FULSED

Įprastinis dozavimas Midazolamas yra stiprus sedaciją sukeliantis vaistinis preparatas, todėl jo dozę reikia titruoti (didinti po truputį mažais vaistinio preparato kiekiais) ir leisti iš lėto. Dozę griežtai rekomenduojama titruoti, kad, atsižvelgiant į klinikinį poreikį, fizinę būklę, amžių bei kartu taikomą gydymą, būtų saugiai sukeliamas pageidaujamas raminamasis poveikis. Vyresniems nei 60 metų žmonėms, nusilpusiems ar sergantiems lėtine liga pacientams bei vaikams dozę reikia parinkti atsargiai ir įvertinus rizikos veiksnius, susijusius su konkrečiu pacientu. Standartinis dozavimas nurodytas žemiau esančioje lentelėje. Papildoma informacija pateikta po lentele esančiame tekste. 1 lentelė: Įprastos midazolamo dozės Indikacija | < 60 metų suaugusieji | ≥60 metų nusilpę ar lėtine liga sergantys suaugusieji | Vaikai Nuraminimas išliekant sąmonei | Į veną Pradinė dozė: 2-2,5 mg Titravimo dozės: 1 mg Bendra dozė: 3,5-7,5 mg | Į veną Pradinė dozė: 0,5-1 mg Titravimo dozės: 0,5-1 mg Bendra dozė: < 3,5 mg | Į veną 6 mėn.-5 metų vaikams Pradinė dozė: 0,05-0,1 mg/kg kūno svorio. Bendra dozė: < 6 mg Į veną 6-12 metų vaikams Pradinė dozė: 0,025-0,05 mg/kg kūno svorio. Bendra dozė: < 10 mg Į tiesiąją žarną > 6 mėn. vaikams 0,3-0,5 mg/kg kūno svorio. Į raumenis 1 – 15 metų vaikams 0,05-0,15 mg/kg kūno svorio. Premedikacija prieš anesteziją | Į veną 1 – 2 mg pakartotinai Į raumenis 0,07-0,1 mg/kg kūno svorio. | Į veną Pradinė dozė: 0,5 mg lėtai titruojama iki reikiamo kiekio Į raumenis 0,025-0,05 mg/kg kūno svorio. | Į tiesiąją žarną > 6 mėn. vaikams 0,3-0,5 mg/kg kūno svorio. Į raumenis 1 – 15 metų vaikams 0,08-0,2 mg/kg kūno svorio. Anestezijos indukcija | Į veną 0,15 - 0,2 mg/kg (be premedikacijos: 0,3 - 0,35 mg/kg kūno svorio) | Į veną 0,05 - 0,15 mg/kg (be premedikacijos: 0,15- 0,3 mg/kg kūno svorio) | Kaip raminamoji sudedamoji dalis kombinuotosios anestezijos metu | Į veną 0,03 - 0,1 mg/kg dozė suleidžiama tam tikru intervalu arba nuolatinės infuzijos būdu sulašinama per vieną valandą | Į veną Mažesnės dozės nei rekomenduojama < 60 metų suaugusiesiems | Sedacija intensyviosios terapijos skyriuje | Į veną Įsotinamoji dozė: 0,03 - 0,3 mg/kg kūno svorio. Ją reikia suleisti palaipsniui pridedant po 1 - 2,5 mg. Palaikomoji dozė: 0,03 - 0,2 mg/kg per valandą. | Į veną Įsotinamoji dozė: 0,03 - 0,3 mg/kg kūno svorio. Ją reikia suleisti palaipsniui pridedant po 1 - 2,5 mg. Palaikomoji dozė: 0,03 - 0,2 mg/kg per valandą. | Į veną < 32 savaičių gestacinio amžiaus naujagimiams 0,03 mg/kg kūno svorio per valandą. Į veną > 32 savaičių gestacinio amžiaus naujagimiams ir iki 6 mėn. kūdikiams 0,06 mg/kg kūno svorio per valandą. Į veną vyresniems kaip 6 mėn. vaikams Įsotinamoji dozė: 0,05 - 0,2 mg/kg kūno svorio. Palaikomoji dozė: 0,06 - 0,12 mg/kg per valandą Dozavimas budrumo slopinimui Nuraminimui, išliekant sąmonei, sukelti prieš diagnostines ar chirurgines procedūras midazolamas leidžiamas į veną. Dozė turi būti individuali ir titruojama - jos negalima suleisti greitai ar iš karto (boliusu). Kiekvienam pacientui raminamasis poveikis gali prasidėti skirtingu laiku, atsižvelgiant į paciento fizinę būklę bei tikslias vartojimo aplinkybes (pvz., vaistinio preparato skyrimo greitį, dozės dydį). Pagal individualų poreikį vėliau galima leisti kitą dozę. Suleidus vaistinio preparato, poveikis prasideda maždaug po 2 minučių. Maždaug po 5 – 10 minučių jis būna stipriausias. Suaugusieji Midazolamą į veną reikia leisti lėtai- maždaug 1 mg per 30 sekundžių. Jaunesniems nei 60 metų