FTORAFUR

Gydytojas privalo informuoti pacientą kaip svarbu tinkamai laikytis tegafuro dozavimo ir vartojimo metodo. Dozavimas Suaugusiems pacientams Vartojant per burną paros dozė yra 20-30 mg/kg kūno masės (1,2-1,6 g arba 3 – 4 kapsulės), tačiau gali siekti 2 gramus (5 kapsulės). Paros dozė dalinama į dvi dalis ir geriama kiekvieną dieną kas 12 valandų arba 2 – 4 kartus per parą. Gydymo kurso bendra dozė - 30 – 40 g. Įprastas gydymas susideda iš keleto gydymo kursų. Vieno gydymo kurso trukmė, pertraukos laikas ir kursų kiekis kinta priklausomai nuo ligos stadijos, vietinių gydymo reikalavimų bei pacientų skirtingų individualių savybių. Vidutinė gydymo trukmė yra 21 – 28 paros su 7 parų trukmės petrauka. Jei gydymas ilgas ir esant vėlyvoms ligos stadijoms vyresnio amžiaus pacientams tegafuro dozė mažinama priklausomai nuo individualių paciento poreikių. Kombinuotos chemoterapijos schemose ir skiriant kaip papildomą vaistinį preparatą spindulinės terapijos metu tegafuro dozės yra tokios pačios arba mažesnės nei monoterapijos atveju. Senyviems pacientams Senyvo amžiaus pacientams tegafuras turėtų būti skiriamas atsargiai, nors geriamasis vaistinis preparatas yra gerai toleruojamas ir retai reikia sumažinti dozę. Tačiau vyresnio amžiaus pacientai turėtų būti stebimi jeigu dėl amžiaus, kitų vaistinių preparatų arba ligų sutriko inkstų, kepenų arba širdies funkcija. Esant vėlyvoms ligos stadijoms vyresnio amžiaus pacientams tegafuro dozė mažinama priklausomai nuo individualių paciento poreikių. Pacientams, kurių inkstų ir / ar kepenų funkcija sutrikusi Vaistinio preparato reikia atsargiai skirti pacientams, sergantiems kepenų ir / ar inkstų nepakankamumu. Tegafuro vartojimo metu šių pacientų kepenų ir / ar inkstų funkcija turi būti atidžiai stebima. Tegafuras kontraindikuotinas pacientams, sergantiems sunkiu kepenų ir / ar inkstų funkcijos nepakankamumu (žr. 4.3 skyrių). Vaikų populiacija FTORAFUR saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams neištirti, todėl tegafuro vaikams ir paaugliams vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių). Vartojimo metodas Vartoti per burną. Kapsules reikia gerti vieną valandą prieš valgį ar vieną valandą po valgio.

Tegafurą reikia atsargiai skirti pacientams, kurių kraujodaros funkcija sutrikusi. Atsargiai skirkite vaistinio preparato pacientams, segantiems kepenų ir / ar inkstų funkcijos nepakankamumu, sutrikus gliukozės metabolizmui, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, polinkiui hemoragijoms, infekcinėms ligoms. Esant inkstų funkcijos sutrikimui, tegafuro aktyvūs metabolitai gali kauptis ir sukelti toksinių komplikacijų. Vartojant tegafuro reikia reguliariai tirti kraujo vaizdą, kepenų ir inkstų funkciją. Ilgai vartojant vaistinio preparato jo nepageidaujami poveikiai stiprėja. Būtina atidžiai stebėti širdies ir kraujagyslių sistemą dėl krūtinės anginos rizikos. Dihidropirimidino dehidrogenazės (DPD) stoka DPD aktyvumas riboja 5-fluorouracilo katabolizmo greitį (žr. 5.2 skyrių). Todėl pacientams, kuriems yra DPD stoka, yra padidėjusi su fluoropirimidinais susijusio toksinio poveikio rizika, įskaitant, pvz., stomatitą, viduriavimą, gleivinės uždegimą, neutropeniją ir neurotoksinį poveikį. Su DPD stoka susijęs toksinis poveikis paprastai pasireiškia pirmąjį gydymo ciklą arba padidinus dozę. Visiška DPD stoka Visiška DPD stoka pasitaiko retai (0,01-0,5 % europidų). Pacientams, kuriems yra visiška DPD stoka, yra didelė gyvybei pavojingo arba mirtino toksinio poveikio rizika, jų negalima gydyti Ftorafur (žr. 4.3 skyrių). Dalinė DPD stoka Dalinė DPD stoka pasireiškia maždaug 