Endoxan

Gydymas vien Endoxan (monoterapija) arba kartu su kitais chemoterapijos preparatais (kombinuotoji chemoterapija): - leukemijos (ūminės ar lėtinės limfoidinės leukemijos arba mieloidinės leukemijos), piktybinės limfomos (Hodžkino limfomos, ne Hodžkino limfomos, plazmocitomos); - metastazavusių arba nemetastazavusių piktybinių auglių: kiaušidžių, sėklidžių, krūties, smulkialąstelinio plaučių vėžio, neuroblastomos, Ewing sarkomos, vaikų rabdomiosarkomos; - progresuojančios autoimuninės ligos (reumatoidinio artrito, psoriazinės artropatijos, sisteminės raudonosios vilkligės, sklerodermijos, sisteminio vaskulito pasireiškiančio nefroziniu sindromu, kai kurių glomerulonefrito formų pasireiškiančių nefroziniu sindromu, generalizuotos miastenijos, autoimuninės hemolizinės anemijos, šalčio agliutininų sukeltos ligos, Vėgenerio (Wegener) granuliomatozės). - persodinant organus, vaistinio preparato vartojama imuninei reakcijai slopinti. - osteosarkomos gydymui kartu su kitais chemoterapijos preparatais (kombinuotoji chemoterapija ); - kondicionavimui prieš alogeninę kaulų čiulpų transplantaciją esant: sunkiai aplastinei anemijai, ūminei mieloidinei ar limfoblastinei leukemijai, lėtinei mieloidinei leukemijai.

Vaistiniai preparatai Endoxan milteliai injekciniam tirpalui skirti injekuoti. Endoxan turi skirti tik gydytojas, turintis patirties taikant chemoterapiją vėžiui gydyti. Endoxan galima skirti tik tais atvejais, kai yra sąlygos nuolat sekti klinikinius, biocheminius ir hematologinius parametrus prieš preparato vartojimą, jį vartojant ir po pavartojimo ir tik vadovaujant specialistui onkologui. Dozavimas Dozavimas turi būti individualus. Dozės ir gydymo trukmė ir (arba) gydymo intervalai priklauso nuo terapinių indikacijų, kombinuotos terapijos schemos, bendros paciento sveikatos būklės ir organų funkcionavimo, taip pat nuo laboratorinių tyrimų rezultatų (ypač sekant kraujo ląstelių kiekį). Gydant kartu su kitais panašaus toksiškumo citostatikais, gali reikėti sumažinti dozę arba pailginti pertraukas tarp gydymo tokiais vaistais. Norint sumažinti mielosupresines komplikacijas ir (arba) palengvinti numatomos dozės skyrimą, gali būti nuspręsta skirti kraujo gamybą stimuliuojančių vaistų (kolonijas stimuliuojančių faktorių ir eritrocitų gamybą stimuliuojančių vaistų). Vartojant preparatą arba iš karto po vartojimo būtina išgerti pakankamą kiekį skysčių arba skysčių skirti infuzijos būdu, siekiant paskatinti diurezę, kad būtų sumažinta toksinio poveikio šlapimo takams rizika. Dėl to Endoxan reikia vartoti rytą; žr. 4.4 skyrių. Vaikų populiacija Endoxan saugumas ir veiksmingumas vaikams neištirti. Vaikams Endoxan buvo skiriama. Pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, kurios būtų specifinės šiai pacientų grupei, nebuvo gauta. Senyviems pacientams Senyvo amžiaus pacientams reikia stebėti toksinį poveikį ir koreguoti dozę, nes šiai pacientų grupei dažniau diagnozuojama kepenų, inkstų, širdies arba kitų organų funkcijos susilpnėjimas, taip pat senyvi žmonės dažniau serga kitomis susijusiomis ligomis arba yra gydomi kitais vaistais. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, o ypač sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, sumažėjęs išsiskyrimas per inkstus gali sukelti ciklofosfamido ir jo metabolitų kiekio kraujo plazmoje padidėjimą. Tai gali sukelti toksiškumo padidėjimo riziką, todėl reikia į tai atsižvelgti parenkant dozę inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams. Ciklofosfamidą ir jo metabolitus galima pašalinti dializės būdu, nors klirensas gali būti skirtingas, priklausomai nuo to, kokia dializės sistema yra naudojama. Pacientams, kuriems taikytina dializė, būtina paskirti tinkamą intervalą tarp Endoxan suleidimo ir dializės; žr. 4.4 skyrių Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Esant sunkiam kepenų nepakankamumui, gali sumažėti ciklofosfamido aktyvumas. Tai gali pakeisti gydymo Endoxan efektyvumą, todėl reikia į tai atsižvelgti parenkant dozę bei vertinant atsaką į parinktą dozę. Vartojimo metodas Ciklofosfamidas neveikia, kol jo nesuaktyvina kepenų fermentai. Vis dėlto, kaip ir vartojant kitus citotoksinius preparatus, patartina, kad jį atskiestų apmokytas personalas tam skirtoje vietoje. Ruošiantieji preparatą turi mūvėti apsaugines pirštines. Reikia saugotis, kad medžiagos nepatektų į akis. Dirbti su medžiaga neturėtų nėščios arba krūtimi maitinančios moterys. Parenterinis vartojimas Prieš vartojimą preparatą būtina vizualiai patikrinti (kiek leidžia tirpalas ir talpyklė), kad nebūtų matomų dalelių arba spalvos pokyčių. Vartoti į veną geriausia būtų infuzijos būdu. Norint sumažinti galimų nepageidaujamų reakcijų (pvz., veido tinimo, galvos skausmo, nosies užgulimo, deginimo galvos odos srityje) riziką, kuri yra didesnė esant didesniam suleidimo greičiui, Endoxan reikia injekuoti arba infuzuoti labai lėtai. Infuzijos trukmė taip pat turi būti atitinkama, priklausomai nuo infuzijai naudojamo vaistą pernešančio skysčio tūrio ir tipo.

Čia ir kituose skyriuose aprašyti rizikos faktoriai, priskiriami ciklofosfamido toksiškumui ir jo pasekmėms, gali tapti kontraindikacijomis, jei ciklofosfamidas nėra vartojamas gyvybei pavojingoms būsenoms gydyti. Tokiais atvejais reikia individualiai įvertinti rizikos ir tikėtinos naudos santykį. Įspėjimai Mielosupresija, imunosupresija, infekcijos Gydymas ciklofosfamidu gali sukelti mielosupresiją ir reikšmingą imuninės sistemos atsako slopinimą. Ciklofosfamido sukelta mielosupresija gali būti leukopenijos, neutropenijos, trombocitopenijos (susijusios su padidėjusia kraujavimo reiškinių rizika) ir anemijos priežastis. Dėl sunkios imunosupresijos buvo sunkių, kartais mirtinų infekcijų atvejų. Buvo gauta pranešimų apie sepsio ir septinio šoko atvejus. Gauta pranešimų apie infekcijas, susijusias su ciklofosfamido vartojimu, pavyzdžiui, pneumonijos, taip pat kitų bakterinės, grybelinės, virusinės, protozojų (pirmuonių) ir parazitinės kilmės infekcijų atvejus. Gali atsinaujinti esančios latentinės infekcijos. Buvo gauta pranešimų apie įvairių bakterinių, grybelinių, virusinių, protozojų ir parazitinių infekcijų atsinaujinimą. Infekcijas būtina atitinkamai gydyti. Gydančiojo gydytojo nuožiūra kai kuriais neutropenijos atvejais gali būti skiriamos priešmikrobinės profilaktikos priemonės. Neutropeninio karščiavimo atvejais būtina skirti antibiotikų ir (arba) antimikozinių vaistų. Pacientams, kuriems yra sunkus kaulų čiulpų funkcijos nepakankamumas, bei pacientams, kuriems yra sunki imunosupresija, ciklofosfamido reikia skirti atsargiai arbo jo visai neskirti. Jei tai nėra būtina, ciklofosfamido neskiriama pacientams, kurių