Glusod

Dozavimas 2 tipo cukrinis diabetas Rekomenduojama pradinė empagliflozino dozė monoterapijai ir papildomam gydymui deriniu su kitais vaistiniais preparatais, skirtais gydyti cukrinį diabetą, – 10 mg 1 kartą per parą. Pacientams, kurie toleruoja 10 mg kartą per parą empagliflozino dozę, kurių apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis (aGFG) ≥ 60 ml/min./1,73 m2 ir kuriems reikia griežčiau sureguliuoti glikemiją, dozė gali būti padidinta iki 25 mg kartą per parą. Didžiausia paros dozė yra 25 mg (žr. toliau ir 4.4 skyrių). Širdies nepakankamumas Rekomenduojama dozė yra 10 mg empagliflozino kartą per parą. Lėtinė inkstų liga Rekomenduojama dozė yra 10 mg empagliflozino kartą per parą. Visos indikacijos Empaglifloziną derinant su sulfonilurėja arba su insulinu, galima svarstyti tikslingumą sumažinti insulino ar sulfonilurėjos dozę, kad būtų mažesnė hipoglikemijos rizika (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Jeigu dozė praleidžiama, ją pacientas turi suvartoti tuoj pat, kai tik prisimena, tačiau negalima vartoti dvigubos dozės tą pačią parą. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dėl nepakankamų duomenų nerekomenduojama pradėti gydyti empagliflozinu pacientų, kurių aGFG < 20 ml/min./1,73 m2. Pacientams, kurių aGFG < 60 ml/min./1,73 m2, empagliflozino paros dozė yra 10 mg. Pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, empagliflozino gliukozės koncentraciją mažinantis veiksmingumas sumažėja, kai aGFG < 45 ml/min./1,73 m2 ir, tikėtina, kad jo nėra pacientams, kurių aGFG < 30 ml/min./1,73 m2. Todėl, jeigu aGFG sumažėja žemiau 45 ml/min./1,73 m2, turi būti apsvarstyta papildomo gliukozės koncentraciją mažinančio gydymo galimybė, jeigu reikia (žr. 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia. Empagliflozino ekspozicija padidėja pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydymo patirties yra nedaug, todėl šiai populiacijai vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama (žr. 5.2 skyrių). Senyviems pacientams Remiantis amžiumi dozės koreguoti nerekomenduojama. Reikia atsižvelgti į padidėjusį hipovolemijos pavojų 75 metų ir vyresniems pacientams (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Vaikų populiacija Rekomenduojama pradinė dozė – 10 mg empagliflozino vieną kartą per parą. Pacientams, kurie toleruoja 10 mg vieną kartą per parą empagliflozino dozę ir kuriems reikalingas didesnis glikemijos sureguliavimas, dozė gali būti padidinta iki 25 mg vieną kartą per parą (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Duomenų apie skyrimą vaikams, kurių aGFG < 60 ml/min./1,73 m2, ir jaunesniems kaip 10 metų, nėra. Empagliflozino saugumas ir veiksmingumas širdies nepakankamumo arba lėtinės inkstų ligos gydymui jaunesniems kaip 18 metų vaikams neištirti. Duomenų nėra. Vartojimo metodas Tabletes galima vartoti valgant arba nevalgius, nuryti nesmulkintas, užsigeriant vandeniu.

Bendrosios nuostatos Empagliflozino negalima vartoti 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams (žr. „Ketoacidozė“ Ketoacidozė Gauta pranešimų apie ketoacidozės atvejus, įskaitant gyvybei pavojingus ir mirtinus, pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir gydytiems SGLT2 inhibitoriais, įskaitant empaglifloziną. Kai kuriais atvejais ši būklė pasireiškė netipiškai, tik nedaug padidėjusia gliukozės koncentracija kraujyje, mažiau kaip 14 mmol/l (250 mg/dl). Nežinoma, ar ketoacidozės pasireiškimo