Hartil HCT

Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriems kitiems AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitoriams, hidrochlorotiazidui, kitiems tiazidiniams diuretikams, sulfamidų dariniams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Praeityje buvusi angioneurozinė edema (paveldima, idiopatinė arba pasireiškusi ankstesnio gydymo AKF inhibitoriais arba angiotenzino II receptorių blokatoriais metu). Vartojimas kartu su sakubitrilio / valsartano deriniu. Hartil HCT galima pradėti vartoti tik praėjus bent 36 valandoms po paskutinės sakubitrilio ir valsartano derinio dozės (taip pat žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporinis gydymas, kurio metu kraujas liečiasi su neigiamai įkrautais paviršiais (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga abiejų inkstų arterijos stenozė arba vienintelio veikiančio inksto inkstų arterijos stenozė (žr. 4.4 ir 4.6 skyrių). Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Žindymas (žr. 4.6 skyrių). Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, kai nedializuojamų pacientų kreatinino klirensas < 30 ml/min. Kliniškai reikšmingas elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, kuris gali apsunkinti tolesnį gydymą Hartil HCT (žr. 4.4 skyrius). Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, hepatinė encefalopatija. Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija yra sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Hartil HCT negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Dozavimas Hartil HCT rekomenduojama gerti tuo pačiu metu vieną kartą per parą, paprastai ryte. Suaugusieji Dozę reikia parinkti individualiai, priklausomai nuo paciento poreikio (žr. 4.4 skyrių) ir kraujospūdžio rodiklių. Dažniausiai rekomenduojama pastovų ramiprilio ir hidrochlorotiazido derinį vartoti po dozės titravimo pagal vieną iš sudedamųjų dalių. Hartil HCT reikia pradėti vartoti nuo mažiausios galimos dozės. Jei reikia, dozę galima palaipsniui didinti, kad kraujospūdis taptų toks, kokio siekiama. Atskirų veikliųjų medžiagų didžiausia leistina paros dozė yra 10 mg ramiprilio ir 25 mg hidrochlorotiazido. Didžiausia rekomenduojama paros dozė yra viena Hartil HCT tabletė. Ypatingos pacientų populiacijos Diuretikais gydomi pacientai Kadangi gydymo pradžioje gali pasireikšti hipotenzija, diuretikus vartojantiems pacientams vaistinį preparatą reikia skirti atsargiai. Reikia apsvarstyti galimybę mažinti diuretikų dozę arba nutraukti jų vartojimą dar iki gydymo Hartil HCT pradžios. Jeigu vartojimo nutraukti neįmanoma, rekomenduojama gydymą pradėti mažiausia galima ramiprilio doze (1,25 mg per parą) laisvu deriniu. Vėliau rekomenduojama keisti dozę iki pradinės ne didesnės kaip 2,5 mg ramiprilio ir 12,5 mg hidrochlorotiazido paros dozės. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Hartil HCT draudžiama vartoti sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu sergantiems pacientams (kreatinino klirensas <30 ml/min.) dėl hidrochlorotiazido poveikio (žr. 4.3 skyrių). Inkstų funkcijos sutrikimu sergantiems pacientams gali prireikti mažinti Hartil HCT dozes. Pacientus, kurių kreatinino klirensas yra 30–60 ml/min., reikia gydyti mažiausia ramiprilio ir hidrochlorotiazido pastovausderinio doze, prieš tai vartojus vien tik ramiprilio. Didžiausia leistina paros dozė yra 5 mg ramiprilio ir 25 mg hidrochlorotiazido. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientus, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, gydyti Hartil HCT reikia pradėti tik atidžiai stebint medicinos specialistams. Didžiausia paros dozė yra 2,5 mg ramiprilio ir 12,5 mg hidrochlorotiazido. Hartil HCT draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3 skyrių). Senyvi pacientai Pradinės dozės turi būti mažesnės, o vėliau dozę reikia pritaikyti palaipsniui, nes nepageidaujamų reiškinių galimybė yra didesnė, ypač vyresnio amžiaus ir nusilpusiems pacientams. Vaikų populiacija Hartil HCT saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems kaip 18 metų, nėra nustatytas, todėl šio vaistinio preparato skirti nerekomenduojama. Ramiprilio saugumas ir veiksmingumas vaikams dar nebuvo nustatytas. Šiuo metu turimi duomenys apie ramiprilį yra aprašyti 4.8, 5.1, 5.2 ir 5.3 skyriuose, bet specialių dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Hartil HCT galima gerti prieš valgį, valgymo metu arba nevalgius, nes maistas neturi įtakos šio vaistinio preparato biologiniam prieinamumui (žr. 5.2 skyrių). Hartil HCT reikia nuryti, užsigeriant skysčiu. Tabletės negalima kramtyti arba smulkinti.

Ūminis toksinis poveikis kvėpavimo sistemai Gauta pranešimų apie pavartojus hidrochlorotiazido nustatytus labai retus sunkius ūminio toksinio poveikio kvėpavimo sistemai, įskaitant ūminį kvėpavimo sutrikimo sindromą (ŪKSS), atvejus. Paprastai plaučių edema išsivysto praėjus nuo kelių minučių iki kelių valandų po hidrochlorotiazido pavartojimo. Prasidėjus šiai nepageidaujamai reakcijai, pasireiškia dusulys, karščiavimas, plaučių funkcijos pablogėjimas ir hipotenzija. Įtariant, kad tai yra ŪKSS, reikia nutraukti Hartil HCT vartojimą ir skirti atitinkamą gydymą. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė ŪKSS pavartojus hidrochlorotiazido. Ypatingos pacientų populiacijos Nėštumas. Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriais, tokiais kaip ramiprilis, arba angiotenzino II receptorių antagonistais (AIIRA) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais ir (arba) AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių ir (arba) AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Pacientai, kuriems yra ypatinga hipotenzijos rizika Pacientai, kuriuos stipriai veikia renino, angiotenzino ir aldosterono sistema Pacientams, kuriuos stipriai veikia renino, angiotenzino ir aldosterono sistema, yra reikšmingo kraujospūdžio sumažėjimo ir inkstų funkcijos pablogėjimo rizika dėl AKF slopinimo, ypač kai AKF inhibitoriai arba diuretikai vartojami pirmą kartą arba kai pirmą kartą padidinama jų dozė. Reikia numatyti didelį renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumą bei būtina stebėti šių pacientų būklę, įskaitant kraujospūdį: sunkia arterine hipertenzija sergančių pacientų; dekompensuotu perkrovos širdies nepakankamumu sergančių pacientų; pacientų, kuriems yra hemodinamiškai reikšminga kairiojo skilvelio išmetimo ar pritekėjimo kliūtis (pvz., aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė); pacientų, kuriems yra vienos inkstų arterijos stenozė, bet kitas inkstas veikia; pacientų, kuriems yra arba gali išsivystyti skysčių arba druskų netekimas (įskaitant diuretikus vartojančius pacientus); kepenų ciroze ir (arba) ascitu sergančių pacientų; pacientų, kuriems atliekama didelės apimties operacija, arba jei anestezijos metu vartojami hipotenziją sukeliantys preparatai. Paprastai prieš pradedant gydymą (širdies nepakankamumu sergantiems pacientams) rekomenduojama koreguoti dehidraciją, hipovolemiją arba druskų netekimą (tačiau šie korekcijos veiksmai turi būti atidžiai apsvarstyti dėl tūrio pertekliaus rizikos). Pacientai, kuriems yra širdies arba smegenų išemijos rizika ūminės hipotenzijos atveju Gydymo pradžioje būtina