Escitalopram Actavis

Dozavimas Didesnių negu 20 mg paros dozių saugumas neįrodytas. Didžiosios depresijos epizodas Įprastinė dozė yra 10 mg kartą per parą. Priklausomai nuo individualios paciento organizmo reakcijos į vaistinį preparatą paros dozę galima didinti iki didžiausios, t. y. 20 mg. Paprastai antidepresinis poveikis pasireiškia po 2 – 4 gydymo savaičių. Simptomams išnykus, reikia gydyti dar bent 6 mėn., kad atsakas sustiprėtų. Panikos sutrikimas su agorafobija ar be jos Pirmąją gydymo savaitę rekomenduojama pradinė paros dozė yra 5 mg. Po to ją reikia didinti iki 10 mg per parą. Vėliau paros dozę galima didinti iki didžiausios, t. y. 20 mg, atsižvelgiant į individualią paciento organizmo reakciją į vaistinį preparatą. Veiksmingumas būna didžiausias maždaug po trijų gydymo mėnesių. Gydyti reikia kelis mėnesius. Socialinio nerimo sutrikimas Įprastinė dozė yra 10 mg kartą per parą. Kad simptomai palengvėtų, paprastai reikia gydyti 2 - 4 savaites. Po to paros dozę, atsižvelgiant į individualią paciento organizmo reakciją į vaistinį preparatą, galima mažinti iki 5 mg arba didinti iki didžiausios, t. y. 20 mg. Socialinio nerimo sutrikimas yra lėtinė liga, kurią rekomenduojama gydyti 12 savaičių, kad atsakas sustiprėtų. Pacientams, kurie į vaistinį preparatą reagavo, buvo taikytas ilgalaikis 6 mėnesių gydymas ir atsižvelgiant į atskirus pacientus, galima manyti, kad jis apsaugo nuo atkryčio. Reikia reguliariais intervalais iš naujo įvertinti gydymo naudą. Socialinio nerimo sutrikimas yra gerai apibrėžtas specifinio sutrikimo diagnozės terminas, kurio negalima painioti su pernelyg dideliu drovumu. Gydyti vaistiniais preparatais reikia tik tuo atveju, jeigu sutrikimas reikšmingai trukdo profesinei arba socialinei veiklai. Šio gydymo būdo, palyginti su psichoterapija, vieta nenustatyta. Gydymas vaistiniais preparatais yra bendro gydymo plano dalis. Generalizuotas nerimo sutrikimas Pradinė dozė – 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią ligonio organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės. Ligoniai, kurių organizmas reagavo į gydymą, dalyvavo ilgalaikio gydymo tyrime ir mažiausiai 6 mėnesius vartojo 20 mg per parą dozę. Reikia reguliariai įvertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių). Obsesinis-kompulsinis sutrikimas Pradinė dozė – 10 mg kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią paciento organizmo reakciją, paros dozę galima padidinti iki didžiausios, t. y. 20 mg. Kadangi obsesinis-kompulsinis sutrikimas yra lėtinė liga, todėl pacientą reikia gydyti pakankamą laikotarpį, kad būtų užtikrintas simptomų išnykimas. Reikia reguliariai iš naujo įvertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių). Senyviems (> 65 metų) pacientams Pradinė dozė 5 mg kartą per parą. Priklausomai nuo individualaus pacientų atsako paros dozę galima didinti iki 10 mg (žr. 5.2 skyrių). Escitalopramo veiksmingumas senyviems pacientams, kuriems yra socialinio nerimo sutrikimas, netirtas. Vaikų populiacija Escitalopram Actavis vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams vartoti negalima (žr. 4.4 skyrių). Inkstų funkcijos sutrikimas Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozavimo keisti nebūtina. Pacientus, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min.), reikia gydyti atsargiai (žr. 5.2 skyrių). Kepenų funkcijos sutrikimas Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, pirmas dvi gydymo savaites rekomenduojama paros dozė yra 5 mg. Atsižvelgiant į individualią paciento reakciją į vaistinį preparatą, paros dozę galima padidinti iki 10 mg. Pacientus, kurių kepenų funkcija labai susilpnėjusi, rekomenduojama gydyti atsargiai ir itin atsargiai didinti dozę (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių organizme CYP2C19 vykdomas metabolizmas yra silpnas Pacientams, kurių organizme CYP2C19 vykdomas metabolizmas yra silpnas, pirmas dvi gydymo savaites rekomenduojama paros dozė yra 5 mg. Atsižvelgiant į individualią paciento reakciją į vaistinį preparatą, paros dozę galima padidinti iki 10 mg (žr. 5.2 skyrių). Simptomai, pastebėti nutraukus gydymą Reikia vengti gydymą nutraukti staiga. Prieš baigiant gydyti escitalopramu, reikia mažiausiai 1 - 2 savaites palaipsniui mažinti dozę, kad sumažėtų nutraukimo simptomų pasireiškimo rizika (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu sumažinus dozę ar nutraukus gydymą atsiranda netoleruojamų simptomų, galima gydyti ankščiau vartota doze. Po to gydytojas dozę vėl gali mažinti, tačiau dar laipsniškiau. Vartojimo metodas Escitalopram Actavis vartojamas vieną kartą per parą ir gali būti vartojamas valgant arba nevalgius.