rizika didėja vartojant didesnes empagliflozino dozes. Nors pacientams, nesergantiems cukriniu diabetu, ketoacidozės pasireiškimo tikimybė yra mažesnė, buvo gauta pranešimų apie šiems pacientams registruotus atvejus. Atsiradus tokiems nespecifiniams simptomams, kaip pykinimas, vėmimas, anoreksija, pilvo skausmas, smarkus troškulys, pasunkėjęs kvėpavimas, sumišimas, neįprastas nuovargis ar mieguistumas, reikia pagalvoti apie ketoacidozės riziką. Jei atsiranda šių simptomų, pacientus reikia nedelsiant ištirti dėl ketoacidozės, nežiūrint į tai, kokia gliukozės koncentracija yra kraujyje. Pacientams įtarus ar diagnozavus ketoacidozę, reikia tuoj pat nutraukti gydymą empagliflozinu. Šio vaistinio preparato vartojimą reikia laikinai nutraukti hospitalizavus pacientą didelės apimties operacijai arba jam susirgus sunkia ūmine liga. Šiems pacientams rekomenduojama stebėti ketonų koncentraciją. Ketonų koncentraciją pageidaujama nustatyti šlapime. Empagliflozino galima vėl vartoti tik tada, kai ketonų koncentracija tampa normali ir, kai paciento sveikatos būklė stabilizuosis. Prieš pradedant skirti empagliflozino, reikia apsvarstyti paciento ligos istorijos veiksnius, kurie gali sukelti ketoacidozę. Vartojant empagliflozino, nustatyta ilgalaikė ketoacidozė ir ilgalaikė gliukozurija. Nutraukus empagliflozino vartojimą, ketoacidozė gali tęstis ilgiau, nei tikėtina, atsižvelgiant į pusinės eliminacijos laiką (žr. 5.2 skyrių). Ilgalaikę ketocidozę gali sukelti nuo empagliflozino nepriklausomi veiksniai, pvz., insulino stoka. Didesnis ketoacidozės pavojus gali būti pacientams, kurie turi mažą beta ląstelių funkcinį rezervą (pvz., 2 tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai, kurių C peptido koncentracija maža, ar suaugusieji, sergantys latentiniu autoimuniniu cukriniu diabetu [LADA] ar sirgę pankreatitu), pacientams, sergantiems ligomis, dėl kurių apribojamas maitinimasis ar yra sunki dehidratacija, pacientams, kuriems sumažinta insulino dozė, ir pacientams, kuriems yra padidintas insulino poreikis dėl ūmios ligos, operacijos ar alkoholizmo. Tokiems pacientams SGLT2 inhibitorių reikia skirti laikantis atsargumo priemonių. Pacientų, kuriems gydant SGLT2 inhibitoriais pasireiškė ketoacidozė, nerekomenduojama vėl pradėti gydyti SGLT2 inhibitoriais, nebent būtų nustatytas ir pašalintas kitas aiškus provokuojantis veiksnys. Pacientams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, empagliflozino vartoti negalima. Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo pacientai, sergantys 1 tipo cukriniu diabetu, duomenys parodė padidėjusį ketoacidozės dažnį pacientams, kuriems gydymas insulinu buvo papildytas 10 mg ir 25 mg empagliflozinu, palyginti su placebu. Sutrikusi inkstų funkcija Dėl nepakankamų duomenų nerekomenduojama pradėti gydyti empagliflozinu pacientų, kurių aGFG < 20 ml/min./1,73 m2. Pacientams, kurių aGFG < 60 ml/min./1,73 m2, empagliflozino paros dozė yra 10 mg (žr. 4.2 skyrių). Empagliflozino veiksmingumas mažinant gliukozės koncentraciją priklauso nuo inkstų funkcijos: jis mažiau veiksmingas, jeigu paciento aGFG < 45 ml/min./1,73 m2 ir, tikėtina, visai neveiksmingas, jeigu aGFG < 30 ml/min./1,73 m2 (žr. 4.2, 5.1 ir 5.2 skyrius). Inkstų funkcijos stebėjimas Rekomenduojama įvertinti inkstų funkciją: prieš pradedant gydyti empagliflozinu ir periodiškai gydymo metu, t. y., bent kartą metuose (žr. 4.2, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyrius); prieš