EnaHEXAL Comp

Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Padidėjęs jautrumas vaistiniams preparatams – sulfonamidų grupės dariniams. Buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės edema), susijusi su ankstesniu gydymu AKF inhibitoriais, ir (arba) yra paveldėta ar idiopatinė angioneurozinė edema. Anurija. Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrių). Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min.). Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas ar hepatinė encefalopatija. Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min./1,73 m2), EnaHEXAL Comp draudžiama vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas kartu su sakubitrilio ir valsartano deriniu. EnaHEXAL Comp galima pradėti vartoti tik praėjus bent 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės (taip pat žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Dozavimas Sudėtinis enalaprilio maleato ir hidrochlorotiazido vaistinis preparatas tinka tik pacientams, kurių kraujospūdis vien enalapriliu kontroliuojamas nepakankamai. Gydyti vaistinių preparatų deriniu hipertenziją niekada nepradedama. Iš pradžių reikia nustatyti tinkamą kiekvienos veikliosios medžiagos dozę atskirai. Visada dozė nustatoma kiekvienam pacientui atskirai. Šiuo sudėtiniu vaistiniu preparatu galima keisti sudėtinį gydymą 20 mg enalaprilio maleato ir 12,5 mg hidrochlorotiazido doze pacientams, kurių būklę stabilizavo gydymas tokiomis pačiomis atskirai vartojamų veikliųjų medžiagų dozėmis. Kiekvienam pacientui galima rekomenduoti abiejų veikliųjų medžiagų dozės titravimą. Pacientams, kurių inkstų funkcija normali Įprasta dozė, geriama kartą per parą, yra viena tabletė. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Kreatinino klirensas ≥ 30 ml/min.: prieš pradedant vartoti vaistinio preparato, kuriame yra nekintanti veikliųjų medžiagų dozė, pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas ≥ 30 ml/min.), reikalingas enalaprilio dozės titravimas. Šiems pacientams geriau vartoti ne tiazidinius, bet kilpinius diuretikus. Gydymo metu reikia palaikyti kiek įmanoma mažesnę enalaprilio maleato ir hidrochlorotiazido dozę (žr. 4.4 skyrių). Reikia periodiškai, pvz., kas du mėnesius po to, kai gydymas tampa stabilus (žr. 4.4 skyrių), tirti šių pacientų kalio ir kreatinino kiekį. Kreatinino klirensas < 30 ml/min.: žr. 4.3 skyrių. Specialios pacientų grupės Pacientams, kurių organizme trūksta druskų arba skysčių, iš pradžių reikia vartoti 5 mg arba mažesnę enalaprilio dozę. Rekomenduojama kiekvienam pacientui titruoti enalaprilio ir hidrochlorotiazido dozę. Senyviems pacientams Vartoti senyviems pacientams tinka taip pat gerai, kaip ir hipertenzija sergantiems jaunesniems pacientams. Jeigu yra fiziologinis inkstų funkcijos susilpnėjimas, prieš pradedant vartoti vaistinio preparato, kuriame yra nekintanti veikliųjų medžiagų dozė, rekomenduojamas dozės titravimas vienu enalapriliu. Vaikų populiacija Ar EnaHEXAL Comp 20 mg/12,5 mg tablečių saugu ir veiksminga vartoti vaikams ir jaunesniems negu 18 metų paaugliams, nenustatyta. Vartojimo metodas Vartoti per burną. EnaHEXAL Comp 20 mg/12,5 mg tablečių paros dozę galima gerti iš karto. Jų vartojimas nuo valgymo laiko nepriklauso.

