Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma

Gydymą Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma turi pradėti gydytojas, turintis patirties gydant ŽIV infekciją. Dozavimas ŽIV gydymas Suaugusiesiems ir 12 metų bei vyresniems paaugliams, sveriantiems ne mažiau kaip 35 kg Viena tabletė vieną kartą per parą. ŽIV profilaktika Suaugusiesiems ir 12 metų bei vyresniems paaugliams, sveriantiems ne mažiau kaip 35 kg Viena tabletė vieną kartą per parą. Galima skirti atskirų emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio vaistinių preparatų, skirtų ŽIV-1 infekcijai gydyti, jeigu reikia nutraukti gydymą viena iš Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma veikliųjų medžiagų arba koreguoti jų dozę. Žiūrėkite šių vaistinių preparatų charakteristikų santraukas. Jeigu po praleistos Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma dozės praėjo ne daugiau kaip 12 valandų nuo įprasto vartojimo laiko, reikia praleistą Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma dozę suvartoti kiek galima greičiau ir vartoti kitą dozę pagal įprastą vartojimo grafiką. Jeigu po praleistos Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma dozės praėjo daugiau kaip 12 valandų bei netrukus reikės vartoti kitą dozę, praleistos dozės vartoti negalima, reikia vartoti kitą dozę pagal įprastą vartojimo grafiką. Jeigu per 1 valandą nuo Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma vartojimo vemiama, reikia suvartoti dar vieną tabletę. Jeigu vemiama praėjus daugiau kaip 1 valandai nuo Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma vartojimo, antros dozės vartoti negalima. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Koreguoti dozės nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Emtricitabinas ir tenofoviras yra šalinami per inkstus, todėl jų koncentracija padidėja, jeigu inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Saugusiesiems, kurių inkstų funkcija sutrikusi Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma asmenims, kurių kreatinino klirensas (KrKl) yra < 80 ml/min., galima skirti tik tuomet, jei galima nauda viršija galimą riziką. Žr. 1 lentelę. 1 lentelė. Dozavimo rekomendacijos suaugusiesiems, kurių inkstų funkcija sutrikusi | ŽIV-1 infekcijos gydymas | Priešekspozicinė profilaktika Lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl 50-80 ml/min.) | Remiantis ribotais klinikinių tyrimų duomenimis, vartojama vieną kartą per parą (žr. 4.4 skyrių). | Riboti klinikinių tyrimų duomenys patvirtino, kad ŽIV-1 neinfekuotiems asmenims, kurių KrKl 60-80 ml/min., galima vartoti vieną kartą per parą. Nerekomenduojama vartoti ŽIV-1 neinfekuotiems asmenims, kurių KrKl < 60 ml/min., nes vartojimas šiai populiacijai neištirtas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl 30-49 ml/min.) | Remiantis emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio vienkartinės dozės farmakokinetikos duomenų modeliavimu ŽIV neinfekuotiems tiriamiesiems su įvairaus sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu, rekomenduojama vartoti kas 48 valandas (žr. 4.4 skyrių). | Nerekomenduojama vartoti šiai populiacijai. Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl < 30 ml/min.) ir hemodializuojami pacientai | Vartoti nerekomenduojama, nes vartojant sudėtinę tabletę negalima tinkamai sumažinti dozės. | Šiai populiacijai vartoti nerekomenduojama. Vaikams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Jaunesniems kaip 18 metų asmenims, turintiems inkstų funkcijos sutrikimų, vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, turintiems kepenų funkcijos sutrikimų, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 12 metų neištirti (žr. 5.2 skyrių). Vartojimo metodas Vartoti per burną. Pageidautina vartoti Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma su maistu. Plėvele dengtą tabletę galima sutrinti ir sumaišyti su apytiksliai 100 ml vandens, apelsinų ar vynuogių sulčių ir nedelsiant išgerti.

Pacientai, turintys ŽIV-1 padermių su mutacijomis Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio reikia vengti skirti antiretrovirusinį gydymą gavusiems pacientams, turintiems ŽIV-1 padermių su K65R mutacija (žr. 5.1 skyrių). Bendroji užsikrėtimo ŽIV-1 infekcija profilaktikos strategija Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinys ne visada veiksmingai apsaugo nuo užsikrėtimo ŽIV-1. Kiek laiko praeina nuo gydymo emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio deriniu pradžios iki apsaugos pradžios, nežinoma. Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio priešekspozicinei profilaktikai galima vartoti tik kaip dalį bendrosios užsikrėtimo ŽIV-1 profilaktikos strategijos, į kurią dar įeina kitos ŽIV-1 profilaktikos priemonės (pvz., pastovus ir teisingas prezervatyvų naudojimas, žinojimas apie užsikrėtimą ŽIV-1, reguliarus tyrimasis dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų). Rezistentiškumo rizika dėl neaptiktos ŽIV-1 infekcijos Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio galima skirti užsikrėtimo ŽIV-1 rizikai sumažinti tik tiems asmenims, kuriems patvirtinta, jog jie nėra užsikrėtę ŽIV (žr. 4.3 skyrių). Jeigu emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojama priešekspozicinei profilaktikai, reikia reguliariai ir dažnai (pvz., ne rečiau kaip kas 3 mėnesius) atliekant sudėtinį antigenų ir antikūnų tyrimą tikrinti, siekiant patvirtinti, kad asmenys vis dar nėra užsikrėtę ŽIV. Vien tik emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinys nesudaro viso ŽIV-1 gydymo režimo, o vien emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojantiems pacientams, turintiems neaptiktą ŽIV-1 infekciją, atsirado rezistentiškų ŽIV-1 mutacijų. Jeigu yra klinikinių simptomų, atitinkančių ūminę virusinę infekciją, ir įtariama, kad neseniai (< 1 mėn.) galėjo būti kontaktas su ŽIV-1, reikia atidėti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojimą bent vienam mėnesiui ir prieš pradedant vartoti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio priešekspozicinei profilaktikai reikia pakartotinai įsitikinti, jog asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV-1. Nurodymų laikymosi svarba Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio veiksmingumas mažinant užsikrėtimo ŽIV-1 riziką stipriai susijęs su nurodymų laikymusi, tai patvirtina išmatuojama vaistinio preparato koncentracija kraujyje (žr. 5.1 skyrių). ŽIV-1 neužsikrėtusiems asmenims reikia dažnai primygtinai nurodyti griežtai laikytis rekomenduojamo Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma kasdienio dozavimo režimo. Pacientai, infekuoti hepatito B ar C virusu ŽIV-1 infekuoti, lėtiniu hepatitu B ar C sergantys ir antiretrovirusinį gydymą gaunantys pacientai turi padidėjusią riziką pasireikšti sunkioms nepageidaujamoms reakcijoms kepenims, kurios gali būti mirtinos. Jei pacientas yra infekuotas ir hepatito B virusu (HBV) arba hepatito C virusu (HCV), gydytojas turi vadovautis priimtais ŽIV infekcijos gydymo nurodymais. Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio saugumas ir veiksmingumas vartojant priešekspozicinei profilaktikai pacientams, sergantiems HBV ar HCV infekcija, neištirti. Jeigu tuo pačiu metu yra skiriamas antivirusinis hepatito B ar C gydymas, žiūrėkite šių vaistinių preparatų charakteristikų santraukas. Taip pat žr. toliau poskyrį „Vartojimas kartu su ledipasviru ir sofosbuviru, sofosbuviru ir velpatasviru arba sofosbuviru, velpatasviru ir voksilapreviru“. Tenofoviras dizoproksilis skirtas HBV gydyti, o farmakodinamikos tyrimų metu nustatytas emtricitabino veiksmingumas prieš HBV, tačiau emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio saugumas ir veiksmingumas lėtine HBV infekcija sergantiems pacientams specialiai neištirti. Nutraukus gydymą emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio deriniu pacientams, kurie yra infekuoti HBV, gali pasireikšti sunkių hepatito paūmėjimo atvejų. Mažiausiai kelis mėnesius po gydymo emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio deriniu nutraukimo HBV infekuotus pacientus reikia atidžiai stebėti atliekant klinikinius ir laboratorinius tyrimus. Esant poreikiui, hepatito B gydymas turi būti atnaujinamas. Pacientams, sergantiems pažengusia kepenų liga ar ciroze, gydymo nutraukti nerekomenduojama, nes po gydymo pasireiškiantis hepatito paūmėjimas gali sukelti kepenų veiklos nepakankamumą. Kepenų ligos Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio saugumas ir veiksmingumas pacientams, sergantiems sunkiomis kepenų ligomis, neištirti. Pacientams, sergantiems kepenų funkcijos sutrikimu, tenofoviro farmakokinetika buvo tirta ir nustatyta, kad dozės koreguoti nereikia. Emtricitabino farmakokinetika pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, tirta nebuvo. Tačiau, remiantis minimaliu emtricitabino metabolizmu kepenyse ir jo šalinimu per inkstus, mažai tikėtina, kad sergantiems kepenų funkcijos sutrikimu pacientams reikėtų koreguoti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio dozę (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). ŽIV-1 infekuotiems pacientams, kuriems jau yra kepenų funkcijos sutrikimų, tarp jų ir lėtinis aktyvus hepatitas, skiriant kombinuotą antiretrovirusinį gydymą (KARG), dažniau pasitaiko kepenų funkcijos sutrikimų, todėl reikia atitinkamai sekti jų būklę. Jeigu kepenų funkcija tokiems pacientams blogėja, reikia pagalvoti apie laikiną ar visišką gydymo nutraukimą. Poveikis inkstams ir kaulams suaugusiesiems Poveikis inkstams Emtricitabinas ir tenofoviras daugiausiai šalinami per inkstus, juos filtruojant glomeruluose ir aktyviai sekretuojant inkstų kanalėliuose. Vartojant tenofoviro dizoproksilio buvo nustatyta inkstų funkcijos nepakankamumo, inkstų funkcijos sutrikimo, padidėjusios kreatinino koncentracijos, hipofosfatemijos ir proksimalinės tubulopatijos (įskaitant