Enarenal

Enalaprilio rezorbcijai maistas įtakos nedaro. Enalaprilio dozę reikia nustatyti atsižvelgiant į paciento būklę ir kraujospūdį (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). Hipertenzijos gydymas Pradinė paros dozė yra 5–20 mg. Ji priklauso nuo hipertenzijos sunkumo bei paciento būklės (žr. toliau). Enalaprilis skiriamas kartą per parą. Jei hipertenzija lengva, rekomenduojama pradinė dozė yra 5–10 mg. Jei pacientui labai aktyvuota renino, angiotenzino ir aldosterono sistema (pvz., yra renovaskulinė hipertenzija, druskų ir (arba) skysčių stoka organizme, širdies funkcijos dekompensacija ar sunki hipertenzija), pradinė vaistinio preparato dozė gali per stipriai sumažinti kraujospūdį. Tokiems pacientams rekomenduojama skirti 5 mg ar mažesnę pradinę dozę, gydymą reikia pradėti gydytojui prižiūrint. Jei anksčiau pacientas vartojo didelę diuretikų dozę, jo organizme gali sumažėti skysčių kiekis, todėl pradėjus gydyti enalapriliu gali padidėti hipotenzijos rizika. Tokiems pacientams rekomenduojama skirti 5 mg ar mažesnę pradinę dozę. Jei įmanoma, likus 2–3 dienoms iki gydymo enalapriliu pradžios, diuretikų vartojimą reikėtų nutraukti. Gydymo metu reikėtų sekti inkstų funkciją bei kalio kiekį kraujo serume. Įprastinė palaikomoji paros dozė yra 20 mg, didžiausia palaikomoji paros dozė – 40 mg. Širdies nepakankamumo arba besimptomės kairiojo širdies skilvelio disfunkcijos gydymas Gydant simptominį širdies nepakankamumą, enalaprilio skiriama papildomai kartu su diuretikais ir, jei reikia, širdį veikiančiais glikozidais ar beta adrenoblokatoriais. Simptominiu širdies nepakankamumu ar besimptome kairiojo širdies skilvelio disfunkcija sergantiems pacientams pradinė enalaprilio paros dozė yra 2,5 mg. Ja gydomus pacientus būtina atidžiai stebėti, kad būtų galima nustatyti pradinį poveikį kraujospūdžiui. Jei širdies nepakankamumu sergančiam pacientui paskyrus gydymą enalapriliu, simptominės hipotenzijos nepasireiškė ar ji buvo sėkmingai kompensuota, paros dozę reikėtų laipsniškai didinti iki įprastinės palaikomosios 20 mg dozės, kuri geriama per kartą ar lygiomis dalimis per du kartus (atsižvelgiant į tai, kokį dozavimą pacientas geriau toleruoja). Dozę rekomenduojama tokiu būdu didinti per 2–4 savaites. Didžiausia paros dozė yra 40 mg, kuri geriama lygiomis dalimis per du kartus. Rekomenduojamas enalaprilio dozės didinimas širdies nepakankamumu arba besimptome kairiojo širdies skilvelio disfunkcija sergantiems pacientams Savaitė | Paros dozė (mg) Pirmoji savaitė | 1–3 para: 2,5 mg* per parą per vieną kartą. 4–7 para: 5 mg per parą lygiomis dalimis per du kartus. Antroji savaitė | 10 mg per parą per vieną kartą arba lygiomis dalimis per du kartus. Trečioji ir ketvirtoji savaitės | 20 mg per parą per vieną kartą arba lygiomis dalimis per du kartus. * Reikėtų laikytis specialių atsargumo priemonių skiriant pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie vartoja diuretikų (žr. 4.4 skyrių). Prieš pradedant gydyti enalapriliu ir gydymo pradžioje būtina atidžiai sekti kraujospūdį ir inkstų funkciją (žr. 4.4 skyrių), kadangi pasireiškė hipotenzijos bei (rečiau) dėl jos atsirandančio inkstų nepakankamumo atvejų. Prieš pradedant gydyti enalapriliu, diuretikų vartojantiems pacientams rekomenduojama sumažinti pastarųjų dozę (jei įmanoma). Jei pradinė enalaprilio dozė sukelia hipotenziją, tai dar nereiškia, kad nuolatinio enalaprilio vartojimo metu hipotenzija atsinaujins, todėl vaistiniu preparatu toliau gydyti nedraudžiama. Gydymo metu reikėtų sekti inkstų funkciją bei kalio kiekį kraujo serume. