Enap-HL

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Angioneurozinė edema, susijusi su ansktesniu AKF inhibitoriaus vartojimu. Paveldima ar idiopatinė angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių). Padidėjęs jautrumas sulfonamidų dariniams (galimos kryžminės reakcijos). Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Žindymas (žr. 4.6 skyrių). Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (hepatinė prekoma ar koma). Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30 ml/min. ar mažesnis), anurija. Dializuojamiems pacientams. Kliniškai reikšmingas elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (hiperkalcemija, hiponatremija, hipokalemija). Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Enap-H ar Enap-HL draudžiama vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas kartu su sakubitrilio ir valsartano deriniu. Enap-H ar Enap-HL galima pradėti vartoti tik praėjus bent 36 valandoms po paskutinės sakubitrilio ir valsartano derinio dozės. (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Dozavimas Gydyti vaistinių preparatų deriniu hipertenziją niekada nepradedama. Iš pradžių reikia nustatyti tinkamą kiekvienos veikliosios medžiagos (pvz. enalaprilio ir hidrochlorotiazido) dozę atskirai. Jei kliniškai pateisinama, galima apsvarstyti monoterapijos pakeitimą fiksuotu deriniu. Suaugusiesiems Pirminė arterinė hipertenzija Įprasta dozė – 1-2 tabletės. Ji geriama kartą per parą. Daugumai pacientų pakanka 20 mg (išimtiniais atvejais – 40 mg) enalaprilio ir 50 mg hidrochlorotiazido per parą, todėl vartoti daugiau kaip dviejų Enap-HL 20 mg/12,5 mg tablečių nerekomenduojama. Jei pakankamo poveikio nepasireiškia, patariama skirti trečią antihipertenzinį vaistinį preparatą arba keisti gydymą. Kad nepasireikštų staigi hipotenzija, pacientams, kuriems yra druskų ir (ar) skysčių trūkumas (vemiantiems, viduriuojantiems ar vartojantiems diuretikų), sunkus širdies nepakankamumas, sunki ar inkstų kilmės hipertenzija, rekomenduojama diuretikų vartojimą nutraukti arba sumažinti dozę, likus ne mažiau kaip 3 paroms iki Enap-H 10 mg/25 mg, Enap-HL 10 mg/12,5 mg arba Enap-HL 20 mg/12,5 mg vartojimo pradžios ir 8 valandas stebėti šiuos pacientus. Prieš pradedant gydyti, būtina ištirti inkstų funkciją. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, tiazidai gali netikti, kadangi tuo aveju, kai kreatinino klirensas yra ne didesnis kaip 30 ml/min. (inkstų nepakankamumas yra vidutinio sunkumo ar sunkus), tiazidai yra neveiksmingi. Dozavimas pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas 30 – 60 ml/min) ir vyresnio amžiaus (virš 65 metų): Dozės parinkimas privalo būti ypatingai atidus (titruojant atskirus komponentus). Senyviems pacientams Didesnis kraujo spaudimo sumažėjimas, vartojant Enap-H 10 mg/25 mg, Enap-HL 10 mg/12,5 mg arba Enap-HL 20 mg/12,5 mg prognozuojamas vyresnio amžiaus žmonėms, nes šie pacientai dažniau turi inkstų funkcijos sutrikimų, nei jaunesni pacientai. Todėl senyviems pacientams dozę reikėtų atitinkamai koreguoti. 65 metų ar vyresniems pacientams rekomenduojama stebėti kraujo spaudimą ir inkstų funkciją Vaikų populiacija Ar vaistinio preparato saugu ir veiksminga vartoti vaikams, nenustatyta. Vaikų gydyti Enap-H 10 mg/25 mg, Enap-HL 10 mg/12,5 mg arba Enap-HL 20 mg/12,5 mg nerekomenduojama. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Tabletes galima gerti nepriklausomai nuo valgymo laiko. Paskirta dozė turi būti geriama ryte, su dideliu kiekiu vandens.

