Kenalog

Vartojimas į raumenis Ligų, kai reikia sisteminio poveikio gliukokortikoidų, gydymas: alerginių, pvz., sezoninio ir nesezoninio alerginio rinito, astmos; odos ir poodinio audinio, pvz., pūslinės, sunkaus dermatito, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromo; endokrininių, pvz., pirminio ir antrinio antinksčių žievės nepakankamumo; sisteminių uždegiminių ligų, pvz., palaikomojo gydymo metu paūmėjusios sisteminės raudonosios vilkligės ar ūminio reumatinio kardito; kraujo ligų, pvz., įgytos (autoimuninės) hemolizinės anemijos; piktybinių ligų, pvz., paliatyvus leukemijos ar limfomos gydymas; inkstų ligų, pvz., ūminio intersticinio nefrito, minimalių pakitimų nefrozinio sindromo ar vilkligės sukelto nefrito; papildomas trumpalaikis virškinimo trakto, kvėpavimo takų ligų gydymas. Vartojimas į sąnarius Lokalus skausmo, patinimo, sustingimo malšinimas, sergant reumatoidiniu artritu, osteoartroze, bursitu, epikondilitu, tendosinovitu.

Dozavimas Vartojimas į raumenis Paprastai vartojama 40-80 mg triamcinolono acetonido. Prireikus vienkartinė dozė gali būti 100-120 mg triamcinolono acetonido. Dažnai atsiranda galimybė iš pradžių vartotą geriamąjį Kenalog pakeisti leidžiamu į raumenis (leidžiama giliai į sėdmeninį raumenį). Paprastai vienos parenterinės dozės pakanka ligos eigai kontroliuoti nuo 4-7 parų iki 3-4 savaičių. Sergant šienlige ar žiedadulkių sukeliama astma, viena 40-60 mg triamcinolono acetonido dozė gali sukelti simptomų remisiją visam sezonui. Toks dozavimo būdas gali užtikrinti palankų poveikį (pvz., sergant astma) su mažiau ilgalaikiam kortikosteroidų vartojimui būdingų nepageidaujamų poveikių. Kad nekiltų poodinio riebalinio audinio atrofijos rizikos, labai svarbu užtikrinti, kad vaistinis preparatas būtų leidžiamas giliai į raumenis sėdmenų srityje. Į deltinį raumenų leisti draudžiama. Kiekvieną kartą vaistinio preparato reikia leisti į kitos pusės sėdmens raumenį. Suaugusiesiems ir vyresniems kaip 12 metų paaugliams Rekomenduojama pradinė dozė yra 40 mg triamcinolono acetonido (1 ml injekcinės suspensijos), ji leidžiama giliai į sėdmens raumens viršutinį išorinį kvadrantą. Vėlesnis dozavimas priklauso nuo paciento reakcijos ir simptomų nebuvimo trukmės. Šienlige ar žiedadulkių sukelta astma sergantiems pacientams, kurie į įprastinį gydymą nereaguoja, simptomų išnykimą visu žiedadulkių buvimo laikotarpiu galima pasiekti po alergijos simptomų atsiradimo suleidus vienkartinę 40-100 mg triamcinolono acetonido dozę (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija 6 – 12 metų vaikams ir paaugliams 6 – 12 metų vaikams ir paaugliams rekomenduojama 40 mg triamcinolono acetonido pradinė dozė (1 ml dozės injekcija leidžiama giliai į sėdmens raumenį) turi būti apsvarstyta atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir vaiko amžių bei svorį. Jaunesniems kaip 6 metų vaikams Jaunesnių kaip šešių metų vaikų gydyti triamcinolonu nerekomenduojama. Vartojimo metodas Leisti į raumenis. Dozavimas Vartojimas į sąnarius Suaugusiesiems Reumatoidiniam artritui gydyti sisteminiu būdu triamcinolono vartojama retai. Jo galima leisti į sąnarius skausmui ir uždegimui palengvinti sergant reumatoidiniu, podagriniu ar psoriaziniu artritu arba osteoartritu. Įprasta triamcinolono acetonido dozė į smulkiuosius sąnarius yra 5-10 mg, į stambiuosius – 20-60 mg. Veiksminga gali būti ir vienkartinė 6-10 mg dozė į smulkų ar 40 mg dozė į stambų sąnarį. Didžiausia suminė