pacientams pradinę dozę, t. y. 2 – 2,5 mg, reikia suleisti 5 – 10 min. prieš procedūros pradžią. Prireikus kartotinai galima leisti po 1 mg. Nustatyta, kad vidutinė bendra dozė yra 3,5 – 7,5 mg. Paprastai neprireikia didesnės kaip 5 mg bendros dozės. Vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems, nusilpusiems ar lėtine liga sergantiems pacientams pradinę dozę reikia sumažinti iki 0,5 – 1 mg ir suleisti 5 – 10 min. prieš procedūros pradžią. Jei reikia, toliau galima kartotinai leisti po 0,5–1 mg. Kadangi šiems pacientams maksimalus poveikis gali būti lėčiau pasiekiamas, papildoma dozė turi būti titruojama labai lėtai ir atsargiai. Dažniausiai didesnės nei 3,5 mg bendros dozės neprireikia. Vaikai Injekcija į veną: midazolamo dozė iš lėto titruojama tol, kol atsiranda norimas klinikinis poveikis. Pradinę midazolamo dozę reikia suleisti per 2 – 3 minutes. Po to reikia 2 – 5 minutes palaukti, kol visiškai pasireikš raminamasis poveikis, ir tada pradėti procedūrą ar kartoti dozę. Jei reikalinga papildoma sedacija, reikia toliau po truputį didinti dozę tol, kol pasiekiamas reikalingas raminamasis poveikis. Kūdikiams ir jaunesniems nei 5 metų vaikams gali prireikti gerokai didesnės dozės (mg/kg kūno svorio), negu vyresniems vaikams ir paaugliams. Jaunesni negu 6 mėnesių kūdikiai: jaunesniems nei 6 mėnesių pacientams ypač pavojinga kvėpavimo takų obstrukcija ir hipoventiliacija. Dėl šios priežasties budrumo slopinimui sukelti jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams vaisto vartoti nerekomenduojama. 6 mėnesių – 5 metų vaikai: pradinė dozė yra 0,05-0,1 mg/kg. Pageidaujamo stiprumo raminamajam poveikiui sukelti gali prireikti iki 0,6 mg/kg bendros dozės, tačiau ji turėtų neviršyti 6 mg. Didelės dozės gali sukelti užsitęsusį raminamąjį poveikį ir hipoventiliacijos riziką. 6 – 12 metų pacientai: pradinė dozė yra 0,025-0,05 mg/kg. Gali prireikti iki 0,4 mg/kg bendros dozės, tačiau ji turėtų neviršyti 10 mg. Didelės dozės gali sukelti užsitęsusį raminamąjį poveikį ir hipoventiliacijos riziką. 12 – 16 metų vaikai: dozuojama kaip suaugusiems žmonėms. Vartojimas į tiesiąją žarną. Paprastai į tiesiąją žarną vartojama bendra 0,3-0,5 mg/kg kūno svorio midazolamo dozė. Iš ampulės injekcinis tirpalas suleidžiamas į tiesiąją žarną švirkštu, ant kurio galo yra pritvirtintas specialus plastmasinis antgalis. Jei tirpalo tūris per mažas, į švirkštą galima įsiurbti vandens tiek, kad bendras tūris būtų 10 ml. Visą dozę reikia suleisti iš karto ir vengti vaisto į tiesiąją žarną vartoti kartotinai. Jaunesniems nei 6 mėnesių vaikams vaistinio preparato vartoti į tiesiąją žarną nerekomenduojama, kadangi nepakanka vartojimo patirties šiai populiacijai. Injekcija į raumenis: vartotinos 0,05-0,15 mg/kg dozės. Paprastai neprireikia bendros dozės, didesnės nei 10 mg. Šiuo būdu vaistinį preparatą reikia vartoti tik išimtiniais atvejais. Kadangi injekcija į raumenis yra skausminga, vaistinį preparatą geriau vartoti į tiesiąją žarną. Vaikams, kurių kūno svoris mažesnis nei 15 kg, leisti didesnės negu 1 mg/ml koncentracijos midazolamo tirpalų nerekomenduojama. Didesnės koncentracijos tirpalą reikia skiesti iki 1 mg/ml. Dozavimas anestezijos metu Premedikacija Atlikus premedikaciją, t. y. prieš pat procedūrą suleidus midazolamo, pasireiškia sedacinis poveikis (atsiranda mieguistumas ar snaudulys ir sumažėja nerimas) bei atminties sutrikimas prieš operaciją. Midazolamo taip pat galima vartoti kartu su anticholinerginiais vaistiniais preparatais. Atliekant premedikaciją, 20 – 60 min. prieš anestezijos pradžią midazolamo turi būti suleidžiama į veną arba giliai į didžiuosius raumenis, o vaikams geriau į tiesiąją žarną (žr. toliau). Dėl skirtingo individualaus jautrumo vaistiniam preparatui po premedikacijos būtinas tinkamas paciento stebėjimas, kadangi galimas perdozavimas. Suaugusieji Kad atsirastų raminamasis poveikis ir būtų blogiau atsimenami prieš operaciją buvę įvykiai, jaunesniems nei 60 metų suaugusiems žmonėms, kurių sveikatos būklė (pagal ASA vertinimo kriterijus) yra I ir II klasės, rekomenduojama dozė yra 1-2 mg į veną, jei reikia, kartotinai, arba 0,07-0,1 mg/kg į raumenis. Kai midazolamo skiriama vyresniems nei 60 metų, nusilpusiems ar sergantiems lėtine liga pacientams, dozę būtina mažinti ir parinkti kiekvienam pacientui individualiai. Rekomenduojama pradinė dozė į veną yra 0,5 mg, kuri lėtai titruojama iki reikiamo kiekio. Rekomenduojama dozė, leidžiama į raumenis, yra 0,025 - 0,05 mg/kg. Jeigu kartu vartojamos narkotinės medžiagos, midazolamo dozė turi būti sumažinta. Įprastinė dozė yra 2–3 mg. Vaikai Gestacinio amžiaus naujagimiams bei jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus vaikams Jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus vaikams vartoti nerekomenduojama, nes nepakanka duomenų. Vyresniems nei 6 mėnesių amžiaus vaikams Vartojimas į tiesiąją žarną. Bendrą midazolamo dozę, kuri paprastai yra 0,3 – 0,5 mg/kg, reikia suleisti į tiesiąją žarną 15 – 30 min. prieš anestezijos pradžią. Iš ampulės injekcinis tirpalas suleidžiamas į tiesiąją žarną švirkštu, ant kurio galo yra pritvirtintas specialus plastmasinis antgalis. Jei tirpalo tūris per mažas, į švirkštą galima įsiurbti vandens tiek, kad bendras vaistinio preparato tūris būtų 10 ml. Injekcija į raumenis. Kadangi injekcija į raumenis yra skausminga, šiuo būdu vaistinio preparato reikia vartoti tik išimtiniais atvejais. Geriau midazolamą vartoti į tiesiąją žarną. Tačiau pastebėta, kad į raumenis injekuojant 0,08 – 0,2 mg/kg dozę, midazolamas yra saugus ir veiksmingas. 1 – 15 metų vaikams reikia sąlyginai didesnių dozių (kilogramui kūno svorio), negu suaugusiems žmonėms. Vaikams, kurių kūno svoris mažesnis nei 15 kg, nerekomenduojama injekuoti didesnės kaip 1 mg/ml koncentracijos midazolamo tirpalo. Didesnės koncentracijos tirpalą reikia praskiesti iki 1 mg/ml. Indukcija Suaugusieji Jei anestezijos indukcijai midazolamo vartojama prieš paskiriant kitų anestetikų, individuali reakcija yra skirtinga. Norimam efektui, atitinkančiam paciento amžių ir sveikatos būklę, sukelti, dozę reikia titruoti. Jei midazolamo anestezijos indukcijai vartojama pirmiau arba kartu su kitais intraveniniais ar inhaliuojamais anestetikais, pradinę kiekvieno vaistinio preparato dozę reikia reikšmingai sumažinti, kartais iki 25 % nuo įprastos pradinės dozės. Pageidaujamas anestezijos lygis pasiekiamas iš lėto po truputį titruojant. Anestezijos indukcijai midazolamo dozę į veną reikia iš lėto didinti mažais vaistinio preparato kiekiais. Kiekvieną ne didesnę kaip 5 mg dozę reikia suleisti per 20 – 30 sekundžių, darant 2 minučių pertraukas tarp tolesnių dozės padidinimų. Jaunesniems nei 60 metų pacientams, kuriems atlikta premedikacija, paprastai pakanka į veną suleisti 0,15 – 0,2 mg/kg dozę. Jaunesniems nei 60 metų suaugusiesiems, kuriems premedikacija neatlikta, dozė gali būti didesnė (0,3 – 0,35 mg/kg į veną). Jei reikalinga visiška anestezijos indukcija, papildomai galima vartoti dozę, kuri sudaro maždaug 25 % dozės, rekomenduojamos pacientui injekuoti iš