Empagliflozin Polpharma

Dozavimas 2 tipo cukrinis diabetas Rekomenduojama pradinė empagliflozino dozė monoterapijai ir papildomam kombinuotam gydymui kartu su kitais vaistiniais preparatais, skirtais gydyti cukrinį diabetą, – 10 mg 1 kartą per parą. Pacientams, kurie toleruoja 10 mg kartą per parą empagliflozino dozę, kurių apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis (aGFG) ≥ 60 ml/min/1,73 m2 ir kuriems reikalinga didesnė glikemijos kontrolė, dozė gali būti padidinta iki 25 mg kartą per parą. Maksimali paros dozė yra 25 mg (žr. toliau ir 4.4 skyrių). Širdies nepakankamumas Rekomenduojama empagliflozino paros dozė yra 10 mg. Lėtinė inkstų liga Rekomenduojama dozė yra 10 mg empagliflozino kartą per parą. Visos indikacijos Empaglifloziną derinant su sulfonilkarbamidu arba su insulinu, galima svarstyti tikslingumą sumažinti insulino ar sulfonilkarbamido dozę, kad būtų mažesnė hipoglikemijos rizika (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Jeigu dozė praleidžiama, ją pacientas turi išgerti tuoj pat, kai tik prisimena, tačiau negalima vartoti dvigubos dozės tą pačią parą. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dėl nepakankamų duomenų nerekomenduojama pradėti gydyti empagliflozinu pacientų, kurių aGFG < 20 ml/min./1,73 m2. Pacientams, kurių aGFG < 60 ml/min./1,73 m2, empagliflozino paros dozė yra 10 mg. Pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, empagliflozino gliukozės koncentraciją mažinantis veiksmingumas sumažėja, kai aGFG < 45 ml/min./1,73 m2 ir, tikėtina, kad jo nėra pacientams, kurių aGFG < 30 ml/min./1,73 m2. Todėl, jeigu aGFG sumažėja žemiau 45 ml/min./1,73 m2, reikia apsvarstyti papildomo gliukozės kiekį mažinančio gydymo galimybę, jeigu reikia (žr. 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia. Empagliflozino ekspozicija padidėja pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydymo patirties yra nedaug, todėl šiai populiacijai vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Senyviems pacientams Dėl amžiaus nereikia atlikti jokio dozės koregavimo. 75 metų ir vyresniems pacientams reikia atsižvelgti į padidėjusią skysčių trūkumo organizme riziką (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Vaikų populiacija Rekomenduojama pradinė dozė – 10 mg empagliflozino vieną kartą per parą. Pacientams, kurie toleruoja 10 mg vieną kartą per parą empagliflozino dozę ir kuriems reikia papildomai sureguliuoti glikemiją, dozę galima padidinti iki 25 mg vieną kartą per parą (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Duomenų apie vartojimą vaikams, kurių aGFG < 60 ml/min./1,73 m2, ir jaunesniems kaip 10 metų, nėra. Empagliflozino saugumas ir veiksmingumas širdies nepakankamumo arba lėtinės inkstų ligos gydymui jaunesniems kaip 18 metų vaikams neištirti. Duomenų nėra. Vartojimo metodas Tabletes galima vartoti valgio metu arba nevalgius, nuryti nepažeistas, užsigeriant vandeniu.

Bendrosios nuostatos Empaglifozino negalima vartoti 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams (žr. „Ketoacidozė“ 4.4 skyriuje). Ketoacidozė Gauta pranešimų apie retus ketoacidozės atvejus, įskaitant gyvybei pavojingus ir mirtinus atvejus, pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir gydytiems SGLT2 inhibitoriais, įskaitant empaglifloziną. Kai kuriais atvejais ši būklė pasireiškė netipiškai, tik nedaug padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, mažiau nei 14 mmol/l (250 