Jivolar

2 tipo cukriniu diabetu sergantiems suaugusiems pacientams: Jivolar skirtas papildomam gydymui, taikant dietą ir fizinį krūvį, siekiant pagerinti glikemijos sureguliavimą pacientams, kuriems vien didžiausia toleruojama metformino dozė glikemiją sureguliuoja nepakankamai arba kurie jau vartoja sitagliptino ir metformino derinį. Jivolar skirtas papildomam gydymui deriniu su sulfonilurėjos dariniu (t. y. gydymui trijų vaistinių preparatų deriniu), taikant dietą ir fizinį krūvį pacientams, kuriems didžiausia toleruojama metformino ir sulfonilurėjos darinio dozė glikemiją sureguliuoja nepakankamai. Jivolar skirtas gydymui trijų vaistinių preparatų deriniu su peroksisomos proliferatoriaus aktyvuojamų gama receptorių (PPARγ) agonistu (t. y. tiazolidinedionu), gydymui dieta ir fiziniu krūviu papildyti pacientams, kuriems didžiausia toleruojama metformino ir PPARγ agonisto dozė glikemiją sureguliuoja nepakankamai. Be to, Jivolar skirtas pridėtiniam gydymui kartu su insulinu (t. y. gydymui trijų vaistinių preparatų deriniu), gydymui dieta ir fiziniu krūviu papildyti, siekiant pagerinti glikemijos sureguliavimą pacientams, kuriems stabiliomis insulino ir metformino dozėmis glikemija sureguliuojama nepakankamai.

Dozavimas Padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje mažinančio vaistinio preparato Jivolar dozė pacientui turi būti parinkta individualiai atsižvelgiant į taikomo gydymo režimą, veiksmingumą, toleravimą ir neviršijant didžiausios rekomenduojamos 100 mg per parą sitagliptino dozės. Suaugusiesiems, kurių inkstų funkcija normali (GFG ≥ 90 ml/min.) Pacientams, kuriems glikemija vien didžiausia toleruojama metformino doze sureguliuojama nepakankamai Pacientams, kuriems vien metforminu glikemija sureguliuojama nepakankamai, įprastinė pradinė dozė yra 50 mg sitagliptino, vartojamo du kartus per parą (paros dozė 100 mg) kartu su jau vartojama metformino doze. Pacientams, kuriems gydymas atskirais kartu vartojamais sitagliptinu ir metforminu yra keičiamas Pacientams, kuriems gydymas atskirais kartu vartojamais sitagliptinu ir metforminu yra keičiamas, Jivolar reikia pradėti vartoti doze, atitinkančia prieš tai vartotų sitagliptino ir metformino dozes. Pacientams, kuriems glikemija nėra pakankamai sureguliuojama metformino deriniu su sulfonilurėjos dariniu, vartojant jų didžiausias toleruojamas dozes Vartojant fiksuotų dozių derinį reikia užtikrinti 50 mg sitagliptino dozę, vartojamą du kartus per parą (paros dozė 100 mg) ir metformino dozę, panašią į jau vartojamą. Jivolar vartojant kartu su sulfonilurėjos dariniu, gali reikėti sumažinti sulfonilurėjos darinio dozę, kad sumažėtų hipoglikemijos rizika (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems glikemija nėra pakankamai sureguliuojama metformino deriniu su PPARγ agonistu, vartojant jų didžiausias toleruojamas dozes Vartojant fiksuotų dozių derinį reikia užtikrinti 50 mg sitagliptino dozę, vartojamą du kartus per parą (paros dozė 100 mg) ir metformino dozę, panašią į jau vartojamą. Pacientams, kuriuos gydant insulino deriniu su didžiausia toleruojama metformino doze glikemija nėra pakankamai sureguliuojama Vartojant fiksuotų dozių derinį reikia užtikrinti 50 mg sitagliptino dozę, vartojamą du kartus per parą (paros dozė 100 mg) ir metformino dozę, panašią į jau vartojamą. Jivolar vartojant deriniu su insulinu, gali reikėti mažinti insulino dozę, kad sumažėtų hipoglikemijos rizika (žr. 4.4 skyrių). Kad būtų patogu metforminą dozuoti, Jivolar tiekiamas skirtingos sudėties: 50 mg sitagliptino ir 850 mg metformino hidrochlorido arba 1000 mg metformino hidrochlorido. Visi pacientai turi toliau laikytis jiems rekomenduotos dietos, tinkamai paskirstant per parą suvartojamų angliavandenių kiekį. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis [GFG] ≥ 60 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Prieš pradedant gydymą vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra metformino, ir po to ne rečiau kaip kasmet turi būti įvertintas GFG. Pacientams, kuriems yra didesnė inkstų funkcijos sutrikimo tolesnio progresavimo rizika, ir senyviems žmonėms inkstų funkcija turi būti įvertinama dažniau, pvz., kas 3-6 mėnesius. Rekomenduojama didžiausią metformino paros dozę dalyti į 2-3 paros dozes. Prieš svarstant galimybę pradėti gydymą metforminu pacientams, kurių GFG < 60 ml/min., turi būti peržiūrėti veiksniai, kurie gali didinti pieno rūgšties acidozės riziką (žr. 4.4 skyrių). Jeigu nėra tinkamo Jivolar stiprumo, vietoj fiksuotų dozių derinio reikia vartoti atskirus vienos veikliosios medžiagos vaistinius preparatus. GFG ml/min | Metforminas | Sitagliptinas 60-89 | Didžiausia paros dozė yra 3000 mg. Dėl blogėjančios inkstų funkcijos galima svarstyti mažinti dozę. | Didžiausia paros dozė yra 100 mg. 45-59 | Didžiausia paros dozė yra 2000 mg. Pradinė dozė yra ne daugiau kaip pusė didžiausios dozės. | Didžiausia paros dozė yra 100 mg. 30-44 | Didžiausia paros dozė yra 1000 mg. Pradinė dozė yra ne daugiau kaip pusė didžiausios dozės. | Didžiausia paros dozė yra 50 mg < 30 | Metformino vartoti draudžiama. | Didžiausia paros dozė yra 25 mg. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Jivolar vartoti negalima pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 5.2 skyrių). Senyviems pacientams Kadangi metforminas ir sitagliptinas išskiriami per inkstus, senyviems pacientams Jivolar turi būti vartojamas atsargiai. Būtina inkstų funkcijos stebėsena, kuri padėtų užkirsti kelią su metformino vartojimu susijusiai pieno rūgšties acidozei, ypač senyviems pacientams (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Vaikų populiacija Jivolar negalima vartoti vaikams ir paaugliams nuo 10 iki 17 metų, kadangi jiems veiksmingumas nepakankamas. Turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Jivolar poveikis jaunesniems kaip 10 metų vaikams neištirtas. Vartojimo metodas Jivolar turi būti vartojamas du kartus per parą valgio metu, kad sumažėtų su metformino vartojimu susijusios nepageidaujamos virškinimo trakto reakcijos.

Bendrieji įspėjimai Sitagliptino ir metformino derinio negalima vartoti 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams ir draudžiama vartoti diabetinės ketoacidozės gydymui. Ūminis pankreatitas Dipeptidilpeptidazės-4 (DPP-4) inhibitorių vartojimas yra susijęs su ūminio pankreatito išsivystymo rizika. Pacientams reikia pasakyti, kad nuolatinis ir stiprus pilvo skausmas yra būdingas ūminio pankreatito simptomas. Nutraukus sitagliptino vartojimą buvo stebimas pasveikimas nuo pankreatito (taikant palaikomąjį gydymą arba jo netaikant), tačiau gauta pranešimų ir apie labai retus nekrozinio ar hemoraginio pankreatito ir (arba) mirties atvejus. Jeigu yra įtariamas pankreatitas, sitagliptino ir metformino derinio ir kitų pankreatitą galinčių sukelti vaistinių preparatų vartojimą reikia nutraukti; jeigu pankreatitas yra patvirtinamas, gydymo sitagliptinu/metforminu atnaujinti negalima. Pankreatitu sirgusius pacientus gydyti reikia atsargiai. Pieno rūgšties acidozė Pieno rūgšties acidozė, labai reta, bet sunki metabolinė komplikacija, dažniausiai pasireiškianti esant ūminiam inkstų funkcijos pablogėjimui, širdies ir plaučių ligai arba sepsiui. Esant ūminiam inkstų funkcijos pablogėjimui, metforminas kaupiasi ir didina pieno rūgšties acidozės riziką. Esant dehidratacijai (sunkiam vėmimui, viduriavimui, karščiavimui ar sumažėjusiam skysčių vartojimui), reikia laikinai nutraukti metformino vartojimą ir rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Vaistinių preparatų, kurie gali sukelti ūminį inkstų funkcijos sutrikimą (pvz., antihipertenzinių vaistinių preparatų, diuretikų ir nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo, NVPNU), metforminu gydomiems pacientams reikia skirti atsargiai. Kiti pieno rūgšties acidozės rizikos veiksniai yra piktnaudžiavimas alkoholiu, kepenų nepakankamumas, nepakankamai sureguliuotas cukrinis diabetas, ketozė, ilgalaikis badavimas ir su