Furosemide Norameda

Dozavimas Suaugusiesiems ir vyresniems kaip 15 metų paaugliams Jeigu nėra būklių, dėl kurių reikia mažinti dozę (žr. toliau), pradinė suaugusiesiems ir vyresniems kaip 15 metų paaugliams rekomenduojama į veną (išimtinais atvejais − į raumenis) leidžiama furozemido dozė yra 20-40 mg; maksimali dozė priklauso nuo individualios reakcijos. Jeigu reikalinga didesnė dozė, ją reikia didinti po 20 mg ir nevartoti dažniau kaip kas dvi valandas. Suaugusiesiems rekomenduojama didžiausia furozemido paros dozė yra 1500 mg. Padidėjusios diurezės sukeliamas kūno svorio sumažėjimas negali būti didesnis kaip 1 kg per parą. Vaikų populiacija Vaikams ir jaunesniems kaip 15 metų paaugliams furozemidą leisti į veną rekomenduojama tik išimtiniais atvejais. Dozė koreguojama pagal kūno svorį, rekomenduojama paros dozė yra 0,5-1 mg/kg kūno svorio, maksimali paros dozė yra 20 mg. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino kiekis serume >5 mg/dl), rekomenduojama, kad infuzijos greitis nebūtų didesnis kaip 2,5 mg furozemido per minutę. Senyviems pacientams Rekomenduojama pradinė paros dozė yra 20 mg, ji laipsniškai didinama tol, kol pasiekiama reikiama reakcija. Specifinės dozavimo rekomendacijos Toliau nurodomos dozės suaugusiesiems skiriamos priklausomai nuo būklės. Su lėtiniu arba ūminiu staziniu širdies nepakankamumu susijusi edema Rekomenduojama pradinė paros dozė yra 20-40 mg. Jeigu reikia, tokią dozę galima koreguoti atsižvelgiant į paciento reakciją. Jeigu yra lėtinis stazinis širdies nepakankamumas, paros dozė turi būti suvartojama dviem arba trimis atskiromis dozėmis, jeigu sergama ūminiu staziniu širdies nepakankamumu − leidžiamos smūginės dozės. - Su inkstų liga susijusi edema Rekomenduojama pradinė paros dozė yra 20-40 mg. Jeigu reikia, tokią dozę galima koreguoti atsižvelgiant į paciento reakciją. Visa paros dozė gali būti suleidžiama iš karto arba kaip kelios atskiros dozės. Jeigu optimalaus skysčių išsiskyrimo padidėjimo vartojant tokią dozę nepasiekiama, furozemido reikia skirti nuolatinės infuzijos būdu, pradinis infuzijos greitis turi būti 50-100 mg per valandą. Prieš pradedant furozemido vartojimą būtina koreguoti hipovolemiją, hipotenziją ir šarmų-rūgščių bei elektrolitų pusiausvyros sutrikimą. Dializėmis gydomiems pacientams įprastinė palaikomoji paros dozė yra 250-1 500 mg. Jeigu yra nefrozinis sindromas, dozę reikia parinkti atsargiai, kadangi nepageidaujamų reiškinių atsiradimo rizika tokiais atvejais yra didesnė. - Su kepenų liga susijusi edema Jeigu gydyti į veną leidžiamu furozemidu neabejotinai būtina, pradinė dozė turi būti 20-40 mg. Jeigu reikia, tokią dozę galima koreguoti atsižvelgiant į paciento reakciją. Visa paros dozė gali būti suleidžiama iš karto arba kaip kelios atskiros dozės. Furozemidą galima vartoti kartu su aldosterono antagonistais, jeigu monoterapija jais nebuvo pakankamai veiksminga. Kad būtų išvengta komplikacijų, tokių kaip ortostatinis netoleravimas, šarmų-rūgščių bei elektrolitų pusiausvyros sutrikimas arba hepatinė encefalopatija, dozę reikia rūpestingai koreguoti, kad skysčių netekimas būtų laipsniškas. Suaugusiesiems dozė gali sukelti kūno svorio sumažėjimą maždaug 0,5 kg per parą. - Plaučių edema (sergant ūminiu širdies nepakankamumu) Pradinė į veną leidžiama furozemido dozė yra 40 mg. Po 30-60 minučių galima leisti papildomą 20-40 mg furozemido dozę, jeigu to reikalauja paciento būklė. Furozemidą reikia vartoti kartu su kitais vaistiniais preparatais. Vartojimo metodas Leisti į veną arba į raumenis. Furozemidas parenteriniu būdu yra vartojamas tais atvejais, kai geriamojo vaistinio preparato vartoti neįmanoma