Hydrea

Dozavimas Suaugusiesiems Šį vaistinį preparatą galima vartoti nepertraukiamajam arba pertraukiamajam (intermituojamajam) gydymui. Nepertraukiamasis gydymas ypač tinka lėtinei mieloidinei leukemijai, o pertraukiamasis, kuris silpniau veikia kaulų čiulpus – gimdos kaklelio, galvos ir kaklo (išskyrus lūpas) vėžiui gydyti. Hydrea pradedama vartoti likus 7 dienoms iki spindulinio gydymo pradžios. Skiriant kartu, spindulių dozės dažniausiai koreguoti nereikia. Hydrea priešvėžiniam veiksmingumui įvertinti reikia šešių savaičių. Pasireiškus reikšmingam klinikiniam poveikiui, gydymą galima tęsti neribotą laiką, jei pacientas tinkamai stebimas ir nepasireiškia neįprastų arba sunkių reakcijų. Jeigu leukocitų skaičius tampa mažesnis kaip 2,5  109/l arba trombocitų – mažesnis kaip 100  109/l, reikia laikinai nutraukti gydymą ir po 3 dienų ištirti ląstelių skaičių pakartotinai. Vaistinio preparato vėl skiriama tada, kai ląstelių skaičius tampa pakankamas. Hemopoezė dažniausiai sunormalėja greitai. Jeigu to neįvyksta, galima laikinai nutraukti ir spindulinį gydymą (jei jis skiriamas). Anemiją, net sunkią, galima gydyti ir nenutraukiant Hydrea vartojimo (žr. 4.4 skyrių). Nepertraukiamasis gydymas 20-30 mg/kg kūno svorio 1 kartą per parą kasdien. Dozė parenkama pagal esamą arba idealų kūno svorį (tą, kuris yra mažesnis). Vaistinio preparato poveikis stebimas kartotinai tiriant kraujo ląstelių skaičių. Pertraukiamasis gydymas 80 mg/kg kūno svorio 1 kartą per parą kas 3 dienas. Vartojant Hydrea pertraukiamai, leukocitų skaičiaus sumažėjimo rizika būna mažesnė. Jeigu leukocitų skaičius vis dėlto sumažėja, reikia praleisti vieną ar kelias Hydrea dozes. Hydrea vartojant kartu su kitais kaulų čiulpų funkciją slopinančiais vaistiniais preparatais, dozes gali tekti koreguoti. Vaikų populiacija Šiomis ligomis vaikai serga retai, todėl dozavimas jiems nenustatytas. Senyviems pacientams Senyvi pacientai gali būti jautresni hidroksikarbamido poveikiui, todėl jiems dozę gali tekti mažinti. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Išskyrimas per inkstus yra svarbus eliminacijos būdas, todėl inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams svarstytinas Hydrea dozės mažinimas. Rekomenduojama atidžiai stebėti hematologinius rodmenis (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima specifiškai koreguoti vaistinio preparato dozavimą, kai sutrikusi kepenų funkcija. Rekomenduojama atidžiai stebėti hematologinius rodmenis (žr. 4.4 skyrių). Kartu skiriamas gydymas Hydrea vartojant kartu su kitais kaulų čiulpų funkciją slopinančiais vaistiniais preparatais, dozes gali tekti koreguoti (žr. 4.5 skyrių). Hidroksikarbamidas gali padidinti šlapimo rūgšties koncentraciją serume, todėl gali tekti koreguoti urikozurinių vaistinių preparatų dozes. Jei neseniai taikyta ekstensyvi radioterapija arba citotoksinė chemoterapija kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais, Hydrea turi būti vartojama atsargiai (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Vartojimo metodas Vartoti per burną. Kapsulės turinį galima supilti į stiklinę vandens ir nedelsiant išgerti, jei pacientui taip patogiau arba jis negali jos nuryti. Kapsulės turinio negalima įkvėpti, jam negalima leisti patekti ant odos arba gleivinės. Nubyrėjusius miltelius reikia tuoj pat išvalyti. Vaistinio preparato tvarkymo atsargumo priemonės pateikiamos 6.6 skyriuje.