mg/dl). Nežinoma, ar ketoacidozės pasireiškimo rizika didėja vartojant didesnes empagliflozino dozes. Nors pacientams, nesergantiems cukriniu diabetu, ketoacidozės pasireiškimo tikimybė yra mažesnė, buvo gauta pranešimų apie šiems pacientams registruotus atvejus. Atsiradus tokiems nespecifiniams simptomams, kaip pykinimas, vėmimas, anoreksija, pilvo skausmas, smarkus troškulys, pasunkėjęs kvėpavimas, sumišimas, neįprastas nuovargis ar mieguistumas, reikia pagalvoti apie ketoacidozės riziką. Jei atsiranda šie simptomai, pacientus reikia nedelsiant ištirti dėl ketoacidozės, nežiūrint į tai, koks gliukozės kiekis yra kraujyje. Pacientams įtarus ar diagnozavus ketoacidozę, reikia tuoj pat nutraukti gydymą empagliflozinu. Šio vaistinio preparato vartojimą reikia laikinai nutraukti hospitalizavus pacientą didelės apimties operacijai arba jam susirgus sunkia ūmine liga. Šiems pacientams rekomenduojama stebėti ketonų kiekį. Ketonų kiekį pageidaujama nustatyti šlapime. Empaglifloziną galima vėl vartoti tik tada, kai ketonų kiekis tampa normalus ir, kai paciento sveikatos būklė stabilizuosis. Prieš pradedant skirti empaglifloziną, reikia apsvarstyti paciento ligos istorijos veiksnius, kurie gali sukelti ketoacidozę. Vartojant empagliflozino, nustatyta ilgalaikė ketoacidozė ir ilgalaikė gliukozurija. Nutraukus empagliflozino vartojimą, ketoacidozė gali tęstis ilgiau, nei tikėtina, atsižvelgiant į pusinės eliminacijos laiką (žr. 5.2 skyrių). Ilgalaikę ketocidozę gali sukelti nuo empagliflozino nepriklausomi veiksniai, pvz., insulino stoka. Didesnis ketoacidozės pavojus gali būti pacientams, kurie turi mažą beta ląstelių funkcinį rezervą (pvz., 2 tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai, kurių C peptido kiekis mažas, ar suaugusieji, sergantys latentiniu autoimuniniu cukriniu diabetu (LADA) ar sirgę pankreatitu), pacientams, sergantiems ligomis, dėl kurių apribojamas maitinimasis ar yra sunki dehidratacija, pacientams, kuriems sumažinta insulino dozė, ir pacientams, kuriems yra padidintas insulino poreikis dėl ūmios ligos operacijos ar alkoholizmo. Tokiems pacientams SGLT2 inhibitorius reikia skirti atsargiai. Pacientų, kuriems gydant SGLT2 inhibitoriais pasireiškė ketoacidozė, nerekomenduojama vėl pradėti gydyti SGLT2 inhibitoriais, nebent būtų nustatytas ir pašalintas kitas aiškus provokuojantis veiksnys. Pacientams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, Empagliflozin Polpharma vartoti negalima. Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo pacientai, sergantys 1 tipo cukriniu diabetu, duomenys parodė padidėjusį ketoacidozės dažnį pacientams, kuriems gydymas insulinu buvo papildytas 10 mg ir 25 mg empagliflozinu, palyginti su placebu. Sutrikusi inkstų funkcija Dėl nepakankamų duomenų nerekomenduojama pradėti gydyti empagliflozinu pacientų, kurių aGFG < 20 ml/min./1,73 m2. Pacientams, kurių aGFG < 60 ml/min./1,73 m2, empagliflozino paros dozė yra 10 mg (žr. 4.2 skyrių). Empagliflozino veiksmingumas mažinant gliukozės koncentraciją priklauso nuo inkstų funkcijos: jis mažiau veiksmingas, jeigu paciento aGFG < 45 ml/min./1,73 m2 ir, tikėtina, visai neveiksmingas, jeigu aGFG < 30 ml/min./1,73 m2 (žr. 4.2, 5.1 ir 5.2 skyrius). Inkstų funkcijos stebėjimas Rekomenduojama įvertinti inkstų funkciją: - Prieš pradedant gydyti empagliflozinu ir periodiškai gydymo metu, t. y., bent kartą metuose (žr. 4.2, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyrius). - Prieš