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, paprastai reikia mažinti enalaprilio dozę ir (arba) ilginti intervalą tarp dozių vartojimo. Kreatinino klirensas (KK) (ml/min.) | Pradinė paros dozė (mg) 30 < KK < 80 ml/min. | 5-10 mg 10 < KK  30 ml/min. | 2,5 mg KK  10 ml/min. | 2,5 mg dializės dieną* * žr. 4.4 skyrių. Enalaprilatas iš organizmo pašalinamas dializės būdu. Tomis dienomis, kai dializė neatliekama, enalaprilio dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į kraujospūdį. Senyviems pacientams Dozę būtina keisti atsižvelgiant į inkstų funkciją (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Klinikinių enalaprilio tyrimų su hipertenzija sergančiais vaikais patirties yra nedaug (žr. 4.4, 5.1 ir 5.2 skyrius). Vaikams, kurie gali nuryti tabletes, dozę reikia nustatyti atsižvelgiant į jų būklę bei kraujospūdį. Pacientams, sveriantiems nuo 20 kg iki 50 kg, rekomenduojama pradinė paros dozė yra 2,5 mg, o sveriantiems  50 kg 5 mg. Enalaprilis skiriamas kartą per parą. Vėliau dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į paciento būklę. Pacientams, sveriantiems nuo 20 kg iki 50 kg, didžiausia paros dozė yra 20 mg, o sveriantiems  50 kg 40 mg (žr. 4.4 skyrių). Enalaprilio nerekomenduojama vartoti naujagimiams bei vaikams, kurių glomerulų filtracijos greitis yra < 30 ml/min./2, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra.

Simptominė hipotenzija Nekomplikuota hipertenzija sergantiems pacientams simptominė hipotenzija pasireiškia retai. Ji labiau tikėtina tiems enalaprilio vartojantiems hipertenzija sergantiems pacientams, kurių organizme trūksta skysčių, pvz., dėl diuretikų vartojimo, mažo druskos kiekio maiste, atliekamų dializių, vėmimo ar viduriavimo (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Simptominės hipotenzijos atvejų pasireiškė širdies nepakankamumu kartu su susijusiu inkstų nepakankamumu ar be jo sergantiems pacientams. Didžiausia simptominės hipotenzijos pasireiškimo tikimybė yra tiems pacientams, kurių širdies nepakankamumas yra sunkesnis (tą rodo didelės kilpinių diuretikų dozės vartojimas, hiponatremija ar funkcinis inkstų veiklos sutrikimas). Tokiems pacientams gydymą reikia pradėti gydytojui prižiūrint, o pakeitus enalaprilio ir (arba) diuretiko dozę, būtina atidžiai stebėti pacientų būklę. Taip pat reikia elgtis su pacientais, kurie serga koronarine širdies arba galvos smegenų kraujagyslių liga, kadangi labai sumažėjus kraujospūdžiui, juos gali ištikti miokardo infarktas ar insultas. Jei pasireiškia hipotenzija, pacientą būtina paguldyti ir prireikus į veną infuzuoti izotopinio natrio chlorido tirpalo. Laikina hipotenzija nėra kontraindikacija toliau tęsti gydymą. Padidinus skysčių kiekį organizme ir kraujospūdžiui padidėjus, toliau vaistino preparato galima skirti įprastai. Paskyrus enalaprilio kai kuriems širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kraujospūdis normalus ar sumažėjęs, sisteminis kraujospūdis gali dar labiau sumažėti. Toks poveikis tikėtinas ir dėl to gydymo nutraukti nereikia. Jei hipotenzija tampa simptomine, gali reikėti mažinti dozę ir (arba) nutraukti enalaprilio ir (arba) diuretiko vartojimą. Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Aortos ar dviburio vožtuvo stenozė arba hipertrofinė kardiomiopatija Pacientams, kuriems yra kairiojo širdies skilvelio vožtuvų ar kraujo ištekėjimo iš jo obstrukcija, AKF inhibitorių, kaip ir bet kurių kraujagysles plečiančių vaistinių preparatų, reikia skirti atsargiai. Kai yra kardiogeninis šokas ar hemodinamikai reikšminga obstrukcija, AKF inhibitorių skirti nerekomenduojama. Inkstų funkcijos sutrikimas Kai inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas < 80 ml/min.), pradinė enalaprilio dozė nustatoma atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. 