Fluorouracil Accord

Fluorouracilo draudžiama vartoti pacientams toliau išvardytais atvejais. Padidėjęs jautrumas fluorouracilui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Yra galimai sunki infekcinė liga (pvz., juostinė pūslelinė, vėjaraupiai). Pacientas labai nusilpęs. Yra kaulų čiulpų funkcijos susilpnėjimas, kurį sukėlė gydymas radioterapija ar kitokiais vaistiniais preparatais nuo vėžio. Nepiktybinės ligos gydymas. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Pacientai buvo gydyti brivudinu, sorivudinu ir jų chemiškai giminingais analogais, kurie slopina 5-FU metabolizuojantį fermentą dihidropirimidindehidrogenazę (DPD) (žr. 4.5 skyrių). Fluorouracilo negalima vartoti 4 savaites po gydymo brivudinu, sorivudinu ar jų chemiškai giminingais analogais. Fluorouracilo (5-FU) negalima skirti pacientams, kurie yra homozigotiniai dihidropirimidindehidrogenazei. Žindančioms moterims (žr. 4.6 skyrių). Nustatyta dihidropirimidindehidrogenazės (DPD) stoka (žr. 4.4 skyrių).

Dozavimas 5-fluorouracilą galima skirti tik prižiūrint kvalifikuotam gydytojui, turinčiam didelės gydymo citotoksiniais vaistiniais preparatais patirties. Gydymo metu pacientus reikia atidžiai ir dažnai stebėti. Prieš pradedant kiekvieną gydymą reikia atsargiai apsvarstyti gydymo keliamą pavojų ir teikiamą naudą kiekvienam pacientui. Vartojimo metodas 5-fluorouracilą keletą dienų galima skirti į veną kaip smūginę injekciją (bolus), infuziją arba nepertraukiamą infuziją. Tai yra tik bendri patarimai. Norėdami gauti daugiau (naujesnių) rekomendacijų, žiūrėkite į vietinius ar tarptautinius vadovus. Prieš tvarkant arba vartojant vaistinį preparatą reikia imtis atsargumo priemonių ir Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojimą instrukcijos pateiktos 6.6 skyriuje Vartojimas leidžiant į veną 5-fluorouracilo dozė ir gydymo schema priklauso nuo pasirinkto gydymo režimo, indikacijos, bendros paciento būklės ir ankstesnio gydymo. Gydymo režimai skiriasi skiriamu 5-fluorouracilo deriniu su kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais arba kartu vartojamos folino rūgšties doze. Skiriamų ciklų skaičių turi nuspręsti gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į vietinius gydymo protokolus ir gaires, bei gydymo pasisekimą ir toleravimą atskiriems pacientams. Pradinis gydymas turi būti skiriamas ligoninėje. Toliau išvardytais atvejais dozę rekomenduojama mažinti. Yra kacheksija. Per praėjusias 30 parų buvo atlikta svarbi chirurginė operacija. Kaulų čiulpų funkcija yra susilpnėjusi. Yra kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas. Prieš skiriant kiekvieną dozę suaugusiems ir senyviems pacientams, gydomiems 5-fluorouracilu, reikia stebėti ar neatsiranda hematologinio (trombocitų, leukocitų ir granuliocitų skaičius), virškinimo trakto (stomatito, viduriavimo, kraujavimo iš virškinimo trakto) ir neurologinio toksiškumo, ir esant būtinybei, 5-fluorouracilo dozę galima sumažinti arba jos neskirti. Vaisto dozės koregavimo arba nutraukimo būtinybė priklauso nuo nepageidaujamo poveikio pasireiškimo. Atsiradus hematologiniam toksiškumui, pvz., sumažėjus leukocitų skaičiui (≤ 3500/mm3) ir (arba) trombocitų skaičiui (≤ 100000/mm3), gali reikėti nutraukti gydymą. Gydymą atnaujinti gali gydytojas, atsižvelgdamas į klinikinę padėtį. Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys 5-fluorouracilas yra naudojamas gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio gydymui keliuose gydymo režimuose. 