pradžių. Vietoj to, indukciją galima užbaigti inhaliaciniais anestetikais. Jei organizmas vaistinio preparato poveikiui nejautrus, bendra dozė anestezijos indukcijai gali būti iki 0,6 mg/kg, tačiau tokia didesnė dozė gali ilginti pabudimo po anestezijos periodą. Vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems, kuriems atlikta premedikacija, nusilpusiems ar lėtine liga sergantiems pacientams dozę reikia ženkliai sumažinti iki 0,05 – 0,15 mg/kg leidžiant į veną per 20-30 sekundžių ir laukiant poveikio 2 minutes. Vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems, kuriems premedikacija neatlikta, paprastai anestezijos indukcijai reikia didesnės midazolamo dozės. Tokiu atveju rekomenduojama pradinė 0,15 – 0,3 mg/kg dozė. Pacientams, kurie serga sunkia sistemine liga ar yra nusilpę ir kuriems premedikacija neatlikta, anestezijos indukcijai paprastai reikia mažesnės midazolamo dozės. Tokiu atveju pakankama pradinė dozė paprastai yra 0,15 – 0,25 mg/kg. Kaip raminamoji sudedamoji dalis kombinuotosios anestezijos metu Suaugusieji Raminamajam poveikiui sukelti kombinuotosios anestezijos metu galima kartotinai leisti į veną mažas midazolamo dozes (po 0,03 – 0,1 mg/kg) arba nuolatinės infuzijos būdu (lašinti po 0,03 – 0,1 mg/kg dozę per valandą), paprastai kartu su analgetikais. Dozė bei intervalas tarp dozių gali būti įvairus ir priklauso nuo paciento individualios reakcijos. Vyresniems nei 60 metų, nusilpusiems ar lėtine liga sergantiems pacientams gali reikėti mažesnių palaikomųjų dozių. Sedacija intensyviosios terapijos skyriuje Pageidaujamas raminamasis poveikis sukeliamas po truputį didinant midazolamo dozę ir po to palaikomas nuolatinės infuzijos būdu ar pakartotinai iš karto (boliusu) suleidžiama doze, atsižvelgiant į klinikinį poreikį, sveikatos būklę, amžių bei kartu skiriamus kitus vaistinius preparatus (žr. 4.5 skyrių). Suaugusieji Pradinė (įsotinamoji) dozė į veną: iš lėto ir palaipsniui mažais kiekiais didinant dozę, reikia suleisti 0,03 – 0,3 mg/kg. Kiekvieną 1 – 2,5 miligramais padidintos dozės dalį reikia suleisti per 20 – 30 sekundžių ir kitą padidintos dozės dalį galima leisti tik po 2 minučių. Jei yra hipovolemija, vazokonstrikcija ar hipotermija, įsotinamąją dozę reikia mažinti ar net praleisti. Kai midazolamo vartojama kartu su stipriais analgetikais, šių vaistinių preparatų reikia vartoti pirmiau, kad pasireiškus stipriausiam analgetikų slopinimui būtų galima saugiai stiprinti raminamąjį midazolamo poveikį. Palaikomoji dozė į veną: dozė gali svyruoti nuo 0,03 iki 0,2 mg/kg per valandą. Pacientams, kuriems yra hipovolemija, vazokonstrikcija ar hipotermija, palaikomąją dozę reikia mažinti. Būtina reguliariai tirti sedacinį poveikį. Jei sedacija ilgalaikė, gali atsirasti tolerancija, dėl to gali reikėti didesnės dozės. Naujagimiai ir jaunesni nei 6 mėnesių kūdikiai Midazolamo reikia lašinti į veną nuolatinės infuzijos būdu - mažesnio negu 32 savaičių gestacinio amžiaus naujagimiams iš pradžių po 0,03 mg/kg kūno svorio per valandą (0,5 μg/kg per minutę), o didesnio negu 32 savaičių gestacinio amžiaus naujagimiams ir jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams – po 0,06 mg/kg kūno svorio per valandą (1 μg/kg per minutę). Nerekomenduojama prieš laiką gimusiems kūdikiams, naujagimiams ir jaunesniems nei 6 mėnesių vaikams injekuoti į veną įsotinamųjų dozių. Geriau iš pradžių kelias valandas, kol plazmoje nusistovės gydomoji koncentracija, vaistinį preparatą lašinti didesniu greičiu. Infuzijos greitį reikia dažnai ir atidžiai