Enalaprilio maleatas ir hidrochlorotiazidas Hipotenzija ir skysčių bei elektrolitų pusiausvyros sutrikimas Pacientams, sergantiems nekomplikuota arterine hipertenzija, simptominė hipotenzija pasireiškia retai. EnaHEXAL Comp gydomiems hipertenzija sergantiems pacientams simptominė hipotenzija gali pasireikšti dažniau, jei jų organizme dėl įvairių priežasčių (pvz., gydymo diuretikais, dietos, kurioje yra mažiau druskos, dializės, vėmimo ar viduriavimo) trūksta skysčių ar sutrikusi elektrolitų pusiausvyra (žr. 4.5 ir 4.8 skyrių). Tokiems pacientams reikia reguliariai tirti elektrolitų kiekį kraujo serume. Ypatingą dėmesį reikia skirti pacientams, sergantiems išemine širdies ar smegenų kraujagyslių liga, kadangi tokius pacientus dėl per stipraus kraujospūdžio sumažėjimo gali ištikti miokardo infarktas ar cerebrovaskulinis priepuolis (ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas). Hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems yra širdies funkcijos nepakankamumas (tiek susijęs, tiek nesusijęs su inkstų funkcijos nepakankamumu), buvo pastebėta simptominės hipotenzijos atvejų. Jei pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti aukštielninką, prireikus į veną leisti izotoninio natrio chlorido tirpalo. Laikinas kraujospūdžio sumažėjimas nėra kontraindikacija kitų dozių vartojimui, todėl, kai tik kraujo spaudimas sunormalėja po skysčių tūrio padidinimo, paprastai vaistiniu preparatu galima gydyti toliau. Inkstų funkcijos sutrikimas Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas < 80 ml/min. ir > 30 ml/min.), EnaHEXAL Comp vartoti negalima tol, kol titravimo būdu bus įrodytas enalaprilio dozės, esančios šiame vaistiniame preparate, reikalingumas. Kai kuriems hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą aiškios inkstų ligos nebuvo, enalaprilio vartojant kartu su diuretiku, padidėjo šlapalo bei kreatinino kiekis kraujyje (žr. 4.4 skyriaus „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ poskyrio „Enalaprilio maleatas“ pastraipą „Inkstų funkcijos sutrikimas“ ir poskyrio „Hidrochlorotiazidas“ pastraipą „Inkstų funkcijos sutrikimas“). Jeigu tai pasireiškia, reikia nutraukti EnaHEXAL Comp vartojimą. Minėti pokyčiai gali būti nediagnozuotos inkstų arterijos stenozės požymiai (žr. 4.4 skyriaus „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ poskyrio „Enalaprilio maleatas“ pastraipą „Renovaskulinė hipertenzija“). EnaHEXAL Comp draudžiama vartoti kartu su aliskireno turinčiais vaistiniais preparatais pacientams, sergantiems diabetu ar kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min./1,73 m²) (žr. 4.3 skyrių). Hiperkalemija Enalaprilį derinant su maža diuretiko doze negalima paneigti hiperkalemijos pasireiškimo galimybės (žr. 4.4 skyriaus „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ poskyrio „Enalaprilio maleatas“ pastraipą „Hiperkalemija“). Litis Ličio vartoti kartu su enalapriliu ir diuretiku paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Enalaprilio maleatas Aortos stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija AKF inhibitorių, kaip ir kitų kraujagysles plečiančių vaistinių preparatų, reikia vartoti atsargiai, jei yra kairiojo širdies skilvelio vožtuvų ar kraujo ištekėjimo į aortą obstrukcija, ir minėtais vaistiniais preparatais vengti gydyti, jei yra kardiogeninis šokas ar kraujotakai reikšminga obstrukcija. Inkstų funkcijos sutrikimas Gauta pranešimų, kad pacientams, ypač sergantiems sunkiu širdies funkcijos nepakankamumu ar pagrindine inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę, dažniau pasireiškia su enalaprilio vartojimu susijęs inkstų funkcijos nepakankamumas. Jeigu šis sutrikimas greitai nustatomas ir tinkamai gydomas, jis dažniausiai išnyksta (žr. 4.2 skyrių ir 4.4 skyriaus „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ poskyrio „Enalaprilio maleatas“ pastraipą „Inkstų