymo eltrombopagu hematologinis atsakas nepasireiškia, gydymą reikia nutraukti. Nustačius naujų citogenetinių nuokrypių, būtina įvertinti, ar tikslinga tęsti gydymą eltrombopagu (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Gydymą eltrombopagu taip pat būtina nutraukti, jei trombocitų skaičiaus atsakas yra per didelis (kaip nurodyta 3 lentelėje) arba nustatoma reikšmingų kepenų tyrimų nuokrypių (žr. 4.8 skyrių). Ypatingos populiacijos Sutrikusi inkstų funkcija Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nebūtina. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, eltrombopagą vartoti reikia atsargiai ir juos reikia atidžiai stebėti, pavyzdžiui, tirti kreatinino koncentraciją serume ir (arba) atlikti šlapimo tyrimą (žr. 5.2 skyrių). Sutrikusi kepenų funkcija Eltrombopago negalima vartoti pacientams, kurie serga ITP ir kepenų funkcijos sutrikimu (≥ 5 balų pagal Child-Pugh skalę), išskyrus atvejus, kai tikėtina nauda viršija nustatytą vartų venos trombozės riziką (žr. 4.4 skyrių). Jei ITP sergantiems pacientams, kuriems nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas, gydymas eltrombopagu laikomas būtinu, pradinė dozė turi būti 25 mg vieną kartą per parą. Pradėjus vartoti eltrombopagą šiems pacientams, prieš didinant dozę reikia palaukti 3 savaites. Trombocitopenija sergantiems pacientams, kuriems yra lėtinė HCV infekcija ir lengvas kepenų funkcijos sutrikimas (≤ 6 balų pagal Child-Pugh), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, sergantiems lėtiniu HCV ar SAA ir turintiems kepenų funkcijos sutrikimą, gydymą eltrombopagu reikia pradėti nuo 25 mg dozės vieną kartą per parą (žr. 5.2 skyrių). Pradėjus vartoti eltrombopagą šiems pacientams prieš didinant dozę reikia palaukti 2 savaites. Trombocitopenija sergantiems pacientams, kuriems yra pažengusi lėtinė kepenų liga ir kurie gydomi eltrombopagu ruošiantis invazinei procedūrai arba HCV sergantiems pacientams antivirusinio gydymo metu, padidėja nepageidaujamų reiškinių rizika, įskaitant kepenų funkcijos dekompensaciją ir tromboembolijos reiškinius (TER) (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Senyviems pacientams Duomenų apie eltrombopago vartojimą 65 metų ir vyresniems pacientams, sergantiems ITP, nepakanka ir nėra klinikinės vyresnių kaip 85 metų pacientų, sergančių ITP, gydymo patirties. Klinikinių eltrombopago tyrimų duomenimis, eltrombopago saugumas 65 metų ir vyresnių pacientų grupėje kliniškai reikšmingai nesiskyrė nuo jaunesnių pacientų. Kiti pateikti klinikiniai duomenys neparodė atsako skirtumų tarp senyvų ir jaunesnių pacientų, bet negalima paneigti didesnio kai kurių vyresnių asmenų jautrumo (žr. 5.2 skyrių). Duomenų apie eltrombopago vartojimą vyresniems kaip 75 metų pacientams, sergantiems HCV infekcija ir SAA, yra nedaug. Šiuos pacientus reikia gydyti atsargiai (žr. 4.4 skyrių). Rytų ir (arba) Pietryčių Azijos kilmės pacientai Suaugusiems pacientams ir vaikams, kurie yra Rytų ar Pietryčių Azijos kilmės, įskaitant tuos, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą eltrombopagu reikia pradėti nuo 25 mg dozės, vartojamos vieną kartą per parą (žr. 5.2 skyrių). Reikia ir toliau nuolat stebėti paciento trombocitų skaičių ir laikytis standartinių tolesnio dozės keitimo kriterijų. Vaikų populiacija Eltrombopag Viatris Pharma nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 1 metų vaikams, sergantiems ITP , kadangi nepakanka duomenų apie vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą. Eltrombopago saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams (< 18 metų), sergantiems su lėtine HCV infekcija susijusia trombocitopenija, neištirti. Duomenų nėra. Eltrombopago saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams (< 18 metų), sergantiems SAA, neištirti. Turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Tabletes reikia vartoti ne vėliau kaip likus dviem valandoms iki arba praėjus keturioms valandoms po bet kurių produktų, kurių sudėtyje yra polivalentinių katijonų (pvz., geležies, kalcio, magnio, aliuminio, seleno ir cinko), pavyzdžiui, antacidinių vaistinių preparatų, pieno produktų (ar kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra kalcio) ar mineralų papildų vartojimo (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius).

