EXTROTAN

Dozavimas Pacientas turi laikytis tinkamos lipidų kiekį mažinančios dietos ir ją tęsti gydymo šiuo vaistiniu preparatu metu. Rekomenduojama paros dozė yra viena atitinkamo stiprumo kapsulė, kuri yra vartojama pavalgius ar nevalgius. EXTROTAN netinka pradiniam gydymui. Pradėti gydymą ar keisti dozę (jei reikia) galima tik vartojant atskirų veikliųjų medžiagų, o nustačius tinkamas dozes, jei įmanoma, gydymą galima pakeisti atitinkamo stiprumo fiksuotos dozės deriniu. Vartojimas kartu su tulžies rūgštis surišančiomis medžiagomis Šį vaistinį preparatą reikia vartoti arba likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki tulžies rūgštis surišančių medžiagų vartojimo, arba po jų vartojimo praėjus ne mažiau kaip 4 valandoms. Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais Jei pacientas kartu su EXTROTAN vartoja antivirusinių vaistinių preparatų elbasviro/grazopreviro nuo hepatito C ar letermoviro citomegaloviruso infekcijos profilaktikai, su šiuo vaistiniu preparatu suvartojama atorvastatino paros dozė negali būti didesnė kaip 20 mg (žr. 4.4. ir 4.5 skyrius). Atorvastatino nerekomenduojama vartoti pacientams, kurie vartoja letermoviro kartu su ciklosporinu (žr. 4.4. ir 4.5 skyrius). Senyviems pacientams Senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija EXTROTAN saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams iki 18 metų neištirti (žr. 5.1 skyrių). Duomenų nėra. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, EXTROTAN būtina vartoti atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Aktyvia kepenų liga sergantiems pacientams šio vaistinio preparato vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vartojimo metodas Vartoti per burną. EXTROTAN galima suvartoti kaip vieną dozę bet kuriuo paros metu, po valgio arba nevalgius.

Miopatija ir rabdomiolizė EXTROTAN sudėtyje yra atorvastatino. Atorvastatinas, kaip ir kiti HMG-KoA reduktazės inhibitoriai, retais atvejais gali daryti poveikį skeleto raumenims ir sukelti mialgiją, miozitą ar miopatiją, galinčią progresuoti į rabdomiolizę, t. y. gyvybei pavojingą būklę, pasireiškiančią reikšmingu kreatinfosfokinazės (KFK) aktyvumo padidėjimu (> 10 kartų viršijančiu VNR), mioglobinemija ir mioglobinurija, galinčia sukelti inkstų nepakankamumą. Gauti keli pranešimai apie tai, kad statinai de novo sukelia arba pasunkina jau esamą generalizuotą miasteniją ar akių miasteniją.(žr. 4.8 skyrių). Jeigu ligos simptomai paūmėja, EXTROTAN vartojimą reikia nutraukti. Gauta pranešimų apie atsinaujinusios ligos atvejus, kai buvo (pakartotinai) vartojamas tas pats arba kitas statinų grupės vaistinis preparatas. Po ezetimibo pateikimo į rinką gauta pranešimų apie miopatijos ir rabdomiolizės atvejus. Dauguma pacientų, kuriems pasireiškė rabdomiolizė, kartu su ezetimibu vartojo ir statino. Vis dėlto gauta labai retų pranešimų apie rabdomiolizę vartojant vien ezetimibo ar jo ir kito vaistinio preparato, didinančio rabdomiolizės riziką. Prieš gydymą EXTROTAN reikia atsargiai skirti vartoti pacientams, kuriems yra nustatyta rabdomiolizės rizikos veiksnių. Prieš gydymą KFK aktyvumą reikia nustatyti, jeigu: yra inkstų funkcijos sutrikimas; yra hipotirozė; paciento arba jo kraujo giminaičiams diagnozuota paveldimų raumenų sutrikimų; anksčiau vartojant statino arba fibrato pasireiškė toksinis poveikis raumenims; pacientas anksčiau sirgo