funkcijos sutrikimas“ ir poskyrio „Hidrochlorotiazidas“ pastraipą „Inkstų funkcijos sutrikimas“). Renovaskulinė hipertenzija Jei pacientas, kuriam yra abiejų inkstų (arba vieno tuo atveju, jei funkcionuoja tik vienas inkstas) arterijų stenozė, vartoja AKF inhibitorių, jam yra didesnė hipotenzijos ir inkstų funkcijos nepakankamumo rizika. Inkstų funkcijos susilpnėjimas gali pasireikšti tik nedideliais kreatinino kiekio serume pokyčiais. Šių pacientų gydymą reikia pradėti rūpestingai prižiūrint ir sekant inkstų funkciją. Inksto persodinimas Pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, gydymo enalapriliu patirties nėra, todėl jiems šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Pacientai, kuriems taikoma hemodializė Pacientams, kuriems dėl inkstų funkcijos nepakankamumo reikalinga dializė, enalaprilio vartoti nerekomenduojama. Gauta pranešimų apie anafilaktoidinės reakcijos atvejus AKF inhibitoriais gydomiems pacientams, kurių dializei buvo naudojama didelio laidumo membrana (pvz., AN 69). Vadinasi, tokių pacientų dializei reikia naudoti kitokias membranas arba juos gydyti kitų grupių antihipertenziniais vaistiniais preparatais. Kepenų funkcijos nepakankamumas Labai retais atvejais gydymas AKF inhibitoriais buvo susijęs su sindromu, prasidedančiu cholestazine gelta ar hepatitu ir progresuojančiu iki žaibinės kepenų nekrozės, kartais mirties. Šio sindromo atsiradimo būdas neaiškus. Jeigu AKF inhibitoriais gydomiems pacientams atsiranda gelta arba padidėja kepenų fermentų aktyvumas, AKF inhibitoriaus vartojimą reikia nutraukti ir taikyti atitinkamą medicininį stebėjimą (žr. 4.4 skyriaus „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ poskyrio „Hidrochlorotiazidas“ pastraipą „Kepenų liga“). Neutropenija ir agranulocitozė Gauta pranešimų apie neutropenijos ir agranulocitozės, trombocitopenijos ir mažakraujystės atvejus AKF inhibitoriais gydomiems pacientams. Pacientams, kurių inkstų funkcija normali ir nėra kitų komplikacijas skatinančių veiksnių, neutropenija pasireiškia retai. Enalaprilio reikia vartoti labai atsargiai tiems pacientams, kurie serga kraujagyslių kolagenoze, kuriems taikomas imunosupresinis gydymas, kurie gydomi alopurinoliu, prokainamidu arba kuriems yra keli minėti rizikos veiksniai, ypač tuo atveju, jeigu iš anksčiau yra sutrikusi inkstų funkcija. Kai kurie iš minėtų pacientų susirgo sunkia infekcine liga, kuri keliais atvejais nereagavo į intensyvų gydymą antibiotikais. Jeigu tokiems pacientams taikomas gydymas enalapriliu, patariama reguliariai tirti leukocitų skaičių ir pacientams patarti, kad jie praneštų apie bet kokį infekcijos požymį. Kalio koncentracija kraujo serume AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Įprastai pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, šis poveikis nėra reikšmingas. Vis dėlto hiperkalemija gali atsirasti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, ir (arba) kalio papildų (įskaitant druskos pakaitalus), kalį tausojančių diuretikų, trimetoprimą arba kotrimoksazolą, taip pat žinomą kaip trimetoprimo ir sulfametoksazolo derinys, taip pat aldosterono antagonistų ar angiotenzino receptorių blokatorių vartojantiems pacientams. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį tausojančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių reikia skirti atsargiai bei reikia stebėti kalio koncentraciją kraujo serume bei inkstų funkciją (žr. 4.5 skyrių). Cukriniu diabetu sergantys pacientai AKF inhibitoriais pradėjus gydyti cukriniu diabetu sergantį pacientą, kuris vartoja geriamųjų antidiabetinių vaistinių preparatų ar insulino, jam turi būti nurodyta atidžiai sekti, ypač pirmąjį kombinuoto gydymo mėnesį, ar nėra hipoglikemijos (žr. 4.4 skyriaus „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ poskyrio „Hidrochlorotiazidas“ pastraipą „Metaboliniai ir endokrininiai efektai“ bei 4.5 skyrių). Padidėjusio jautrumo reakcija, angioneurozinė edema Gauta pranešimų apie veido, galūnių, lūpų, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų angioneurozinės edemos atvejus pacientams, vartojantiems AKF inhibitorių, įskaitant enalaprilį. Tai gali pasireikšti gydymo metu bet kuriuo laiku. Tokiai edemai pasireiškus, EnaHEXAL Comp vartojimą būtina tuoj pat nutraukti, pacientą pradėti tinkamai nuo jos gydyti ir sekti tol, kol simptomai visiškai išnyks. Net ir tuo atveju, jeigu edema apima tik liežuvį ir nebūna susijusi su kvėpavimo distresu, pacientą gali reikėti stebėti, kadangi gydymo atihistamininiais vaistiniais preparatais ir kortikosteroidais gali nepakakti. Labai retai gauta pranešimų apie mirties dėl angioneurozinės edemos, susijusios su gerklų ar liežuvio edema, atvejus. Jei angioneurozinė edema apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą ir gerklas, galima kvėpavimo takų obstrukcija, ypač tiems pacientams, kuriems buvo atlikta kvėpavimo takų operacija. Ten, kur yra liežuvio, tikrojo balso aparato ar gerklų pakenkimas, tikriausiai atsiras kvėpavimo takų obstrukcija, todėl reikia nedelsiant pradėti reikiamą gydymą, kuris gali susidėti iš 0,3 – 0,5 ml epinefrino tirpalo (1:1000) injekcijos po oda ir (arba) priemonių, palaikančių kvėpavimo takų praeinamumą, taikymo. Buvo pranešta, kad AKF inhibitoriais gydomiems negridų rasės pacientams angioneurozinė edema pasireiškia dažniau negu ne negridų rasės žmonėms, tačiau apskritai manoma, kad negridų rasės pacientams yra didesnė angioneurozinės edemos rizika. Pacientams, kuriems angioneurozinė edema buvo pasireiškusi ne dėl AKF inhibitorių vartojimo, jos pasireiškimo rizika gydymo šiais vaistiniais preparatais metu gali būti didesnė (taip pat žr. 4.3 skyrių). Dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos AKF inhibitorių draudžiama skirti kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu. Gydymą sakubitrilo ir valsartano deriniu draudžiama pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės EnaHEXAL Comp dozės. Gydymą EnaHEXAL Comp draudžiama pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojimas kartu su neprilizino inhibitoriumi (pvz., racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ar vildagliptinu gali padidinti angioneurozinės edemos pavojų (pvz., kvėpavimo takų arba liežuvio patinimo, lydimo kvėpavimo sutrikimo arba be jo) riziką (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitorių vartojančiam pacientui racekadotrilio, mTOR inhibitorių (pvz., sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo) ar vildagliptino skirti reikia atsargiai. Anafilaktoidinės reakcijos desensibilizacijos plėvasparnių vabzdžių nuodams metu AKF inhibitorių vartojantiems pacientams desensibilizacijos plėvasparnių vabzdžių nuodams metu retai pasireiškė gyvybei pavojingos anafilaktoidinės reakcijos. Šių reakcijų išvengiama laikinai nutraukiant AKF inhibitoriaus vartojimą prieš kiekvieną desensibilizaciją. Anafilaktoidinės reakcijos mažo tankio lipoproteinų aferezės metu AKF inhibitorių vartojantiems pacientams mažo tankio lipoproteinų aferezės dekstrano sulfatu metu retai pasireiškė gyvybei pavojingos anafilaktoidinės reakcijos. Šių reakcijų išvengiama laikinai