pradedant kartu gydyti bet kokiu vaistiniu preparatu, kuris gali neigiamai veikti inkstų funkciją. Kraujo tūrio sumažėjimo pavojus Remiantis SGLT2 inhibitorių veikimo būdu, gliukozuriją lydinti osmosinė diurezė gali nedaug sumažinti kraujospūdį (žr. 5.1 skyrių). Todėl empaglifloziną reikia skirti atsargiai tiems pacientams, kuriems jo sukeltas kraujospūdžio kritimas gali būti pavojingas, pvz., pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių liga, pacientams, gydomiems nuo hipertenzijos, kuriems yra buvusi hipotenzija, arba 75 metų ir vyresniems pacientams. Esant būklėms, dėl kurių galima prarasti skysčių (pvz., sergant virškinimo trakto liga), rekomenduojama atidžiai stebėti pacientų, kurie vartoja empaglifloziną, skysčio tūrį (pvz., atlikti medicinines apžiūras, matuoti kraujospūdį, atlikti laboratorinius tyrimus, įskaitant hematokritą) ir elektrolitų pusiausvyrą. Reikia apsvarstyti galimybę laikinai nutraukti gydymą empagliflozinu, kol nebus normalizuosis skysčio kiekis. Senyvi pacientai Empagliflozino poveikis gliukozės išskyrimui su šlapimu yra susijęs su osmosine diureze, kuri gali veikti hidratacijos būklę. 75 metų ir vyresniems pacientams gali būti padidėjęs hipovolemijos pavojus. Šiems pacientams, gydytiems empagliflozinu, palyginti su gavusiais placebą, dažniau pasireiškė nepageidaujamos hipovolemijos reakcijos (žr. 4.8 skyrių). Todėl, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į skysčių suvartojimą kartu skiriant vaistinius preparatus, kurie gali sąlygoti hipovolemiją (pvz., diuretikus, AKF inhibitorius). Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos Gauta pranešimų apie komplikuotas šlapimo takų infekcines ligas (įskaitant pielonefritą ar urosepsį), pasireiškusias pacientams, gydytiems empagliflozinu (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kuriems pasireiškė komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos, reikia apsvarstyti galimybę laikinai nutraukti gydymą empagliflozinu. Tarpvietės nekrozuojantis fascitas (Furnjė gangrena) Gauta pranešimų apie SGLT2 inhibitorius, įskaitant empaglifoziną, vartojantiems moterims ir vyrams nustatyto tarpvietės nekrozuojančio fascito (dar vadinamo Furnjė (angl. Fournier) gangrena) atvejus. Tai yra retas, bet rimtas grėsmę paciento gyvybei galintis kelti reiškinys, kuriam pasireiškus būtina skubiai imtis chirurginių intervencinių priemonių ir taikyti gydymą antibiotikais. Pacientus reikia informuoti, kad tuo pat metu pasireiškus skausmui, jautrumui, eritemai arba patinimui lyties organų arba tarpvietės srityje, taip pat pradėjus karščiuoti arba sunegalavus, reikia kreiptis į gydytoją. Turėtumėte žinoti, kad nekrozuojantis fascitas gali išsivystyti po urogenitalinės infekcijos arba susiformavus abscesui tarpvietės srityje. Įtarus Furnjė gangreną, reikėtų nutraukti gydymą Empagliflozin Polpharma ir kuo skubiau pradėti gydymą (įskaitant gydymą antibiotikais ir negyvų audinių pašalinimą chirurginiu būdu). Apatinių galūnių amputacijos Ilgalaikių klinikinių tyrimų su su kitais SGLT2 inhibitoriais metu stebėtas padidėjęs apatinių galūnių amputacijų (daugiausia kojų pirštų) skaičius. Nežinoma, ar tai yra vaistų klasės poveikis. Kaip ir visiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams, svarbu pacientams patarti, kaip profilaktiškai prižiūrėti pėdas. Kepenų pažeidimas Empagliflozino klinikinių tyrimų metu buvo nustatyti kepenų pažeidimo atvejai. Priežastinio