3 – 9 % europidų populiacijos. Pacientams, kuriems yra dalinė DPD stoka, yra padidėjusi sunkaus ir gyvybei pavojingo toksinio poveikio rizika. Šiam toksiniam poveikiui riboti reikia apsvarstyti galimybę mažinti pradinę dozę. Į DPD stokos rodiklį reikia atsižvelgti kartu taikant kitas įprastas dozės mažinimo priemones. Pradinis dozės mažinimas gali turėti įtakos gydymo veiksmingumui. Jei nėra sunkaus toksinio poveikio, tolesnes dozes galima didinti atidžiai stebint. DPD stokos tyrimai Prieš pradedant gydymą Ftorafur, rekomenduojama atlikti fenotipo ir (arba) genotipo tyrimus, nepaisant abejonių dėl optimalios tyrimų iki gydymo metodikos. Reikia atsižvelgti į taikomas klinikines rekomendacijas. DPD stokos genotipinis apibūdinimas Prieš gydymą atliekant retų DPYD geno mutacijų tyrimus, galima identifikuoti pacientus, kuriems yra DPD stoka. Keturi DPYD variantai c. 1905 + 1G > A [dar vadinamas DPYD*2A], c. 1679T > G [DPYD*13], c. 2846A > T ir c. 1236G > A/HapB3 gali sukelti visišką fermento DPD neaktyvumą arba aktyvumo sumažėjimą. Kiti reti variantai taip pat gali būti susiję su padidėjusia sunkaus arba gyvybei pavojingo toksinio poveikio rizika. Žinoma, kad tam tikros homozigotinės ir sudėtinės heterozigotinės mutacijos DPYD geno lokuse (pvz., šių keturių variantų deriniai su bent vienu c. 1905 + 1G > A arba c. 1679T > G aleliu) sukelia visišką fermento DPD neaktyvumą arba aktyvumo sumažėjimą. Gydant fluoropirimidinais, pacientams, kuriems nustatyti tam tikri heterozigotiniai DPYD variantai (įskaitant c. 1905 + 1G > A, c. 1679T > G, c. 2846A>T ir c. 1236G > A/HapB3 variantus), yra padidėjusi sunkaus toksinio poveikio rizika. Heterozigotinio c. 1905 + 1G > A genotipo DPYD gene dažnis europidams pacientams yra maždaug 1 %, 1,1 % esant c. 2846A > T, 2,6-6,3 % esant c. 1236G > A/HapB3 variantams ir 0,07-0,1 % esant c. 1679T > G. Duomenų apie šių keturių DPYD variantų dažnį ne europidų populiacijose nepakanka. Šiuo metu manoma, kad šių keturių DPYD variantų (c. 1905 + 1G > A, c. 1679T > G, c. 2846A > T ir c. 1236G > A/HapB3) beveik nėra Afrikos (afroamerikiečių) arba Azijos kilmės populiacijose. DPD stokos fenotipinis apibūdinimas Atliekant DPD stokos fenotipinį apibūdinimą, rekomenduojama išmatuoti endogeninio DPD substrato uracilo (U) koncentraciją kraujo plazmoje iki gydymo. Iki gydymo padidėjusi uracilo (U) koncentracija yra susijusi su padidėjusia toksinio poveikio rizika. Nepaisant abejonių dėl uracilo ribinių verčių, apibrėžiančių visišką ir dalinę DPD stoką, reikia manyti, kad ≥ 16 ng/ml ir < 150 ng/ml uracilo koncentracija kraujyje rodo dalinę DPD stoką ir yra susijusi su padidėjusia fluoropirimidino toksinio poveikio rizika. Reikia manyti, kad ≥ 150 ng/ml uracilo koncentracija kraujyje rodo visišką DPD stoką ir yra susijusi su gyvybei pavojingo arba mirtino fluoropirimidino toksinio poveikio rizika. Brivudinas Brivudino skirti kartu su tegafuru negalima. Dėl šių vaistinių preparatų sąveikos buvo pranešta apie mirties atvejus. Tarp gydymo brivudinu pabaigos ir gydymo tegafuru pradžios turi būti daroma bent jau 4 savaičių pertrauka. Gydymą brivudinu galima pradėti praėjus 24 valandoms po paskutiniosios tegafuro dozės (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Tegafuru gydomam pacientui netyčia paskyrus brivudino, reikia imtis veiksmingų priemonių tegafuro toksiniam poveikiui sumažinti. Rekomenduojama nedelsiant vykti į ligoninę. Reikia imtis visų priemonių, norint išvengti sisteminių infekcijų ir dehidratacijos. Pagalbinės medžiagos Šio vaistinio preparato sudėtyje yra dažiklio ponso 4R (E124), kuris gali sukelti alerginių reakcijų.