nutraukiant AKF inhibitoriaus vartojimą prieš kiekvieną aferezę. Kosulys Buvo pranešta apie kosulio, susijusio su AKF inhibitorių vartojimu, atvejus. Kaip paprastai, kosulys būna neproduktyvus, nuolatinis ir išnyksta nutraukus gydymą. Apie AKF inhibitorių sukeltą kosulį reikėtų pagalvoti kosulio diferencinės diagnozės metu. Chirurginė operacija, anestezija Enalaprilis blokuoja angiotenzino II formavimąsi ir dėl to susilpnina paciento galėjimą pergyventi didesnę chirurginę operaciją ar anesteziją vaistiniais preparatais, sukeliančiais hipotenziją, kompensuojamą per renino ir angiotenzino sistemą. Dėl šio mechanizmo atsiradusi hipotenzija gali būti atstatyta skysčio tūrio padidinimu. Nėštumas Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriais negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, pradėti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Etniniai skirtumai Enalaprilis, kaip ir kitokie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, negridų rasės pacientams kraujo spaudimą mažina pastebimai silpniau, negu kitos rasės žmonėms. Šis skirtumas galbūt yra todėl, kad hipertenzija sergančių negridų rasės pacientų organizme mažas renino kiekis būna dažniau negu kitos rasės. Dvigubas renino-angiotenzino sistemos (RAS) nuslopinimas Reikia būti atsargiems AKF inhibitorius (įskaitant enalaprilį) vartojant kartu su kitais RAS blokuojančiais vaistiniais preparatais, tokiais kaip ARB ar aliskirenas (žr. 4.5 skyrių). Hidrochlorotiazidas Ūminis toksinis poveikis kvėpavimo sistemai Gauta pranešimų apie pavartojus hidrochlorotiazido nustatytus labai retus sunkius ūminio toksinio poveikio kvėpavimo sistemai, įskaitant ūminį kvėpavimo sutrikimo sindromą (ŪKSS), atvejus. Paprastai plaučių edema išsivysto praėjus nuo kelių minučių iki kelių valandų po hidrochlorotiazido pavartojimo. Prasidėjus šiai nepageidaujamai reakcijai, pasireiškia dusulys, karščiavimas, plaučių funkcijos pablogėjimas ir hipotenzija. Įtariant, kad tai yra ŪKSS, reikia nutraukti X vartojimą ir skirti atitinkamą gydymą. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė ŪKSS pavartojus hidrochlorotiazido. Inkstų funkcijos sutrikimas Tiazidai gali būti netinkami diuretikai vartoti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, ir yra neveiksmingi esant 30 ml/min. ar mažesniam kreatinino klirensui (t. y. vidutinio sunkumo ar sunkiam inkstų funkcijos nepakankamumui) (žr. 4.2 skyrių ir 4.4 skyriaus „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ poskyrio „Enalaprilio maleatas ir hidrochlorotiazidas“ pastraipą „Inkstų funkcijos sutrikimas“ ir poskyrio „Enalaprilio maleatas“ pastraipą „Inkstų funkcijos sutrikimas“). Kepenų liga Jei sutrikusi kepenų funkcija ar yra progresuojanti kepenų liga, tiazidų reikia vartoti atsargiai, kadangi ir nedideli skysčių ir elektrolitų pusiausvyros pokyčiai gali skatinti hepatinės komos atsiradimą (žr. 4.4 skyriaus „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ poskyrio „Enalaprilio maleatas“ pastraipą „Kepenų funkcijos nepakankamumas“). Metaboliniai ir endokrininiai efektai Tiazidai gali sutrikdyti gliukozės toleravimą. Gali būti reikalingas antidiabetinių vaistinių preparatų, įskaitant insuliną, dozavimo keitimas (žr. 4.4 skyriaus „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ poskyrio „Enalaprilio maleatas“ pastraipą „Diabetu sergantys pacientai“). Cholesterolio ir trigliceridų kiekio padidėjimas gali būti susijęs su gydymu tiazidų grupės diuretikais, tačiau buvo pranešta, kad vartojant 12,5 mg dozę, esančią EnaHEXAL Comp sudėtyje, poveikis