5-fluorouracilą geriausia naudoti su folino rūgštimi. Plačiai naudojamuose gydymo režimuose 5-fluorouracilas ir folino rūgštis yra skiriami kartu su kitais chemoterapiniais vaistais, pvz., irinotekanu (FOLFIRI ir FLIRI), oksaliplatina (FOLFOX) arba ir su irinotekanu ir su oksaliplatina (FOLFIRINOX). Dažniausiai naudojama 5-fluorouracilo dozė svyruoja nuo 200-600 mg/m2 kūno paviršiaus ploto. Dozė taip pat priklauso nuo to, ar yra leidžiama į veną kaip smūginė injekcija (bolus) ar kaip nepertraukiama infuzija į veną. Dozės schema taip pat priklauso nuo chemoterapijos režimo ir 5-fluorouracilo dozę galima kartoti kas savaitę, du kartus per mėnesį arba kas mėnesį. Ciklų skaičius priklauso nuo naudojamų gydymo režimų ir nuo klinikinio sprendimo, atsižvelgiant į gydymo sėkmę ir toleravimą. Krūties vėžys 5-fluorouracilas yra plačiai naudojamas chemoterapijos režimuose derinant su ciklofosfamidu ir metotreksatu (CMF), arba epirubicinu, ciklofosfamidu (FEC), arba metotreksatu ir leukovorinu (MFL). Įprasta dozė yra 500- 600 mg/m2 kūno paviršiaus ploto, leidžiama į veną kaip smūginė (bolus) injekcija, ir kartojama kas 3–4 savaites, pagal poreikį. Taikant pagalbinį pirminio invazinio krūties vėžio gydymą, gydymas dažniausiai tęsiasi 6 ciklus. Skrandžio vėžys ir skrandžio - stemplės jungties vėžys Šiuo metu rekomenduojama priešoperacinė chemoterapija su ECF režimu (epirubicinas, cisplatina, 5-fluorouracilas). Rekomenduojama 5-fluorouracilo dozė yra 200 mg/m2 kūno paviršiaus ploto per dieną, leidžiama kaip nepertraukiama intraveninė infuzija 3 savaites. Rekomenduojami 6 ciklai, tačiau tai priklauso nuo gydymo sėkmės ir nuo to, kaip pacientas toleruoja vaistą. Stemplės vėžys 5-fluorouracilas yra plačiai naudojamas kartu su cisplatina; arba cisplatina ir epirubicinu; arba epirubicinu ir oksaliplatina. Dozė svyruoja tarp 200-1000 mg/m2 kūno paviršiaus ploto per dieną, leidžiama kaip nepertraukiama intraveninė infuzija keletą dienų, ir kartojama cikliškai, priklausomai nuo gydymo režimo. Vėžiui, esančiam apatinėje stemplės dalyje, rekomenduojama priešoperacinė chemoterapija su ECF režimu (epirubicinas, cisplatina, 5-fluorouracilas). Rekomenduojama 5-fluorouracilo dozė yra 200 mg/m2 kūno paviršiaus ploto per dieną, leidžiama kaip nepertraukiama intraveninė infuzija 3 savaites ir kartojama cikliškai. Daugiau informacijos apie 5-fluorouracilo/cisplatinos skyrimą kartu su spinduline terapija rasite literatūros šaltiniuose. Kasos vėžys 5-fluorouracilą geriausia naudoti kartu su folino rūgštimi arba gemcitabinu. Dozė svyruoja nuo 200 iki 500 mg/m2 kūno paviršiaus ploto per dieną, leidžiama į veną kaip smūginė (bolus) injekcija arba intraveninė infuzija, priklausomai nuo gydymo režimo ir kartojama cikliškai. Galvos ir kaklo vėžys 5-fluorouracilą geriausia naudoti kartu su cisplatina arba karboplatina. Dozė svyruoja nuo 600 iki 1200 mg/m2 kūno paviršiaus ploto per dieną, leidžiama kaip nepertraukiama intraveninė infuzija keletą dienų ir kartojama cikliškai, priklausomai nuo gydymo režimo. Daugiau informacijos apie 5-fluorouracilo/cisplatinos arba karboplatinos skyrimą kartu su spinduline terapija rasite literatūros šaltiniuose. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi Pacientus, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi, rekomenduojama gydyti atsargiai. Gali reikėti mažinti dozę. Vaikų populiacija Fluorouracilo nerekomenduojama vartoti vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Senyviems pacientams Senyviems pacientams dozės koreguoti nerekomenduojama, tačiau nustatant dozę reikia atsižvelgti į bet kokią gretutinę būklę.

