Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz

Gydymą Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz turi pradėti gydytojas, turintis gydymo nuo ŽIV infekcijos patirties. Dozavimas ŽIV gydymas suaugusiesiems ir 12 metų bei vyresniems paaugliams, sveriantiems ne mažiau kaip 35 kg: viena tabletė vieną kartą per parą. ŽIV profilaktika suaugusiesiems ir 12 metų arba vyresniems paaugliams, sveriantiems ne mažiau kaip 35 kg: viena tabletė vieną kartą per parą. ŽIV-1 infekcijai gydyti esama atskirų emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio preparatų, jeigu reikalinga nutraukti vieno iš Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz komponentų vartojimą ar modifikuoti jo dozę. Žiūrėkite šių vaistinių preparatų charakteristikų santraukas. Jeigu po praleistos Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz dozės praėjo ne daugiau kaip 12 valandų nuo įprasto vartojimo laiko, reikia praleistą Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz dozę suvartoti kiek galima greičiau ir kitą dozę vartoti pagal įprastą vartojimo grafiką. Jeigu po praleistos Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz dozės praėjo daugiau kaip 12 valandų bei netrukus reikės vartoti kitą dozę, praleistos dozės vartoti negalima; kitą dozę reikia vartoti pagal įprastą dozavimo grafiką. Jeigu po Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz suvartojimo valandos laikotarpiu pasireiškia vėmimas, reikia suvartoti dar vieną tabletę. Jeigu vemiama praėjus daugiau kaip 1 valandai nuo Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz vartojimo, kitos dozės vartoti negalima. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams: dozės priderinimas nereikalingas (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi: emtricitabinas ir tenofoviras yra šalinami pro inkstus, todėl asmenims, kurių inkstų funkcija sutrikusi, ekspozicija emtricitabinu ir tenofoviru būna didesnė (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Suaugusiesiems, kurių inkstų funkcija sutrikusi Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz asmenims, kurių kreatinino klirensas (KrKl) yra < 80 ml/min., galima skirti tik manant, jog galima nauda viršija galimą riziką. Žr. 1 lentelę. 1 lentelė. Dozavimo rekomendacijos suaugusiesiems, kurių inkstų funkcija sutrikusi | ŽIV-1 infekcijos gydymas | Preekspozicinė profilaktika Lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl 50–80 ml/min.) | Dozavimas kartą per parą yra pagrįstas ribotais klinikinių tyrimų duomenimis (žr. 4.4 skyrių). | Dozavimas kartą per parą ŽIV-1 neinfekuotiems asmenims, kurių KrKl 60–80 ml/min. yra pagrįstas ribotais klinikinių tyrimų duomenimis. Vartojimas nerekomenduojamas ŽIV-1 neinfekuotiems asmenims, kurių KrKl < 60 ml/min., nes vartojimas šiai populiacijai neištirtas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl 30–49 ml/min.) | Remiantis emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio vienkartinės dozės farmakokinetikos duomenų modeliavimu ŽIV neinfekuotiems tiriamiesiems su įvairaus laipsnio inkstų funkcijos sutrikimu, rekomenduojama vartoti kas 48 valandas (žr. 4.4 skyrių). | Nerekomenduojama vartoti šios populiacijos žmonėms. Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl < 30 ml/min.) ir hemodializuojami pacientai | Vartoti nerekomenduojama, nes vartojant sudėtinę tabletę negalima tinkamai sumažinti dozės. | Nerekomenduojama vartoti šios populiacijos žmonėms. Vaikams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Nerekomenduojamas vartoti jaunesniems kaip 18 metų amžiaus asmenims, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi: pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimų, dozės priderinimas nereikalingas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija: emtricitabino/ tenofoviro dizoproksilio saugumas ir veiksmingumas jaunesniems negu 12 metų vaikams dar neištirtas (žr. 5.2 skyrių). Vartojimo metodas Vartoti per burną. Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz pageidautina vartoti su maistu. Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz tabletes galima ištirpdyti maždaug 100 ml vandens, apelsinų ar vynuogių sulčių ir po to nedelsiant išgerti.

