Hepetra

Dozavimas Hepatito B viruso infekcijos pasikartojimo profilaktika po kepenų transplantacijos, atliktos dėl hepatito B sukelto kepenų nepakankamumo Suaugusiesiems: 10 000 TV transplantacijos dieną, operaciniu laikotarpiu, po to 2 000-10 000 TV (40-200 ml) per parą 7 dienas ir pagal poreikį, kad būtų išlaikomas antikūnų kiekis, didesnis nei 100-150 TV/l pacientams, kurių HBV-DNR tyrimo rezultatas yra neigiamas, ir didesnis nei 500 TV/l pacientams, kurių HBV-DNR tyrimo rezultatas yra teigiamas. Vaikams: dozes reikia koreguoti pagal kūno paviršiaus plotą, remiantis 10 000 TV/1,73 m2. Hepatito B imunoprofilaktika Hepatito B profilaktika neimunizuotų tiriamųjų atsitiktinio kontakto su užkratu atveju: ne mažiau kaip 500 TV (10 ml), priklausomai nuo ekspozicijos intensyvumo, kiek galima greičiau po ekspozicijos ir pageidautina per 24-72 valandas. Hepatito B imunoprofilaktika pacientams, kuriems taikoma hemodializė: 8-12 TV (0,16-0,24 ml)/kg, ne daugiau kaip 500 TV (10 ml), kas 2 mėnesius iki serokonversijos, kuri įvyksta po vakcinacijos. Hepatito B profilaktika naujagimiams, kurių motinos yra hepatito B viruso nešiotojos, gimimo metu arba kiek galima greičiau po gimimo: 30-100 TV (0,6-2 ml)/kg. Hepatito B imunoglobulino galima vartoti pakartotinai iki serokonversijos, kuri įvyksta po vakcinacijos. Visais šiais atvejais vakcinacija nuo hepatito B viruso labai rekomenduojama. Pirmąją vakcinos dozę galima suleisti tą pačią dieną kaip žmogaus hepatito B imunoglobuliną, tačiau į skirtingas vietas. Tiriamiesiems, kuriems po vakcinacijos nesusidarė imuninis atsakas (neaptikta antikūnų prieš hepatitą B) ir kuriems reikalinga nuolatinė profilaktika, galima apsvarstyti galimybę skirti 500 TV (10 ml) suaugusiesiems ir 8 TV (0,16 ml)/kg vaikams kas 2 mėnesius, manoma, kad mažiausias apsauginis antikūnų titras yra 10 mTV/ml. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Duomenų, dėl kurių reikėtų koreguoti dozę, nėra. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dozės koreguoti nereikia, nebent yra klinikinių priežasčių, žr. 4.4 skyrių. Senyviems pacientams Dozės koreguoti ne reikia, nebent yra klinikinių priežasčių, žr. 4.4 skyrių. Vartojimo metodas Leisti į veną Hepetra infuzija turi būti atliekama į veną, pradiniu 0,1 ml/kg/h greičiu 10 minučių. Žr. 4.4 skyrių. Pasireiškus nepageidaujamai reakcijai, reikia sumažinti infuzijos greitį arba sustabdyti infuziją. Jeigu toleruojama gerai, infuzijos greitį galima pamažu didinti iki ne daugiau kaip 1 ml/kg/h. Klinikinė patirtis skiriant naujagimiams, kurių motinos yra hepatito B viruso nešiotojos, parodė, kad į veną 2 ml greičiu 5-15 minučių atliekama Hepetra infuzija buvo toleruojama gerai.