medicininė priežiūra. Pirminis hiperaldosteronizmas Ramiprilio ir hidrochlorotiazido junginys įprastai nevartojamas pirminiam hiperaldosteronizmui gydyti. Jei ramiprilio ir hidrochlorotiazido junginys vartojamas pirminiam hiperaldosteronizmui gydyti, reikia atidžiai stebėti kalio koncentraciją kraujyje. Senyvi pacientai Žr. 4.2 skyrių. Kepenų ligomis sergantys pacientai Elektrolitų pusiausvyros pokyčiai dėl gydymo diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, kepenų liga sergantiems pacientams gali sukelti hepatinę encefalopatiją. Operacija Rekomenduojama gydymą angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitoriais, pvz., ramipriliu, nutraukti vieną dieną prieš operaciją. Inkstų funkcijos stebėjimas Reikia įvertinti inkstų funkciją prieš gydymą ir gydymo metu, taip pat dozės pritaikymo metu, ypač pirmomis gydymo savaitėmis. Ypač atidžiai reikia stebėti sutrikusia inkstų funkcija sergančius pacientus (žr. 4.2 skyrių). Yra inkstų funkcijos sutrikimo rizika, ypač sergantiesiems staziniu širdies nepakankamumu arba po inkstų transplantacijos arba sergantiems renovaskuline liga, įskaitant pacientus, kuriems yra su hemodinamika susijusi vienpusė inkstų arterijų stenozė. Inkstų funkcijos sutrikimas Pacientams, sergantiems inkstų ligomis, tiazidai gali skatinti uremiją. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, gali pasireikšti kumuliacinis vaistinių preparatų poveikis. Jeigu progresuoja inkstų nepakankamumas, kurį rodo nebaltyminio azoto kiekio padidėjimas, gydymą reikia tiksliai įvertinti ir apsvarstyti galimybę nutraukti gydymą diuretikais (žr. 4.3 skyrių). Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai Kaip ir visiems gydomiems diuretikais pacientams, reikia periodiškai (atitinkamais periodais) tikrinti serumo elektrolitų koncentraciją. Tiazidai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali sukelti skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimus (hipokalemiją, hiponatremiją ir hipochloreminę alkalozę). Nors hipokalemija galima vartojant tiazidinius diuretikus, kartu vartojamas ramiprilis gali sumažinti diuretikų sukeltą hipokalemiją. Hipokalemija labiau tikėtina pacientams, kurie serga kepenų ciroze, kurių diurezė greita, kurie nepakankamai vartoja elektrolitų bei kurie kartu yra gydomi kortikosteroidais arba adrenokortikotropiniu hormonu (žr. 4.5 skyrių). Pirmą kartą kalio koncentraciją kraujyje reikia matuoti pirmąją gydymo savaitę. Jei nustatoma maža kalio koncentracija, būtina ją reguliuoti. Gali pasireikšti praskiedimo hiponatremija. Pradžioje natrio koncentracijos sumažėjimas gali būti be simptomų, todėl būtina reguliariai tikrinti jo koncentraciją. Dažniau reikia tikrinti vyresnio amžiaus ir ciroze sergančius pacientus. Tiazidai didina magnio išsiskyrimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją. Elektrolitų stebėjimas: Hiperkalemija AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Įprastai pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, šis poveikis nėra reikšmingas. Vis dėlto hiperkalemija gali atsirasti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, vyresniems nei 70 metų amžiaus, sergantiems nekontroliuojamu cukriniu diabetu, vartojantiems kalio papildų (įskaitant druskos pakaitalų), kalį tausojančių diuretikų, trimetoprimo arba kotrimoksazolo, dar vadinamo trimetoprimo/sulfametoksazolo junginiu, ir ypač aldosterono antagonistų ar angiotenzino receptorių blokatorių arba kitų kalio kiekį plazmoje didinančių veikliųjų medžiagų, arba esant tokioms būklėms, kaip dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį tausojančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių bei aukščiau išvardintų medžiagų reikia skirti atsargiai bei reguliariai stebėti kalio koncentraciją kraujo serume bei inkstų funkciją (žr. 4.5 skyrių). Elektrolitų stebėjimas: Hiponatremija Kai kuriems ramipriliu gydytiems pacientams pasireiškė sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) ir hiponatremija. Rekomenduojama reguliariai tirti natrio kiekį senyvų pacientų bei pacientų, kuriems yra hiponatremijos atsiradimo rizika, serume. Hepatinė encefalopatija Elektrolitų pusiausvyros pokyčiai dėl gydymo diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, kepenų liga sergantiems pacientams gali sukelti hepatinę encefalopatiją. Jei pasireiškė hepatinė encefalopatija, būtina nedelsiant nutraukti gydymą. Hiperkalcemija Hidrochlorotiazidas skatina kalcio reabsorbciją inkstuose ir gali sukelti hiperkalcemiją. Tai gali turėti įtakos prieskydinės liaukos funkcijos tyrimo rezultatams. Angioneurozinė edema Dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos AKF inhibitorių, įskaitant Hartil HCT, draudžiama skirti kartu su sakubitrilio ir valsartano deriniu. Gydymo sakubitrilio ir valsartano deriniu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės Hartil HCT dozės. Gydymo Hartil HCT negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilio ir valsartano derinio dozės (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojimas kartu su neprilizino (NEP) inhibitoriais (tokiu kaip racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz., temsirolimuzu, everolimuzu, sirolimuzu) ar vildagliptinu gali padidinti angioneurozinės edemos pavojų (pvz., kvėpavimo takų arba liežuvio patinimo, lydimo kvėpavimo sutrikimo arba be jo) riziką (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitorių vartojančiam pacientui racekadotrilio, mTOR (ang. mammalina target of rapamycin) inhibitorių (pvz., temsirolimuzo, everolimuzo, sirolimuzo) ar vildagliptino skirti reikia atsargiai). Jei pasireiškė angioneurozinė edema, gydymą Hartil HCT būtina nutraukti. Turi būti tinkamai taikomas skubus gydymas. Pacientą reikia stebėti mažiausiai 12–24 valandas ir išrašyti iš ligoninės, kai išnyks visi simptomai. AKF inhibitoriais, įskaitant Hartil HCT, gydomiems pacientams buvo žarnų angioneurozinės edemos atvejų (žr. 4.8 skyrių). Šiems pacientams atsirado pilvo skausmas (su pykinimu, vėmimu arba be jų). Žarnų angioneurozinės edemos simptomai išnyko nutraukus AKF inhibitorių vartojimą. Anafilaksinės reakcijos desensibilizacijos metu Pacientams, vartojantiems AKF inhibitorius, anafilaksinių ir anafilaktoidinių reakcijų į vabzdžių nuodus ir kitus alergenus tikimybė ir sunkumo laipsnis yra padidėjęs. Prieš atliekant desensibilizaciją reikia apsvarstyti galimybę laikinai nutraukti gydymą Hartil HCT. Neutropenija, agranulocitozė Buvo pranešta apie kaulų čiulpų slopinimą ir retais atvejais pastebėta neutropenija, agranulocitozė, taip pat kaip ir trombocitopenija ir anemija. Rekomenduojama tirti baltųjų kraujo kūnelių kiekį, kad būtų galima nustatyti galimą leukopeniją. Patariama gydymo pradžioje dažniau tirti tuos pacientus, kurių sutrikusi inkstų funkcija, sergančius kolagenoze (pvz., sistemine raudonąja vilklige arba skleroderma) ir tuos, kurie gydomi kitais preparatais, galinčiais pakeisti kraujo sudėtį (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir uždarojo kampo glaukoma Sulfonamidų grupės vaistiniai preparatai ar sulfonamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali pasireikšti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždarojo kampo glaukoma.. Galimi