Etomidate Braun

Dozavimas Vaistinio preparato dozė nustatoma, atsižvelgiant į sukeliamą poveikį ir paciento reakciją į vaistinio preparato poveikį. Reikia laikytis tokio dozavimo, koks nurodytas toliau: Paprastai bendrąją anesteziją sukelia 0,15 - 0,3 mg/kg kūno svorio etomidato dozė (atitinka 0,075 - 0,15 ml Etomidate Braun 2 mg/ml injekcinės emulsijos kilogramui kūno svorio). Ne didesniems kaip 15 metų vaikams ir senyviems žmonėms rekomenduojama etomidato dozė yra 0,15 - 0,2 mg/kg kūno svorio (atitinka 0,075 - 0,1 ml Etomidate Braun 2 mg/ml injekcinės emulsijos kilogramui kūno svorio), tačiau tikslią dozę reikia nustatyti, atsižvelgiant į sukeliamą poveikį. Kepenų ciroze sergantiems ligoniams bei tiems pacientams, kuriems prieš sukeliant anesteziją suleidžiama neuroleptikų, reikia leisti mažesnę dozę. Vartojimo metodas Etomidate Braun 2 mg/ml injekcinė emulsija leidžiama tik į veną, dažniausiai lėtai (vienkartinė dozė suleidžiama per 30 sek.), prireikus leidžiama frakcionuotu būdu. Į arteriją leisti nereikėtų, kadangi galima nekrozė. Jeigu preparato suleidžiama šalia venos, pasireiškia stiprus skausmas. Kad neatsirastų mioklonusas, prieš Etomidate Braun 2 mg/ml injekcinės emulsijos injekciją pacientui reikia suleisti reikiamų vaistinių preparatų. Rekomenduojama leisti benzodiazepinų, pvz., diazepamo. Jo galima leisti į raumenis, likus 1 val. iki Etomidate Braun 2 mg/ml injekcinės emulsijos injekcijos, arba į veną, likus 10 min. iki jos.

Specialūs įspėjimai Vienkartinė indukcinė etomidato dozė gali sukelti laikiną antinksčių nepakankamumą ir sumažinti kortizolio kiekį serume (žr. 5.1 skyrių „Farmakodinaminės savybės“). Etomidatą reikia atsargiai skirti kritiškai sunkiai sergantiems pacientams, įskaitant pacientus, kuriems yra sepsis. Jei pacientas serga kepenų ciroze arba jis jau vartoja neuroleptikus, opiatus ar slopinančius vaistinius preparatus, etomidato turėtų būti skiriama mažiau. Anestezija etomidatu gali būti atliekama pacientams, sergantiems epilepsija, glaukoma ar porfirija arba tinkamai įvertinant piktybinės hipertermijos pavojų. Vartojant etomidatą, turi būti paruošti reanimacijai skirtos priemonės, kad išvengti apnėjos. Esant antinksčių funkcijos sutrikimui arba, kai chirurginė procedūra užtrunka labai ilgai, gali prireikti profilaktiškai skirti kortizolio vaistinių preparatų (pvz. 50 – 100 mg hidrokortizono). Yra duomenų, kad kai kuriems pacientams anestezijos indukcijos metu ir ypač anestezijos palaikymo metu sumažėja kraujyje kortizolio kiekis, kuris niekaip nereaguoja į adrenokortikotropinio hormono injekcijas, todėl etomidato nerekomenduojama skirti anestezijai palaikyti. Vis dėlto, vartojant etomidatą anestezijos indukcijai, pooperacinis kortizolio kiekis kraujo serume padidėja 3-6 valandomis vėliau negu tuo atveju, kai anestezijos indukcijai vartojamas tiopentalis. Etomidatas neturėtų būti skiriamas pacientams, kuriem yra akivaizdus ar įtariamas antinksčių funkcijos sutrikimas. Atsargiai etomidatas turėtų būti skiriamas pagyvenusiems žmonėms, todėl kad gali būti sumažėjęs širdies išmetamo kraujo tūris, tai buvo stebima vartojant didesnes nei rekomenduojamos dozes (žr.4.2sk. “Dozavimas ir vartojimo metodas”). Pacientams, kuriems nebuvo atlikta premedikacija, gali pasireikšti traukuliai. Etomidatą infuzuoti reikia lėtai. Retais atvejais sojos pupelių aliejus gali sukelti sunkią alerginę reakciją. Atsargumo priemonės Etomidate Braun 2 mg/ml injekcinę emulsiją gali leisti tik gydytojas, turintis trachėjos intubacijos patirtį ir dirbtinio kvėpavimo įrangą. Vaistinis preparatas analgezinio poveikio nesukelia. Tyrimų su gyvūnais metu pastebėta, jog vaistiniam preparatui būdingas porfirinogeninis poveikis. Vadinasi, jo negalima leisti pacientams, kuriems yra paveldėtas hemo biosintezes sutrikimas, nebent tik būtiniausiu atveju ir tik tiksliai nustačius naudos ir galimo pavojaus santykį. Mažesniems nei 6 mėnesių kūdikiams Etomidate Braun 2 mg/ml injekcinės emulsijos leisti negalima, išskyrus ligoninėje gulinčius pacientus, kuriems toks gydymas būtinas. Apie vaistinio preparato vartojimą nėštumo metu žr. 4.6 skyrių “Nėštumo ir žindymo laikotarpis”.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Nervų sistemos sutrikimai Etomidatas slopina antinksčių žievės steroidų sintezę. Suleidus vienkartinę dozę, 4 – 6 val. antinksčių reakcija į dirgiklius būna daug silpnesnė. Jeigu Etomidate Braun 2 mg/ml injekcinė emulsija leidžiama pacientams, kuriems prieš anesteziją nebuvo suleista reikiamų vaistinių preparatų, dažnai gali atsirasti nevalingų raumenų judesių (mioklonusas). Toks poveikis atsiranda išnykus tarpinių smegenų fiziologinės jaudinimo funkcijos slopinimui ir yra panašus į mioklonusą, atsirandantį fiziologinio miego metu. Minėto poveikio galima išvengti, prieš vaistinio preparato injekciją suleidus opioidų arba benzodiazepinų. Pastaba: Suleidus etomidato, ypač didesnę dozę arba kartu su centrinę nervų sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, nedažnai galima trumpalaikė apnėja. Virškinimo sistemos sutrikimai Suleidus etomidato, nedažnai gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas, tačiau šį poveikį dažniausiai sukelia opioidai, kurių paprastai leidžiama prieš etomidato injekciją arba jos metu. Galimas kosulys, žagsėjimas, drebulys. Kvėpavimo sistemos sutrikimai Suleidus etomidato, pavieniais atvejais gali pasireikšti gerklų spazmas. Bendrieji (viso organizmo) sutrikimai Suleidus etomidato, retais atvejais gali išsiskirti histamino. Dėl to pavojingų komplikacijų iki šiol atsirado tik 3 pacientams. Vis dėlto, kol kas etomidatas yra tinkamiausias vaistinis preparatas pacientams, kuriems yra buvusi alergija. Retais atvejais sojos pupelių aliejus gali sukelti sunkią alerginę reakciją. Endokrininiai sutrikimai Labai dažnas: Kortizolio kiekio sumažėjimas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).