Rekomenduojama, kad fluorouracilo injekciją ar infuziją atliktų ar ją atidžiai prižiūrėtų kvalifikuotas gydytojas, turintis gydymo stipraus poveikio antimetabolitais patirties. Be to, vaistinio preparato skyrimo metu bei po to turi būti įmanoma reguliariai stebėti klinikinį, biocheminį bei hematologinį poveikį. Pradinio gydymo metu pacientas privalo gulėti ligoninėje. Hematologinis poveikis Fluorouracilas gali sukelti mielosupresiją (įskaitant, bet neapsiribojant, leukopeniją, granulocitopeniją, pancitopeniją ir trombocitopeniją). Jei fluorouracilo vartojama taip kaip nurodyta, paprastai atsiranda leukopenija. Didžiausias leukocitų kiekio sumažėjimas paprastai atsiranda 7-14 pirmojo gydymo kurso parą, tačiau kartais ir vėliau, pvz., po 20 parų. 30 parą leukocitų kiekis paprastai tampa normalus. Gydymo metu patariama kasdien nustatinėti trombocitų ir leukocitų kiekį. Jei trombocitų kiekis tampa mažesnis nei 100 000 mm3 arba leukocitų kiekis mažesnis nei 3 500 mm3, gydymą reikia nutraukti. Jeigu bendras leukocitų kiekis tampa mažesnis nei 2 000 mm3, ypač tuo atveju, jei yra granulocitopenija, pacientą reikia guldyti į atskirą apsaugotą ligoninės palatą ir imtis tinkamų sisteminės infekcijos profilaktikos priemonių. Sunkios mielosupresijos klinikinės pasekmės yra infekcijos. Šios infekcijos gali būti lengvos, bet gali būti sunkios ir kartais mirtinos. Poveikis virškinimo traktui Jeigu atsiranda pirmųjų burnos išopėjimo požymių ar pasireiškia nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui (atsiranda stomatitas, prasideda viduriavimas, kraujavimas iš virškinimo trakto) arba prasideda bet koks kraujavimas, gydymą fluorouracilu reikia nutraukti. Veiksmingos ir toksinį poveikį sukeliančios dozės santykis yra mažas, todėl kartu su terapiniu poveikiu dažniausiai pasireiškia ir tam tikro laipsnio nepageidaujamas poveikis. Dėl šios priežasties atrinkti pacientus bei nustatyti dozę būtina atsargiai. Pasireiškus sunkiam toksiškumui, gydymą reikia sustabdyti. Ypatingos rizikos pacientai Fluorouracilas turi būti vartojamas ypač atsargiai pacientams, kurie anksčiau buvo gydyti didelėmis dubens srities spindulinės terapijos preparatų arba alkilinančių preparatų dozėmis, taip pat tiems, kuriems metastazavę navikai plačiai pažeidė kaulų čiulpus. Gydymas fluorouracilu gali sustiprinti radiacijos sukeltą nekrozę. Pacientams, vartojantiems fenitoino kartu su fluorouracilu, turi būti atliekami reguliarūs tyrimai, nes gali padidėti fenitoino koncentracija plazmoje (žr. 4.5 skyrių). Ypatingai atsargiai reikia skirti senyviems ar nusilpusiems pacientams, nes gali padidėti sunkaus toksinio poveikio rizika. Inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas Fluorouracilo reikia vartoti atsargiai pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija susilpnėjusi arba kuriems yra gelta. Kardiotoksiškumas Kardiotoksiškumas buvo susietas su gydymu fluoropirimidinu, įskaitant miokardo infarktą, krūtinės anginą, aritmijas, miokarditą, kardiogeninį šoką, staigią mirtį, streso sukeltą kardiomiopatiją (Takotsubo sindromą) ir elektrokardiografinius pokyčius (įskaitant labai retus QT pailgėjimo atvejus). Šie nepageidaujami reiškiniai dažniau pasireiškia pacientams, kuriems taikoma ištisinė fluoruoracilo infuzija, o ne smūginė injekcija (bolus). Anksčiau persirgta vainikinių arterijų liga gali būti tam tikrų