Pacientai, turintys ŽIV-1 padermių su mutacijomis Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz reikia vengti skirti antiretrovirusinį gydymą gavusiems pacientams, turintiems ŽIV-1 padermių su K65R mutacija (žr. 5.1 skyrių). Bendroji ŽIV-1 infekcijos prevencijos strategija Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz ne visada veiksmingai apsaugo nuo užsikrėtimo ŽIV-1. Kiek laiko praeina nuo gydymo Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz pradžios iki apsaugos pradžios, nežinoma. Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz preekspozicinei profilaktikai gali būti taikomas tik kaip dalis bendrosios užsikrėtimo ŽIV-1 prevencijos strategijos, į kurią dar įeina kitos ŽIV-1 prevencijos priemonės (pvz., pastovus ir taisyklingas prezervatyvų naudojimas, ŽIV-1 statuso žinojimas, reguliarus tyrimasis dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų). Rezistentiškumo rizika esant neaptiktai ŽIV-1 infekcijai Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz galima skirti užsikrėtimo ŽIV-1 rizikai sumažinti tik tiems asmenims, kuriems patvirtinta, jog jie nėra užsikrėtę ŽIV (žr. 4.3 skyrių). Kol Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz vartojamas preekspozicinei profilaktikai, reikia reguliariai ir dažnai (pvz., ne rečiau kaip kas 3 mėnesius) atliekant sudėtinį antigenų / antikūnų tyrimą tikrinti, siekiant patvirtinti, kad asmenys vis dar nėra užsikrėtę ŽIV. Vien tik Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz nesudaro užbaigto ŽIV-1 gydymo režimo, o vien Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz vartojantiems pacientams, kuriems yra neaptikta ŽIV-1 infekcija, atsirado rezistentiškų ŽIV-1 mutacijų. Jeigu yra klinikinių simptomų, atitinkančių ūminę virusinę infekciją, ir įtariama, kad neseniai (< 1 mėn.) galėjo būti ekspozicija ŽIV-1, reikia atidėti Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz vartojimą bent vienam mėnesiui ir, prieš pradedant vartoti Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz preekspozicinei profilaktikai, reikia pakartotinai įsitikinti, jog asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV-1. Nurodymų laikymosi svarba Emtricitabino ir tenofoviro derinio veiksmingumas mažinant užsikrėtimo ŽIV-1 riziką labai susijęs su nurodymų laikymusi, kas įrodyta išmatuojamais veikliosios medžiagos lygiais kraujyje (žr. 5.1 skyrių). ŽIV-1 neužsikrėtusiems asmenims reikia dažnai patarti griežtai laikytis rekomenduojamo Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz paros dozavimo režimo. Infekuoti hepatito B ar C virusu pacientai ŽIV-1 infekuotiems pacientams, kuriems yra lėtinis hepatitas B ar C, taikant antiretrovirusinį gydymą yra didesnė sunkių nepageidaujamų reakcijų, kurios gali būti mirtinos, pasireiškimo kepenims rizika. Taikant ŽIV-1 gydymą pacientams, kurie yra infekuoti ir hepatito B virusu (HBV) arba hepatito C virusu (HCV), gydytojas turi vadovautis dabartiniais gydymo nuo ŽIV nurodymais. Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz saugumas ir veiksmingumas jo vartojant preekspozicinei profilaktikai (PrEP) pacientams, kuriems yra HBV ar HCV infekcija, nenustatytas. Jeigu tuo pat metu yra skiriamas antivirusinis gydymas nuo hepatito B ar C, taip pat žiūrėkite su šiuo gydymu tiesiogiai susijusių vaistinių preparatų charakteristikų santraukas. Taip pat žr. toliau poskyrį „Vartojimas kartu su ledipasviru ir sofosbuviru arba sofosbuviru ir velpatasviru“. Tenofoviru (dizoproksiliu) rekomenduojama gydyti nuo HBV ir farmakodinamikos tyrimais parodytas emtricitabino veiksmingumas prieš HBV, tačiau emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio saugumas ir veiksmingumas pacientams, kuriems yra lėtinė HBV infekcija, tiksliai neištirti. Gydymo Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz nutraukimas pacientams, kurie yra infekuoti HBV, gali būti susijęs su sunkiais ūminiais hepatito paūmėjimais. Mažiausiai kelis mėnesius po gydymo Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz nutraukimo HBV infekuotus pacientus reikia atidžiai stebėti atliekant klinikinius ir laboratorinius tyrimus. Esant poreikiui, hepatito B gydymas turi būti atnaujinamas. Pacientams, kuriems yra progresavusi kepenų liga ar cirozė, gydymo nutraukti nerekomenduojama, nes po gydymo pasireiškiantis hepatito paūmėjimas gali sukelti kepenų veiklos nepakankamumą. Kepenų liga Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio saugumas ir veiksmingumas pacientams, kuriems yra pastebimų esminių kepenų sutrikimų, nenustatytas. Pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, tenofoviro farmakokinetika buvo tirta ir nustatyta, kad dozės koreguoti nereikia. Emtricitabino farmakokinetika pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, netirta. Tačiau, remiantis minimaliu emtricitabino metabolizmu kepenyse ir jo šalinimu pro inkstus, mažai tikėtina, kad pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, reikėtų priderinti Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz dozę (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). ŽIV-1 infekuotiems pacientams, kuriems jau yra kepenų funkcijos sutrikimų, įskaitant lėtinį aktyvų hepatitą, skiriant kombinuotą antiretrovirusinį gydymą (KARG), dažniau pasitaiko kepenų funkcijos sutrikimų, todėl turi būti taikomas įprastinis jų būklės stebėjimas. Jeigu kepenų funkcija tokiems pacientams blogėja, turi būti apgalvotas laikinas ar visiškas gydymo nutraukimas. Poveikis suaugusiųjų inkstams ir kaulams Poveikis inkstams Emtricitabinas ir tenofoviras visų pirma šalinami pro inkstus, glomerulų filtracijos ir aktyvios