Ivabradine Viatris [Ivabradine Mylan]

Simptominis lėtinės stabiliosios krūtinės anginos gydymas Ivabradinas yra skirtas simptominiam lėtinės stabiliosios krūtinės anginos gydymui išemine (koronarine) širdies liga sergantiems suaugusiems pacientams, kurių sinusinis ritmas yra normalus ir širdies susitraukimų dažnis yra ≥70 susitraukimų per minutę. Ivabradinas skiriamas: suaugusiems pacientams, kurie netoleruoja beta adrenoblokatorių arba kuriems juos vartoti draudžiama; arba derinyje su beta adrenoblokatoriais tiems pacientams, kuriems gydymas vien beta adrenoblokatorių optimaliomis dozėmis nepakankamai veiksmingas. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas Ivabradinas yra skirtas lėtiniam širdies nepakankamumui nuo NYHA II iki NYHA IV funkcinės klasės su sistoline disfunkcija gydyti pacientams, kuriems yra sinusinis ritmas ir širdies susitraukimų dažnis yra ≥75 susitraukimai per minutę, kartu skiriant standartinį gydymą, įskaitant gydymą beta adrenoblokatoriais, arba kai gydymas beta adrenoblokatoriais yra kontraindikuotinas ar netoleruojamas (žr. 5.1 skyrių).

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Prieš gydymą širdies ritmas ramybės metu yra retesnis negu 70 susitraukimų per minutę. Kardiogeninis šokas. Ūminis miokardo infarktas. Sunki hipotenzija (kraujospūdis <90/50 mm Hg). Sunkus kepenų nepakankamumas. Sinusinio mazgo silpnumo sindromas. Sinoatrialinė blokada. Nestabilus arba ūminis širdies nepakankamumas. Priklausomumas nuo širdies stimuliatoriaus (širdies plakimo dažnį išskirtinai palaiko širdies stimuliatorius). Nestabilioji krūtinės angina. III laipsnio atrioventrikulinė blokada. Stipraus poveikio citochromo P 450 3A4 izofermentų inhibitorių, pvz., azolo grupės priešgrybelinių preparatų (ketokonazolo, itrakonazolo), makrolidinių antibiotikų (klaritromicino, geriamųjų eritromicino preparatų, josamicino, telitromicino), ŽIV proteazės inhibitorių (nelfinaviro, ritonaviro) ar nefazodono vartojimas (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Vartojimas derinyje su verapamiliu arba diltiazemu, kurie yra vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriai, pasižymintys širdies susitraukimų dažnį mažinančiomis savybėmis (žr. 4.5 skyrių). Nėštumo ir žindymo laikotarpiu ir vaisingoms moterims, nenaudojančioms veiksmingų kontracepcijos metodų (žr. 4.6 skyrių).

Dozavimas Kad būtų patogu dozuoti, tiekiamos dviejų skirtingų dozių, t. y. 5 mg ir 7,5 mg, ivabradino plėvele dengtos tabletės. Simptominis lėtinės stabilios krūtinės anginos gydymas Rekomenduojama, kad sprendimas pradėti gydymą ar keisti vaistinio preparato dozę būtų priimtas esant keletui paeiliui atliktų širdies susitraukimų dažnio matavimų, EKG arba ambulatorinei 24 valandų trukmės stebėsenai. Jaunesniems kaip 75 metų pacientams pradinė ivabradino dozė neturėtų viršyti 5 mg du kartus per parą. Po trijų-keturių gydymo savaičių, jeigu pacientui vis dar išlieka simptomai, o pradinė vaistinio preparato dozė yra gerai toleruojama ir širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje išlieka didesnis kaip 60 kartų per minutę, pacientams, vartojantiems 2,5 mg preparato du kartus per parą arba 5 mg preparato du kartus per parą, dozę galima padidinti iki kitos didesnės dozės. Palaikomoji dozė neturėtų viršyti 7,5 mg du kartus per parą. Jeigu krūtinės anginos simptomai nesusilpnėja per 3 mėnesius nuo gydymo pradžios, gydymą ivabradinu reikia nutraukti. Be to, apie gydymo nutraukimo galimybę reikėtų pagalvoti ir tada, kai per 3 mėnesius simptomai palengvėja tik iš dalies ir kai nėra kliniškai