Specialūs įspėjimai

Trombocitopenija sergantiems HCV pacientams, kuriems nustatyta pažengusi lėtinė kepenų liga (apibūdinama maža albumino koncentracija ≤ 35 g/l arba galutinės stadijos kepenų ligos modelio (MELD) balu (angl., Model for End-Stage Liver Disease) yra ≥ 10, gydymas eltrombopagu derinant jį su interferono pagrindu taikomu gydymu padidina nepageidaujamų reakcijų, įskaitant galimą mirtiną kepenų funkcijos dekompensaciją ir tromboembolijos reiškinius, riziką. Be to, šių pacientų gydymo nauda, vertinant ilgalaikį virusologinį atsaką (IVA), lyginant su placebu, buvo nedidelė (ypač tiems, kurių pradinė albumino koncentracija buvo ≤ 35 g/l), palyginti su bendrąja grupe. Gydymą eltrombopagu šiems pacientams turi pradėti tik gydytojai, turintys pažengusio HCV gydymo patirties, ir tik tada, kai dėl trombocitopenijos keliamos rizikos arba antivirusinio gydymo atidėjimo būtina intervencija. Jei gydymas laikomas kliniškai tikslingu, tokius pacientus reikia atidžiai stebėti. Derinimas su tiesioginio veikimo antivirusiniais vaistiniais preparatais Vartojimo kartu su tiesioginio poveikio antivirusiniais vaistiniais preparatais, kurie registruoti gydyti lėtinei hepatito C infekcijai, saugumas ir veiksmingumas neištirti. Hepatotoksinio poveikio rizika Eltrombopago vartojimas gali sukelti kepenų funkcijos nuokrypių ir sunkų hepatotoksiškumą, kuris gali kelti grėsmę gyvybei (žr. 4.8 skyrių). Alanino aminotransferazės (ALT), aspartato aminotransferazės (AST) aktyvumą ir bilirubino koncentracijas serume reikia ištirti prieš pradedant vartoti eltrombopagą, kas 2 savaites dozės koregavimo laikotarpiu ir kas mėnesį, nustačius stabilią dozę. Eltrombopagas slopina UGT1A1 ir OATP1B1, todėl gali pasireikšti netiesioginė hiperbilirubinemija. Jeigu padidėja bilirubino koncentracija, turi būti atliktas jo frakcionavimas. Jeigu serumo kepenų funkcijos tyrimų rodikliai yra nenormalūs, per 3-5 paras reikia pakartoti tyrimą. Jeigu pakartotinai nustatomi nenormalūs rodikliai, kepenų funkcijos tyrimų rodiklius reikia stebėti tol, kol pokyčiai išnyksta, stabilizuojasi arba grįžta iki pradinio lygio. Eltrombopago vartojimą reikia nutraukti, jeigu ALT aktyvumas padidėja ( 3 kartus viršija viršutinę normos ribą [VNR] pacientams, kurių kepenų funkcija yra normali, arba  3 kartus viršija pradinį lygį arba > 5 kartus viršija VNR, priklausomai nuo to, kuris rodiklis yra mažesnis, pacientams, kuriems transaminazių aktyvumas prieš gydymą buvo padidėjęs), ir šis padidėjimas: progresuoja arba išsilaiko  4 savaičių, arba pasireiškia kartu su tiesioginio bilirubino koncentracijos padidėjimu, arba pasireiškia kartu su klinikiniais kepenų pažeidimo simptomais ar kepenų funkcijos nepakankamumo požymiais. Pacientams, sergantiems kepenų ligomis, eltrombopagą vartoti reikia atsargiai. Skiriant gydymą ITP ir SAA sergantiems pacientams, turi būti vartojama mažesnė pradinė eltrombopago dozė. Reikia atidžiai stebėti pacientus, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 skyrių). Kepenų funkcijos dekompensacija (vartojimas kartu su interferonu) Kepenų funkcijos dekompensacija pacientams, sergantiems lėtiniu hepatitu C: pacientus, kurių albumino koncentracija pradžioje yra maža (≤ 35 g/l) arba MELD balas yra ≥ 10, būtina stebėti. Pacientams, sergantiems lėtine HCV infekcija, kuriems yra kepenų cirozė, gali būti kepenų funkcijos dekompensacijos rizika gydant alfa interferonu. Dviejų kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo trombocitopenija ir HCV sergantys pacientai, kepenų funkcijos dekompensacija (ascitas, hepatinė encefalopatija, kraujavimas iš varikozių, spontaninis bakterinis peritonitas) dažniau pasireiškė eltrombopago grupėje (11 %), palyginti su placebo grupe (6 %). Pacientams, kurių yra mažos pradinės albumino koncentracijos (≤ 35 g/l) ar kuriems pradinis MELD balas yra ≥ 10, duomenimis, kepenų dekompensacijos rizika padidėjo 3 kartus ir padidėjo mirtinų nepageidaujamų reiškinių rizika, palyginti su tais, kurių kepenų liga buvo progresavusi mažiau. Be to, gydymo nauda, palyginti su placebu, pagal pacientų, kuriems pasireiškė IVA, dalį šiems pacientams buvo nedidelė (ypač tiems pacientams, kurių pradinė albumino koncentracija buvo ≤ 35 g/l), palyginti su bendrąja grupe. Tokiems pacientams eltrombopagą skirti galima tik atidžiai įvertinus tikėtinos naudos ir rizikos santykį. Reikia atidžiai stebėti, ar pacientams, turintiems šias charakteristikas, neatsiranda kepenų dekompensacijos požymių ir simptomų. Gydymo nutraukimo kriterijus žr. atitinkamoje interferono preparato charakteristikų santraukoje. Eltrombopago vartojimą reikia nutraukti, jeigu antivirusinis gydymas nutraukiamas dėl kepenų dekompensacijos. Trombozės ir tromboembolijos komplikacijos Kontroliuojamų tyrimų metu trombocitopenija ir HCV infekcija sergantiems pacientams, kuriems buvo taikomas interferono pagrindu nustatytas gydymas (n = 1 439), 38 iš 955 pacientų (4 %), gydytų eltrombopagu, ir 6 iš 484 pacientų (1 %) placebo grupėje pasireiškė TER. Trombozės ar tromboembolijos komplikacijos, apie kurias buvo pranešta, įskaitant venų, ir arterijų reiškinius. Dauguma TER atvejų buvo nesunkūs ir išnyko, baigus tyrimą. Vartų venos trombozė buvo dažniausias TER abiejose gydymo grupėse (2 % eltrombopagu gydytų pacientų grupėje, palyginti su < 1 % placebo grupe). Specifinio laiko ryšio tarp gydymo pradžios ir TER pasireiškimo nepastebėta. Pacientams, kurių pradinės albumino koncentracijos buvo mažos (≤ 35 g/l) ar pradinis MELD balas buvo ≥ 10, TER rizika buvo 2 kartus didesnė nei tiems, kurių albumino koncentracijos buvo didesnės. Pacientams, kurių amžius buvo ≥ 60 metų, TER rizika buvo dvigubai didesnė, palyginti su jaunesniais pacientais. Tokiems pacientams eltrombopagą galima skirti tik atidžiai įvertinus tikėtinos naudos ir rizikos santykį. Reikia atidžiai stebėti, ar pacientams neatsiranda TER požymių ir simptomų. Nustatyta, kad TER rizika padidėja lėtine kepenų liga (LKL) sergantiems pacientams, kurie 2 savaites buvo gydomi 75 mg eltrombopago doze vieną kartą per parą, ruošiantis invazinėms procedūroms. Šešiems iš 