4.2 skyrių), o tolesnė dozė į organizmo reakciją į gydymą. Šiems pacientams reikia reguliariai tirti kalio ir kreatinino koncentracijas kraujyje. Pastebėta su enalaprilio vartojimu susijusio inkstų nepakankamumo atvejų, kurių daugiausia pasireiškė pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę. Laiku pastebėtas ir tinkamai gydomas su enalaprilio vartojimu susijęs inkstų nepakankamumas paprastai būna grįžtamas. Kai kuriems hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems prieš pradedant gydyti aiškios inkstų ligos nebuvo, enalaprilio paskyrus kartu su diuretiku, padidėjo šlapalo bei kreatinino koncentracijos kraujyje. Tokiu atveju gali reikėti mažinti enalaprilio dozę ir (arba) nutraukti gydymą diuretiku. Minėti pokyčiai gali būti inkstų arterijos stenozės požymis (žr. 4.4 skyrių). Renovaskulinė hipertenzija AKF inhibitorių skiriant pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arterijų stenozė arba vieno inksto, jeigu funkcionuoja tik vienas inkstas, arterijos stenozė, padidėja hipotenzijos bei inkstų nepakankamumo pasireiškimo rizika. Inkstų funkcija gali pablogėti net tuo atveju, kai kreatinino koncentracija kraujo serume pakinta nedaug. Tokiems pacientams gydymą reikia pradėti gydytojui atidžiai prižiūrint, maža doze, kurią reikia didinti atsargiai, ir sekant inkstų funkciją. Pacientai, kuriems persodintas inkstas Kadangi pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, gydymo enalapriliu patirties nėra, jiems enalaprilio skirti nerekomenduojama. Kepenų nepakankamumas Retais atvejais gydymas AKF inhibitoriais siejamas su pasireiškiančiu sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta ar hepatitu ir progresuoja iki žaibiškos kepenų nekrozės, kartais mirties. Šio sindromo išsivystymo mechanizmas nežinomas. Jeigu gydant AKF inhibitoriais atsiranda gelta ar žymiai padidėja kepenų fermentų koncentracija kraujyje, vaistinių preparatų vartojimą būtina nutraukti, o pacientą tinkamai stebėti. Neutropenija ar agranulocitozė Kai kuriems AKF inhibitorių vartojantiems pacientams pasireiškė neutropenija ar agranulocitozė, trombocitopenija ir anemija. Jei paciento inkstų funkcija normali ir nėra kitokių rizikos veiksnių, neutropenija išsivysto retai. Ypač atsargiai enalaprilio reikia skirti pacientams, kurie serga kolagenine kraujagyslių liga, vartoja imuninę sistemą slopinančių vaistinių preparatų, alopurinolio ar prokainamido arba kuriems yra keli iš šių rizikos veiksnių, ypač tuomet, kai prieš pradedant gydyti inkstų funkcija jau buvo sutrikusi. Kai kuriems tokiems pacientams prisidėjo sunki infekcinė liga, kurios intensyvus gydymas antibiotikais keliais atvejais buvo neveiksmingas. Tokiems pacientams skiriant enalaprilio, patariama periodiškai tirti leukocitų kiekį kraujyje ir perspėti pacientus, kad atsiradus bet kokiam infekcinės ligos požymiui, kreiptųsi į gydytoją. Padidėjęs jautrumas ar angioneurozinė edema Pacientams skiriant AKF inhibitorių, taip pat ir enalaprilio, pasireiškė angioneurozinės veido, galūnių, lūpų, liežuvio, balso klosčių ir (arba) gerklų edemos atvejų. Toks poveikis galimas bet kuriuo gydymo laikotarpiu. Jam pasireiškus, enalaprilio vartojimą būtina nedelsiant nutraukti, o pacientą tinkamai stebėti bei gydyti tol, kol simptomai visiškai išnyks. Net ir tais atvejais, kai patinęs tik liežuvis, o kvėpavimo sutrikimo