leukocitų skaičius yra mažesnis nei 2,5x109/l (2500 ląstelių / mm3 ir (arba) trombocitų skaičius yra mažesnis nei 50x109/l (50000 plokštelių / mm3). Gydymo ciklofosfamidu negalima taikyti, jis turi būti nutrauktas arba dozė turi būti mažinama pacientams, kuriems nustatyta sunki infekcija arba jei tokia infekcija išsivysto. Didinant ciklofosfamido dozes, periferinių kraujo ląstelių ir trombocitų skaičiaus mažėjimas ir atsinaujinimo laikas gali ilgėti. Žymiausias leukocitų ir trombocitų skaičiaus sumažėjimas paprastai pasiekiamas per 1–2 gydymo savaites. Kaulų čiulpai atsinaujina palyginti greitai, o periferinių kraujo ląstelių skaičius normalizuojasi po maždaug 20 dienų. Sunki mielosupresija yra ypač tikėtina tiems pacientams, kurie jau buvo gydyti arba tuo pačiu metu yra gydomi taikant chemoterapiją ir (arba) švitinimo terapiją. Gydymo metu reikia atidžiai stebėti visų pacientų hematologinius rodmenis: leukocitų skaičių reikia išmatuoti prieš kiekvieną preparato vartojimą ir reguliariai matuoti vartojimo metu (kas 5–7 dienas pradedant gydymą ir kas antrą dieną, jei leukocitų skaičius sumažėja daugiau nei 3x5x109/l (3000 ląstelių / mm3); trombocitų skaičių ir hemoglobino kiekį reikia nustatyti prieš kiekvieną preparato vartojimą ir atitinkamais intervalais po preparato vartojimo. Toksinis poveikis šlapimo takams ir inkstams Gydant ciklofosfamidu, buvo gauta pranešimų apie hemoraginio cistito, pielito, uretrito ir hematurijos atvejus. Gali išsivystyti šlapimo pūslės opos / nekrozė, fibrozė / susitraukimas ir antrinis vėžys. Atsiradus toksiniam poveikiui šlapimo takams, gali reikėti nutraukti gydymą. Dėl atsiradusios fibrozės, kraujavimo arba pasireiškus antrinei piktybinei ligai, gali reikėti taikyti cistektomiją. Buvo gauta pranešimų apie mirtinus atvejus, susijusius su toksiniu poveikiu šlapimo takams. Toksinis poveikis šlapimo takams gali atsirasti, kai Endoxan vartojamas trumpą ar ilgą laiką. Buvo gauta pranešimų apie hemoraginio cistito atvejus, atsiradusius po vienkartinės ciklofosfamido dozės skyrimo. Taikytas arba kartu taikomas gydymas švitinimu arba gydymas busulfanu gali padidinti Endoxan sukeliamo hemoraginio cistito riziką. Apskritai cistitas iš pradžių būna ne bakterinės kilmės. Antrinė bakterinė kolonizacija gali būti vėliau. Prieš pradedant gydymą būtina įsitikinti, kad nėra šlapimo takų pažeidimų, arba juos išgydyti, jei tokių yra; žr. 4.3 skyrių. Šlapimo nuosėdas reikia nuolat tikrinti dėl eritrocitų bei kitų urotoksinių / nefrotoksinių požymių. Endoxan reikia skirti atsargiai, jei iš viso galima skirti visiems pacientams, kuriems diagnozuotos aktyvios šlapimo takų infekcijos. Tinkamas gydymas preparatu mesna ir (arba) stipria hidracija, kad būtų skatinama diurezė, gali labai sumažinti toksinio poveikio šlapimo pūslei dažnumą ir sunkumą. Svarbu įsitikinti, kad pacientai reguliariai ištuština šlapimo pūslę. Hematurija paprastai praeina per keletą dienų, nutraukus gydymą ciklofosfamidu, tačiau ji gali ir išlikti. Gydymą ciklofosfamidu būtina nutraukti sunkaus hemoraginio cistito atvejais. Ciklofosfamido vartojimas taip pat buvo susijęs su nefrotoksiškumo atvejais, įskaitant inkstų kanalėlių nekrozę. Vartojant ciklofosfamidą, buvo gauta pranešimų apie hiponatremijos atvejus, susijusius su padidėjusiu bendru vandens kiekiu organizme ir sindromu, panašiu