reikšmingo širdies susitraukimų dažnio ramybės būsenoje sumažėjimo. Jeigu gydymo metu širdies ritmas ramybės būklėje yra retesnis negu 50 susitraukimų per minutę arba atsiranda bradikardijos simptomų, pvz., svaigulys, nuovargis ar hipotenzija, 2 kartus per parą geriamą dozę būtina palaipsniui sumažinti iki mažiausios 2,5 mg (pusės 5 mg tabletės) dozės. Sumažinus dozę reikia stebėti širdies susitraukimų dažnį (žr. 4.4 skyrių). Jeigu ir sumažinus dozę išsilaiko retesnis negu 50 susitraukimų per minutę širdies ritmas arba bradikardijos simptomai, gydymą šiuo vaistiniu preparatu būtina nutraukti. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas Gydymą galima pradėti tik tiems pacientams, kuriems širdies nepakankamumas yra stabilus. Rekomenduojama, kad gydantysis gydytojas turėtų lėtinio širdies nepakankamumo gydymo patirties. Įprastinė rekomenduojama pradinė ivabradino dozė yra 5 mg du kartus per parą. Po dviejų gydymo savaičių dozę galima padidinti iki 7,5 mg du kartus per parą, jeigu pastovus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra daugiau kaip 60 susitraukimų per minutę, arba dozę sumažinti iki 2,5 mg du kartus per parą (pusė 5 mg tabletės du kartus per parą), jeigu pastovus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra mažiau kaip 50 susitraukimų per minutę, arba tuo atveju, jei simptomai yra susiję su bradikardijos simptomais, tokiais kaip svaigulys, nuovargis arba hipotenzija. Jeigu širdies susitraukimų dažnis yra tarp 50 ir 60 susitraukimų per minutę, turi būti palaikoma 5 mg du kartus per parą dozė. Jeigu gydymo metu pastovus širdies susitraukimų dažnis yra mažesnis kaip 50 susitraukimų per minutę ramybės būsenoje arba pacientui pasireiškia simptomai, susiję su bradikardija, dozę būtina mažinti iki sekančios mažesnės dozės pacientams, kurie vartoja 7,5 mg dozę du kartus per parą ir 5 mg dozę du kartus per parą. Jeigu pastovus širdies susitraukimų dažnis padidėja virš 60 susitraukimų per minutę ramybės būsenoje, dozę galima didinti iki sekančios didesnės dozės pacientams, kurie vartoja 2,5 mg dozę du kartus per parą ir 5 mg dozę du kartus per parą. Gydymą reikia nutraukti, jei širdies susitraukimų dažnis išlieka mažesnis kaip 50 susitraukimų per minutę arba išlieka bradikardijos simptomai (žr. 4.4 skyrių). Specialios pacientų grupės Senyviems pacientams 75 metų ir vyresniems pacientams pradžioje reikia vartoti mažesnę dozę (gerti po 2,5 mg, t. y. pusę 5 mg tabletės, 2 kartus per parą). Prireikus dozę galima didinti. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas yra didesnis negu 15 ml/min., dozės keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Kaip vaistinio preparato dozuoti ligoniams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis negu 15 ml/min., nežinoma, todėl tokius žmones ivabradinu reikia gydyti atsargiai. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Jeigu yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia, jeigu vidutinio sunkumo – ivabradinu būtina gydyti atsargiai. Sunkiu kepenų nepakankamumu sergančius pacientus ivabradinu gydyti draudžiama, kadangi poveikis tokiems žmonėms netirtas ir tikėtina, kad jų organizme sisteminė vaistinio preparato ekspozicija būtų daug didesnė (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Ivabradino saugumas ir veiksmingumas, taikant jį lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nenustatytas. Turimi duomenys pateikiami 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Tabletes reikia gerti 2 kartus per parą, pvz., kartą ryte ir kartą vakare, valgio metu (žr. 5.2 skyrių).