dozė, kurią galima suleisti į kelis sąnarius vienu kartu, yra 80 mg. Triamcinolono galima lokaliai vartoti bursitui ir tendosinovitui palengvinti. Dozė priklauso nuo sąnario ar sąnarinio tarpo dydžio ir uždegimo intensyvumo. Triamcinolonas dozuojamas individualiai, priklausomai nuo ligos ir organizmo atsako. Kortikosteroidų reikia vartoti minimaliomis veiksmingomis dozėmis, kurias galima mažinti tik palaipsniui. Dozė priklauso nuo sąnario dydžio, ligos ir organizmo atsako. Gydomasis poveikis turėtų pasireikšti per 2-3 savaites, tačiau, kol pasireikš pilnutinis palankus poveikis, kartais gali praeiti net daugiau kaip 6 savaitės. Vaikų populiacija Jaunesniems kaip 6 metų vaikams Triamcinolono acetonidas nerekomenduojamas vaikams iki 6 metų. 6 – 12 metų vaikams ir paaugliams 6 – 12 metų vaikams ir paaugliams triamcinolono acetonido leisti į sąnarį nerekomenduojama, nebent tam yra aiškios indikacijos. Vyresniems kaip 12 metų paaugliams 12 – 18 metų paaugliams gali būti leidžiama nuo 2,5 iki 40 mg triamcinolono acetonido dozė į sąnarį. Vartojimo metodas Leisti į sąnarį. BŪTINA LAIKYTIS GRIEŽTOS ASEPTIKO TECHNIKOS. Prieš naudojimą ampulę reikia suplakti, kad suspensija būtų vientisa. Prieš ištraukiant, reikia patikrinti, ar suspensija nėra sulipusi ar granuliuota (aglomeruota). Aglomeracija įvyksta, kai vaistinė medžiaga atsiskiria nuo tirpalo ir ampulėje atrodo kaip baltos nuosėdos. Sulipusį produktą reikia išmesti ir jo negalima naudoti. Ištraukus vaistą, nedelsiant sušvirkšti, kad švirkšte nenusėstų. Senyviems pacientams. Senyvų pacientų gydymas, ypač ilgalaikis, turi būti planuojamas turint omenyje galimas sunkias įprasto nepageidaujamo kortikosteroidų poveikio (ypač osteoporozės, diabeto, hipertenzijos, jautrumo infekcijai ir odos suplonėjimo) pasekmes tokio amžiaus pacientams. Siekiant, kad nepasireikštų tokių gyvybei pavojingų reakcijų, būtinas atidus klinikinės paciento būklės stebėjimas. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Esant sutrikusiai inkstų funkcijai dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Kadangi triamcinolonas pirmiausia metabolizuojamas kepenyse, esant kepenų nepakankamumui, gali reikėti koreguoti dozę. Triamcinolono vartojimo nutraukimas Pacientų, kurie suvartojo didesnę nei fiziologinė triamcinolono dozę (trijų savaičių laikotarpiu injekuota daugiau nei viena dozė), gydymo negalima nutraukti staiga. Dozę būtina mažinti ir švirkštimo intervalus didinti tol, kol ne dažniau kaip kas tris savaites bus vartojama ne didesnė kaip 40 mg dozė. Gali reikėti įvertinti klinikinę būklę, kad būtų nustatytas ligos aktyvumas. Staigus trumpalaikio gydymo sisteminio poveikio kortikosteroidais nutraukimas galimas tuo atveju, jei manoma, kad ligos atkryčio nebus. Jei vartota vienkartinė dozė ir trijų savaičių laikotarpiu vaistinio preparato kartotinai neleista, daugumai pacientų kliniškai reikšmingo pogumburio, hipofizės ir antinksčių sistemos slopinimo atsirasti neturėtų. Vis dėl to toliau išvardytų grupių pacientams visada reikia apsvarstyti laipsnišką gydymo sisteminio poveikio kortikosteroidais gydymo nutraukimą. Pacientai, kuriems atliktas kartotinis gydymo sisteminio poveikio kortikosteroidais kursas. Pacientai, kuriems gydymo triamcinolonu kursas skirtas per vienerius metus nuo ilgalaikio (trukusio mėnesiais ar metais) gydymo nutraukimo. Pacientai, kuriems gali būti kitokių priežasčių (ne gydymo kortikosteroidais) sukeltas antinksčių žievės nepakankamumas.

