Halibrell

Dozavimas Halibrell tiekiamas 375 mg, 500 mg ir 750 mg pailginto atpalaidavimo tabletėmis. Suaugusiesiems. Rekomenduojama pradinė Halibrell dozė yra 375 mg du kartus per parą. Po 2-4 savaičių dozė turi būti titruojama iki 500 mg du kartus per parą ir, atsižvelgiant į paciento atsaką, vėliau dozė titruojama iki maksimalios rekomenduojamos 750 mg dozės du kartus per parą (žr. 5.1 skyrių). Jeigu pacientas patiria su gydymu susijusį nepageidaujamą reiškinį (pvz., svaigulį, pykinimą ar vėmimą), gali prireikti sumažinti Halibrell dozę iki 500 mg arba 375 mg du kartus per parą. Jeigu sumažinus dozę simptomai neišnyksta, gydymas turi būti nutrauktas. Gydymas kartu su CYP3A4 ir P-glikoproteino (P-gp) inhibitoriais. Pacientams, gydomiems vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriais (pvz., diltiazemu, flukonazolu, eritromicinu) arba P-glikoproteino inhibitoriais (verapamiliu, ciklosporinu) rekomenduojama atsargiai titruoti dozę (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Draudžiama vartoti kartu su stipraus poveikio CYP3A4 inhibitoriais (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30–80 ml/min), rekomenduojama atsargiai titruoti dozę (žr. 4.4, 4.8 ir 5.2 skyrius). Halibrell draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min) (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimu, rekomenduojama atsargiai titruoti dozę (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Halibrell draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Senyviems pacientams. Senyviems pacientams dozę titruoti reikia atsargiai (žr. 4.4 skyrių). Dėl su amžiumi susijusio inkstų funkcijos susilpnėjimo senyviems pacientams galima padidėjusi ranolazino ekspozicija (žr. 5.2 skyrių). Senyviems pacientams buvo dažnesni nepageidaujamų reiškinių atvejai (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kurių kūno svoris mažas. Mažo kūno svorio ( 60 kg) pacientams buvo dažnesni nepageidaujamų reiškinių atvejai. Pacientams, kurių kūno svoris mažas, dozę titruoti reikia atsargiai (žr. 4.4, 4.8 ir 5.2 skyrius). Stazinis širdies nepakankamumas (SŠN). Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus SŠN (III–IV funkcinės klasės pagal NYHA klasifikaciją ), dozę titruoti reikia atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Ranolazino vartojimo saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 18 metų vaikams nenustatytas. Duomenų nėra. Vartojimo metodas Halibrell tabletė turi būti nuryjama visa, nesusmulkinta, nesulaužyta bei nesukramtyta. Ji gali būti vartojama su maistu ar be jo.

Skirti ranolazino ir jo dozę didinti reikia atsargiai tiems pacientams, kuriems galima padidėjusi vaistinio preparato ekspozicija, t. y.: kartu vartojant vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorių (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius); kartu vartojant P-gp inhibitorių (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius); esant lengvam kepenų funkcijos sutrikimui (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius); esant lengvam ir vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas 30 – 80 ml/min) (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius); senyviems pacientams (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius); mažo kūno svorio pacientams ( 60 kg) (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius); Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus SŠN (III – IV funkcinės klasės pagal NYHA klasifikaciją) (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Esant šių veiksnių deriniui, pacientams tikėtinas papildomas ekspozicijos padidėjimas. Gali pasireikšti nuo dozės priklausantis nepageidaujamas poveikis. Jeigu ranolazino skiriama pacientams, kuriems yra keli iš minėtų veiksnių, jie turi būti dažnai stebimi, ar nepasireiškia nepageidaujamų reiškinių ir prireikus sumažinama dozė arba nutraukiamas gydymas šiuo vaistiniu preparatu. Padidėjusios ekspozicijos, sukeliančios nepageidaujamus reiškinius, rizika yra didesnė pacientams, kurių CYP2D6 aktyvumas sumažėjęs (prastas metabolizmas, angl. Poor metabolisers [PM]), nei asmenims, kurių CYP2D6 gebėjimas metabolizuoti didelės apimties (angl. Extensive metabolisers [EM]) (žr. 5.2 skyrių). Anksčiau minėti įspėjimai pagrįsti rizika PM CYP2D6 pacientams ir juos reikia turėti omenyje, jei CYP2D6 būklė yra nežinoma. Mažiau atsargos priemonių reikia EM CYP2D6 pacientams. Jei paciento CYP2D6 metabolizmo būklė nustatyta (pvz., genotipuojant) arba anksčiau buvo žinoma, kad tai yra EM pacientas, kurio CYP2D6 metabolizmas ekstensyvus, ranolazino gali būti vartojama net esant kelių rizikos veiksnių deriniui, laikantis atsargumo priemonių. QT pailgėjimas: Ranolazinas priklausomai nuo dozės blokuoja IKr ir pailgina QTc intervalą. Populiacinis pacientų ir sveikų savanorių tyrimas parodė, kad apskaičiuotas plazmos koncentracijos ir QTc santykio nuolydis buvo 2,4 ms 1000 ng/ml, tai yra maždaug tolygu plazmos koncentracijos padidėjimui 2 – 7 ms ribose, vartojant 500 – 1000 mg ranolazino du kartus per parą. Taigi, reikia atsargiai gydyti pacientus, kurių anamnezėje ar šeimos anamnezėje buvo įgimtas ilgo QT sindromas, pacientus, kuriems yra įgytas QT intervalo pailgėjimas ir pacientus, gydomus QTc intervalą veikiančiais vaistiniais preparatais (taip pat žr. 4.5 skyrių). Vaistų tarpusavio sąveikos: Kartu vartojanti CYP3A4 induktorių yra tikėtinas veiksmingumo sumažėjimas. Ranolazino turi būti nevartojama pacientams, gydomiems CYP3A4 induktoriais (pvz., rifampicinu, fenitoinu, fenobarbitaliu, karbamazepinu, jonažolių žolės vaistiniais preparatais) (žr. 4.5 skyrių). Inkstų funkcijos sutrikimas: Inkstų funkcija silpnėja su amžiumi, todėl vartojant ranolazino svarbu reguliariai tikrinti inkstų funkciją (žr. 4.2, 4.3, 4.8 ir 5.2 skyrius). Natris: vienoje šio vaistinio preparato pailginto atpalaidavimo tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. Halibrell 780 mg pailginto atpalaidavimo tabletės Laktozė: šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Azodažiklis tartrazinas (E102): šio vaistinio preparato sudėtyje yra azodažiklio E102, kuris gali sukelti alerginių reakcijų.

Vartojantiems ranolazino pacientams pasireiškęs nepageidaujamas poveikis paprastai buvo lengvas arba vidutinio sunkumo ir dažniausiai pasireiškė per pirmąsias 2 gydymo savaites. Šis poveikis buvo nustatytas 3 fazės klinikinio tyrimo metu, kuriame iš viso dalyvavo 1030 ranolazinu gydomų lėtine krūtinės angina sergančių pacientų. Toliau pateikti nepageidaujami reiškiniai, kurie laikomi bent jau galimai susiję su gydymu, suskirstyti pagal organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥1/10); dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000); labai retas (<1/10 000); ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Nedažni: anoreksija, sumažėjęs apetitas, dehidratacija. Reti: hiponatremija. Psichikos sutrikimai Nedažni: nerimas, nemiga, sumišimas, haliucinacijos. Reti: dezorientacija. Nervų sistemos sutrikimai Dažni: svaigulys, galvos skausmas. Nedažni: letargija, apalpimas, hipestezija, mieguistumas, tremoras, posturalinis svaigulys, parestezija. Reti: amnezija, sąmonės lygio slopinimas, sąmonės praradimas, koordinacijos, eisenos, uoslės sutrikimas. Nežinomi: miokloniniai traukuliai. Akių sutrikimai Nedažni: neryškus matymas, regėjimo sutrikimas, vaizdo dvejinimasis. Ausų ir labirintų sutrikimai Nedažni: galvos svaigimas (vertigo), ūžesys (tinnitus). Reti: klausos pablogėjimas. Kraujagyslių sutrikimai Nedažni: karščio pylimas, hipotenzija. Reti: galūnių šalimas, ortostatinė hipotenzija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Nedažni: dusulys, kosulys, kraujavimas iš nosies. Reti: veržimo gerklėje pojūtis. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: vidurių užkietėjimas, vėmimas, pykinimas. Nedažni: pilvo skausmas, sausa burna, virškinimo sutrikimas, pilvo pūtimas, nemalonūs pojūčiai skrandyje. Reti: pankreatitas, erozinis duodenitas, burnos hipestezija. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažni: niežėjimas, gausus prakaitavimas. Reti: angioneurozinė edema, alerginis dermatitas, dilgėlinė, šaltas prakaitas, išbėrimas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Nedažni: galūnių skausmas, mėšlungis, sąnarių patinimas, raumenų silpnumas. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažni: dizurija, hematurija, chromaturija. Reti: ūminis inkstų nepakankamumas, šlapimo susilaikymas. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Reti: erekcijos sutrikimas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažni: astenija. Nedažni: nuovargis, periferinė edema. Tyrimai Nedažni: padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje, padidėjusi šlapalo koncentracija kraujyje, pailgėjęs koreguotas QT intervalas elektrokardiogramoje, padidėjęs trombocitų ar baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje, sumažėjęs kūno svoris. Reti: padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas. Bendrai, nepageidaujami reiškiniai buvo tokie pat kaip MERLIN-TIMI 36 tyrimo metu. Šio ilgalaikio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ūminio inkstų nepakankamumo dažnis yra mažesnis nei 1 % placebo ir ranolazino pacientų grupėse. Įvertinus pacientus, kuriems gali būti didesnė nepageidaujamų reiškinių rizika juos gydant kitais antiangininiais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, pacientus sergančius cukriniu diabetu, I ir II klasės širdies nepakankamumu arba lėtine obstrukcine plaučių liga, nustatyta, kad šios būklės nebuvo susijusios su kliniškai reikšmingais nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo dažnio padidėjimais. RIVER-PCI klinikinio tyrimo metu pastebėta, kad ranolazinu gydytiems pacientams dažniau pasireiškė nepageidaujami reiškiniai (žr. 5.1 skyrių), kuomet pacientams, kuriems po atliktos perkutaninės koronarinės intervencijos (PKI) revaskuliarizacija buvo nepakankama, maždaug 70 savaičių laikotarpiu buvo duodama ranolazino iki 1000 mg du kartus per parą arba placebo. Šio tyrimo metu dažniau gauta pranešimų apie stazinį širdies nepakankamumą ranolazino vartojusių tiriamųjų grupėje (2,2 % palyginti su 1,0 % placebo grupe). Taip pat 1000 mg du kartus per parą ranolazino gydytiems pacientams žymiai dažniau pasireiškė praeinantis smegenų išemijos priepuolis, palyginti su placebo vartojusiais pacientais (atitinkamai 1,0 % ir 0,2 %). Tačiau insulto dažnumas buvo panašus abiejose grupėse (ranolazino grupėje 1,7 %, placebo grupėje 1,5 %). Senyvi, sergantys inkstų funkcijos sutrikimu ir mažo kūno svorio pacientai. Paprastai nepageidaujami reiškiniai dažniau pasireikšdavo senyviems pacientams ir pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, tačiau šiuose pogrupiuose ir bendroje populiacijoje stebėtų reiškinių pobūdis buvo panašus. Iš dažniausiai minėtų, toliau išvardyti nepageidaujami reiškiniai dažniau (dažniai koreguoti pagal placebą) pasireikšdavo vartojant ranolazino senyviems ( 75 metų), nei jaunesniems (< 75 metų) pacientams: vidurių užkietėjimas (8 %, palyginti su 5 %), pykinimas (6 %, palyginti su 3 %), hipotenzija (5 %, palyginti su 1 %) ir vėmimas (4 %, palyginti su 1 %). Pacientus, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas  30-80 ml/min), lyginant su pacientais, kurių inkstų funkcija normali (kreatinino klirensas > 80 ml/min), nepageidaujami reiškiniai, apie kuriuos dažniausiai gauta pranešimų, ir jų pagal placebą koreguoti dažniai buvo: vidurių užkietėjimas (8 %, palyginti su 4 %), svaigulys (7 %, palyginti su 5 %) ir pykinimas (4 %, palyginti su 2 %). Bendrai, mažo kūno svorio pacientams ( 60 kg) ir didesnio kūno svorio pacientams ( 60 kg) nepageidaujamų reiškinių pobūdis ir dažnis buvo panašūs , tačiau labiausiai paplitusių nepageidaujamų reiškinių dažnis, koreguotas pagal placebą, buvo didesnis mažo kūno svorio pacientams, palyginti su didesnio kūno svorio pacientais: pykinimas (14 %, palyginti su 2 %), vėmimas (6 %, palyginti su 1 %) ir hipotenzija (4 %, palyginti su 2 %). Laboratoriniai duomenys. Sveikiems asmenims ir ranolazinu gydomiems pacientams buvo nustatytas nedidelis, kliniškai nereikšmingas, laikinas kreatinino koncentracijos kraujo serume padidėjimas. Su šiuo reiškiniu susijusio toksinio poveikio inkstams nenustatyta. Inkstų funkcijos tyrimas sveikiems savanoriams parodė kreatinino klirenso sumažėjimą, nesant glomerulų filtracijos greičio pakitimų, susijusių su inkstų tubulinės kreatinino sekrecijos slopinimu. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.