Fraxiparine

Dozavimas Reikia atkreipti ypatingą dėmesį į konkrečių mažos molekulinės masės heparino vaistinių preparatų dozavimo nurodymus, nes stiprumas išreiškiamas skirtingais vienetais (miligramais arba tarptautiniais vienetais). Dėl šios priežasties nadroparino neturi būti vartojama pakaitomis su kitu mažos molekulinės masės heparinu. Be to, labai svarbu parinkti tinkamo stiprumo nadroparino vaistinį preparatą – viengubo arba dvigubo stiprumo, nes nuo to priklauso dozavimas. Jeigu vaistinio preparato dozė parenkama pagal paciento kūno svorį, rekomenduojama naudoti Fraxiparine 0,6 ml ir 0,8 ml graduotus užpildytus švirkštus. Gydant nadroparinu reikia sekti trombocitų kiekį (žr. 4.4 skyrių). Būtina laikytis specialių rekomendacijų dėl to, kuriuo metu skirti nadroparino, kai atliekama spinalinė ar epidurinė anestezija arba spinalinė liumbalinė punkcija (žr. 4.4 skyrių). Dozavimas Suaugusiesiems Tromboembolijos profilaktika atliekant bendras chirurgines operacijas Rekomenduojama nadroparino dozė yra 0,3 ml (2850 anti-Xa TV), kuri leidžiama po oda likus 2–4 val. iki operacijos, o vėliau vieną kartą per parą. Gydymą reikia tęsti ne mažiau kaip septynias dienas ar per visą rizikingą laikotarpį, kol pacientas pradės vaikščioti. Tromboembolijos profilaktika atliekant ortopedines operacijas Nadroparinas leidžiamas po oda, jo dozės priklauso nuo paciento kūno svorio ir parenkamos pagal toliau pateiktą lentelę. Tai pagrįsta 38 anti-Xa TV/kg kūno svorio doze, kuri ketvirtąją parą po operacijos didinama 50 %. Pradinę dozę reikia suleisti likus 12 val. iki operacijos ir antrąją dozę – praėjus 12 val. po jos. Vėliau skiriama kasdien vieną kartą per parą visą rizikingą laikotarpį ir tol, kol pacientas ims vaikščioti. Mažiausia gydymo trukmė yra 10 dienų. Kūno svoris (kg) | Likus 12 val. iki operacijos, praėjus 12 val. po jos ir vieną kartą per parą iki 3-iosios dienos po operacijos | Likus 12 val. iki operacijos, praėjus 12 val. po jos ir vieną kartą per parą iki 3-iosios dienos po operacijos | Nuo 4-osios dienos po operacijos | Nuo 4-osios dienos po operacijos Kūno svoris (kg) | Suleistas kiekis (ml) | Anti-Xa TV | Suleistas kiekis (ml) | Anti-Xa TV <50 50-69 ≥70 | 0,2 ml 0,3 ml 0,4 ml | 1900 2850 3800 | 0,3 ml 0,4 ml 0,6 ml | 2850 3800 5700 Didelės rizikos terapiniams pacientams (kvėpavimo nepakankamumo, kvėpavimo sistemos infekcijos ir (ar) dėl širdies nepakankamumo atveju), kurie negali vaikščioti dėl ūminės ligos arba hospitalizuoti intensyvios terapijos skyriuje Nadroparino leidžiama vieną kartą per parą po oda, dozė parenkama atsižvelgiant į kūno svorį, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Gydymą reikia tęsti tol, kol yra tromboembolijos pavojus. Kūno svoris (kg) | Vieną kartą per parą | Vieną kartą per parą Kūno svoris (kg) | Suleistas kiekis (ml) | Anti-Xa TV ≤70 | 0,4 | 3800 >70 | 0,6 | 5700 Senyviems pacientams gali būti tikslinga sumažinti dozę iki 0,3 ml (2850 Anti-Xa TV). Tromboembolijos gydymas Jeigu nėra kontraindikacijų, kiek galima greičiau reikia pradėti vartoti geriamųjų antikoaguliantų. Nadroparinu gydyti reikia tol, kol bus pasiektas reikiamas tarptautinis normalizuotas santykis (INR). Rekomenduojama skirti Fraxiparine po oda du kartus per parą (kas 12 val.), įprastinė gydymo trukmė yra 10 dienų. Dozė parenkama pagal kūno svorį, atsižvelgiant į toliau lentelėje pateiktus nurodymus. Šios dozės paremtos patvirtinta 86 anti-Xa TV/kg kūno svorio doze. Kūno svoris (kg) | Du kartus per parą, įprastinė gydymo trukmė yra 10 dienų | Du kartus per parą, įprastinė gydymo trukmė yra 10 dienų Kūno svoris (kg) | Suleistas kiekis (ml) | Anti-Xa TV <50 | 0,4 | 3800 50-59 | 0,5 | 4750 60-69 | 0,6 | 5700 70-79 | 0,7 | 6650 80-89 | 0,8 | 7600 ≥90 | 0,9 | 8550 Krešėjimo profilaktika hemodializės metu Siekiant krešėjimo profilaktikos hemodializės metu, dozė turi būti pritaikyta individualiam pacientui, taip pat atsižvelgiant ir į technines dializės sąlygas. Paprastai visa Fraxiparine dozė leidžiama į arterinį kateterį kiekvienos procedūros pradžioje. Jeigu nėra padidėjusio kraujavimo pavojaus, atsižvelgiant į paciento kūno svorį, siūlomos toliau pateiktos pradinės dozės, kurių paprastai pakanka 4 val. trunkančiai procedūrai. Kūno svoris (kg) | Dializės pradžioje į arterinį kateterį leidžiama dozė | Dializės pradžioje į arterinį kateterį leidžiama dozė Kūno svoris (kg) | Suleistas kiekis (ml) | Anti-Xa TV <50 | 0,3 | 2850 50-69 | 0,4 | 3800 ≥70 | 0,6 | 5700 Pacientams, kuriems padidėjusi kraujavimo rizika, dozę reikia sumažinti per pusę. Procedūrų, trunkančių ilgiau kaip 4 val., metu galima suleisti mažesnę papildomą dozę. Vėlesnių dializės procedūrų metu dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į pastebėtą poveikį. Kiekvienos dializės metu būtina atidžiai stebėti, ar neatsiranda kraujavimo arba krešėjimo dializės sistemoje požymių. Nestabilios krūtinės anginos ir miokardo infarkto be Q bangos [Q-] gydymas Paprastai nadropariną rekomenduojama leisti po oda du kartus per parą (kas 12 val.). Įprastinė gydymo trukmė yra 6 dienos. Klinikinių tyrimų metu pacientams, sergantiems nestabilia krūtinės angina ir miokardo infarktu be Q bangos, nadroparinas buvo skiriamas kartu su aspirinu, kurio dozė buvo ne didesnė kaip 325 mg per parą. Pradinė dozė visa iš karto suleidžiama į veną, o kitos dozės leidžiamos po oda. Dozės turi būti parinktos pagal paciento kūno svorį, remiantis toliau lentelėje pateiktomis dozėmis, kurios apskaičiuotos pagal patvirtintą 86 anti-Xa TV/kg kūno svorio dozę. Kūno svoris (kg) | Pradinė vienkartinė dozė į veną | Poodinės injekcijos (kas 12 val.) | Anti-Xa TV <50 | 0,4 | 0,4 | 3800 50-59 | 0,5 | 0,5 | 4750 60-69 | 0,6 | 0,6 | 5700 70-79 | 0,7 | 0,7 | 6650 80-89 | 0,8 | 0,8 | 7600 90-99 | 0,9 | 0,9 | 8550 ≥100 | 1,0 | 1,0 | 9500 Vaikų populiacija Nadroparino nerekomenduojama skirti vaikams ir paaugliams, nes nėra pakankamai duomenų apie tai, kokios dozės yra veiksmingos ir saugios jaunesniems nei 18 metų asmenims. Senyviems pacientams Tromboembolijos profilaktika atliekant chirurgines operacijas, krešėjimo profilaktika taikant hemodializę bei gydant nestabilią anginą, miokardo infarktą be Q bangos ir venų tromboemboliją Jei inkstų funkcija yra nesutrikusi, dozės koreguoti nereikia. Prieš pradedant gydymą rekomenduojama ištirti inkstų funkciją (žr. toliau „Inkstų funkcijos sutrikimas“ ir 5.2 skyrių). Tromboembolijos profilaktika didelės rizikos terapiniams pacientams (kvėpavimo nepakankamum ir (ar), kvėpavimo organų infekcijos ir (ar) širdies nepakankamumo atveju), negalintiems vaikščioti dėl ūminės ligos arba hospitalizuotiems intensyvios terapijos skyriuje Senyviems pacientams gali būti tikslinga sumažinti dozę iki 0,3 ml (2850 Anti-Xa TV). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Tromboembolijos profilaktika Pacientams, kurių inkstų funkcija lengvai sutrikusi (kreatinino klirensas lygus arba didesnis nei 50 ml/min.), vaisto dozės mažinti nereikia. Pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai ir sunkiai, nadroparinas veikia stipriau. Šiems pacientams gresia didesnis tromboembolijų ir kraujavimo pavojus. Jeigu gydantis gydytojas, atsižvelgęs į individualius kraujavimo ir tromboembolijos rizikos veiksnius, nusprendžia sumažinti vaisto dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai (kreatinino klirensas lygus arba didesnis nei 30 ml/min., bet mažesnis nei 50 ml/min.), dozę reikia mažinti 25–33 %. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi sunkiai (kreatinino klirensas mažesnis nei 30 ml/min.), vaisto dozę reikia sumažinti 25–33 % (žr. 4.4 ir 5.2 skyrių). Tromboembolijos, nestabilios krūtinės anginos ir miokardo infarkto be Q bangos [Q-] gydymas Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi lengvai (kreatinino klirensas lygus arba didesnis nei 50 ml/min.), vaisto dozės mažinti nereikia. Pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai ir sunkiai, nadroparinas veikia stipriau. Šiems pacientams gresia didesnis tromboembolijų ir kraujavimo pavojus. Jeigu gydantis gydytojas, atsižvelgęs į individualius kraujavimo ir tromboembolijos rizikos veiksnius, nusprendžia sumažinti vaisto dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai (kreatinino klirensas lygus arba didesnis nei 30 ml/min., bet mažesnis nei 50 ml/min.), dozę reikia mažinti 25–33 % (žr. 4.4 ir 5.2 skyrių). Nadroparino draudžiama vartoti pacientams, kurių inkstų funkcija sunkiai sutrikusi (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.) (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Jokių tyrimų su pacientais, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, nėra atlikta. Vartojimo metodas Nadroparino negalima leisti į raumenis. Įprasta injekcijos po oda vieta yra dešinė arba kairė pilvo pusė, tačiau galima leisti ir į šlaunis. Kad leidžiant užpildytu švirkštu nenubėgtų dalis tirpalo, prieš injekciją negalima išleisti oro burbuliukų. Adatą reikia durti statmenai į suimtą odos raukšlę, švelniai, bet tvirtai ją laikant, kol bus suleista injekcija. Injekcijos vietos negalima trinti.

Heparino sukelta trombocitopenija Kadangi heparinas gali sukelti heparino sukeltą trombocitopeniją, viso gydymo kurso nadroparinu metu būtina reguliariai tikrinti trombocitų kiekį. Retai pasitaikė heparino sukeltos trombocitopenijos, kuri buvo susijusi su arterijų ar venų tromboze, atvejų (kai kurie iš jų buvo sunkūs). Tokią galimybę reikia turėti omenyje, jeigu pasireiškia: trombocitopenija; bet koks žymus trombocitų kiekio sumažėjimas (30–50% pradinio trombocitų kiekio); trombozės sunkėjimas gydymo metu; trombozė, atsiradusi gydymo metu; diseminuota intravaskulinė koaguliacija. Tokiais atvejais gydymą nadroparinu reikia nutraukti. Šie reiškiniai tikriausiai yra imuninės - alerginės kilmės ir pirmojo gydymo kurso metu paprastai pasireiškia 5–21 gydymo dieną, bet gali atsirasti ir anksčiau, jei kada nors anksčiau buvo heparino sukelta trombocitopenija. Jei pacientui kada nors anksčiau yra buvusi trombocitopenija, kuri atsirado gydymo heparinu (standartiniu ar mažos molekulinės masės) metu, esant būtinybei, jį nadroparinu gydyti galima, tačiau tada reikia ypač atidžiai stebėti pacientą ir ne rečiau kaip kartą per parą tikrinti trombocitų kiekį. Jei atsiranda trombocitopenija, gydymą nadroparinu būtina nedelsiant nutraukti. Gydymo heparinu (nefrakcionuotu ar mažos molekulinės masės) metu atsiradus trombocitopenijai, reikia apsvarstyti heparino keitimo kitos rūšies antitromboziniais preparatais galimybę. Jei to padaryti neįmanoma, o hepariną skirti būtina, tada reikia apsvarstyti kitų mažos molekulinės masės heparino vaistinių preparatų skyrimo galimybę. Tokiu atveju trombocitų kiekį reikia sekti kartą per parą ir gydymą tuoj pat nutraukti, jei pakeitus vaistinį preparatą toliau mažėja trombocitų skaičius (žr. 4.3 skyrių). Trombocitų agregacijos mėginys in vitro, diagnozuojant heparino sukeltą trombocitopeniją, yra mažai naudingas. Reikia atsargiai skirti nadroparino, esant toliau aprašytoms būklėms, nes jos gali būti susijusios su padidėjusia kraujavimo rizika: kepenų nepakankamumas; sunki arterinė hipertenzija; anksčiau