Enalaprilio maleatas - hidrochlorotiazidas Hipotenzija bei elektrolitų ir skysčių pusiausvyros sutrikimas Pacientams, sergantiems nekomplikuota hipertenzija, simptominė hipotenzija pasireiškia retai. Ji labiau tikėtina tiems Enap-H 10 mg/25 mg, Enap-HL 10 mg/12,5 mg arba Enap-HL 20 mg/12,5 mg vartojantiems hipertonikams, kurių organizme trūksta skysčių, pvz., dėl diuretikų vartojimo, mažo druskos kiekio maiste, gydymo dialize, vėmimo ar viduriavimo (žr. 4.5 bei 4.8 skyrius). Simptominės hipotenzijos atvejų buvo širdies nepakankamumu, tiek susijusiu, tiek nesusijusiu su inkstu nepakankamumu, sergantiems žmonėms. Didžiausia tokio poveikio tikimybė yra pacientams, kuriems širdies nepakankamumas yra sunkesnis (tą rodo didelės Henlės kilpoje veikiančių diuretikų dozės vartojimas, hiponatremija ar funkcinis inkstų veiklos sutrikimas). Tokius ligonius pradėti gydyti reikia gydytojui prižiūrint. Pakeitus enalaprilio ir (arba) diuretiko dozę, juos būtina atidžiai sekti. Taip pat reikia elgtis su pacientais, kurie serga išemine širdies arba galvos smegenų kraujagyslių liga, kadangi labai sumažėjus kraujospūdžiui, juos gali ištikti miokardo infarktas ar insultas. Jei pasireiškia hipotenzija, pacientą būtina paguldyti, prireikus į veną infuzuoti izotoninio natrio chlorido tirpalo. Laikina hipotenzija nėra kontraindikacija toliau vaistinio preparato vartoti. Paprastai padidinus skysčio kiekį organizme ir kraujospūdį, toliau vaistinio preparato vartoti galima. Kai kuriems širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kraujospūdis normalus ar mažas, pavartojus enalaprilio, sisteminis kraujospūdis gali dar labiau sumažėti. Toks poveikis tikėtinas ir paprastai nėra priežastis gydymą nutraukti. Jei hipotenzija tampa simptominė, gali tekti mažinti dozę arba nutraukti enalaprilio ir (arba) diuretiko vartojimą. Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinio (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Inkstų funkcijos sutrikimas Enap-H 10 mg/25 mg, Enap-HL 10 mg/12,5 mg arba Enap-HL 20 mg/12,5 mg negalima skirti vartoti pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas < 80 ml/min. ir > 30 ml/min.), kol laipsniškai didinant enalaprilio dozę nebus nustatyta, kad vaistiniame preparate esanti enalaprilio dozė yra tinkama (žr. 4.2 skyrių). Tokiu atveju reikia įprastiniais būdais sekti kalio bei kreatinino kiekį kraujyje. Gydant enalapriliu, buvo inkstų nepakankamumo atvejų, daugiausia pacientams, kurie sirgo sunkiu širdies nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę. Laiku pastebėtas ir tinkamai gydomas su enalaprilio vartojimu susijęs inkstų nepakankamumas paprastai būna laikinas. Kai kuriems hipertenzija sergantiems žmonėms, kuriems prieš pradedant gydyti aiškios inkstų ligos nebuvo, enalaprilio vartojant kartu su diuretiku, padidėjo šlapalo bei kreatinino koncentracija kraujyje (žr. 4.4 skyriaus poskyrius „Enalaprilio maleatas, Inkstų funkcijos sutrikimas“ ir „Hidrochlorotiazidas, Inkstų funkcijos sutrikimas“). Tokiu atveju gydymą Enap-H 10 mg/25 mg, Enap-HL 10 mg/12,5 mg arba Enap-HL 20 mg/12,5 mg reikia nutraukti. Minėti pokyčiai gali būti inkstų arterijos stenozės požymis (žr. 4.4 skyriaus poskyrį „Enalaprilio maleatas, Renovaskulinė hipertenzija“). Hiperkalemija Jei enalaprilio vartojama kartu su maža diuretiko doze, negalima paneigti hiperkalemijos atsiradimo galimybės (žr. 4.4 skyriaus poskyrį „Enalaprilio maleatas, Hiperkalemija“). Litis Ličio vartoti kartu su enalapriliu ir diuretikais paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Enalaprilio maleatas Aortos ar dviburio vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija Pacientams, kuriems yra kairiojo širdies skilvelio vožtuvų ar kraujo ištakos iš jo obstrukcija, AKF inhibitorių, kaip ir kitokių kraujagysles plečiančių vaistinių preparatų, reikia vartoti atsargiai. Jei