ryšio tarp empagliflozino ir kepenų pažeidimo nenustatyta. Padidėjęs hematokritas Gydant empagliflozinu pastebėtas hematokrito padidėjimas (žr. 4.8 skyrių). Pacientus, kurių hematokritas ryškiai padidėjęs, reikia stebėti ir ištirti, ar nėra gretutinės kraujo ligos. Lėtinė inkstų liga Pacientams, kuriems yra albuminurija, gydymas empagliflozinu gali būti naudingesnis. Infiltracinė liga arba Takotsubo kardiomiopatija Su pacientais, sergančiais infiltracine liga arba Takotsubo kardiomiopatija, specialių tyrimų neatlikta, todėl veiksmingumas šiems pacientams neištirtas. Laboratoriniai šlapimo tyrimai Dėl veikimo mechanizmo pobūdžio, pacientų, vartojančių Empagliflozin Polpharma, gliukozės šlapime tyrimo rezultatas bus teigiamas. Poveikis 1,5-anhidrogliucitolio (1,5-AG) laboratoriniam tyrimui Stebėti glikemijos kontrolę atliekant 1,5-AG laboratorinį tyrimą nerekomenduojama, nes 1,5-AG matavimai vertinant glikemijos kontrolę SGLT2 inhibitorius vartojantiems pacientams yra nepatikimi. Glikemijos kontrolę patartina stebėti kitais metodais. Natris Šio vaistinio preparato kiekvienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka 2 tipo cukrinis diabetas Tyrimuose, kuriuose buvo vertinamas empagliflozino saugumas, iš viso dalyvavo 15 582 pacientai, sergantys 2 tipo diabetu, iš kurių 10 004 pacientai vartojo empaglifloziną vieną arba derinant su metforminu, sulfonilkarbamidu, pioglitazonu, DPP-4 inhibitoriais ar insulinu. 6 placebu kontroliuojamuose tyrimuose, trukusiuose nuo 18 iki 24 savaičių, dalyvavo 3 534 pacientai, iš kurių 1 183 vartojo placebą, 2 351 – empaglifloziną. Empagliflozinu gydomiems pacientams bendras nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo panašus į dažnį placebą vartojusiems pacientams. Dažniausiai pastebėta nepageidaujama reakcija buvo hipoglikemija, kai kartu buvo vartojamas sulfonilkarbamidas arba insulinas (žr. atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimą). Širdies nepakankamumas EMPEROR tyrimuose dalyvavo pacientai, sergantys širdies nepakankamumu esant sumažėjusiai išstūmimo frakcijai (n = 3 726) arba esant išlikusiai išstūmimo frakcijai (n = 5 985), kurie vartojo 10 mg empagliflozino arba placebą. Maždaug pusė pacientų sirgo 2 tipo cukriniu diabetu. Dažniausiai abiejuose EMPEROR-Reduced ir EMPEROR-Preserved tyrimuose pasireiškusi nepageidaujama reakcija buvo hipovolemija (10 mg empagliflozino: 11,4 %, placebas: 9,7 %). Lėtinė inkstų liga EMPA-KIDNEY tyrime dalyvavo pacientai, sergantys lėtine inkstų liga (N = 6 609) ir vartoję 10 mg empagliflozino arba placebą. Maždaug 44 % pacientų sirgo 2 tipo cukriniu diabetu. EMPA-KIDNEY tyrimo metu dažniausiai pasireiškę nepageidaujami reiškiniai buvo podagra (empagliflozinas: 7 %, palyginti su placebu: 8 %) ir ūminis inkstų pažeidimas (empagliflozinas: 2,8 %, palyginti su placebu: 3,5 %), kurie dažniau pasireiškė placebą vartojusiems pacientams. Bendri empagliflozino saugumo duomenys tirtų indikacijų grupėse iš esmės nesiskyrė. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios pacientams, vartojusiems empaglifloziną placebu kontroliuojamuose tyrimuose, yra suklasifikuotos pagal organų sistemų klases bei MedDRA apibrėžtus terminus, išvardytos toliau esančioje lentelėje (žr. 1 lentelę). Nepageidaujamos reakcijos išvardytos pagal absoliutų dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 1 lentelė: Nepageidaujamų reakcijų (pagal MedDRA), nustatytų placebu kontroliuojamų tyrimų metu ir po vaistinio preparato registracijos, lentelė Organo sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas Infekcijos ir infestacijos | | Makšties kandidozė, vulvovaginitas, balanitas ir kita lytinių organų infekcinė ligaa Šlapimo takų infekcinės ligos (įskaitant pielonefritą ar urosepsį)a | | Tarpvietės nekrozuojantis fascitas (Furnjė gangrena)* | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (kai kartu buvo vartojamas sulfonilkarbamidas arba insulinas)a | Troškulys | Diabetinė ketoacidozė* | | Virškinimo trakto sutrikimai | | Vidurių užkietėjimas | | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Niežėjimas (generalizuotas) Išbėrimas | Dilgelinė Angioneurozinė edema | | Kraujagyslių sutrikimai | Hipovolemijaa | | | | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Padažnėjęs šlapinimasisa | Dizurija | | Tubulointersticinis nefritas Tyrimai | | Padidėjusi lipidų koncentracija kraujo serumea | Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje / sumažėjęs glomerulų filtracijos greitisa Padidėjęs hematokritasa | | a papildoma informacija pateikta toliau esančiuose poskyriuose * žr. 4.4 skyrių Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Hipoglikemija Atitinkamuose tyrimuose hipoglikemijos dažnis priklausė nuo foninio gydymo ir buvo panašus vartojusiems empaglifloziną ir placebą kaip monoterapijos, taip pat ir gydymo metforminu papildymo, gydymo pioglitazonu su metforminu arba be jo papildymo, gydymo linagliptinu ir metforminu papildymo metu, skiriant papildomai prie pagal standartinę sveikatos priežiūros tvarką paskirto gydymo bei derinant empaglifloziną su metforminu anksčiau negydytiems pacientams lyginant su gydytais empagliflozinu ir metforminu kaip atskirais komponentais. Pastebėtas padidėjęs dažnis, kai buvo skiriama kaip gydymo metforminu ir sulfonilkarbamidu papildymas (10 mg empagliflozino: 16,1 %, 25 mg empagliflozino: 11,5 %, placebas: 8,4 %), bazinio gydymo insulinu kartu su metforminu arba be jo ir kartu su sufonilkarbamidu arba be jo papildymas (10 mg empagliflozino: 19,5 %, 25 mg empagliflozino: 28,4 %, placebas: 20,6 % pradinio 18 savaičių gydymo metu, kai insulino negalima koreguoti; 10 mg ir 25 mg empagliflozino: 36,1 %, placebas: 35,3 % 78 savaičių tyrimo metu) ir kaip kasdien po kelis kartus vartojamo insulino su ar be metformino papildymas (10 mg empagliflozino: 39,8 %, 25 mg empagliflozino: 41,3 %, placebas: 37,2 % pradinio 18 savaičių gydymo metu, kai negalima koreguoti insulino; 10 mg empagliflozino: 51,1 %, 25 mg empagliflozino: 57,7 %, placebas: 58 % per 52 savaičių trukmės tyrimą). EMPEROR širdies nepakankamumo tyrimuose panašus hipoglikemijos dažnis stebėtas pacientams, kuriems gydymui papildomai buvo skirtas sulfonilkarbamidas ar insulinas (10 mg empagliflozino: 6,5 %, placebo: 6,7 %). Didelė hipoglikemija (atvejai, reikalaujantys pagalbos) Didelės hipoglikemijos dažnio padidėjimo nenustatyta vartojusiems empaglifloziną, palyginti su placebu, kaip monoterapijos metu, taip ir gydymo metforminu papildymo, gydymo metforminu ir sulfonilkarbamidu papildymu, gydymo pioglitazonu su metforminu arba be jo papildymo, gydymo linagliptinu ir metforminu papildymo metu, skiriant papildomai prie pagal standartinę sveikatos priežiūros tvarką paskirto gydymo bei derinant empaglifloziną su metforminu anksčiau negydytiems pacientams lyginant su gydytais empagliflozinu ir metforminu kaip atskirais