buvusi opa ar kitoks organų pažeidimas, dėl kurio gali prasidėti kraujavimas; gyslainės ir tinklainės kraujotakos sutrikimai; pooperacinis laikotarpis po galvos, nugaros smegenų arba akies operacijų. Ypatingos populiacijos Inkstų funkcijos sutrikimas Žinoma, kad nadroparinas išskiriamas daugiausia per inkstus, todėl jo poveikis sustiprėja tiems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, padidėja kraujavimo pavojus, todėl juos reikia gydyti atsargiai. Kai kreatinino klirensas yra 30–50 ml/min., gydytojas gali nuspręsti sumažinti vaistinio preparato dozę, įvertinęs individualų kraujavimo ir tromboembolijos pavojų pacientui (žr. 4.2 skyrių). Senyvi pacientai Prieš pradedant gydymą rekomenduojama ištirti inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių). Hiperkalemija Heparino vaistiniai preparatai gali slopinti antinksčių gaminamo aldosterono išsiskyrimą ir sukelti hiperkalemiją, ypač jeigu paciento kraujyje yra padidėjęs kalio kiekis. Taip atsitinka, kai pacientas serga cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kai pacientui yra buvusi metabolinė acidozė, ar vartoja kalį sulaikančių vaistinių preparatų (pvz., angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių, nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVPNU). Hiperkalemijos rizika didėja, ilgėjant gydymo trukmei, bet paprastai šis pokytis yra laikinas. Pacientams, kuriems yra tokia rizika, reikia nuolat tirti kalio koncentraciją kraujo plazmoje. Spinalinė, epidurinė anestezija, spinalinė liumbalinė punkcija ir kartu vartojami vaistiniai preparatai Pacientams, kuriems taikoma spinalinė ar epidurinė anestezija, MMMH vartojimas retais atvejais gali būti susijęs su hematomomis, kurios gali sukelti ilgalaikį arba nuolatinį paralyžių. Spinalinės, epidurinės hematomos rizika padidėja, kai įvedamas epidurinis kateteris arba kartu vartojama vaistinių preparatų, galinčių paveikti kraujo krešėjimą, pvz., nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVPNU), vaistinių preparatų, kurie slopina trombocitų agregaciją, ar kitų antikoaguliantų. Rizika taip pat didėja atliekant kartotinę bei traumuojančią spinalinę arba epidurinę liumbalinę punkciją. Todėl toliau išvardytais atvejais neuraksialinę blokadą ir antikoaguliantų terapiją tuo pačiu metu galima taikyti tik kruopščiai įvertinus individualų naudos ir rizikos santykį: - neuraksialinės blokados skyrimas pacientams, jau vartojantiems antikoaguliantų, turi būti gerai apgalvotas, įvertinant laukiamą naudą ir galimą riziką; - pacientams, kuriems reikia atlikti planinę operaciją taikant neuraksialinę anesteziją, reikia gerai apsvarstyti antikoaguliantų skyrimo būtinybę ir laukiamos naudos bei galimos rizikos santykį. Pacientams, kurie yra gydomi nadroparinu, atliekant spinalinę liumbalinę punkciją, spinalinę ar epidurinę anesteziją, tarp nadroparino injekcijos ir spinalinio arba epidurinio kateterio ar adatos įvedimo ir ištraukimo turi praeiti mažiausiai 12 valandų – kai skiriamos profilaktinės nadroparino dozės, arba 24 valandos – kai skiriamos gydomosios dozės, atsižvelgiant į vaistinio preparato savybes ir paciento duomenis. Pacientams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu, gali prireikti ilgesnio intervalo. Kitos dozės negalima vartoti anksčiau kaip po keturių valandų. Nadropariną vartoti pakartotinai galima tik pabaigus chirurginę procedūrą. Pacientus būtina atidžiai stebėti ir dažnai tikrinti, ar neatsiranda neurologinio pažeidimo požymių ar simptomų, pavyzdžiui, nugaros skausmas, jutimų ir motorikos sutrikimai (apatinių galūnių nutirpimas ir silpnumas), žarnyno ir (arba) šlapimo pūslės funkcijos sutrikimas. Pastebėjus neurologinius sutrikimus, būtina nedelsiant