143 (4 %) suaugusių pacientų, sergančių LKL, vartojant eltrombopagą, pasireiškė TER (visais atvejais vartų venos sistemos), TER pasireiškė ir dviems iš 145 (1 %) placebo grupės pacientų (vienu atveju vartų venos sistemos ir vienu atveju miokardo infarktas). Per 30 parų po paskutiniosios eltrombopago dozės tromboembolinės komplikacijos pasireiškė penkiems iš 6 eltrombopagu gydytų pacientų, kurių trombocitų skaičius buvo > 200 000/µl. Eltrombopagas nėra skiriamas lėtine kepenų liga sergančių pacientų trombocitopenijai gydyti ruošiantis invazinėms procedūroms. Klinikinių ITP gydymo eltrombopagu tyrimų duomenimis, tromboembolijos reiškiniai buvo stebėti, esant mažam ir normaliam trombocitų skaičiui. Reikia imtis atsargumo priemonių, skiriant eltrombopagą pacientams, kurie turi žinomų tromboembolijos rizikos veiksnių, įskaitant (bet ne vien tik) įgimtus (pvz., Leideno V faktorius) ar įgytus rizikos veiksnius (pvz., ATIII trūkumas, antifosfolipidinis sindromas), senyvą amžių, ilgalaikę imobilizaciją, piktybinius navikus, kontraceptikų vartojimą ir pakeičiamąją hormonų terapiją, chirurginę operaciją ar traumą, nutukimą ir rūkymą. Reikia atidžiai stebėti trombocitų skaičių ir, jeigu trombocitų skaičius viršija numatytąją ribą, reikia apsvarstyti galimybę sumažinti šio vaistinio preparato dozę arba gydymą eltrombopagu nutraukti (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kuriems dėl kokių nors priežasčių yra padidėjusi TER rizika, reikia įvertinti rizikos ir naudos santykį. Klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo atsparia SAA sirgę pacientai, metu nebuvo nustatyta nė vieno TER atvejo. Vis tik šioje pacientų populiacijoje tokių reiškinių pasireiškimo rizikos negalima atmesti, nes vaistinio preparato vartojusių pacientų skaičius buvo ribotas. Atsižvelgiant į tai, kad SAA sergantiems pacientams indikuotina didžiausia registruota vaistinio preparato dozė (150 mg per parą), ir į reakcijos pobūdį, šioje pacientų populiacijoje galima tikėtis TER pasireiškimo. Eltrombopago negalima vartoti ITP sergantiems pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas ( 5 balų pagal Child-Pugh), išskyrus atvejus, kai laukiama nauda viršija nustatytą vartų venos trombozės riziką. Kai gydymas laikomas tinkamu, kepenų funkcijos sutrikimą turintiems pacientams eltrombopagą reikia skirti atsargiai (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Kraujavimas nutraukus eltrombopago vartojimą Nutraukus gydymą eltrombopagu, ITP sergantiems pacientams trombocitopenija tikriausiai atsinaujins. Nutraukus gydymą eltrombopagu, daugumos pacientų trombocitų skaičius per 2 savaites tampa toks, koks buvo prieš pradedant gydymą, ir dėl to padidėja kraujavimo rizika ir kai kuriais atvejais gali pasireikšti kraujavimas. Ši rizika yra didesnė, jeigu gydymas eltrombopagu nutraukiamas vartojant antikoaguliantų ar trombocitų funkciją slopinančių vaistinių preparatų. Rekomenduojama baigus gydymą eltrombopagu, pagal esamas rekomendacijas atnaujinti gydymą vaistiniais preparatais nuo ITP. Papildomos medicininės priemonės gali būti gydymo antikoaguliantais ir (arba) trombocitų funkciją slopinančiais vaistiniais preparatais nutraukimas, antikoaguliacinio poveikio panaikinimas arba trombocitų perpylimas. Baigus gydymą eltrombopagu, reikia 4 savaites kas savaitę stebėti trombocitų skaičių. HCV klinikinių tyrimų metu buvo pranešta apie didesnį kraujavimo iš virškinimo trakto atvejų, įskaitant sunkius ir mirtinus atvejus, dažnį po gydymo peginterferonu, ribavirinu ir eltrombopagu nutraukimo. Baigus gydymą, reikia stebėti, ar pacientui neatsiranda kokių nors kraujavimo iš virškinimo trakto požymių ar simptomų. Retikulino susidarymas kaulų čiulpuose ir kaulų čiulpų fibrozės rizika Eltrombopagas gali didinti retikulino skaidulų atsiradimo arba progresavimo kaulų čiulpuose riziką. Kaip ir vartojant kitus trombopoetino receptorių (TPO-R) agonistus, šio reiškinio reikšmė iki šiol nenustatyta. Prieš pradedant eltrombopago vartojimą, reikia atidžiai ištirti periferinio kraujo tepinėlį ir nustatyti pradinius morfologinius ląstelių pokyčius. Nustačius stabilią eltrombopago dozę, kiekvieną mėnesį reikia atlikti bendrąjį kraujo tyrimą (BKT) su leukocitų formule. Jeigu randama nesubrendusių arba displazinių ląstelių, reikia ištirti periferinio kraujo tepinėlius ir nustatyti, ar neatsirado naujų arba nepasunkėjo buvę morfologiniai pokyčiai (t. y. lašo pavidalo eritrocitai ir branduolį turintys eritrocitai, nesubrendę leukocitai) ar citopenija (citopenijos). Jeigu paciento kraujyje randama naujų ar pasunkėja esami morfologiniai pokyčiai arba diagnozuojama citopenija (citopenijos), gydymą eltrombopagu reikia nutraukti ir apsvarstyti kaulų čiulpų biopsijos, įskaitant dažymą fibrozei nustatyti, poreikį. Esamo mielodisplazinio sindromo (MDS) progresavimas Yra teorinė galimybė, kad TPO-R agonistai gali skatinti esamų hematologinių piktybinių ligų, pavyzdžiui, MDS, progresavimą. TPO-R agonistai yra augimo faktoriai, kurie gali skatinti trombopoezinių kamieninių ląstelių išvešėjimą, diferenciaciją ir trombocitų gamybą. Daugiausiai TPO-R yra ekspresuojami mieloidinės kilmės ląstelių paviršiuje. Klinikinių tyrimų su TPO-R agonistu metu, kuriuose dalyvavo pacientai, kuriems pasireiškė MDS, duomenimis, buvo pranešta apie trumpalaikio blastų skaičiaus padidėjimo atvejų ir MDS ligos progresavimą į ūminę mieloidinę leukemiją (ŪML). Suaugusiems ir senyviems pacientams ITP arba SAA diagnozė turi būti patvirtinta paneigus kitas klinikines būkles, kurioms būdinga trombocitopenija, ypač būtina paneigti MDS diagnozę. Ligos ir gydymo metu reikia apsvarstyti kaulų čiulpų aspiracijos ir biopsijos atlikimą, ypač vyresniems kaip 60 metų pacientams, taip pat tiems, kuriems pasireiškia sisteminiai simptomai arba patologiniai požymiai, pavyzdžiui: padidėjęs blastų skaičius periferiniame kraujyje. Eltrombopago veiksmingumas ir saugumas gydant MDS sukeltą trombocitopeniją neištirti. Eltrombopagu negalima gydyti MDS sukeltos trombocitopenijos ne klinikinių tyrimų ribose. Citogenetiniai pokyčiai ir progresavimas į MDS ar ŪML