Ivabradine Actavis

Simptominis lėtinės stabiliosios krūtinės anginos gydymas Ivabradinas skirtas simptominiam lėtinės stabiliosios krūtinės anginos gydymui išemine (koronarine) širdies liga sergantiems suaugusiems pacientams, kurių sinusinis ritmas yra normalus ir širdies susitraukimų dažnis yra ≥ 70 susitraukimų per minutę. Ivabradinas skiriamas: suaugusiems pacientams, kurie netoleruoja beta adrenoblokatorių arba kuriems jų vartoti draudžiama; arba derinyje su beta adrenoblokatoriais pacientams, kuriems gydymas vien beta adrenoblokatorių optimaliomis dozėmis nepakankamai veiksmingas. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas Ivabradinas skirtas lėtiniam širdies nepakankamumui nuo NYHA II iki NYHA IV funkcinės klasės su sistoline disfunkcija pacientams, kuriems yra sinusinis ritmas ir širdies susitraukimų dažnis yra ≥ 75 susitraukimai per minutę, gydyti, kartu skiriant standartinį gydymą, įskaitant gydymą beta adrenoblokatoriais, arba kai gydymas beta adrenoblokatoriais yra kontraindikuotinas ar netoleruojamas (žr. 5.1 skyrių).

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Prieš gydymą širdies ritmas ramybės metu yra retesnis negu 70 susitraukimų per minutę. Kardiogeninis šokas. Ūminis miokardo infarktas. Sunki hipotenzija (kraujospūdis < 90/50 mm Hg). Sunkus kepenų nepakankamumas. Sinusinio mazgo silpnumo sindromas. Sinoatrialinė blokada. Nestabilus arba ūminis širdies nepakankamumas. Priklausomumas nuo širdies stimuliatoriaus (širdies plakimo dažnį išskirtinai palaiko širdies stimuliatorius). Nestabilioji krūtinės angina. III laipsnio atrioventrikulinė blokada. Stipraus poveikio citochromo P4503A4 izofermentų inhibitorių, pvz., azolo grupės priešgrybelinių preparatų (ketokonazolo, itrakonazolo), makrolidinių antibiotikų (klaritromicino, geriamųjų eritromicino preparatų, josamicino, telitromicino), ŽIV proteazės inhibitorių (nelfinaviro, ritonaviro) ar nefazodono vartojimas (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Vartojimas derinyje su verapamiliu arba diltiazemu, kurie yra vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriai, pasižymintys širdies susitraukimų dažnį mažinančiomis savybėmis (žr. 4.5 skyrių). Nėštumo ir žindymo laikotarpiu ir vaisingoms moterims, nenaudojančioms veiksmingų kontracepcijos metodų (žr. 4.6 skyrių).

Dozavimas Simptominis lėtinės stabilios krūtinės anginos gydymas Rekomenduojama pradėti gydymą ar titruoti vaistinio preparato dozę esant keletui paeiliui atliktų širdies susitraukimų dažnio matavimų, EKG arba ambulatorinei 24 valandų trukmės stebėsenai. Jaunesniems kaip 75 metų pacientams pradinė ivabradino dozė neturėtų viršyti 5 mg du kartus per parą. Po trijų-keturių gydymo savaičių, jeigu pacientui vis dar išlieka simptomai, o pradinė vaistinio preparato dozė yra gerai toleruojama ir širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje išlieka didesnis kaip 60 kartų per minutę, pacientams, vartojantiems 2,5 mg preparato du kartus per parą arba 5 mg preparato du kartus per parą, dozę galima padidinti iki kitos didesnės dozės. Palaikomoji dozė neturėtų viršyti 7,5 mg du kartus per parą. Jeigu krūtinės anginos simptomai nesusilpnėja per 3 mėnesius nuo gydymo pradžios, gydymą ivabradinu reikia nutraukti. Be to, gydymo nutraukimo galimybę reikėtų apgalvoti ir tada, kai per 3 mėnesius simptomai palengvėja tik iš dalies ir kai nėra kliniškai reikšmingo širdies susitraukimų dažnio ramybės būsenoje sumažėjimo. Jeigu gydymo metu širdies ritmas ramybės būsenoje yra retesnis negu 50 susitraukimų per minutę arba pasireiškia bradikardijos simptomai, pvz., svaigulys, nuovargis ar hipotenzija, du kartus per parą geriamą dozę būtina palaipsniui sumažinti iki mažiausios 2,5 mg (pusės 5 mg tabletės) dozės. Sumažinus dozę reikia stebėti širdies susitraukimų dažnį (žr. 4.4 skyrių). Jeigu ir sumažinus dozę išlieka retesnis negu 50 susitraukimų per minutę širdies ritmas arba bradikardijos simptomai, gydymą šiuo vaistiniu preparatu būtina nutraukti. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas Gydymą galima pradėti tik tiems pacientams, kuriems širdies nepakankamumas yra stabilus. Rekomenduojama, kad gydantis gydytojas turėtų lėtinio širdies nepakankamumo gydymo patirties. Įprastinė rekomenduojama pradinė ivabradino dozė yra 5 mg du kartus per parą. Po dviejų gydymo savaičių dozę galima padidinti iki 7,5 mg du kartus per parą, jeigu pastovus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra daugiau kaip 60 susitraukimų per minutę, arba dozę sumažinti iki 2,5 mg du kartus per parą (pusė 5 mg tabletės du kartus per parą), jeigu pastovus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra mažiau kaip 50 susitraukimų per minutę, arba tuo atveju, jei simptomai yra susiję su bradikardijos simptomais, tokiais kaip svaigulys, nuovargis arba hipotenzija. Jeigu širdies susitraukimų dažnis yra tarp 50 ir 60 susitraukimų per minutę, turi būti palaikoma 5 mg du kartus per parą dozė. Jeigu gydymo metu pastovus širdies susitraukimų dažnis yra mažesnis kaip 50 susitraukimų per minutę ramybės būsenoje arba pacientui pasireiškia simptomai, susiję su bradikardija, dozę būtina mažinti iki kitos mažesnės dozės pacientams, kurie vartoja 7,5 mg dozę du kartus per parą ir 5 mg dozę du kartus per parą. Jeigu pastovus širdies susitraukimų dažnis padidėja virš 60 susitraukimų per minutę ramybės būsenoje, dozę galima didinti iki kitos didesnės dozės pacientams, kurie vartoja 2,5 mg dozę du kartus per parą ir 5 mg dozę du kartus per parą. Gydymą reikia nutraukti, jei širdies susitraukimų dažnis išlieka mažesnis kaip 50 susitraukimų per minutę arba išlieka bradikardijos simptomai (žr. 4.4 skyrių). Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams 75 metų ir vyresniems pacientams pradžioje reikia vartoti mažesnę dozę (gerti po 2,5 mg, t. y. pusę 5 mg tabletės du kartus per parą). Prireikus dozę galima didinti. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutikusi Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas yra didesnis negu 15 ml/min., dozės keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Duomenų apie vaistinio preparato dozavimą pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis negu 15 ml/min., nėra. Šios populiacijos pacientus ivabradinu gydyti reikia atsargiai. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, ivabradinu gydyti reikia atsargiai. Sunkiu kepenų nepakankamumu sergančius pacientus ivabradinu gydyti draudžiama, kadangi poveikis tokiems žmonėms netirtas ir tikėtina, kad jų organizme sisteminė vaistinio preparato ekspozicija būtų daug didesnė (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Ivabradino saugumas ir veiksmingumas vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams nenustatytas. Šiuo metu turimi duomenys, taikant lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti, pateikiami 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Duomenų apie lėtinės stabilios krūtinės anginos simptominį gydymą nėra Vartojimo metodas Tabletes reikia gerti du kartus per parą, pvz., ryte ir vakare, valgio metu (žr. 5.2 skyrių).

