Gentamicin Krka

Dozavimas Dozavimas pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi Dozavimas suaugusiems, paaugliams ir vaikams Rekomenduojama paros dozė vaikams, paaugliams ir suaugusiems, kurių inkstų funkcija nesutrikusi yra 3-6 mg/kg kūno svorio per parą vartojama kaip vienkartinė dozė (pageidautina) ar padalinta į 2 dalis. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi rekomenduojamą paros dozę reikia mažinti atsižvelgiant į inkstų funkcijos sutrikimo laipsnį. Dozavimas pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Šlapalo koncentracija | Šlapalo koncentracija | Kreatinino klirensas | Kreatinino klirensas | Kreatinino koncentracija serume | Kreatinino koncentracija serume | Dozė ir vartojimo intervalas | mmol/l | ml/min. | | | µmol/l | Dozė ir vartojimo intervalas | <6,8 | >70 | | | <124 | po 80 mg* kas 8 val. | | | | | 124–168 | po 80 mg* kas 12 val. | 6,8–17 | 30–70 | | | 168–248 | po 80 mg* kas 18 val. | | | | | 248–327 | po 80 mg* kas 24 val. | 17–34 | 10–30 | | | 327–469 | po 80 mg* kas 36 val. | >34 | 5–10 | | | 469–636 | po 80 mg* kas 48 val. * Jei paciento svoris mažesnis kaip 60 kg, tai gentamicino dozė yra 60 mg. Dozės mažinimas ir laiko intervalo ilginimas vienodai tinka dozavimui mažinti, tačiau reikia atsivelgti į tai, kad aukščiau nurodytos dozės yra apytikslės, po tokios pat dozės skirtingų pacientų serume gali susidaryti nevienoda koncentracija. Dėl to komplikuotais klinikiniais atvejais reikia sekti gentamicino koncentraciją kraujo serume ir atitinkamai keisti vaistinio preparato dozę. 30-60 min. po vartojimo į veną arba į raumenis gentamicino koncentracija serume turi būti bent 5 g/ml. Po hemodializės leidžiama 1-1,5 mg/kg kūno svorio gentamicino. Atliekant peritoninę dializę, į 2 litrus dializės skysčio įpilama 1 mg/kg kūno svorio gentamicino. Vaikų populiacija Dozavimas vyresniems nei 1 mėnesio kūdikiams Vyresniems nei 1 mėnesio naujagimiams paros dozė yra 4,5-7,5 mg/kg kūno svorio per parą vartojama kaip vienkartinė dozė (pageidautina) ar padalinta į 2 dalis. Naujagimiams Paros dozė naujagimiams yra 4-7 mg/ kg kūno svorio. Dėl ilgesnio pusinės eliminacijos laiko naujagimiams vartojama 1 vienkartinė paros dozė. Naujagimiams, kūdikiams ar vaikams vartojant tokią pačią (apskaičiavus pagal kūno svorį) kaip suaugusiems gentamicino dozę, jų serume susidaro mažesnė vaistinio preparato koncentracija, todėl naujagimių ir kūdikių dozė turi būti šiek tiek didesnė. Kad būtų saugu vartoti gentamicino, jo koncentraciją vaikų kraujo serume rekomenduojama kasdien tirti. 1 val. po gentamicino vartojimo ji turi būti bent 4 g/ml. Patarimas monitoravimui Rekomenduojama stebėti gentamicino koncentraciją serume, ypač senyviems pacientams, naujagimiams ir pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi. Mėginiai imami esant mažiausiai koncentracijai prieš suleidžiant sekančią dozę. Jei gentamicino vartojama kelis kartus per parą, jo koncentracija serume prieš vartojant kitą dozę turi neviršyti 2 g/ml, jei jo vartojama 1 kartą per parą – 1 g/ml. Vartojimo metodas Gentamicinas paprastai vartojamas į raumenis, bet gali būti vartojamas ir į veną, leidžiant tiesiai į veną arba injekuoti per intraveninį kateterį. Rekomenduojama dozė ir atsargumo priemonės, skirtos vartojant į raumenis ir į veną, yra vienodos. Vartojant į veną, gentamicino leidžiama tiesiai į veną arba per intraveninį