hipoksija susijusios būklės, taip pat vaistinių preparatų, kurie gali sukelti pieno rūgšties acidozę, vartojimas kartu (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Pacientus ir (arba) globėjus reikia informuoti apie pieno rūgšties acidozės riziką. Pieno rūgšties acidozei būdingas acidozinis dusulys, pilvo skausmas, raumenų mėšlungis, astenija ir hipotermija, po kurių ištinka koma. Įtarus simptomus, pacientas turi nutraukti metformino vartojimą ir nedelsdamas kreiptis medicininės pagalbos. Diagnostiniai laboratorinių tyrimų duomenys yra sumažėjęs kraujo pH (< 7,35), padidėjusi laktatų koncentracija plazmoje (> 5 mmol/l) ir padidėjęs anijoninis tarpas bei laktatų/piruvatų santykis. Pacientai, kuriems diagnozuotos arba įtariamos mitochondrinės ligos Pacientams, kuriems diagnozuotos mitochondrinės ligos, pvz., mitochondrinės encefalopatijos su pieno rūgšties acidoze ir į insultą panašiais epizodais (angl. Mitochondrial encephalomyopathy with lactic acidosis and stroke-like episodes, MELAS) sindromas ir iš motinos paveldėtas diabetas bei kurtumas (angl. Maternal inherited diabetes and deafness, MIDD), metformino vartoti nerekomenduojama dėl pieno rūgšties acidozės paūmėjimo ir neurologinių komplikacijų, dėl kurių gali pasunkėti liga, rizikos. Jei pavartojus metformino atsiranda požymių ir simptomų, būdingų MELAS sindromui arba MIDD, reikia nedelsiant nutraukti gydymą metforminu ir greitai atlikti diagnostinį įvertinimą. Inkstų funkcija Prieš pradedant gydymą ir po to reguliariai turi būti vertinamas GFG (žr. 4.2 skyrių). Sitagliptino ir metformino derinio draudžiama vartoti pacientams, kurių GFG < 30 ml/min., jo vartojimą reikia laikinai nutraukti, esant būklėms, kurios gali sutrikdyti inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių). Hipoglikemija Pacientams, kurie vartoja sitagliptino ir metformino derinį su sulfonilurėjos dariniu arba su insulinu, galima hipoglikemijos rizika. Todėl gali reikėti sumažinti sulfonilurėjos darinio arba insulino dozę. Padidėjusio jautrumo reakcijos Po vaistinio preparato patekimo į rinką buvo pranešta apie sunkias padidėjusio jautrumo reakcijas sitagliptino vartojusiems pacientams. Šios reakcijos apima anafilaksiją, angioneurozinę edemą ir eksfoliacinius odos sutrikimus, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą. Minėtos reakcijos prasidėjo per pirmuosius 3 mėnesius nuo gydymo sitagliptinu pradžios, o keli atvejai – po pirmosios dozės. Įtariant padidėjusio jautrumo reakciją, reikia nutraukti sitagliptino ir metformino derinio vartojimą, įvertinti kitas galimas reiškinio priežastis bei pradėti cukrinio diabeto gydymą kitais vaistiniais preparatais (žr. 4.8 skyrių). Buliozinis (pūslinis) pemfigoidas Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie pūslinio pemfigoido atvejus pacientams, kurie vartojo DPP-4 inhibitorių, įskaitant sitagliptino. Jeigu įtariama, kad pasireiškė pūslinis pemfigoidas, sitagliptino ir metformino derinio vartojimas turi būti nutrauktas. Operacija Operacijos metu, taikant bendrąją, spinalinę arba epidurinę nejautrą, sitagliptino ir metformino derinio vartojimas turi būti nutrauktas. Gydymą galima atnaujinti praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po operacijos arba po maitinimo per burną atnaujinimo ir tik jei buvo kartotinai atlikti tyrimai, kurie parodė stabilią inkstų funkciją. Kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, skyrimas Kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, suleidus į kraujagyslę, gali pasireikšti kontrastinių medžiagų sukelta nefropatija, dėl to gali kauptis metforminas ir padidėti pieno rūgšties acidozės rizika. Prieš vaizdinio tyrimo procedūrą arba jos metu sitagliptino ir metformino derinio vartojimas turi būti nutrauktas. Vėl vartoti galima tik praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po procedūros ir tik jei buvo kartotinai atlikti tyrimai, kurie parodė stabilią inkstų funkciją (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Klinikinės