Naudos trūkumas pacientų, sergančių simptomine lėtine stabiliąja krūtinės angina, klinikinėms baigtims Ivabradinas yra skirtas tik simptominiam lėtinės stabilios krūtinės anginos gydymui, kadangi ivabradinas nepasižymi palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemos ligų baigtims (tokioms kaip miokardo infarktas arba mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligos) (žr. 5.1 skyrių). Širdies susitraukimų dažnio matavimas Atsižvelgiant į tai, kad širdies susitraukimų dažnis laikui bėgant gali reikšmingai svyruoti, prieš skiriant gydymą ivabradinu bei pacientams, kurie jau gydomi ivabradinu, tačiau reikalingas dozės titravimas, nustatant širdies susitraukimų dažnį ramybės būsenoje, reikėtų apsvarstyti keleto paeiliui atliktų širdies susitraukimų dažnio matavimą, EKG arba ambulatorinės 24  valandų trukmės stebėseną. Tas pats taikoma ir pacientams, kurių širdies susitraukimų dažnis yra mažas, ypač kai širdies susitraukimų dažnis tampa mažesnis kaip 50 kartų per minutę arba sumažinus vaistinio preparato dozę (žr. 4.2 skyrių). Širdies aritmija Širdies aritmijai gydyti ir jos profilaktikai ivabradinas yra neveiksmingas. Tikėtina, jog pasireiškus aritmijai (pvz., skilvelinei ar supraventrikulinei tachikardijai), vaistinis preparatas tampa neveiksmingas, todėl pacientų, kuriems yra prieširdžių virpėjimas ar kitokia aritmija, trikdanti sinusinio mazgo funkciją, šiuo vaistiniu preparatu gydyti nerekomenduojama. Pacientams, gydomiems ivabradinu, yra padidėjusi prieširdžių virpėjimo atsiradimo rizika (žr. 4.8 skyrių). Prieširdžių virpėjimas dažniau pasireiškė pacientams, tuo pačiu metu vartojantiems amjodarono arba stipriai veikiančių I klasės antiaritminių vaistinių preparatų. Rekomenduojama reguliariai stebėti, ar ivabradino vartojantiems pacientams nepasireiškia prieširdžių virpėjimas (nuolatinis ar paroksizminis). Tai pat reikia atlikti EKG esant klinikinėms indikacijoms (t. y. pasunkėjus krūtinės anginai, atsiradus palpitacijai ar esant nereguliariam pulsui). Pacientus būtina informuoti apie prieširdžių virpėjimo požymius bei simptomus ir patarti jiems kreiptis į gydytoją, jei šių požymių ir simptomų atsirastų. Jeigu prieširdžių virpėjimas pasireiškia gydymo metu, reikėtų pakartotinai atidžiai įvertinti tolimesnio gydymo ivabradinu naudą ir riziką. Pacientus, kuriems yra lėtinis širdies nepakankamumas su intraskilvelinio laidumo sutrikimu (kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada, dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada) ir skilvelių disinchronizacija, reikia atidžiai stebėti. II laipsnio atrioventrikulinė blokada Pacientų, kuriems yra II laipsnio atrioventrikulinė blokada, ivabradinu gydyti nerekomenduojama. Vartojimas pacientams, kurių retas širdies ritmas Jeigu prieš pradedant gydyti širdies ritmas ramybės būklėje yra retesnis negu 70 susitraukimų per minutę (spm), pradėti gydyti ivabradinu negalima (žr. 4.3 skyrių). Jei gydymo metu širdies ritmas suretėja ir nuolat būna retesnis negu 50 susitraukimų per minutę arba atsiranda bradikardijos simptomų, pvz., svaigulys, nuovargis ar hipotenzija, būtina mažinti dozę. Jeigu retesnis negu 50 susitraukimų per minutę ritmas arba bradikardijos simptomai išlieka, gydymą būtina nutraukti (žr. 4.2 skyrių). Vartojimas kartu su kalcio kanalų blokatoriais Gydyti ivabradinu ir kartu širdies ritmą lėtinančiais kalcio kanalų blokatoriais, pvz., verapamiliu ar diltiazemu, draudžiama (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Ivabradino vartojant kartu su nitratais ar dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatoriais (pvz., amlodipinu), saugumo pokyčių nepastebėta. Papildomas ivabradino veiksmingumas jo vartojant kartu su dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatoriais, nenustatytas (žr. 5.1 skyrių). Lėtinis