Haemate

VWL ir hemofilijos A gydymą turi prižiūrėti gydytojas, turintis patirties gydant hemostazės sutrikimus. Dozavimas Von Willebrand liga Svarbu apskaičiuoti dozę naudojant nurodytą VWF:RCo TV skaičių. Paprastai 1 TV/kg VWF:RCo padidina cirkuliuojančio VWF:RCo lygį 0,02 TV/ml (2 %). Turi būti pasiekti VWF:RCo lygiai > 0,6 TV/ml (60 %) ir FVIII:C > 0,4 TV/ml (40 %). Paprastai norint pasiekti hemostazę rekomenduojama skirti 40–80 TV/kg VWF (VWF:RCo) ir 20–40 TV FVIII:C/kg kūno svorio (KS). Gali prireikti taikyti 80 TV/kg VWF pradinę dozę, ypač pacientams, sergantiems 3 tipo VWL, kai tinkamų lygių palaikymui gali prireikti didesnių dozių, nei sergantiems kitais VWL tipais. Kraujavimo prevencija operacijos ar sunkios traumos atveju Per didelio kraujavimo operacijos metu arba po jos prevencijai vaistinį preparatą leisti reikia pradėti 1–2 val. iki chirurginės procedūros. Tinkama dozė turi būti pakartotinai leidžiama kas 12–24 val. Gydymo dozė ir trukmė priklauso nuo paciento klinikinės būklės, kraujavimo pobūdžio ir sunkumo ir tiek nuo VWF:RCo, tiek nuo FVIII:C lygių. Skiriant VWF vaistinį preparatą, kurio sudėtyje yra FVIII, gydytojas turi žinoti, kad taikant nuolatinį gydymą gali per daug padidėti FVIII:C. Po 24–48 val. gydymo, siekiant išvengti per didelio FVIII:C padidėjimo, reikia spręsti dėl dozės sumažinimo ir (arba) dozės intervalo prailginimo. Vaikų populiacija Dozavimas vaikams priklauso nuo kūno svorio, todėl paprastai yra paremtas tomis pačiomis rekomendacijomis kaip ir suaugusiesiems. Vartojimo dažnumas visada turi būti orientuotas į klinikinį veiksmingumą konkrečiu atveju. Hemofilija A Gydymo stebėjimas Per gydymo laikotarpį patariama tinkamai nustatyti VIII faktoriaus lygius ir gautais rezultatais vadovautis skiriant dozę bei nustatant pakartotinių infuzijų dažnį. Kiekvienas pacientas gali skirtingai reaguoti į VIII faktoriaus skyrimą – in vivo atkūrimo lygis ir pusinės eliminacijos laikas gali būti skirtingas. Pacientams, kurių kūno svoris per mažas ar per didelis, dozę gali tekti koreguoti atsižvelgiant į kūno svorį. Būtinas tikslus pakaitinio gydymo stebėjimas pasinaudojant krešėjimo (VIII faktoriaus aktyvumo plazmoje) analize, ypač didelių chirurginių intervencijų atvejais. Pacientus reikia stebėti, ar neatsiranda VIII faktoriaus inhibitorių. Taip pat žr. 4.4 skyrių. Pakaitinio vaistinio preparato dozė ir gydymo trukmė priklauso nuo VIII faktoriaus trūkumo sunkumo, kraujavimo vietos ir apimties, ir nuo klinikinės paciento būklės. Svarbu apskaičiuoti dozę naudojant nurodytą FVIII:C TV skaičių. Skiriamo VIII faktoriaus vienetų skaičius išreiškiamas tarptautiniais vienetais (TV), kurie yra susiję su dabartiniu PSO nustatytu VIII faktoriaus preparatų koncentrato standartu. VIII faktoriaus aktyvumas plazmoje išreiškiamas arba procentine dalimi (įprastos žmogaus plazmos atžvilgiu) arba, pageidautina, tarptautiniais vienetais (tarptautinio standarto VIII faktoriaus plazmoje atžvilgiu). Vienas VIII faktoriaus aktyvumo TV atitinka tokį pat VIII faktoriaus kiekį 1 ml įprastos žmogaus plazmos. Gydymas pagal poreikį Reikiamos VIII faktoriaus dozės apskaičiavimas pagrįstas patirtimi, kai 1 TV VIII faktoriaus vienam kūno svorio kg padidina plazmos VIII faktoriaus aktyvumą maždaug 2 % (2 TV/dl) įprasto aktyvumo. Reikiama dozė nustatoma naudojant šią formulę: Reikiami vienetai = kūno svoris [kg] x norimas VIII faktoriaus padidėjimas [% arba TV/dl] x 0,5. Leidžiamas kiekis ir leidimo dažnumas visada turi būti nukreiptas į klinikinį veiksmingumą individualiu atveju. Toliau nurodytų kraujavimo reiškinių atveju VIII faktoriaus veikla neturi nukristi žemiau nurodyto plazmos aktyvumo lygio (% įprasto arba TV/dl) per atitinkamą laikotarpį. Toliau nurodyta lentelė gali būti naudojama dozavimo rekomendacijoms kraujavimo epizodų ir operacijų metu. Kraujavimo laipsnis / chirurginės procedūros tipas | Reikiamas VIII faktoriaus lygis (% arba TV/dl) | Dozių dažnis (valandomis) / gydymo trukmė (dienomis) Kraujavimas | | Ankstyva hemartrozė, kraujavimas iš raumenų arba iš burnos | 20–40 | Kartoti infuziją kas 12–24 val. ne trumpiau kaip 1 parą, kol kraujavimo epizodas, kurį nurodo skausmas, išsprendžiamas arba išgydomas. Didesnės apimties hemartrozė, kraujavimas iš raumens arba hematoma | 30–60 | Kartoti infuziją kas 12–24 val. 3–4 paras arba ilgiau, kol praeis skausmas arba ūminė negalia. Keliantys pavojų gyvybei kraujavimai | 60–100 | Kartoti infuziją kas 8–24 val., kol pavojus praeis. Chirurginė intervencija | | Mažos apimties chirurginė intervencija, įskaitant dantų traukimą | 30–60 | Kartoti infuziją kas 24 val. ne trumpiau kaip 1 parą iki pasveikimo. Didelės apimties chirurginė intervencija | 80–100 (priešoperacinis ir pooperacinis) | Kartoti infuziją kas 8–24 val., kol žaizda pakankamai užgis, po to tęsti gydymą ne trumpiau kaip dar 7 paras, kad būtų palaikomas 30–60 % VIII faktoriaus aktyvumas (TV/dl). Profilaktika Taikant ilgalaikę profilaktiką pacientams, sergantiems sunkia hemofilija A, įprasta dozė yra nuo 20 iki 40 TV VIII faktoriaus vienam kūno svorio kg 2–3 parų intervalais. Kai kuriais atvejais, ypač jaunesniems pacientams, gali prireikti trumpesnių dozės skyrimo intervalų arba didesnių dozių. Vaikų populiacija Klinikinių tyrimų duomenų apie Haemate dozavimą vaikams nėra. Vartojimo metodas Leisti į veną. Vaistinį preparatą reikia paruošti kaip aprašyta 6.6 skyriuje. Prieš vartojimą paruoštą vaistinį preparatą reikia pašildyti iki kambario arba kūno temperatūros. Lėtai leiskite į veną pacientui patogiu greičiu. Perkėlus vaistinį preparatą į švirkštą, jį reikia suvartoti nedelsiant. Jei reikia leisti didesnį faktoriaus kiekį, tai galima padaryti ir infuzijos būdu. Šiuo tikslu paruoštą vaistinį preparatą perkelkite į patvirtintą infuzijos sistemą. Injekcijos / infuzijos greitis neturi viršyti 4  ml per minutę. Pacientas turi būti stebimas, ar nepasireikš kokia nors staigi reakcija. Jei pasireiškia reakcija, kuri gali būti susijusi su Haemate vartojimu, infuzijos greitis turi būti sumažintas arba leidimas nutrauktas, atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Atsekamumas Siekiant pagerinti biologinių vaistinių preparatų atsekamumą, reikia aiškiai užrašyti paskirto vaistinio preparato pavadinimą ir serijos numerį. Padidėjęs jautrumas Galimos alerginio tipo padidėjusio jautrumo reakcijos. Pasireiškus padidėjusio jautrumo simptomams, pacientams turi būti patarta nedelsiant nutraukti vaistinio preparato vartojimą ir kreiptis į gydytoją. Pacientus reikia informuoti apie ankstyvus padidėjusio jautrumo reakcijų požymius, įskaitant dilgėlinę, generalizuotą urtikariją, spaudimą krūtinėje, švokštimą, hipotenziją ir anafilaksiją. Šoko atveju turi būti laikomasi galiojančių medicininių šoko gydymo standartų. Natrio kiekis Haemate 250 TV/600 TV flakone yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. Haemate 500 TV/1200 TV flakone yra 26 mg natrio, tai atitinka 1,3 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Haemate 1000 TV/2400 TV flakone yra 52,5 mg natrio, tai atitinka 2,6 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Von Willebrand liga Yra trombozės atvejų, įskaitant plaučių emboliją, atsiradimo rizika, ypač pacientams, kuriems nustatyti klinikiniai arba laboratoriniai rizikos veiksniai (pvz., pooperaciniu laikotarpiu netaikant trombozės profilaktikos, nesant ankstyvos mobilizacijos, nutukimas, perdozavimas, vėžys). Todėl rizikos grupei priklausantys pacientai turi būti stebimi dėl ankstyvų trombozės požymių. Venų tromboembolijos profilaktika turi būti atliekama laikantis galiojančių rekomendacijų. Kai skiriamas VWF vaistinis preparatas, gydytojas turi žinoti, kad nuolatinis gydymas gali sukelti per didelį FVIII:C padidėjimą. Reikia stebėti pacientų, kurie gauna VWF vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra FVIII, FVIII:C lygį plazmoje, kad būtų išvengta nuolatinio per didelio FVIII:C kiekio plazmoje.Tai gali padidinti trombozės riziką ir turi būti svarstomas antitrombozinių priemonių skyrimas. VWL, ypač 3 tipo, sergantiems pacientams gali susiformuoti VWF neutralizuojantys antikūnai (inhibitoriai). Jei tikėtini VWF:RCo aktyvumo lygiai plazmoje nepasiekiami arba jeigu kraujavimas nekontroliuojamas taikant tinkamą dozę, turi būti atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, ar yra VWF inhibitorius. Pacientams, kuriems susidarė didelis kiekis inhibitorių, gydymas gali būti neveiksmingas, todėl turi būti apsvarstyti kiti gydymo būdai. Hemofilija A Inhibitoriai VIII faktorių neutralizuojančių antikūnų (inhibitorių) susidarymas yra žinoma sergančiųjų hemofilija A gydymo komplikacija. Šie inhibitoriai paprastai yra IgG imunoglobulinai, veikiantys prieš VIII faktoriaus prokoaguliacinį aktyvumą, kurie, pagal modifikuotą kiekybinę analizę, matuojami Bethesda vienetais (BV) plazmos mililitrui. Inhibitorių susidarymo rizika yra susijusi su ligos sunkumu bei VIII faktoriaus ekspozicija (didžiausia rizika yra pirmąsias 50 vaistinio preparato ekspozicijos parų), tačiau išlieka visą gyvenimą, nors rizika yra nedažna. Klinikinis inhibitorių susidarymo reikšmingumas priklauso nuo inhibitoriaus titro: inhibitoriai, kurių titras mažas, kelia mažesnę nepakankamo terapinio poveikio riziką, palyginti su inhibitoriais, kurių titras didelis. Apskritai atitinkamais klinikiniais stebėjimais bei laboratoriniais tyrimais turi būti atidžiai stebima, ar VIII krešėjimo faktoriaus vaistiniais preparatais gydomų pacientų organizme neatsirado inhibitorių. Jeigu numatyto VIII faktoriaus aktyvumo plazmoje pasiekti nepavyksta arba jeigu vartojant atitinkamą dozę kraujavimas nesustabdomas, reikia ištirti, ar nesusidarė VIII faktoriaus inhibitorių. Pacientams, kurių inhibitorių kiekis didelis, gydymas VIII faktoriumi gali būti neveiksmingas, todėl būtina apsvarstyti kitas gydymo galimybes. Tokių pacientų gydymui turi vadovauti hemofilijos ir VIII faktoriaus inhibitorių gydymo patirties turintys gydytojai. Širdies ir kraujagyslių reiškiniai Pacientams, kuriems yra širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizikos veiksnių, pakaitinis gydymas FVIII gali padidinti širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką. Su kateteriu susijusios komplikacijos Jei reikalingas centrinės venos kateteris (CVK), reikia atsižvelgti į su CVK susijusių komplikacijų, įskaitant vietines infekcijas, bakteremiją ir trombozę kateterio vietoje, riziką. Apsauga nuo virusų Standartinės priemonės, skirtos apsisaugoti nuo infekcijų, atsirandančių vartojant vaistinius preparatus, pagamintus iš žmogaus kraujo arba plazmos, apima donorų pasirinkimą, individualių kraujo donacijų ir plazmos kaupinių atranką, nustatant specialius infekcijų žymenis ir įtraukiant veiksmingus gamybos etapus virusams inaktyvinti ir (ar) pašalinti. Nepaisant to, leidžiant vaistinius preparatus, pagamintus iš žmogaus kraujo arba plazmos, negalima visiškai atmesti infekcijos sukėlėjų perdavimo tikimybės. Tai taip pat taikoma nežinomiems arba naujiems virusams ir kitiems patogenams. Priemonės, kurių imamasi, laikomos veiksmingomis apsisaugant nuo tokių turinčių apvalkalą virusų, kaip žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), hepatito B virusas (HBV) ir hepatito C virusas (HCV), ir neturintis apvalkalo hepatito A virusas (HAV). Šios priemonės gali būti mažai veiksmingos prieš neturinčius apvalkalo virusus, pvz., parvovirusą B19. Parvoviruso B19 infekcija gali būti pavojinga nėščiosioms (vaisiaus infekcija) ir asmenims, sergantiems imunodeficitu ar padidėjusia eritropoeze (pvz., hemolizine anemija). Pacientams, reguliariai ar pakartotinai gydomiems iš plazmos pagamintais FVIII/VWF vaistiniais preparatais, reikia įvertinti tinkamos vakcinacijos nuo hepatito A ir B poreikį.

Toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos nustatytos pateikus vaistinį preparatą į rinką. Saugumo duomenų santrauka Gydant Haemate, suaugusiesiems ir paaugliams galimos toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos: padidėjęs jautrumas arba alerginės reakcijos, tromboembolijos reiškiniai ir pireksija. Be to, pacientams gali susidaryti FVIII ir VWF inhibitorių. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau pateikta lentelė atitinka MedDRA organų sistemų klasifikaciją. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA standartinė organų sistemų klasė | Nepageidaujama reakcija* | Dažnis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hipervolemija Hemolizė VIII faktoriaus slopinimas VWF slopinimas | Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Labai retas Nedažnas (AGP)* Labai dažnas (ANP)* Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas (alerginės reakcijos) | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Trombozė Tromboembolijos reiškiniai | Labai retas Labai retas * Dažnis paremtas visų FVIII preparatų tyrimais, kuriuose dalyvavo pacientai, sergantys sunkia hemofilija. AGP – anksčiau gydyti pacientai, ANP – anksčiau negydyti pacientai. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Kai reikia labai didelių ar dažnai pakartotinai vartojamų dozių arba kai yra inhibitorių ar kai reikalinga priežiūra prieš ir po operacijos, visi pacientai turi būti stebimi dėl hipervolemijos požymių. Be to, A, B ir AB kraujo grupių pacientus reikia stebėti dėl intravaskulinės hemolizės požymių ir (arba) sumažėjusių hematokrito reikšmių. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai retais atvejais nustatytas karščiavimas. Imuninės sistemos sutrikimai Labai retai buvo nustatytas padidėjęs jautrumas arba alerginės reakcijos (tai gali būti angioneurozinė edema, deginimas ir gėlimas infuzijos vietoje, drebulys, paraudimas, generalizuota urtikarija, galvos skausmas, dilgėlinė, hipotenzija, letargija, pykinimas, nerimas, tachikardija, spaudimas krūtinėje, dilgčiojimas, vėmimas, švokštimas) ir kai kuriais atvejais jos gali progresuoti iki sunkios anafilaksijos (įskaitant šoką). Von Willebrand liga Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai VWL, ypač 3 tipo, sergantiems pacientams labai retai gali susidaryti VWF neutralizuojantys antikūnai (inhibitoriai). Jei atsiranda tokių inhibitorių, tuomet klinikinis atsakas yra nepakankamas. Dėl tokių antikūnų susidarymo įvyksta precipitacija, dėl to gali įvykti anafilaksinė reakcija. Pasireiškus anafilaksinei reakcijai, reikia ištirti, ar yra susidariusių inhibitorių. Visais tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į specializuotą hemofilijos gydymo centrą. Kraujagyslių sutrikimai Labai retai kyla trombozės / tromboembolijos reiškinių rizika (įskaitant plaučių emboliją). Pacientams, gaunantiems VWF preparatų, nuolat per didelis FVIII:C kiekis plazmoje gali padidinti tromboembolijos reiškinių riziką (taip pat žr. 4.4 skyrių). Hemofilija A Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Hemofilija A sergantiems pacientams, gydomiems VIII faktoriumi, įskaitant Haemate, gali susidaryti neutralizuojančių antikūnų (inhibitorių). Tokių inhibitorių susidarymas gali pasireikšti nepakankamu klinikiniu atsaku. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į specializuotą hemofilijos gydymo centrą. Saugumo informacija, susijusi su pernešamais patogenais, pateikta 4.4 skyriuje. Vaikų populiacija Manoma, kad nepageidaujamų reakcijų dažnis, tipas ir sunkumas bus toks pat, kaip ir suaugusiesiems. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.