Prieš skiriant šio vaistinio preparato ir kartotinai gydymo metu būtina tirti visų kraujo ląstelių skaičių bei prireikus ir kaulų čiulpus, taip pat inkstų ir kepenų funkciją. Gydant hidroksikarbamidu, bent kartą per savaitę reikia tirti hemoglobino koncentraciją, bendrą leukocitų ir trombocitų skaičių. Jeigu leukocitų skaičius tampa mažesnis kaip 2,5  109/l arba trombocitų – mažesnis kaip 100  109/l, reikia laikinai nutraukti gydymą ir po 3 dienų ištirti ląstelių skaičių pakartotinai. Vaistinio preparato vėl skiriama tada, kai ląstelių skaičius tampa pakankamas. Gauta pranešimų apie hemolizinės anemijos atvejus pacientams, kurie vartojo Hydrea dėl mieloproliferacinių sutrikimų (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kuriems pasireiškia užsitęsusi anemija, reikia atlikti laboratorinius tyrimus įvertinant dėl hemolizės. Pacientams, kuriems yra patvirtinta hemolizinė anemija, Hydrea vartojimą reikia nutraukti. Hidroksikarbamidas gali susilpninti kaulų čiulpų funkciją (paprastai pirmas ir dažniausias to požymis būna leukopenija). Rečiau būna trombocitopenija ir anemija, kurios retai pasireiškia, jeigu nebuvo leukopenijos. Kaulų čiulpų funkcijos susilpnėjimo tikimybė didesnė pacientams, anksčiau gydytiems spinduline terapija arba citotoksiniais chemoterapiniais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Jiems Hydrea turi būti skiriama atsargiai. Hidroksikarbamido vartojimą laikinai nutraukus, susilpnėjusi kaulų čiulpų funkcija greitai sunormalėja. Sunkią anemiją būtina koreguoti perpilant nefrakcionuoto kraujo prieš pradedant gydyti hidroksikarbamidu. Gydymo metu pasireiškusi anemija koreguojama nenutraukiant Hydrea vartojimo. Pradedant gydyti hidroksikarbamidu, dažnai pasireiškia eritrocitų anomalijų ir megaloblastinė eritropoezė, kuri praeina savaime. Morfologiniai pokyčiai būna panašūs kaip ir sergant piktybine anemija, tačiau nebūna susiję su vitamino B12 arba folio rūgšties stoka. Makrocitozė gali maskuoti kartu pasireiškiantį folio rūgšties stygių, todėl rekomenduojama reguliariai tirti jos koncentraciją serume ir esant reikalui ją koreguoti. Hidroksikarbamidas gali mažinti geležies plazminį klirensą ir eritrocitų gamybai sunaudojamą jos kiekį, tačiau šio vaistinio preparato poveikio eritrocitų gyvavimo laikui nepastebėta. Spinduline terapija gydytiems pacientams nuo Hydrea gali paūmėti pospindulinė eritema. Sunkius virškinimo sutrikimus (pvz., pykinimą, vėmimą, apetito stoką), sukeltus sudėtinio gydymo, dažniausiai galima suvaldyti laikinai nutraukus hidroksikarbamido vartojimą. Uždegimo sukeltas skausmas ar diskomfortas švitintoje gleivinės vietoje (mukozitas) paprastai suvaldomas gydymu vietiniais anestetikais arba geriamaisiais analgetikais. Jeigu reakcija sunki, hidroksikarbamido vartojimą laikinai galima nutraukti, o jeigu labai sunki – taip pat atidėti spindulinę terapiją. Jeigu labai sutrikusi inkstų funkcija, hidroksikarbamidą reikia vartoti atsargiai (žr. 4.2 skyrių). Gauta pranešimų apie odos vėžį pacientams, kurie ilgą laiką vartojo hidroksikarbamido. Pacientai turi būti informuoti saugoti odą nuo saulės spindulių ekspozicijos. Be to, gydymo hidroksikarbamidu laikotarpiu ir jam pasibaigus, pacientai turi apžiūrėti savo odą patys ir įprastų kontrolinių vizitų metu turi būti patikrinti dėl antrinių piktybinių navikų. Diagnozavus odos vėžį arba epitelio displaziją, reikia apsvarstyti kitų gydymo formų galimybę. Tokiais atvejais dermatologinį stebėjimą reikia tęsti ir nutraukus gydymą hidroksikarbamidu. ŽIV infekuotiems pacientams kartu vartojant hidroksikarbamidą ir didanoziną (su stavudinu ar be jo), yra buvę mirtino ir nemirtino pankreatito atvejų. Gauta pranešimų apie hepatotoksinį poveikį ir mirtiną kepenų nepakankamumą, pasireiškusį ŽIV infekuotiems pacientams rinkoje esantį hidroksikarbamidą vartojant kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo retrovirusų. Mirtinas kepenų pažeidimas dažniausiai pasireiškė kartu vartojant