sekrecijos inkstų kanalėliuose būdu. Vartojant tenofoviro dizoproksilio buvo nustatyta inkstų funkcijos nepakankamumo, inkstų funkcijos sutrikimo, padidėjusio kreatinino kiekio, hipofosfatemijos ir proksimalinės tubulopatijos (įskaitant Fanconi sindromą) atvejų (žr. 4.8 skyrių). Inkstų funkcijos stebėjimas Prieš pradedant vartoti Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz ŽIV-1 infekcijai gydyti arba priešekspozicinei profilaktikai, rekomenduojama visiems asmenims apskaičiuoti kreatinino klirensą. Asmenims, kuriems nėra inkstų ligos rizikos veiksnių, rekomenduojama inkstų funkciją (kreatinino klirensą ir fosfatų kiekį serume) tirti po dviejų – keturių vartojimo savaičių, po trijų vartojimo mėnesių ir paskui kas tris – šešis mėnesius. Asmenims, kuriems yra inkstų ligos rizikos veiksnių, reikalingas dažnesnis inkstų funkcijos stebėjimas. Taip pat žr. toliau poskyrį „Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais“. Inkstų funkcijos valdymas ŽIV-1 infekuotiems pacientams Jeigu bet kuriam emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio vartojančiam pacientui fosfatų kiekis serume yra < 1,5 mg/dl (0,48 mmol/l) ar kreatinino klirensas sumažėja iki < 50 ml/min., vienos savaitės laikotarpyje reikia pakartotinai ištirti inkstų funkciją, įskaitant ir gliukozės kiekio kraujyje, kalio kiekio kraujyje bei gliukozės koncentracijos šlapime matavimus (žr. 4.8 skyrių apie proksimalinę tubulopatiją). Jeigu paciento kreatinino klirensas sumažėja iki < 50 ml/min. ar fosfatų kiekis serume sumažėja iki < 1,0 mg/dl (0,32 mmol/l), reikia nuspręsti dėl poreikio nutraukti gydymą Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz. Gydymo Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz nutraukimas taip pat turi būti apsvarstytas esant progresuojančiam inkstų funkcijos silpnėjimui, jeigu nenustatyta jokia kita priežastis. Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio saugumas inkstams buvo tiriamas tik labai nedideliu mastu ŽIV-1 infekuotiems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas < 80 ml/min.). ŽIV-1 infekuotiems pacientams, kurių kreatinino klirensas 30–49 ml/min., rekomenduojama koreguoti dozavimo intervalą (žr. 4.2 skyrių). Riboti klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad ilgesnis dozavimo intervalas nėra optimalus ir gali sukelti toksiškumo padidėjimą ir galbūt netinkamą atsaką. Be to, atliekant nedidelį klinikinį tyrimą pacientų, kurių kreatinino klirensas 50–60 ml/min, pogrupyje tiriamiesiems tenofoviro dizoproksilio bei emtricitabino derinys buvo skiriamas kas 24 valandas, nustatyta 2–4 kartus didesnė tenofoviro ekspozicija ir inkstų funkcijos pablogėjimas (žr. 5.2 skyrių). Todėl atvejais, kai emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio skiriama pacientams, kurių kreatinino klirensas yra < 60 ml/min., reikia nuodugniai įvertinti naudos ir rizikos santykį bei atidžiai stebėti inkstų funkciją. Be to, reikia atidžiai stebėti klinikinį atsaką į gydymą tiems Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz gydomiems pacientams, kuriems dozavimo intervalas yra prailgintas. Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), bei pacientams, kuriems reikalinga hemodializė, nes vartojant sudėtinę tabletę negalima tinkamai sumažinti dozės (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Inkstų funkcijos valdymas taikant priešekspozicinę profilaktiką Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio tyrimų su ŽIV-1 neinfekuotais asmenimis, kurių kreatinino klirensas yra < 60 ml/min., neatlikta, todėl šios populiacijos žmonėms jo vartoti nerekomenduojama. Jeigu fosfato kiekis serume yra < 1,5 mg/dl (0,48 mmol/l) ar kreatinino klirensas sumažėja iki < 60 ml/min. bet kuriam asmeniui, vartojančiam emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio priešekspozicinei profilaktikai, vienos savaitės laikotarpiu reikia pakartotinai ištirti inkstų funkciją, įskaitant gliukozės, kalio kraujyje ir gliukozės šlapime koncentracijų matavimus (žr. 4.8 skyrių apie proksimalinę tubulopatiją). Jeigu asmens kreatinino klirensas sumažėja iki < 60 ml/min. ar fosfato kiekis serume sumažėja iki < 1,0 mg/dl (0,32 mmol/l), turi būti apsvarstyta, ar nereikia nutraukti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio vartojimą. Taip pat turi būti apsvarstyta, ar nereikia nutraukti Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz vartojimą esant progresuojančiam inkstų funkcijos silpnėjimui, kai nenustatyta jokia kita priežastis. Poveikis kaulams Kaulų pokyčiai, pavyzdžiui, osteomaliacija, galinti pasireikšti nuolatiniu ar stiprėjančiu kaulų skausmu ir retais atvejais prisidėti prie kaulų lūžių, gali būti susiję su tenofoviro dizoproksilio sukelta proksimaline inkstų tubulopatija (žr. 4.8 skyrių). Jeigu įtariami arba nustatomi kaulų pokyčiai, reikia kreiptis į atitinkamą specialistą patarimo. ŽIV-1 infekcijos gydymas Atsitiktinių