Ivacaftor STADA

Ivacaftor STADA skirtas: monoterapijai suaugusiesiems, paaugliams ir 6 metų bei vyresniems vaikams (sveriantiems 25 kg arba daugiau), kurie serga cistine fibroze (CF) ir kuriems nustatyta cistinės fibrozės membranų laidumą reguliuojančio baltymo (angl. cystic fibrosis transmembrane conductance regulator, CFTR) geno R117H mutacija arba viena iš vartų mechanizmo (angl. gating) (III klasės) mutacijų: G551D, G1244E, G1349D, G178R, G551S, S1251N, S1255P, S549N arba S549R, gydyti (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius); kartu su tezakaftoro / ivakaftoro tabletėmis cistine fibroze (CF) sergančių suaugusiųjų, paauglių ir 6 metų bei vyresnių vaikų, kurie yra homozigotiniai F508del mutacijos atžvilgiu arba heterozigotiniai F508del mutacijos atžvilgiu ir kuriems yra viena iš šių CFTR 3 geno mutacijų: P67L, R117C, L206W, R352Q, A455E, D579G, 711+3A→G, S945L, S977F, R1070W, D1152H, 2789+5G→A, 3272-26A→G ir 3849+10kbC→T, gydymui.

Ivacaftor STADA turi skirti tik gydytojai, turintys cistinės fibrozės gydymo patirties. Jei paciento genotipas nėra žinomas, prieš pradedant gydymą reikia tiksliu ir patvirtintu genotipavimo metodu patvirtinti nurodytos mutacijos buvimą CFTR gene (žr. 4.1 skyrių). Su R117H mutacija nustatyto poli T varianto fazę reikia nustatyti laikantis vietinių klinikinių rekomendacijų. Dozavimas Suaugusiesiems, paaugliams ir 6 metų bei vyresniems vaikams dozę reikia skirti pagal nurodymus 1 lentelėje. 1 lentelė. Dozavimo rekomendacijos Amžius / kūno svoris | Rytinė dozė | Vakarinė dozė Ivakaftoro monoterapija | Ivakaftoro monoterapija | Ivakaftoro monoterapija 6 metų ir vyresni, ≥ 25 kg | Viena ivakaftoro 150 mg tabletė | Viena ivakaftoro 150 mg tabletė Ivakaftoro derinys su tezakaftoru / ivakaftoru | Ivakaftoro derinys su tezakaftoru / ivakaftoru | Ivakaftoro derinys su tezakaftoru / ivakaftoru | Ivakaftoro derinys su tezakaftoru / ivakaftoru Nuo 6 iki < 12 metų, < 30 kg | Viena tezakaftoro 50 mg / ivakaftoro 75 mg tabletė | Viena ivakaftoro 75 mg tabletė* | Viena ivakaftoro 75 mg tabletė* Nuo 6 iki < 12 metų, ≥ 30 kg | Viena tezakaftoro 100 mg / ivakaftoro 150 mg tabletė | Viena ivakaftoro 150 mg tabletė | Viena ivakaftoro 150 mg tabletė 12 metų ir vyresni | Viena tezakaftoro 100 mg / ivakaftoro 150 mg tabletė | Viena ivakaftoro 150 mg tabletė | Viena ivakaftoro 150 mg tabletė * Tiekiamos tik 150 mg Ivacaftor STADA tabletės. Todėl vaikams, kuriems reikia mažesnės nei visos 150 mg dozės, Ivacaftor STADA skirti negalima. Tokiu atveju reikia skirti vartoti kitų tinkamų ivakaftoro vaistinių preparatų. Rytinę ir vakarinę dozę reikia gerti su maždaug 12 valandų pertrauka, kartu valgant riebų maistą (žr. „Vartojimo metodas“). Praleista dozė Jei nuo praleistos rytinės arba vakarinės dozės praėjo 6 valandos arba mažiau, pacientas turi būti informuotas ją išgerti kiek galima greičiau ir tada kitą dozę vartoti įprastu numatytu laiku. Jei nuo įprasto vartojimo laiko praėjo daugiau kaip 6 valandos, pacientas turi būti informuotas palaukti, kol ateis laikas vartoti kitą numatytą dozę. Pacientai, kuriems Ivacaftor STADA skiriamas kartu su kitais vaistiniais preparatais, turi būti informuoti nevartoti daugiau nei vienos kiekvieno vaistinio preparato dozės tuo pačiu metu. Vartojimas kartu su CYP3A inhibitoriais Vartojimo kartu su vidutinio stiprumo arba stipriais CYP3A inhibitoriais metu reikia koreguoti ivakaftoro dozę, kaip nurodyta 2 lentelėje. Dozavimo intervalai turi būti keičiami atsižvelgiant į klinikinį atsaką ir toleravimą (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). 