arba jis yra nebeveiksmingas (pvz., jeigu yra sumažėjusi absorbcija žarnyne) arba jeigu yra reikalingas greitas poveikis. Siekiant, kad poveikis būtų optimalus ir būtų nuslopinti neutralizuojamieji mechanizmai, rekomenduojama nuolatinė furozemido infuzija, o ne vartojimas smūginėmis dozėmis. Jeigu po vienos ar kelių smūginių dozių suleidimo tolesnė nuolatinė furozemido infuzija yra neįmanoma, tolesniam gydymui rekomenduojama leisti mažas dozes trumpais intervalais (maždaug kas 4 valandas), o ne didesnes smūgines dozes ilgesniais intervalais. Į veną vartojamą furozemidą reikia injekuoti arba infuzuoti lėtai; leidimo greitis negali būti didesnis kaip 4 mg per minutę, be to, tuo pačiu švirkštu negalima leisti jokių kitų vaistinių preparatų. Paprastai furozemidas leidžiamas į veną. Į raumenis leidžiama tik išimtinais atvejais, kai furozemidą vartoti per burną ar leisti į veną neįmanoma. Svarbu žinoti, kad injekcijos į raumenis netinka, jeigu gydoma ūminė būklė, pvz., plaučių edema.

Toliau išvardytais atvejais būtina atidžiai stebėti paciento būklę: Pacientui yra dalinė šlapimo takų obstrukcija (pvz., prostatos hipertrofija, hidronefrozė, šlapimtakio stenozė). Būtina užtikrinti reikiamą šlapimo išsiskyrimą. Pacientui yra hipotenzija arba padidėjusi reikšmingo kraujospūdžio sumažėjimo rizika (yra vainikinių arterijų stenozė arba smegenų arterijų stenozė) Pacientui yra kliniškai pasireiškęs ar latentinis cukrinis diabetas arba jeigu būna glikemijos svyravimų (būtina reguliariai tirti gliukozės kiekį kraujyje). Pacientui yra podagra ir hiperurikemija (būtina reguliariai tirti šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume). Pacientas serga kepenų liga arba yra hepatorenalinis sindromas (su sunkia kepenų liga susijęs inkstų funkcijos sutrikimas). Yra hipoproteinemija (susijusi su nefroziniu sindromu; gali susilpnėti furozemido poveikis ir sustiprėti ototoksinis poveikis). Kartu vartojama ličio druskų (būtina stebėti ličio kiekį, žr. 4.5 skyrių). Yra ūminė porfirija (laikoma, kad sergant ūmine porfirija vartoti diuretikų yra nesaugu, būtina imtis atsargumo priemonių). Per gausi diurezė gali sukelti ortostatinės hipotenzijos arba ūminės hipotenzijos epizodus. Jeigu reikia, prieš gydymo pradžią reikia imtis veiksmų hipotenzijai arba hipovolemijai koreguoti. Toliau išvardytais atvejais dozę būtina parinkti atsargiai: Yra elektrolitų pusiausvyros sutrikimų (pvz., hipokalemija, hiponatremija); Yra skysčių pusiausvyros sutrikimas, dehidratacija, kraujo tūrio sumažėjimas su kraujotakos kolapsu bei trombozės ir embolijos rizika (ypač senyviems žmonėms arba jeigu vartojamos didelės dozės); Yra otoksinio poveikio rizika (ji gali padidėti, jeigu vartojimo greitis yra didesnis kaip 4 mg/min. arba kartu vartojama kitų ototoksinių medžiagų, žr. 4.5 skyrių); Vartojamos didelės dozės; Pacientas serga progresuojančia arba sunkia inkstų liga; Kartu vartojama sorbitolio. Abiejų medžiagų vartojimas kartu gali padidinti dehidrataciją (sorbitolis gali sukelti viduriavimą ir papildomą skysčių netekimą); Pacientas serga raudonąja vilklige; Vartojama QT intervalą didinančių vaistinių preparatų Atsargiai būtina gydyti pacientus, kurie yra linkę į elektrolitų stokos pasireiškimą. Paprastai gydymo furozemido metu rekomenduojama reguliariai tirti natrio, kalio ir kreatinino kiekį kraujo serume; ypač atidus stebėjimas būtinas, jeigu pacientui yra didelė elektrolitų pusiausvyros sutrikimo pasireiškimo rizika arba pasireiškė papildomas reikšmingas skysčių netekimas (pvz., sukeltas vėmimo arba viduriavimo). Hipovolemiją arba dehidrataciją bei bet kokį reikšmingą elektrolitų arba šarmų-rūgščių pusiausvyros