hidroksikarbamido, didanozino ir stavudino, todėl šių vaistinių preparatų kartu vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių). ŽIV infekuotiems pacientams kartu vartojant hidroksikarbamido ir vaistinių preparatų nuo retrovirusų (didanozino su stavudinu arba be jo), yra buvę periferinės neuropatijos (kartais sunkios) atvejų (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Hidroksikarbamido negalima vartoti kartu su vaistiniais preparatais nuo retrovirusų (ŽIV). ŽIV sergančių pacientų gydymas šiais vaistinių preparatų deriniais gali būti neveiksmingas, jiems gali pasireikšti toksinis poveikis, kartais net mirtinas (žr. 4.3 ir 4.5 skyrių). Gauta pranešimų apie antrines leukemijas ilgai vartojus hidroksikarbamido dėl mieloproliferacinių sutrikimų (pvz., tikrosios policitemijos ir trombocitopenijos), tačiau nėra žinoma, ar jas nulėmė hidroksikarbamidas, ar paciento liga. Taip pat gauta pranešimų apie odos vėžį, kuriuo susirgo ilgai hidroksikarbamido vartoję pacientai. Buvo atvejų, kai mieloproliferacinėmis ligomis sergantiems pacientams, gydomiems hidroksikarbamidu (ir ypač kartu vartojantiems interferono) pasireiškė toksinis poveikis odai (vaskulitinės opos, gangrena). Šis vaskulitinių opų buvimas pirštuose ir progresuojančio pobūdžio periferinės kraujotakos nepakankamumas, sukeliantis pirštų infarktą ar gangreną, aiškiai skiriasi nuo tipinių odos opų, aprašytų vartojant hidroksikarbamido. Vaskulitinių odos opų klinikinės pasekmės mieloproliferacinėmis ligomis sergantiems pacientams gali būti sunkios, todėl jų atsiradus reikia nutraukti hidroksikarbamido vartojimą ir skirti kitų reikiamų priešvėžinių vaistinių preparatų. Žinotina, kad gydant hidroksikarbamidu (ypač jei kartu vartojama kitų citotoksinių vaistinių preparatų) gali padidėti šlapimo rūgšties koncentracija serume bei pasireikšti podagra ir net uratinė nefropatija, todėl gydymo metu svarbu reguliariai tirti šlapimo rūgšties koncentraciją ir vartoti daug skysčių. Kvėpavimo sistemos sutrikimai Buvo pranešta apie pacientų, gydytų nuo mieloproliferacinės neoplazmos, intersticinės plaučių ligos atvejus, įskaitant plaučių fibrozę, plaučių infiltraciją, pneumonitą ir alveolitą / alerginį alveolitą, kurie galėjo būti susiję su mirtina išeitimi. Pacientai, kuriems pasireiškia karščiavimas, kosulys, dusulys arba kiti kvėpavimo sistemos simptomai turi būti atidžiai stebimi, ištiriami ir gydomi. Skubus hidroksikarbamido vartojimo nutraukimas ir gydymas kortikosteroidais, atrodo, yra susijęs su plaučių reiškinių išnykimu (žr. 4.8 skyrių). Vakcinacija Hidroksikarbamidą vartojantį pacientą paskiepijus gyvąja virusine vakcina, hidroksikarbamidas gali paskatinti vakcinos virusų replikaciją ir (arba) jų nepageidaujamas reakcijas, kadangi hidroksikabamidas gali slopinti natūralios organizmo apsaugos mechanizmus. Be to, skiepai gyvosiomis virusinėmis vakcinomis tokiems pacientams gali sukelti sunkią infekciją. Organizmo antikūnų reakcija į vakcinas gali būti silpnesnė. Būtina vengti skiepyti gyvosiomis vakcinomis pacientus, vartojančius hidroksikarbamidą, esant reikalui reikia individualiai konsultuotis su specialistu (žr. 4.5 skyrių). Nuolatinės gliukozės koncentracijos stebėsenos sistemų trikdymas Vartojant hidroksikarbamido kai kurių nuolatinės gliukozės koncentracijos stebėsenos sistemų jutikliai gali fiksuoti klaidingai didelius gliukozės rodiklius, o jei insulino dozės bus nustatomos remiantis gliukozės jutiklio rodikliais, tai gali sukelti hipoglikemiją. Jei nuolatinės gliukozės koncentracijos stebėsenos sistemos turi būti naudojamos tuo pačiu metu, kai taikomas gydymas hidroksikarbamidu, pasitarkite su nuolatinę gliukozės koncentracijos stebėseną skyrusiu gydytoju dėl būtinybės taikyti alternatyvius gliukozės koncentracijos stebėsenos metodus. Laktozė Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Šio vaistinio preparato kapsulėje yra 11,7 mg natrio, tai atitinka 0,6 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio.