kepenų liga ir (arba) vartoja daug alkoholio; pacientas yra senyvas (vyresnis kaip 70 metų); tokiu atveju KFK aktyvumo tyrimo reikalingumą reikia apsvarstyti, atsižvelgiant į kitų rabdomiolizės rizikos veiksnių buvimą; yra aplinkybių, kai gali padidėti aktyvumas kraujo plazmoje, pavyzdžiui, dėl sąveikos (žr. 4.5 skyrių) ir ypatingų populiacijų pacientams, įskaitant genetinius pogrupius (žr. 5.2 skyrių). Tokiomis aplinkybėmis gydymo riziką reikia įvertinti atsižvelgiant į galimą naudą, be to, rekomenduojama stebėti klinikinę pacientų būklę. Jeigu pradinio vertinimo metu KFK aktyvumas yra reikšmingai padidėjęs (> 5 kartus viršija VNR), gydymo pradėti negalima. Kreatinfosfokinazės aktyvumo tyrimai Kreatinfosfokinazės (KFK) aktyvumo negalima tirti po didelio fizinio krūvio arba kai yra bet kokia kita priežastis, dėl kurios gali padidėti KFK aktyvumas, nes tai gali apsunkinti tyrimo duomenų vertinimą. Jeigu KFK aktyvumas yra reikšmingai padidėjęs pradinio vertinimo metu (> 5 kartus viršijama VNR), per 5-7 paras reikia atlikti kartotinį tyrimą, kad būtų patvirtinti rezultatai. Stebėjimas gydymo metu Pacientų reikia paprašyti, kad nedelsdami praneštų apie raumenų skausmą, mėšlungį ar silpnumą, ypač jeigu kartu pasireiškia negalavimas ar karščiavimas, arba jei raumenų požymiai ir simptomai išlieka, nutraukus EXTROTAN vartojimą. Jeigu tokių simptomų pasireiškia vartojant EXTROTAN, reikia išmatuoti KFK aktyvumą. Jeigu aktyvumas yra reikšmingai padidėjęs (> 5 kartus viršija VNR), gydymą reikia nutraukti. Jeigu raumenų pažaidos simptomai yra sunkūs arba sukelia kasdienį diskomfortą, net jeigu KFK aktyvumo padidėjimas VNR viršija ≤ 5 kartus, reikia apsvarstyti gydymo nutraukimo reikalingumą. Jeigu simptomai išnyksta ir KFK aktyvumas vėl tampa normalus, galima apsvarstyti gydymo atorvastatinu atnaujinimą arba kito statino vartojimo pradėjimą, skiriant vartoti mažiausią dozę ir atidžiai stebint paciento būklę. Jeigu KFK aktyvumas padidėja kliniškai reikšmingai (> 10 kartų viršija VNR) arba diagnozuojama ar įtariama rabdomiolizė, gydymą EXTROTAN reikia nutraukti. Gydymo kai kuriais statinais, įskaitant ir atorvastatiną, metu arba po gydymo labai retai buvo gauta pranešimų apie su imunine sistema susijusią nekrotizuojančią miopatiją (angl. immune-mediated necrotising myopathy, IMNM). IMNM klinikiniai simptomai yra išliekantis proksimalinis raumenų silpnumas ir kreatinkinazės aktyvumo kraujo serume padidėjimas, išliekantis net ir nutraukus gydymą statinais, teigiamas anti-HMG-CoA reduktazės antikūnų tyrimo rezultatas ir pagerėjimas vartojant imunosupresnius vaistinius preparatus. Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais Dėl EXTROTAN sudėtyje esančio atorvastatino rabdomiolizės rizika didėja, jei kartu su juo vartojama tam tikrų atorvastatino koncentraciją kraujo plazmoje didinti galinčių vaistinių preparatų, tokių kaip stiprūs CYP3A4 ar pernašos baltymų inhibitoriai (pvz., ciklosporinas, telitromicinas, klaritromicinas, delavirdinas, stiripentolis, ketokonazolas, vorikonazolas, itrakonazolas, pozakonazolas, letermoviras ir ŽIV proteazės inhibitoriai, įskaitant ritonavirą, lopinavirą, atazanavirą, indinavirą, darunavirą, tipranavirą/ritonavirą ir kt.). Miopatijos rizika taip pat gali padidėti, jei kartu vartojama gemfibrozilio ir kitų fibrinės rūgšties darinių, antivirusinių vaistinių preparatų hepatitui C (HCV) gydyti (pvz., bocepreviro, telapreviro, elbasviro/grazopreviro, ledipasviro/sofosbuviro), eritromicino, niacino arba ezetimibo. Jei įmanoma, reikia apsvarstyti šių vaistinių preparatų keitimą kitais (sąveikos nesukeliančiais) vaistiniais preparatais. (Žr. 4.8 skyrių). Jei būtinas kombinuotasis gydymas šiais vaistiniais preparatais ir EXTROTAN, reikia atidžiai įvertinti tokio gydymo naudos ir rizikos santykį. Kartu skiriant vaistinių preparatų, dėl kurių didėja atorvastatino koncentracija kraujo plazmoje, rekomenduojama skirti mažesnę didžiausią EXTROTAN dozę. Be to, jei vartojama stiprių CYP3A4 inhibitorių, reikia apsvarstyti mažesnės pradinės EXTROTAN dozės vartojimą bei rekomenduojama tinkamai stebėti klinikinę tokių pacientų būklę (žr. 4.5 skyrių). EXTROTAN negalima vartoti kartu su sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistiniais preparatais ir 7 paras po gydymo fuzido rūgštimi nutraukimo. Pacientų, kuriems sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistinių preparatų vartojimas būtinas, gydymas statinais fuzido rūgšties vartojimo laikotarpiu turi būti nutrauktas. Pranešta apie rabdomiolizės atvejus (įskaitant kelis mirties atvejus) pacientams, kurie kartu vartojo fuzido rūgšties ir statinų (žr. 4.5 skyrių). Pacientas turi būti informuojamas, kad nedelsdamas kreiptųsi medicininės pagalbos, jeigu atsiras bet kokių raumenų silpnumo, skausmo ar jautrumo simptomų. Gydymą statinais galima atnaujinti praėjus septynioms paroms nuo paskutinės fuzido rūgšties dozės pavartojimo. Išimtiniais atvejais, kai reikalingas ilgesnis gydymas sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistiniu preparatu, pvz., gydant sunkias infekcines ligas, būtinybė kartu vartoti EXTROTAN ir fuzido rūgšties turi būti apsvarstyta kiekvienu atskiru atveju bei esant atidžiai medicininei priežiūrai. Miopatijos ir (arba) rabdomiolizės rizika gali padidėti skiriant HMG K oA reduktazės inhibitorių (pvz., atorvastatino) kartu su daptomicinu (žr. 4.5 skyrių). Reikia apsvarstyti galimybę laikinai nutraukti EXTROTAN vartojimą pacientams, kurie vartoja daptomicino, išskyrus atvejus, kai abiejų vaistinių preparatų vartojimo vienu metu nauda viršija riziką. Jei negalima išvengti abiejų vaistinių preparatų vartojimo vienu metu, 2–3 kartus per savaitę reikia tirti kreatinkinazės (KK) aktyvumą ir atidžiai stebėti, ar pacientams nepasireiškia galimų miopatijos požymių ar simptomų. Kepenų fermentai Kontroliuotų kombinuotojo gydymo klinikinių tyrimų metu ezetimibo ir statino vartojusiems pacientams buvo nuoseklaus transaminazių aktyvumo padidėjimo (≥ 3 kartus viršijančio VNR) atvejų (žr. 4.8 skyrių). Kepenų funkcijos tyrimus reikia atlikti prieš pradedant gydymą ir periodiškai jo metu. Jeigu pasireiškia bet kokių kepenų pažaidą rodančių požymių ar simptomų, reikia atlikti kepenų funkcijos tyrimus. Jeigu transaminazių aktyvumas padidėja, pacientą būtina stebėti, kol rodmenys vėl tampa normalūs. Jeigu išlieka daugiau kaip 3 kartus VNR viršijantis transaminazių aktyvumo padidėjimas, rekomenduojama sumažinti dozę arba nutraukti EXTROTAN vartojimą. Atorvastatino / ezetimibo reikia atsargiai skirti vartoti pacientams, kurie dideliais kiekiais vartoja alkoholio ir (arba) sirgo kepenų liga. Kepenų funkcijos sutrikimas Padidėjusios ezetimibo ekspozicijos poveikis pacientų, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme nėra žinomas, todėl tokiems pacientams EXTROTAN vartoti nerekomenduojama (žr. 5.2 skyrių). Fibratai Ar saugu ir veiksminga ezetimibo vartoti kartu su fibratais, nenustatyta. Jei pacientui, kuris vartoja ezetimibo ir fibrato, įtariama tulžies pūslės akmenligė, būtina ištirti tulžies pūslę ir nutraukti tokį gydymą (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Ciklosporinas Ciklosporino vartojantiems pacientams pradėti skirti atorvastatino / ezetimibo būtina atsargiai. Būtina stebėti kartu su EXTROTAN vartojamo ciklosporino koncentraciją (žr. 4.5 skyrių). Antikoaguliantai Jei EXTROTAN pradedama vartoti kartu su varfarinu, kitu kumarino grupės antikoaguliantu ar fluindionu, reikia tinkamai stebėti tarptautinį normalizuotą santykį (TNS) (žr. 4.5 skyrių). Intersticinė plaučių liga Vartojant kai kurių statinų, ypač gydant ilgai, buvo pranešta apie išimtinius intersticinės plaučių ligos atvejus (žr. 4.8 skyrių). Gali pasireikšti dusulys, neproduktyvus kosulys ir bendrosios sveikatos būklės pablogėjimas (nuovargis, kūno svorio mažėjimas ir karščiavimas). Jeigu įtariama, kad pacientui pasireiškė intersticinė plaučių liga, gydymą statinais reikia nutraukti. Cukrinis diabetas Yra tam tikrų duomenų, kad statinai (kaip klasė) didina gliukozės koncentraciją kraujyje ir kai kuriems pacientams, turintiems padidėjusią cukrinio diabeto pasireiškimo riziką, gali sukelti hiperglikemiją, kuri pagal gaires turi būti gydoma kaip cukrinis diabetas. Vis dėlto šią riziką persveria statinų sukeliamas kraujagyslinės rizikos sumažėjimas ir tai neturi būti gydymo nutraukimo priežastis. Turi būti stebima rizikos grupės pacientų (gliukozės koncentracija nevalgius 5,6-6,9 mmol/l, kūno masės indeksas (KMI) > 30 kg/m2, padidėjusi trigliceridų koncentracija, hipertenzija) klinikinė būklė ir biocheminiai rodikliai (remiantis nacionalinėmis gairėmis). Sacharozė ir natris Šio vaistinio preparato sudėtyje yra sacharozės (cukrinių branduolių). Kiekvienoje EXTROTAN 10 mg/10 mg kapsulėje yra 13 mg sacharozės, kiekvienoje EXTROTAN 20 mg/10 mg kapsulėje yra 26 mg sacharozės ir kiekvienoje EXTROTAN 40 mg/10 mg kapsulėje yra 51,5 mg sacharozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius. Pagalbinės medžiagos Šio vaistinio preparato sudėtyje yra sacharozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius. Šio vaistinio preparato kapsulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasė | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Nežinomas Infekcijos ir infestacijos | Nazofarin-gitas1 | | | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | Tromboci-topenija1 | | Trombocitope-nija2 Imuninės sistemos sutrikimai | Alerginės reakcijos1 | | | Anafilaksija1 | Padidėjęs jautrumas, įskaitant išbėrimą, dilgėlinę, anafilaksiją ir angioneurozinę edemą2 Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipergli-kemija1 | Hipoglikemi-ja1, kūno svorio padidėjimas1, anoreksija1,2, sumažėjęs apetitas2 | | | Psichikos sutrikimai | | Košmariški sapnai1, nemiga1 | | | Depresija2 Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas1,3 | Svaigulys1, parestezija1,2, hipoestezija1, skonio pojūčio sutrikimas1, amnezija1 | Periferinė neuropatija1 | | Svaigulys2 Generalizuota miastenija Akių sutrikimai | | Matomo vaizdo neryškumas1 | Regos sutrikimas1 | | Akių miastenija Ausų ir labirintų sutrikimai | | Ūžesys (tinnitus)1 | | Prikurtimas1 | Kraujagyslių sutrikimai | | Paraudimas su karščio pojūčiu2, hipertenzija2 | Vaskulitas | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Ryklės ir gerklų skausmas1, kraujavi-mas iš nosies1 | Kosulys2 | | | Dusulys2 Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėji-mas 1, dujų kaupimasis virškinimo trakte1,2, dispepsija1, pykinimas1, viduriavi-mas1,2, pilvo skausmas2 | Vėmimas1, viršutinės ir apatinės pilvo dalies skausmas1, atsirūgimas1, pankreatitas1, dispepsija2, gastroezofa-ginio refliukso liga2, pykinimas2, burnos džiūvimas2, gastritas2 | | | Pankreatitas2, vidurių užkietėjimas2 Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Hepatitas1 | Cholestazė1 | Kepenų nepakanka-mumas1 | Hepatitas2, cholelitiazė2, cholecistitas2 Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Dilgėlinė1,2, niežėjimas1,2, odos išbėrimas1,2, alopecija1 | Angioneu-rozinė edema1, pūslinis dermatitas, įskaitant daugiafor-mę eritemą, Stivenso – Džonsono (angl. Stevens-Johnson) sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę1, lichenoidinė (kerpligiška) reakcija į vaistinį preparatą | | Daugiaformė raudonė (eritema)2 Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija1,2, artralgija1, galūnių skausmas1, raumenų spazmai1, sąnarių patinimas1, nugaros skausmas1 | Kaklo skausmas1,2, raumenų nuovargis1,2, artralgija2, raumenų spazmai2, nugaros skausmas2, galūnių skausmas2 | Miopatija1, miozitas1, rabdomio-lizė1, raumenų plyšimas1, tendinopati-ja (kartais galinti komplikuo-tis plyšimu)1 | Į vilkligę panašus sindromas1 | Su imunine sistema susijusi nekrotizuojanti miopatija1, miopatija/rab-domiolizė2 (žr. 4.4 skyrių) Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | | Ginekomasti-ja1 | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis2 | Bendrasis negalavimas1, astenija1,2, krūtinės skausmas1,2, skausmas2, periferinė edema1,2, nuovargis1, karščiavimas1 | | | Tyrimai | Nenorma-lūs kepenų funkcijos tyrimų rodmenys1, kreatinki-nazės aktyvumo kraujyje padidėji-mas1, ALT ir (arba) AST aktyvumo padidėji-mas2 | Leukocitai šlapime1, kreatinkinazės aktyvumo kraujyje padidėjimas2, gamagliuta-miltransferazės aktyvumo padidėjimas2, nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodmenys2 | | | 1 Pranešta vartojant atorvastatino 2 Nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos ezetimibo klinikinių tyrimų metu (skiriant monoterapijai ar kartu su statinais) ar po ezetimibo pateikimo į rinką, vartojant jį atskirai ar kartu su statinais. Nepageidaujamos reakcijos pacientams, vartojusiems vien ezetimibo (N=2 396), pasireiškė dažniau, negu vartojusiems placebą (N=1 159), bei kurios pacientams, vartojusiems ezetimibo kartu su statinu (N=11 308), pasireiškė dažniau, negu vartojusiems vien tik statiną (N=9 361). Duomenys apie nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, yra gauti iš pranešimų apie ezetimibo vartojimą monoterapijai arba kartu su statinu. Vartojant kai kurių statinų, pranešta apie šiuos nepageidaujamus reiškinius: lytinės funkcijos sutrikimas; išimtiniai intersticinės plaučių ligos atvejai, ypač taikant ilgalaikį gydymą (žr. 4.4 skyrių); cukrinis diabetas – dažnis priklauso nuo to, ar yra rizikos veiksnių (gliukozės koncentracija nevalgius ≥ 5,6 mmol/l, KMI > 30 kg/m2, padidėjusi trigliceridų koncentracija, hipertenzija). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.