kateterį. Injekcija turi trukti 2-3 min. Jei gentamicino vartojama 1 kartą per parą, jis turi būti infuzuojamas į veną per 30-60 min. Trumpai infuzijai į veną vaistinis preparatas atskiedžiamas 100-200 ml sterilaus fiziologinio natrio chlorido tirpalo arba sterilaus 5 % gliukozės tirpalo. Gentamicino koncentracija tirpale turi neviršyti 1 mg/ml. Gentamicinas sukelia ilgalaikį poantibiotikinį veikimą, kurio metu kiekvienos naujos gentamicino dozės poveikis būna silpnesnis dėl mažesnio bakterijų jautrumo šiam vaistiniam preparatui. Antibakterinio poveikio požiūriu, šio vaistinio preparato vartojimas 1 kartą per parą yra pranašesnis, dėl stipresnio baktericidinio poveikio, sukelto didelės pradinės gentamicino koncentracijos kraujo serume ir geresnio antibakterinio kitos dozės poveikio susijusio su ilgesniu vartojimo intervalu. 1 kartą per parą gentamicino vartoti nerekomenduojama, jei yra sutrikusi imuninės sistemos funkcija (kai yra neutropenija), sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas, cistinė fibrozė, ascitas, infekcinis endokarditas, didelės (daugiau kaip 20 % kūno paviršiaus ploto) apimties nudegimas ir nėščioms moterims. Įprastinė gydymo gentamicinu trukmė yra 7-10 parų. Jei infekcinė liga labai sunki ir komplikuota gydymo trukmė gali būti ilgesnė.

Kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio, prieš gydymą, gydymo metu ir baigus gydymą rekomenduojama sekti gentamicino vartojančio paciento inkstų funkciją (kreatinino koncentraciją serume, kreatinino klirensą), tikrinti pusiausvyros aparato ir ausies sraigės funkciją, be to, rekomenduojama stebėti kepenų veiklos ir laboratorinius rodmenis. Vaistinio preparato reikia atsargiai vartoti pacientams, kurių klausos ir pusiausviros organo funkcija sutrikusi, įskaitant ir 8-ojo galvinio nervo pažeidimą. Vartojant aminoglikozidų, įskaitant gentamiciną, buvo pranešta apie ototoksiškumą (įskaitant negrįžtamą klausos praradimą). Dėl galimo ototoksiškumo prieš gydymą, gydymo metu ir netrukus po jo rekomenduojama stebėti vestibulinę ir kochlearinę funkciją (žr. 4.8 skyrių). Klausos sutrikimo rizika padidėja, jei gentamicino koncentracija serume nuolat būna didesnė kaip 2 mikrogramai/ml. Kartais susidariusi didesnė koncentracija įtakos klausos sutrikimo atsiradimui neturi (nebent koncentracija būna didesnė kaip 10 mikrogramų/ml). Pusiausvyros ir klausos funkcijos sutrikimas pasireiškia retai, bet toks poveikis yra svarbus, kadangi paprastai jis neišnyksta. Toks poveikis gali paūmėti net nutraukus gentamicino vartojimą. Pirmiausia sutrinka labai aukšto dažnio garsų girdėjimas. Toks sutrikimas, dar prieš atsirandant klinikinių požymių, nustatomas audiometrija. Pirmieji klinikiniai požymiai būna ūžesys ir spaudimo pojūtis ausyse. Pusiausvyros funkcijos sutrikimas kliniškai pasireiškia pykinimu, vėmimu, svaigimu (vertigo) arba nistagmu. Atliekant audiometriją, klausos sutrikimas nustatomas 22 % pacientų. Didesnė klausos ir pusiausvyros funkcijos sutrikimo rizika yra pacientams, kuriems toks sutrikimas jau buvo, kurių inkstų funkcija sutrikusi, kurie gydomi kitokiais ototoksinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais, kurių organizme nėra reikiamo skysčių kiekio arba kurie ilgai vartojo didesnę gentamicino dozę. Pacientams, kuriems yra mitochondrijų DNR mutacijų (ypač 12S rRNR geno 1555 A–G pakeitimas), ototoksiškumo rizika yra didesnė, net jei gydymo