Žemiau pateikiamoje lentelėje išvardyti pastebėti nepageidaujami reiškiniai, kurių ryšys su Hydrea vartojimu yra bent tikėtinas. Šis sąrašas sudarytas pagal organų sistemų klases, naudojant MedDRA rekomenduojamus terminus. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujamas reiškinys Infekcijos ir infestacijos | retas | gangrena Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | dažnas | odos vėžys Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | labai dažnas | kaulų čiulpų pažeidimas, sumažėjęs CD4 limfocitų skaičius, leukopenija, trombocitopenija, anemija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | nežinomas | hemolizinė anemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | labai dažnas | anoreksija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | retas | naviko irimo sindromas Psichikos sutrikimai | dažnas | haliucinacijos, sutrikusi orientacija Nervų sistemos sutrikimai | dažnas | traukuliai, svaigulys, periferinė neuropatija, somnolencija, galvos skausmas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | dažnas | plaučių fibrozė, plaučių infiltratai, dusulys Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | nežinomas | intersticinė plaučių liga, pneumonitas, alveolitas, alerginis alveolitas, kosulys Virškinimo trakto sutrikimai | labai dažnas | pankreatitas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, stomatitas, vidurių užkietėjimas, mukozitas, skrandžio diskomfortas, dispepsija Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | dažnas | hepatotoksinis poveikis, padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas, cholestazė, hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | labai dažnas | odos vaskulitas, dermatomiozitas, alopecija, makulopapulinis išbėrimas, papulinis išbėrimas, odos eksfoliacija, odos atrofija, odos opa, eritema, odos hiperpigmentacija, nagų sutrikimai Odos ir poodinio audinio sutrikimai | nežinomas | nagų pigmentacija, odos raudonoji vilkligė Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | nežinomas | sisteminė raudonoji vilkligė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | labai dažnas | dizurija, padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje, padidėjusi šlapalo koncentracija kraujyje, padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | labai dažnas | azoospermija, oligospermija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | labai dažnas | karščiavimas, astenija, šaltkrėtis, bendras negalavimas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | nežinomas | vaistinių preparatų sukeltas karščiavimas ŽIV infekuotiems pacientams kartu vartojant hidroksikarbamido ir vaistinių preparatų nuo retrovirusų (ypač didanozino su stavudinu), yra buvę pankreatito, kai kuriais atvejais pasibaigusio mirtimi, hepatotoksinio poveikio ir sunkios periferinės neuropatijos atvejų. ACTG 5025 tyrimo metu hidroksikarbamido kartu su didanozinu, stavudinu ir indinaviru vartojusiems pacientams nustatytas CD4 ląstelių skaičiaus sumažėjimas, kurio mediana – apie 100/mm3 (žr. 4.4 skyrių). Buvo atvejų, kai ilgai (kelis metus) kasdien vartojus Hydrea palaikomajam gydymui, atsirado hiperpigmentacija, eritema, odos ir nagų atrofija, pleiskanojimas, violetinių papulių ir alopecija. Buvo atvejų, kai hidroksikarbamido vartojantiems mieloproliferacinėmis ligomis sergantiems pacientams (dažniausiai tiems, kurie tuo pačiu metu vartojo arba anksčiau buvo vartoję interferono) pasireiškė toksinis poveikis odai (vaskulitinės opos, gangrena) (žr. 4.4 skyrių). Padidėjęs jautrumas ir vaistinio preparato sukeltas karščiavimas Buvo pranešta apie didelį, reikalaujantį gydymo ligoninėje, karščiavimą (> 39 C), kai kuriais atvejais kartu su virškinimo trakto, kvėpavimo sistemos, skeleto, raumenų, kepenų, tulžies pūslės ir latakų, odos arba širdies ir kraujagyslių sutrikimais. Karščiavimas įprastai pasireiškia per 6 savaites po vaistinio preparato pavartojimo ir išnyksta iš karto nutraukus hidroksikarbamido vartojimą. Vėl pradėjus vartoti hidroksikarbamido, karščiavimas atsinaujina per 24 val. Kombinuotas gydymas (ir spindulinis gydymas) Nepageidaujamos reakcijos skiriant hidroksikarbamidą kartu su spinduline terapija buvo panašios kaip ir vartojant vien tik hidroksikarbamidą. Svarbiausios iš jų – kaulų čiulpų veiklos susilpnėjimas (leukopenija, anemija) ir virškinimo sutrikimai. Po adekvataus sudėtinio hidroksikarbamido ir spindulio gydymo kurso beveik visiems pacientams atsiranda leukopenija. Sumažėjęs (mažesnis kaip 100  109/l) trombocitų skaičius nustatomas retai, dažniausiai kartu esant ryškiai leukopenijai. Hidroksikarbamido gali stiprinti kai kurias nepageidaujamas reakcijas, paprastai pastebimas taikant vien tik spindulinį gydymą, pvz., virškinimo sutrikimus ir mukozitą. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.