į antidiuretinio hormono nepakankamumo sindromą (SIADH – ang. syndrome of inappropriate antidiuretic hormone). Kardiotoksiškumas, skyrimas pacientams, sergantiems širdies liga Buvo gauta pranešimų, kad, taikant gydymą ciklofosfamidu, pasireiškė miokarditas ir mioperikarditas, su kuriais dar gali pasireikšti žymus kraujo išsiliejimas į perikardo ertmę bei širdies tamponada, o tai gali sukelti sunkų, kartais mirtiną ūminį širdies nepakankamumą. Histopatologiniai tyrimai, visų pirma, parodė hemoraginio miokardito požymius. Kaip antriniai požymiai po hemoraginio miokardito ir miokardo nekrozės pasireiškė prieširdinės pertvaros ar aortos perforacija (hemoperikardiumas). Buvo gautas pranešimas, kad ūminis toksinis poveikis širdžiai pasireiškė po vienkartinės ciklofosfamido dozės, mažesnės nei 2 mg/kg. Buvo gauta pranešimų, kad po gydymo kursų, kai buvo vartojamas ciklofosfamidas, pacientams pasireiškė supraventrikulinė aritmija (įskaitant prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą), taip pat skilvelinė aritmija (įskaitant sunkų QT intervalo pailgėjimą, susijusi su skilveline tachiaritmija) su kitais kardiotoksiškumo požymiais arba be jų. Ciklofosfamido kardiotoksiškumo rizika gali padidėti, pavyzdžiui, skiriant dideles dozes vyresnio amžiaus pacientams bei pacientams, kuriems prieš tai buvo taikoma švitinimo terapija širdies srityje, ir (arba) pacientams, kurie anksčiau arba tuo pačiu metu buvo gydomi kitais kardiotoksiškais vaistais; žr. 4.5 skyrių. Ypatingų atsargumo priemonių reikia pacientams, kuriems yra nustatyta kardiotoksiškumo rizikos faktorių, ir pacientams, kurie serga širdies liga. Toksinis poveikis plaučiams Buvo gauta pranešimų, kad po gydymo ciklofosfamidu pasireiškė pneumonitas ir plaučių fibrozė. Taip pat buvo gauta pranešimų apie plaučių venų okliuzinę ligą ir kitokius toksinio poveikio plaučiams reiškinius. Buvo gauta pranešimų apie toksinį poveikį plaučiams, kuris sukėlė kvėpavimo nepakankamumą. Kadangi toksinio poveikio plaučiams reiškiniai, susiję su ciklofosfamido vartojimu, yra reti, prognozuoti poveikį pacientams yra sunku. Vėlyvas pneumonito pasireiškimas (vėliau nei po 6 mėnesių, kai buvo pradėtas vartoti ciklofosfamidas) labiau susijęs su ypatingai dideliu mirtingumu. Pneumonitas gali išsivystyti net po kelerių metų po gydymo ciklofosfamidu. Buvo pranešta, kad ūmus toksinis poveikis plaučiams pasireiškė po vienkartinės ciklofosfamido dozės skyrimo. Antrinės piktybinės ligos Gydymas ciklofosfamidu, kaip ir visais kitais citotoksiniais vaistais, sukelia antrinių auglių atsiradimo bei jų pirmtakų kaip vėlyvos pasekmės atsiradimo riziką. Šlapimo takų vėžio rizika, kaip ir mielodisplastinių pakitimų rizika, iš dalies progresuojanti į ūmią leukemiją, padidėja. Kitos piktybinės ligos, apie kurias buvo gauta pranešimų gydant ciklofosfamiduarba taikant gydymo kursą keliais vaistiniais preparatais, įskaitant ciklofosfamidą, yra limfoma, skydliaukės vėžys ir sarkomos. Kai kuriais atvejais antrinės piktybinės ligos išsivystė po kelerių metų, kai gydymas ciklofosfamidujau buvo nutrauktas. Buvo gauta pranešimų apie piktybines ligas po ciklofosfamido ekspozicijos gimdoje. Šlapimo pūslės vėžio riziką galima labai sumažinti taikant hemoraginio cistito prevenciją. Kepenų venų okliuzinė liga Buvo gauta pranešimų, kad pacientams, kuriems buvo