Atsekamumas Siekiant pagerinti biologinių vaistinių preparatų atsekamumą, reikia aiškiai užrašyti paskirto vaistinio preparato pavadinimą ir serijos numerį. Atsargumo priemonės Antikūnų prieš HBs kiekio stebėjimas Reikia reguliariai stebėti antikūnų prieš HBs kiekį pacientų organizme. Dozes reikia koreguoti, kad būtų išlaikomas gydymui reikalingas antikūnų kiekis ir būtų išvengta perdozavimo (žr. 4.2 skyrių). Galimų komplikacijų dažnai galima išvengti, įsitikinant, kad pacientai: nėra jautrūs žmogaus imunoglobulinams, iš pradžių leidžiant Hepetra lėtai (0,1 ml/kg/h); yra atidžiai stebimi, ar jiems nepasireiškia simptomų infuzijos laikotarpiu. Ypač reikia stebėti pacientus, kurie niekada nebuvo gydomi žmogaus imunoglobulinais, pacientus, kuriems šiuo imunoglobulinu pakeičiami kiti imunoglobulinai, arba jeigu praėjo daug laiko nuo ankstesnės infuzijos. Šiuos pacientus reikia stebėti ligoninėje pirmosios infuzijos metu ir pirmąją valandą po pirmosios infuzijos, kad būtų pastebėti pirmieji galimi nepageidaujamo poveikio požymiai. Visus kitus pacientus reikia stebėti bent 20 minučių po vaistinio preparato suleidimo. Skiriant intraveninį žmogaus imunoglobuliną, ypač didesnėmis dozėmis, reikia: užtikrinti tinkamą hidrataciją, prieš pradedant žmogaus imunoglobulinų infuziją; stebėti šlapimo išsiskyrimą; stebėti kreatinino koncentraciją serume; vengti kartu skirti kilpinius diuretikus (žr. 4.5 skyrių). Pasireiškus nepageidaujamai reakcijai, reikia sumažinti infuzijos greitį arba sustabdyti infuziją. Skiriamas gydymas priklauso nuo nepageidaujamos reakcijos pobūdžio ir sunkumo. Reakcija į infuziją Su infuzijos greičiu gali būti susijusios tam tikros nepageidaujamos reakcijos (pvz., galvos skausmas, veido paraudimas, šaltkrėtis, raumenų skausmas, švokštimas, tachikardija, apatinės nugaros dalies skausmas, pykinimas ir hipotenzija). Reikia atidžiai laikytis rekomenduojamo infuzijos greičio, nurodyto 4.2 skyriuje „Vartojimo metodas“. Visą infuzijos laikotarpį reikia atidžiai stebėti, ar pacientams nepasireiškia kokių nors simptomų. Nepageidaujamos reakcijos dažniau gali pasireikšti: atliekant infuziją dideliu greičiu; pacientams, kuriems yra hipoagamaglobulinemija arba agamaglobulinemija su IgA stoka arba be jos; pacientams, kuriems žmogaus imunoglobulinai skiriami pirmą kartą, retais atvejais, kai vienas žmogaus imunoglobulinas pakeičiamas kitu arba jeigu praėjo daug laiko nuo ankstesnės infuzijos; pacientams, kuriems yra neišgydyta infekcija arba foninis lėtinis uždegimas. Padidėjęs jautrumas Padidėjusio jautrumo reakcijų pasitaiko retai. Hepetra sudėtyje yra mažas kiekis IgA. Asmenims, kuriems yra IgA stoka, po kraujo komponentų, kurių sudėtyje yra IgA, skyrimo gali susidaryti IgA antikūnų ir gali pasireikšti anafilaksinių reakcijų. Dėl to gydytojas turi įvertinti gydymo Hepetra naudos ir galimų padidėjusio jautrumo reakcijų rizikos santykį. Žmogaus hepatito B imunoglobulinas retai gali sumažinti kraujospūdį ir kartu sukelti anafilaksinę reakciją, net tiems pacientams, kurie anksčiau toleravo gydymą žmogaus imunoglobulinu. Įtarus alerginio ar anafilaksinio tipo reakcijas, infuziją reikia nedelsiant nutraukti. Šoko atveju reikia taikyti standartinį medicininį šoko gydymą. Poveikis serologiniams tyrimams Skyrus imunoglobulino, paciento kraujyje gali laikinai padaugėti įvairių pasyviai perduodamų antikūnų, todėl serologinių tyrimų rezultatai gali būti klaidingai teigiami. Pasyvus antikūnų perdavimas eritrocitų antigenams, pvz., A, B, D, gali turėti poveikį kai kuriems serologiniams raudonųjų kraujo ląstelių antikūnų tyrimams, pavyzdžiui, tiesioginiam antiglobulino tyrimui (DAT, tiesioginiam Kumbso testui). Infekcijų sukėlėjai Siekiant apsaugoti nuo infekcijų, kurios gali būti perduodamos vartojant iš žmogaus kraujo ar plazmos pagamintus vaistinius preparatus, taikoma donorų atranka, pavienių donorų ir visų plazmos kaupinių patikra pagal specifinių infekcinių ligų sukėlėjų žymenis ir efektyvūs gamybos būdai, užtikrinantys virusų pašalinimą ir (arba) inaktyvaciją. Nepaisant to, kai