yra kardiogeninis šokas ar hemodinamikai reikšminga obstrukcija, AKF inhibitorių vartoti nerekomenduojama. Inkstų funkcijos sutrikimas Gydant enalapriliu, buvo inkstų nepakankamumo atvejų, daugiausia pacientams, kurie sirgo sunkiu širdies nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę. Laiku pastebėtas ir tinkamai gydomas su enalaprilio vartojimu susijęs inkstų nepakankamumas paprastai būna laikinas (žr. 4.2 skyrių ir 4.4 skyriaus poskyrius „Enalaprilio maleatas-hidrochlorotiazidas, Inkstų funkcijos sutrikimas“ bei „Hidrochlorotiazidas, Inkstų funkcijos sutrikimas“). Renovaskulinė hipertenzija AKF inhibitorių vartojantiems žmonėms, kuriems yra abiejų inkstų arba vieno, jeigu funkcionuoja tik vienas inkstas, arterijų stenozė, yra didesnė hipotenzijos bei inkstų nepakankamumo rizika. Inkstų funkcija gali pablogėti net tuo atveju, jei kreatinino koncentracijos kraujo serume pokytis yra mažas. Tokius pacientus pradėti gydyti reikia atidžiai gydytojui prižiūrint, maža doze, kurią reikia didinti atsargiai, ir sekant inkstų funkciją. Pacientai, kuriems persodintas inkstas Kadangi žmonių, kuriems neseniai persodintas inkstas, gydymo enalapriliu patirties nėra, todėl jiems enalaprilio vartoti nerekomenduojama. Hemodialize gydomi pacientai Enalaprilis nėra skirtas vartoti pacientams, kuriems dėl inkstų nepakankamumo reikalingas gydymas dializėmis. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems hemodializė buvo atliekama didelio laidumo membranomis, pvz., AN 69, buvo anafilaktoidinės reakcijos atvejų. Tokių pacientų dializei reikia naudoti kitokias membranas arba juos gydyti kitos grupės antihipertenziniais vaistiniais preparatais. Kepenų funkcijos sutrikimas Gydymas AKF inhibitoriais siejamas su retais atvejais pasireiškiančiu sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta ir progresuoja į žaibišką kepenų nekrozę, kartais mirtį. Šio sindromo atsiradimo būdas nežinomas. Jeigu vartojant AKF inhibitorių atsiranda gelta ar gerokai padidėja kepenų fermentų aktyvumas kraujyje, vaistinio preparato vartojimą būtina nedelsiant nutraukti, o pacientą tinkamai ištirti (žr. 4.4 skyriaus poskyrį „Hidrochlorotiazidas, Kepenų ligos“). Neutropenija ar agranulocitozė Kai kuriems AKF inhibitorių vartojantiems pacientams atsirado sunki neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija arba anemija. Jei paciento inkstų funkcija normali ir nėra kitokių komplikacijų veiksnių, neutropenija atsiranda retai. Ypač atsargiai enalaprilio reikia vartoti pacientams, kurie serga kolagenine kraujagyslių liga, vartoja imuninę sistemą slopinančių vaistinių preparatų, alopurinolio, prokainamido arba kuriems yra keli iš šių rizikos veiksnių, ypač tuo atveju, jeigu prieš pradedant gydyti yra inkstų funkcijos sutrikimas. Kai kuriems tokiems pacientams prasidėjo sunki infekcinė liga, kurios intensyvus gydymas antibiotikais keliems pacientams buvo neveiksmingas. Tokį pacientą gydant enalapriliu, patariama periodiškai matuoti leukocitų kiekį kraujyje ir perspėti jį, kad atsiradus bet kokiam infekcinės ligos požymiui, kreiptųsi į gydytoją. Cukriniu diabetu sergantys pacientai Diabetikus, kurie gydomi geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo diabeto ar insulinu ir kurie pradeda vartoti AKF inhibitorių, būtina atidžiai stebėti, ar neatsiranda hipoglikemijos, ypač pirmąjį gydymo mėnesį (žr. 4.4 skyriaus poskyrį „Hidrochlorotiazidas, Poveikis metabolizmui bei endokrininei funkcijai“ bei 4.5 skyrių). Padidėjęs jautrumas/angioneurozinė edema Pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant enalaprilį, buvo angioneurozinės veido, galūnių, lūpų, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų edemos atvejų. Toks poveikis galimas bet kuriuo gydymo laikotarpiu. Jam pasireiškus, Enap-H 10 mg/25 mg, Enap-HL 10 mg/12,5 mg arba Enap-HL 20 mg/12,5 mg vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir pradėti tinkamai pacientą nuo šios komplikacijos gydyti ir sekti tol, kol simptomai visiškai išnyks. Netgi tuo atveju, jei patinsta tik liežuvis ir kvėpavimas nesutrinka, pacientą gali reikėti ilgai stebėti, nes gydymo antihistamininiais vaistiniais preparatais ir kortikosteroidais gali nepakakti. Buvo labai retų su gerklas ar liežuvį apėmusia angioneurozinė edema susijusios mirties atvejų. Jei patinimas apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, tikėtina kvėpavimo takų obstrukcija, ypač jei pacientui buvo atlikta kvėpavimo takų operacija. Jei sutinsta liežuvis, tikrasis balso aparatas ar gerklos, galima kvėpavimo takų obstrukcija. Tokiu atveju būtina nedelsiant pradėti tinkamai gydyti: po oda švirkšti 0,3 - 0,5 ml epinefrino tirpalo (1:1 000) ir (arba) palaikyti laisvus kvėpavimo takus. Pastebėta, kad AKF inhibitoriais gydomiems juodaodžiams angioneurozinė edema pasireiškia dažniau nei baltaodžiams. Vis dėlto paprastai juodaodžiams angioneurozinės edemos rizika būna didesnė. Pacientams, kuriems buvo atsiradusi angio neurozinė edema, nesusijusi su AKF inhibitorių vartojimu, gydymo šiais vaistiniais preparatais metu jos pasireiškimo rizika yra didesnė (taip pat žr. 4.3 skyrių). Dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos AKF inhibitorių draudžiama skirti kartu su sakubitrilio ir valsartano deriniu. Gydymą sakubitrilio ir valsartano deriniu draudžiama pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės analaprilio dozės. Gydymą ramipriliu draudžiama pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilio ir valsartano derinio dozės (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojimas kartu su racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ar vildagliptinu gali padidinti angioneurozinės edemos (pvz., kvėpavimo takų ar liežuvio patinimas su kvėpavimo pasunkėjimu arba be jo) rizika (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitorių vartojančiam pacientui racekadotrilio, mTOR inhibitorių (pvz., sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo) ar vildagliptino skirti reikia atsargiai. Anafilaktoidinė reakcija pacientams, kurie desensibilizuojami plėviasparnių vabzdžių nuodais AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems buvo atliekama desensibilizacija plėviasparnių vabzdžių nuodais, retais atvejais pasireiškė gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Prieš kiekvieną desensibilizacijos procedūrą AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokia reakcija nepasireiškė. Anafilaktoidinė reakcija mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezės metu AKF inhibitorių vartojantiems ligoniams MTL aferezės dekstrano sulfatu metu retais atvejais pasireiškė gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Prieš kiekvieną aferezę AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokios reakcijos atvejų nebuvo. Kosulys Kai kurie AKF inhibitorių vartojantys pacientai pradėjo kosėti. Kosulys paprastai būna sausas, išsilaikantis ir išnyksta gydymą nutraukus. Jei kosulys prasideda, reikia nustatyti, ar jo priežastis nėra AKF inhibitorių poveikis. Operacija/anestezija Pacientams, kuriems atliekama didelė chirurginė operacija arba anestezija sukeliama vaistiniais preparatais, mažinančiais kraujospūdį, enalaprilis gali blokuoti angiotenzino II atsiradimą, kurį sukelia kompensacinis renino išsiskyrimas. Dėl šios priežasties pasireiškusią hipotenziją galima pašalinti padidinus cirkuliuojančio