skiriamas ciklofosfamidas, pasireiškė kepenų venų okliuzinė liga (KVOL). Nustatyta, kad citoredukcinis režimas, ruošiantis kaulų čiulpų transplantacijai, kurio metu gydoma ciklofosfamidu, kartu taikant viso organizmo radioterapiją, busulfanas ir kiti vaistai yra didžiausi kepenų venų okliuzinės ligos (KVOL) atsiradimo rizikos faktoriai. Po citoredukcinio gydymo klinikiniai sindromai paprastai išsivysto praėjus 1–2 savaitėms po transplantacijos ir pasireiškia staigiu svorio didėjimu, skausminga hepatomegalija, patologine skysčio sankaupa pilvo ertmėje bei hiperbilirubinemija / gelta. Be to, buvo gauta pranešimų, kad kepenų venų okliuzinė liga (KVOL) palaipsniui išsivystė pacientams, kuriems ilgą laiką buvo skiriamos mažos imuninę sistemą slopinančios ciklofosfamidodozės. Kaip kepenų venų okliuzinės ligos (KVOL) komplikacijos gali išsivystyti hepatorenalinis sindromas ir daugelio organų nepakankamumas. Buvo pranešta apie mirtiną kepenų venų okliuzinės ligos (KVOL), susijusios su ciklofosfamido vartojimu, atvejį. Rizikos faktoriai, kad pacientas gali būti linkęs susirgti kepenų venų okliuzine liga (KVOL), kai taikomas citoredukcinis gydymas didelėmis dozėmis, yra tokie: – jau esantys kepenų funkcijos sutrikimai; – anksčiau taikyta švitinimo terapija pilvo srityje; – neįgalumas. Genotoksiškumas Ciklofosfamidas yra genotoksiškas ir mutageniškas tiek somatinėms, tiek ir vyriškos ar moteriškos lyties embriono ląstelėms. Dėl šios priežasties moterys neturi pastoti, o vyrai neturi apvaisinti moters gydymo ciklofosfamidu metu. Vyrai neturi apvaisinti moters, kol nepraėjo iki 6 mėnesių po gydymo pabaigos. Tyrimų su gyvūnais duomenys rodo, kad poveikis oocitams folikulų vystymosi laikotarpiu gali sukelti implantacijos ir nėštumo, užsibaigiančio gyvo naujagimio gimimu, atvejų sumažėjimą, padidinti apsigimimų riziką. Į tokį poveikį būtina atsižvelgti, jei po gydymo ciklofosfamidu nutraukimo planuojamas apvaisinimas ar nėštumas. Tiksli folikulų vystymosi trukmė žmonėms nėra žinoma, tačiau ji gali būti ilgesnė nei 12 mėnesių. Lytiškai aktyvios moterys ir vyrai tokiu laikotarpiu turi naudoti veiksmingas kontraceptines priemones. Taip pat žr. 4.6 skyrių. Poveikis vaisingumui Ciklofosfamidas sutrikdo oogenezę ir spermatogenezę. Abiem lytims tai gali sukelti nevaisingumą. Panašu, kad nevaisingumo išsivystymas priklauso nuo ciklofosfamido dozės, gydymo trukmės, lytinių liaukų funkcinės būsenos gydymo metu. Ciklofosfamido sukeltas nevaisingumas kai kuriems pacientams išnyksta. Moteriškos lyties pacientės Amenorėja, praeinanti arba nuolatinė, susijusi su sumažėjusiu estrogenų ir padidėjusiu gonadotropino išsiskyrimu, išsivysto didelei daliai ciklofosfamidu gydytų moterų. Amenorėja, ypač vyresnio amžiaus moterims, gali būti nuolatinė. Taip pat buvo gauta pranešimų apie oligomenorėjos, susijusios su gydymu ciklofosfamidu, atvejus. Mergaitėms, kurios brendimo laikotarpiu buvo gydytos ciklofosfamidu, paprastai antriniai lytiniai požymiai išsivysto normaliai bei atsiranda reguliarios mėnesinės. Mergaitės, kurios brendimo laikotarpiu buvo gydytos ciklofosfamidu, vėliau pastodavo. Mergaitėms, kurioms po gydymo ciklofosfamidu kiaušidžių funkcija išliko nepakitusi, yra didesnė priešlaikinės menopauzės tikimybė (mėnesinių pasibaigimas nesulaukus 40 metų). Vyriškos lyties pacientai Vyrams, kurie