įvertinti, ypač po pirmųjų 24 valandų, kad būtų vartojama mažiausia veiksminga dozė ir sumažinamas galimas vaistinio preparato kaupimasis organizme. Būtina atidžiai stebėti kvėpavimo dažnį ir kraujo įsotinimą deguonimi. Vyresni nei 6 mėnesių vaikai Intubuotiems ir vaikams, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija įsotinamoji dozė yra 0,05 – 0,2 mg/kg į veną; siekiant sukelti norimą klinikinį poveikį šią dozę reikia iš lėto, mažiausiai per 2 – 3 minutes, injekuoti į veną. Midazolamo į veną negalima suleisti greitai. Suleidus įsotinamąją dozę toliau vaistinis preparatas lašinamas nuolatinės infuzijos būdu po 0,06 – 0,12 mg/kg per valandą (1 – 2 g/kg per minutę). Infuzijos greitį galima didinti arba mažinti (dažniausiai 25 % nuo pradinio ar tolimesnio infuzijos greičio) arba į veną injekuoti papildomas midazolamo dozes, siekiant sustiprinti ar palaikyti norimą poveikį. Kai midazolamo infuzija pradedama pacientams, kurių kraujo apykaita sutrikusi, įprastą įsotinimo dozę reikia suleisti mažomis dalimis ir tokius pacientus nuolat stebėti, kadangi gali dažniau sutrikti kraujotaka, pvz., išsivystyti hipotenzija. Minėtiems pacientams taip pat yra pavojingesnis midazolamo kvėpavimą slopinantis poveikis, todėl būtina atidžiai stebėti jų kvėpavimo dažnį bei kraujo įsotinimą deguonimi. Neišnešiotiems kūdikiams, naujagimiams ir vaikams, kurių kūno masė mažesnė nei 15 kg, injekuoti didesnės kaip 1 mg/ml koncentracijos midazolamo tirpalo nerekomenduojama. Didesnės koncentracijos tirpalą reikia skiesti iki 1 mg/ml. Vartojimas specialioms pacientų grupėms Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min), midazolamas gali turėti stipresnį ir ilgesį raminamąjį poveikį, galimai kartu su kliniškai reikšmingu kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos slopinimu. Dėl to šios populiacijos pacientams midazolamą reikia dozuoti atsargiai ir titruoti iki norimo poveikio (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas < 10 ml/min), po vienkartinės injekcijos į veną nesujungto midazolamo farmakokinetika yra panaši į tą, kuri nustatyta sveikiems savanoriams. Tačiau pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas ir jie intensyvios terapijos skyriuose ilgesnį laiką buvo gydomi midazolamu, vidutinė raminamojo poveikio trukmė buvo reikšmingai ilgesnė, tikriausiai dėl to, kad organizme kaupiasi α-hidroksimidazolamo gliukuronidas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusiSutrikusi kepenų funkcija mažina į veną suleisto midazolamo klirensą, todėl ilgėja galutinis pusinės eliminacijos laikas. Dėl to pacientams su sutrikusia kepenų funkcija klinikinis poveikis gali būti stipresnis ir trukti ilgiau. Gali prireikti mažinti midazolamo dozę ir atlikti tinkamą gyvybinių funkcijų monitoringą (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Žr. aukščiau ir 4.4 skyrių.

Midazolamas gali būti skiriamas tik patyrusio gydytojo ir tik patalpoje, aprūpintoje aparatūra tinkama stebėti ir valdyti kvėpavimo ir širdies funkcijas. Personalas turi būti specialiai apmokytas atpažinti ir suvaldyti tikėtinus sunkius nepageidaujamus reiškinius, nes gali prireikti gaivinti, užtikrinant kvėpavimo ir širdies funkcijas. Buvo pranešimų apie sunkius širdies ir kvėpavimo organų sistemos nepageidaujamus reiškinius. Pasireiškė kvėpavimo slopimas, apnėja, kvėpavimo ir (arba) širdies sustojimas. Tokių gyvybei pavojingų reiškinių gali atsirasti dažniau, jei vaisto suleidžiama pernelyg greitai ar suleidžiama didelė dozė (žr. 4.8 skyrių). Benzodiazepinai nerekomenduojami