nepageidaujamų širdies reakcijų rizikos faktoriumi. Todėl gydant pacientus, kurie gydymo metu jautė skausmą krūtinėje arba sirgusiems širdies liga reikia laikytis atsargumo. Gydymo fluoruoracilu metu širdies veiklą būtina reguliariai stebėti. Pasireiškus sunkiam kardiotoksiškumui gydymą reikia nutraukti. Imunosupresinis poveikis Pacientams, vartojantiems 5-fluorouracilo, reikia vengti skiepijimo gyva vakcina dėl galimų sunkių ar mirtinų infekcijų. Reikia vengti kontakto su žmonėmis, kurie neseniai buvo paskiepyti poliomielito viruso vakcina. Galima skiepyti negyvomis arba inaktyvuotomis vakcinomis, tačiau atsakas į tokias vakcinas gali būti silpnesnis. Plaštakų ir pėdų sindromas Fluorouracilo vartojimas buvo susijęs su delnų ir padų eritrodizestezijos sindromo, dar vadinamo plaštakų ir pėdų sindromu, atsiradimu. Nuolat infuzuojamas fluorouracilas gali padidinti delnų ir padų eritrodizestezijos dažnį ir sunkumą. Nutraukus gydymą, per 5–7 dienas jis palaipsniui išnyksta. Encefalopatija Po vaistinio preparato pateikimo į rinką gauta pranešimų apie encefalopatijos (įskaitant hiperamoneminės encefalopatijos, leukoencefalopatijos, užpakalinės grįžtamosios encefalopatijos sindromo [angl. posterior reversible encephalopathy syndrome, PRES], Vernickės (Wernicke) encefalopatijos) atvejus, siejamus su gydymu fluoruoracilu. Encefalopatijos požymiai arba simptomai yra pasikeitusi protinė būklė, sumišimas, dezorientacija, koma arba ataksija. Jei pacientui pasireiškia kuris nors iš šių simptomų, sustabdykite gydymą ir nedelsiant ištirkite amoniako bei vitamino B1 koncentraciją kraujyje. Jeigu amoniako koncentracija padidėjusi arba yra vitamino B1 stoka, pradėkite atitinkamą gydymą. Hiperamoneminė encefalopatija neretai pasireiškia kartu su laktato acidoze. Reikia būti atsargiais skiriant fluoruoracilo pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija sutrikusi. Pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija yra sutrikusi gali kilti didesnis hiperamonemijos ir hiperamoneminės encefalopatijos pavojus. Naviko lizės sindromas Po vaistinio preparato pateikimo į rinką gauta pranešimų apie su gydymu fluorouracilu susijusius naviko lizės sindromo atvejus. Pacientus, kuriems yra didesnė naviko lizės sindromo rizika (pvz., kurių sutrikusi inkstų funkcija, kuriems diagnozuota hiperurikemija, nustatytas didelis navikinių ląstelių skaičius, spartus ligos progresavimas), reikia atidžiai stebėti. Reikia apsvarstyti galimybę imtis prevencinių priemonių (pvz., skirti skysčių, sureguliuoti padidėjusią šlapimo rūgšties koncentraciją). Dihidropirimidindehidrogenazės (DPD) stoka DPD aktyvumas riboja 5 fluorouracilo katabolizmo greitį (žr. 5.2 skyrių). Todėl pacientams, kuriems yra DPD stoka, yra padidėjusi su fluoropirimidinais susijusio toksinio poveikio rizika, įskaitant, pvz., stomatitą, viduriavimą, gleivinės uždegimą, neutropeniją ir neurotoksinį poveikį. Su DPD stoka susijęs toksinis poveikis paprastai pasireiškia pirmąjį gydymo ciklą arba padidinus dozę. Visiška DPD stoka Visiška DPD stoka pasitaiko retai (0,01–0,5 % europidų). Pacientams, kuriems yra visiška DPD stoka, yra didelė gyvybei pavojingo arba mirtino toksinio poveikio rizika, jų negalima gydyti injekciniu fluorouracilu (žr. 4.3 skyrių). Dalinė DPD stoka Dalinė DPD stoka pasireiškia maždaug 3–9 % europidų populiacijos. Pacientams, kuriems yra dalinė