buvo gydyti ciklofosfamidu, gali išsivystyti oligospermija arba azoospermija. Tai yra paprastai susiję su padidėjusia gonadotropino ir normalia testosterono sekrecija. Seksualinis pajėgumas ir lytinis potraukis tokiems pacientams paprastai išlieka nepakitęs. Berniukams, kurie brendimo laikotarpiu buvo gydyti ciklofosfamidu, antriniai lytiniai požymiai išsivysto normaliai, tačiau šiems pacientams gali pasireikšti oligospermija arba azoospermija. Gali atsirasti tam tikro lygio sėklidžių atrofija. Ciklofosfamido sukelta azoospermija kai kuriems pacientams pagydoma, nors išgijimas galimas tik praėjus keleriems metams po gydymo nutraukimo. Vyrai, kuriems gydymo ciklofosfamidu metu buvo išsivystęs laikinas nevaisingumas, vėliau galėjo apvaisinti moterį. Anafilaksinės reakcijos, kryžminis jautrumas su kitais priešvėžiniais vaistais Buvo gauta pranešimų apie anafilaksines reakcijas, įskaitant mirtinas, susijusias su ciklofosfamido vartojimu. Buvo gauta pranešimų apie galimą kryžminį jautrumą su kitais priešvėžiniais vaistais. Žaizdų gijimo sutrikimai Ciklofosfamidas gali trikdyti normalų žaizdų gijimą. Atsargumo priemonės Alopecija Gauta pranešimų apie alopecijos atvejus ir jie gali pasitaikyti kur kas dažniau, kai dozės yra didinamos. Alopecija gali progresuoti iki nuplikimo. Galima tikėtis, kad po gydymo šiuo vaistu plaukai ataugs ar netgi ataugs dar ir gydymo metu, tačiau jie gali būti kitokie pagal savo sandarą ir spalvą. Pykinimas ir vėmimas Endoxan vartojimas gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Reikia laikytis esamų rekomendacijų dėl antiemetinių vaistų skyrimo pykinimo ir vėmimo prevencijai ir siekiant šiuos reiškinius palengvinti. Alkoholio vartojimas gali padidinti Endoxan sukeliamą vėmimą ir pykinimą Stomatitas Ciklofosfamido vartojimas gali sukelti stomatitą (burnos gleivinės uždegimą). Reikia laikytis esamų rekomendacijų dėl priemonių stomatito prevencijai ir palengvinimui. Jei injekuojant vaistą nepataikoma į veną Ciklofosfamido citostatinis poveikis pasireiškia po jo aktyvinimo, kuris paprastai įvyksta kepenyse. Taigi audinių pažeidimo rizika, jei vaisto atsitiktinai yra injekuojama nepataikius į veną, yra maža. Atsitiktinės Endoxan infuzijos, nepataikius į veną, atveju reikia nedelsiant sustabdyti infuziją, nesuvartoto Endoxan tirpalo vamzdelis turi būti ištrauktas bei imtasi kitų atitinkamų priemonių. Vartojimas pacientams, kuriems nustatytas inkstų nepakankamumas Pacientams, kuriems nustatytas inkstų nepakankamumas, o ypač pacientams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas, sumažėjęs šalinimas per inkstus gali padidinti Endoxan ir jo metabolitų kiekį kraujo plazmoje. Tai gali padidinti toksinį poveikį, todėl tokiems pacientams reikia nustatyti dozę. Taip pat žr. 4.2 skyrių. Vartojimas pacientams, kuriems nustatytas kepenų nepakankamumas Sunkus kepenų nepakankamumas gali būti susijęs su sumažėjusia ciklofosfamido aktyvacija. Tai gali keisti gydymo Endoxan veiksmingumą, todėl reikalinga apsvarstyti dozės parinkimą bei parinktos dozės atsako interpretavimą. Vartojimas pacientams, kuriems atlikta antinksčių šalinimo operacija Kai patiriamas toksinio poveikio stresas dėl citostatinių vaistų, įskaitant Endoxan, pacientams, kuriems nustatytas antinksčių funkcijos nepakankamumas, gali reikėti skirti kortikoidų pakaitalų dozę.