pradedant kartu gydyti bet kokiu vaistiniu preparatu, kuris gali neigiamai veikti inkstų funkciją. Hipovolemijos pavojus Remiantis SGLT2 inhibitorių veikimo būdu, glikozuriją lydinti osmosinė diurezė gali nedaug sumažinti kraujospūdį (žr. 5.1 skyrių). Todėl empagliflozino reikia skirti laikantis atsargumo priemonių tiems pacientams, kuriems jo sukeltas kraujospūdžio kritimas gali būti pavojingas, pvz., pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos liga, pacientams, gydomiems nuo hipertenzijos, kuriems yra buvusi hipotenzija, arba 75 metų ir vyresniems pacientams. Esant būklėms, dėl kurių galima prarasti skysčių (pvz., sergant virškinimo trakto liga), rekomenduojama atidžiai stebėti pacientų, kurie vartoja empagliflozino, skysčių tūrį (pvz., atlikti medicinines apžiūras, matuoti kraujospūdį, atlikti laboratorinius tyrimus, įskaitant hematokrito tyrimą) ir elektrolitų pusiausvyrą. Reikia apsvarstyti galimybę laikinai nutraukti gydymą empagliflozinu, kol nebus normalizuosis skysčių kiekis. Senyvi pacientai Empagliflozino poveikis gliukozės išskyrimui su šlapimu yra susijęs su osmosine diureze, kuri gali veikti hidratacijos būklę. 75 metų ir vyresniems pacientams gali būti padidėjęs hipovolemijos pavojus. Šiems pacientams, gydytiems empagliflozinu, palyginti su vartojusiais placebo, dažniau pasireiškė nepageidaujamų hipovolemijos reakcijų (žr. 4.8 skyrių). Todėl, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į skysčių suvartojimą kartu skiriant vaistinių preparatų, kurie gali sąlygoti hipovolemiją (pvz., diuretikų, AKF inhibitorių). Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos Gauta pranešimų apie komplikuotas šlapimo takų infekcines ligas (įskaitant pielonefritą ar urosepsį), pasireiškusias pacientams, gydytiems empagliflozinu (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kuriems pasireiškė komplikuotų šlapimo takų infekcinių ligų, reikia apsvarstyti galimybę laikinai nutraukti gydymą empagliflozinu. Tarpvietės nekrozuojantis fascitas (Fornjė [Fournier] gangrena) Gauta pranešimų apie SGLT2 inhibitorių, įskaitant empagliflozino, vartojantiems moterims ir vyrams nustatyto tarpvietės nekrozuojančio fascito (dar vadinamo Fornjė [angl. Fournier] gangrena) atvejus. Tai yra retas, bet rimtas grėsmę paciento gyvybei galintis kelti reiškinys, kuriam pasireiškus būtina skubiai imtis chirurginių intervencinių priemonių ir taikyti gydymą antibiotikais. Pacientus reikia informuoti, kad tuo pat metu pasireiškus skausmui, jautrumui, eritemai arba patinimui lyties organų arba tarpvietės srityje, taip pat pradėjus karščiuoti arba sunegalavus, reikia kreiptis į gydytoją. Turite žinoti, kad nekrozuojantis fascitas gali išsivystyti po urogenitalinės infekcijos arba susiformavus abscesui tarpvietės srityje. Įtarus Fornjė gangreną, reikia nutraukti gydymą empagliflozinu ir kuo skubiau pradėti gydymą (įskaitant gydymą antibiotikais ir negyvų audinių pašalinimą chirurginiu būdu). Apatinių galūnių amputacijos Ilgalaikių klinikinių tyrimų su kitais SGLT2 inhibitoriais metu stebėtas padidėjęs apatinių galūnių amputacijų (daugiausia kojų pirštų) skaičius. Nežinoma, ar tai yra vaistinių preparatų klasės poveikis. Kaip ir visiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams, svarbu pacientams patarti, kaip profilaktiškai prižiūrėti pėdas. Kepenų pažeidimas Empagliflozino klinikinių tyrimų metu buvo nustatyta kepenų pažeidimo atvejų. Priežastinio ryšio tarp