2 lentelė. Dozavimo rekomendacijos, vartojant kartu su vidutinio stiprumo arba stipriais CYP3A inhibitoriais Amžius / kūno svoris | Vidutinio stiprumo CYP3A inhibitoriai | Stiprūs CYP3A inhibitoriai Ivakaftoro monoterapija | Ivakaftoro monoterapija | Ivakaftoro monoterapija 6 metų ir vyresni, ≥ 25 kg | Viena rytinė ivakaftoro 150 mg tabletė vieną kartą per parą. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. | Viena rytinė ivakaftoro 150 mg tabletė du kartus per savaitę, maždaug kas 3–4 dienas. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. Ivakaftoro vartojimas kartu su tezakaftoru / ivakaftoru | Ivakaftoro vartojimas kartu su tezakaftoru / ivakaftoru | Ivakaftoro vartojimas kartu su tezakaftoru / ivakaftoru Nuo 6 iki < 12 metų, < 30 kg | Keičiant kiekvieną parą: viena rytinė tezakaftoro 50 mg / ivakaftoro 75 mg tabletė pirmąją dieną viena rytinė ivakaftoro 75 mg tabletė kitą dieną* Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. | Viena rytinė tezakaftoro 50 mg / ivakaftoro 75 mg tabletė du kartus per savaitę, maždaug kas 3–4 dienas. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. Nuo 6 iki < 12 metų, ≥ 30 kg | Keičiant kiekvieną parą: viena rytinė tezakaftoro 100 mg / ivakaftoro 150 mg tabletė pirmąją dieną viena rytinė ivakaftoro 150 mg tabletė kitą dieną Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. | Viena rytinė tezakaftoro 100 mg / ivakaftoro 150 mg tabletė du kartus per savaitę, maždaug kas 3–4 dienas. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. 12 metų ir vyresni | Keičiant kiekvieną parą: viena rytinė tezakaftoro 100 mg / ivakaftoro 150 mg tabletė pirmąją dieną viena rytinė ivakaftoro 150 mg tabletė kitą dieną Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. | Viena rytinė tezakaftoro 100 mg / ivakaftoro 150 mg tabletė du kartus per savaitę, maždaug kas 3–4 dienas. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. * Tiekiamos tik 150 mg Ivacaftor STADA tabletės. Todėl vaikams, kuriems reikia mažesnės nei visos 150 mg dozės, Ivacaftor STADA skirti negalima. Tokiu atveju reikia skirti vartoti kitų tinkamų ivakaftoro vaistinių preparatų. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Duomenų apie senyvų pacientų gydymą ivakaftoru (monoterapija arba kartu su kitais vaistiniais preparatais) yra labai nedaug. Šiai pacientų populiacijai dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems nustatytas sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30 ml/min. arba mažesnis) arba galutinės stadijos inkstų liga, Ivacaftor STADA rekomenduojama vartoti atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems nustatytas lengvas kepenų funkcijos sutrikimas (A klasė pagal Child-Pugh), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems nustatytas vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (B klasė pagal Child-Pugh) arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (C klasė pagal Child-Pugh), ivakaftoro dozę reikia koreguoti taip, kaip nurodyta 3 lentelėje (žr. 4.4, 4.8 ir 5.2 skyrius). 3 lentelė. Dozavimo rekomendacijos pacientams, kuriems nustatytas vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas Amžius / kūno svoris | Vidutinio sunkumo (B klasė pagal Child-Pugh) | Sunkus (C klasė pagal Child-Pugh) Ivakaftoro monoterapija | Ivakaftoro monoterapija | Ivakaftoro monoterapija 6 metų ir vyresni, ≥ 25 kg | Viena rytinė ivakaftoro 150 mg tabletė vieną kartą per parą. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. | Vartoti nerekomenduojama, nebent tikėtina, kad nauda bus didesnė už riziką. Jeigu vartojama, viena rytinė ivakaftoro 150 mg tabletė kas antrą parą arba rečiau, atsižvelgiant į klinikinį atsaką ir toleravimą. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. Ivakaftoro vartojimas kartu su tezakaftoru / ivakaftoru | Ivakaftoro vartojimas kartu su tezakaftoru / ivakaftoru | Ivakaftoro vartojimas kartu su tezakaftoru / ivakaftoru Nuo 6 iki < 12 metų, < 30 kg | Viena rytinė tezakaftoro 50 mg / ivakaftoro 75 mg tabletė vieną kartą per parą. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. | Vartoti nerekomenduojama, nebent tikėtina, kad nauda bus didesnė už riziką. Jeigu vartojama, viena rytinė tezakaftoro 50 mg / ivakaftoro 75 mg tabletė vieną kartą per parą arba rečiau, atsižvelgiant į klinikinį atsaką ir toleravimą. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. Nuo 6 iki < 12 metų, ≥ 30 kg | Viena rytinė tezakaftoro 100 mg / ivakaftoro 150 mg tabletė vieną kartą per parą. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. | Vartoti nerekomenduojama, nebent tikėtina, kad nauda bus didesnė už riziką. Jeigu vartojama, viena rytinė tezakaftoro 100 mg / ivakaftoro 150 mg tabletė vieną kartą per parą arba rečiau, atsižvelgiant į klinikinį atsaką ir toleravimą. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. 12 metų ir vyresni | Viena rytinė tezakaftoro 100 mg / ivakaftoro 150 mg tabletė kartą per parą. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. | Vartoti nerekomenduojama, nebent nauda būtų didesnė už riziką. Jeigu vartojama, viena rytinė tezakaftoro 100 mg / ivakaftoro 150 mg tabletė kartą per parą arba rečiau, atsižvelgiant į klinikinį atsaką ir toleravimą. Vakarinės ivakaftoro dozės vartoti nereikia. Vaikų populiacija Ivakaftoro monoterapijos saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 1 mėnesio vaikams arba jaunesniems kaip 6 mėnesių vaikams, kurie gimė neišnešioti (mažiau kaip 37 savaičių gestacinio amžiaus), taip pat ivakaftoro derinio su tezakaftoru / ivakaftoru jaunesniems kaip 6 metų vaikams nenustatytas. Duomenų nėra. Duomenų apie jaunesnius kaip 6 metų pacientus, kuriems nustatyta CFTR geno R117H mutacija, yra nedaug. Turimi duomenys apie 6 metų ir vyresnius pacientus pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Pacientams reikia nurodyti nuryti visą tabletę. Prieš ryjant tablečių kramtyti, smulkinti ar laužyti negalima, nes šiuo metu nėra klinikinių duomenų, patvirtinančių kitus vartojimo metodus. Ivakaftoro tabletes reikia vartoti su riebiu maistu. Vartojimo metu reikia vengti vartoti maisto ar gėrimų, kurių sudėtyje yra greipfrutų (žr. 4.5 skyrių).

Į tyrimus 770-102, 770-103, 770-111 ir 770-110 buvo įtraukti tik CF sergantys pacientai, kuriems bent viename CFTR geno alelyje nustatyta G551D, G1244E, G1349D, G178R, G551S, S1251N, S1255P, S549N, S549R vartų mechanizmo (III klasės), G970R arba R117H mutacija (žr. 5.1 skyrių). Tyrime 770-111 dalyvavo keturi pacientai, turintys G970R mutaciją. Trims iš keturių pacientų chloridų koncentracijos prakaite tyrimo rezultato pokytis buvo < 5 mmol/l, šioje grupėje kliniškai reikšmingo FEV1 pagerėjimo po 8 gydymo savaičių nenustatyta. Klinikinio veiksmingumo pacientams, kuriems yra CFTR geno G970R mutacija, nustatyti nepavyko (žr. 5.1 skyrių). 