skiriami vaistiniai preparatai, pagaminti iš žmogaus kraujo ar plazmos, negalima visiškai atmesti infekcinių medžiagų pernešimo galimybės. Tai taikoma ir nežinomiems ar naujai atsiradusiems virusams ir kitiems patogenams. Taikomos priemonės laikomos veiksmingomis tokiems apvalkalą turintiems virusams kaip žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), hepatito B virusas (HBV) ir hepatito C virusas (HCV). Taikomos priemonės gali būti nepakankamai veiksmingos prieš tokius apvalkalo neturinčius virusus kaip hepatito A virusas (HAV) ir parvovirusas B19. Klinikinė patirtis rodo, kad hepatitas A arba parvovirusas B19 su imunoglobulinais neperduodami, taip pat manoma, kad vaistiniuose preparatuose esantys antikūnai labai padeda saugantis nuo virusų. Toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos buvo susijusios su į veną leidžiamo žmogaus normaliojo imunoglobulino (IVIg) vartojimu. Tromboembolija Yra klinikinių duomenų, patvirtinančių ryšį tarp IVIg vartojimo ir tromboembolinių reiškinių, pvz., miokardo infarkto, smegenų kraujagyslių sutrikimo (įskaitant insultą), plaučių embolijos ir giliųjų venų trombozių, kurie gali būti susiję su santykiniu kraujo klampumo padidėjimu dėl didelio imunoglobulino antplūdžio rizikos grupės pacientams. Reikia imtis atsargumo priemonių skiriant ir lašinant IVIg nutukusiems pacientams ir pacientams, turintiems trombozės reiškinių rizikos veiksnių (pvz., vyresnis amžius, hipertenzija, cukrinis diabetas ir buvusi kraujagyslių liga ar trombozės epizodai, pacientams, kuriems yra įgytų ar paveldėtų trombofilinių sutrikimų, ilgesnį laiką imobilizuotiems, labai hipovolemiškiems pacientams ir pacientams, sergantiems ligomis, dėl kurių padidėja kraujo klampumas). Pacientams, kuriems yra nepageidaujamų tromboembolinių reakcijų rizika, IVIg vaistiniai preparatai turi būti skiriami mažiausiu infuzijos greičiu ir mažiausia veiksminga doze. Ūminis inkstų nepakankamumas Gauta pranešimų apie ūminio inkstų nepakankamumo atvejus IVIg gydomiems pacientams. Daugumoje atvejų buvo nustatyta rizikos veiksnių, pvz., esamas inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, hipovolemija, viršsvoris, kartu vartoti nefrotoksiniai vaistiniai preparatai arba vyresni nei 65 metų. Prieš IVIg infuziją ir pakartotinai atitinkamais intervalais reikia įvertinti inkstų rodiklius, ypač pacientams, kuriems nustatoma galima padidėjusi ūminio inkstų nepakankamumo išsivystymo rizika. Pacientams, kuriems yra ūminio inkstų nepakankamumo rizika, IVIg vaistiniai preparatai turi būti skiriami mažiausiu infuzijos greičiu ir mažiausia veiksminga doze. Inkstų funkcijos sutrikimo atveju reikia apsvarstyti galimybę nutraukti gydymą IVIg. Nors pranešimai apie inkstų funkcijos sutrikimą ir ūminį inkstų nepakankamumą buvo susiję su daugelio užregistruotų IVIg vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra įvairių pagalbinių medžiagų, pvz., cukraus (sacharozės), gliukozės ir maltozės, vartojimu, daugiausiai pranešimų gauta apie vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra stabilizatoriaus cukraus (sacharozės). Pacientams, kuriems yra rizika, reikia apsvarstyti galimybę vartoti žmogaus imunoglobulinų vaistinius preparatus, kurių sudėtyje nėra šių pagalbinių medžiagų Hepetra sudėtyje nėra cukraus (sacharozės), maltozės arba gliukozės. Aseptinio meningito sindromas (AMS) Gauta pranešimų apie aseptinio meningito sindromo atvejus, susijusius su gydymu IVIg. Sindromas paprastai prasideda praėjus nuo kelių valandų iki 2 parų po gydymo IVIg. Atlikus nugaros smegenų skysčio tyrimus, dažnai diagnozuojama pleocitozė, iki kelių tūkstančių ląstelių viename mm3, daugiausia granulocitų, ir iki kelių šimtų mg/dl padidėjusi baltymo koncentracija. AMS dažniau gali pasireikšti, kai gydoma didelėmis IVIg dozėmis (2 g/kg). Pacientams, kuriems pasireiškia tokių požymių ir simptomų, reikia atlikti išsamų neurologinį tyrimą, įskaitant nugaros smegenų skysčio tyrimus, kad būtų atmestos kitos meningito priežastys. Nutraukus gydymą IVIg, AMS simptomai be pasekmių išnyko per kelias