širdies nepakankamumas Prieš nusprendžiant gydyti ivabradinu, paciento širdies nepakankamumas turi būti stabilus. Ivabradino reikia vartoti atsargiai pacientams, kuriems nustatyta IV klasė pagal NYHA funkcinę klasifikaciją dėl ribotų duomenų gydant šios populiacijos pacientus. Insultas Ištikus insultui, tuoj pat pradėti gydyti ivabradinu nerekomenduojama, kadangi duomenų apie vaistinio preparato vartojimą tokiu atveju nėra. Regėjimo funkcija Ivabradinas veikia tinklainės funkciją. Ilgalaikio gydymo ivabradinu toksinio poveikio tinklainei įrodymų nėra (žr. 5.1 skyrių). Regos funkcijai netikėtai pablogėjus, reikia apsvarstyti vaistinio preparato vartojimo nutraukimą. Pacientus, kuriems yra pigmentinis retinitas, šiuo vaistiniu preparatu reikia gydyti atsargiai. Pacientai, sergantys hipotenzija Apie vaistinio preparato poveikį pacientams, sergantiems lengva arba vidutinio sunkumo hipotenzija, duomenys riboti, todėl šiuos pacientus ivabradinu reikia gydyti atsargiai. Pacientus, kuriems yra sunki hipotenzija (kraujospūdis < 90/50 mm Hg), ivabradinu gydyti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Prieširdžių virpėjimas, širdies aritmija Kad vaistiniais preparatais gaivinant ivabradino vartojančių pacientų širdies ritmą kiltų (didelės) bradikardijos rizika, atsinaujinant sinusiniam ritmui, įrodymų nėra. Vis dėlto nesant pakankami duomenų, neskubios nuolatinės elektros srovės kardioversijos atlikimas svarstytinas tik praėjus 24 valandoms po paskutinės ivabradino dozės pavartojimo. Pacientų, kuriems yra įgimto ilgojo QT intervalo sindromas ar gydytiems QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais Pacientus, kuriems yra įgimtas ilgojo QT intervalo sindromas arba kurie vartoja QT intervalą ilginančių vaistinių preparatų, ivabradinu gydyti reikia vengti (žr. 4.5 skyrių). Jeigu tokiu deriniu gydyti būtina, reikia atidžiai stebėti širdies funkciją. Ivabradino sukeltas širdies susitraukimo dažnio sumažėjimas gali prailginti QT intervalą, kuris gali sukelti sunkias aritmijas, o ypač Torsade de pointes. Hipertenzija segantys pacientai, kuriems reikalingas kraujospūdžio gydymo keitimas Kai gydymo keitimas atliekamas pacientams, kuriems yra lėtinis širdies nepakankamumas ir kurie gydomi ivabradinu, kraujospūdį reikia stebėti atitinkamais intervalais (žr. 4.8 skyrių). Pagalbinės medžiagos Laktozė Pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės trūkumas ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausias nepageidaujamas poveikis, regimieji šviesos fenomenai (fosfenai) (14,5 %) ir bradikardija (3,3 %). Tai priklausė nuo dozės ir buvo susiję su farmakologiniu vaistinio preparato poveikiu. Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos buvo nustatytos klinikinių tyrimų metu pateiktos pagal jų pasireiškimo dažnį: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas < 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasės | Dažnis | Dažniausiai vartojamas apibrėžimas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažni | Eozinofilija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažni | Hiperurikemija Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | Galvos skausmas, dažniausiai pirmąjį gydymo mėnesį Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | Svaigulys, galimai susijęs su bradikardija Nervų sistemos sutrikimai | Nedažni* | Apalpimas, galimai susijęs su bradikardija Akių sutrikimai | Labai dažni | Regimieji šviesos fenomenai (fosfenai) Akių sutrikimai | Dažni | Neryškus matymas Akių sutrikimai | Nedažni* | Dvejinimasis (diplopija) Akių sutrikimai | Nedažni* | Regėjimo sutrikimas Ausų ir labirintų sutrikimai | Nedažni | Galvos svaigimas (vertigo) Širdies sutrikimai | Dažni | Bradikardija Širdies sutrikimai | Dažni | I laipsnio atrioventrikulinė blokada (EKG pailgėjęs PQ intervalas) Širdies sutrikimai | Dažni | Skilvelinė ekstrasistolija Širdies sutrikimai | Dažni | Prieširdžių virpėjimas Širdies sutrikimai | Nedažni | Palpitacijos, supraventrikulinės ekstrasistolės, EKG pailgėjęs QT intervalas Širdies sutrikimai | Labai reti | II laipsnio atrioventrikulinė blokada, III laipsnio atrioventrikulinė blokada Širdies sutrikimai | Labai reti | Sinusinio mazgo silpnumo sindromas Kraujagyslių sutrikimai | Dažni | Nekontroliuojamas kraujo spaudimas Kraujagyslių sutrikimai | Nedažni* | Hipotenzija, galimai susijusi su bradikardija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažni | Dispnėja Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažni | Pykinimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažni | Vidurių užkietėjimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažni | Viduriavimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažni | Pilvo skausmas* Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažni* | Angioneurozinė edema Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažni* | Išbėrimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Reti* | Eritema (raudonė) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Reti* | Niežėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Reti* | Dilgėlinė Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nedažni | Raumenų spasmas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažni | Kreatino kiekio padidėjimas kraujyje Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažni* | Astenija, galimai susijusi su bradikardija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažni* | Nuovargis, galimai susijęs su bradikardija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Reti* | Negalavimas, galimai susijęs su bradikardija * Dažnis apskaičiuotas remiantis klinikinių tyrimų metu gautais spontaniniais pranešimais apie nepageidaujamus reiškinius. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Regimieji šviesos fenomenai (fosfenai) pasireiškė 14,5 % pacientų ir pasireiškė laikinu ryškumo padidėjimu ribotoje regos lauko dalyje. Paprastai jis prasideda dėl staigaus šviesos intensyvumo pokyčio. Fosfenai taip pat gali būti apibūdinti kaip aureolių matymas, vaizdo suskaidymas (stroboskopinis arba kaleidoskopinis efektas), spalvotų ryškių šviesų matymas arba daugybiniai vaizdai (vaizdo užsitęsimas tinklainėje). Fotopsija dažniausiai pasireiškia per pirmus du gydymo mėnesius ir gali kartotis. Paprastai ji būna lengva arba vidutinio sunkumo. Gydymo metu arba gydymui pasibaigus fotopsija išnyksta, dažniausiai (77,5 %) ji išnyksta gydymo metu. Mažiau negu 1 % pacientų dėl fotopsijos pakeitė įprastinį dienos rėžimą arba nutraukė vaistinio preparato vartojimą. Bradikardija buvo nustatyta 3,3 % pacientų, daugiausiai per pirmuosius 2-3 gydymo mėnesius. 0,5 % tiriamųjų bradikardija buvo sunki, t. y. širdis susitraukinėjo 40 kartų per minutę arba rečiau. SIGNIFY tyrime prieširdžių virpėjimas buvo stebimas 5,3 % ivabradinu gydytų pacientų grupėje, palyginti su 3,8 % placebo grupėje. Apibendrintoje visų II/III fazės dvigubai koduotų kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kurių trukmė buvo mažiausiai 3 mėnesiai, įtraukiant daugiau kaip 40000 pacientų, analizėje prieširdžių virpėjimo dažnis buvo 4,86 % ivabradinu gydytų pacientų, palyginti su 4,08 % kontrolinės grupės pacientų; tai atitiko rizikos santykį, lygų 1,26; 95 % pasikliautinasis intervalas (1,15-1,39). SHIFT tyrimo metu kraujospūdis labiau padidėjo pacientams, kurie buvo gydomi ivabradinu (7,1 %), palyginti su pacientais, kurie gavo placebą (6,1 %). Šie epizodai iš karto pasireiškė daug dažniau, kai kraujospūdžio gydymas buvo keičiamas, buvo praeinantys ir neturėjo įtakos gydymo ivabradinu veiksmingumui. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).