būna minimalus ar jo nebūna. Kai kuriems pacientams gydymas tiazidu buvo susijęs su šlapimo rūgšties kiekio padidėjimu kraujyje ir (arba) podagra. Be to, enalaprilis gali didinti šlapimo rūgšties kiekį šlapime ir tokiu būdu silpninti hidrochlorotiazido šlapimo rūgšties kiekį kraujyje didinantį poveikį. Kaip ir bet kuriam diuretikais gydomam pacientui, reikia periodiškai tinkamais intervalais matuoti elektrolitų kiekį serume. Tiazidai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali sutrikdyti skysčių ar elektrolitų pusiausvyrą, t. y. sukelti hipokalemiją, hiponatremiją ar hipochloreminę alkalozę. Įspėjamieji skysčių ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimo požymiai yra padidėjęs odos sausumas, troškulys, silpnumas, letargija, mieguistumas, neramumas, raumenų skausmas, mėšlungis ar nuovargis, hipotenzija, šlapimo sumažėjimas, tachikardija, virškinimo trakto sutrikimai, tokie, kaip pykinimas ir vėmimas. Nors vartojant tiazidų grupės diuretikų gali atsirasti hipokalemija, enalaprilis, vartojamas kartu su diuretikais, diuretikų sukeltą hipokalemiją gali mažinti. Hipokalemijos rizika didesnė pacientams, kuriems yra kepenų cirozė, kurie daug išskiria šlapimo, vartoja nepakankamą kiekį elektrolitų ir pacientams, kurie tiazidų vartoja kartu su kortikosteroidais ar AKTH (žr. 4.5 skyrių). Pacientams, kuriems yra edema, karštame ore gali atsirasti hiponatremija. Chloridų trūkumas dažniausiai būna mažas ir paprastai gydymo nereikalauja. Tiazidai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu, todėl kartais šiek tiek ir trumpam padidėja kalcio kiekis serume, tačiau žinomų kalcio apykaitos sutrikimų nebūna. Pastebima hiperkalcemija gali būti latentinio hiperparatiroidizmo požymis. Tiazidų vartojimas turi būti nutrauktas prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą. Pastebėta, kad tiazidai didina magnio šalinimą su šlapimu, todėl gali atsirasti hipomagnezemija. Antidopingo testas Dėl vaistinio preparato sudėtyje esančio hidrochlorotiazido, antidopingo testo analizės rezultatas gali būti teigiamas. Padidėjęs jautrumas Tiazidų vartojantiems pacientams, nepriklausomai nuo to, ar jiems buvo alergija arba bronchinė astma, ar šių sutrikimų nebuvo, gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcija. Gauta pranešimų, kad tiazidų vartojimo metu paūmėjo ar pasunkėjo sisteminė raudonoji vilkligė. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždarojo kampo glaukoma Sulfonamidai ar sulfonamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali pasireikšti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždarojo kampo glaukoma. Simptomai yra staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, kurie paprastai atsiranda po kelių valandų ar savaičių nuo vaisto vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždarojo kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą. Tokiu atveju svarbiausia kaip galima greičiau nutraukti vaisto vartojimą. Jeigu akispūdis išlieka padidėjęs, gali reikėti svarstyti skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo galimybę. Ūminės uždarojo kampo glaukomos išsivystymo rizikos veiksniais gali būti anksčiau pasireiškusi alergija sulfonamidams ar penicilinui. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato vienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės. Nemelanominis odos vėžys Atlikus du epidemiologinius tyrimus, pagrįstus Danijos nacionalinio vėžio registro duomenimis, nustatyta, kad didėjant kumuliacinei hidrochlorotiazido (toliau – HCTZ) dozei, didėja nemelanominio odos vėžio (NOV) [bazalinių ląstelių karcinomos (BLK) ir plokščiųjų ląstelių karcinomos (PLK)] rizika. Gali būti, kad fotosensibilizuojantis HCTZ poveikis veikia kaip NOV sukeliantis mechanizmas. HCTZ vartojančius pacientus reikia informuoti apie NOV riziką, taip pat jiems reikia patarti reguliariai pasitikrinti, ar ant odos neatsirado naujų pakitimų, o pastebėjus įtartinų odos pakitimų, nedelsiant apie tai pranešti gydytojui. Pacientams reikia patarti imtis galimų prevencinių priemonių, pvz., kuo mažiau būti saulėje ir vengti ultravioletinių spindulių, o būnant saulėje naudoti atitinkamas apsaugos priemones siekiant sumažinti odos vėžio riziką. Įtartinus odos pakitimus reikia kuo skubiau ištirti, esant galimybei, atliekant histologinius biopsinės medžiagos tyrimus. Pacientams, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas NOV, taip pat gali tekti persvarstyti galimybę vartoti HCTZ (taip pat žr. 4.8 skyrių).

Enalaprilio ir hidrochlorotiazido derinys paprastai yra gerai toleruojamas. Klinikinių tyrimų metu pastebėtas nepageidaujamas poveikis paprastai buvo lengvas bei laikinas ir daugumoje atvejų nereikalaujantis gydymo nutraukimo. Enalaprilio ir hidrochlorotiazido derinio klinikinių tyrimų metu nepageidaujamas poveikis, apie kurį pranešta dažniausiai, buvo galvos skausmas ir kosulys. Enalaprilio ir hidrochlorotiazido derinio, tik enalaprilio ar tik hidrochlorotiazido klinikinių tyrimų metu ir po to, kai šie vaistiniai preparatai pateko į rinką, buvo pranešta apie toliau išvardintą nepageidaujamą poveikį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) Dažnis nežinomas: nemelanominis odos vėžys (bazalinių ląstelių karcinoma ir plokščiųjų ląstelių karcinoma). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Nedažnas: mažakraujystė, įskaitant aplazinę ir hemolizinę mažakraujystę. Retas: neutropenija, hemoglobino kiekio, hematokrito rodmenų sumažėjimas, trombocitopenija, agranulocitozė, kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, leukopenija, pancitopenija, limfadenopatija, autoimuninės ligos. Endokrininiai sutrikimai Dažnis nežinomas: netinkamos antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (NADHS). Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Dažnas: hipokalemija, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas, trigliceridų kiekio kraujyje padidėjimas, hiperurikemija. Nedažnas: hipoglikemija (žr. 4.4 skyrių), hipomagnezemija, podagra**. Retas: gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas. Labai retas: hiperkalemija (žr. 4.4 skyrių). Nervų sistemos ir psichikos sutrikimai Dažnas: galvos skausmas, depresija, sinkopė, skonio pokytis. Nedažnas: sumišimas, mieguistumas, nemiga, nervingumas, parestezija, galvos sukimasis, sumažėjęs lytinis potraukis**, neramumas. Retas: nenormalūs sapnai, miego sutrikimas, parezė (dėl hipokalemijos). Akių sutrikimai Labai dažnas: sumažėjęs vaizdo ryškumas. Nedažnas: ksantopsija. Dažnis nežinomas: skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros. Ausų ir labirintų sutrikimai Nedažnas: spengimas. Širdies ir kraujagyslių sutrikimai Labai dažnas: galvos sukimasis. Dažnas: hipotenzija, ortostatinė hipotenzija, širdies ritmo sutrikimai, krūtinės angina, tachikardija. Nedažnas: staigus veido paraudimas, palpitacijos, miokardo infarktas ar cerebrovaskulinis priepuolis (ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas)*, gal būt antrinis dėl per stiprios hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių). Retas: Reino (Raynaud) fenomenas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Labai dažnas: kosulys. Dažnas: dusulys. Nedažnas: sloga, gerklės skausmas ir kimulys, bronchų spazmas, astma. Retas: plaučių infiltratai, kvėpavimo distresas (įskaitant plaučių uždegimą ir plaučių edemą), sloga, alerginis alveolitas, eozinofilinis plaučių uždegimas. Labai retas: ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas (ŪKSS) (žr. 4.4 skyrių). Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas: pykinimas. Dažnas: viduriavimas, pilvo skausmas, skonio sutrikimas. Nedažnas: žarnų nepraeinamumas, kasos uždegimas, vėmimas, virškinimo sutrikimas, vidurių užkietėjimas, apetito nebuvimas, skrandžio dirginimas, burnos džiūvimas, pepsinė opa, vidurių pūtimas**. Retas: burnos gleivinės uždegimas, aftinis išopėjimas, liežuvio uždegimas. Labai retas: žarnų angioneurozinė edema. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Retas: kepenų funkcijos nepakankamumas, kepenų nekrozė (gali būti mirtina), hepatoceliulinis arba cholestazinis kepenų uždegimas, tulžies stazė, tulžies pūslės uždegimas (ypač pacientams, kuriems iš anksčiau yra tulžies pūslės akmenligė). Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažnas: išbėrimas (egzantema), padidėjusio jautrumo reakcija, angioneurozinė edema, gauta pranešimų apie veido, galūnių, lūpų, liežuvio, tikrojo balso aparato ir gerklų angioneurozinės edemos atvejus (žr. 4.4 skyrių). Nedažnas: prakaitavimas, niežulys, dilgėlinė, nuplikimas, fotosensibilizacija. Retas: daugiaformė eritema, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, eksfoliacinis dermatitas, toksinė epidermolizė, purpura, odos raudonoji vilkligė, odos raudonė, pūslinė. Dažnis nežinomas: pastebėtas simptomų kompleksas, kurio metu gali atsirasti visi ar dalis toliau išvardytų sutrikimų: karščiavimas, serozinio dangalo uždegimas, vaskulitas, raumenų ir sąnarių skausmas ar uždegimas, teigiamas ANA titras, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, eozinofilija ir leukocitozė. Gali pasireikšti išbėrimas, padidėti jautrumas šviesai, atsirasti kitokių dermatologinių apraiškų. Skeleto, raumenų, ir jungiamojo audinio sutrikimai Dažnas: raumenų mėšlungis***. Nedažnas: sąnarių skausmas**. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažnas: inkstų funkcijos sutrikimas, inkstų nepakankamumas, proteinurija. Retas: oligurija, intersticinis nefritas. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Nedažnas: impotencija. Retas: ginekomastija. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas: astenija. Dažnas: krūtinės skausmas, nuovargis. Nedažnas: negalavimas, karščiavimas. Tyrimai Dažnas: hiperkalemija, padidėjęs kreatinino kiekis kraujo serume. Nedažnas: padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje, hiponatremija. Retas: padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas, padidėjęs bilirubino kiekis kraujo serume. Infekcijos ir infestacijos Nedažnas: seilių liaukų uždegimas. * Atvejų dažnis panašus į atvejų dažnį, nustatytą klinikinių tyrimų placebo ir aktyvios kontrolės grupėse. ** Pastebėtas tik vartojant 12,5 mg ir 25 mg hidrochlorotiazido dozes. *** Raumenų mėšlungis, kaip dažnas reiškinys, yra susijęs su 12,5 mg ir 25 mg hidrochlorotiazido dozėmis, o kaip nedažnas reiškinys, yra susijęs su 6 mg hidrochlorotiazido dozėmis. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Nemelanominis odos vėžys. Remiantis turimais epidemiologinių tyrimų duomenimis buvo nustatyta nuo kumuliacinės dozės priklausoma HCTZ sąsaja su NOV (taip pat žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).