pacientams, sergantiems SAA Nustatyta, kad SAA sergantiems pacientams atsiranda citogenetinių pokyčių. Nėra žinoma, ar eltrombopago vartojimas SAA sergantiems pacientams didina citogenetinių pokyčių riziką. II fazės klinikiniamio tyrimo (ELT112523), kuriame dalyvavo atsparia SAA sergantys pacientai, metu nustatyta, kad vartojant eltrombopago pradinę 50 mg per parą dozę (vėliau kas 2 savaites dozę didinant iki didžiausios 150 mg per parą dozės) naujų citogenetinių pokyčių pasireiškė 17,1 % suaugusių pacientų [7 iš 41 (o 4 iš jų nustatyti 7-osios chromosomos pokyčiai)]. Laiko iki citogenetinių pokyčių atsiradimo mediana tyrimo metu buvo 2,9 mėnesio. II fazės klinikiniamio tyrimo (ELT116826), kuriame dalyvavo atsparia SAA sergantys pacientai, metu nustatyta, kad vartojant 150 mg eltrombopago dozę per parą (ją koreguojant pagal priklausomybę etninei grupei ir amžių, kaip nurodyta toliau) naujų citogenetinių pokyčių pasireiškė 22,6 % suaugusių pacientų [7 iš 31 (o 3 iš jų nustatyti 7-osios chromosomos pokyčiai)]. Visų 7 pacientų citogenetiniai tyrimai prieš pradedant gydymą buvo normalūs. Šešiems pacientams citogenetinių pokyčių nustatyta praėjus 3 mėnesiams nuo eltrombopago vartojimo pradžios, o vienam pacientui citogenetinių pokyčių nustatyta praėjus 6 mėnesiams. Klinikinių tyrimų metu, kai SAA sergantiems pacientams buvo skiriama eltrombopago, 4 % pacientų (5 iš 133) nustatytas MDS. Laiko nuo eltrombopago vartojimo pradžios iki šios diagnozės nustatymo mediana buvo 3 mėnesiai. SAA sergantiems pacientams, kuriems anksčiau skirtas imunosupresinis gydymas buvo neveiksmingas arba kurie anksčiau buvo intensyviai gydyti šiais vaistiniais preparatais, prieš pradedant skirti eltrombopago, praėjus 3 mėnesiams nuo gydymo pradžios ir vėliau po 6 mėnesių rekomenduojama atlikti kaulų čiulpų tyrimą su aspiracija citogenetiniam tyrimui. Nustačius naujų citogenetinių pokyčių, turi būti apsvarstyta, ar tikslinga tęsti gydymą eltrombopagu. Akių pokyčiai Toksinio eltrombopago poveikio tyrimų duomenimis, graužikams pasireiškė katarakta (žr. 5.3 skyrių). Kontroliuojamų tyrimų, kuriuose dalyvavo HCV infekcija sergantys pacientai, kuriems pasireiškia trombocitopenija, gydomi interferonu (n = 1 439), duomenimis, buvo pranešta, kad prieš pradedant tyrimą buvusi katarakta progresavo arba katarakta atsirado 8 % eltrombopago grupės pacientų ir 5 % placebo grupės pacientų. Buvo pranešta apie tinklainės kraujosruvas, daugiausiai 1 ar 2 laipsnio, HCV infekcija sergantiems pacientams, gydytiems interferonu, ribavirinu ir eltrombopagu (2 % eltrombopago grupės pacientų ir 2 % placebo grupės pacientų). Kraujosruvos pasireiškė tinklainės paviršiuje (preretininės), po tinklaine (subretininės) arba tinklainės audinyje. Rekomenduojama įprastai stebėti pacientų akių būklę. QT arba QTc intervalo pailgėjimas QTc tyrimas su sveikais savanoriais, kurie vartojo 150 mg eltrombopago dozę per parą, kliniškai reikšmingo poveikio širdies repoliarizacijai nepastebėta. Klinikinių tyrimų metu buvo pranešta apie QTc intervalo pailgėjimą ITP sergantiems pacientams ir HCV infekcija sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia trombocitopenija. Klinikinė šio QTc intervalo pailgėjimo atvejų reikšmė nežinoma. Atsako į eltrombopagą išnykimas Atsakui išnykus ar nepavykus išlaikyti trombocitų atsako gydant rekomenduojamomis eltrombopago dozėmis, būtina ieškoti tai sukeliančių veiksnių, įskaitant padidėjusį retikulino kiekį kaulų čiulpuose. Vaikų populiacija Minėti įspėjimai ir atsargumo priemonės dėl ITP taip pat taikomi ir vaikų populiacijai. Įtaka laboratoriniams tyrimams Eltrombopagas yra intensyvios spalvos, todėl gali turėti įtakos kai kurių laboratorinių tyrimų rezultatams. Gauta pranešimų apie kraujo spalvos pakitimus ir bendro bilirubino bei kreatinino koncentracijų tyrimo rezultatų netikslumus pacientams, vartojantiems eltrombopago. Jei laboratoriniai rezultatai ir klinikiniai stebėjimai nesutampa, pakartotinis tyrimas naudojant kitą metodą gali padėti nustatyti rezultato pagrįstumą. Natrio kiekis Šio vaistinio preparato kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka Imuninė trombocitopenija suaugusiesiems ir vaikams Eltrombopago saugumas buvo įvertintas analizuojant suaugusiųjų pacientų (n = 763) apibendrintus dvigubai koduotų, placebu kontroliuojamų TRA100773A ir B, TRA102537 (RAISE) bei TRA113765 tyrimų duomenis; šių tyrimų metu 403 pacientams buvo skirta eltrombopago, o 179 pacientams – placebo. Be to, kartu buvo analizuojami užbaigtų atvirųjų (n = 360) TRA108057 (REPEAT), TRA105325 (EXTEND) ir TRA112940 tyrimų duomenys (žr. 5.1 skyrių). Pacientai tiriamąjį vaistinį preparatą vartojo iki 8 metų (EXTEND tyrimo metu). Svarbiausios sunkios nepageidaujamos reakcijos buvo hepatotoksinis poveikis ir trombozės ar tromboembolijos reiškiniai. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė ne mažiau kaip 10 % pacientų, buvo pykinimas, viduriavimas, padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas ir nugaros skausmas. Eltrombopago saugumas vaikų populiacijos pacientams (1-17 metų), kurie anksčiau buvo gydyti nuo ITP, buvo įrodytas atlikus du tyrimus (n = 171) (žr. 5.1 skyrių). PETIT2 (TRA115450) tyrimas buvo dviejų dalių, dvigubai koduotas ir atviras, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamas tyrimas. Pacientai atsitiktine tvarka santykiu 2:1 buvo suskirstyti į grupes ir jiems iki 13 savaičių atsitiktinės atrankos tyrimo laikotarpiu buvo paskirta vartoti eltrombopago (n = 63) arba placebo (n =29). PETIT (TRA108062) buvo trijų dalių, išdėstytų kohortų, atviras ir dvigubai koduotas, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamas tyrimas. Pacientai atsitiktine tvarka santykiu 2:1 buvo suskirstyti į grupes ir jiems iki 7 savaičių buvo paskirta vartoti eltrombopago (n = 44) arba placebo (n = 21). Nepageidaujamų reakcijų pobūdis buvo panašus į stebėtąjį suaugusiems pacientams, tačiau stebėta kai kurių papildomų nepageidaujamų reakcijų, pažymėtų ♦ toliau esančioje lentelėje. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė 1 metų ir vyresniems vaikams, sirgusiems ITP (≥ 3 % ir dažniau nei vartojant placebą), buvo viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nazofaringitas, kosulys, karščiavimas, pilvo skausmas, burnos ir ryklės skausmas, dantų skausmas ir rinorėja. Trombocitopenija susijusi su HCV infekcija suaugusiems pacientams ENABLE 1 (TPL103922 n = 716, 715 vartojusiųjų eltrombopago) ir ENABLE 2 (TPL108390 n = 805) buvo atsitiktinių imčių, dvigubai koduoti, placebu kontroliuojami, daugiacentriai tyrimai, skirti įvertinti eltrombopago veiksmingumą ir saugumą pacientams, kuriems nustatyta su HCV infekcija susijusi trombocitopenija ir kuriems buvo galima pradėti skirti antivirusinį gydymą. HCV tyrimų saugumo vertinimo populiaciją sudarė visi randomizuoti pacientai, kuriems dvigubai koduotu tyrimo laikotarpiu buvo skiriama tiriamojo vaistinio preparato ENABLE 1 tyrimo 2-osios dalies metu (eltrombopago vartojusiųjų n = 450, placebo grupė n = 232) bei ENABLE 2 tyrimo metu (eltrombopago vartojusiųjų n = 506, placebo grupė n = 252). Pacientų duomenys buvo analizuojami, atsižvelgiant į skirtą gydymą (bendroji dvigubai koduota saugumo vertinimo populiacija, eltrombopago vartojusiųjų n = 955 ir placebo grupė n = 484). Svarbiausios sunkios nepageidaujamos reakcijos buvo hepatotoksinis poveikis ir trombozės ar tromboembolijos reiškiniai. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė ne mažiau kaip 10 % pacientų, buvo galvos skausmas, anemija, sumažėjęs apetitas, kosulys, pykinimas, viduriavimas, hiperbilirubinemija, alopecija, niežėjimas, raumenų skausmas, karščiavimas, nuovargis, į gripą panašus negalavimas, astenija, šaltkrėtis ir edema. Sunki aplazinė anemija suaugusiems pacientams Eltrombopago vartojimo saugumas SAA sergantiems suaugusiems pacientams buvo įvertintas atlikus vienos šakos, atvirąjį tyrimą (N = 43), kurio metu 11 pacientų (26 %) vaistinio preparato vartojo > 6 mėnesius, o 7 pacientai (16 %) – daugiau kaip 1 metus (žr. 5.1 skyrių). Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė ne mažiau kaip 10 % pacientų, buvo galvos skausmas, svaigulys, kosulys, burnos ir ryklės skausmas, rinorėja, pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmas, transaminazių aktyvumo padidėjimas, sąnarių skausmas, galūnių skausmas, raumenų skausmas, nuovargis ir karščiavimas. Sunki aplazinė anemija vaikams Eltrombopago vartojimo saugumas atsparia ir (arba) recidyvuojančia (Kohorta A; n = 14) arba anksčiau negydyta (Kohorta B; n = 37) SAA sergantiems vaikams įvertintas atliekant tebevykstantį atvirąjį, nekontroliuojamą, dozės didinimo individualiam pacientui tyrimą (bendras N = 51) (tyrimo duomenys taip pat pateikti 5.1 skyriuje). Specialaus dėmesio reikalaujantys nepageidaujami reiškiniai, įskaitant ūminį inkstų pažeidimą, hepatotoksiškumą, tromboembolinius reiškinius ir kloninę evoliuciją arba citogenetinius nuokrypius, buvo nustatyti atitinkamai 29 (56,9 %), 39 (76,5 %), 2 (3,9 %) ir 1 (2,0 %) pacientui. Apskritai, nepageidaujamų reakcijų dažnis, pobūdis ir sunkumas, pastebėti eltrombopago vartojusiems sunkia aplastine anemija (SAA) sirgusiems vaikams, buvo panašūs į nepageidaujamas reakcijas, nustatytas SAA sirgusiems suaugusiesiems. Nepageidaujamų reakcijų santrauka Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios ITP sirgusių suaugusiųjų tyrimų metu (N = 763), ITP sirgusių vaikų tyrimų metu (N = 171), HCV tyrimų metu (N = 1 520), suaugusiųjų SAA tyrimo metu (n = 43), vaikų SAA tyrimo metu (N = 51) ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką, išvardytos atitinkamai toliau pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį (žr. 4, 5 ir 6 lenteles). Kiekvienoje organų sistemų klasėje nepageidaujamos reakcijos išvardytos pagal pasireiškimo dažnį, pirmiausia nurodant dažniausias. Nepageidaujamų reakcijų dažnio kategorijų apibūdinimai pagrįsti tokiu susitarimu (pagal CIOMS III klasifikaciją): labai dažnas (≥ 1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 4 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos ITP tyrimo populiacijoje Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujama reakcija Infekcijos ir infestacijos | Labai dažnas | Nazofaringitas♦, viršutinių kvėpavimo takų infekcija♦ Infekcijos ir infestacijos | Dažnas | Faringitas, gripas, burnos pūslelinė, pneumonija, sinusitas, tonzilitas, kvėpavimo takų infekcija, dantenų uždegimas Infekcijos ir infestacijos | Nedažnas | Odos infekcija Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Nedažnas | Tiesiosios ir riestinės žarnos vėžys Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnas | Anemija, eozinofilija, leukocitozė, trombocitopenija, hemoglobino koncentracijos sumažėjimas, leukocitų skaičiaus sumažėjimas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Anizocitozė, hemolizinė anemija, mielocitozė, nesubrendusių neutrofilų skaičiaus padidėjimas, mielocitų buvimas, trombocitų skaičiaus padidėjimas, hemoglobino koncentracijos padidėjimas Imuninės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Padidėjęs jautrumas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Hipokalemija, apetito sumažėjimas, šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažnas | Anoreksija, podagra, hipokalcemija Psichikos sutrikimai | Dažnas | Miego sutrikimas, depresija Psichikos sutrikimai | Nedažnas | Apatija, nuotaikos pokyčiai, verksmingumas Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Parestezija, hipestezija, mieguistumas (somnolencija), migrena Nervų sistemos sutrikimai | Nedažnas | Tremoras, pusiausvyros sutrikimas, dizestezija, hemiparezė, migrena su aura, periferinė neuropatija, periferinė sensorinė neuropatija, kalbos sutrikimas, toksinė neuropatija, kraujagyslinis galvos skausmas Akių sutrikimai | Dažnas | Akių sausmė, neryškus matymas, akies skausmas, regėjimo aštrumo sumažėjimas Akių sutrikimai | Nedažnas | Lęšiuko padrumstėjimas, astigmatizmas, žievinė vaistų sukelta katarakta, sustiprėjęs ašarojimas, kraujavimas į tinklainę, tinklainės pigmento epiteliopatija, akių ir regėjimo tyrimų pakitimai, blefaritas, keratokonjunktyvitas Ausų ir labirintų sutrikimai | Dažnas | Otalgija, svaigimas