DPD stoka, yra padidėjusi sunkaus ir gyvybei pavojingo toksinio poveikio rizika. Šiam toksiniam poveikiui riboti reikia apsvarstyti galimybę mažinti pradinę dozę. Į DPD stokos rodiklį reikia atsižvelgti kartu taikant kitas įprastas dozės mažinimo priemones. Pradinis dozės mažinimas gali turėti įtakos gydymo veiksmingumui. Jei nėra sunkaus toksinio poveikio, tolesnes dozes galima didinti atidžiai stebint. DPD stokos tyrimai Prieš pradedant gydymą injekciniu fluorouracilu, rekomenduojama atlikti fenotipo ir (arba) genotipo tyrimus, nepaisant abejonių dėl optimalios tyrimų iki gydymo metodikos. Reikia atsižvelgti į taikomas klinikines rekomendacijas. Dėl sutrikusios inkstų funkcijos gali padidėti uracilo koncentracija kraujyje, todėl pacientams, kuriems yra DPD stoka ir vidutinis ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, padidėja klaidingos diagnozės rizika. DPD stokos genotipinis apibūdinimas Prieš gydymą atliekant retų DPYD geno mutacijų tyrimus, galima identifikuoti pacientus, kuriems yra DPD stoka. Keturi DPYD variantai c. 1905 + 1G > A [dar vadinamas DPYD*2A], c. 1679T > G [DPYD*13], c. 2846A > T ir c. 1236G > A/HapB3 gali sukelti visišką fermento DPD neaktyvumą arba aktyvumo sumažėjimą. Kiti reti variantai taip pat gali būti susiję su padidėjusia sunkaus arba gyvybei pavojingo toksinio poveikio rizika. Žinoma, kad tam tikros homozigotinės ir sudėtinės heterozigotinės mutacijos DPYD geno lokuse (pvz., šių keturių variantų deriniai su bent vienu c. 1905 + 1G > A arba c. 1679T > G aleliu) sukelia visišką fermento DPD neaktyvumą arba aktyvumo sumažėjimą. Gydant fluoropirimidinais, pacientams, kuriems nustatyti tam tikri heterozigotiniai DPYD variantai (įskaitant c. 1905 + 1G > A, c. 1679T > G, c. 2846A>T ir c. 1236G > A/HapB3 variantus), yra padidėjusi sunkaus toksinio poveikio rizika. Heterozigotinio c. 1905 + 1G > A genotipo DPYD gene dažnis europidams pacientams yra maždaug 1 %, 1,1 % esant c. 2846A > T, 2,6–6,3 % esant c. 1236G > A/HapB3 variantams ir 0,07–0,1 % esant c. 1679T > G. Duomenų apie šių keturių DPYD variantų dažnį ne europidų populiacijose nepakanka. Šiuo metu manoma, kad šių keturių DPYD variantų (c. 1905 + 1G > A, c. 1679T > G, c. 2846A > T ir c. 1236G > A/HapB3) beveik nėra Afrikos (afroamerikiečių) arba Azijos kilmės populiacijose. DPD stokos fenotipinis apibūdinimas Atliekant DPD stokos fenotipinį apibūdinimą, rekomenduojama išmatuoti endogeninio DPD substrato uracilo (U) koncentraciją kraujo plazmoje iki gydymo. Iki gydymo padidėjusi uracilo (U) koncentracija yra susijusi su padidėjusia toksinio poveikio rizika. Nepaisant abejonių dėl uracilo ribinių verčių, apibrėžiančių visišką ir dalinę DPD stoką, reikia manyti, kad ≥ 16 ng/ml ir < 150 ng/ml uracilo koncentracija kraujyje rodo dalinę DPD stoką ir yra susijusi su padidėjusia fluoropirimidino toksinio poveikio rizika. Reikia manyti, kad ≥ 150 ng/ml uracilo koncentracija kraujyje rodo visišką DPD stoką ir yra susijusi su gyvybei pavojingo arba mirtino fluoropirimidino toksinio poveikio rizika. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, uracilo koncentraciją kraujyje reikia vertinti atsargiai (žr. anksčiau „DPD stokos tyrimai“). 