Fanconi sindromą) atvejų (žr. 4.8 skyrių). Inkstų funkcijos stebėjimas Prieš pradedant vartoti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio ŽIV-1 infekcijai gydyti arba priešekspozicinei profilaktikai, rekomenduojama visiems asmenims apskaičiuoti kreatinino klirensą. Asmenims, kuriems nėra inkstų funkcijos sutrikimo rizikos veiksnių, rekomenduojama inkstų funkciją (kreatinino klirensą ir fosfatų koncentraciją serume) tirti po dviejų-keturių vartojimo savaičių, po trijų vartojimo mėnesių ir paskui kas tris-šešis mėnesius. Asmenims, kurie turi inkstų funkcijos sutrikimo riziką, reikalingas dažnesnis inkstų funkcijos stebėjimas. Taip pat žr. toliau poskyrį „Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais“. Inkstų funkcijos sutrikimų gydymas ŽIV-1 infekuotiems pacientams Jeigu serumo fosfatų koncentracija yra < 1,5 mg/dl (0,48 mmol/l) ar kreatinino klirensas sumažėja iki < 50 ml/min. bet kuriam pacientui, gaunančiam emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio, vienos savaitės laikotarpyje reikia pakartotinai ištirti inkstų funkciją, įskaitant ir gliukozės koncentracijos kraujyje, kalio koncentracijos kraujyje bei gliukozės koncentracijos šlapime tyrimus (žr. 4.8 skyrių apie proksimalinę tubulopatiją). Jeigu paciento kreatinino klirensas sumažėja iki < 50 ml/min. ar serumo fosfatų koncentracija sumažėja iki < 1,0 mg/dl (0,32 mmol/l), reikia nuspręsti dėl poreikio nutraukti gydymą emcitricitabino ir tenofoviro disoproksilio deriniu. Nuspręsti dėl poreikio nutraukti gydymą emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio deriniu taip pat reikia esant progresuojančiam inkstų funkcijos silpnėjimui, kai nenustatyta jokia kita priežastis. Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio saugumas inkstams buvo tiriamas tik labai ribotam skaičiui ŽIV-1 infekuotų pacientų, kurių inkstų funkcija buvo sutrikusi (kreatinino klirensas < 80 ml/min.). ŽIV-1 infekuotiems pacientams, kurių kreatinino klirensas yra 30-49 ml/min., rekomenduojama koreguoti dozavimo intervalą (žr. 4.2 skyrių). Riboti klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad ilgesnis dozavimo intervalas nėra optimalus ir gali padidinti toksinį poveikį bei sąlygoti netinkamą atsaką. Be to, atliekant nedidelės apimties klinikinį tyrimą pacientų pogrupyje su kreatinino klirensu nuo 50 iki 60 ml/min., kuriems tenofoviro dizoproksilio bei emtricitabino derinio buvo skiriama kas 24 valandas, nustatyta 2-4 kartus didesnė tenofoviro ekspozicija ir inkstų funkcijos pablogėjimas (žr. 5.2 skyrių). Todėl atvejais, kai emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio skiriama pacientams, kurių kreatinino klirensas yra < 60 ml/min., reikia nuodugniai įvertinti naudos ir rizikos santykį bei atidžiai stebėti inkstų funkciją. Be to, reikia atidžiai stebėti klinikinį atsaką į gydymą tiems emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio deriniu gydomiems pacientams, kuriems laikotarpis tarp atskirų dozių vartojimo yra ilgesnis. Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio nerekomenduojama vartoti pacientams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), bei pacientams, kuriems reikalinga hemodializė, nes vartojant sudėtinę tabletę negalima tinkamai sumažinti dozės (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Inkstų funkcijos sutrikimų gydymas, kai vaistinio preparato skiriama priešekspozicinei profilaktikai Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio tyrimų su ŽIV-1 neinfekuotais asmenimis, kurių kreatinino klirensas yra < 60 ml/min., neatlikta, todėl šis vaistinis preparatas nerekomenduojamas šiai populiacijai. Jeigu fosfatų koncentracija serume yra < 1,5 mg/dl (0,48 mmol/l) ar kreatinino klirensas sumažėja iki < 60 ml/min. bet kuriam asmeniui, gaunančiam emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio priešekspozicinei profilaktikai, vienos savaitės laikotarpyje reikia pakartotinai ištirti inkstų funkciją, įskaitant ir gliukozės koncentracijos kraujyje, kalio koncentracijos kraujyje ir gliukozės koncentracijos šlapime tyrimus (žr. 4.8 skyrių apie proksimalinę tubulopatiją). Jeigu asmens kreatinino klirensas sumažėja iki < 60 ml/min. ar fosfatų koncentracija serume sumažėja iki < 1,0 mg/dl (0,32 mmol/l), reikia nuspręsti dėl poreikio nutraukti gydymą emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio deriniu. Nuspręsti dėl poreikio nutraukti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojimą taip pat reikia esant progresuojančiam inkstų funkcijos silpnėjimui, kai nenustatyta jokia kita priežastis. Poveikis kaulams Kaulų pokyčiai, pavyzdžiui, osteomaliacija, galinti pasireikšti nuolatiniu ar stiprėjančiu kaulų skausmu ir retais atvejais prisidėti prie kaulų lūžių, gali būti susiję su tenofoviro dizoproksilio sukelta proksimaline inkstų tubulopatija (žr. 4.8 skyrių). Jeigu įtariami arba nustatomi kaulų pokyčiai, reikia kreiptis į atitinkamą specialistą