nėra, pacientams gali prireikti ilgesnio stebėjimo, nes gydymo antihistamininiais vaistiniais preparatais ir kortikosteroidais gali nepakakti. Buvo labai retų mirties, kurią sukėlė gerklų ir liežuvio patinimu pasireiškusi angioneurozinė edema, atvejų. Jeigu angioneurozinė edema apima liežuvį, balso klostes ar gerklas, yra kvėpavimo takų obstrukcijos rizika, ypač jei anksčiau buvo atlikta kvėpavimo takų operacija. Jei sutinsta liežuvis, balso klostės ar gerklos, galima kvėpavimo takų obstrukcija. Tokiu atveju būtina nedelsiant pradėti tinkamai gydyti, pvz., po oda švirkšti 0,3-0,5 ml epinefrino tirpalo (1:1 000) ir (arba) palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą. AKF inhibitoriais gydomiems juodaodžiams angioneurozinė edema pasireiškė dažniau nei nejuodaodžiams. Pacientams, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi su AKF inhibitorių vartojimu nesusijusi angioneurozinė edema, vartojant šių vaistinių preparatų jos pasireiškimo rizika gali padidėti (žr. 4.3 skyrių). Dėl padidėjusios angioedemos rizikos AKF inhibitorių draudžiama skirti kartu su sakubitrilio ir valsartano deriniu. Gydymo sakubitrilio ir valsartano deriniu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės enalaprilio dozės. Gydymo enalapriliu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilio ir valsartano derinio dozės (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojimas kartu su racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ar vildagliptinu gali padidinti angioedemos pavojų (pvz., kvėpavimo takų arba liežuvio patinimo, lydimo kvėpavimo sutrikimo arba be jo) riziką (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitorių vartojančiam pacientui racekadotrilio, mTOR inhibitorių (pvz., sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo) ar vildagliptino skirti reikia atsargiai. Anafilaktoidinė reakcija pacientams, kurie desensibilizuojami plėviasparnių vabzdžių nuodais AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems buvo atliekama desensibilizacija plėviasparnių vabzdžių nuodais, retais atvejais pasireiškė gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Prieš kiekvieną desensibilizacijos procedūrą AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokia reakcija nepasireiškė. Anafilaktoidinė reakcija mažo tankio lipoproteinų () aferezės metu AKF inhibitorių vartojantiems pacientams MTL aferezės dekstrano sulfatu metu retais atvejais pasireiškė gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Prieš kiekvieną aferezę AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokios reakcijos atvejų nebuvo. Pacientai, kuriems atliekama hemodializė AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems buvo atliekama hemodializė didelio laidumo membranomis (pvz., AN 69), pasireiškė anafilaktoidinės reakcijos atvejų. Šių pacientų dializei reikėtų naudoti kitokias membranas arba jiems skirti kitos grupės vaistinių preparatų nuo hipertenzijos. Hipoglikemija Jei cukriniu diabetu sergantis ir geriamųjų vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto ar insulino vartojantis pacientas pradedamas gydyti AKF inhibitoriumi, būtina atidžiai stebėti, ar neatsiranda hipoglikemija, ypač pirmąjį kombinuoto gydymo mėnesį (žr. 4.5 skyrių). Kosulys Vartojant AKF inhibitorių pasireiškė kosulio atvejų. Kosulys paprastai būna sausas, nepaliaujamas ir išnyksta gydymą nutraukus. Jei pacientas pradeda kosėti, reikia nustatyti, ar kosulio priežastimi nėra AKF inhibitorių vartojimas. Operacija ar anestezija Pacientams, kuriems atliekama didelės apimties chirurginė operacija