skysčio tūrį (žr. 4.5 skyrių). Hiperkalemija AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Įprastai pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, šis poveikis nėra reikšmingas. Hiperkalemijos atsiradimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos blogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, kitokie sutrikimai (ypač dehidracija), ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė, kalį organizme sulaikančių diuretikų (pvz., spironolaktono, eplerenono, triamtereno ar amilorido), kalio papildų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, arba kitokių vaistinių preparatų, didinančių kalio kiekį kraujo serume, pvz., heparino, trimetoprimo, kotrimoksazolo, dar vadinamo trimetoprimu / sulfametoksazolu, taip pat aldosterono antagonistų ar angiotenzino receptorių blokatorių vartojimas. Kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų bei druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, vartojimas gali reikšmingai didinti kalio koncentraciją serume, ypač jei paciento inkstų funkcija yra sutrikusi. Hiperkalemija gali sukelti sunkių (kartais net mirtinų) širdies ritmo sutrikimų. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį tausojančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių reikia skirti atsargiai bei reikia stebėti kalio koncentraciją kraujo serume bei inkstų funkciją (žr. 4.5 skyrių). Nėštumas ir žindymas Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriais negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Žindymo laikotarpiu enalaprilio vartoti nerekomenduojama. Etniniai skirtumai Juodaodžiams enalaprilis, kaip ir kitokie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, kraujospūdį mažina silpniau, negu nejuodaodžiams, galimai todėl, kad juodaodžių hipertonikų kraujyje renino kiekis dažniau būna mažesnis negu nejuodaodžių. Hidrochlorotiazidas Inkstų funkcijos sutrikimas Jeigu yra inkstų nepakankamumas, tiazidiniai diuretikai gali netikti, kadangi tuo atveju, kai kreatinino klirensas yra mažesnis negu 30 ml/min. (vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų nepakankamumas), jie yra neveiksmingi (žr. 4.2 skyrių ir 4.4 skyriaus poskyrius „Enalaprilio maleatas-hidrochlorotiazidas, Inkstų funkcijos sutrikimas“ bei „Enalaprilio maleatas, Inkstų funkcijos sutrikimas“). Sergant inkstų liga, tiazidai gali skatinti azotemiją. Jeigu inkstų funkcija sutrikusi, vaistinio preparato gali kauptis. Pasireiškus progresuojančiam inkstų funkcijos nepakankamumui (tą rodo nebaltyminio azoto kiekio didėjimas), būtina gerai apsvarstyti, ar gydoma tinkamai ir ar nereikėtų nutraukti diuretikų vartojimo (žr. 4.3 skyrių). Kepenų ligos Tiazidų būtina atsargiai skirti pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi arba kurie serga progresuojančia jų liga, kadangi net nedaug sutrikus skysčių ir elektrolitų pusiausvyrai gali ištikti hepatinė koma (žr. 4.4 skyriaus poskyrį „Enalaprilio maleatas, Kepenų nepakankamumas“). Poveikis metabolizmui bei endokrininei funkcijai Tiazidai gali sutrikdyti gliukozės toleravimą. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali reikėti keisti insulino ar geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozę (žr. 4.4 skyriaus poskyrį „Enalaprilio maleatas, Cukriniu diabetu sergantys ligoniai“). Gydant tiazidais, gali tapti pastebimas slaptasis cukrinis diabetas. Tiazidinių diuretikų vartojimas siejamas su cholesterolio bei trigliceridų koncentracijos padidėjimu kraujyje, tačiau klinikinių tyrimų metu šis 12,5 mg hidrochlorotiazido dozės poveikis buvo labai silpnas arba visai nepasireiškė. Kai kuriems tiazidais gydomiems žmonėms galima hiperurikemija ir (arba) podagra. Šis hiperurikemijos poveikis priklauso nuo dozės. Enalaprilis gali didinti šlapimo rūgšties kiekį šlapime ir taip silpninti hiperurikemiją sukeliantį hidrochlorotiazido poveikį. Kaip ir kiekvienam diuretikais gydomam pacientui, tam tikrais intervalais reikia reguliariai nustatinėti elektrolitų koncentraciją serume. Tiazidai (įskaitant hidrochlorotiazidą) gali sutrikdyti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą: atsiranda hipokalemija, hiponatremija bei hipochloreminė alkalozė. Perspėjamieji signalai, rodantys skysčių bei elektrolitų pusiausvyros sutrikimą, yra burnos džiūvimas, troškulys, letargija, apsnūdimas, neramumas, raumenų skausmas, mėšlungis ar nuovargis, hipotenzija, oligurija, tachikardija, virškinimo trakto sutrikimai, pvz., pykinimas ar vėmimas. Nors gydantis tiazidų grupės diuretikais gali atsirasti hipokalemija, kartu vartojamas enalaprilis tokį poveikį gali mažinti. Hipokalemijos rizika yra didesnė pacientams, kuriems yra kepenų cirozė, kurių diurezė yra stipri, kurie vartoja per mažą kiekį elektrolitų bei kurie kartu vartoja kortikosteroidų ar AKTH (žr. 4.5 skyrių). Jei pacientas, kuriam yra edema, būna karštame ore, gali pasireikšti hiponatremija. Chlorido trūkumas paprastai būna nesunkus ir tokio sutrikimo gydyti nereikia. Tiazidai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti nedidelį laikiną kalcio koncentracijos serume padidėjimą, net jei kalcio apykaita nesutrikusi. Didelis kalcio koncentracijos padidėjimas gali būti slaptojo hiperparatiroidizmo požymis. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą tiazidų vartojimą būtina nutraukti. Įrodyta, kad tiazidai didina magnio išsiskyrimą su šlapimu, dėl to gali atsirasti hipomagnezemija. Dopingo testas Dėl šiame vaistiniame preparate esančio hidrochlorotiazido dopingo tyrimo rezultatai gali būti teigiami. Padidėjęs jautrumas Vartojant tiazidų, tiek astma sirgusiems ligoniams, tiek alergiškiems, tiek kitokiems pacientams gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcija. Buvo sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimo ar suaktyvėjimo atvejų. Nemelanominis odos vėžys Atlikus du epidemiologinius tyrimus, pagrįstus Danijos nacionalinio vėžio registro duomenimis, nustatyta, kad didėjant kumuliacinei hidrochlorotiazido (toliau – HCTZ) dozei, didėja nemelanominio odos vėžio (NOV) [bazalinių ląstelių karcinomos (BLK) ir plokščiųjų ląstelių karcinomos (PLK)] rizika. Gali būti, kad fotosensibilizuojantis HCTZ poveikis veikia kaip NOV sukeliantis mechanizmas. HCTZ vartojančius pacientus reikia informuoti apie NOV riziką, taip pat jiems reikia patarti reguliariai pasitikrinti, ar ant odos neatsirado naujų pakitimų, o pastebėjus įtartinų odos pakitimų, nedelsiant apie tai pranešti gydytojui. Pacientams reikia patarti imtis galimų prevencinių priemonių, pvz., kuo mažiau būti saulėje ir vengti ultravioletinių spindulių, o būnant saulėje naudoti atitinkamas apsaugos priemones siekiant sumažinti odos vėžio riziką. Įtartinus odos pakitimus reikia kuo skubiau ištirti, esant galimybei, atliekant histologinius biopsinės medžiagos tyrimus. Pacientams, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas NOV, taip pat gali tekti persvarstyti galimybę vartoti HCTZ (taip pat žr. 4.8 skyrių). Ūminis toksinis poveikis kvėpavimo sistemai Gauta pranešimų apie pavartojus hidrochlorotiazido nustatytus labai retus sunkius ūminio toksinio poveikio kvėpavimo sistemai, įskaitant ūminį kvėpavimo sutrikimo sindromą (ŪKSS), atvejus. Paprastai plaučių edema išsivysto praėjus nuo kelių minučių iki kelių valandų po hidrochlorotiazido pavartojimo. Prasidėjus šiai nepageidaujamai reakcijai, pasireiškia dusulys, karščiavimas, plaučių funkcijos pablogėjimas ir hipotenzija. Įtariant, kad tai yra ŪKSS, reikia nutraukti Enap-H ar Enap-HL vartojimą ir skirti atitinkamą gydymą. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė ŪKSS pavartojus hidrochlorotiazido. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė ūminė uždarojo kampo glaukoma Sulfamidų grupės vaistiniai preparatai ar sulfamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali pasireikšti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždarojo kampo glaukoma. Jos simptomai buvo staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, kurie paprastai atsirasdavo po kelių valandų ar savaičių nuo vaisto vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždarojo kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą. Tokiu atveju svarbiausia kaip galima greičiau nutraukti vaisto vartojimą. Jeigu akispūdis išlieka padidėjęs, gali reikėti svarstyti skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo galimybę. Ūminės uždarojo kampo glaukomos išsivystymo rizikos veiksniais gali būti anksčiau pasireiškusi alergija sulfamidui ar penicilinui. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės trūkumas arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) Dažnis nežinomas: nemelanominis odos vėžys (bazalinių ląstelių karcinoma ir plokščiųjų ląstelių karcinoma).± Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Nedažni: anemija, įskaitant aplazinę bei hemolizinę, susijusi su gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės trūkumu. Reti: neutropenija, hemoglobino koncentracijos kraujyje ar hematokrito rodmens sumažėjimas, trombocitopenija, agranulocitozė, kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, leukopenija, pancitopenija, limfadenopatija, autoimuninės ligos. Endokrininiai sutrikimai Dažnis nežinomas: sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS). Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Dažni: hipokalemija, cholesterolio koncentracijos padidėjimas, trigliceridų koncentracijos padidėjimas, hiperurikemija (iki podagros priepuolio). Nedažni: hipoglikemija (žr. 4.4 skyrių, Enalaprilio maleatas, Vaistiniai preapratai nuo cukrinio diabeto; Hidrochlorotiazidas, Poveikis metabolizmui bei endokrininei funkcijai), hipomagnezemija,**. Reti: gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas, glikozurija. Labai reti: hiperkalcemija (žr. 4.4 skyrių, Hidrochlorotiazidas, Poveikis metabolizmui bei endokrininei funkcijai). Hidrochlorotiazidas, ypač ilgalaikio nuolatinio vartojimo atveju, dažnai gali sukelti hipermagneziuriją, hipomagnezemiją, hiperkalcemiją ir hipochloremiją, gali pasireikšti ir kitokių skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimų, ypač hipokalemija ir hiponatremija. Elektrolitų ir skysčių netekimas gali sukelti metabolinę alkalozę. Nervų sistemos ir psichikos sutrikimai Dažni: galvos skausmas, depresija. Nedažni: konfūzija ir traukuliai dėl dehidratacijos ir gausios diurezės, somnolencija, nemiga, nervingumas, parestezija, galvos sukimasis, lytinio potraukio susilpnėjimas, periferinė neuropatija kartu su parestezija**. Reti: nenormalūs sapnai, miego sutrikimas, mieguistumas, parezė ir raumenų silpnumas (sukelta hipokalemijos). Akių sutrikimai Labai dažni: neryškus matomas vaizdas. Reti: sumažėjusi ašarų gamyba. Dažnis nežinomas: skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros. Ausų ir labirintų sutrikimai Nedažni: spengimas ausyse. Širdies ir kraujagyslių sutrikimai Labai dažni: svaigulys. Dažni: hipotenzija (įskaitant ortostatinę hipotenziją), sinkopė, skausmas krūtinėje, širdies ritmo sutrikimas, krūtinės angina, tachikardija. Nedažni: ortostatinė