imčių kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose, kurie truko iki 144 savaičių, skiriant tenofovirą dizoproksilį ŽIV arba HBV infekuotiems pacientams, stebėtas kaulų mineralinio tankio (KMT) sumažėjimas. Šis KMT sumažėjimas paprastai pagerėdavo, nutraukus gydymą. Atliekant kitus tyrimus (perspektyvinius ir momentinius), didžiausias KMT sumažėjimas nustatytas pacientams, kuriems buvo skiriamas gydymas tenofoviro dizoproksiliu kaip dalis gydymo schemos, kurios sudėtyje buvo sustiprinto proteazės inhibitoriaus. Apskritai, atsižvelgiant į su tenofoviru dizoproksiliu siejamus kaulų pokyčius ir tai, kad ilgalaikių duomenų apie tenofoviro dizoproksilio įtaką kaulų sveikatai ir lūžių rizikai nepakanka, osteoporoze sergantiems pacientams arba kaulų lūžių patyrusiems pacientams reikia apsvarstyti galimybę taikyti kitą gydymą. Preekspozicinė profilaktika Klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo ŽIV-1 neinfekuoti asmenys, nustatytas nedidelis KMT sumažėjimas. Tyrime, kuriame dalyvavo 498 vyrai, pacientams, kasdien profilaktiškai vartojusiems emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio (n = 247), vidutinis klubų, stuburo, šlaunikaulio kaklelio ir šlaunikaulio gūbrio KMT pokytis nuo pradinio įvertinimo iki 24 savaitės siekė nuo -0,4 % iki -1,0 %, palyginti su placebu (n = 251). Poveikis inkstams ir kaulams vaikų populiacijoje Yra tam tikrų abejonių, susijusių su ilgalaikiu tenofoviro dizoproksilio poveikiu inkstams ir kaulams gydant ŽIV-1 infekciją vaikų populiacijoje. Duomenų apie ilgalaikį emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio poveikį inkstams ir kaulams, kai jo vartojama neinfekuotiems paaugliams priešekspozicinei profilaktikai, nėra (žr. 5.1 skyrių). Be to, negalima ligi galo išsiaiškinti, ar toksinis poveikis inkstams išnyks nutraukus tenofoviro dizoproksilio vartojimą ŽIV-1 gydymui arba nutraukus emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojimą priešekspozicinei profilaktikai. Įvertinant emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojimo ŽIV-1 infekcijos gydymui arba priešekspozicinei profilaktikai naudos ir rizikos santykį, parenkant tinkamą stebėjimą gydymo metu (įskaitant sprendimą nutraukti gydymą) ir svarstant papildomo gydymo poreikį konkrečiu atveju, rekomenduojama taikyti daugiadalykį metodą. Vartojant emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinį priešekspozicinei profilaktikai, per kiekvieną vizitą reikia iš naujo įvertinti, ar asmenims vis dar yra didelė ŽIV-1 infekcijos rizika. Būtina palyginti ŽIV-1 infekcijos riziką ir galimą poveikį inkstams bei kaulams vartojant emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio ilgą laiką. Poveikis inkstams GS-US-104-0352 klinikinio tyrimo metu gauta pranešimų apie nepageidaujamas inkstų reakcijas, atitinkančias proksimalinę inkstų tubulopatiją, ŽIV-1 infekuotiems nuo 2 iki < 12 metų amžiaus vaikams (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Inkstų funkcijos stebėjimas Prieš pradedant vartoti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio ŽIV-1 gydymui arba priešekspozicinei profilaktikai reikia įvertinti inkstų funkciją (kreatinino klirensą ir fosfatų kiekį serume) ir ją stebėti vaistinio preparato vartojimo metu, kaip ŽIV-1 infekuotiems suaugusiesiems (žr. aukščiau). Inkstų funkcijos valdymas Patvirtinus, kad fosfato kiekis serume yra < 3,0 mg/dl (0,96 mmol/l), bet kuriam pacientui vaikui, vartojančiam emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio, vienos savaitės laikotarpiu reikia pakartotinai ištirti inkstų funkciją, įskaitant gliukozės kraujyje, kalio kraujyje ir gliukozės šlapime koncentracijų matavimus (žr. 4.8 skyrių apie proksimalinę tubulopatiją). Jeigu įtariama arba nustatoma inkstų nenormalumų, reikia pasikonsultuoti su nefrologu dėl emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojimo nutraukimo. Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio vartojimo nutraukimas taip pat turi būti apsvarstytas progresuojančio inkstų funkcijos silpnėjimo atveju, jeigu nenustatyta kita priežastis. Skyrimas kartu ir toksinio poveikio inkstams rizika Taikomos tokios pačios rekomendacijos kaip suaugusiesiems (žr. poskyrį „Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais“ toliau). Inkstų funkcijos sutrikimas Jaunesniems kaip 18 metų amžiaus asmenims, kurių inkstų funkcija sutrikusi, vartoti emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio nerekomenduojama (žr. 4.2 skyrių). Gydymo emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio deriniu negalima pradėti pacientams vaikams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, ir reikia nutraukti pacientams vaikams, kurių inkstų funkcija sutriko emtricitabino ir tenofoviro derinio vartojimo metu. Poveikis kaulams Tenofoviras dizoproksilis gali sukelti KMT sumažėjimą. Tenofoviro dizoproksilio sukeltų KMT pokyčių poveikis ilgalaikei kaulų