Įspėjimai: Kenalog negalima leisti epiduriškai arba intratekaliai. Buvo pranešta apie sunkų nepageidaujamą poveikį vartojant epiduriniu ir intratekaliniu būdu (žr. 4.3 skyrių). Tinkamų tyrimų, kuriais būtų įrodytas Kenalog saugumas jo suleidžiant į nosies kriaukles, po jungine, už akies obuolio, po sausgyslėmis ir į akį (į stiklakūnį), neatlikta. Pranešta apie endoftalmito, akies uždegimo, padidėjusio akispūdžio, chorioretinopatija, įskaitant kristalinę makulopatiją ir virusinį retinitą (daugiausia sukeltą citomegaloviruso) ir regos sutrikimo, įskaitant apakimą, atvejus po injekcijos į stiklakūnį. Keliais atvejais buvo pranešta apie apakimą po kortikosteroidų suspensijos suleidimo į nosies kriaukles ar žaizdą galvos srityje. Pranešta apie sunkių anafilaksinių reakcijų ir anafilaksinio šoko, įskaitant mirtiną, atvejus asmenims, kuriems buvo suleista triamcinolono acetonido (nepriklausomai nuo vartojimo metodo). Prieš vartojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, ypač jei pacientas buvo alergiškas bet kuriam vaistiniam preparatui. Injekcija į sąnarį Būtina vengti kortikosteroidų leisti į sąnarį, jei jis anksčiau buvo apimtas uždegimo arba nestabilus. Pacientus būtina specifiškai įspėti, kad jie vengtų per didelio krūvio sąnariams, kurių simptomai palengvėjo. Jei injekcijos į sąnarį kartojamos ilgą laikotarpį, gali pasireikšti sunki sąnario destrukcija su nekroze. Injekcijas į sausgyslės makštį reikia atlikti atsargiai, kad vaistinio preparato nebūtų suleista į pačią sausgyslę. Būtina vengti kartotinių injekcijų į uždegimo apimtas sausgysles, nes gauta duomenų, kad tai sukelia sausgyslės plyšimą. Achilo sausgyslė tikros makšties neturi, todėl į Achilo sausgyslę leisti kortikosteroidų depo formų negalima. Atsargumo priemonės: Negalima atlikti injekcijos į sąnarį, jei jame ar šalia yra aktyvi infekcija. Vaistinio preparato negalima vartoti siekiant palengvinti skausmą, kurį sukelia infekcinė būklė, pvz., gonokokinis ar tuberkuliozinis artritas. Nepageidaujamą poveikį galima sumažinti trumpiausią laikotarpį vartojant mažiausią veiksmingą dozę ir, jei įmanoma, vartojant vieną rytinę dozę kas antrą dieną. Būtina dažnai vertinti paciento būklę, kad dozė būtų tinkamai koreguojama pagal ligos sunkumą (žr. 4.2 skyrių). Ilgalaikio gydymo atveju pasireiškia antinksčių žievės atrofija, kuri gali išlikti keletą metų po gydymo nutraukimo. Dėl to kortikosteroidų vartojimo nutraukimas po ilgalaikio gydymo visada turi būti laipsniškas, kad būtų išvengta ūminio antinksčių nepakankamumo; dozę reikia mažinti savaičių ar mėnesių laikotarpiu priklausomai nuo vartotos dozės ir gydymo trukmės. Jei gydoma ilgai ir pasireiškia kita liga, patiriama trauma ar atliekama operacija, dozę gali reikėti laikinai padidinti. Jei kortikosteroidų vartojimas buvo nutrauktas po ilgalaikio gydymo, jį gali reikėti laikinai atnaujinti. Kortikosteroidus reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra akių pūslelinė, nes gali atsirasti ragenos perforacija. Uždegiminio atsako ir imuninės funkcijos slopinimas didina imlumą infekcijoms ir jų sunkumą. Klinikinis pasireiškimas dažnai gali būti netipinis, sunki infekcija (tokia kaip septicemija ir tuberkuliozė) gali būti užslėpta ir diagnozuojama jau progresavusi. Kortikosteroidai gali didinti sunkių ar mirtinų infekcijų riziką asmenims, kurie turi kontaktą su virusine infekcija, tokia kaip vėjaraupiai ar tymai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vėjaraupius ir tymus, kadangi šios paprastai lengvos ligos pacientams, kurių