Širdies sutrikimai | Nedažnas | Tachikardija, ūminis miokardo infarktas, kardiovaskulinis sutrikimas, cianozė, sinusinė tachikardija, QT intervalo elektrokardiogramoje pailgėjimas Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Giliųjų venų trombozė, hematoma, kraujo samplūdis į veidą ir kaklą Kraujagyslių sutrikimai | Nedažnas | Embolija, paviršinis tromboflebitas, paraudimas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažnas | Kosulys♦ Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnas | Burnos ir ryklės skausmas♦, rinorėja♦ Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažnas | Plaučių embolija, plaučių infarktas, nosies diskomfortas, pūslės burnoje ir gerklėje, nosies ančių sutrikimas, miego apnėjos sindromas Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas | Pykinimas, viduriavimas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Burnos išopėjimas, dantų skausmas♦, vėmimas, pilvo skausmas*, kraujavimas iš burnos, dujų kaupimasis virškinimo trakte * Labai dažnas ITP sergantiems vaikams Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas | Burnos džiūvimas, liežuvio skausmas, pilvo skausmingumas, išmatų spalvos pokytis, apsinuodijimas maistu, peristaltikos sustiprėjimas, vėmimas krauju, burnos diskomfortas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai dažnas | Alanino aminotransferazės aktyvumo padidėjimas† Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnas | Aspartato aminotransferazės aktyvumo padidėjimas†, hiperbilirubinemija, nenormalūs kepenų funkcijos tyrimo duomenys Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nedažnas | Cholestazė, kepenų pažaida, hepatitas, vaistinio preparato sukeltas kepenų pažeidimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Išbėrimas, alopecija, hiperhidrozė, išplitęs niežėjimas, petechijos Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | Dilgėlinė, dermatozė, šaltas prakaitas, paraudimas, padidėjusi melanininė pigmentacija, pigmentacijos sutrikimas, odos spalvos pokytis, odos lupimasis Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažnas | Nugaros skausmas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažnas | Mialgija, raumenų spazmas, skeleto raumenų skausmas, kaulų skausmas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nedažnas | Raumenų silpnumas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas | Proteinurija, kreatinino koncentracijos padidėjimas kraujyje, trombotinė mikroangiopatija su inkstų nepakankamumu‡ Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažnas | Inkstų funkcijos nepakankamumas, leukociturija, sisteminės raudonosios vilkligės sukeltas nefritas, naktinis šlapinimasis, šlapalo koncentracijos padidėjimas, šlapimo baltymo/kreatinino santykio padidėjimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Dažnas | Menoragija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Karščiavimas*, krūtinės skausmas, astenija * Labai dažnas ITP sergantiems vaikams Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas | Karščio jutimas, kraujosruva kraujagyslės įdūrimo vietoje, nervingumas, žaizdos uždegimas, negalavimas ir nuovargis, svetimkūnio pojūtis Tyrimai | Dažnas | Šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas kraujyje Tyrimai | Nedažnas | Albumino koncentracijos kraujyje padidėjimas, bendros baltymų koncentracijos kraujyje padidėjimas, albumino koncentracijos kraujyje sumažėjimas, šlapimo pH padidėjimas Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Nedažnas | Nudegimas saulės spinduliais ♦ Papildomos nepageidaujamos reakcijos, nustatytos klinikinių tyrimų su vaikais (nuo 1 iki 17 metų) metu. † Alanino aminotransferazės ir aspartato aminotransferazės aktyvumo padidėjimas gali pasireikšti vienu metu, nors ir rečiau. ‡ Apibendrintas terminas apimantis pirmaeilius terminus: ūminis inkstų pažeidimas ir inkstų nepakankamumas. | ♦ Papildomos nepageidaujamos reakcijos, nustatytos klinikinių tyrimų su vaikais (nuo 1 iki 17 metų) metu. † Alanino aminotransferazės ir aspartato aminotransferazės aktyvumo padidėjimas gali pasireikšti vienu metu, nors ir rečiau. ‡ Apibendrintas terminas apimantis pirmaeilius terminus: ūminis inkstų pažeidimas ir inkstų nepakankamumas. | ♦ Papildomos nepageidaujamos reakcijos, nustatytos klinikinių tyrimų su vaikais (nuo 1 iki 17 metų) metu. † Alanino aminotransferazės ir aspartato aminotransferazės aktyvumo padidėjimas gali pasireikšti vienu metu, nors ir rečiau. ‡ Apibendrintas terminas apimantis pirmaeilius terminus: ūminis inkstų pažeidimas ir inkstų nepakankamumas. 5 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos HCV tiramųjų populiacijoje (vartojimas kartu su antivirusiniu gydymu interferonu ir ribavirinu) Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujama reakcija Infekcijos ir infestacijos | Dažnas | Šlapimo takų infekcija, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, bronchitas, nazofaringitas, gripas, burnos pūslelinė Infekcijos ir infestacijos | Nedažnas | Gastroenteritas, faringitas Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Dažnas | Piktybinis kepenų navikas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Anemija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnas | Limfopenija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Hemolizinė anemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai dažnas | Apetito sumažėjimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Hiperglikemija, nenormalus kūno masės mažėjimas Psichikos sutrikimai | Dažnas | Depresija, nerimas, miego sutrikimas Psichikos sutrikimai | Nedažnas | dezorientacija, susijaudinimas Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Galvos skausmas Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Svaigulys, dėmesio sutrikimas, skonio pojūčio sutrikimas, hepatinė encefalopatija, letargija, atminties sutrikimas, parestezija Akių sutrikimai | Dažnas | Katarakta, tinklainės eksudacija, akių sausmė, akių pageltimas, kraujavimas į tinklainę Ausų ir labirintų sutrikimai | Dažnas | Svaigimas Širdies sutrikimai | Dažnas | Palpitacijos Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažnas | Kosulys Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnas | Dusulys, burnos ir gerklės skausmas, dusulys fizinio krūvio metu, produktyvus kosulys Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas | Pykinimas, viduriavimas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Vėmimas, ascitas, pilvo skausmas, viršutinės pilvo dalies skausmas, dispepsija, burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas, pilvo išsipūtimas, dantų skausmas, stomatitas, gastroezofaginio refliukso liga, hemorojus, diskomfortas pilve, stemplės varikozės Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas | Kraujavimas iš stemplės varikozių, gastritas, aftinis stomatitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnas | Hiperbilirubinemija, gelta, vaistinio preparato sukeltas kepenų pažeidimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nedažnas | Vartų venos trombozė, kepenų funkcijos nepakankamumas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnas | Niežėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Išbėrimas, odos sausmė, egzema, niežtintysis išbėrimas, paraudimas, pernelyg stiprus prakaitavimas, išplitęs niežėjimas, alopecija Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | Odos pažeidimai, pakitusi odos spalva, odos hiperpigmentacija, naktinis prakaitavimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažnas | Mialgija Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažnas | Artralgija, raumenų spazmai, nugaros skausmas, galūnės skausmas, griaučių raumenų skausmas, kaulų skausmas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažnas | Trombozinė mikroangiopatija su ūminiu inkstų nepakankamumu†, dizurija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas | Karščiavimas, nuovargis, į gripą panašus negalavimas, astenija, šaltkrėtis Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Irzlumas, skausmas, negalavimas, reakcija injekcijos vietoje, nekardialinis krūtinės skausmas, edema, periferinė edema Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas | Niežėjimas injekcijos vietoje, išbėrimas injekcijos vietoje, diskomfortas krūtinėje Tyrimai | Dažnas | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas, kūno masės sumažėjimas, leukocitų skaičiaus sumažėjimas, hemoglobino koncentracijos sumažėjimas, neutrofilų skaičiaus sumažėjimas, tarptautinio normalizuotojo santykio padidėjimas, aktyvintojo dalinio tromboplastino laiko pailgėjimas, gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas, albuminų koncentracijos kraujyje sumažėjimas Tyrimai | Nedažnas | QT intervalo pailgėjimas elektrokardiogramoje † Apibendrintas terminas, apimantis pirmaeilius terminus oligurija, inkstų nepakankamumas ir inkstų funkcijos sutrikimas. | † Apibendrintas terminas, apimantis pirmaeilius terminus oligurija, inkstų nepakankamumas ir inkstų funkcijos sutrikimas. | † Apibendrintas terminas, apimantis pirmaeilius terminus oligurija, inkstų nepakankamumas ir inkstų funkcijos sutrikimas. 6 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos SAA tyrimo populiacijoje Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujama reakcija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnas | Neutropenija, blužnies infarktas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Geležies perteklius, sumažėjęs apetitas, hipoglikemija, padidėjęs apetitas Psichikos sutrikimai | Dažnas | Nerimas, depresija Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Galvos skausmas, svaigulys Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Sinkopė Akių sutrikimai | Dažnas | Akių sausmė, katarakta, akių gelta, neryškus matymas, regos sutrikimas, „muselės“ stiklakūnyje Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažnas | Kosulys, gerklės ir ryklės skausmas, rinorėja Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnas | Kraujavimas iš nosies Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas | Viduriavimas, pykinimas, pilvo skausmas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Pūslių susidarymas burnos gleivinėje, burnos skausmas, vėmimas, diskomforto pojūtis pilve, vidurių užkietėjimas, kraujavimas iš dantenų, pilvo pūtimas, disfagija, pakitusi išmatų spalva, liežuvio patinimas, sutrikusi virškinimo trakto motorika, meteorizmas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai dažnas | Padidėjęs transaminazių aktyvumas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnas | Padidėjusi bilirubino koncentracija kraujyje (hiperbilirubinemija), gelta Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnis nežinomas | Vaistinio preparato sukeltas kepenų pažeidimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Petechijos, išbėrimas, niežėjimas, dilgėlinė, odos pažaida, makulinis išbėrimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Pakitusi odos spalva, odos hiperpigmentacija Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažnas | Artralgija, galūnių skausmas, raumenų spazmas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažnas | Nugaros skausmas, mialgija, kaulų skausmas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas | Chromaturija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas | Nuovargis, karščiavimas, šaltkrėtis Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Astenija, periferinė edema, negalavimas Tyrimai | Dažnas | Padidėjęs kreatinfosfokinazės aktyvumas kraujyje Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Trombozės ar tromboemboliniai reiškiniai (TER) Trijų kontroliuojamųjų ir dviejų nekontroliuojamųjų klinikinių tyrimų duomenimis, TER pasireiškė 17 iš 19 suaugusiųjų pacientų, kurie sirgo ITP ir vartojo eltrombopagą (n = 446). Tai buvo (išvardyti pasireiškimo dažnio mažėjimo tvarka) giliųjų venų trombozė (n = 6), plaučių embolija (n = 6), ūminis miokardo infarktas (n = 2), smegenų infarktas (n = 2), embolija (n = 1) (žr. 4.4 skyrių). Placebu kontroliuojamojo tyrimo (n = 288, saugumo populiacija) duomenimis, po 2 savaičių gydymo vaistiniu preparatu ruošiantis invazinei procedūrai, 6 iš 143 (4 %) suaugusių pacientų, sergančių