būklei ir lūžių rizikai ateityje nėra aiškus (žr. 5.1 skyrių). Jeigu emtricitabino ir tenofoviro derinio vartojimo metu įtariama arba nustatoma kaulų pokyčių bet kuriems pediatriniams pacientams, reikalinga endokrinologo ir (arba) nefrologo konsultacija. Kūno masės ir metabolizmo rodmenys Gydymo antiretrovirusiniais preparatais metu gali padidėti kūno masė ir lipidų bei gliukozės kiekiai kraujyje. Tokie pokyčiai iš dalies gali būti susiję su ligos kontroliavimu ir gyvenimo būdu. Buvo gauta įrodymų, kad kai kuriais atvejais lipidų pokyčiai yra su gydymu susijęs poveikis, bet kad kūno masės pokyčiai būtų susiję su tam tikru gydymu, tvirtų įrodymų nėra. Lipidų ir gliukozės kiekio kraujyje stebėjimą reikia atlikti vadovaujantis nustatytomis ŽIV gydymo gairėmis. Lipidų sutrikimai turi būti gydomi, jeigu kliniškai reikalinga. Mitochondrijų funkcijos sutrikimas po gimdoje esančio vaisiaus ekspozicijos Nukleozidų / nukleotidų analogai gali įvairiu laipsniu paveikti mitochondrijų funkciją, šis poveikis ryškiausias būna vartojant stavudino, didanozino ir zidovudino. Kai kuriems ŽIV neužkrėstiems kūdikiams, paveiktiems nukleozidų analogais prieš gimimą ir (arba) po jo, pasireiškė mitochondrijų disfunkcija; šie atvejai daugiausia buvo susiję su gydymo režimų, kurių sudėtyje yra zidovudino, taikymu. Svarbiausios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias gauta pranešimų, buvo hematologiniai (anemija, neutropenija) ir metaboliniai (hiperlaktatemija, hiperlipazemija) sutrikimai. Šie reiškiniai dažnai būdavo laikini. Retai gauta pranešimų apie vėlai prasidėjusius neurologinius sutrikimus: hipertoniją, traukulius, elgesio sutrikimus. Kol kas nėra žinoma, ar tokie neurologiniai sutrikimai yra laikini, ar išlieka visam laikui. Į šiuos duomenis reikia atsižvelgti, tiriant kiekvieną vaiką, kuris iki gimimo buvo paveiktas nukleozidų / nukleotidų analogais ir kuriam nustatoma sunkių nežinomos etiologijos klinikinių reiškinių, ypač neurologinių reiškinių. Dėl šių duomenų šalyje galiojančių nacionalinių rekomendacijų skirti antiretrovirusinių vaistinių preparatų nėščioms moterims, kad būtų išvengta vaisiaus užkrėtimo ŽIV, keisti nereikia. Imuninės reaktyvacijos sindromas ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems yra didelis imuninės sistemos deficitas, pradėjus KARG, gali išsivystyti uždegiminė reakcija į besimptomius arba likusius sąlyginai patogeniškus ligų sukėlėjus ir sukelti sunkias klinikines būkles ar simptomų pablogėjimą. Paprastai tokios reakcijos stebėtos pirmosiomis KARG savaitėmis ar mėnesiais. Tai gali būti citomegalovirusinis retinitas, generalizuotos ir (arba) židininės mikobakterinės infekcijos ir Pneumocystis jirovecii pneumonija. Reikia įvertinti bet kokius uždegimo simptomus ir, kai būtina, pradėti gydyti. Buvo pranešta, kad autoimuniniai sutrikimai (pvz., Greivso liga ir autoimuninis hepatitas) pasireiškia ir imuninės reaktyvacijos metu, tačiau praneštas jų pradžios laikas yra labiau kintamas ir šie reiškiniai gali pasireikšti po daugelio mėnesių nuo gydymo pradžios. Oportunistinės infekcijos ŽIV-1 infekuotiems pacientams, vartojantiems Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz ar bet kokio kito antiretrovirusinio vaistinio preparato, gali ir toliau vystytis oportunistinės infekcijos ar kitos ŽIV infekcijos komplikacijos. Todėl tokių pacientų klinikinę būklę turi atidžiai stebėti gydytojas, turintis patirties gydant pacientus, sergančius su ŽIV infekcija susijusiomis ligomis. Kaulų nekrozė Nepaisant to, kad kaulų nekrozės etiologijoje dalyvauja daug veiksnių (įskaitant kortikosteroidų vartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, sunkią imunosupresiją, padidėjusį kūno masės indeksą), ypač daug jos atvejų aprašyta pacientams, sergantiems toli pažengusia ŽIV liga, ir (arba) ilgai gydomiems KARG. Pacientai turi būti informuoti, kad reikia kreiptis į gydytoją, jeigu jaučiamas sąnarių skausmas, sustingimas arba tampa sunku judėti. Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais Reikia vengti vartoti Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz kartu su nefrotoksiniais vaistiniais preparatais arba jeigu jų buvo neseniai vartota (žr. 4.5 skyrių). Jeigu neišvengiama vartoti kartu su nefrotoksiškomis medžiagomis, inkstų funkciją reikia stebėti kas savaitę. Pradėjus skirti didelėmis dozėmis arba kartotinai vartojamų nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVNU) ŽIV-1 infekuotiems pacientams, kurie buvo gydomi tenofoviro dizoproksiliu ir kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimo rizikos veiksnių, buvo pranešta apie ūminio inkstų nepakankamumo atvejus. Jei Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz skiriamas kartu su NVNU, turi būti tinkamas inkstų funkcijos stebėjimas. Didesnė inkstų funkcijos sutrikimo rizika nustatyta ŽIV-1 infekuotiems pacientams, vartojantiems tenofoviro dizoproksilio kartu su ritonaviru arba kobicistatu, sustiprintais proteazės inhibitoriumi. Šiems pacientams reikia atidžiai stebėti inkstų funkciją (žr. 4.5 skyrių). ŽIV-1 infekuotiems pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimo rizikos veiksnių, tenofoviro dizoproksilio vartojimas kartu su sustiprintu proteazės inhibitoriumi turi būti atidžiai įvertintas. Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz turi būti nevartojamas kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra emtricitabino, tenofoviro dizoproksilio, tenofoviro alafenamido ar kitų citidino analogų, tokių kaip lamivudinas (žr. 4.5 skyrių). Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz turi būti nevartojamas kartu su adefoviro dipivoksiliu. Vartojimas kartu su ledipasviru ir sofosbuviru, sofosbuviru ir velpatasviru arba kartu su sofosbuviru, velpatasviru ir voksilapreviru Nustatyta, kad vartojant tenofoviro dizoproksilio kartu su ledipasviru / sofosbuviru arba sofosbuviru / velpatasviru arba sofosbuviru / velpatasviru / voksilapreviru padidėja tenofoviro koncentracijos plazmoje, ypač kartu taikant ŽIV gydymo schemą, kurios sudėtyje yra tenofoviro dizoproksilio ir farmakokinetinis stiprintojas (ritonaviras arba kobicistatas). Tenofoviro dizoproksilio saugumas kartu vartojant ledipasviro / sofosbuviro, sofosbuviro / velpatasviro arba sofosbuviro / velpatasviro / voksilapreviro bei farmakokinetinio stiprintojo neištirtas. Reikia apsvarstyti galimą riziką ir naudą, susijusią su vartojimu kartu, ypač pacientams, kuriems yra padidėjusi inkstų funkcijos sutrikimo rizika. Reikia stebėti, ar pacientams, vartojantiems ledipasviro / sofosbuviro, sofosbuviro / velpatasviro arba sofosbuviro / velpatasviro / voksilapreviro kartu su tenofoviro dizoproksiliu ir sustiprintu ŽIV proteazės inhibitoriumi, nepasireiškia nepageidaujamų reakcijų, susijusių su tenofoviro dizoproksiliu. Tenofoviro dizoproksilio vartojimas kartu su didanozinu: Tenofoviro dizoproksilio vartojimas kartu su didanozinu nerekomenduojamas (žr. 4.5 skyrių ). Gydymas trimis nukleozidais Esama pranešimų apie dažno virusologinio gydymo neveiksmingumo ir atsparumo atsiradimo ankstyvoje stadijoje atvejus, gydant ŽIV-1 infekuotus pacientus tenofoviro dizoproksiliu kartu su lamivudinu ir abakaviru, taip pat kartu su lamivudinu ir didanozino, vartojamais vieną kartą per parą. Lamivudinas ir emtricitabinas struktūriškai labai panašūs, taip pat panaši šių dviejų medžiagų farmakokinetika ir farmakodinamika. Todėl tos pačios problemos galimos ir vartojant Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz kartu su trečiuoju nukleozidų analogu. Senyvi pacientai Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio poveikis vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims netirtas. Vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims dažniau gali būti sutrikusi inkstų funkcija, todėl skiriant Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz skirti senyviems asmenims reikia laikytis atsargumo. Pagalbinės medžiagos Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz sudėtyje yra natrio ir laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka ŽIV-1 infekcija: Atviro, atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo (GS-01-934; žr. 5.1 skyrių), kuriame dalyvavo suaugusieji, metu dažniausiai gauta pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, kurių ryšys su emtricitabinu ir (arba) tenofoviro dizoproksiliu laikomas galimu arba tikėtinu, buvo pykinimas (12 %) ir viduriavimas (7 %). Emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio saugumo pobūdis šiame tyrime atitiko ankstesnę gydymo patirtį su šiais vaistiniais preparatais, kai kiekvienas buvo skiriamas derinyje su kitomis antiretrovirusinėmis medžiagomis. Preekspozicinė profilaktika: atlikus du atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamus tyrimus (iPrEx, Partners PrEP), kuriuose 2830 ŽIV-1 neinfekuotų suaugusiųjų vartojo emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio kartą per parą preekspozicinei profilaktikai, naujų nepageidaujamų reakcijų į emtricitabiną ir tenofovirą nenustatyta. Pacientų stebėjimo mediana buvo atitinkamai 71 savaitė ir 87 savaitės. Nepageidaujama reakcija, apie kurią praneštas dažniausiai emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio grupėje iPrEx tyrimo metu, buvo galvos skausmas (1 %). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamos reakcijos, kurių ryšį su gydymu emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio komponentais bent jau galima įtarti remiantis klinikinio tyrimo rezultatais ir duomenimis apie ŽIV-1 infekuotus pacientus, gautais po vaistinio preparato patekimo į rinką, išvardytos toliau esančioje 3 lentelėje pagal organų sistemas ir dažnumą. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100) ar retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000). 