imuninė sistema nuslopinta, gali būti mirtinos. Jei pacientas anksčiau nėra sirgęs vėjaraupiais, parenterinių kortikosteroidų vartojimas kitais tikslais nei pakeičiamajai terapijai turi būti laikomas sunkių vėjaraupių riziką didinančiu veiksniu. Žaibinė ligos forma gali pasireikšti pneumonija, hepatitu ir diseminuota intravazaline koaguliacija; išbėrimas nebūtinai būna ryškus. Pasyvi imunizacija varicella zoster imunoglobulinu (VZIG) yra reikalinga pacientams, kurie turėjo kontaktą, nėra imunizuoti ir vartoja ar pastaraisiais 3 mėnesiais vartojo sisteminio poveikio kortikosteroidų; varicella zoster imunoglobulino rekomenduojama skirti 3 dienų laikotarpiu po kontakto ir ne vėliau kaip per 10 dienų. Jei patvirtinami vėjaraupiai, būtina specialisto priežiūra ir skubus gydymas. Pacientams būtina patarti vengti kontakto su tymais sergančiais žmonėms ir, jam įvykus, nedelsiant kreiptis į medikus. Gali prireikti profilaktikos įprastu imunoglobulinu. Gydymo kortikosteroidais metu antikūnų atsakas sumažėja ir tai daro įtaką paciento atsakui į vakcinas. Gyvų vakcinų vartoti negalima. Pacientai ir (arba) globėjai turi būti įspėti apie galimas sunkias nepageidaujamas psichikos reakcijas vartojant sisteminio poveikio steroidų (žr. 4.8 skyrių). Simptomai paprastai pasireiškia per kelias dienas ar savaites po gydymo pradžios. Rizika gali būti didesnė, jei vartojamos didesnės dozės arba yra didesnė sisteminė ekspozicija (taip pat žr. 4.5 skyrių, kur pateikiama informacijos apie farmakokinetinę sąveiką, kuri gali didinti nepageidaujamo poveikio riziką), tačiau dozės lygis ne visada leidžia prognozuoti reakcijų pasireiškimą, tipą, sunkumą ir trukmę. Dauguma reakcijų išnyksta sumažinus dozę arba nutraukus vartojimą, tačiau gali prireikti specifinio gydymo. Pacientai ir (arba) globėjai turi būti paskatinti kreiptis į medikus, jei pasireiškia nerimą keliančių psichikos simptomų, ypač jei įtariama depresinė nuotaika arba mintys apie savižudybę. Be to, pacientai ir (arba) globėjai turi būti įspėti apie galimus psichikos sutrikimus, kurie gali pasireikšti sisteminio poveikio steroidų dozės mažinimo / vartojimo nutraukimo laikotarpiu ar iš karto po jo, nors apie tokias reakcijas pranešta nedažnai. Ypatingas atsargumas būtinas sisteminio poveikio kortikosteroidų vartojimą svarstant pacientams, kurie (arba kurių pirmo laipsnio giminaičiai) serga ar anksčiau sirgo sunkiu afektiniu sutrikimu, įskaitant depresiją, manijos-depresijos sutrikimą ar anksčiau buvusią steroidinę psichozę. Specifinės atsargumo priemonės: Ypatingas atsargumas būtinas svarstant sisteminio poveikio kortikosteroidų skyrimą pacientams, kuriems yra toliau paminėta būklė (būtina dažnai vertinti paciento būklę). Neseniai suformuota žarnų anastomozė, divertikulitas, tromboflebitas, esamas ar buvęs sunkus afektinis sutrikimas (ypač anksčiau pasireiškusi steroidinė psichozė), egzantema pasireiškianti liga, lėtinis nefritas ar inkstų nepakankamumas, metastazavusi karcinoma, osteoporozė (ypač didelė rizika yra moterims po menopauzės); aktyvi pepsinė opa (arba buvusi pepsinė opa). Generalizuota miastenija. Latentinė ar buvusi tuberkuliozė; lokali ir sisteminė virusinė infekcija, sisteminė grybelių infekcija ar aktyvi antibiotikais nekontroliuojama infekcija. Ūminė psichozė; ūminis glomerulonefritas. Hipertenzija; stazinis širdies nepakankamumas; glaukoma (ar jos atvejai giminaičiams), anksčiau pasireiškusi steroidinė miopatija ar epilepsija. Kepenų nepakankamumas. Po vaistinio preparato regitracijos gauta pranešimų apie