patarimo. ŽIV-1 infekcijos gydymas Atsitiktinių imčių kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose, kurie truko iki 144 savaičių, skiriant tenofovirą dizoproksilį ŽIV arba HBV infekuotiems pacientams, stebėtas kaulų mineralinio tankio (KMT) sumažėjimas. Šis KMT sumažėjimas paprastai pagerėdavo, nutraukus gydymą. Atliekant kitus tyrimus (perspektyvinius ir skerspjūvio), didžiausias KMT sumažėjimas nustatytas pacientams, kuriems buvo skiriamas gydymas tenofoviru dizoproksiliu kaip dalis gydymo režimo, kurio sudėtyje buvo sustiprintas proteazių inhibitorius. Apskritai, atsižvelgiant į su tenofoviru dizoproksiliu siejamus kaulų pokyčius ir tai, kad ilgalaikių duomenų apie tenofovirodizoproksilio įtaką kaulų sveikatai ir lūžių rizikai nepakanka, osteoporoze sergantiems arba kaulų lūžių patyrusiems pacientams reikia apsvarstyti galimybę skirti kitą gydymą. Priešekspozicinė profilaktika Klinikiniuose tyrimuose su ŽIV-1 neinfekuotais asmenimis nustatytas nedidelis KMT sumažėjimas. Tyrime, kuriame dalyvavo 498 vyrai, pacientams, kasdien profilaktiškai vartojusiems emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilioderinio 200 mg/245 mg plėvele dengtą tabletę (n = 247), vidutinis klubų, stuburo, šlaunikaulio kaklelio ir šlaunikaulio gūbrio KMT pokytis nuo pradinio įvertinimo iki 24 savaitės siekė nuo -0,4 % iki -1,0 %, palyginti su placebu (n = 251). Poveikis inkstams ir kaulams vaikų populiacijai Ilgalaikis tenofoviro dizoproksilio poveikis inkstams ir kaulams gydant ŽIV-1 infekciją vaikų populiacijoje ir ilgalaikis emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio poveikis inkstams ir kaulams, kai jo skiriama neinfekuotiems paaugliams priešekspozicinei profilaktikai, kelia tam tikrų abejonių (žr. 5.1 skyrių). Be to, negalima visiškai užtikrinti, kad nutraukus tenofoviro dizoproksilio vartojimą ŽIV-1 gydymui arba nutraukus emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojimą priešekspozicinei profilaktikai toksinis poveikis inkstams išnyks. Siekiant įvertinti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojimo ŽIV-1 infekcijos gydymui arba priešekspozicinei profilaktikai naudos ir rizikos santykį, parenkant tinkamą stebėjimą gydymo metu (įskaitant sprendimą nutraukti gydymą) ir svarstant papildomo gydymo poreikį konkrečiu atveju, rekomenduojama taikyti daugiadalykį metodą. Vartojant emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio priešekspozicinei profilaktikai, kiekvieno vizito metu reikia iš naujo įvertinti, ar asmenims vis dar yra didelė ŽIV-1 infekcijos rizika. Būtina palyginti ŽIV-1 infekcijos riziką ir galimą poveikį inkstams bei kaulams vartojant emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio ilgą laiką. Poveikis inkstams Gauta pranešimų apie klinikiniame tyrime GS-US-104-0352 ŽIV-1 infekuotiems vaikams nuo 2 iki 12 metų pasireiškusias nepageidaujamas inkstų reakcijas, susijusias su proksimaline inkstų tubulopatija (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Inkstų funkcijos stebėjimas Prieš pradedant vartoti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio ŽIV-1 gydymui arba priešekspozicinei profilaktikai reikia įvertinti inkstų funkciją (kreatinino klirensą ir fosfatų koncentraciją serume) ir ją stebėti vaistinio preparato vartojimo metu, kaip ir suaugusiesiems (žr. pirmiau). Inkstų funkcijos sutrikimų gydymas Patvirtinus, kad fosfatų koncentracija serume yra < 3,0 mg/dl (0,96 mmol/l) bet kuriam pacientui vaikui, gaunančiam emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio, vienos savaitės laikotarpyje reikia pakartotinai ištirti inkstų funkciją, įskaitant ir gliukozės koncentracijos kraujyje, kalio koncentracijos kraujyje ir gliukozės koncentracijos šlapime tyrimus (žr. 4.8 skyrių apie proksimalinę tubulopatiją). Jeigu įtariami arba aptinkami inkstų pokyčiai, reikia kreiptis į nefrologą dėl galimo emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojimo nutraukimo. Nuspręsti dėl poreikio nutraukti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojimą taip pat reikia esant progresuojančiam inkstų funkcijos silpnėjimui, kai nenustatyta jokia kita priežastis. Skyrimas kartu ir toksinio poveikio inkstams rizika Taikomos tokios pačios rekomendacijos kaip suaugusiesiems (žr. poskyrį „Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais“ toliau). Inkstų funkcijos sutrikimas Jaunesniems kaip 18 metų asmenims, kurių inkstų funkcija sutrikusi, emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartoti nerekomenduojama (žr. 4.2 skyrių). Gydymo emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio deriniu negalima pradėti pacientams vaikams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, ir reikia nutraukti pacientams vaikams, kurių inkstų funkcija sutriko vartojant emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio. Poveikis kaulams Dėl tenofoviro dizoproksilio vartojimo gali sumažėti KMT. Su tenofoviro