lėtine kepenų liga ir vartojusių eltrombopagą, pasireiškė 7 vartų venos sistemos TER ir 2 iš 145 (1 %) placebo grupės pacientų pasireiškė 3 TER. Penkiems iš 6 eltrombopagu gydytų pacientų pasireiškė TER, kai trombocitų skaičius buvo > 200 000/μl. Specifinių rizikos veiksnių šiems TER patyrusiems pacientams nenustatyta, išskyrus > 200 000/μl trombocitų skaičius (žr. 4.4 skyrių). Kontroliuojamųjų tyrimų, kuriuose dalyvavo HCV užsikrėtę pacientai, kuriems pasireiškė trombocitopenija (n = 1 439), duomenimis, TER pasireiškė 38 iš 955 pacientų (4 %), gydytų eltrombopagu, ir 6 iš 484 placebo grupės pacientų (1 %). Vartų venos trombozė buvo dažniausias TER abiejose gydymo grupėse (2 % eltrombopagu gydytų pacientų, palyginti su < 1 % vartojančių placebą) (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių albuminų koncentracijos buvo mažos (≤ 35 g/l) arba balas pagal MELD buvo ≥ 10, TER rizika buvo 2 kartus didesnė nei tiems, kurių albuminų koncentracijos buvo didesnės. Pacientams, kuriems buvo ≥ 60 metų, TER rizika buvo dvigubai didesnė, palyginti su jaunesniais pacientais. Kepenų dekompensacija (vartojant kartu su interferonu) Ciroze sergantiems pacientams, kuriems yra lėtinė HCV infekcija, gali būti didesnė kepenų dekompensacijos rizika, taikant gydymą alfa interferonu. Dviejų kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo HCV užsikrėtę pacientai, kuriems pasireiškė trombocitopenija, duomenimis, apie kepenų dekompensaciją (ascitas, hepatinė encefalopatija, kraujavimas iš varikozių, spontaninis bakterinis peritonitas) dažniau buvo pranešta eltrombopago (11 %) nei placebo grupėje (6 %). Pacientams, kurių pradinės albuminų koncentracijos buvo mažos (≤ 35 g/l) arba pradinis balas pagal MELD buvo ≥ 10, kepenų dekompensacijos rizika buvo 3 kartus didesnė ir padidėjo mirtino nepageidaujamo reiškinio rizika, palyginti su tais, kurių kepenų liga buvo mažiau progresavusi. Eltrombopagą tokiems pacientams galima skirti tik atidžiai įvertinus laukiamos naudos ir rizikos santykį. Reikia atidžiai stebėti, ar pacientams, kurie turi šias charakteristikas, neatsiranda kepenų dekompensacijos požymių ir simptomų (žr. 4.4 skyrių). Hepatotoksinis poveikis Kontroliuojamųjų klinikinių lėtinės ITP gydymo eltrombopagu tyrimų duomenimis, serume padidėjo ALT ir AST aktyvumas bei padidėjo bilirubino koncentracija (žr. 4.4 skyrių). Tokie pokyčiai dažniausiai buvo lengvi (1-2 laipsnio), grįžtami ir nebuvo susiję su kliniškai reikšmingais simptomais, kurie galėtų rodyti kepenų funkcijos sutrikimą. Trijų placebu kontroliuojamųjų lėtinės ITP tyrimų su suaugusiaisiais duomenimis, 1 pacientui placebo grupėje ir 1 pacientui eltrombopago grupėje atsirado 4 laipsnio kepenų funkcijos tyrimų rodmenų pokyčiai. Dviejų placebu kontroliuojamųjų tyrimų, kuriuose dalyvavo lėtine ITP sirgę vaikai (nuo 1 iki 17 metų), duomenimis, ALT aktyvumo padidėjimas  3 × VNR nustatytas 4,7 % ir 0 % pacientų, atitinkamai, vartojusių eltrombopago ir placebo. Dviejų kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo HCV užsikrėtę pacientai, metu buvo pranešta apie ALT ar AST aktyvumo padidėjimą  3 × VNR atitinkamai 34 % ir 38 % pacientų eltrombopago ir placebo grupėse. Daugumai pacientų, vartojančių eltrombopagą kartu su peginterferonu ir ribavirinu, pasireiškia netiesioginė hiperbilirubinemija. Apskritai buvo pranešta, kad bendrojo bilirubino koncentracija padidėjo ≥ 1,5 × VNR atitinkamai 76 % ir 50 % pacientų eltrombopago ir placebo grupėse. Vienos šakos II fazės monoterapijos tyrimo, kuriame dalyvavo atsparia SAA sirgę pacientai, metu bendrai ALT ar AST aktyvumo padidėjimas >3 × VNR kartu su bendrojo (netiesioginio) bilirubino koncentracijos padidėjimu > 1,5 × VNR nustatytas 5 % pacientų. Bendrojo bilirubino koncentracijos padidėjimas > 1,5 × VNR pasireiškė 14 % pacientų. Trombocitopenija nutraukus gydymą Trijų kontroliuojamųjų klinikinių ITP tyrimų duomenimis, nutraukus gydymą, laikinas trombocitų skaičiaus sumažėjimas iki mažesnio nei pradinis lygmens nustatytas 8 % eltrombopago ir 8 % placebo grupės pacientų (žr. 4.4 skyrių). Retikulino padaugėjimas kaulų čiulpuose Vykdant programą, nė vienam pacientui nenustatyta klinikiniu požiūriu reikšmingų kaulų čiulpų pokyčių ar klinikinių reiškinių, kurie galėtų rodyti kaulų čiulpų funkcijos sutrikimą. Nedideliam ITP sergančių pacientų skaičiui gydymas eltrombopagu buvo nutrauktas dėl retikulino formavimosi kaulų čiulpuose (žr. 4.4 skyrių). Citogenetiniai pokyčiai II fazės klinikinio tyrimo (ELT112523), kuriame dalyvavo atsparia SAA sergantys pacientai, metu nustatyta, kad vartojant eltrombopago pradinę 50 mg per parą dozę (vėliau kas 2 savaites dozę didinant iki didžiausios 150 mg per parą dozės) naujų citogenetinių pokyčių pasireiškė 17,1 % suaugusių pacientų [7 iš 41 (o 4 iš jų nustatyta pokyčių 7-ojoje chromosomoje)]. Dalyvavimo tyrime trukmės iki pasireiškiant citogenetinių pokyčių mediana buvo 2,9 mėnesio. II fazės klinikinio tyrimo (ELT116826), kuriame dalyvavo atsparia SAA sergantys pacientai, metu nustatyta, kad vartojant 150 mg eltrombopago dozę per parą (ją koreguojant pagal priklausomybę etninei grupei ir amžių, kaip nurodyta toliau) naujų citogenetinių pokyčių pasireiškė 22,6 % suaugusių pacientų [7 iš 31 (o 3 iš jų nustatyta pokyčių 7-ojoje chromosomoje)]. Visiems 7 pacientams tyrimo pradžioje buvo nustatytas normalus citogenetinis rodmuo. Šešiems pacientams citogenetinių pokyčių nustatyta praėjus 3 mėnesiams nuo eltrombopago vartojimo pradžios, o vienam pacientui citogenetinių pokyčių nustatyta praėjus 6 mėnesiams. Piktybinės kraujo ligos Vienos šakos, atvirojo tyrimo, kuriame dalyvavo SAA sergantys pacientai, metu trims pacientams (7 %) po gydymo eltrombopagu nustatytas MDS, o dviejų tebevykstančių tyrimų (ELT116826 ir ELT116643) metu atitinkamai 1 iš 28 (4 %) ir 1 iš 62 (2 %) pacientų nustatyta MDS arba ŪML. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.

Sąveikų su kitais vaistais sąrašas
Patikrinti sąveikas su kitu vaistu

Gali padėti sergant

Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-07-03 · Duomenų šaltinis: VVKT/VAPRIS