kliniškai reikšmingą triamcinolono acetonido ir ritonaviro vartojusiems pacientams pasireiškusią vaistinių preparatų sąveiką, kuri sukėlė sisteminį kortikosteroidų poveikį, įskaitant Kušingo sindromą ir antinksčių slopinimą. Dėl to triamcinolono acetonido ir ritonaviro kartu vartoti nerekomenduojama, nebent galima gydymo nauda viršija sisteminio kortikosteroidų poveikio riziką (žr. 4.5 skyrių). Kortikosteroidų poveikis gali būti stipresnis pacientams, kuriems yra hipotirozė ar cirozė, bei silpnesnis pacientams, kuriems yra hipertirozė. Triamcinolono acetonidas gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje, o tai gali sukelti glikozuriją arba diabetą. Diabetas gali pasunkėti, todėl reikia didesnės insulino dozės. Gali pasunkėti cukrinis diabetas ir prireikti didesnių insulino dozių. Gali kliniškai pasireikšti latentinis cukrinis diabetas. Visi kortikosteroidai skatina kalcio ekskreciją. Gali pasireikšti nereguliarios menstruacijos, moterims po menopauzės buvo kraujavimo iš makšties atvejų. Pacientėms moterims apie tai reikia pasakyti, tačiau atitinkamų tyrimų atlikimo atidėti negalima. Regėjimo sutrikimai Regėjimo sutrikimai buvo pastebėti vartojant sisteminių ir vietinių kortikosteroidų. Jei pacientui pasireiškia tokie simptomai, kaip pvz., neryškus matymas ar kiti regėjimo sutrikimai, reikia kreiptis į oftalmologą, kad įvertintų kataraktos, glaukomos ar retosios ligos, tokios kaip centrinė serozinė chorioretinopatija (CSCR) pasireiškimo riziką po sisteminių ir vietinių kortikosteroidų vartojimo, įskaitant triamcinolono acetonidą. Vartojimas vaikams Kenalog nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip šešių metų vaikams. Kortikosteroidai gali lėtinti kūdikių, vaikų ir paauglių augimą ir toks poveikis gali būti negrįžtamas, todėl būtina atidžiai stebėti ilgai kortikosteroidais gydomų vaikų augimą ir vystymąsi. Vartojimas senyviems pacientams Įprastos nepageidaujamos sisteminio poveikio kortikosteroidų reakcijos, ypač osteoporozė, hipertenzija, hipokalemija, cukrinis diabetas, imlumas infekcijoms ir odos suplonėjimas senyviems pacientams gali sukelti sunkesnių pasekmių. Būtinas atidus klinikinės būklės stebėjimas, kad būtų išvengta gyvybei pavojingų reakcijų. Speciali informacija apie kai kurias pagalbines Kenalog medžiagas Benzilo alkoholis (E1519) Kiekviename Kenalog mililitre (1 ampulėje) yra 9,9 mg benzilo alkoholio. Benzilo alkoholis gali sukelti alerginių reakcijų. Negalima vartoti naujagimiams (iki 4 savaičių). Benzilo alkoholio turinčių vaistinių preparatų vartojimas buvo susijęs su sunkiu nepageidaujamu poveikiu ir naujagimių mirtimi (žiobčiojimo sindromu, angl. gasping syndrome) (simptomai yra ryškus dusinantis kvėpavimas, hipotenzija, bradikardija ir širdies ir kraujagyslių kolapsas). Minimalus benzilo alkoholio kiekis, galintis sukelti toksinį poveikį, nežinomas. Dėl kaupimosi mažiems vaikams (iki 3 metų) vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra benzilo alkoholio, neturėtų būti vartojami ilgiau kaip savaitę. Vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra benzilo alkoholio, nėštumo ir žindymo metu bei pacientams, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi, reikia vartoti atsargiai. Paciento kūne gali kauptis didelis benzilo alkoholio kiekis ir sukelti metabolinę acidozę. Natris Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Nepageidaujamos reakcijos išvardytos pagal organų sistemų klases: | Dažnas | Nedažnas | Retas | Nežinomas Infekcijos ir infestacijos | Infekcija | Sterilus abscesas