arba kuriems anestezija sukeliama hipotenzinį poveikį turinčiais vaistiniais preparatais, enalaprilis blokuoja angiotenzino II susidarymą, kuris yra antrinis dėl kompensacinio renino išsiskyrimo. Jei dėl šios priežasties pasireiškia hipotenzija, ją galima koreguoti padidinus cirkuliuojančių skysčių tūrį organizme. Hiperkalemija Skiriant AKF inhibitorių, taip pat ir enalaprilio, kai kurių pacientų kraujo serume padidėjo kalio koncentracija. Pacientams, kurie serga inkstų nepakankamu, yra pablogėjusi inkstų funkcija, amžius >70 metų, serga cukriniu diabetu, yra gretutinės būklės, ypač dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė, ir kartu vartoja kalį organizme sulaikančių diuretikų (pvz. spironolaktono, eplerenono, triamtereno ar amilorido), kalio papildų ar druskos pakaitalų, kuriuose yra kalio, arba kitokių vaistinių preparatų, didinančių kalio kiekį kraujo serume (pvz., heparino, kotrimaksazolo, dar vadinamo trimetoprimu / sulfametoksazolu), hiperkalemijos pasireiškimo rizika yra didesnė. Kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio vartojimas gali reikšmingai padidinti kalio kiekį serume, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Hiperkalemija gali sukelti pavojingas, kartais mirtinas, aritmijas. Jei enalaprilio vartojimas kartu su anksčiau išvardytais vaistiniais preparatais yra būtinas, jie turi būti vartojami atsargiai ir reikia dažnai stebėti kalio koncentraciją serume (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Įprastai pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, šis poveikis nėra reikšmingas. Vis dėlto hiperkalemija gali atsirasti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, ir (arba) kalio papildų (įskaitant druskos pakaitalus), kalį tausojančių diuretikų, trimetoprimą arba kotrimoksazolą, taip pat žinomą kaip trimetoprimo ir sulfametoksazolo derinys, taip pat aldosterono antagonistų ar angiotenzino receptorių blokatorių vartojantiems pacientams. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį tausojančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių reikia skirti atsargiai bei reikia stebėti kalio koncentraciją kraujo serume bei inkstų funkciją (žr. 4.5 skyrių). Ličio vaistiniai preparatai Ličio vaistinių preparatų skirti kartu su enalapriliu paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Laktozė Enarenal sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Vienoje Enarenal dozėje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės. Vaikų populiacija Duomenų apie saugumą ir veiksmingumą vyresniems kaip 6 metų hipertenzija sergantiems vaikams ir paaugliams yra nedaug, o kitoms indikacijoms vartojimo vaikams ir paaugliams patirties nėra. Duomenų apie vaistinio preparato farmakokinetiką vyresnių kaip 2 mėnesių vaikų ir paauglių organizme yra mažai (žr. 4.2, 5.1 ir 5.2 skyrius). Enalaprilio nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams kitoms nei hipertenzija ligoms gydyti. Enalaprilio nerekomenduojama vartoti naujagimiams bei vaikams, kurių glomerulų filtracijos greitis yra < 30 ml/min./2, nes tokių duomenų nėra (žr. 4.2 skyrių). Nėštumo bei žindymo laikotarpis Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriais negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Žindymo laikotarpiu enalaprilio vartoti nerekomenduojama (žr. 4.6 ir 5.2 skyrius). Etniniai skirtumai Kaip ir kiti AKF inhibitoriai, enalaprilis juodaodžiams kraujospūdį mažina akivaizdžiai silpniau nei nejuodaodžiams, tikriausiai dėl to, kad hipertenzija sergančių juodaodžių kraujyje dažniau būna mažas renino kiekis.