Tegafuro nepageidaujami poveikiai susiję su virškinimo traktu, kraujodaros sistema ir CNS. FTORAFUR vartojant per burną gali pasireiškti vietiniai virškinimo trakto dirginimo simptomai (nestiprus pykinimas, diarėja, žarnyno kolikos). Nepriklausomai nuo tegafuro vartojimo būdo pasireiškia pykinimas, vėmimas ir anoreksija, ypač gydymo kurso pradžioje. Sustiprėjus toksinėms komplikacijoms būtina koreguoti tegafuro paros dozę arba nutraukti jo vartojimą. Stomatitas ir diarėja – sunkiausi nepageidaujami tegafuro poveikiai. Dažniausiai jie pasireiškia gydymo pabaigoje, kai pasiekiama suminė 50 g ar didesnė tegafuro dozė. Sunkesniais atvejais pasireiškia ezofagofaringitas su išopėjimais, duodenitas ir dvylikapirštės žarnos opa. Nepageidaujami tegafuro poveikiai kraujodaros sistemai silpnesni nei 5-fluoruracilo. Lyginant į veną leidžiamą ir per burną vartojamą tegafurą, pastarasis pasižymi kur kas mažesniu toksiškumu ir mažesnio intensyvumo nepageidaujamais poveikiais (tai ypač būdinga nepageidaujamiems CNS simptomams). Tegafuro vartojant per burną, silpnesnius šalutinius poveikius galima paaiškinti tuo, kad kraujyje ir audiniuose nesusidaro tokia didelė vaistinio preparato koncentracija kaip jį leidžiant į veną. Klinikiniai tyrimai parodė, kad tegafuras nėra labai hepatotoksiškas (pastebima 2- ir -globulinų kiekio sumažėjimo tendencija); galimas ūmus pankreatitas. Tegafuras, vartojamas terapinėmis dozėmis, turi nereikšmingą imunosupresinį poveikį bendram organizmo reaktyvumui ir nespecifinio ląstelinio bei humoralinio imuniteto rodmenims. Tegafurui nebūdinga toksinio poveikio kumuliacija, tuo jis pranašesnis už 5-fluoruracilą. Nepageidaujamas poveikis yra nurodomas žemiau pagal MedDRA duomenų bazės organų sistemų klases ir MedDRA dažnio apibūdinamą. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Lentelė Nr. 1 Nepageidaujamos reakcijos pagal MedDRA duomenų bazės organų sistemų klases ir dažnį MedDRA organų sistemos klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Nežinomas Infekcijos ir infestacijos | | | | Leukoencefalito simptomai | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujodaros slopinimas, anemija, trombocitopenija, leukopenija (gali būti sunki) | | Febrilinė neutropenija | | | Imuninės sistemos sutrikimai | | Alerginės reakcijos | | | | Nervų sistemos sutrikimai | | Svaigulys, mieguistumas uoslės praradimas, skonio pojūčio pokyčiai | | | | Ausų ir labirintų sutrikimai | | | | | | Svaigulys (Vertigo) Širdies sutrikimai | | | | | Krūtinės angina, įskaitant ramybės krūtinės anginą | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | | | Intersticinė pneumonija | | Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, anoreksija, žarnyno kolikos | Stomatitas | Opinis stemplės faringitas, duodenitas, dvylikapirštės žarnos opa | | Ūmus pankreatitas | Sunkus enterokolitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Kepenų funkcijos sutrikimai | | Ūmus hepatitas | | Mirtinas, staigus hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Dermatitas su niežuliniu makulopapuliniu bėrimu, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, odos sausumas | | | | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | Inkstų funkcijos sutrikimai (žr. 4.4 skyrių) | | | Tyrimai | | ALAT ir ASAT padidėjimas | | | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | | | | | Dehidratacija Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).