empagliflozino ir kepenų pažeidimo nenustatyta. Padidėjęs hematokritas Gydant empagliflozinu pastebėtas hematokrito padidėjimas (žr. 4.8 skyrių). Pacientus, kurių hematokritas ryškiai padidėjęs, reikia stebėti ir ištirti, ar nėra gretutinės hematologinės ligos. Lėtinė inkstų liga Pacientams, kuriems yra albuminurija, gydymas empagliflozinu gali būti naudingesnis. Infiltracinė liga arba Takotsubo kardiomiopatija Su pacientais, sergančiais infiltracine liga arba Takotsubo kardiomiopatija, specialių tyrimų neatlikta, todėl veiksmingumas šiems pacientams neištirtas. Laboratoriniai šlapimo tyrimai Dėl veikimo mechanizmo pobūdžio, pacientų, vartojančių empagliflozino, gliukozės šlapime tyrimo rezultatas bus teigiamas. Poveikis 1,5–anhidrogliucitolio (1,5–AG) laboratoriniam tyrimui Stebėti glikemijos sureguliavimą atliekant 1,5–AG laboratorinį tyrimą nerekomenduojama, nes 1,5–AG matavimai vertinant glikemijos sureguliavimą SGLT2 inhibitorių vartojantiems pacientams yra nepatikimi. Glikemijos sureguliavimą patartina stebėti kitais metodais. Laktozė Tabletėse yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Šio vaistinio preparato kiekvienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka 2 tipo cukrinis diabetas Tyrimuose, kuriuose buvo vertinamas empagliflozino saugumas, dalyvavo 15 582 pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, iš kurių 10 004 pacientai vartojo vien empagliflozino arba derinant su metforminu, sulfonilurėja, pioglitazonu, DPP–4 inhibitoriais ar insulinu. 6 placebu kontroliuojamuose tyrimuose, trukusiuose nuo 18 iki 24 savaičių, dalyvavo 3 534 pacientai, iš kurių 1 183 vartojo placebo, 2 351 – empagliflozino. Empagliflozinu gydomiems pacientams bendras nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo panašus į dažnį placebo vartojusiems pacientams. Dažniausiai pastebėta nepageidaujama reakcija buvo hipoglikemija, kai kartu buvo vartojama sulfonilurėjos arba insulino (žr. atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimą). Širdies nepakankamumas „EMPEROR“ tyrimuose dalyvavo pacientai, sergantys širdies nepakankamumu esant sumažėjusiai išstūmimo frakcijai (n = 3 726) arba esant išlikusiai išstūmimo frakcijai (n = 5 985), kurie vartojo 10 mg empagliflozino arba placebo. Maždaug pusė pacientų sirgo 2 tipo cukriniu diabetu. Dažniausiai abiejuose „EMPEROR-Reduced“ ir „EMPEROR-Preserved“ tyrimuose pasireiškusi nepageidaujama reakcija buvo hipovolemija (10 mg empagliflozino: 11,4 %, placebas: 9,7 %). Lėtinė inkstų liga EMPA-KIDNEY tyrime dalyvavo pacientai, sergantys lėtine inkstų liga (N = 6 609) ir vartoję 10 mg empagliflozino arba placebo. Maždaug 44 % pacientų sirgo 2 tipo cukriniu diabetu. EMPA-KIDNEY tyrimo metu dažniausiai pasireiškę nepageidaujami reiškiniai buvo podagra (empagliflozinas: 7 %, palyginti su placebu: 8 %) ir ūminis inkstų pažeidimas (empagliflozinas: 2,8 %, palyginti su placebu: 3,5 %), kurie dažniau pasireiškė placebo vartojusiems pacientams. Bendri empagliflozino saugumo duomenys tirtų indikacijų grupėse iš esmės nesiskyrė. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios pacientams, vartojusiems empagliflozino placebu kontroliuojamuose tyrimuose, yra suklasifikuotos pagal organų sistemų klases bei MedDRA apibrėžtus terminus, išvardytos toliau esančioje lentelėje (žr. 1 lentelę). Nepageidaujamos reakcijos išvardytos pagal absoliutų dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 1 lentelė: Nepageidaujamų reakcijų (pagal MedDRA), nustatytų placebu kontroliuojamų tyrimų metu ir po vaistinio preparato registracijos, lentelė Organų sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas Infekcijos ir infestacijos | | Makšties kandidozė, vulvovaginitas, balanitas ir kita lytinių organų infekcinė ligaa Šlapimo takų infekcinės ligos (įskaitant pielonefritą ir urosepsį)a | | Tarpvietės nekrozuojantis fascitas (Fornjė gangrena)* | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (kai kartu buvo vartojama sulfonilurėjos arba insulino)a | Troškulys | Diabetinė ketoacidozė* | | Virškinimo trakto sutrikimai | | Vidurių užkietėjimas | | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Niežėjimas (generalizuotas) Išbėrimas | Dilgėlinė Angioneurozinė edema | | Kraujagyslių sutrikimai | Hipovolemijaa | | | | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Padažnėjęs šlapinimasisa | Dizurija | | Tubulointersticinis nefritas Tyrimai | | Padidėjusi lipidų koncentracija kraujo serumea | Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje / sumažėjęs glomerulų filtracijos greitisa Padidėjęs hematokritasa | | a papildoma informacija pateikta toliau esančiuose poskyriuose * žr. 4.4 skyrių Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Hipoglikemija Atitinkamuose tyrimuose hipoglikemijos dažnis priklausė nuo foninio gydymo ir buvo panašus vartojusiems empagliflozino ir placebo kaip monoterapijos, taip pat ir gydymo metforminu papildymo, gydymo pioglitazonu su metforminu arba be jo papildymo, gydymo linagliptinu ir metforminu papildymo metu, skiriant papildomai prie pagal standartinę sveikatos priežiūros tvarką paskirto gydymo bei derinant empaglifloziną su metforminu anksčiau negydytiems pacientams lyginant su gydytais empagliflozinu ir metforminu kaip atskirais komponentais. Pastebėtas padidėjęs dažnis, kai buvo skiriama kaip gydymo metforminu ir sulfonilurėja papildymas (10 mg empagliflozino: 16,1 %, 25 mg empagliflozino: 11,5 %, placebas: 8,4 %), bazinio gydymo insulinu kartu su metforminu arba be jo ir kartu su sulfonilurėja arba be jos papildymas (10 mg empagliflozino: 19,5 %, 25 mg empagliflozino: 28,4 %, placebas: 20,6 % pradinio 18 savaičių gydymo metu, kai insulino negalima koreguoti; 10 mg ir 25 mg empagliflozino: 36,1 %, placebas: 35,3 % 78 savaičių tyrimo metu) ir kaip kasdien po kelis kartus vartojamo insulino su ar be metformino papildymas (10 mg empagliflozino: 39,8 %, 25 mg empagliflozino: 41,3 %, placebas: 37,2 % pradinio 18 savaičių gydymo metu, kai negalima koreguoti insulino; 10 mg empagliflozino: 51,1 %, 25 mg empagliflozino: 57,7 %, placebas: 58 % per 52 savaičių trukmės tyrimą). „EMPEROR“ širdies nepakankamumo tyrimuose panašus hipoglikemijos dažnis stebėtas pacientams, kuriems gydymui papildomai buvo skirta sulfonilurėjos ar insulino (10 mg empagliflozino: 6,5 %, placebo: 6,7 %). Didelė hipoglikemija (atvejai, kai reikalinga pagalba) Didelės hipoglikemijos dažnio padidėjimo nenustatyta vartojusiems empagliflozino, palyginti su placebu, tiek monoterapijos metu, tiek gydymo metforminu papildymo, gydymo metforminu ir sulfonilurėja papildymu, gydymo pioglitazonu su metforminu arba be jo papildymo, gydymo linagliptinu ir metforminu papildymo metu, skiriant papildomai prie pagal standartinę sveikatos priežiūros tvarką paskirto gydymo bei derinant empaglifloziną su metforminu anksčiau negydytiems pacientams lyginant su gydytais empagliflozinu ir metforminu kaip