5 fluorouracilo terapinės vaisto koncentracijos stebėsena (angl. Therapeutic drug monitoring, TDM) 5 fluorouracilo TDM gali pagerinti pacientų, kuriems skiriamos nuolatinės 5 fluorouracilo infuzijos, klinikines baigtis, sumažinant toksinį poveikį ir padidinant veiksmingumą. AUC turėtų būti nuo 20 iki 30 mg x val./l. Jautrumo šviesai reakcijos Kai kuriems pacientams po fluorouracilo vartojimo gali pasireikšti jautrumo šviesai reakcijos, todėl rekomenduojama įspėti pacientus, kad jie turėtų vengti ilgalaikio buvimo saulės šviesoje (žr. 4.8 skyrių). 5-fluorouracilo ir folino rūgšties derinys Folino rūgštis gali padidinti arba pakeisti 5-fluorouracilo toksiškumo profilį. Dažniausiai pasireiškiantys sutrikimai, dėl kurių gali reikėti riboti vaisto dozę, yra leukopenija, mukozitas, stomatitas ir (arba) viduriavimas. Kai 5-fluorouracilas ir folino rūgštis yra vartojami derinyje, pasireiškus toksiškumui, fluorouracilo dozę reikia mažinti daugiau, negu vartojant vien tik fluorouracilą. Toksiniai poveikiai pastebėti pacientams, gydomiems vaistų deriniu, savo savybėmis buvo panašūs į tuos, kurie pasireiškė pacientams, gydomiems vien tik fluorouracilu. Dažniau pastebimas toksinis poveikis virškinimo traktui ir jis gali būti sunkesnis ar net keliantis pavojų gyvybei (ypač stomatitas ir viduriavimas). Sunkiais atvejais gydymą 5-fluorouracilu ir folino rūgštimi reikia nutraukti, ir pradėti palaikomąjį intraveninį gydymą. Pacientams reikia liepti pasikonsultuoti su savo gydytoju nedelsiant, jeigu atsiranda stomatitas (lengvos ar vidutinės formos išopėjimas) ir (arba) viduriavimas (vandeningos išmatos arba tuštinimasis), pasireiškiantys du kartus per dieną. Natris Fluorouracil Accord didžiausioje paros dozėje (600 mg/m2) yra 7,78 mmol (178,2 mg) natrio. Būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

Gydymo fluorouracilo injekcija metu buvo pastebėtas nepageidaujamas poveikis, pasireiškęs toliau nurodytais dažniais . Labai dažnas ( 1/10) Dažnas (nuo  1/100 iki < 1/10) Nedažnas (nuo  1/1 000 iki < 1/100) Retas (nuo  1/10 000 iki < 1/1 000) Labai retas < 1/10 000) Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai dažnas | Neutropenija Trombocitopenija Leukopenija Agranulocitozė Anemija Pancitopenija Dažnas | Febrilinė neutropenija Nežinomas | Granulocitopenija Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Labai dažnas | Bronchų spazmas Imuninės sistemos slopinimas Retas | Padidėjęs jautrumas Anafilaksinė reakcija Anafilaksinis šokas Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos Labai dažnas | Infekcijos, faringitas Dažnas | Sepsis Nežinomas | Sepsinis šokas Neutropeninis sepsis Pneumonija Šlapimo takų infekcija Celiulitas Tyrimai | Tyrimai Dažnas | Pokyčiai elektrokardiogramoje Endokrininiai sutrikimai | Endokrininiai sutrikimai Retas | Tiroksino koncentracijos padidėjimas Trijodtironino koncentracijos padidėjimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažnas | Hiperurikemija Nedažnas | Dehidratacija Nežinomas | Sumažėjęs apetitas Pieno rūgšties acidozė Naviko lizės sindromas Hipertrigliceridemija Vitamino B1 stoka Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai Nedažnas | Euforinė nuotaika Retas | Sumišimo būsena Labai retas | Dezorientacija Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Nedažnas | Nistagmas Galvos skausmas Svaigulys Parkinsono ligos simptomai Piramidiniai požymiai Mieguistumas Labai retas | Leukoencefalopatija Ūminis smegenėlių sindromas Dizartrija Miastenija Afazija, Traukuliai Koma Nežinomas | Periferinė neuropatija