injekcijos vietoje, užslėpta infekcija, tuberkuliozė, mieliagrybių infekcija, virusinė akies infekcija, grybelinė akies infekcija, rinitas, konjunktyvitas | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | Granulocitozė, limfopenija, monocitopenija | Imuninės sistemos sutrikimai | | Anafilaktoidinė reakcija, anafilaksinė reakcija, anafilaktoidinis šokas | | Endokrininės sistemos sutrikimai | | Kušingoidas, antinksčių slopinimas, antrinis antinksčių žievės nepakankamumas, hipopituitarizmass | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | Natrio susilaikymas, skysčių susilaikymas, hipokaleminė alkalozė, hiperglikemija, nepakankama cukrinio diabeto kontrolė, kalcio stoka, padidėjęs apetitas | Porfirija | Psichikos sutrikimai | | Psichiatriniai simptomai, slopinimas, depresija, euforinė nuotaika, nuotaikos svyravimai, psichozinis sutrikimas, asmenybės pokyčiai, nemiga, priklausomybė nuo vaistinio preparato, psichikos sutrikimas, irzlumas, mintys apie savižudybę, nerimas, kognityvinės funkcijos sutrikimai, mania | Haliucinacijos | Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Traukuliai, epilepsija, apalpimas, gerybinė intrakranialinė hipertenzija, neuritas, parestezija, padidėjęs intrakranialinis spaudimas, svaigulys | | Akių sutrikimai | | Apakimas, katarakta, glaukoma, egzoftalmas, ragenos perforacija, papiloedema | | Centrinė serozinė chorioretinopatija (taip pat žr. 4.4 skyrių), matomo vaizdo neryškumas, regėjimo sutrikimas (taip pat žr. 4.4 skyrių) Ausų ir labirintų sutrikimai | | Galvos ssvaigimas (vertigo) | | Širdies sutrikimai | | Stazinis širdies nepakankamumas, aritmija | | Kraujagyslių sutrikimai | | Hipertenzija, embolija, tromboflebitas, nekrozinis vaskulitas, hipotenzija, paraudimas | | Virškinimo trakto sutrikimai | Sausa burna | Pepsinės opos galima perforacija, kraujavimas iš pepsinės opos, pankreatitas, pilvo tempimas, opinis ezofagitas, dispepsija | | Žagsulys Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Mėlynės, telangiektazija | Dilgėlinė, išbėrimas, odos hiperpigmentacija, odos hipopigmentacija, odos atrofija, odos trapumas, petechijos ekchimozė, eritema, hiperhidrozė, purpura, odos strijos, hirsutizmas, į aknę panašus dermatitas, odos raudonoji vilkligė, angioneurozinė edema, niežėjimas | | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Osteoporozė, osteonekrozė, patologinis lūžis, uždelstas lūžio gijimas, raumenų ir kaulų diskomfortas, raumenų silpnumas, miopatija, raumenų atrofija, augimo sulėtėjimas, neuropatinė artropatija, mialgija | | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Gliukozurija | | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | Nereguliarios menstruacijos, amenorėja, kraujavimas iš makšties po menopauzės | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Reakcija injekcijos vietoje | Sinovitas, skausmas, dirginimas injekcijos vietoje, nemalonus pojūtis injekcijos vietoje, nuovargis, pablogėjęs gijimas, hipertermija | | Tyrimai | | Kalio koncentracijos kraujyje sumažėjimas, elektrokardiogramos pokyčiai, angliavandenių toleravimo pablogėjimas, neigiamas azoto balansas, akispūdžio padidėjimas, poveikis laboratorinių tyrimų rezultatams, kūno svorio sumažėjimas, nenormali kalcio koncentracija kraujyje, nenormali bendro baltymo koncentracija, padidėjęs bendrojo cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekis | | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | | Kompresinis stuburo lūžimas | | Sausgyslių plyšimas Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.