komponentais. Pastebėtas padidėjęs dažnis, kai buvo skiriama kaip gydymo baziniu insulinu su metforminu arba be jo ir su sulfonilkarbamidu arba be jo papildymas (10 mg empagliflozino: 0 %, empagliflozinas 25 mg: 1,3 %, placebas: 0 % pradinio 18 savaičių gydymo metu, kai insulino negalima koreguoti; 10 mg empagliflozino: 0 %, 25 mg empagliflozino: 1,3 %, placebas: 0 % 78 savaičių tyrimo metu) ir kaip kasdien po kelis kartus vartojamo insulino su ar be metformino papildymas (10 mg empagliflozino 0,5 %, 25 mg empagliflozino: 0,5 %, placebas: 0,5 % pradinio 18 savaičių gydymo metu, kai negalima koreguoti insulino; 10 mg empagliflozino: 1,6 %, 25 mg empagliflozino: 0,5 %, placebas: 1,6 % per 52 savaičių trukmės tyrimą). EMPEROR širdies nepakankamumo tyrimuose didelė hipoglikemija panašiu dažniu stebėta cukriniu diabetu sergantiems empagliflozinu gydytiems ir placebą vartojusiems pacientams, kuriems gydymui papildomai buvo skirtas sulfonilkarbamidas ar insulinas (10 mg empagliflozino: 2,2 %, placebo: 1,9 %). Makšties kandidozė, vulvovaginitas, balanitas ir kita lytinių organų infekcinė liga Makšties kandidozė, vulvovaginitas, balanitas ir kitos lytinių organų infekcinės ligos buvo pastebėtos dažniau pacientams, gydytiems empagliflozinu (10 mg empagliflozino: 4 %, 25 mg empagliflozino: 3,9 %) negu vartojusiems placebą (1 %). Šios infekcinės ligos dažniau pasireiškė moterims, gydytoms empagliflozinu, negu vartojusioms placebą, o tarp vyrų dažnio skirtumas buvo mažesnis. Lytinių organų infekcinės ligos buvo lengvos ar vidutinio sunkumo. EMPEROR širdies nepakankamumo tyrimuose šios infekcinės ligos pasireiškė dažniau cukriniu diabetu sergantiems (10 mg empagliflozino: 2,3 %, placebo: 0,8 %) negu cukriniu diabetu nesergantiems pacientams (10 mg empagliflozino: 1,7 %, placebo: 0,7 %) gydant empagliflozinu, palyginti su pacebu. Kartu su lytinių organų infekcinėmis ligomis pranešta apie fimozės / įgytos fimozės atvejus ir kai kuriais atvejais reikėjo atlikti apipjaustymą. Padažnėjęs šlapinimasis Padažnėjęs šlapinimasis (įskaitant iš anksto apibrėžtus terminus: polakiuriją, poliuriją ir nokturiją) buvo pastebėtas dažniau pacientams, gydytiems empagliflozinu (10 mg empagliflozino: 3,5 %, 25 mg empagliflozino: 3,3 %) negu vartojusiems placebą (1,4 %). Padažnėjęs šlapinimasis daugiausiai buvo nedidelio ar vidutinio intensyvumo. Nokturijos dažnis vartojusiems placebą ir empaglifloziną buvo panašus (< 1 %). EMPEROR širdies nepakankamumo tyrimuose tarp empagliflozinu gydytų ir placebą vartojusių pacientų nustatytas panašus padažnėjusio šlapinimosi dažnis (10 mg empagliflozino: 0,9 %, placebo: 0,5 %). Šlapimo takų infekcinės ligos Bendras šlapimo takų infekcinių ligų, kaip nepageidaujamų reiškinių, dažnis pacientams, gydytiems 25 mg empagliflozino ir vartojusiems placebą buvo panašus (7,0 % ir 7,2 %) ir didesnis pacientams, gydytiems 10 mg empagliflozino (8,8 %). Šlapimo takų infekcinė liga ir vartojant placebą, ir empaglifloziną, panašiu dažniu pasireiškė tiems pacientams, kurie anksčiau sirgo lėtinėmis ar besikartojančiomis šlapimo takų infekcinėmis ligomis. Šlapimo takų infekcinių ligų intensyvumas (lengvos, vidutinio sunkumo, sunkios) buvo panašus ir gydytiems empagliflozinu, ir vartojusiems placebą pacientams. Šlapimo takų infekcinės ligos dažniau pasireiškė moterims, gydytoms empagliflozinu, negu vartojusioms placebą, o tarp vyrų dažnio skirtumo nebuvo. Hipovolemija Bendras hipovolemijos dažnis (įskaitant iš anksto apibrėžtus terminus: sumažėjusį kraujo spaudimą (ambulatoriškai), sumažėjusį sistolinį kraujospūdį, dehidrataciją, hipotenziją, hipovolemiją, ortostatinę hipotenziją ir apalpimą) buvo panašus pacientams, gydytiems empagliflozinu (10 mg empagliflozino: 0,6 %, 25 mg empagliflozino: 0,4 %) ir vartojusiems placebą (0,3 %). Hipovolemija dažniau pasireiškė 75 metų ir vyresniems pacientams, gydytiems empagliflozinu 10 mg (2,3 %) ar empagliflozinu 25 mg (4,3 %), negu vartojusiems placebą (2,1 %). Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje / sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis Bendras pacientų, kuriems buvo padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje ir sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis, dažnis buvo panašus tarp empaglifloziną vartojusių ir placebą vartojusių pacientų (padidėjęs kreatinino kiekis: vartojusiems empagliflozino 10 mg – 0,6 %, vartojusiems empagliflozino 25 mg – 0,1 %, vartojusiems placebą – 0,5 %; sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis: vartojusiems empagliflozino 10 mg – 0,1 %, vartojusiems empagliflozino 25 mg – 0 %, vartojusiems placebą – 0,3 %. Pradinis kreatinino kiekio padidėjimas ir pradinis apskaičiuoto glomerulų filtracijos greičio sumažėjimas pacientams, gydytiems empagliflozinu, paprastai buvo laikinas tęsiant gydymą arba grįždavo į normą nutraukus gydymą. EMPA-REG OUTCOME tyrime empagliflozinu gydytiems pacientams iš pradžių aGFG taip pat sumažėdavo (vidurkis: 3 ml/min /1,73 m2). Paskui, tęsiant gydymą, aGFG išlikdavo pastovus. Nutraukus gydymą pradinė vidutinė aGFG vertė atsistatydavo, todėl galima daryti prielaidą, kad šiems inkstų funkcijos pokyčiams įtakos gali turėti ūminiai hemodinamikos pokyčiai. Šis reiškinys stebėtas ir EMPEROR širdies nepakankamumo tyrimuose bei EMPA-KIDNEY tyrime. Padidėjusi lipidų koncentracija kraujo serume Vartojant 10 mg ir 25 mg empagliflozino, vidutinis procentinis padidėjimas nuo pradinių verčių, palyginti su placebu, buvo toks: bendro cholesterolio atitinkamai 4,9 % ir 5,7 %, palyginti su 3,5 %; DTL cholesterolio atitinkamai 3,3 % ir 3,6 %, palyginti su 0,4 %; MTL cholesterolio atitinkamai 9,5 % ir 10 %, palyginti su 7,5 %; trigliceridų atitinkamai 9,2 % ir 9,9 %, palyginti su 10,5 %. Padidėjęs hematokritas Vidutiniai hematokrito pokyčiai nuo pradinių verčių buvo atitinkamai 3,4 % ir 3,6 % vartojant 10 mg ir 25 mg empagliflozino, palyginti su 0,1 % vartojant placebą. EMPA-REG OUTCOME tyrime hematokrito vertės grįžo į pradines po gydymo nutraukimo praėjus 30 parų tolesnio stebėjimo laikotarpiu. Vaikų populiacija Atliekant DINAMO tyrimą gydyti 157 vaikai, kurių amžius 10 metų ir vyresni, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu; iš jų 52 pacientai vartojo empaglifloziną, 52 – linagliptiną, o 53 – placebą (žr. 5.1 skyrių). Placebu kontroliuojamos fazės metu dažniausiai pasitaikiusi nepageidaujama reakcija į vaistinį preparatą buvo hipoglikemija, bendrai dažniau pasireiškusi jungtinėje empaglifloziną vartojusių pacientų grupėje negu vartojusiems placebą pacientams (10 mg ir 25 mg empagliflozino jungtiniai duomenys: 23,1 %, placebas: 9,4 %). Nė vienas atvejis nebuvo sunkus ar reikalaujantis pagalbinio gydymo. Iš esmės, vaikams nustatyti saugumo duomenys buvo panašūs į 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusiųjų saugumo duomenis. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.