dizoproksilio poveikiu susijusių KMT pokyčių įtaka ilgalaikei kaulų sveikatai ir būsimų kaulų lūžių rizikai nėra aiški (žr. 5.1 skyrių). Jeigu įtariami arba aptinkami kaulų pokyčiai bet kuriam emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojančiam pacientui vaikui, reikia kreiptis į endokrinologą ir (arba) nefrologą. Kūno masė ir metabolizmo rodikliai Gydymo antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais metu gali padidėti kūno masė ir lipidų bei gliukozės koncentracijos kraujyje. Tokie pokyčiai iš dalies gali būti susiję su ligos kontroliavimu ir gyvenimo būdu. Buvo gauta įrodymų, kad kai kuriais atvejais lipidų pokyčiai yra su gydymu susijęs poveikis, bet kad kūno masės pokyčiai būtų susiję su tam tikru gydymu, tvirtų įrodymų nėra. Tiriant lipidų ir gliukozės koncentracijas kraujyje reikia vadovautis nustatytomis ŽIV gydymo gairėmis. Lipidų sutrikimus reikia gydyti, atsižvelgiant į klinikinę situaciją. Mitochondrijų funkcijos sutrikimas dėl vaistinio preparato poveikio prieš gimimą Nukleozidų ar nukleotidų analogai gali įvairiu laipsniu paveikti mitochondrijų funkciją, šis poveikis ryškiausias būna vartojant stavudino, didanozino ir zidovudino. Kai kuriems ŽIV neužkrėstiems kūdikiams, paveiktiems nukleozidų analogais prieš gimimą ir (ar) po jo, pasireiškė mitochondrijų disfunkcija. Šie atvejai daugiausiai buvo susiję su gydymo režimų, kurių sudėtyje yra zidovudino, taikymu. Svarbiausios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias gauta pranešimų, buvo hematologiniai (anemija, neutropenija) ir metabolizmo (hiperlaktatemija, hiperlipazemija) sutrikimai. Šie reiškiniai dažnai būdavo laikini. Retai gauta pranešimų apie vėlyvuosius neurologinius sutrikimus: padidėjusį raumenų tonusą, traukulius, elgesio sutrikimus. Kol kas nėra žinoma, ar tokie neurologiniai sutrikimai yra laikini, ar išlieka visam laikui. Į šiuos duomenis reikia atsižvelgti, tiriant kiekvieną vaiką, kuris iki gimimo buvo paveiktas nukleozidų ar nukleotidų analogais ir kuriam nustatoma sunkių nežinomos etiologijos klinikinių reiškinių, ypač neurologinių sutrikimų. Dėl šių duomenų šalyje galiojančių nacionalinių rekomendacijų skirti antiretrovirusinių vaistinių preparatų nėščioms moterims, kad būtų išvengta vaisiaus užkrėtimo ŽIV, keisti nereikia. Imuninės reaktyvacijos sindromas ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems yra didelis imuninės sistemos deficitas, pradėjus KARG, gali išsivystyti uždegiminė reakcija į besimptomius arba likusius sąlyginai patogeniškus ligų sukėlėjus ir sukelti sunkias klinikines būkles ar simptomų pasunkėjimą. Paprastai tokios reakcijos stebėtos pirmosiomis KARG savaitėmis ar mėnesiais. Tai gali būti citomegalovirusinis retinitas, generalizuotos ir (arba) židininės mikobakterinės infekcijos ir Pneumocystis jirovecii pneumonija. Reikia įvertinti bet kokius uždegimo simptomus ir, kai būtina, pradėti gydyti. Buvo pranešta, kad autoimuniniai sutrikimai (pvz., Greivso liga ir autoimuninis hepatitas) pasireiškia ir imuninės reaktyvacijos metu, tačiau praneštas jų pradžios laikas yra labiau kintamas ir šie reiškiniai galimi per daug mėnesių nuo gydymo pradžios. Oportunistinės infekcijos ŽIV-1 infekuotiems pacientams, vartojantiems emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio ar bet kokio kito antiretrovirusinio vaistinio preparato, gali ir toliau vystytis oportunistinės infekcijos ar kitos ŽIV infekcijos komplikacijos. Todėl tokių pacientų klinikinę būklę turi atidžiai stebėti gydytojas, turintis patirties gydant pacientus, sergančius su ŽIV infekcija susijusiomis ligomis. Kaulų nekrozė Nepaisant to, kad kaulų nekrozės etiologijoje dalyvauja daug veiksnių (įskaitant kortikosteroidų, alkoholio vartojimą, sunkią imunosupresiją, padidėjusį kūno masės indeksą), ypač daug jos atvejų aprašyta pacientams, sergantiems toli pažengusia ŽIV liga ir (arba) ilgai gydomiems KARG. Pacientams reikia patarti kreiptis į gydytoją, jeigu jie jaučia sąnarių skausmus, sustingimą arba jeigu jiems darosi sunku judėti. Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais Reikia vengti skirti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio kartu su nefrotoksiniais vaistiniais preparatais arba jeigu jų buvo neseniai vartota (žr. 4.5 skyrių). Jeigu yra būtina skirti kartu su nefrotoksiniais vaistiniais preparatais, inkstų funkciją reikia stebėti kas savaitę. Pradėjus skirti didelėmis dozėmis arba kartotinai vartojamų nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVNU) ŽIV-1 infekuotiems pacientams, kurie buvo gydomi tenofoviru dizoproksiliu ir kuriems buvo inkstų funkcijos sutrikimo rizikos veiksnių, nustatyti ūminio inkstų nepakankamumo atvejai. Jei emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio skiriama kartu su NVNU, reikia tinkamai stebėti inkstų funkciją. Didesnė inkstų funkcijos sutrikimo rizika nustatyta ŽIV-1 infekuotiems pacientams, vartojantiems tenofoviro dizoproksilio kartu su ritonaviru arba kobicistatu sustiprintu proteazių inhibitoriumi. Šiems pacientams reikia atidžiai stebėti inkstų funkciją (žr. 4.5 skyrių). ŽIV-1 infekuotiems pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimo rizikos veiksnių, tenofoviro dizoproksilio vartojimą kartu su sustiprintu proteazių inhibitoriumi reikia atidžiai įvertinti. Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio negalima vartoti kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra emtricitabino, tenofoviro dizoproksilio, tenofoviro alafenamido ar kitų citidino analogų, tokių kaip lamivudinas (žr. 4.5 skyrių). Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio negalima vartoti kartu su adefoviru dipivoksiliu. Vartojimas kartu su ledipasviru ir sofosbuviru, sofosbuviru ir velpatasviru arba sofosbuviru, velpatasviru ir voksilapreviru Nustatyta, kad vartojant tenofoviro dizoproksilio kartu su ledipasviro ir sofosbuviro deriniu, sofosbuviro ir velpatasviro deriniu arba sofosbuviro, velpatasviro ir voksilapreviro deriniu padidėja tenofoviro koncentracija plazmoje, ypač kartu taikant ŽIV gydymo schemą, į kurią įeina tenofoviras dizoproksilis ir farmakokinetiką stiprinanti medžiaga (ritonaviras arba kobicistatas). Tenofoviro dizoproksilio saugumas kartu vartojant ledipasviro ir sofosbuviro derinio, sofosbuviro ir velpatasviro derinio arba sofosbuviro, velpatasviro ir voksilapreviro derinio ir farmakokinetiką stiprinančiios medžiagos neištirtas. Reikia apsvarstyti galimą riziką ir naudą, susijusią su vartojimu kartu, ypač pacientams, kuriems yra padidėjusi inkstų disfunkcijos rizika. Reikia stebėti, ar pacientams, vartojantiems ledipasviro ir sofosbuviro derinio, sofosbuviro ir velpatasviro derinio arba sofosbuviro, velpatasviro ir voksilapreviro derinio kartu su tenofoviru dizoproksiliu ir sustiprintu ŽIV proteazės inhibitoriumi, nepasireiškia nepageidaujamų reakcijų, susijusių su tenofoviru dizoproksiliu. Tenofoviro dizoproksilio ir didanozino vartojimas kartu Tenofoviro dizoproksilio ir didanozino vartojimas kartu nerekomenduojamas (žr. 4.5 skyrių). Gydymas trimis nukleozidais Esama pranešimų apie dažno virusologinio gydymo neefektyvumo ir atsparumo atsiradimo ankstyvoje stadijoje atvejus, tenofoviru dizoproksiliu gydant ŽIV-1 infekuotus pacientus vieną kartą per parą kartu su lamivudinu ir abakaviru, taip pat kartu su lamivudinu ir didanozinu. Lamivudinas ir emtricitabinas struktūriškai labai panašūs, taip pat panaši šių dviejų medžiagų farmakokinetika ir farmakodinamika. Todėl tos pačios priežasties problemos gali pasireikšti ir vartojant emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio kartu su trečiu nukleozidų analogu. Senyvi pacientai Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio poveikis vyresniems nei 65 metų asmenims tirtas nebuvo. Vyresniems nei 65 metų asmenims dažniau gali būti sutrikusi inkstų funkcija, todėl emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio skirti senyviems asmenims reikia atsargiai. Pagalbinės medžiagos Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Accordpharma sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka ŽIV-1 infekcija Pranešta, kad dažniausiai pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos, kurių ryšys su emtricitabinu ir (arba) tenofoviru dizoproksiliu galimas arba tikėtinas, atvirame, atsitiktinių imčių klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo suaugusieji (GS-01-934, žr. 5.1 skyrių) buvo pykinimas (12 %) ir viduriavimas (7 %). Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio saugumo pobūdis šiame tyrime atitiko ankstesnę gydymo patirtį su šiais vaistiniais preparatais, kai kiekvienas buvo skiriamas derinyje su kitais antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais. Priešekspozicinė profilaktika Atlikus du atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamus tyrimus (iPrEx, Partners PrEP), kuriuose 2 830 ŽIV-1 neinfekuotų suaugusiųjų vartojo emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio kartą per parą priešekspozicinei profilaktikai, naujų nepageidaujamų reakcijų į emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinį nenustatyta. Pacientų stebėjimo mediana sudarė atitinkamai 71 savaitę ir 87 savaites. Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio grupėje iPrEx tyrimo metu dažniausia nepageidaujama reakcija buvo galvos skausmas (1 %). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamos reakcijos, kurių ryšį su gydymu emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio veikliosiomis medžiagomis bent jau galima įtarti remiantis klinikinio tyrimo rezultatais ir duomenimis apie ŽIV-1 infekuotus pacientus, gautais įdiegus vaistinį preparatą į rinką, išvardytos toliau esančioje 3 lentelėje pagal organų sistemas ir dažnį. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labia retas (< 10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 3 lentelė. Su atskirų emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio 200 mg/245 mg plėvele dengtų tablečių veikliųjų medžiagų vartojimu susijusių nepageidaujamų reakcijų santrauka, remiantis klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką gautais duomenimis Dažnis | Emtricitabinas | Tenofoviras dizoproksilis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Dažnas | Neutropenija | Nedažnas | Anemija2 | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Dažnas | Alerginė reakcija | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažnas | | Hipofosfatemija1 Dažnas | Hiperglikemija, hipertrigliceridemija | Nedažnas | | Hipokalemija1 Retas | | Laktatacidozė Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai Dažnas | Nemiga, nenormalūs sapnai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Labai dažnas | Galvos skausmas | Svaigulys Dažnas | Svaigulys | Galvos skausmas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas | Viduriavimas, pykinimas | Viduriavimas, vėmimas, pykinimas Dažnas | Padidėjęs amilazės, taip pat ir kasos amilazės aktyvumas, padidėjęs serumo lipazės aktyvumas, vėmimas, pilvo skausmas, dispepsija | Pilvo skausmas, pilvo tempimas, pilvo pūtimas Nedažnas | | Pankreatitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Dažnas | Padidėjęs aspartataminotransferazės (AST) aktyvumas serume ir (arba) padidėjęs alaninaminotransferazės (ALT) aktyvumas serume, hiperbilirubinemija | Padidėjęs transaminazių aktyvumas Retas | | Kepenų steatozė, hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai dažnas | | Išbėrimas Dažnas | Pūslelinis ir pūslinis išbėrimas, makulopapulinis išbėrimas, išbėrimas, niežėjimas, dilgėlinė, odos spalvos pokyčiai (hiperpigmentacija)2 | Nedažnas | Angioneurozinė edema3 | Retas | | Angioneurozinė edema Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Labai dažnas | Padidėjęs kreatinkinazės aktyvumas | Dažnas | | Sumažėjęs kaulų mineralinis tankis Nedažnas | | Rabdomiolizė1, raumenų silpnumas1 Retas | | Osteomaliacija (pasireiškianti kaulų skausmu ir retais atvejais sukelianti lūžius)1,3, miopatija1 Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažnas | | Padidėjusi kreatinino koncentracija, proteinurija, proksimalinė inkstų tubulopatija, įskaitant Fanconi sindromą Retas | | Inkstų nepakankamumas (ūminis ir lėtinis), ūminė kanalėlių nekrozė, nefritas (įskaitant ūminį intersticinį nefritą)3, nefrogeninis necukrinis diabetas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas | | Astenija Dažnas | Skausmas, astenija | 1 Ši nepageidaujama reakcija gali pasireikšti kaip proksimalinės inkstų tubulopatijos pasekmė. Jeigu nėra šios būklės, manoma, kad reakcija nėra susijusi su tenofoviro dizoproksilio vartojimu. 2 Dažnai pasitaikė anemija ir labai dažnai – odos spalvos pokyčiai (hiperpigmentacija), kai emtricitabino buvo skiriama vaikams. 3 Ši nepageidaujama reakcija nustatyta po vaistinio preparato pateikimo į rinką, bet nebuvo pastebėta emtricitabino atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų su ŽIV infekuotais suaugusiaisiais ar vaikais metu ar tenofoviro dizoproksilio atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų, ar tenofoviro dizoproksilio išplėstinio vartojimo programos metu. Dažnio kategorija buvo vertinama pagal statistinius skaičiavimus, remiantis bendru pacientų, vartojusių emtricitabino atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu, skaičiumi (n = 1 563) ar, vartojusių tenofoviro dizoproksilio atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų ir išplėstinio vartojimo programos metu, skaičiumi (n = 7 319). Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Inkstų funkcijos sutrikimas Kadangi emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinys gali pakenkti inkstams, rekomenduojama stebėti pacientų inkstų funkciją (žr. 4.4 skyrių). Proksimalinė inkstų tubulopatija paprastai praeidavo arba palengvėdavo, nutraukus tenofoviro dizoproksilio vartojimą. Tačiau kai kuriems ŽIV-1 infekuotiems pacientams, nepaisant tenofoviro dizoproksilio vartojimo nutraukimo, kreatinino klirenso sumažėjimas visiškai nepraėjo. Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimo rizika (pvz., pacientams, kuriems yra pradinių inkstų funkcijos sutrikimo rizikos faktorių, pažengusi ŽIV liga, arba pacientams, kurie kartu vartoja nefrotoksinių vaistinių preparatų), yra padidėjusi rizika, kad inkstų funkcijos sutrikimo visiškai išgydyti nepavyks, nepaisant tenofoviro dizoproksilio vartojimo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių). Laktatacidozė Vartojant tenofovirą dizoproksilį vieną arba kartu su kitais antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais, nustatyta laktatacidozės atvejų. Polinkį turintiems pacientams, pavyzdžiui, sergantiems nekompensuota kepenų liga arba kartu vartojantiems vaistinių preparatų, kurie žinomi kaip sukeliantys laktatacidozę, gydymo tenofoviru dizoproksiliu