atskirais komponentais. Pastebėtas padidėjęs dažnis, kai buvo skiriama kaip gydymo baziniu insulinu su metforminu arba be jo ir su sulfonilurėja arba be jos papildymas (10 mg empagliflozino: 0 %, empagliflozinas 25 mg: 1,3 %, placebas: 0 % pradinio 18 savaičių gydymo metu, kai insulino negalima koreguoti; 10 mg empagliflozino: 0 %, 25 mg empagliflozino: 1,3 %, placebas: 0 % 78 savaičių tyrimo metu) ir kaip kasdien po kelis kartus vartojamo insulino su ar be metformino papildymas (10 mg empagliflozino 0,5 %, 25 mg empagliflozino: 0,5 %, placebas: 0,5 % pradinio 18 savaičių gydymo metu, kai negalima koreguoti insulino; 10 mg empagliflozino: 1,6 %, 25 mg empagliflozino: 0,5 %, placebas: 1,6 % per 52 savaičių trukmės tyrimą). „EMPEROR“ širdies nepakankamumo tyrimuose didelė hipoglikemija panašiu dažniu stebėta cukriniu diabetu sergantiems empagliflozinu gydytiems ir placebo vartojusiems pacientams, kuriems gydymui papildomai buvo skirta sulfonilurėjos ar insulino (10 mg empagliflozino: 2,2 %, placebo: 1,9 %). Makšties kandidozė, vulvovaginitas, balanitas ir kitos lytinių organų infekcinės ligos Makšties kandidozė, vulvovaginitas, balanitas ir kitos lytinių organų infekcinės ligos buvo dažniau pastebėtos pacientams, gydytiems empagliflozinu (10 mg empagliflozino: 4 %, 25 mg empagliflozino: 3,9 %) negu vartojusiems placebo (1 %). Šios infekcinės ligos dažniau pasireiškė moterims, gydytoms empagliflozinu, negu vartojusioms placebo, o tarp vyrų dažnio skirtumas buvo mažesnis. Lytinių organų infekcinės ligos buvo lengvos ar vidutinio sunkumo. „EMPEROR“ širdies nepakankamumo tyrimuose šios infekcinės ligos pasireiškė dažniau cukriniu diabetu sergantiems (10 mg empagliflozino: 2,3 %, placebo: 0,8 %) negu cukriniu diabetu nesergantiems pacientams (10 mg empagliflozino: 1,7 %, placebo: 0,7 %) gydant empagliflozinu, palyginti su placebu. Kartu su lytinių organų infekcinėmis ligomis pranešta apie fimozės / įgytos fimozės atvejus ir kai kuriais atvejais reikėjo atlikti apipjaustymą. Padažnėjęs šlapinimasis Padažnėjęs šlapinimasis (įskaitant iš anksto apibrėžtus terminus: polakiuriją, poliuriją ir nokturiją) buvo pastebėtas dažniau pacientams, gydytiems empagliflozinu (10 mg empagliflozino: 3,5 %, 25 mg empagliflozino: 3,3 %) negu vartojusiems placebo (1,4 %). Padažnėjęs šlapinimasis daugiausiai buvo nedidelio ar vidutinio intensyvumo. Nokturijos dažnis vartojusiems placebo ir empagliflozino buvo panašus (< 1 %). „EMPEROR“ širdies nepakankamumo tyrimuose tarp empagliflozinu gydytų ir placebo vartojusių pacientų nustatytas panašus padažnėjusio šlapinimosi dažnis (10 mg empagliflozino: 0,9 %, placebo: 0,5 %). Šlapimo takų infekcinės ligos Bendras šlapimo takų infekcinių ligų, kaip nepageidaujamų reiškinių, dažnis pacientams, gydytiems 25 mg empagliflozino ir vartojusiems placebo buvo panašus (7,0 % ir 7,2 %) ir didesnis pacientams, gydytiems 10 mg empagliflozino (8,8 %). Šlapimo takų infekcinė liga ir vartojant placebo, ir empagliflozino, panašiu dažniu pasireiškė tiems pacientams, kurie anksčiau sirgo lėtinėmis ar besikartojančiomis šlapimo takų infekcinėmis ligomis. Šlapimo takų infekcinių ligų intensyvumas (lengvos, vidutinio sunkumo, sunkios) buvo panašus ir gydytiems empagliflozinu, ir vartojusiems placebo pacientams. Šlapimo takų infekcinės ligos dažniau pasireiškė moterims, gydytoms empagliflozinu, negu vartojusioms placebo, o tarp vyrų dažnio skirtumo nebuvo. Hipovolemija Bendras