2 fazės tyrimo, kuriame dalyvavo CF sergantys pacientai, kurie yra homozigotiniai CFTR geno F508del mutacijos atžvilgiu, veiksmingumo rezultatai neparodė statistiškai reikšmingo FEV1 skirtumo per 16 gydymo ivakaftoru savaičių, lyginant su placebu (žr. 5.1 skyrių). Todėl šiems pacientams vien ivakaftoro vartoti nerekomenduojama. Tyrimo 770-110 metu silpnesnis palankus ivakaftoro poveikis nustatytas pacientams, kuriems nustatyta R117H-7T mutacija, susijusi su lengvesne liga (žr. 5.1 skyrių). Ivakaftoro negalima skirti kartu su tezakaftoru / ivakaftoru CF sergantiems pacientams, kurie yra heterozigotiniai F508del mutacijos atžvilgiu ir turi antrąją CFTR mutaciją, nenurodytą 4.1 skyriuje. Padidėjęs transaminazių aktyvumas ir kepenų pažeidimas Pranešta apie kepenų nepakankamumo atvejus, kai prireikė transplantacijos, ciroze ir portine hipertenzija sergantiems ivakaftoru kartu su ivakaftoru / tezakaftoru / eleksakaftoru gydomiems pacientams. Progresavusia kepenų liga (pvz., ciroze, portine hipertenzija) jau sergantiems pacientams šio vaistinio preparato reikia skirti atsargiai ir tik tais atvejais, kai tikėtina, kad nauda bus didesnė už riziką. Jei vaistinio preparato skiriama tokiems pacientams, pradėjus gydymą juos reikia atidžiai stebėti (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius). CF sergantiems pacientams dažnai vidutiniškai padidėja transaminazių (alanino transaminazės [ALT] arba aspartato transaminazės [AST]) aktyvumas kraujyje. Padidėjęs transaminazių aktyvumas kraujyje buvo pastebėtas kai kuriems pacientams, kuriems taikyta ivakaftoro monoterapija ir kuriems skirtas kombinuotasis gydymas kartu su tezakaftoru / ivakaftoru arba ivakaftoru / tezakaftoru / eleksakaftoru. Pacientams, vartojantiems ivakaftoro kartu su ivakaftoru / tezakaftoru / eleksakaftoru, šis padidėjimas kartais buvo susijęs su tuo pat metu padidėjusia bendrojo bilirubino koncentracija. Todėl visiems pacientams rekomenduojama nustatyti transaminazių (ALT ir AST) aktyvumą prieš pradedant gydymą ivakaftoru, kas 3 mėnesius pirmaisiais gydymo metais ir po to kasmet. Visiems pacientams, kurie anksčiau sirgo kepenų liga arba kuriems anksčiau buvo nustatytas padidėjęs transaminazių aktyvumas kraujyje, reikia apsvarstyti dažnesnių kepenų funkcijos tyrimų poreikį. Reikšmingai padidėjus transaminazių aktyvumui kraujyje (pvz., pacientams, kurių ALT arba AST aktyvumas > 5 kartus viršija viršutinę normos ribą (VNR) arba ALT ar AST > 3  kartus viršija VNR ir bilirubino koncentracija > 2 kartus viršija VNR), reikia nutraukti vaistinio preparato vartojimą ir atidžiai stebėti laboratorinių tyrimų rezultatus, kol rodmenys vėl taps normalūs. Kai padidėjęs transaminazių aktyvumas kraujyje išnyksta, reikia apsvarstyti gydymo atnaujinimo naudą ir riziką (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius). Sutrikusi kepenų funkcija 6 metų ir vyresniems pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydymas vien ivakaftoru arba kartu skiriant tezakaftoro/ ivakaftoro nerekomenduojamas, nebent tikėtina nauda yra didesnė už riziką. Tokių pacientų gydyti ivakaftoru kartu su ivakaftoru/tezakaftoru/eleksakaftoru negalima (žr. 4.8 ir 5.2 skyrius). 