hipotenzija, palpitacija, miokardo infarktas bei smegenų kraujagyslių sutrikimas* (tokie sutrikimai galbūt yra antriniai dėl sunkios hipotenzijos didelės rizikos pacientams) (žr. 4.4 skyrių). Reti: Reynaud sindromas, trombozė ir embolija (dėl hemokoncentracijos, ypač senyviems pacientams arba venų ligomis sergantiems), vaskulitas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Labai dažni: sausas kosulys. Dažni: dispnėja. Nedažni: rinorėja, gerklės skausmas ir užkimimas, bronchų spazmas arba astma. Reti: plaučių infiltratai, kvėpavimo sutrikimas (įskaitant pneumonitą ir plaučių edemą su šoko simptomais), rinitas, alerginis alveolitas arba eozinofilinė pneumonija. Labai reti: ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas (ŪKSS) (žr. 4.4 skyrių). Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažni: pykinimas. Dažni: viduriavimas, pilvo skausmas, skonio pojūčio pakitimas (laikinas skonio netekimas). Nedažni: žarnų nepraeinamumas, pankreatitas, vėmimas, dispepsija, vidurių užkietėjimas, anoreksija, skrandžio dirginimas, burnos džiūvimas, pepsinė opa, pilvo pūtimas*. Reti: stomatitas arba aftinis išopėjimas, glositas. Labai reti: angioneurozinė žarnų edema. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Reti: kepenų nepakankamumas, kepenų nekrozė (gali būti mirtina), hepatitas (hepatoceliulinis arba cholestazinis), gelta (ypač tulžies pūslės akmenlige jau sergantiems ligoniams). Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažni: išbėrimas (egzantema), padidėjęs jautrumas arba angioneurozinė edema (buvo angioneurozinės veido, galūnių, lūpų, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų edemos atvejų, žr. 4.4 skyrių). Nedažni: padidėjęs prakaitavimas, niežulys, dilgėlinė, nuplikimas. Reti: daugiaformė eritema, Stivenso ir Džonsono sindromas, eksfoliacinis dermatitas, toksinė epidermio nekrolizė, purpura, odos raudonoji vilkligė, pūslelinė, eritrodermija. Buvo kelių ar visų šių simptomų (karščiavimo, serozito, angito, mialgijos ar miozito, artralgijos ar artrito, teigiamo antinuklearinių antikūnų titro, pagreitėjusio eritrocitų nusėdimo, eozinofilijos bei leukocitozės) komplekso atvejų. Gali padidėti jautrumas šviesai, atsirasti išbėrimas ar kitokių odos sutrikimų. Gydant AKF inhibitoriais buvo pastebėti į psoriazę panašūs odos pakitimai ir onicholizė. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Dažni: raumenų mėšlungis†**. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažni: inkstų funkcijos sutrikimas, inkstų nepakankamumas (dėl hipovolemijos), proteinurija. Reti: oligurija, intersticinis nefritas. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Nedažni: impotencija. Reti: ginekomastija. Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažni: astenija. Dažni:, nuovargis. Nedažni: paraudimas, negalavimas, karščiavimas. Tyrimai Dažni: hiperkalemija, kreatinino koncentracijos serume padidėjimas. Nedažni: karbamido koncentracijos kraujyje padidėjimas, hiponatremija. Reti: kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas kraujyje, bilirubino koncentracijos kraujo serume padidėjimas. * Klinikinių tyrimų metu sutrikimo dažnis buvo panašus į nustatytą placebo bei aktyvaus kontrolinio vaistinio preparato vartojusių pacientų grupėje. ** Pastebėtas tik vartojant 12,5 mg ir 25 mg hidrochlorotiazido dozę. † Raumenų mėšlungis pasireiškė dažnai, kai vartota 12,5 mg ir 25 mg hidrochlorotiazido dozė, bei nedažnai, kai vartota 6 mg dozė. ± Nemelanominis odos vėžys: Remiantis turimais epidemiologinių tyrimų duomenimis buvo nustatyta nuo kumuliacinės dozės priklausoma HCTZ sąsaja su NOV (taip pat žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.