sutrikimą būtina koreguoti. Gali reikėti laikinai nutraukti furozemido vartojimą. Jeigu yra didelė radiokontrastinių preparatų sukeltos nefropatijos rizika, furozemido nerekomenduojama vartoti diurezei skatinti kaip vienos iš profilaktinių priemonių nuo radiokontrastinių preparatų sukeltos nefropatijos. Vartojimas kartu su risperidonu Placebu kontroliuojamų risperidono tyrimų, kuriuose dalyvavo senyvi demencija sergantys pacientai, duomenimis, didesnis mirtingumas nustatytas pacientams, kurie vartojo furozemidą kartu su risperidonu (7,3%, vidutinis amžius 89 metai, amžiaus ribos 75-97 metai), palyginti su pacientais, kurie vartojo vien risperidoną (3,1%, vidutinis amžius 84 metai, amžiaus ribos 70-96 metai) arba vien furozemidą (4,1%, vidutinis amžius 80 metų, amžiaus ribos 67-90 metų). Risperidono vartojimas kartu su kitais diuretikais (daugiausia tiazidų grupės diuretikais mažomis dozėmis) nebuvo susijęs su panašiu poveikiu. Tokio poveikio patologinis fiziologinis mechanizmas nebuvo nustatytas, mirties priežastys buvo skirtingos. Vis dėlto prieš nusprendžiant skirti vartoti risperidoną kartu su furozemidu ar kitokiu stipraus poveikio diuretiku, būtina imtis atsargumo priemonių ir įvertinti riziką bei naudą. Pacientų, kurie risperidoną vartojo kartu su kitokiais diuretikais, mirtingumas nepadidėjo. Neatsižvelgiant į gydymą, dehidratacija yra bendrasis mirtingumą didinantis rizikos veiksnys, todėl reikia imtis atsargumo priemonių, kad demencija sergantys senyvi pacientai nepatirtų dehidratacijos (žr. 4.3 skyrių). Padidėjęs jautrumas šviesai Pranešta apie padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų atvejus. Jeigu gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, vaistinio preparato vartojimą rekomenduojama nutraukti. Jeigu manoma, kad vaistinio preparato vartojimą reikia atnaujinti, saulės šviesos arba dirbtinių ultravioletinių spindulių apšviečiamas vietas rekomenduojama apsaugoti. Vaikų populiacija Neišnešiotiems naujagimiams, gali pasireikšti inkstų kalcinozė ir (arba) akmenligė; būtina stebėti inkstų funkciją ir atlikti ultragarsinį inkstų tyrimą. Diurezę skatinantis gydymas furozemidu neišnešiotiems naujagimiams, kuriems yra kvėpavimo sutrikimo sindromas, pirmosiomis gyvenimo savaitėmis gali didinti atviro arterinio (Botalo) latako išlikimo riziką. Šio vaistinio preparato 40 mg dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: Labai dažnas (≥ 1/10), Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) Labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kaip ir vartojant kitokių diuretikų, gali pasireikšti tam tikras nepageidaujamas poveikis. Tyrimai Reti: gydymo furozemidu metu gali padidėti cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujo serume. Širdies sutrikimai Labai intensyvi diurezė gali sumažinti kraujospūdį (ypač pradiniu gydymo laikotarpiu ir senyviems žmonėms); jeigu toks poveikis yra reikšmingas, gali atsirasti tokių požymių ir simptomų kaip ortostatinė hipotenzija, ūminė hipotenzija, spaudimo galvoje pojūtis, svaigulys, kraujotakos kolapsas, tromboflebitas ar staigi mirtis (leidžiant į raumenis arba į veną). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Nedažni: trombocitopenija; trombocitopenija gali pasireikšti ypač tuo atveju, kai yra padidėjęs polinkis kraujuoti. Reti: eozinofilija, leukopenija, kaulų čiulpų slopinimas; jeigu atsiranda tokių simptomų, gydymą būtina nutraukti. Labai reti: hemolizinė anemija, aplazinė anemija, agranulocitozė. Sunkus skysčiu netekimas gali sukelti hemokoncentraciją, o tai gali padidinti trombozės atsiradimo riziką, ypač senyviems pacientams. Nervų sistemos sutrikimai Reti: parestezija, svaigimas (vertigo), svaigulys, mieguistumas, sumišimas, spaudimo galvoje pojūtis. Akių sutrikimai Reti: miopijos pasunkėjimas, matomo vaizdo neryškumas; regos sutrikimas su hipovolemijos simptomais. Ausų ir labirintų sutrikimai Reti: furozemido sukelti disakuzija ir (arba) ūžesys (tinnitus) pasireiškia retai ir paprastai būna laikini; tokio poveikio dažnis būna didesnis, jeigu vaistinio preparato greitai suleidžiama į veną, ypač pacientams, kurie serga inkstų nepakankamumu ar kuriems yra hipoproteinemija (pvz., nefrozinis sindromas). Virškinimo trakto sutrikimai Reti: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, anoreksija, skrandžio sutrikimas, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Labai reti: ūminis pankreatitas, intrahepatinė cholestazė, cholestazinė gelta, kepenų išemija, kepenų transaminazių aktyvumo padidėjimas. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Vartojant diuretikų, gali paūmėti ar pasireikšti ūminio šlapimo susilaikymo simptomai (šlapimo pūslės išsituštinimo sutrikimai, prostatos hiperplazija ar šlaplės susiaurėjimas), vaskulitas, gliukozurija, laikinas kreatinino ir šlapalo kiekio kraujyje padidėjimas. Reti: intersticinis nefritas. Imuninės sistemos sutrikimai Reti: sunkios anafilaksinės ir anafilaktoidinės reakcijos, pvz., anafilaksinis šokas (informacijos apie gydymą pateikiama 4.9 skyriuje). Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažni: niežėjimas, odos ir gleivinės reakcijos (pvz., pūslinė egzantema, išbėrimas, dilgėlinė, purpura, daugiaformė raudonė (erythema multiforme), eksfoliacinis dermatitas, jautrumas šviesai). Reti: vaskulitas, raudonosios vilkligės paūmėjimas ar suaktyvėjimas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Reti: kojų raumenų mėšlungis, astenija, lėtinis artritas. Endokrininiai sutrikimai Vartojant furozemido gali pablogėti gliukozės toleravimas. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams tai gali pabloginti metabolinę kontrolę; gali pasireikšti latentinis cukrinis diabetas. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Gali pasireikšti hipokalemija, hiponatremija ir metabolinė alkalozė, ypač jeigu gydoma ilgai arba vartojamos didelės dozės. Reikia reguliariai tirti elektrolitų (ypač kalio, natrio ir kalcio) kiekį kraujo serume. Gali pasireikšti kalio stoka, ypač jei su maistu suvartojama mažai kalio. Dėl padidėjusio kalio netekimo pro inkstus gali pasireikšti hipokalemija, ypač jeigu sumažėja kalio suvartojimas ir (arba) tuo pat metu padidėja jo neteikimas (pvz., dėl vėmimo ar lėtinio viduriavimo). Kalio stokos atsiradimo riziką gali didinti kitos būklės (pvz., kepenų cirozė ar širdies nepakankamumas), kartu vartojami vaistiniai preparatai (žr. 4.5 skyrių) ir mitybiniai faktoriai. Tokiais atvejais būtinas tinkamas paciento stebėjimas ir pakeičiamasis gydymas. Dėl natrio netekimo pro inkstus gali pasireikši hiponatremija su atitinkamais simptomais, ypač jeigu ribojamas natrio chlorido suvartojimas. Padidėjęs kalcio netekimas gali sukelti hipokalcemiją, kuri retais atvejais gali sukelti tetaniją. Jeigu padidėja magnio netekimas pro inkstus, retais atvejais pasireiškia hipomagnezemijos sukelta tetanija arba širdies aritmija. Gali padidėti šlapimo rūgšties kiekis ir pasireikšti podagros priepuolis. Vartojant furozemido gali pasireikšti metabolinė alkalozė arba pasunkėti jau esama metabolinė alkalozė (pvz., sergant dekompensuota kepenų ciroze). Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Reti: febrilinės būklės; po injekcijos į raumenis gali pasireikšti lokali reakcija, pvz., skausmas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).