3 lentelė. Su atskirų emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinio komponentų vartojimu susijusių nepageidaujamų reakcijų santrauka, remiantis klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato patekimo į rinką gautais duomenimis Dažnis | Emtricitabinas | Tenofoviro dizoproksilis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Dažnas | Neutropenija | Nedažnas | Anemija2 | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Dažnas | Alerginė reakcija | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažnas | | Hipofosfatemija1 Dažnas | Hiperglikemija, hipertrigliceridemija | Nedažnas | | Hipokalemija1 Retas | | Laktatacidozė Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai Dažnas | Nemiga, nenormalūs sapnai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Labai dažnas | Galvos skausmas | Galvos svaigimas Dažnas | Svaigulys | Galvos skausmas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas | Viduriavimas, pykinimas | Viduriavimas, vėmimas, pykinimas Dažnas | Padidėjęs amilazės, įskaitant kasos amilazę, aktyvumas, padidėjęs serumo lipazės aktyvumas, vėmimas, pilvo skausmas, dispepsija | Pilvo skausmas, dujų susikaupimas, pilvo pūtimas Nedažnas | | Kasos uždegimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Dažnas | Padidėjęs aspartato aminotransferazės (AST) aktyvumas serume ir (arba) padidėjęs alanino aminotransferazės (ALT) aktyvumas serume, hiperbilirubinemija | Padidėjęs transaminazių aktyvumas Retas | | Kepenų steatozė, kepenų uždegimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai dažnas | | Išbėrimas Dažnas | Pūslinis ir pūlinis išbėrimas, makulopapulinis išbėrimas, išbėrimas, niežėjimas, dilgėlinė, odos spalvos pokyčiai (hiperpigmentacija) 2 | Nedažnas | Angioneurozinė edema3 | Retas | | Angioneurozinė edema Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Labai dažnas | Padidėjęs kreatinkinazės aktyvumas | Dažnas | | sumažėjęs kaulų mineralinis tankis Nedažnas | | Rabdomiolizė 1, raumenų silpnumas1 Retas | | Osteomaliacija (pasireiškianti kaulų skausmu ir retais atvejais sukelianti lūžius)1,3, miopatija1 Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažnas | | Padidėjęs kreatinino kiekis, proteinurija, proksimalinė inkstų tubulopatija, įskaitant Fankoni sindromą Retas | | Inkstų nepakankamumas (ūminis ir lėtinis), ūmi tubulinė nekrozė, nefritas (įskaitant ūmų intersticinį nefritą)3, nefrogeninis necukrinis diabetas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas | | Astenija Dažnas | Skausmas, astenija | 1 Ši nepageidaujama reakcija gali pasireikšti kaip proksimalinės inkstų tubulopatijos pasekmė. Jeigu nėra šios būklės, laikoma, kad reakcija nėra susijusi su tenofoviro dizoproksilio vartojimu. 2 Dažnai pasireiškė anemija ir labai dažnai – odos spalvos pokyčiai (hiperpigmentacija), kai emtricitabino buvo skiriama vaikams. 3 Ši nepageidaujama reakcija nustatyta po vaistinio preparato patekimo į rinką, bet nepastebėta emtricitabino atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų su ŽIV infekuotais suaugusiaisiais ar vaikais metu, atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų ar tenofoviro dizoproksilio išplėstinio vartojimo programos tenofoviro dizoproksiliui metu. Dažnio kategorija „nedažnas“ buvo vertinama pagal statistinius skaičiavimus, remiantis bendru pacientų, vartojusių emtricitabino atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu, skaičiumi (n = 1563) ar tenofoviro dizoproksilio atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų ir išplėstinio vartojimo programos metu, skaičiumi (n = 7319). Atrinktųnepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Inkstų funkcijos sutrikimas: kadangi emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio derinys gali pakenkti inkstams, rekomenduojamas inkstų funkcijos stebėjimas (žr. 4.4 skyrių). Proksimalinė inkstų tubulopatija paprastai praeidavo arba susilpnėdavo, nutraukus tenofoviro dizoproksilio vartojimą. Tačiau kai kuriems ŽIV-1 infekuotiems pacientams, nepaisant tenofoviro dizoproksilio vartojimo nutraukimo, kreatinino klirenso sumažėjimas visiškai nepraėjo. Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimo rizika (pvz., pacientams, kuriems prieš gydymo pradžią yra inkstų funkcijos sutrikimo rizikos faktorių, pažengusi ŽIV liga, arba pacientams, kurie kartu vartoja nefrotoksinių vaistinių preparatų), yra padidėjusi rizika, kad inkstų funkcija atsistatys ne visiškai, nepaisant tenofoviro dizoproksilio vartojimo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių). Laktatacidozė: vartojant vien tik tenofoviro dizoproksilio arba jį derinant su kitais antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais, buvo gauta pranešimų apie laktatacidozės atvejus. Pacientams, kuriems yra predisponuojančių veiksnių, tokių kaip nekompensuota kepenų liga, arba pacientams, kartu vartojantiems laktatacidozę skatinančių vaistinių preparatų, gydymo tenofoviru dizoproksiliu