6 metų ir vyresniems pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, vartoti ivakaftoro kartu su ivakaftoru/tezakaftoru eleksakaftoru nerekomenduojama. Depresija Gauta pranešimų apie depresijos (įskaitant mintis apie savižudybę arba bandymus nusižudyti) atvejus ivakaftoro, dažniausiai kartu su tezakaftoru/ivakaftoru arba ivakaftoru/tezakaftoru/eleksakaftoru, vartojantiems pacientams, paprastai toks sutrikimas pasireikšdavo per tris mėnesius nuo gydymo pradžios ir pacientams, kuriems yra buvę psichikos sutrikimų. Kai kuriais atvejais sumažinus dozę arba nutraukus gydymą simptomai susilpnėjo. Pacientus (ir globėjus) reikia įspėti, kad būtina stebėti, ar neatsiranda prislėgta nuotaika, minčių apie savižudybę arba neįprastų elgesio pokyčių ir, jeigu yra šių simptomų, nedelsiant kreiptis į medikus. Sutrikusi inkstų funkcija Pacientus, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba galutinės stadijos inkstų liga, gydyti ivakaftoru rekomenduojama atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Mutacijos, kurių atsakas į gydymą moduliatoriumi nėra tikėtinas Tikėtina, kad pacientai, kurių genotipą sudaro dvi CFTR mutacijos, kurios negamina CFTR baltymo (t. y., dvi I klasės mutacijos), nereaguos į gydymą CFTR moduliatoriumi. Pacientai po organų transplantacijos CF sergančių pacientams, kuriems buvo atlikta organų transplantacija, gydymas ivakaftoru netirtas. Todėl jo vartoti pacientams, kuriems buvo atlikta organų transplantacija, nerekomenduojama. Informacija apie sąveiką su ciklosporinu arba takrolimuzu pateikiama 4.5 skyriuje. Sąveika su vaistiniais preparatais CYP3A induktoriai Kartu vartojami CYP3A induktoriai reikšmingai sumažina ivakaftoro ekspoziciją, dėl to gali išnykti ivakaftoro poveikis; todėl ivakaftoro vartoti kartu su stipriais CYP3A induktoriais nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). CYP3A inhibitoriai Kartu su stipriais arba vidutinio stiprumo CYP3A inhibitoriais vartojamų ivakaftoro ir tezakaftoro ekspozicija padidėja. Kartu su stipriais ar vidutinio stiprumo CYP3A inhibitoriais vartojamo ivakaftoro dozę reikia koreguoti (žr. 2 lentelę 4.2 skyriuje ir 4.5 skyrių). Vaikų populiacija Pacientams vaikams, kuriems skirtas gydymas ivakaftoru ir deriniais, kai vienas iš vaistinių preparatų yra ivakaftoras, nustatyti neįgimti akies lęšiuko drumstumo /kataraktos atvejai be pasekmių regėjimui. Nors kai kuriais atvejais buvo kitų rizikos veiksnių (pvz., kortikosteroidų vartojimas ir spinduliuotės poveikis), negalima atmesti galimos su gydymu ivakaftoru susijusios rizikos. Pacientams vaikams, kuriems pradedamas gydymas ivakaftoru, rekomenduojama atlikti pradinius ir kontrolinius oftalmologinius tyrimus (žr. 5.3 skyrių). Natrio kiekis Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Ivakaftoro vartojusiems 6 metų ir vyresniems pacientams dažniausiai pasireiškė šios nepageidaujamos reakcijos: galvos skausmas (23,9 %), burnos ir ryklės skausmas (22,0 %), viršutinių kvėpavimo takų infekcija (22,0 %), nosies užgulimas (20,2 %), pilvo skausmas (15,6 %), nosiaryklės uždegimas (14,7 %), viduriavimas (12,8 %), svaigulys (9,2 %), išbėrimas (12,8 %) ir bakterijos skrepliuose (12,8 %). Transaminazių aktyvumas kraujyje padidėjo 12,8 % ivakaftoru gydytų pacientų, palyginti su 11,5 % pacientų, vartojusių placebo. Pacientams, kurių amžius nuo 2 iki mažiau kaip 6 metų, dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo nosies užgulimas (26,5 %), viršutinių kvėpavimo takų infekcija (23,5 %), transaminazių aktyvumo kraujyje padidėjimas (14,7 %), išbėrimas (11,8 %) ir bakterijos skrepliuose (11,8 %). Sunkios nepageidaujamos reakcijos ivakaftoro vartojusiems pacientams buvo pilvo skausmas (0,9 %) ir transaminazių aktyvumo padidėjimas (1,8 %). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje 4 lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios vartojant vien ivakaftoro atliekant klinikinius tyrimus (placebu kontroliuojamus ir nekontroliuojamus tyrimus), kurių metu ivakaftoro ekspozicija truko nuo 16 savaičių iki 144 savaičių. Papildomos nepageidaujamos reakcijos, nustatytos vartojant ivakaftoro kartu su tezakaftoru / ivakaftoru ir (arba) ivakaftoru / tezakaftoru / eleksakaftoru, taip pat pateikiamos 4 lentelėje. Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos išvardytos mažėjančio sunkumo tvarka. 4 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos Organų sistemos klasė | Nepageidaujamos reakcijos | Dažnis Infekcijos ir infestacijos | Viršutinių kvėpavimo takų infekcija | labai dažnas Infekcijos ir infestacijos | Nosiaryklės uždegimas | labai dažnas Infekcijos ir infestacijos | Gripas† | dažnas Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija† | dažnas Psichikos sutrikimai | Depresija | nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | labai dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | labai dažnas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ausų skausmas | dažnas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ausų diskomfortas | dažnas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys (tinnitus) | dažnas Ausų ir labirintų sutrikimai | Būgnelio membranos hiperemija | dažnas Ausų ir labirintų sutrikimai | Vestibulinio aparato sutrikimas | dažnas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ausies užgulimas | nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Burnos ir ryklės skausmas | labai dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nosies užgulimas | labai dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Sutrikęs kvėpavimas† | dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Rinorėja† | dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Sinusų užburkimas | dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Ryklės eritema | dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Švokštimas† | nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | labai dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | labai dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viršutinės pilvo dalies skausmas† | dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Dujų kaupimasis žarnyne† | dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas* | dažnas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Transaminazių aktyvumo padidėjimas | labai dažnas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Alaninaminotransferazės aktyvumo padidėjimas† | labai dažnas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Aspartataminotransferazės aktyvumo padidėjimas† | dažnas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų pažeidimas^ | nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Padidėjusi bendrojo bilirubino koncentracija^ | nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas | labai dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Aknė† | dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas† | dažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Krūties darinys | dažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Krūties uždegimas | nedažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Ginekomastija | nedažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Spenelio sutrikimas | nedažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Spenelio skausmas | nedažnas Tyrimai | Bakterijos skrepliuose | labai dažnas Tyrimai | Kreatinfosfokinazės aktyvumo padidėjimas kraujyje† | dažnas Tyrimai | Padidėjęs kraujospūdis† | nedažnas * Nepageidaujama reakcija ir dažnis, pranešti klinikinių tyrimų metu vartojant ivakaftorą kartu su tezakaftoru / ivakaftoru. † Nepageidaujama reakcija ir dažnis, pranešti klinikinių tyrimų metu vartojant ivakaftorą kartu su tezakaftoru / ivakaftoru / eleksakaftoru. ^ Apie kepenų pažeidimą (ALT bei AST aktyvumo ir bendrojo bilirubino koncentracijos padidėjimą) pranešta po vaistinio preparato pateikimo į rinką, ivakaftorą vartojant kartu su ivakaftoru / tezakaftoru / eleksakaftoru. Tai apėmė kepenų nepakankamumą, dėl kurio prireikė transplantacijos, ciroze ir portine hipertenzija jau prieš gydymą sirgusiems pacientams. Dažnis negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Transaminazių aktyvumo padidėjimas 48 savaičių trukmės placebu kontroliuojamų ivakaftoro monoterapijos tyrimų 770-102 ir 770-103, kuriuose dalyvavo 6 metų ir vyresni pacientai, metu didžiausio > 8, > 5 arba > 3 kartus VNR viršijančio transaminazių (ALT arba AST) aktyvumo padidėjimo dažnis ivakaftoru gydytiems pacientams buvo 3,7 %, 3,7 % ir 8,3 %, placebo grupėje – atitinkamai 1,0 %, 1,9 % ir 8,7 %. Du pacientai (vienas vartojęs placebą ir vienas vartojęs ivakaftoro) visiškai nutraukė gydymą dėl > 8 kartus VNR viršijančio transaminazių aktyvumo padidėjimo. Nė vienam ivakaftoru gydytam pacientui nepasireiškė 3 kartus VNR viršijančio transaminazių aktyvumo padidėjimo, susijusio su > 1,5 karto VNR viršijančiu bendrojo bilirubino koncentracijos padidėjimu. Ivakaftoru gydytiems pacientams transaminazių aktyvumo kraujyje padidėjimas iki 5 kartų viršijant VNR dažniausiai išnyko nenutraukus gydymo. Ivakaftoro vartojimas buvo sustabdytas daugumai pacientų, kuriems nustatytas > 5 kartus VNR viršijantis transaminazių aktyvumo padidėjimas. Visais atvejais, kai vartojimas buvo sustabdytas dėl padidėjusio transaminazių aktyvumo ir vėliau buvo atnaujintas, ivakaftoro vartojimą buvo galima sėkmingai tęsti (žr. 4.4 skyrių). Placebu kontroliuotų, 3 fazės tezakaftoro / ivakaftoro tyrimų (iki 24 savaičių trukmės) metu didžiausio transaminazių (ALT arba AST) aktyvumo padidėjimo > 8, > 5 arba > 3 kartus viršijant VNR atvejų dažnis tezakaftoru / ivakaftoru gydytiems pacientams buvo 0,2 %, 1,0 % ir 3,4 %, placebo vartojusiems pacientams – 0,4 %, 1,0 % ir 3,4 %. Vienas vaistiniu preparatu gydytas pacientas (0,2 %) ir 2 placebo vartoję pacientai (0,4 %) visam laikui nutraukė vartojimą dėl padidėjusio transaminazių aktyvumo. Nė vienam tezakaftoru / ivakaftoru gydytam pacientui nenustatytas transaminazių aktyvumo padidėjimas > 3 viršijant VNR, tuo pat metu bendrojo bilirubino koncentracijai VNR viršijant > 2 kartus. Vaikų populiacija Ivakaftoro monoterapija Buvo vertinami 43 pacientų nuo 1 mėnesio iki mažiau kaip 24 mėnesių amžiaus (7 iš jų buvo jaunesni kaip 4 mėnesių), 34 pacientų nuo 2 iki mažiau kaip 6 metų amžiaus, 61 paciento nuo 6 iki mažiau nei 12 metų amžiaus ir 94 pacientų nuo 12 iki mažiau nei 18 metų amžiaus ivakaftoro 24 savaičių monoterapijos saugumo duomenys. Apskritai ivakaftoro (monoterapijos arba kombinuotojo gydymo) saugumo duomenys yra