Kanpiduo

Dozavimas Rekomenduojama paros dozė yra viena nurodyto stiprumo tabletė. Fiksuotų dozių derinys nėra skirtas pradiniam gydymui. Prieš keičiant gydymą į Kanpiduo, paciento kraujospūdis turi būti sureguliuotas stabiliomis tuo pat metu vartojamomis atskirų veikliųjų medžiagų dozėmis. Kanpiduo dozę reikia skirti atsižvelgiant į atskirų derinio veikliųjų medžiagų dozes gydymo pakeitimo metu. Jei reikia keisti dozavimą, tai turi būti atliekama atskirai parenkant veikliųjų derinio medžiagų dozes. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Senyviems pacientams kreatinino koncentracija kraujo plazmoje turi būti koreguojama atsižvelgiant į amžių, svorį ir lytį. Senyvi pacientai gali būti gydomi atsižvelgiant į inkstų funkciją. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis nei 30 ml/min.), Kanpiduo vartoti draudžiama. Visiškas tiazidų grupės ir panašaus poveikio diuretikų veiksmingumas pasireiškia tik tada, kai inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas ir (arba) cholestazė, Kanpiduo vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Juodaodžiams pacientams Dėl veikliosios kandesartano medžiagos Kanpiduo antihipertenzinis poveikis juodaodžiams pacientams būna silpnesnis nei ne juodaodžiams pacientams (žr. 5.1 skyrių). Vaikų populiacija Kanpiduo vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams vartoti nerekomenduojama. Kanpiduo saugumas ir veiksmingumas tokiose populiacijose nenustatytas. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Kanpiduo reikia vartoti vieną kartą per parą ryte, valgio metu arba nevalgius.

Visi atskiroms veikliosioms medžiagoms taikomi įspėjimai ir atsargumo priemonės galioja ir Kanpiduo. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis nei 30 ml/min.), Kanpiduo vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Kaip ir vartojant kitus renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinančius vaistinius preparatus, kandesartanu gydomiems jautriems pacientams gali būti tikėtini inkstų funkcijos pokyčiai. Kai kandesartano vartojama hipertenzija sergantiems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai stebėti kalio ir kreatinino koncentraciją kraujo serume. Visiškas tiazidų grupės ir panašaus poveikio diuretikų veiksmingumas pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi (kreatinino koncentracija suaugusių žmonių kraujo plazmoje mažesnė kaip 25 mg/l, t. y. <220 mikromolių/l). Senyviems pacientams kreatinino koncentraciją kraujo plazmoje būtina perskaičiuoti atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Gydymo pradžioje diuretikų sukelta hipovolemija (antrinė dėl padidėjusio natrio ir vandens netekimo) sumažina glomerulų filtraciją, todėl gali didėti šlapalo koncentracija kraujyje bei kreatinino koncentracija kraujo plazmoje. Jeigu inkstų funkcija normali, toks laikinas funkcinis inkstų funkcijos sutrikimas pasekmių nesukelia, tačiau jeigu inkstų nepakankamumas jau buvo, jis gali pasunkėti. Žarnyno angioneurozinė edema Gauta pranešimų apie žarnyno angioneurozinės edemos atvejus, pasireiškusius pacientams, gydytiems angiotenzino II receptorių blokatoriais (įskaitant kandesartaną) (žr. 4.8 skyrių). Šiems pacientams pasireiškė pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Nutraukus angiotenzino II receptorių antagonistų vartojimą, simptomai išnyko. Diagnozavus žarnyno angioneurozinę edemą, reikia nutraukti kandesartano/indapamido vartojimą ir pradėti atitinkamą stebėseną, kol simptomai visiškai išnyksta. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas ir (arba) cholestazė, Kanpiduo vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Esant sutrikusiai kepenų funkcijai, į tiazidus panašaus poveikio diuretikai gali sukelti hepatinę encefalopatiją (ypač esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimui), kuri gali progresuoti iki hepatinės komos. Tokiu atveju reikia nedelsiant nutraukti Kanpiduo vartojimą. Hemodializė Dializės metu kraujospūdis gali būti ypač jautrus AT1 receptorių blokadai dėl sumažėjusio kraujo plazmos tūrio bei renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos suaktyvėjimo. Jeigu yra sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas mažesnis nei 30 ml/min.), Kanpiduo vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Inksto arterijos stenozė Pacientus, kuriems yra abiejų inkstų arterijos stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, gydant vaistiniais preparatais, veikiančiais renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą, įskaitant angiotenzino II receptorių blokatorius (ARB), tokiais kaip kandesartanas, gali didėti šlapalo koncentracija kraujyje bei kreatinino koncentracija kraujo serume. Inksto persodinimas Patirties skiriant kandesartano pacientams, kuriems neseniai persodintas inkstas, nėra. Hipotenzija Gydymo kandesartanu metu širdies nepakankamumu sergantiems pacientams gali pasireikšti hipotenzija. Ji taip pat gali pasireikšti hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems yra sumažėjęs intravaskulinis skysčių tūris, pavyzdžiui, vartojantiems dideles diuretikų dozes. Pradedant gydymą reikia laikytis atsargumo ir bandyti koreguoti hipovolemiją. Kanpiduo netinka gydymui pradėti. Prieš keičiant gydymą į Kanpiduo, pacientų būklė turi būti kontroliuojama stabiliomis atskirų veikliųjų medžiagų dozėmis, vartojamomis tuo pačiu metu. Anestezija ir operacija Pacientams, gydomiems angiotenzino II receptorių blokatoriais, anestezijos ir operacijos metu dėl renino-angiotenzino sistemos blokados gali pasireikšti hipotenzija. Labai retai hipotenzija gali būti sunki, todėl gali prireikti į veną skirti skysčių ir (arba) kraujagysles sutraukiančių vaistinių preparatų. Aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvo stenozė (obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija) Pacientus, kuriems yra hemodinamiškai reikšminga aortos arba dviburio (mitralinio) vožtuvo stenozė ar obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija, šiuo vaistiniu preparatu, kaip ir kitokiais kraujagysles plečiančiais vaistiniais preparatais, reikia gydyti ypač atsargiai. Pirminis hiperaldosteronizmas Pacientai, sergantys pirminiu hiperaldosteronizmu, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, kurie poveikį sukelia slopindami renino ir angiotenzino sistemą. Todėl tokių pacientų gydyti Kanpiduo nerekomenduojama. Kalio koncentracija kraujo plazmoje Vartojant kandesartano kartu su kalį organizme sulaikančiais diuretikais, kalio papildais, druskos pakaitalais, kurių sudėtyje yra kalio, arba kitais vaistiniais preparatais, kurie gali didinti kalio koncentraciją (pavyzdžiui, heparinu, kotrimoksazolu, dar vadinamu trimetoprimu/sulfametoksazolu), hipertenzija sergantiems pacientams gali padidėti kalio koncentracija kraujo serume. Būtina tinkamai stebėti kalio koncentraciją. AKF inhibitoriaus, kalį organizme sulaikančio diuretiko (pavyzdžiui, spironolaktono) ir kandesartano derinys nerekomenduojamas ir turi būti svarstomas tik atidžiai įvertinus galimą naudą ir riziką. Didelė gydymo tiazidų grupės ir panašaus poveikio diuretikais, tokiais kaip indapamidas, rizika yra hipokalemija. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimus. Buvo pranešta apie rabdomiolizės atvejus, daugiausia esant sunkiai hipokalemijai. Hipokalemijos (<3,4 mmol/l) pasireiškimo riziką reikia mažinti kai kurių didelės rizikos grupių pacientams: blogos mitybos asmenims ir (arba) pacientams, kurie gydomi keliais vaistiniais preparatais, senyviems , pacientams, sergantiems kepenų ciroze su edema ir ascitu, vainikine širdies liga ar širdies nepakankamumu. Tokiais atvejais hipokalemija sustiprina rusmenės glikozidų toksinį poveikį ir padidina širdies ritmo sutrikimų pasireiškimo riziką. Rizikos grupei priklauso ir pacientai, kurių yra ilgas QT intervalas (įgimtas ar jatrogeninis). Hipokalemija, kaip ir bradikardija, yra sunkių širdies ritmo sutrikimų, ypač galimai mirtino širdies ritmo sutrikimo paroksizminės polimorfinės skilvelinės tachikardijos (torsades de pointes), pasireiškimo rizikos veiksnys. Tokiems pacientams reikia dažniau tirti kalio koncentraciją kraujo plazmoje. Pirmą kartą kalio koncentraciją kraujo plazmoje reikia išmatuoti per pirmąją gydymo savaitę. Nustačius hipokalemiją, ją reikia koreguoti. Hipokalemija kartu su maža magnio koncentracija kraujo serume gali nereaguoti į gydymą, kol nekoreguojama magnio koncentracija kraujo serume. Kandesartanas gali sukelti hiperkalemiją, o indapamidas - hipokalemiją, todėl jų vartojimas vienu metu yra pagrįstas. Natrio koncentracija kraujo plazmoje Natrio koncentracija turi būti išmatuota prieš pradedant gydymą ir po to tikrinama reguliariais intervalais. Natrio koncentracijos kraujo plazmoje sumažėjimas iš pradžių gali nesukelti jokių simptomų, todėl būtina reguliariai ją matuoti. Dažnesni tyrimai reikalingi senyviems ir kepenų ciroze sergantiems pacientams (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius). Gydant bet kuriais diuretikais gali pasireikšti hiponatremija, kurios pasekmės kartais gali būti labai sunkios. Dėl hiponatremijos su hipovolemija gali pasireikšti dehidratacija ir ortostatinė hipotenzija. Dėl kartu prarastų chlorido jonų gali pasireikšti antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė: toks poveikis pasireiškia nedažnai ir būna nestiprus. Magnio koncentracija kraujo plazmoje Tiazidų grupės ir panašaus poveikio diuretikai, įskaitant indapamidą, gali didinti magnio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Kalcio koncentracija kraujo plazmoje Tiazidų grupės ir panašaus poveikio diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir laikinai šiek tiek padidinti kalcio koncentraciją kraujo plazmoje. Reikšminga hiperkalcemija gali būti susijusi su nediagnozuota hiperparatiroze. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą gydymą diuretikais reikia nutraukti. Gliukozės koncentracija kraujyje Būtina stebėti cukriniu diabetu sergančių indapamidu gydomų pacientų gliukozės koncentraciją kraujyje, ypač jeigu yra hipokalemija. Šlapimo rūgštis Jeigu yra hiperurikemija, indapamidu gydomiems pacientams gali padidėti polinkis į podagros priepuolius. Bendroji informacija Pacientų, kurių kraujagyslių tonusas ir inkstų funkcija daugiausia priklauso nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo (pavyzdžiui, sergančių sunkiu staziniu širdies nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijos stenozę), gydymas šią sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais buvo susijęs su ūmine hipotenzija, azoto koncentracijos padidėjimu kraujyje, oligurija arba (retai) ūminiu inkstų nepakankamumu. Panašaus poveikio negalima paneigti skiriant ARB. Kaip ir gydymo bet kokiais kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais metu, pacientams, sergantiems išemine kardiomiopatija arba išemine cerebrovaskuline (smegenų kraujagyslių) liga, pernelyg didelis kraujospūdžio sumažėjimas gali sukelti miokardo infarktą arba insultą. Antihipertenzinį kandesartano poveikį gali sustiprinti kiti vaistiniai preparatai, kuriems būdingas kraujospūdį mažinantis poveikis, nepriklausomai nuo to, ar jie skiriami kaip antihipertenziniai vaistai, ar kitoms indikacijoms. Nėštumas Nėščių moterų pradėti gydyti ARB draudžiama. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas angiotenzino II receptorių antagonistais yra laikomas būtinu, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, gydymą angiotenzino II receptorių antagonistais būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, pradėti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Pacientėms po menarchės reikia reguliariai vertinti nėštumo galimybę. Turi būti suteikta tinkama informacija ir (arba) imtasi veiksmų, kad būtų išvengta ekspozicijos rizikos nėštumo metu (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentracijas bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Jautrumas šviesai Pranešta apie padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų pasireiškimo atvejus vartojant tiazidų grupės ir panašaus poveikio diuretikų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama sustabdyti. Jei gydymą diuretikais atnaujinti būtina, saulės arba dirbtinių ultravioletinių (UVA) spindulių veikiamus odos paviršius rekomenduojama apsaugoti. Sportininkai Sportininkai turi atkreipti dėmesį į tai, kad šio vaistinio preparato sudėtyje yra indapamido, kuris gali sukelti teigiamą dopingo testų reakciją. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir odenos, ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Vaistiniai preparatai, kurie yra sulfonamidai arba sulfonamidų dariniai, gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali atsirasti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir odenos su regėjimo lauko defekto, laikinos trumparegystės ir ūminės uždaro kampo glaukomos pasireiškimu. Galimi simptomai yra staiga sumažėjęs regos aštrumas ar staigus akies skausmas, kurie paprastai atsiranda po kelių valandų ar savaičių nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždaro kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą. Tokiu atveju svarbiausia kaip galima greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Jeigu akispūdis išlieka nekontroliuojamas, gali reikėti svarstyti skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo galimybę. Ūminės uždaro kampo glaukomos išsivystymo rizikos veiksniais gali būti anksčiau pasireiškusi alergija sulfonamidui ar penicilinui. Pagalbinės medžiagos Laktozė Kanpiduo sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Labai dažnas (≥ 1/10); Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); Labai retas (< 1/10 000); Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Saugumo duomenų santrauka Kontroliuotų klinikinių kandesartano tyrimų metu nepageidaujamos reakcijos buvo lengvos ir laikinos. Bendras nepageidaujamų reiškinių dažnis nebuvo susijęs su kandesartano doze ar paciento amžiumi. Gydymo nutraukimo dėl nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo panašus vartojant kandesartano (3,1 %) ir placebo (3,2 %). Atlikus bendrą hipertenzija sergančių pacientų klinikinių tyrimų duomenų analizę, buvo nustatytos toliau išvardytos nepageidaujamos kandesartano reakcijos, jas apibrėžiant kaip nepageidaujamus reiškinius, kurių dažnis, vartojant kandesartano, buvo bent 1 % didesnis nei vartojant placebo. Pagal šį apibrėžimą dažniausiai praneštos nepageidaujamos reakcijos buvo svaigulys/ svaigimas (vertigo), galvos skausmas ir kvėpavimo takų infekcija. Dažniausiai praneštos nepageidaujamos indapamido reakcijos yra hipokalemija, padidėjusio jautrumo reakcijos, daugiausia odos, asmenims, turintiems polinkį į alergines ir astmines reakcijas, bei makulopapulinis išbėrimas. Toliau esančioje lentelėje pateikiamos nepageidaujamos reakcijos, duomenų apie kurias gauta klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Organų