Specialūs įspėjimai Naudos pacientų, sergančių simptomine lėtine stabiliąja krūtinės angina, klinikinėms išeitims trūkumas Ivabradinas yra skirtas tik simptominiam lėtinės stabilios krūtinės anginos gydymui, kadangi ivabradinas nepasižymi palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemos ligų išeitims (tokioms kaip miokardo infarktas arba mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligos) (žr. 5.1 skyrių). Širdies susitraukimų dažnio matavimas Atsižvelgiant į tai, kad širdies susitraukimų dažnis laikui bėgant gali reikšmingai svyruoti, prieš skiriant gydymą ivabradinu bei pacientams, kurie jau gydomi ivabradinu, tačiau reikalingas dozės titravimas, nustatant širdies susitraukimų dažnį ramybės būsenoje, reikėtų apsvarstyti keleto paeiliui atliktų širdies susitraukimų dažnio matavimų, EKG arba ambulatorinės 24 valandų trukmės stebėsenos galimybę. Tas pats taikoma ir pacientams, kurių širdies susitraukimų dažnis yra mažas, ypač kai širdies susitraukimų dažnis tampa mažesnis kaip 50 kartų per minutę arba sumažinus preparato dozę (žr. 4.2 skyrių). Širdies aritmija Širdies aritmijai gydyti ir jos profilaktikai ivabradinas yra neveiksmingas. Tikėtina, jog pasireiškus aritmijai (pvz., skilvelinei ar supraventrikulinei tachikardijai), vaistinis preparatas tampa neveiksmingas, todėl pacientų, kuriems yra prieširdžių virpėjimas ar kitokia aritmija, trikdanti sinusinio mazgo funkciją, juo gydyti nerekomenduojama. Pacientams, gydomiems ivabradinu, yra padidėjusi prieširdžių virpėjimo atsiradimo rizika (žr. 4.8 skyrių). Prieširdžių virpėjimas dažniau pasireiškė pacientams, tuo pat metu vartojantiems amjodarono arba stipriai veikiančių I klasės antiaritminių vaistinių preparatų. Rekomenduojama reguliariai sekti, ar ivabradino vartojančiam pacientui nepasireiškia prieširdžių virpėjimas (nuolatinis ar paroksizminis). Prireikus, t. y. pasunkėjus krūtinės anginai, atsiradus palpitacijai ar pulsui tapus nereguliariu, reikia daryti EKG. Pacientus būtina informuoti apie prieširdžių virpėjimo požymius bei simptomus ir patarti jiems kreiptis į savo gydytoją, jei šių požymių ir simptomų atsirastų. Jeigu prieširdžių virpėjimas atsiranda gydymo metu, reikėtų pakartotinai atidžiai įvertinti tolimesnio gydymo ivabradinu naudą ir riziką. Pacientus, kuriems yra lėtinis širdies nepakankamumas su intraskilvelinio laidumo sutrikimu (kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada, dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada) ir skilvelių disinchronizacija, reikia atidžiai stebėti. II laipsnio atrioventrikulinė blokada Ligonių, kuriems yra II laipsnio atrioventrikulinė blokada, ivabradinu gydyti nerekomenduojama. Retas širdies ritmas Jeigu prieš pradedant gydyti širdies ritmas ramybės būklėje yra retesnis negu 70 susitraukimų per minutę, pradėti gydyti ivabradinu negalima (žr. 4.3 skyrių). Jei gydymo metu širdies ritmas suretėja ir nuolat būna retesnis negu 50 susitraukimų per minutę arba atsiranda bradikardijos simptomų, pvz., svaigulys, nuovargis ar hipotenzija, būtina mažinti dozę. Jeigu retesnis negu 50 susitraukimų per minutę ritmas arba bradikardijos simptomai išsilaiko, gydymą būtina nutraukti (žr. 4.2 skyrių). Vartojimas kartu su kalcio kanalų blokatoriais Gydyti ivabradinu ir kartu širdies ritmą lėtinančiais kalcio kanalų blokatoriais, pvz., verapamiliu ar diltiazemu, draudžiama (žr.4.3 ir 4.5 skyrius). Ivabradino vartojant kartu su nitratais ar dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatoriais (pvz., amlodipinu), saugumo pokyčių nepastebėta. Ar vartojamas kartu su dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatoriais ivabradinas yra veiksmingesnis, nenustatyta (žr. 5.1 skyrių). Lėtinis širdies nepakankamumas Prieš priimant sprendimą gydyti ivabradinu, paciento