simptomai yra staiga atsiradęs regos aštrumo sumažėjimas ar akių skausmas, toks poveikis paprastai atsiranda laikotarpiu nuo kelių valandų iki kelių savaičių po vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždarojo kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą apakimą. Pagrindinė gydymo priemonė yra kiek įmanoma greitesnis hidrochlorotiazido vartojimo nutraukimas. Jei akispūdis išlieka nekontroliuojamas, gali tekti įvertinti neatidėliotino medikamentinio ar chirurginio gydymo būtinybę. Galimas ūminės uždarojo kampo glaukomos atsiradimo rizikos veiksnys yra buvusi alerginė reakcija į sulfonamidą ar peniciliną. Etniniai skirtumai Tamsiaodžiams pacientams AKF inhibitoriai dažniau sukelia angioneurozinę edemą nei netamsiaodžiams. Kaip ir kiti AKF inhibitoriai, ramiprilis tamsiaodžiams pacientams kraujospūdį mažina ne taip veiksmingai nei netamsiaodžiams, tikriausiai dėl to, kad arterine hipertenzija sergančių juodaodžių organizme renino kiekis dažniau būna mažas. Sportininkai Hidrochlorotiazidas gali rodyti teigiamus dopingo testo rezultatus. Poveikis metabolizmui ir endokrininei sistemai Gydymas tiazidais gali sumažinti gliukozės toleravimą. Sergantiems cukriniu diabetu gali prireikti pritaikyti insulino arba geriamų vaistinių preparatų nuo diabeto dozę. Gydant tiazidais gali išryškėti latentinis cukrinis diabetas. Padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis gali būti siejamas su gydymu tiazidiniais diuretikais. Gydant tiazidiniais diuretikais kai kuriems pacientams gali pasireikšti hiperurikemija arba podagra. Kosulys Vartojant AKF inhibitorius, pasitaikė kosulio atvejų. Paprastai kosulys būna sausas, ilgalaikis ir praeina nutraukus gydymą. AKF inhibitorių sukeltą kosulį reikėtų laikyti diferencine kosulio diagnozės dalimi. Kiti Pacientams, kuriems anksčiau buvo alerginių reakcijų arba bronchinė astma, o taip pat ir pacientams, kuriems tokių reakcijų nebuvo, gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcijų. Aprašyta atvejų, kai tiazidai sukėlė sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimą. Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Nemelanominis odos vėžys Atlikus du epidemiologinius tyrimus, pagrįstus Danijos nacionalinio vėžio registro duomenimis, nustatyta, kad didėjant kumuliacinei hidrochlorotiazido (toliau – HCTZ) dozei, didėja nemelanominio odos vėžio (NOV) [bazalinių ląstelių karcinomos (BLK) ir plokščiųjų ląstelių karcinomos (PLK)] rizika. Gali būti, kad fotosensibilizuojantis HCTZ poveikis veikia kaip NOV sukeliantis mechanizmas. HCTZ vartojančius pacientus reikia informuoti apie NOV riziką, taip pat jiems reikia patarti reguliariai pasitikrinti, ar ant odos neatsirado naujų pakitimų, o pastebėjus įtartinų odos pakitimų, nedelsiant apie tai pranešti gydytojui. Pacientams reikia patarti imtis galimų prevencinių priemonių, pvz., kuo mažiau būti saulėje ir vengti ultravioletinių spindulių, o būnant saulėje naudoti atitinkamas apsaugos priemones siekiant sumažinti odos vėžio riziką. Įtartinus odos pakitimus reikia kuo skubiau ištirti, esant galimybei, atliekant histologinius biopsinės medžiagos tyrimus. Pacientams, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas NOV, taip pat gali tekti persvarstyti galimybę vartoti HCTZ (taip pat žr. 4.8 skyrių). Hartil HCT sudėtyje yra laktozės monohidrato ir natrio Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas –galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo apibūdinimo santrauka Ramiprilio ir hidrochlorotiazido junginio saugumo apibūdinimas apima ir nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias hipotenzija ir (arba) skysčių netekimu dėl suintensyvėjusios diurezės. Ramiprilis gali sukelti sausą kosulį, hidrochlorotiazidas gali sukelti gliukozės koncentracijos, lipidų ir šlapimo rūgšties metabolizmo pokyčius. Dvi veikliosios medžiagos priešingai veikia kalio koncentraciją plazmoje. Sunkios nepageidaujamos reakcijos yra angioneurozinė edema arba anafilaksinė reakcija, inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimas, sunkios odos reakcijos ir neutropenija / agranulocitozė. Nepageidaujamų reakcijų lentelė Nepageidaujamos reakcijos, kurios buvo nustatytos klinikinių tyrimų metu arba apie kurias gauta pavienių pranešimų, aprašytos toliau pateiktoje lentelėje. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Organų sistemų klasės | Dažnas | Nedažnas | Labai retas | Dažnis nežinomas Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | | | | Nemelanominis odos vėžys (bazalinių ląstelių karcinoma ir plokščiųjų ląstelių karcinoma) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | Baltųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas, raudonųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas sumažėjęs hemoglobino kiekis, hemolizinė anemija, trombocitų kiekio sumažėjimas | | Kaulų čiulpų funkcijos sutrikimas; neutropenija, įskaitant agranulocitozę, pancitopenija, eozinofilija, kraujo sutirštėjimas dėl skysčių netekimo Imuninės sistemos sutrikimai | | | | Anafilaksinės arba anafilaktoidinės reakcijos į ramiprilį arba anafilaksinės reakcijos į hidrochlorotiazidą, antibranduolinių antikūnų padaugėjimas Endokrininiai sutrikimai | | | | Antidiurezinio hormono sutrikusios sekrecijos sindromas (AHSSS) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Neadekvati cukrinio diabeto kontrolė, sumažėjęs gliukozės toleravimas, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje, podagros pasunkėjimas, padidėjusi trigliceridų ir (arba) cholesterolio koncentracija kraujyje dėl hidrochlorotiazido | Anoreksija, sumažėjęs apetitas Sumažėjusi kalio koncentracija kraujyje, troškulys dėl hidrochlorotiazido | Kalio koncentracijos kraujyje padidėjimas dėl ramiprilio | Natrio kiekio kraujyje sumažėjimas Gliukozurija, metabolinė alkalozė, hipochloremija, hipomagnezemija, hiperkalcemija, dehidracija dėl hidrochlorotiazido Psichikos sutrikimai | | Slogi nuotaika, apatija, nerimas, nervingumas, miego sutrikimai, įskaitant somnolenciją | | Sumišimas, neramumas, sutrikusi dėmesio koncentracija Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas, galvos svaigimas | Svaigulys, parestezija, drebulys, pusiausvyros sutrikimas, deginimo pojūtis, skonio pokyčiai, skonio nejutimas | | Galvos smegenų išemija, įskaitant išeminį insultą ir laikiną išeminį priepuolį; psichomotorinių įgūdžių sutrikimas, sutrikusi uoslė Akių sutrikimai | | Sutrikusi rega, įskaitant neryškų matymą; konjunktyvitas | | Ksantopsija; ašarojimo susilpnėjimas dėl hidrochlorotiazido poveikio, skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, antrinė ūminė uždarojo kampo glaukoma ir/arba ūminė miopija dėl hidrochlorotiazido Ausų ir labirintų sutrikimai | | Spengimas ausyse | | Sutrikusi klausa Širdies sutrikimai | | Miokardo išemija, įskaitant krūtinės anginą; tachikardija, aritmija, palpitacija periferinė edema | | Miokardo infarktas Kraujagyslių sutrikimai | | Hipotenzija, ortostatinis kraujospūdžio sumažėjimas, sinkopė, karščio bangos | | Trombozė dėl didelio skysčių netekimo, kraujagyslių stenozė, hipoperfuzija, Raynaud‘o fenomenas, vaskulitas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Sausas, dirginantis kosulys, bronchitas | Sinusitas, sutrikęs kvėpavimas, nosies užgulimas | Ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas (ŪKSS) (žr. 4.4 skyrių) | Bronchų spazmas, įskaitant pasunkėjusią astmą Alerginis alveolitas; ne širdinės kilmės plaučių edema dėl hidrochlorotiazido Virškinimo trakto sutrikimai | | Virškinimo trakto uždegimas, virškinimo sutrikimai, nemalonūs pojūčiai pilve, nevirškinimas, gastritas, pykinimas vidurių užkietėjimas Gingivitas dėl hidrochlorotiazido | Vėmimas, aftinis stomatitas, glositas, viduriavimas, viršutinės pilvo dalies skausmas, burnos džiūvimas | Pankreatitas (pranešama apie pavienius mirties atvejus, vartojant AKF inhibitorius), padidėjusi kasos fermentų koncentracija, nedidelė žarnų angioneurozinė edema Seilių liaukos uždegimas dėl hidrochlorotiazido Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Cholestazinis arba citolizinis hepatitas (pavieniai mirtini atvejai), kepenų fermentų ir/arba konjuguoto bilirubino kiekio padidėjimas Kalkuliozinis cholecistitas dėl hidrochlorotiazido | | Ūminis kepenų funkcijos sutrikimas, cholestazinė gelta, kepenų ląstelių pažeidimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Angioneurozinė edema: ypač retai angioneurozinės edemos sukelta kvėpavimo takų obstrukcija gali baigtis mirtimi; į psoriazę panašus dermatitas; gausus prakaitavimas, bėrimas, ypač makulopapulinis, niežėjimas, alopecija | . | Toksinė epidermio nekrolizė, Stevens – Johnson sindromas, daugiaformė eritema, pūslelinė, psoriazės pasunkėjimas, eksfoliacinis dermatitas, fotosensibilizacija, onicholizė, pūslinė arba kerpinė egzantema arba enantema, dilgėlinė Sisteminė raudonoji vilkligė dėl hidrochlorotiazido Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | Raumenų skausmas | | Artralgija, raumenų spazmai Raumenų silpnumas, raumenų ir kaulų sustingimas, paralyžius dėl hidrochlorotiazido Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Inkstų funkcijos pablogėjimas, įskaitant ūminį pablogėjimą; padidėjęs šlapimo išsiskyrimas, šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas, kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas | | Buvusios proteinurijos pablogėjimas Intersticinis nefritas dėl hidrochlorotiazido Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | Laikina impotencija | | Sumažėjęs lytinis potraukis, ginekomastija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis, astenija | Krūtinės skausmas, karščiavimas | | Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Nemelanominis odos vėžys: Remiantis turimais epidemiologinių tyrimų duomenimis buvo nustatyta nuo kumuliacinės dozės priklausoma HCTZ sąsaja su NOV (taip pat žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Vaikų populiacija Ramiprilio saugumo stebėjime 2 klinikinių tyrimų metu dalyvavo 325 vaikai ir paaugliai (2-16 metų). Nors nepageidaujamų reiškinių pobūdis ir sunkumas yra panašus į suaugusiųjų, vis dėlto šios reakcijos vaikams pasireiškė dažniau: Tachikardija, nosies užsikimšimas ir rinitas bei konjunktyvitas vaikų grupėje pasireiškė dažnai (t. y. nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), o suaugusiųjų grupėje nedažnai (t. y. nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); Drebulys ir dilgėlinė vaikų ir paauglių grupėje pasireiškė nedažnai (t. y. nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), o suaugusiųjų grupėje retai (t. y. nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000). Bendrieji ramiprilio saugumo vaikams ir paaugliams duomenys reikšmingai nesiskyrė nuo saugumo suaugusiesiems duomenų. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).