būklės pokytis pacientams, kuriems 2 tipo cukrinis diabetas anksčiau buvo sureguliuotas Jeigu pacientui, kuriam 2 tipo cukrinis diabetas vartojant sitagliptino ir metformino derinį anksčiau buvo sureguliuotas gerai, atsirado laboratorinių tyrimų pokyčių ar klinikinių simptomų (ypač, kai liga neaiški ar prastai apibūdinta), jis turi būti skubiai ištirtas dėl ketoacidozės arba pieno rūgšties acidozės. Tyrimo metu būtina nustatyti elektrolitų ir ketonų kiekį kraujo serume, gliukozės kiekį kraujyje ir, jei reikalinga, kraujo pH, pieno rūgšties, piruvato ir metformino koncentracijas. Jei pasireiškia bet kurios formos acidozė, gydymą reikia nedelsiant nutraukti ir pradėti kitų tinkamų koreguojamųjų priemonių taikymą. Vitamino B12 stoka Vartojant metformino gali sumažėti vitamino B12 koncentracija serume. Sumažėjusios vitamino B12 koncentracijos serume pasireiškimo rizika didėja vartojant didesnes metformino dozes, ilgėjant gydymo trukmei ir (arba) tiems pacientams, kuriems jau yra vitamino B12 stoką galinčių lemti rizikos veiksnių. Įtarus vitamino B12 stoką (pavyzdžiui, pasireiškus anemijai ar neuropatijai), reikia ištirti vitamino B12 koncentraciją serume. Pacientams, kuriems yra vitamino B12 stoką galinčių lemti rizikos veiksnių, vitamino B12 koncentraciją serume gali reikėti tirti periodiškai. Gydymą metforminu reikia tęsti tol, kol jis toleruojamas ir neatsiranda kontraindikacijų, o pasireiškus vitamino B12 stokai reikia skirti atitinkamas jo kiekį koreguojančias gydymo priemones, laikantis šiuolaikinių klinikinės praktikos rekomendacijų. Šio vaistinio preparato vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Klinikinių gydymo sitagliptino ir metformino derinio tabletėmis tyrimų neatlikta. Tačiau sitagliptino ir metformino derinio tablečių biologinis ekvivalentiškumas įrodytas ištyrus kartu vartojamus sitagliptiną ir metforminą (žr. 5.2 skyrių). Gauta pranešimų apie pastebėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, įskaitant pankreatitą ir padidėjusio jautrumo reakcijas. Vartojant derinyje su sulfonilurėjos dariniu, hipoglikemija buvo pastebėta 13,8 %, o kartu su insulinu – 10,9 %. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Sitagliptinas ir metforminas Nepageidaujamos reakcijos yra išvardintos žemiau (1 lentelė) pagal organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų, nustatytų placebu kontroliuotų sitagliptino ir metformino monoterapijos klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką, dažnis Nepageidaujama reakcija | Nepageidaujamos reakcijos dažnis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai trombocitopenija | Retas Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksiją *,† | Nežinomas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai hipoglikemija† | Dažnas vitamino B12 koncentracijos sumažėjimas ar stoka† | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai mieguistumas | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai intersticinė plaučių liga* | Dažnis nežinomas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai pykinimas | Dažnas pilvo pūtimas | Dažnas vėmimas | Dažnas viduriavimas | Nedažnas vidurių užkietėjimas | Nedažnas skausmas viršutinėje pilvo dalyje | Nedažnas ūminis pankreatitas*,†,‡ | Dažnis nežinomas mirtinas ar nemirtinas hemoraginis ar nekrozinis pankreatitas*,† | Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai niežėjimas* | Nedažnas angioneurozinė edema*,† | Dažnis nežinomas išbėrimas*,† | Dažnis nežinomas dilgėlinė*,† | Dažnis nežinomas odos vaskulitas*,† | Dažnis nežinomas eksfoliacinės odos būklės, įskaitant Stivenso – Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą*,† | Dažnis nežinomas buliozinis (pūslinis) pemfigoidas* | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai artralgija* | Dažnis nežinomas mialgija* | Dažnis nežinomas galūnių skausmas* | Dažnis nežinomas nugaros skausmas* | Dažnis nežinomas artropatija* | Dažnis nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai inkstų funkcijos sutrikimas* | Dažnis nežinomas ūminis inkstų nepakankamumas* | Dažnis nežinomas * Nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos po vaistinio preparato patekimo į rinką. † žr. 4.4 skyrių. ‡ žiūrėkite toliau sk. TECOS Širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Kai kurios nepageidaujamos reakcijos gydymo sitagliptino ir metformino deriniu su kitais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto klinikinių tyrimų metu buvo stebėtos dažniau, nei atskirai vartojamų sitagliptino ir metformino tyrimų metu. Tai buvo hipoglikemija (labai dažna vartojant su sulfonilurėjos dariniu arba insulinu), vidurių užkietėjimas (dažnas vartojant derinyje su sulfonilurėjos dariniu), periferinė edema (dažna vartojant derinyje su pioglitazonu), galvos skausmas ir burnos džiūvimas (nedažni vartojant derinyje su insulinu). Sitagliptinas Monoterapijos tyrimų metu lyginant kartą per parą vartojamos 100 mg sitagliptino dozės ir placebo vartojimą, praneštos nepageidaujamos reakcijos buvo galvos skausmas, hipoglikemija, vidurių užkietėjimas ir svaigulys. Šiems pacientams nepageidaujami reiškiniai, nepaisant priežastinio ryšio su vaistinio preparato vartojimu, ir pasireiškę mažiausiai 5 % tiriamųjų, buvo viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir nazofaringitas. Papildomi nepageidaujami reiškiniai, (pasireiškė daugiau kaip 0,5 % didesniu dažniu sitagliptino grupėje, nei kontrolinėje grupėje), buvo osteoartritas ir galūnių skausmas. Metforminas Metformino klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką apie virškinimo trakto simptomus buvo pranešta labai dažnai. Virškinimo trakto simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir apetito praradimas, dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje ir daugeliu atvejų išnyksta savaime. Su metforminu susijusios papildomos nepageidaujamos reakcijos yra metalo skonis (dažnas), pieno rūgšties acidozė, kepenų funkcijos sutrikimai, hepatitas, dilgėlinė, eritema ir niežėjimas (labai retas). Dažnio kategorijos pagrįstos informacija, esančia metformino preparato charakteristikų santraukoje, paskelbtoje ES. Vaikų populiacija Sitagliptino ir metformino derinio klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 2 tipo cukriniu diabetu sergantys 10-17 metų vaikų populiacijos pacientai, duomenimis, nepageidaujamų reakcijų pobūdis iš esmės buvo panašus į nustatytą suaugusiesiems. Vaikų populiacijos pacientams, kuriems buvo taikomas arba netaikomas bazinis gydymas insulinu, sitagliptinas buvo susijęs su padidėjusia hipoglikemijos rizika. TECOS Širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas Į širdies ir kraujagyslių baigčių vartojant sitagliptino vertinimo tyrimą (angl. Trial Evaluating Cardiovascular Outcomes with Sitagliptin, TECOS) įtraukti 7 332 pacientai buvo gydomi sitagliptino 100 mg paros doze (arba 50 mg paros doze, jeigu pradinis GFG buvo ≥ 30 ir < 50 ml/min/1,73 m2), o 7 339 pacientai, ketinimo gydyti (angl. intention to treat) populiacijoje, vartojo placebo. Abu vaistiniai preparatai buvo paskirti papildomai prie įprastos priežiūros, vykdytos pagal regioninius HbA1c ir širdies ir kraujagyslių (ŠK) ligų rizikos veiksnių kontrolės standartus. Bendrasis sunkių nepageidaujamų reiškinių dažnis sitagliptino ir placebo vartojusiems pacientams buvo panašus. Ketinimo gydyti populiacijoje tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą jau vartojo insulino ir (arba) sulfonilurėjos vaistinių preparatų, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 2,7 %, o placebo vartojusių – 2,5 %; tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą nevartojo insulino ir (arba) sulfonilurėjos vaistinio preparato, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 1,0 %, o placebo vartojusių – 0,7 %. Patvirtinto pankreatito reiškinių dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 0,3 %, o placebo vartojusių – 0,2 %. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.