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Pastebėtas nepageidaujamas enalaprilio poveikis išvardytas toliau. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Nedažnas: anemija, įskaitant aplazinę bei hemolizinę. Retas: neutropenija, hemoglobino kiekio ir hematokrito rodmenų sumažėjimas, trombocitopenija, agranulocitozė, kaulų čiulpų slopinimas, pancitopenija, limfadenopatija, autoimuninės ligos. Endokrininiai sutrikimai Dažnis nežinomas: sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS). Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Nedažnas: hipoglikemija (žr. 4.4 skyrių). Nervų sistemos ir psichikos sutrikimai Dažnas: galvos skausmas, depresija. Nedažnas: sumišimas, mieguistumas, nemiga, nervingumas, parestezija, galvos sukimasis (vertigo). Retas: nenormalūs sapnai, miego sutrikimas. Akių sutrikimai Labai dažnas: neryškus matymas. Širdies ir kraujagyslių sutrikimai Labai dažnas: svaigulys. Dažnas: hipotenzija (įskaitant ortostatinę), sinkopė, krūtinės skausmas, širdies ritmo sutrikimas, krūtinės angina, tachikardija. Nedažnas: ortostatinė hipotenzija, palpitacija, miokardo infarktas ar galvos smegenų kraujagyslių įvykis (insultas)*, galbūt antriniai dėl sunkios hipotenzijos didelės rizikos pacientams (žr. 4.4 skyrių). Dažnis nežinomas : Reynaud sindromas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Labai dažnas: kosulys. Dažnas: dusulys. Nedažnas: rinorėja, gerklės skausmas ir užkimimas, bronchų spazmas ar astma. Retas: plaučių infiltratai, rinitas, alerginis alveolitas ar eozinofilinė pneumonija. Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas: pykinimas. Dažnas: viduriavimas, pilvo skausmas, skonio pokytis. Nedažnas: žarnų nepraeinamumas, pankreatitas, vėmimas, dispepsija, vidurių užkietėjimas, anoreksija, skrandžio dirginimas, burnos džiūvimas, pepsinė opa. Retas: stomatitas ar aftinis išopėjimas, glositas. Labai retas: žarnų angioedema. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Retas: kepenų nepakankamumas, hepatitas (hepatoceliulinis arba cholestazinis), įskaitant nekrozinį, cholestazė (įskaitant geltą). Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažnas: išbėrimas, padidėjusio jautrumo reakcijos ar angioneurozinė edema (buvo angioneurozinės veido, galūnių, lūpų, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų edemos atvejų (žr. 4.4 skyrių). Nedažnas: sustiprėjęs prakaitavimas, niežėjimas, dilgėlinė, nuplikimas. Retas: daugiaformė eritema, Stevens-Johnson sindromas, eksfoliacinis dermatitas, toksinė epidermio nekrolizė, pūslinė, eritrodermija. Pastebėta simptomų komplekso, pasireiškiančio kai kuriais ar visais šiais simptomais: karščiavimu, serozitu, angitu, mialgija, miozitu, artralgija, artritu, teigiamu antinuklearinių antikūnų titru, padidėjusiu eritrocitų nusėdimo greičiu, eozinofilija bei leukocitoze, atvejų. Gali atsirasti išbėrimas, padidėti jautrumas šviesai, pasireikšti kitokių odos sutrikimų. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažnas: inkstų funkcijos sutrikimas, inkstų nepakankamumas, proteinurija. Retas: oligurija. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Nedažnas: impotencija. Retas: ginekomastija. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas: astenija. Dažnas: nuovargis. Nedažnas: raumenų mėšlungis, paraudimas, ūžesys, negalavimas, karščiavimas. Tyrimai Dažnas: hiperkalemija, kreatinino koncentracijos kraujo serume padidėjimas. Nedažnas: karbamido koncentracijos padidėjimas kraujyje, hiponatremija. Retas: kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas kraujyje, bilirubino koncentracijos padidėjimas kraujo serume. *Klinikinių tyrimų metu sutrikimo dažnis buvo panašus į dažnį placebo vartojusių tiriamųjų ir kontrolinėse aktyvaus gydymo grupėse. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).