KALINOR

Dozavimas Būtina nuspręsti, ar nėra reikalinga skirti kalio vaistinių preparatų parenteriniu būdu. Dozavimas priklauso nuo kalio stokos, kurią reikia koreguoti, laipsnio. Paprastai per parą pakanka 50-100 mmol kalio. Didžiausia paros dozė turėtų būti ne didesnė kaip 100-150 mmol. Vienkartinė dozė turėtų būti ne didesnė kaip 40 mmol kalio, tai atitinka 1 šnypščiąją tabletę. Šiuos rodiklius galima gauti skiriant po 1-2 šnypščiąsias tabletes per parą. Vienkartinė dozė turėtų būti ne didesnė kaip 1 šnypščioji tabletė, atitinkamai 40 mmol kalio. Vaikų populiacija Duomenų apie vaistinio preparato vartojimą vaikų populiacijoje nėra, todėl vaikams ir paaugliams Kalinor vartoti nerekomenduojama. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Atsargiai skirti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Vartojimo metodas Vartoti per burną. 1 šnypščiąją tabletę ištirpinti stiklinėje vandens (100-200 ml). Paruoštas geriamasis tirpalas turi būti skaidrus (gali būti su nuosėdomis). Išgerti mažais gurkšneliais per 10-15 minučių. Vartojant valgio metu, vaistinis preparatas geriau toleruojamas virškinimo trakte. Gydymo trukmė 2 šnypščiųjų tablečių paros dozė turi būti suvartota per parą, paskirstant ją dalimis. Kalio papildymą reikia tęsti tol, kol bus pašalinta kalio koncentracijos sumažėjimo priežastis. Dažniausiai kalio kiekio sumažėjimo atvejais trūkumas kompensuojamas per laikotarpį nuo keleto dienų iki savaičių.

Skiriant kalio vaistinių preparatų rekomenduojama tirti kalio koncentraciją kraujyje, ypač pacientams, sergantiems širdies ir (ar) inkstų ligomis. Jeigu pacientas serga pjautuvine mažakraujyste (hemoglobino gamybos sutrikimu, kuris pasitaiko beveik vien tik juodosios rasės žmonėms), šio vaistinio preparato būtina vartoti atsargiai. Atsargiai skirti pacientams, sergantiems širdies ligomis, ypač laidumo sutrikimais. Atsargiai skirti pacientams, sergantiems ar sirgusiems pepsine opa. Dėl hiperkalemijos pavojaus atsargiai skirti pacientams, kuriems pasireiškė audinių ląstelių didelės destrukcijos epizodai (pvz., esant nudegimams, audinių suspaudimo sindromui), esant kraujavimui iš virškinimo trakto, vidurių užkietėjimui. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra sacharozės ir gliukozės. Gali kenkti dantims. Šio vaistinio preparato negalima skirti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Gauta pranešimų apie toliau išvardytus nepageidaujamus poveikius. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: vėmimas, pykinimas į panašias reakcijas linkusiems pacientams, viduriavimas, raugulys. Reti: pilvo skausmas, rėmuo. Labai reti: vidurių pūtimas, hematochezija. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Reti: hiperkalemija. Labai reti: dehidratacija, hipovolemija. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažni: egzema, niežulys, išbėrimas, Stevens-Johnson sindromas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).