laikotarpiu yra padidėjusi sunkios laktatacidozės, kuri gali būti mirtina, rizika. Metabolizmo rodikliai Gydymo antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais metu gali padidėti kūno masė ir lipidų bei gliukozės koncentracijos kraujyje (žr. 4.4 skyrių). Imuninės reaktyvacijos sindromas ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems yra didelis imuninės sistemos deficitas, pradėjus KARG, gali išsivystyti uždegiminė reakcija į besimptomes arba likusias infekcijas, sukeltas sąlyginai patogeninių mikroorganizmų. Taip pat buvo pranešta apie autoimuninius sutrikimus (pvz., Greivso ligą ir autoimuninį hepatitą), tačiau praneštas jų pradžios laikas yra labiau kintamas ir šie reiškiniai galimi per daug mėnesių nuo gydymo pradžios (žr. 4.4 skyrių). Kaulų nekrozė Yra duomenų apie kaulų nekrozės atvejus, ypač pacientams, kuriems yra gerai žinomų rizikos veiksnių, toli pažengusi ŽIV liga arba ilgai taikomas KARG. Kaulų nekrozės atvejų dažnis nežinomas (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Nepageidaujamų reakcijų, susijusių su emtricitabinu, vertinimas pagrįstas trijų tyrimų, kuriuose dalyvavo vaikai (n = 169), patirtimi. Jų metu anksčiau negydyti (n = 123) ir anksčiau gydyti (n = 46) ŽIV infekuoti pacientai vaikai nuo 4 mėnesių iki 18 metų buvo gydomi emtricitabinu kartu su kitais antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais. Be suaugusiesiems nustatytų nepageidaujamų reakcijų, pacientams vaikams klinikiniuose tyrimuose dažniau nei suaugusiesiems pasireiškė anemija (9,5 %) ir odos spalvos pokyčiai (31,8 %) (žr. poskyrį „Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje“ 4.8 skyriuje). Nepageidaujamų reakcijų, susijusių su tenofoviru dizoproksiliu, vertinimas pagrįstas dviejų atsitiktinių imčių tyrimų (tyrimų GS-US-104-0321 ir GS-US-104-0352) duomenimis. Juose dalyvavo 184 ŽIV-1 infekuoti pacientai vaikai (nuo 2 iki 18 metų), kurie buvo gydomi tenofoviru dizoproksiliu (n = 93) arba placebu ar lyginamąja veikliąja medžiaga (n = 91) kartu su kitais antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais 48 savaites (žr. 5.1 skyrių). Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos tenofoviru dizoproksiliu gydytiems pacientams vaikams, atitiko nustatytas suaugusiesiems tenofoviro dizoproksilio klinikinių tyrimų metu (žr. poskyrį „Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje“ 4.8 skyriuje ir 5.1 skyrių). Pranešta apie pacientams vaikams sumažėjusį KMT. ŽIV-1 infekuotiems paaugliams (nuo 12 iki 18 metų) KMT Z rodikliai, nustatyti tenofoviru dizoproksiliu gydytiems tiriamiesiems, buvo mažesni nei placebo vartojusių tiriamųjų. ŽIV-1 infekuotiems vaikams (nuo 2 iki 15 metų) KMT Z rodikliai, nustatyti į tenofoviro dizoproksilio grupę perėjusiems tiriamiesiems, buvo mažesni nei tiriamųjų, kuriems toliau buvo taikomas gydymo režimas, kurio sudėtyje buvo stavudino arba zidovudino (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Tyrime GS-US-104-0352 dalyvavusių 89 ŽIV-1 infekuotų pacientų vaikų, kurių amžiaus mediana buvo 7 metai (nuo 2 iki 15 metų intervalas), tenofoviro dizoproksilio vartojimo trukmės mediana buvo 331 savaitė. Aštuoniems iš 89 pacientų (9,0 %) tiriamojo vaisto vartojimas buvo nutrauktas dėl nepageidaujamų reiškinių, susijusių su inkstais. Penkių tiriamųjų (5,6 %) laboratoriniai rodikliai kliniškai atitikto proksimalinę inkstų tubulopatiją, 4 iš jų tenofoviro dizoproksilio vartojimą nutraukė. Septynių pacientų apskaičiuotojo glomerulų filtracijos greičio (GFG) vertės buvo nuo 70 iki 90 ml/min./1,73 m2. Iš jų 3 pacientams gydymo metu kliniškai reikšmingai sumažėjo apskaičiuotasis GFG, kuris nutraukus tenofoviro dizoproksilio vartojimą padidėjo. Kitos ypatingos populiacijos Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi Kadangi tenofoviras dizoproksilis gali sukelti toksinį poveikį inkstams, emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojantiems suaugusiesiems, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikia atidžiai stebėti inkstų funkciją (žr. 4.2, 4.4 ir 5.2 skyrius). Jaunesniems kaip 18 metų asmenims, kurių inkstų funkcija sutrikusi, emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartoti nerekomenduojama (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). ŽIV ir kartu HBV arba HCV infekuoti pacientai GS-01-934 tyrime nepageidaujamų emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio reakcijų pobūdis nedideliam skaičiui ŽIV infekuotų pacientų, kurie buvo kartu infekuoti ir HBV (n = 13) arba HCV (n  = 26), buvo panašus kaip ir pacientams, infekuotiems tik ŽIV. Tačiau pirmoje pacientų grupėje, kaip ir galima buvo tikėtis, dažniau nei vien tik ŽIV infekuotų pacientų grupėje, padidėjo AST ir ALT aktyvumas. Hepatito paūmėjimo atvejai po visiško gydymo nutraukimo HBV infekuotiems pacientams klinikinių ir laboratorinių hepatito požymių atsirado po gydymo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.