pirminiam psichikos ligų gydymui. Būtina imtis ypatingų atsargumo priemonių, jei raminamasis poveikis sukeliamas sąmoningam pacientui, kurio kvėpavimo funkcija sutrikusi. Jaunesni nei 6 mėnesių pacientai yra labai jautrūs kvėpavimo takų obstrukcijai bei hipoventiliacijai, todėl klinikiniam poveikiui sukelti reikalingą dozę būtina titruoti mažais vaistinio preparato kiekiais tuo pačiu metu vertinant klinikinį atsaką ir atidžiai bei nuolat stebėti kvėpavimo dažnį bei kraujo įsotinimą deguonimi. Kai midazolamo vartojama premedikacijai, dėl skirtingo individualaus jautrumo, po premedikacijos būtina tinkamai stebėti ir tirti pacientą, nes gali atsirasti perdozavimo simptomų. Reikia laikytis specialaus atsargumo priemonių, kai midazolamas skiriamas didelės rizikos pacientams: vyresniems nei 60 metų žmonėms; nusilpusiems arba sergantiems lėtine liga pacientams, pvz.: pacientams, kuriems yra lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas; pacientams, kuriems yra lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas; pacientams, kuriems yra sutrikusi kepenų funkcija (benzodiazepinai gali sukelti ar pasunkinti encefalopatiją pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas); pacientams, kuriems yraširdies funkcijos sutrikimas; vaikams, ypač tokiems, kurių kraujotaka ir širdies veikla yra nestabili. Šiems didelės rizikos pacientams reikalinga mažesnė dozė (žr. 4.2 skyrių), be to, juos reikia nuolat stebėti, ar neatsirado ankstyvųjų gyvybinių funkcijų pakitimo požymių. Pacientams, kurie serga sunkiąja miastenija, midazolamo, kaip ir kitų CNS slopinančių ir (arba) raumenis atpalaiduojančių vaistinių preparatų reikia vartoti ypač atsargiai. Pripratimas Kai intensyviosios terapijos skyriuose (ITS) midazolamas buvo vartojamas ilgalaikei sedacijai, pastebėta, kad jo veiksmingumas šiek tiek sumažėjo. Priklausomybė Jei intensyviosios pagalbos skyriuje midazolamas vartojamas ilgalaikei sedacijai, reikia atsiminti, kad jis gali sukelti fizinę priklausomybę. Didėjant dozei ir gydymo trukmei, priklausomybės rizika didėja; ji taip pat didesnė pacientams, kurie piktnaudžiavo alkoholiu ir (arba) vaistiniais preparatais (žr. 4.8 skyrių). Nutraukimo simptomai Jei intensyviosios pagalbos skyriuje ilgai gydoma midazolamu, gali atsirasti fizinė priklausomybė. Dėl to, staigus gydymo nutraukimas pasireikš abstinencijos simptomais. Gali pasireikšti šie simptomai: galvos skausmas, viduriavimas, raumenų skausmas, stiprus nerimas, įtampa, neramumas, sumišimas, irzlumas, miego sutrikimai, nuotaikos pokyčiai, haliucinacijos ir traukuliai. Sunkiais atvejais gali pasireikšti šie simptomai: depersonalizacija, galūnių nutirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir fiziniam kontaktui. Kadangi abstinencijos simptomų rizika didesnė staiga nutraukus gydymą, rekomenduojama dozę mažinti palaipsniui. Amnezija Midazolamas sukelia anterogradinę amneziją (dažnai šis poveikis yra labai pageidaujamas prieš diagnostines ir chirurgines procedūras bei jų metu), kurios trukmė yra tiesiogiai susijusi su suvartota doze, o rizika didesnė vartojant didesnes dozes Ilgesnė amnezija gali sukelti nepatogumų ambulatoriniams pacientams, kurie po procedūros yra išleidžiami iš gydymo įstaigos. Po parenterinės midazolamo injekcijos pacientas gali išvykti iš ligoninės ar konsultacinio skyriaus tik jei jį lydi palydovas. Paradoksinės reakcijos Gauta pranešimų, kad vartojant midazolamo gali pasitaikyti paradoksinių reakcijų, tokių kaip neramumas, sujaudinimas, dirglumas, nevalingi judesiai (įskaitant toninius ir kloninius traukulius bei raumenų tremorą), pernelyg didelis aktyvumas, priešiškumas, kliedesiai, įniršis, agresyvumas, nerimas, košmarai, haliucinacijos, psichozės, netinkamas elgesys bei kiti šalutiniai poveikiai elgsenai, paroksizminis jaudulys ir smurto protrūkis. Minėtų reakcijų gali atsirasti vartojant dideles dozes ir (arba) vaistinį preparatą injekuojant greitai. Dažniausiai tokie atvejai pastebėti tarp vaikų ir senyviems pacientams. Pasireiškus šioms reakcijoms reikia apsvarstyti vaistinio preparato vartojimo nutraukimo galimybę. Pakitusi midazolamo eliminacija Midazolamo eliminacija gali pakisti pacientams, vartojantiems junginius, kurie slopina arba aktyvina CYP3A4 aktyvumą, dėl to gali prireikti koreguoti midazolamo dozę (žr. 4.5 skyrių). Midazolamo eliminacija taip pat gali būti sulėtėjusi pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi, sumažėjęs širdies minutinis tūris, ir naujagimiams (žr. 5.2 skyrių). Miego apnėja Midazolamo ampulės turi būti vartojamos ypač atsargiai pacientams, kuriems yra miego apnėjos sindromas, tokie pacientai turi būti reguliariai stebimi. Neišnešioti kūdikiai ir naujagimiai Dėl didesnio kvėpavimo apnėjos pavojaus sukeliant sedaciją neišnešiotiems naujagimiams ir neintubuotiems kūdikiams, kurie gimė neišnešioti, patariama laikytis visų įmanomų atsargumo priemonių. Būtina nuolat stebėti kvėpavimo dažnį bei kraujo įsotinimą deguonimi. Naujagimiams reikia vengti vaistinio preparato leisti greitai. Naujagimių organų veikla yra silpnesnė ir (arba) nesubrendusi, juos labiau pažeidžia stipresnis ir (arba) ilgesnis midazolamo poveikis kvėpavimo sistemai. Vaikams, kurių nestabili kraujotaka, pastebėta nepageidaujamo poveikio kraujotakos sistemai reiškinių, todėl šioje populiacijoje reikia vengti leisti vaistinį preparatą į veną greitai. Jaunesni nei 6 mėnesių pacientai Šios grupės pacientams midazolamas skiriamas tik sedacijai intensyvios terapijos skyriuose. Jaunesni nei 6 mėnesių pacientai ypač jautrūs kvėpavimo takų obstrukcijai ir hipoventiliacijai, dėl to, iki bus pasiekiamas klinikinis poveikis, dozę būtina titruoti po truputį, atidžiai nuolat tikrinant kvėpavimo dažnį ir kraujo įsotinimą deguonimi (taip pat žr. aukščiau „Neišnešioti kūdikiai ir naujagimiai“). Vartojimas kartu su alkoholiu ar CNS slopinančiais vaistiniais preparatais Turi būti vengiama kartu su midazolamu vartoti alkoholio arba (ir) CNS slopinančių vaistinių preparatų. Toks derinys gali stiprinti midazolamo klinikinį poveikį, įskaitant ir galimą sunkią sedaciją, kuri gali sukelti komą ar mirtį, ar kliniškai svarbų kvėpavimo ir (arba) širdies ir kraujagyslių funkcijos slopinimą (žr. 4.5 skyrių). Pacientai, kurie piktnaudžiavo alkoholiu arba vaistiniai preparatais Midazolamo kaip ir kitų benzodiazepinų turi būti vengiama vartoti pacientams, kurie ankščiau piktnaudžiavo alkoholiu arba vaistiniais preparatais. Pacientų išleidimo į namus kriterijai Gavę midazolamo pacientai iš ligoninės ar konsultacinio skyriaus turi būti išleidžiami tik tuomet, kai rekomenduoja gydantis gydytojas ir jei juos lydi palydovas. Rekomenduojama, kad po išrašymo grįžtantis į namus pacientas turėtų palydovą. Šiame vaistiniame preparate yra mažiau nei 1 mmol natrio (23 mg) ampulėje, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