širdies nepakankamumas turi būti stabilus. Ivabradino reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems nustatyta IV klasė pagal NYHA funkcinę klasifikaciją dėl ribotų duomenų gydant tokios grupės pacientus. Insultas Ištikus insultui, tuoj pat pradėti gydyti ivabradinu nerekomenduojama, kadangi duomenų apie vaistinio preparato vartojimą tokiu atveju nėra. Rega Ivabradinas veikia tinklainės funkciją. Kad ilgalaikis gydymas ivabradinu tinklainei darytų toksinį poveikį, duomenų nėra (žr. 5.1 skyrių). Regos funkcijai netikėtai pablogėjus, svarstytinas vaistinio preparato vartojimo nutraukimas. Pacientus, kuriems yra pigmentinis retinitas, šiuo vaistiniu preparatu reikia gydyti atsargiai. Atsargumo priemonės Pacientai, sergantys hipotenzija Apie vaistinio preparato poveikį pacientams, sergantiems lengva arba vidutinio sunkumo hipotenzija, duomenų yra mažai, todėl juos ivabradinu reikia gydyti atsargiai. Jeigu yra sunki hipotenzija (kraujospūdis <90/50 mm Hg), ivabradinu gydyti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Prieširdžių virpėjimas, širdies aritmija Kad vaistiniais preparatais gaivinant ivabradino vartojančių ligonių širdies ritmą kiltų (didelės) bradikardijos rizika, atsinaujinant sinusiniam ritmui, įrodymų nėra. Vis dėlto neskubios nuolatinės elektros srovės kardioversijos atlikimas svarstytinas tik praėjus 24 valandoms po paskutinės ivabradino dozės vartojimo. Pacientų, kuriems yra įgimto ilgojo QT intervalo sindromas, gydymas QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais Pacientus, kuriems yra įgimtas ilgojo QT intervalo sindromas arba kurie vartoja QT intervalą ilginančių vaistinių preparatų, ivabradinu gydyti reikia vengti (žr. 4.5 skyrių). Jeigu tokiu deriniu gydyti būtina, reikia atidžiai sekti širdies funkciją. Ivabradino sukeltas širdies susitraukimo dažnio sumažėjimas gali prailginti QT intervalą, kuris gali sukelti sunkias aritmijas, o ypač Torsade de pointes. Hipertenzija segantys pacientai, kuriems reikalingas kraujo spaudimo gydymo keitimas. SHIFT tyrimo metu kraujo spaudimas labiau padidėjo pacientams, kurie buvo gydomi ivabradinu (7,1 %), palyginti su pacientais, kurie gavo placebą (6,1 %). Šie epizodai iš karto pasireiškė daug dažniau, kai kraujo spaudimo gydymas buvo keičiamas, buvo praeinantys ir neturėjo įtakos gydymo ivabradinu veiksmingumui. Kai gydymo keitimas atliekamas pacientams, kuriems yra lėtinis širdies nepakankamumas ir kurie gydomi ivabradinu, kraujo spaudimą reikia sekti atitinkamais intervalais (žr. 4.8 skyrių). Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Nepageidaujamas ivabradino poveikis tirtas tyrimų, kuriuose dalyvavo 45000 pacientų, metu. Dažniausias nepageidaujamas poveikis, regimieji šviesos fenomenai (fosfenai) ir bradikardija, priklausė nuo dozės ir buvo susiję su farmakologiniu vaistinio preparato poveikiu. Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje Klinikinių tyrimų metu pasireiškę nepageidaujamos reakcijos pateiktos pagal jų dažnį: labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo ≥1/1000 iki <1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1000), labai retas <1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasės | Dažnis | Dažniausiai vartojamas apibrėžimas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažni | Eozinofilija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažni | Hiperurikemija Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | Galvos skausmas (dažniausiai pirmąjį gydymo mėnesį) Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | Svaigulys, galimai susijęs su bradikardija Nervų sistemos sutrikimai | Nedažni* | Apalpimas, galimai susijęs su bradikardija Akių sutrikimai | Labai dažni | Regimieji šviesos fenomenai (fosfenai) Akių sutrikimai | Dažni | Neryškus matymas Akių sutrikimai | Nedažni* | Dvejinimasis (diplopija) Akių sutrikimai | Nedažni* | Regėjimo sutrikimas Ausų ir labirintų sutrikimai | Nedažni | Galvos svaigimas (vertigo) Širdies sutrikimai | Dažni | Bradikardija Širdies sutrikimai | Dažni | I laipsnio atrioventrikulinė blokada (EKG pailgėjęs PQ intervalas) Širdies sutrikimai | Dažni | Skilvelinė ekstrasistolija Širdies sutrikimai | Dažni | Prieširdžių virpėjimas Širdies sutrikimai | Nedažni | Palpitacijos, supraventrikulinės ekstrasistolės Širdies sutrikimai | Labai reti | II laipsnio atrioventrikulinė blokada, III laipsnio atrioventrikulinė blokada Širdies sutrikimai | Labai reti | Sinusinio mazgo silpnumo sindromas Kraujagyslių sutrikimai | Dažni | Nekontroliuojamas kraujo spaudimas Kraujagyslių sutrikimai | Nedažni* | Hipotenzija, galimai susijusi su bradikardija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažni | Dispnėja Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažni | Pykinimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažni | Vidurių užkietėjimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažni | Viduriavimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažni | Pilvo skausmas* Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažni* | Angioneurozinė edema Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažni* | Bėrimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Reti* | Eritema (raudonė) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Reti* | Niežėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Reti* | Dilgėlinė Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nedažni | Raumenų mėšlungis Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažni* | Astenija, galimai susijusi su bradikardija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažni* | Nuovargis, galimai susijęs su bradikardija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Reti* | Negalavimas, galimai susijęs su bradikardija Tyrimai | Nedažni | Kreatino kiekio padidėjimas kraujyje Tyrimai | Nedažni | EKG pailgėjęs QT intervalas * Dažnis apskaičiuotas pagal gautus spontaninius pranešimus apie nepageidaujamus reiškinius klinikinių tyrimų metu. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas Regimieji šviesos fenomenai (fosfenai) atsirado 14,5 % pacientų ir pasireiškė laikinu ryškumo padidėjimu ribotoje regos lauko dalyje. Paprastai jis prasideda dėl staigaus šviesos intensyvumo pokyčio. Fosfenai taip pat gali būti apibūdinti kaip aureolių matymas, vaizdo suskaidymas (stroboskopinis arba kaleidoskopinis efektas), spalvotų ryškių šviesų matymas arba daugybiniai vaizdai (vaizdo užsitęsimas tinklainėje). Fotopsija dažniausiai pasireiškia per pirmus 2 gydymo mėnesius ir gali kartotis. Paprastai ji būna silpna arba vidutinio stiprumo. Gydymo metu arba po jo fotopsija išnyksta, dažniausiai (77,5 %) ji išnyksta gydymo metu. Mažiau negu 1 % pacientų dėl fotopsijos pakeitė įprastinį dienos rėžimą arba nutraukė vaistinio preparato vartojimą. Bradikardija buvo nustatyta 3,3 % pacientų, daugiausiai per pirmuosius 2-3 gydymo mėnesius. 0,5 % tiriamųjų bradikardija buvo sunki, t. y. širdis susitraukinėjo 40 kartų per minutę arba rečiau. SIGNIFY tyrime prieširdžių virpėjimas buvo stebimas 5,3 % ivabradinu gydytų pacientų grupėje, palyginti su 3,8 % placebo grupėje. Apibendrintoje visų II/III fazės dvigubai koduotų kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kurių trukmė buvo mažiausiai 3 mėnesiai, įtraukiant daugiau kaip 40 000 pacientų, analizėje prieširdžių virpėjimo dažnis buvo 4,86 % ivabradinu gydytų pacientų, palyginti su 4,08 % kontrolinės grupės pacientų; tai atitiko rizikos santykį, lygų 1,26; 95 % pasikliautinasis intervalas [1,15-1,39]. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).