hipovolemijos dažnis (įskaitant iš anksto apibrėžtus terminus: sumažėjusį kraujo spaudimą [ambulatoriškai], sumažėjusį sistolinį kraujospūdį, dehidrataciją, hipotenziją, hipovolemiją, ortostatinę hipotenziją ir sinkopę [apalpimą]) buvo panašus pacientams, gydytiems empagliflozinu (10 mg empagliflozino: 0,6 %, 25 mg empagliflozino: 0,4 %) ir vartojusiems placebo (0,3 %). Hipovolemija dažniau pasireiškė 75 metų ir vyresniems pacientams, gydytiems empagliflozinu 10 mg (2,3 %) ar empagliflozinu 25 mg (4,3 %), negu vartojusiems placebo (2,1 %). Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje / sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis Bendras pacientų, kuriems buvo padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje ir sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis, dažnis buvo panašus tarp empagliflozino vartojusių ir placebo vartojusių pacientų (padidėjusi kreatinino koncentracija: vartojusiems empagliflozino 10 mg – 0,6 %, vartojusiems empagliflozino 25 mg – 0,1 %, vartojusiems placebo – 0,5 %; sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis: vartojusiems empagliflozino 10 mg – 0,1 %, vartojusiems empagliflozino 25 mg – 0 %, vartojusiems placebo – 0,3 %). Pradinis kreatinino koncentracijos padidėjimas ir pradinis apskaičiuoto glomerulų filtracijos greičio sumažėjimas pacientams, gydytiems empagliflozinu, paprastai buvo laikinas tęsiant gydymą arba grįždavo į normą nutraukus gydymą. EMPA-REG OUTCOME tyrime empagliflozinu gydytiems pacientams iš pradžių aGFG taip pat sumažėdavo (vidurkis: 3 ml/min./1,73 m2). Paskui, tęsiant gydymą, aGFG išlikdavo pastovus. Nutraukus gydymą pradinė vidutinė aGFG vertė atsistatydavo, todėl galima daryti prielaidą, kad šiems inkstų funkcijos pokyčiams įtakos gali turėti ūminiai hemodinamikos pokyčiai. Šis reiškinys stebėtas ir EMPEROR širdies nepakankamumo tyrimuose bei EMPA-KIDNEY tyrime. Padidėjusi lipidų koncentracija kraujo serume Vartojant 10 mg ir 25 mg empagliflozino, vidutinis procentinis padidėjimas nuo pradinių verčių, palyginti su placebu, buvo toks: bendro cholesterolio atitinkamai 4,9 % ir 5,7 %, palyginti su 3,5 %; DTL cholesterolio atitinkamai 3,3 % ir 3,6 %, palyginti su 0,4 %; MTL cholesterolio atitinkamai 9,5 % ir 10 %, palyginti su 7,5 %; trigliceridų atitinkamai 9,2 % ir 9,9 %, palyginti su 10,5 %. Padidėjęs hematokritas Vidutiniai hematokrito pokyčiai nuo pradinių verčių buvo atitinkamai 3,4 % ir 3,6 % vartojant 10 mg ir 25 mg empagliflozino, palyginti su 0,1 % vartojant placebo. „EMPA-REG OUTCOME“ tyrime hematokrito vertės grįžo į pradines po gydymo nutraukimo praėjus 30 parų tolesnio stebėjimo laikotarpiu. Vaikų populiacija Atliekant DINAMO tyrimą gydyti 157 vaikai (10 metų ir vyresni), sergantys 2 tipo cukriniu diabetu; iš jų 52 pacientai vartojo empagliflozino, 52 – linagliptino, o 53 – placebo (žr. 5.1 skyrių). Placebu kontroliuojamos fazės metu dažniausiai pasitaikiusi nepageidaujama reakcija į vaistinį preparatą buvo hipoglikemija, bendrai dažniau pasireiškusi jungtinėje empagliflozino vartojusių pacientų grupėje negu vartojusiems placebo pacientams (10 mg ir 25 mg empagliflozino jungtiniai duomenys: 23,1 %, placebas: 9,4 %). Nė vienas atvejis nebuvo sunkus ir nereikėjo pagalbinio gydymo. Iš esmės, vaikams nustatyti saugumo duomenys buvo panašūs į 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusiųjų saugumo duomenis. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.