Epilepsija Hiperamoneminė encefalopatija Užpakalinės grįžtamosios encefalopatijos sindromas (angl. posterior reversible encephalopathy syndrome, PRES) Vernickės (Wernicke) encefalopatija Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Retas | Inkstų nepakankamumas Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Sisteminis gydymas fluorouracilu buvo susietas su įvairių tipų toksiniu poveikiu akims. | Sisteminis gydymas fluorouracilu buvo susietas su įvairių tipų toksiniu poveikiu akims. Nedažnas | Stiprus ašarojimas Neryškus matymas Akių judesių sutrikimas Regos nervo uždegimas Diplopija Regėjimo aštrumo sumažėjimas Fotofobija Konjunktyvitas Blefaritas Ektropionas Dakriostenozė. Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai Labai dažnas | EKG matomi miokardo išemijos požymiai. Dažnas | Miokardo infarktas Krūtinės angina Nedažnas | Aritmija Miokardo išemija Miokarditas Širdies nepakankamumas Stazinė kardiomiopatija Kardialinis šokas Labai retas | Širdies sustojimas Staigi kardialinė mirtis Nežinomas | Intrakardinis trombas Perikarditas Streso sukelta kardiomiopatija (Takotsubo sindromas) Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Nedažnas | Hipotenzija Retas | Smegenų išemija Žarnyno išemija Periferinė išemija, Reino (Raynaud) sindromas Tromboembolija Tromboflebitas Nežinomas | Hemoragija Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas | Gleivinės uždegimas (stomatitas, ezofagitas, proktitas) Anoreksija Viduriavimas Pykinimas Vėmimas Nedažnas | Virškinimo trakto išopėjimas Virškinimo trakto kraujavimas Virškinimo trakto gleivinės atsisluoksniavimas Nežinomas | Melena Žarnų pneumatozė Enterokolitas Kolitas (įskaitant nekrozuojantį kolitą) Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažnas | Kepenų ląstelių pažeidimas Labai retas | Kepenų nekrozė Biliarinė sklerozė Cholecistitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai dažnas | Alopecija Delnų ir padų eritrodizestezijos sindromas (plaštakų ir pėdų sindromas) Nedažnas | Dermatitas Odos sausumas Įtrūkimai, erozija Eritema Niežulys su makulopapuliniu išbėrimu Ezantema Dilgėlinė Jautrumas šviesai Odos hiperpigmentacija Hiperpigmentacijos ar depigmentacijos ruožai aplink venas Nagų pigmentacija Nagų distrofija Nago guolio sutrikimas Paronichija Onicholizė Nežinomas | Odos raudonoji vilkligė Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Nežinomas | Azoospermija Ovuliacijos sutrikimai Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas | Žaizdų gijimo sulėtėjimas Kraujavimas iš nosies Prasta savijauta Silpnumas Nuovargis Nežinomas | Karščiavimas Krūtinės skausmas Injekcijos vietos spalvos pakitimas Ekstravazacijos sukelta vietinė reakcija (skausmas, patinimas, eritema) Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Kaulų čiulpų slopinimas Stebėta kaulų čiulpų slopinimo pradžia buvo 7–10 parą, stipriausias jis buvo 9–14 parą, o atsigavimas įvyko 21–28 parą. Širdies sutrikimai Kardiotoksiniai nepageidaujami reiškiniai dažniausiai pasireiškia pirmojo gydymo ciklo metu arba per kelias valandas po jo. Pacientams, kurie anksčiau sirgo išemine širdies liga ar kardiomiopatija, yra didesnė kardiotoksinio poveikio rizika (žr. 4.4 skyrių). Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Buvo pranešta apie mirtinus kepenų nekrozės atvejus. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.