Duomenys apie nepageidaujamas reakcijas, gauti iš klinikinių tyrimų Nepageidaujamų Endoxan reakcijų sąrašas šiame dokumente yra grindžiamas duomenimis, gautais po vaisto platinimo rinkoje pradžios (žr. toliau). Nepageidaujamos reakcijos, stebėtos po vaisto platinimo rinkoje pradžios Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas pagal toliau nurodytą skalę: labai dažnas (≥1/10); dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai retas (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Nepageidaujamos reakcijos | Nepageidaujamos reakcijos | Nepageidaujamos reakcijos Organų sistemų klasės | Rekomenduojamas MedDRA terminas | Dažnis Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos Pneumonija Sepsis Septinis šokas | Dažnai Nedažnai Nedažnai Labai retai Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (įskaitant cistas ir polipus) | Ūminė mieloidinė leukemija Ūminė promielocitinė leukemija Mielodisplazinis sindromas Antriniai navikai Šlapimo pūslės vėžys Šlapimtakių vėžys Naviko lizės sindromas Buvusio piktybinio auglio progresavimas Ne Hodžkino limfoma Sarkoma Inkstų ląstelių karcinoma Inksto geldelės vėžys Skydliaukės vėžys Kancerogeninis poveikis vaisiui | Retai Retai Retai Retai Retai Retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Mielosupresija Leukopenija Neutropenija Neutropeninis karščiavimas Trombocitopenija Anemija Diseminuota intravaskulinė koaguliacija Hemolizinis ureminis sindromas Pancitopenija Agranulocitozė, Granulocitopenija Limfopenija Hemoglobino kiekio sumažėjimas | Labai dažnai Labai dažnai Labai dažnai Dažnai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos slopinimas Anafilaksinės / anafilaktoidinės reakcijos Padidėjusio jautrumo reakcijos Anafilaksinis šokas | Labai dažnai Nedažnai Nedažnai Labai retai Endokrininiai sutrikimai | Ovuliacijos sutrikimai Sumažėjęs moteriškų lytinių hormonų kiekis Negrįžtamieji ovuliacijos sutrikimai Nepakankamos antidiuretinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH) Intoksikacija vandeniu | Nedažnai Nedažnai Retai Labai retai Dažnis nežinomas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija Hiponatremija Skysčių sulaikymas Dehidracija Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje Sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje | Nedažnai Labai retai Labai retai Retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Psichikos sutrikimai | Konfūzija | Labai retai Nervų sistemos sutrikimai | Periferinė neuropatija Polineuropatija Neuralgija Konvulsijos Disgeuzija Hipogeuzija Svaigulys Hepatinė encefalopatija Parestezija Grįžtamasis užpakalinės leukoencefalopatijos sindromas Mielopatija Dizestezija Hipestezija Drebulys Parosmija Encefalopatija | Nedažnai Nedažnai Nedažnai Retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Akies sutrikimai | Neryškus matymas Regėjimo sutrikimai Konjunktyvitas *Akies edema Padidėjęs ašarojimas | Retai Labai retai Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Ausies ir labirintų sutrikimai | Kurtumas Sutrikusi klausa Tinnitus (ūžesys) | Nedažnai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Širdies sutrikimai | Širdies sustojimas Skilvelinė aritmija Aritmija Skilvelių virpėjimas Krūtinės angina Skilvelinė tahikardija Kardiogeninis šokas Skysčio susikaupimas perikardo ertmėje Miokardinė hemoragija Miokardo infarktas **Širdies nepakankamumas Kairiojo skilvelio nepakankamumas Kardiomiopatija Miokarditas Perikarditas Prieširdžių virpėjimas Supraventrikulinė aritmija Bradikardija Tahikardija Palpitacija Pailgėjęs QT intervalas kardiogramoje Sumažėjęs kraujo išstūmimas | Labai retai Retai Retai Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Labai retai Nedažnai Dažnis nežinomas Nedažnai Nedažnai Labai retai Labai retai Retai Dažnis nežinomas Nedažnai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Kraujagyslių sutrikimai | Kraujavimas Tromboembolija Plaučių embolija Venų trombozė Vaskulitas Periferinė išemija Hipertenzija Hipotenzija Kraujo suplūdimas į veidą ir kaklą | Retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Kvėpavimo takų, bronchų ir tarpuplaučio sutrikimai | Plaučių venų okliuzinė liga Ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas Lėtinė plaučių audinio fibrozė Obliteracinis bronchiolitas Pneumonija, kuriai gyjant susidaro eksudatas ir randai Alerginis alveolitas Pneumonitas Plaučių edema Skysčio susikaupimas pleuros ertmėje Bronchospazmai Dispnėja Hipoksija Kosulys Nespecifiniai plaučių sutrikimai Nosies gleivinės paburkimas Nosies diskomfortas Burnos ir ryklės skausmas Nosies gleivinės uždegimas - sloga Čiaudulys | Dažnis nežinomas Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Virškinimo trakto sutrikimai | Hemoraginis enterokolitas Skrandžio ir žarnyno hemoragija Ūminis pankreatitas Kolitas Enteritas Aklosios žarnos uždegimas Ascitas Gleivinės išopėjimas Stomatitas Viduriavimas Vėmimas Vidurių užkietėjimas Pykinimas Pilvo skausmas Diskomfortas pilvo srityje Paausinės liaukos uždegimas | Labai retai Dažnis nežinomas Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Kepenų ir tulžies sutrikimai | Kepenų funkcijos sutrikimai Hepatitas Kepenų venų okliuzinė liga Virusinio hepatito suaktyvėjimas Hepatomegalija Gelta Cholestazinis hepatitas Citolizinis hepatitas Cholestazė Hepatotoksiškumas su kepenų funkcijos nepakankamumu Padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje Nenormali kepenų funkcija Kepenų fermentų (aspartataminotransferazės, alaninaminotransferazės) Šarminės fosfatzės, gammaglutamiltransferazės) aktyvumo padidėjimas | Retai Retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Alopecija Nuplikimas Bėrimas Dermatitas Stivenso ir Džonsono sindromas Toksinė epidermio nekrozė Sunkios odos reakcijos Delnų, nagų ir padų pigmentacijos pokyčiai Eritema švitintose vietose Toksinis odos išbėrimas Niežėjimas (pruritus, įskaitant uždegiminį niežėjimą) Daugiaformė eritema Plaštakos ir pėdos eritrodizestezijos sindromas Dilgėlinė Pūslių atsiradimas Eritema Veido tinimas Hiperhidrozė | Labai dažnai Nedažnai Retai Retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė Mėšlungis Skleroderma Raumenų spazmai Mialgija Artralgija | Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Cistitas Mikrohematurija Hemoraginis cistitas Makrohematurija Suburetralinis kraujavimas Šlapimo pūslės sienelės edema Intersticinis uždegimas, fibrozė ir šlapimo pūslės sklerozė Inkstų nepakankamumas Inkstų funkcijos sutrikimas Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje Inkstų kanalėlių nekrozė Inkstų kanalėlių sutrikimas Toksinė nefropatija Hemoraginis uretritas Opinis cistitas Šlapimo pūslės susitraukimas Inkstų necukrinis diabetas Pakitusios šlapimo pūslės epitelio ląstelės Šlapalo kiekio padidėjimas kraujyje | Labai dažnai Labai dažnai Dažnai Dažnai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Nėštumas, pogimdyvinė ir perinatalinė būsenos | Priešlaikinis gimdymas | Dažnis nežinomas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Spermatogenezės sutrikimas Ovuliacijos sutrikimas *** Amenorėja ***Azoospermija ***Oligospermija Nevaisingumas Kiaušidžių funkcijos nepakankamumas Oligomenorėja Sėklidžių atrofija Sumažėjęs estrogeno kiekis kraujyje Padidėjęs gonadotropino kiekis kraujyje | Dažnai Nedažnai Retai Retai Retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Apsigimimai, šeimos ir genetiniai sutrikimai | Vaisiaus mirtis gimdoje Vaisiaus apsigimimas Vaisiaus augimo sulėtėjimas Toksinis poveikis vaisiui | Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas Šaltkrėtis Astenija Nuovargis Bendras negalavimas Gleivinių uždegimas Krūtinės skausmas Galvos skausmas Skausmas Dauginis organų nepakankamumas Reakcijos injekcijos / infuzijos vietoje (trombozė, nekrozė, flebitas, uždegimas, skausmas, tinimas, eritema) Pireksija Edema Į gripą panašus susirgimas | Labai dažnai Dažnai Dažnai Dažnai Dažnai Dažnai Retai Labai retai Labai retai Labai retai Labai retai Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Tyrimai | Laktatdehidrogenazės aktyvumo kraujyje padidėjimas C-reaktyvaus baltymo padaugėjimas EKG pakitimai Sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija Svorio didėjimas | Nedažnai Nedažnai Nedažnai Nedažnai Labai retai * stebėta kartu su padidėjusiu jautrumu ** įskaitant mirtinus atvejus *** nuolatinis Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.