metu yra didesnė rizika patirti sunkią laktatacidozę, įskaitant mirtinus atvejus. Metabolizmo rodmenys: gydymo antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais metu gali padidėti kūno masė ir lipidų bei gliukozės lygiai kraujyje (žr. 4.4 skyrių). Imuninės reaktyvacijos sindromas: ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems yra didelis imuninės sistemos deficitas, pradėjus KARG, gali išsivystyti uždegiminė reakcija į besimptomes arba liekamąsias infekcijas, sukeltas sąlyginai patogeninių mikroorganizmų. Taip pat buvo pranešta apie autoimuninius sutrikimus (pvz., Greivso ligą ir autoimuninį hepatitą), tačiau praneštas jų pradžios laikas yra labiau kintamas ir šie reiškiniai galimi per daug mėnesių nuo gydymo pradžios (žr. 4.4 skyrių). Kaulų nekrozė: yra duomenų apie kaulų nekrozės atvejus, ypač pacientams, kuriems yra gerai žinomų rizikos veiksnių, toli pažengusi ŽIV liga arba ilgai taikomas KARG. Kaulų nekrozės atvejų dažnis nežinomas (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Nepageidaujamų reakcijų, susijusių su emtricitabinu, įvertinimas pagrįstas trijų pediatrinių tyrimų, (n = 169), patirtimi. Jų metu anksčiau negydyti (n = 123) ir anksčiau gydyti (n = 46) ŽIV infekuoti pacientai vaikai, kurių amžius nuo 4 mėnesių iki 18 metų, buvo gydomi emtricitabinu kartu su kitais antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais. Be suaugusiesiems nustatytų nepageidaujamų reakcijų, vaikams klinikinių tyrimų metu dažniau nei suaugusiesiems pasireiškė anemija (9,5 %) ir odos spalvos pokyčiai (31,8 %) (žr. 4.8 skyrių, Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje ). Nepageidaujamų reakcijų, susijusių su tenofoviro dizoproksiliu, įvertinimas pagrįstas dviejų atsitiktinių imčių tyrimų (tyrimų GS-US-104-0321 ir GS-US-104-0352) duomenimis. Juose dalyvavo 184 ŽIV-1 infekuoti pacientai vaikai (nuo 2 iki < 18 metų amžiaus), kurie 48 savaites buvo gydomi tenofoviro dizoproksiliu (n = 93) arba placebo ir palyginamosios veikliosios medžiagos deriniu (n = 91) kartu su kitais antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais (žr. 5.1 skyrių). Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos tenofoviro dizoproksiliu gydytiems vaikams, atitiko nustatytas suaugusiesiems tenofoviro dizoproksilio klinikinių tyrimų metu (žr. 4.8 skyrių, Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje ir 5.1 skyrių). Gauta pranešimų apie KMT sumažėjimą vaikams. ŽIV-1 infekuotiems paaugliams (nuo 12 iki < 18 metų amžiaus) KMT Z rodmenys, nustatyti tenofoviro dizoproksiliu gydomiems tiriamiesiems, buvo mažesni nei placebą vartojusių tiriamųjų. ŽIV-1 infekuotiems vaikams (nuo 2 iki 15 metų amžiaus) KMT Z rodmenys, nustatyti į tenofoviro dizoproksilio grupę perėjusiems tiriamiesiems, buvo mažesni nei tiriamųjų, toliau gydomų pagal schemą, kurios sudėtyje buvo stavudino arba zidovudino (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Tyrime GS-US-104-0352 dalyvavusių ŽIV-1 infekuotų 89 pediatrinių pacientų, kurių amžiaus mediana buvo 7 metai (intervalas nuo 2 iki 15 metų), tenofoviro dizoproksilio vartojimo trukmės mediana buvo 313 savaičių. Aštuoni iš 89 (9 % ) pacientų nutraukė dalyvavimą tyrime dėl inkstų nepageidaujamų reiškinių. Penkių tiriamųjų (5,6 %) laboratoriniai rodmenys kliniškai atitiko proksimalinę inkstų tubulopatiją, 4 iš jų nutraukė gydymą tenofoviro dizoproksiliu. Septynių pacientų apskaičiuotojo glomerulų filtracijos greičio (GFG) vertės buvo nuo 70 iki 90 ml/min./1,73 m2. Iš jų 3 pacientams gydymo metu kliniškai reikšmingai sumažėjo apskaičiuotasis GFG, kuris nutraukus tenofoviro dizoproksilio vartojimą padidėjo. Kitos ypatingos populiacijos Asmenys, kurių inkstų funkcija sutrikusi: kadangi tenofoviro dizoproksilis gali sukelti toksinį poveikį inkstams, bet kuriam Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz gydomam suaugusiajam, kurio inkstų funkcija susilpnėjusi, rekomenduojama atidžiai stebėti inkstų funkciją (žr. 4.2, 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams iki 18 metų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, Emtricitabine/Tenofovir disoproxil Sandoz vartoti nerekomenduojama (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). ŽIV ir kartu HBV arba HCV infekuoti pacientai: GS-01-934 tyrime nepageidaujamų emtricitabino ir tenofoviro dizoproksilio reakcijų pobūdis nedideliam skaičiui ŽIV infekuotų pacientų, kurie buvo kartu infekuoti ir HBV (n = 13) arba HCV (n = 26), buvo panašus, kaip pacientams, infekuotiems tik ŽIV. Tačiau šioje pacientų populiacijoje, kaip buvo galima tikėtis, dažniau nei bendrojoje ŽIV infekuotų  asmenų populiacijoje, pastebėtas AST ir ALT aktyvumo padidėjimas. Kepenų uždegimo paūmėjimai po visiško gydymo nutraukimo: HBV infekuotiems pacientams po gydymo nutraukimo atsirado klinikinių ir laboratorinių kepenų uždegimo požymių (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).