sistemų klasė | Nepageidaujamas poveikis | Kandesartanas | Indapamidas Infekcijos ir infestacijos | Kvėpavimo takų infekcija | Dažnas | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija, agranulocitozė | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija | Labai retas | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija, aplazinė anemija, hemolizinė anemija | – | Labai retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija | Labai retas | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatraemija | Labai retas | Nedažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloremija, hipomagnezemija | – | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | – | Labai retas Nervų sistemos sutrikimai | Svaigimas (vertigo), galvos skausmas | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Nuovargis, parestezija | – | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Sinkopė | – | Nežinomas Akių sutrikimai | Trumparegystė, matomo vaizdo neryškumas, regos pablogėjimas, ūminė uždaro kampo glaukoma, skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir odenos | – | Nežinomas Širdies sutrikimai | Aritmija | – | Labai retas Širdies sutrikimai | Paroksizminė polimorfinė skilvelinė tachikardija (torsades de pointes) (galimai mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | – | Nežinomas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija | – | Labai retas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys | Labai retas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Labai retas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Nežinomas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | – | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas | – | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | – | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Žarnyno angioneurozinė edema | Labai retas | – Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nenormali kepenų funkcija | Labai retas | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas | Labai retas | – Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas | Labai retas | Nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Galimas hepatinės encefalopatijos pasireiškimas esant kepenų nepakankamumui (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | – | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema, išbėrimas, dilgėlinė, niežėjimas | Labai retas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo reakcijos, makulopapulinis išbėrimas | – | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema, dilgėlinė, toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso–Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas | – | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Galimas jau esamos ūminės išplitusios raudonosios vilkligės pasunkėjimas, padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos (žr. 4.4 skyrių) | – | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Labai retas | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nugaros skausmas, artralgija | Labai retas | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai, raumenų silpnumas, rabdomiolizė | – | Nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų funkcijos sutrikimas, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą jautriems pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos sutrikimas | – | Nedažnas Tyrimai | QT pailgėjimas elektrokardiogramoje (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius), padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje (žr. 4.4 skyrių), padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje (žr. 4.4 skyrių) | – | Nežinomas Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas II ir III fazės tyrimų metu lyginant 1,5 mg ir 2,5 mg indapamido dozes, kalio koncentracijos plazmoje analizė parodė nuo dozės priklausomą indapamido poveikį: Indapamidas 1,5 mg: kalio koncentracija kraujo plazmoje < 3,4 mmol/l buvo nustatyta 10 % pacientų, o < 3,2 mmol/l – 4 % pacientų po 4-6 gydymo savaičių. Po 12 gydymo savaičių kalio koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l. Indapamidas 2,5 mg: kalio koncentracija kraujo plazmoje < 3,4 mmol/l buvo nustatyta 25 % pacientų, o < 3,2 mmol/l – 10 % pacientų po 4-6 gydymo savaičių. Po 12 gydymo savaičių kalio koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l. Laboratorinių tyrimų duomenys Apskritai kliniškai reikšmingos kandesartano įtakos įprastiniams laboratoriniams rodmenims nenustatyta. Kaip ir vartojant kitų renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos inhibitorių, pastebėtas nedidelis hemoglobino koncentracijos sumažėjimas. Pacientams, vartojantiems kandesartano, reguliarios laboratorinių rodmenų stebėsenos paprastai nereikia. Vis dėlto pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai tirti kalio ir kreatinino koncentraciją kraujo serume (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.