gydyti. Slaugytojos turi būti išmokytos atpažinti tokius sutrikimus. Pacientams reikia nurodyti, kad pajutę bet kurį iš išvardytų sutrikimų, apie juos nedelsdami praneštų savo gydytojui. Jeigu įtariama, kad atsirado spinalinės hematomos požymių ar simptomų, reikia nedelsiant pradėti skubios diagnostikos ir gydymo, įskaitant nugaros smegenų dekompresijos, procedūras. Jeigu kateterio įdūrimo vietoje pasireiškia reikšmingas arba aiškus kraujavimas, prieš pradedant arba atnaujinant gydymą heparinu, reikia atidžiai įvertinti naudos ir rizikos santykį. Salicilatai, NVPNU ir trombocitų agregaciją slopinantys vaistiniai preparatai Venų tromboembolijos profilaktikai ar gydymui ir krešėjimo profilaktikai hemodializės metu nerekomenduojama kartu su nadroparinu vartoti aspirino ar kitų salicilatų, nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo ir trombocitų agregaciją slopinančių vaistinių preparatų, nes gali padidėti kraujavimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Jeigu šių vaistinių preparatų kartu vartoti yra būtina, reikia atidžiai stebėti pacientą. Klinikinių tyrimų metu gydant nestabilią krūtinės anginą ir miokardo infarktą be Q bangos, nadroparino buvo skiriama kartu su aspirinu, kurio dozė buvo ne didesnė kaip 325 mg per parą (žr. 4.2 skyrių). Odos nekrozė Labai retais atvejais yra pasitaikę odos nekrozės atvejų. Ji pirmiausiai pasireiškė purpura ar infiltruotomis arba skausmingomis eriteminėmis dėmėmis su bendraisiais simptomais arba be jų. Tokiais atvejais gydymas turi būti nedelsiant nutrauktas. Alergija lateksui Užpildyto švirkšto adatos apsauginiame gaubtelyje gali būti sausos natūralios latekso gumos, kuri gali sukelti alergines reakcijas jautriems lateksui asmenims.

Nepageidaujamas poveikis gali būti įvairaus dažnio, priklausomai nuo vartojamų dozių ir nuo derinimo su kitais vaistiniais preparatais. Toliau išvardyti nepageidaujamo poveikio simptomai pagal organų sistemas ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio simptomų dažnis apibūdintas taip: labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai retas (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai dažnas: kraujavimas1. Retas: trombocitopenija (įskaitant heparino sukeltą trombocitopeniją) (žr. 4.4 skyrių), trombocitozė. Labai retas: eozinofilija, išnykstanti nutraukus gydymą. Imuninės sistemos sutrikimai Labai retas: padidėjusio jautrumo reakcijos (įskaitant angioneurozinę edemą ir odos reakcijas), anafilaksinė reakcija. Nervų sistemos sutrikimai Dažnis nežinomas: galvos skausmas, migrena Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai retas: laikina hiperkalemija dėl heparino slopinančio poveikio aldosteronui, ypač pacientams, kuriems yra rizikos veiksnių (žr. 4.4 skyrių). Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Labai retas: priapizmas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Retas: išbėrimas, dilgėlinė, eritema, niežėjimas. Tyrimai Dažnas: transaminazių aktyvumo padidėjimas, dažniausiai laikinas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas: hematoma injekcijos vietoje2. Dažnas: reakcija injekcijos vietoje. Retas: injekcijos vietos kalcifikacija. Labai retas: injekcijos vietos nekrozė (žr. 4.4 skyrių). 1 Įvairių vietų kraujavimas dažniau pasireiškia kitų rizikos veiksnių turintiems pacientams (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). 2 Kartais gali atsirasti kietų mazgelių, tačiau tai nėra heparino inkapsuliacija. Šie mazgeliai paprastai išnyksta po kelių dienų. 3 Asmenims, kuriems yra sutrikusi kalcio fosfato gamyba, pvz., kai kuriais lėtinio inkstų nepakankamumo atvejais, dažniau pasireiškia kalcifikacija. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).