panašūs tarp pacientų vaikų ir taip pat panašūs į suaugusių pacientų duomenis. Atliekant tyrimus 770-103, 770-111 ir 770-110 (pacientai buvo nuo 6 iki mažiau nei 12 metų amžiaus), tyrimą 770-108 (pacientai nuo 2 iki mažiau nei 6 metų amžiaus) ir tyrimą 770-124 (pacientai nuo 1 iki mažiau nei 24 mėnesių amžiaus) nustatytas transaminazių (ALT arba AST) aktyvumo kraujyje padidėjimo dažnis nurodytas 5 lentelėje. Placebu kontroliuojamų tyrimų metu transaminazių aktyvumo padidėjimo dažnis ivakaftoro grupėje (15,0 %) ir placebo grupėje (14,6 %) buvo panašus. Didžiausias kepenų funkcijos tyrimo rodmenų padidėjimas vaikams apskritai buvo didesnis nei vyresniems pacientams. Visose populiacijose po vartojimo sustabdymo kepenų funkcijos tyrimo rodmenys po didžiausio padidėjimo vėl grįžo į pradinį lygį ir beveik visais atvejais, kai vartojimas buvo sustabdytas dėl padidėjusio transaminazių aktyvumo ir vėliau buvo atnaujintas, ivakaftoro vartojimą buvo galima sėkmingai tęsti (žr. 4.4 skyrių). Nustatyti atvejai, rodantys nepageidaujamos reakcijos atsinaujinimą po pakartotinio vaistinio preparato skyrimo. Tyrimo 770-108 metu vienam pacientui ivakaftoro vartojimas buvo nutrauktas visam laikui. Tyrimo 770-124 metu nuo 1 mėnesio iki mažiau kaip 4 mėnesių amžiaus pacientų kohortoje 1 mėnesio amžiaus (14,3 %) pacientui nustatytas transaminazių aktyvumas, kai ALT viršijo VNR > 8 kartus ir AST viršijo VNR nuo > 3 iki ≤ 5 kartų, ir dėl to reikėjo nutraukti gydymą ivakaftoru (žr. 4.4 skyrių apie padidėjusio transaminazių aktyvumo kontrolę). 5 lentelė. Padidėjęs transaminazių aktyvumas pacientams (nuo 1 mėnesio iki < 12 metų amžiaus), kuriems taikyta ivakaftoro monoterapija Amžiaus grupė | n | % pacientų > 3 × VNR | % pacientų > 5 × VNR | % pacientų > 8 × VNR Nuo 6 iki < 12 metų | 40 | 15,0 % (6) | 2,5 % (1) | 2,5 % (1) Nuo 2 iki < 6 metų | 34 | 14,7 % (5) | 14,7 % (5) | 14,7 % (5) Nuo 12 iki < 24 mėnesių | 18 | 27,8 % (5) | 11,1 % (2) | 11,1 % (2) Nuo 1 iki < 12 mėnesių | 24 | 8,3 % (2) | 4,2 % (1) | 4,2 % (1) Ivakaftoro vartojimas kartu su tezakaftoru / ivakaftoru Tezakaftoro / ivakaftoro derinio su ivakaftoru saugumas buvo vertinamas 124 pacientams nuo 6 iki mažiau nei 12 metų amžiaus. Tezakaftoro 100 mg / ivakaftoro 150 mg ir ivakaftoro 150 mg derinys klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvautų vaikai nuo 6 iki mažiau kaip 12 metų amžiaus bei sveriantys nuo 30 iki < 40 kg, neištirtas. Saugumo duomenys vaikams bei paaugliams iš esmės yra panašūs, be to, jie atitinka suaugusių pacientų duomenis. Atliekant 24 savaičių, atvirąjį 3 fazės tyrimą, kuriame dalyvavo pacientai nuo 6 iki mažiau kaip 12 metų amžiaus (tyrimas 661-113, B dalis, n = 70), didžiausio transaminazių (ALT arba AST) aktyvumo padidėjimo, VNR viršijant > 8, > 5 ir > 3 kartus, dažnis buvo atitinkamai 1,4 %, 4,3 % ir 10,0 %. Nė vienam tezakaftoru / ivakaftoru gydytam pacientui nenustatytas > 3 kartus VNR viršijantis transaminazių aktyvumo kraujyje padidėjimas, susijęs su bendrojo bilirubino koncentracijos padidėjimu VNR viršijant > 2 kartus, ir nė vienas pacientas nenutraukė gydymo tezakaftoru / ivakaftoru dėl padidėjusio transaminazių aktyvumo. Vienam pacientui gydymas buvo sustabdytas dėl padidėjusio transaminazių aktyvumo ir vėliau gydymas tezakaftoru / ivakaftoru buvo sėkmingai atnaujintas (žr. 4.4 skyrių apie padidėjusio transaminazių aktyvumo kontrolę). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.