dienas. Hemolizinė anemija IVIg vaistinių preparatų sudėtyje gali būti kraujo grupės antikūnų, kurie gali veikti kaip hemolizinai ir gali in vivo skatinti raudonųjų kraujo ląstelių pasidengimą imunoglobulinu, sukeldami teigiamą tiesioginę antiglobulino reakciją (Kumbso testas) ir retai hemolizę. Hemolizinė anemija gali išsivystyti po gydymo IVIg dėl padidėjusio raudonųjų kraujo ląstelių (RBC) irimo. Reikia stebėti, ar IVIg gydomiems pacientams nepasireiškia hemolizės klinikinių požymių ir simptomų. (Žr. 4.8 skyrių.). Neutropenija / leukopenija Po gydymo IVIg gauta pranešimų apie laikiną neutrofilų skaičiaus sumažėjimą ir (arba) neutropenijos epizodus, kartais sunkius. Tai paprastai pasireiškia per kelias valandas ar paras po IVIg skyrimo ir savaime praeina per 7–14 parų. Su transfuzija susijęs ūminis plaučių pažeidimas (angl. transfusion-related acute lung injury, TRALI) Pacientams, kuriems buvo skiriama IVIg vaistinių preparatų, buvo nustatyta ūminės nekardiogeninės plaučių edemos [su transfuzija susijusio ūminio plaučių pažeidimo (TRALI)] atvejų. TRALI būdinga sunki hipoksija, dispnėja, tachipnėja, cianozė, karščiavimas ir hipotenzija. TRALI simptomai paprastai pasireiškia kraujo perpylimo metu arba per 6 valandas po jo, dažnai per 1-2 valandas. Todėl reikia stebėti, ar IVIg recipientams nepasireiškia su plaučiais susijusių nepageidaujamų reakcijų; joms pasireiškus IVIg infuziją reikia nedelsiant sustabdyti. TRALI yra galimai gyvybei pavojinga būklė, kuriai esant pacientą būtina nedelsiant gydyti reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Saugumo duomenų santrauka Vartojant žmogaus normaliuosius imunoglobulinus, gali pasireikšti šios ir kitos nepageidaujamos reakcijos (išvardytos mažėjančio dažnio tvarka) (taip pat žr. 4.4 skyrių): • šaltkrėtis, galvos skausmas, svaigulys, karščiavimas, vėmimas, alerginės reakcijos, pykinimas, sąnarių skausmas, mažas kraujospūdis ir vidutinio stiprumo apatinės nugaros dalies skausmas; • grįžtamos hemolizės reakcijos, ypač pacientams, kurių kraujo grupės yra A, B ir AB, ir (retai) hemolizinė anemija, reikalaujanti kraujo perpylimo; • (retai) staigus kraujospūdžio kritimas ir pavieniais atvejais anafilaksinis šokas, net jei pacientui anksčiau vartojant vaistinį preparatą padidėjusio jautrumo nepastebėta; • (retai) trumpalaikės odos reakcijos (įskaitant odos raudonąją vilkligę, dažnis nežinomas); • (labai retai) tromboembolinės reakcijos, pvz., miokardo infarktas, insultas, plaučių embolija ir giliųjų venų trombozės; • grįžtamo aseptinio meningito atvejai; • padidėjusi kreatinino koncentracija kraujo serume ir (arba) ūminio inkstų nepakankamumo atvejai; • su kraujo perpylimu susijusio ūminio plaučių pažeidimo (TRALI) atvejai. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau pateikiama lentelė pagrįsta MedDRA organų sistemų klasifikacija (OSK ir tinkamiausiais terminais). Dažnis buvo vertinamas taip: labai dažnas (>1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai retas (<1/10 000); dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos klinikinių tyrimų metu Keturių klinikinių tyrimų metu vartojant Hepetra nepageidaujamų reakcijų nenustatyta. Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos vaistinį preparatą pateikus į rinką ir neintervencinių tyrimų metu (dažnis nežinomas – negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) MedDRA standartinė sistema Organų klasė | Nepageidaujamos reakcijos Imuninės sistemos sutrikimai | Anafilaksinis šokas, padidėjęs jautrumas Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas, svaigulys Širdies sutrikimai | Tachikardija Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos reakcija, išbėrimas, niežėjimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas, negalavimas Apie saugumą, susijusį su infekcijų sukėlėjais, žr. 4.4 skyriuje. Vaikų populiacija Tikėtina, kad nepageidaujamos reakcijos vaikams bus tokios pat kaip suaugusiesiems. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Tel.: +370 800 73 568 tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.