4 lentelėje pateiktas nepageidaujamas poveikis, apie kurį buvo gauta pranešimų vartojant injekcinį midazolamą (dažnis nežinomas, negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000); labai reti (<1/10 000); dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). lentelė Nepageidaujamų poveikių santrauka Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas: | padidėjusio jautrumo reakcijos, angioneurozinė edema, anafilaksinis šokas. Psichikos sutrikimai | Dažnis nežinomas: | sumišimo būsena, dezorientacija, emocijų ir nuotaikos sutrikimai, libido pokyčiai, fizinė priklausomybė ir nutraukimo sindromas, piktnaudžiavimas vaistiniu preparatu, paradoksinės reakcijos* įskaitant: neramumas, sujaudinimas, irzlumas, nervingumas, priešiškumas, pyktis, agresyvumas, nerimas, košmarai, nenormalūs sapnai, haliucinacijos, psichozės, netinkamas elgesys ir kitas šalutinis poveikis elgsenai, paroksizminis susijaudinimas Nervų sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas: | nevalingi judesiai (įskaitant toninius ir kloninius judesius bei raumenų tremorą)*, hiperaktyvumas*; raminamasis poveikis (užsitęsęs ir pooperacinis), sumažėjęs budrumas, mieguistumas, galvos skausmas, svaigulys, ataksija, anterogradinė amnezija**, kurios trukmė tiesiogiai susijusi su vartota vaistinio preparato doze; neišnešiotiems kūdikiams ir naujagimiams buvo traukulių atvejų; vaistinio preparato vartojimo nutraukimo sukelti traukuliai. Širdies sutrikimai | Dažnis nežinomas: | širdies sustojimas, bradikardija. Kunio (Kounis) sindromas**** Kraujagyslių sutrikimai | Dažnis nežinomas: | hipotenzija, kraujagyslių išsiplėtimas, tromboflebitas, trombozė. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnis nežinomas: | kvėpavimo slopinimas, apnėja, kvėpavimo sustojimas, dusulys, gerklų spazmas, žagsulys. Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnis nežinomas: | pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnis nežinomas: | odos išbėrimas, dilgėlinė, niežulys. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnis nežinomas: | nuovargis, injekcijos vietos paraudimas, injekcijos vietos skausmas. Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Dažnis nežinomas: | griuvimai, kaulų lūžiai***. Socialinės aplinkybės | Dažnis nežinomas: | smurto protrūkis*. * Dažniau gauta pranešimų apie šių paradoksinių reakcijų pasireiškimą vaistinio preparato vartojusiems vaikams ir senyviems asmenims (žr. 4.4 skyrių). ** Anterogradinė amnezija gali išlikti iki procedūros pabaigos, taip pat gauta pranešimų apie pasireiškusius kelis ilgalaikės amnezijos atvejus (žr. 4.4 skyrių). *** Gauta pranešimų apie kritimus ir kaulų lūžius vartojantiems benzodiazepinus. Kritimų ir kaulų lūžių rizika yra didesnė tiems, kas kartu vartoja raminamuosius (įskaitant alkoholinius gėrimus) ir senyvo amžiaus žmonėms. **** ypač po parenterinio vartojimo. Inkstų funkcijos sutrikimai Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, yra didesnė nepageidaujamų reakcijų tikimybė (žr. 4.2 skyrių). Priklausomybė nuo vaistinio preparato Midazolamo (net gydomųjų dozių) vartojimas gali sukelti fizinę priklausomybę. Po ilgalaikio midazolamo skyrimo į veną nustojus jo vartoti, ypač staiga, gali atsirasti nutraukimo simptomų, įskaitant nutraukimo traukulius (žr. 4.4 skyrių). Buvo pranešimų apie atvejus, kai vaistiniu preparatu buvo piktnaudžiaujama. Pasireiškė sunkių nepageidaujamų širdies bei kvėpavimo sistemos sutrikimų. Gyvybei gresiantys sutrikimai labiau tikėtini vyresniems kaip 60 metų pacientams ir tiems, kuriems jau anksčiau buvo kvėpavimo nepakankamumas arba sutrikusi širdies veikla, ypač kai vaistinio preparato leidžiama pernelyg greitai arba skiriamos didelės dozės (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).