metu aminoglikozidų koncentracija serume yra rekomenduojamose ribose. Tokiems pacientams reikia apsvarstyti alternatyvias gydymo galimybes. Pacientėms, kurių motinos anamnezėje buvo atitinkamų mutacijų arba aminoglikozidų sukeltas kurtumas, prieš gydymą reikia apsvarstyti alternatyvų gydymą arba genetinius tyrimus. Vartojant gentamicino reikia stebėti ar neatsiranda klausos sutrikimas, svaigulys, ūžesys. Jei šio antibiotiko tenka vartoti ilgai ir didesnėmis dozėmis, reikia stebėti inkstų funkciją, pusiausvyros ir klausos organo funkciją. Nefrotoksinis gentamicino poveikis dažniau pasireiškia pacientams, kurių serume gentamicino koncentracija būna nuolat didesnė kaip 2 mikrogramai/ml, senyviems žmonėms, moterims, pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, pacientams, kurių organizme nėra reikiamo skysčių kiekio, nefroziniu sindromu sergantiems pacientams, diabetine nefropatija sergantiems pacientams bei pacientams, vartojantiems kitokių nefrotoksinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų. Inkstų funkcijos sutrikimas būna laikinas, jam būdinga padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje. Tokio poveikio galima išvengti užtikrinant, kad organizme būtų tinkamas skysčio kiekis. Jei paciento inkstų funkcija sutrikusi, gentamicino galima vartoti tik būtinu atveju. Antibiotiko dozę reikia mažinti atsižvelgiant į inkstų funkcijos rodmenis (žr. 4.2 skyrių). Kartu su diuretikais vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai (žr.4.5 skyrių). Atsižvelgiant į gentamicino farmakokinetikos duomenis, jo toksinį poveikį inkstams ir klausos organui, vaistinio preparato vartoti pakartotinai ir (arba) ilgai, ypač pagyvenusiems žmonėms, nerekomenduojama. Jei pacientas yra gydomas gentamicinu, prieš chirurginę operaciją apie tai būtina pasakyti gydytojui anesteziologui-reanimatologui. (žr. 4.5 skyrių); Gydymas gentamicinu gali sukelti pernelyg greitą vaistiniams preparatams nejautrių mikroorganizmų dauginimąsi. Jei taip atsitiktų, reikia pradėti tinkamą gydymą. Vartojant gentamiciną kartu su kitais antibiotikais buvo pastebėtas viduriavimas ir pseudomembraninis kolitas. Svarbu numatyti tokią diagnozę kiekvienam pacientui, kuriam pasireiškia viduriavimas gydymo metu arba iškart po jo. Gentamicino vartojimą reikia nutraukti, jei pacientas gydymo metu stipriai viduriuoja ir (arba) viduriuoja kraujingai, ir pradėti tinkamą gydymą. Negalima skirti vaistinių preparatų, kurie slopina peristaltiką (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, sergantiems ligomis, kurių metu sutrinka impulso perdavimas iš nervo į raumenį (parkinsonizmas, kūdikių botulizmas), aminoglikozidų grupės antibiotikų reikia vartoti atsargiai, nes aminoglikozidų poveikis nervo ir raumens jungčiai panašus į kurarės. Todėl gali pasireikšti raumenų silpnumas ir neuromuskulinė blokada. Šios blokados galima išvengti gentamicino leidžiant į veną lėtai. Pacientams, kuriems yra hipokalcemija, vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai. Senyviems pacientams aminoglikozidų grupės antibiotikų reikia vartoti atsargiai, nes antibiotikų išskyrimas iš organizmo gali būti sulėtėjęs. Dėl inkstų nebrandumo iš naujagimių organizmo aminoglikozidų grupės antibiotikai pasišalina lėčiau, todėl šių antibiotikų pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje gali pailgėti. Laiku ir prieš laiką gimusiems naujagimiams aminoglikozidų grupės antibiotikų reikia vartoti atsargiai. Gentamicin Krka sudėtyje yra: Metilo parahidroksibenzoato (E218) ir propilo parahidroksibenzoato (E216), kurie gali sukelti alerginių reakcijų, kurios gali būti uždelstos, ir išimtiniais atvejais bronchų spazmą. Natrio metabisulfitas (E223) retais atvejais gali sukelti sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų ir bronchų spazmą. Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Gentamicinas sukelia toksinį poveikį pusiausvyros bei klausos organui (ototoksinį poveikį), inkstams (nefrotoksinį poveikį) bei slopina impulso perdavimą nervo ir raumens jungtyje. Kitoks galimas nepageidaujamas poveikis yra padidėjusio jautrumo reakcijos, karščiavimas, proteinurija, galvos skausmas, nuovargis, parestezija, regos sutrikimas, palpitacija, šlapalo, kreatinino, bilirubino koncentracijų bei transaminazių aktyvumo padidėjimas. Nustatyta, kad dėl atsparių bakterijų sukeltos superinfekcijos gali atsirasti nuolatinis viduriavimas (pseudomembraninis kolitas). Gydymo gentamicinu metu galintis pasireikšti nepageidaujamas poveikis pagal atsiradimo dažnumą suskirstytas į: labai dažną (≥ 1/10); dažną (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažną (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); retą (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); labai retą (< 1/10 000); dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | | | eozinofilija, neutropenija, trombocitopenija, anaemija, hemoglobino koncentracijos sumažėjimas | Infekcijos ir infestacijos | | | | | | superinfekcija (kurią sukelia gentamicinui atsparios bakterijos), pseudomembraninis kolitas Imuninės sistemos sutrikimai | | | | | | anafilaksinė reakcija (įskaitant anafilaksinį šoką) ir padidėjęs jautrumas (išbėrimas) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | | | hipokalcemija, hipokalemija, hipomagnezemija | | Psichikos sutrikimai | | | | | | depresija, haliucinacijos, sumišimas Nervų sistemos sutrikimai | | | svaigimas (vertigo) | nervo ir raumens jungties blokada* | galvos skausmas, nuovargis, parestezija | centrinė neuropatija (įskaitant traukulius, letargiją, encefalopatiją), periferinė neuropatija Akių sutrikimai | | | | | regos sutrikimai | Ausų ir labirintų sutrikimai | | | klausos ir pusiausvyros sutrikimas (žr. 4.4 skyrių), ūžesys ir spaudimo pojūtis ausyse, nistagmas. | | | negrįžtamas klausos praradimas, kurtumas (žr. 4.4 skyrių) Virškinimo trakto sutrikimai | | | pykinimas, vėmimas, viduriavimas | | | stomatitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | | bilirubino koncentracijos ir transaminazių aktyvumo padidėjimas (tai rodo kepenų funkcijos sutrikimą) | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | | | Stivenso-Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | šlapalo ir kreatinino koncentracijos padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), proteinurija. | | ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas, į Fankoni (Fanconi) panašus sindromas pacientams, kurie ilgą laiką gydomi didelėmis dozėmis | nefrotoksiškumas (dažnai grįžtamas) Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | | | | karščiavimas, palpitacija. | * Dažniausiai pasireiškia vaistinio preparato greitai sušvirkštus į veną arba didelę gentamicino dozę injekuojant į pleuros ar pilvaplėvės ertmę. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.