Žemiau nurodyti specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės liečia selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) grupę. Vaikų populiacija Escitalopram Actavis negalima vartoti vaikų populiacijos pacientams. Klinikinių tyrimų metu su savižudybe susijusi elgsena (mėginimai žudytis ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumas (visų pirma agresija, priešiškas elgesys ir pyktis) buvo dažniau nustatyti vaikų populiacijos pacientams, kurie vartojo antidepresantus, o ne placebą. Jei esant klinikinei būtinybei vis dėlto priimamas sprendimas gydyti, reikia atidžiai stebėti, ar pacientui nepasireiškia savižudiški simptomai. Taip pat nėra duomenų apie ilgalaikio vartojimo vaikų populiacijos pacientams saugumą augimo, brendimo ir pažinimo bei elgesio raidos požiūriu. Paradoksalus nerimas Pradėjus gydyti antidepresantais, kai kuriems pacientams, sergantiems panikos sutrikimu, gali sustiprėti nerimo simptomai. Gydymą tęsiant, ši paradoksinė reakcija paprastai išnyksta per dvi savaites. Rekomenduojama skirti mažiausią pradinę dozę, kad sumažėtų paradoksinio nerimą skatinančio poveikio galimumas (žr. 4.2 skyrių). Traukuliai Jeigu pacientui atsiranda traukulių pirmą kartą ar jei traukuliai padažnėja (pacientams, kuriems anksčiau buvo nustatyta epilepsijos diagnozė), escitalopramo vartojimą reikia nutraukti. Pacientų, sergančių nestabilia epilepsija, SSRI gydyti negalima, o pacientus, sergančius kontroliuojama epilepsija, gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Manija Pacientus, kuriems anksčiau buvo manija ar hipomanija, SSRI reikia gydyti atsargiai. Prasidėjus manijos fazei, SSRI vartojimą reikią nutraukti. Cukrinis diabetas SSRI gydomiems pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, gali pakisti glikemijos kontrolė (pasireikšti hipoglikemija arba hiperglikemija). Gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozę. Savižudybė, mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas Depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizika. Ši rizika išlieka tol, kol pasireiškia žymi remisija. Kadangi būklė gali nepagerėti kelias pirmąsias gydymo savaites ar ilgiau, pacientus reikia atidžiai stebėti tol, kol būklė pagerės. Remiantis bendra klinikine patirtimi, savižudybės rizika gali padidėti ankstyvųjų sveikimo fazių metu. Kitos psichikos būklės, kurioms gydyti skiriamas Escitalopram Actavis, taip pat gali būti siejamos su padidėjusia su savižudybe susijusių reiškinių rizika. Be to, šias būkles gali lydėti didžiosios depresijos sutrikimas. Todėl gydant pacientus, sergančius kitais psichikos sutrikimais, reikia imtis tų pačių atsargumo priemonių, kaip ir gydant pacientus, sergančius didžiosios depresijos sutrikimu. Nustatyta, kad pacientams, kuriems yra buvę su savižudybe susijusių reiškinių arba kuriems prieš pradedant gydymą nustatytas žymaus laipsnio savižudiškas mąstymas, minčių apie savižudybę arba mėginimų nusižudyti rizika yra didesnė, todėl gydymo metu juos reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kurių metu antidepresantais buvo gydomi psichikos sutrikimų turintys suaugę žmonės, metaanalizė parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams yra didesnė savižudiško elgesio rizika vartojant antidepresantus nei vartojant placebą. Gydymo laikotarpiu, ypač gydymo pradžioje ir po dozės koregavimo, pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, reikia atidžiai stebėti. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad reikia stebėti, ar neblogėja klinikinė būklė, nepasireiškia savižudiškas elgesys ar mintys apie savižudybę ir ar neatsiranda neįprastų elgesio pokyčių; jeigu pasireiškia šie simptomai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Akatizija ir (arba) psichomotorinis neramumas SSRI ir selektyviųjų noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių (SNRI) vartojimas siejamas su akatizijos, kuriai būdingas subjektyvus nemalonus ar varginantis neramumas ir būtinybė judėti, dažnai susijusi su nesugebėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Tokio poveikio pasireiškimas labiausiai tikėtinas pirmomis gydymo savaitėmis. Pacientams, kuriems šių simptomų atsirado, dozės didinimas gali būti žalingas. Hiponatremija SSRI gydomiems pacientams retais atvejais pasireikšdavo hiponatremija, greičiausiai dėl antidiurezinio hormono sekrecijos sutrikimo (ADHSS), kuris paprastai išnyksta nutraukus vaistinio preparato vartojimą. Pacientus, kuriems yra hiponatremijos rizika, pavyzdžiui, senyvus ar sergančius kepenų ciroze arba kartu vartojančius kitų vaistinių preparatų, galinčių sukelti hiponatremiją, reikia gydyti atsargiai. Kraujavimas SSRI gydomiems pacientams buvo kraujavimo į odą sutrikimų, tokių kaip ekchimozė ir purpura, atvejų. Vartojant SSRI / SNRI, gali padidėti kraujavimo po gimdymo pavojus (žr. 4.6 ir 4.8 skyrius). SSRI reikia gydyti atsargiai, ypač pacientus, vartojančius geriamųjų antikoaguliantų, vaistinių preparatų, kurie veikia trombocitų funkciją (pvz., atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų ir fenotiazinų, daugumos triciklių antidepresantų, acetilsalicilo rūgšties, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo [NVNU], tiklopidino ar dipiridamolio), bei pacientus, linkusius į kraujavimą. Elektros traukulių terapija (ETT) Gydymo SSRI ir kartu ETT patirtis yra ribota, todėl būtinas atsargumas. Serotonino sindromas Escitalopramą vartoti kartu su vaistiniais preparatais, sukeliančiais serotoninerginį poveikį, pavyzdžiui, triptanais (įskaitant sumatriptaną), opioidais (įskaitant tramadolį) ir triptofanu, reikia gydyti atsargiai. Pacientams, SSRI vartojusiems kartu su serotoninerginį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais, retais atvejais pasireiškė serotonino sindromas. Jo pasireiškimą gali rodyti tokių simptomų, kaip ažitacija, tremoras, mioklonusas ir hipertermija, derinys. Jeigu tokia būklė pasireiškia, būtina nedelsiant nutraukti SSRI ir serotoninerginio poveikio vaistinių preparatų vartojimą ir pradėti simptominį gydymą. Paprastoji jonažolė SSRI vartojant kartu su vaistažolių preparatais, kurių sudėtyje yra paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau pasireikšti nepageidaujamos reakcijos (žr. 4.5 skyrių). Simptomai, stebėti nutraukus gydymą Gydymą nutraukus, ypač staigiai, dažnai atsiranda abstinencijos simptomų (žr. 4.8 skyrių). Klinikinių tyrimų metu nutraukus gydymą, nepageidaujamų reiškinių atsirado maždaug 25% pacientų, vartojusių escitalopramo, ir 15% pacientų, vartojusių placebą. Abstinencijos simptomų rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant gydymo trukmę, dozę ir jos mažinimo greitį. Dažniausiai stebėtos reakcijos yra svaigulys, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją ir elektros iškrovos pojūtį), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras, konfūzija, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocijų nestabilumas, dirglumas ir regos sutrikimai. Šie simptomai paprastai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs. Simptomų paprastai atsiranda per pirmas kelias dienas po gydymo nutraukimo, tačiau labai retais atvejais jie pasireiškė ir pacientams, kurie atsitiktinai praleido dozę. Dažniausiai minėti simptomai silpnėja savaime ir paprastai per 2 savaites išnyksta, tačiau kai kuriems pacientams jie gali išsilaikyti ilgai (2 – 3 mėn. arba ilgiau). Todėl gydymą escitalopramu rekomenduojama nutraukti palaipsniui, kelias savaites ar mėnesius mažinant dozę, atsižvelgiant į paciento poreikį (žr. Simptomai, stebėti nutraukus gydymą, 4.2 skyrių). Lytinės funkcijos sutrikimas Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) / serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) gali sukelti lytinės funkcijos sutrikimo simptomus (žr. 4.8 skyrių). Gauta pranešimų apie ilgalaikį lytinės funkcijos sutrikimą, kurio simptomai išliko nepaisant to, kad gydymas SSRI / SNRI buvo nutrauktas. Išeminė širdies liga Pacientų, sergančių išemine širdies liga, gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirtis yra per maža, todėl juos reikia gydyti atsargiai (žr. 5.3 skyrių). QT intervalo pailgėjimas Nustatyta, kad escitalopramas sukelia nuo dozės priklausomą QT intervalo pailgėjimą. Vaistinį preparatą pateikus į rinką, buvo gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, ligoniams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius). Ligoniams, kuriems yra reikšminga bradikardija, kuriuos neseniai ištiko ūminis miokardo infarktas ar kurie serga dekompensuotu širdies nepakankamumu, escitalopramo rekomenduojama skirti atsargiai. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, tokie kaip hipokalemija ir hipomagnezemija, didina sunkiai gydomų aritmijų riziką, todėl juos būtina koreguoti prieš gydymo escitalopramu pradžią. Jei pacientas serga stabilia širdies liga, prieš gydymą būtina įvertinti EKG. Jei gydymo escitalopramu metu atsiranda širdies aritmijos požymių, būtina nutraukti gydymą ir padaryti EKG. Uždarojo kampo glaukoma SSRI, įskaitant escitalopramą, gali daryti poveikį vyzdžio dydžiui ir lemti midriazę. Dėl tokio vyzdžio plečiamojo poveikio gali susiaurėti akies kampas ir dėl to padidėti akispūdis bei pasireikšti uždaro kampo glaukoma, ypač pacientams, turintiems polinkį. Taigi escitalopramu reikia atsargiai gydyti pacientus, kuriems yra uždaro kampo glaukoma arba anksčiau buvo pasireiškusi glaukoma. Pagalbinės medžiagos Natris Šio vaistinio preparato plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamos reakcijos dažniausiai pasireiškia pirmąją ar antrąją gydymo savaitę. Gydymą tęsiant, jų stiprumas ir dažnis paprastai mažėja. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamos reakcijos, kurios būdingos SSRI ir kurios buvo nustatytos escitalopramui pacebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų arba rinkos stebėsenos metu, yra išvardytos žemiau pagal organų sistemų klases ir dažnį. Dažnis nustatytas klinikinių tyrimų metu ir pagal placebą nekoreguotas. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas ( 1/10); dažnas (nuo  1/100 iki  1/10); nedažnas (nuo  1/1 000 iki  1/100); retas (nuo  1/10 000 iki  1/1 000); labai retas ( 1/10 000) arba nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujama reakcija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nežinomas | Trombocitopenija Imuninės sistemos sutrikimai | Retas | Anafilaksinė reakcija Endokrininiai sutrikimai | Nežinomas | Antidiurezinio hormono sekrecijos sutrikimas, hiperprolaktinemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Apetito sumažėjimas, apetito padidėjimas, kūno svorio padidėjimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažnas | Kūno svorio sumažėjimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nežinomas | Hiponatremija, anoreksija1 Psichikos sutrikimai | Dažnas | Nerimas, neramumas, nenormalūs sapnai, lytinio potraukio sumažėjimas, orgazmo nebuvimas moterims Psichikos sutrikimai | Nedažnas | Griežimas dantimis, ažitacija, nervingumas, panikos priepuolis, konfūzija Psichikos sutrikimai | Retas | Agresija, depersonalizacija, haliucinacijos Psichikos sutrikimai | Nežinomas | Manija, mintys apie savižudybę, savižudiškas elgesys2 Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Galvos skausmas | Dažnas | Nemiga, somnolencija, svaigulys, parestezija, tremoras | Nedažnas | Skonio pojūčio sutrikimas, miego sutrikimas, sinkopė | Retas | Serotonino sindromas | Nežinomas | Diskinezija, judesių sutrikimas, konvulsijos, psichomotorinis neramumas/akatizija1 Akių sutrikimai | Nedažnas | Midriazė, regos sutrikimas Ausų ir labirintų sutrikimai | Nedažnas | Spengimas ausyse Širdies sutrikimai | Nedažnas | Tachikardija Širdies sutrikimai | Retas | Bradikardija Širdies sutrikimai | Nežinomas | QT intervalo pailgėjimas elektrokardiogramoje, skilvelių aritmija, įskaitant polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją Kraujagyslių sutrikimai | Nežinomas | Ortostatinė hipotenzija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnas | Sinusitas, žiovulys | Nedažnas | Kraujavimas iš nosies Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas | Pykinimas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Viduriavimas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, burnos džiūvimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas | Kraujavimas į virškinimo traktą (įskaitant kraujavimą į tiesiąją žarną) Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nežinomas | Hepatitas, nenormalūs kepenų tyrimo duomenys Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Prakaitavimo padidėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | Dilgėlinė, alopecija, išbėrimas, niežėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nežinomas | Ekchimozė, angioneurozinė edema Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažnas | Artralgija, mialgija Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nežinomas | Šlapimo susilaikymas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Dažnas | Vyrams: ejakuliacijos sutrikimas, impotencija Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Nedažnas | Moterims: metroragija, menoragija Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Nežinomas | Galaktorėja, kraujavimas po gimdymo3 Vyrams: priapizmas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Nuovargis, karščiavimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas | Edema 1 Nepageidaujama reakcija pasireiškė terapinei SSRI klasei. 2 Gydymo escitalopramu metu arba greitai po gydymo nutraukimo buvo minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejų (žr. 4.4 skyrių). 3Apie šį reiškinį pranešta vartojant SSRI / SNRI terapinės klasės vaistinių preparatų (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). QT intervalo pailgėjimas Vaistinį preparatą pateikus į rinką, buvo gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelinę tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, ligoniams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.9 ir 5.1 skyrius). Poveikis, būdingas visai vaistinių preparatų klasei Epidemiologiniai tyrimai, atlikti daugiausia su 50 metų ir vyresniais pacientais, rodo, kad SSRI ar TCA vartojantiems pacientams padidėja kaulų lūžių rizika. Abstinencijos simptomai, pasireiškiantys gydymą sustabdžius SSRI arba SNRI vartojimą nutraukus, ypač staigiai, dažnai atsiranda abstinencijos simptomų. Dažniausios stebėtos reakcijos yra svaigulys, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją ir elektrinio šoko pojūtį), miego sutrikimas (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras, konfūzija, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocijų nestabilumas, dirglumas ir regos sutrikimas. Šie reiškiniai paprastai būna lengvi ar vidutinio sunkumo ir savaime išnykstantys, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir (arba) ilgalaikiai. Todėl tuo atveju, kai gydymo escitalopramu tęsti nebereikia, jo vartojimą patariama nutraukti palaipsniui mažinant dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.