Ketipinor

Dozavimas Dozavimas kiekvienai indikacijai skiriasi. Dėl to būtina užtikrinti, kad pacientas gautų aiškią informaciją apie jo ligai skirtą dozavimą. Ketipinor reikia gerti kartą per parą, be maisto. Tabletę reikia nuryti visą, jos negalima dalyti, kramtyti ar smulkinti. Suaugusiesiems Šizofrenijos bei vidutinio sunkumo ir sunkių manijos epizodų, susijusių su bipoliu sutrikimu, gydymas Ketipinor reikia gerti bent valandą prieš valgį. Paros dozė pirmąsias gydymo dienas turi būti tokia: pirmą dieną – 300 mg, antrą – 600 mg. Rekomenduojama paros dozė yra 600 mg, tačiau ją galima padidinti iki 800 mg, jeigu tai kliniškai pagrįsta. Dozė koreguojama veiksmingų dozių ribose (nuo 400 mg iki 800 mg per parą), ji priklauso nuo klinikinės reakcijos ir vaistinio preparato toleravimo. Palaikomajam šizofrenijos gydymui dozės koreguoti nereikia. Didžiosios depresijos epizodams, sergant bipoliniu sutrikimu, gydyti Ketipinor reikia vartoti prieš miegą. Paros dozė pirmąsias 4 gydymo dienas turi būti tokia: pirmą dieną – 50 mg, antrą – 100 mg, trečią – 200 mg ir ketvirtą – 300 mg. Rekomenduojama paros dozė yra 300 mg. Klinikinių tyrimų metu 600 mg paros dozę vartojusiems pacientams nenustatyta geresnio poveikio negu vartojusiems 300 mg dozę (žr. 5.1 skyrių), tačiau atskiriems pacientams 600 mg dozė gali sukelti palankesnį poveikį. Gydymą didesnėmis kaip 300 mg dozėmis gali pradėti tik gydytojai, turintys bipolinio sutrikimo gydymo patirties. Klinikiniai tyrimai taip pat parodė, kad esant toleravimo problemų atskiriems pacientams galima svarstyti paros dozės sumažinimo iki ne mažesnės kaip 200 mg galimybę. Bipolinio sutrikimo atkryčio profilaktika Bipolinio sutrikimo manijos, mišraus ar depresijos epizodo profilaktikai pacientai, kurių bipolinio sutrikimo pradiniam gydymui buvo veiksmingas kvetiapinas, turi toliau vartoti tą pačią dozę. Ją galima koreguoti, priklausomai nuo individualios klinikinės reakcijos ir individualaus toleravimo, 300–800 mg per parą ribose. Palaikomajam gydymui svarbu vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Didžiosios depresijos epizodų, susijusių su didžiuoju depresiniu sutrikimu, gydymas kartu su kitais vaistiniais preparatais Ketipinor reikia vartoti prieš miegą. Paros dozė pirmąsias gydymo dienas turi būti tokia: pirmą ir antrą dieną – 50 mg, trečią ir ketvirtą – 150 mg. Trumpalaikių tyrimų metu kartu vartojant kitų vaistinių preparatų (amitriptilino, bupropiono, citalopramo, duloksetino, escitalopramo, fluoksetino, paroksetino, sertralino ir venlafaksino, žr. 5.1 skyrių), antidepresinis poveikis nustatytas vartojant 150 mg ir 300 mg paros dozes, trumpalaikių monoterapijos tyrimų metu – 50 mg paros dozę. Vartojant didesnes dozes, padidėja nepageidaujamų reiškinių rizika, todėl gydytojas turi parinkti mažiausią veiksmingą dozę, pradedant nuo 50 mg per parą. Ar 150 mg paros dozę reikia padidinti iki 300 mg, sprendžiama įvertinus konkretaus paciento būklę. Pradėjimas vartoti vietoj greito atpalaidavimo tablečių Kad būtų patogiau dozuoti, kelias greito atpalaidavimo tablečių dozes per parą vartojantiems pacientams jas galima pakeisti tokia pačia vienu kartu išgeriama Ketipinor pailginto atpalaidavimo tablečių paros doze. Dozę gali tekti koreguoti individualiai. Senyviems pacientams Senyvus žmones kvetiapinu, kaip ir kitokiais antipsichoziniais vaistiniais preparatais bei antidepresantais, reikia gydyti atsargiai, ypač pradinio dozės nustatymo laikotarpiu. Kvetiapino dozę gali tekti didinti lėčiau ir iki mažesnės terapinės paros dozės negu jaunesniems pacientams. Senyvų žmonių organizme kvetiapino vidutinis plazminis klirensas būna 30–50 % mažesnis negu jaunesnių. Senyviems pacientams iš pradžių skiriama 50 mg paros dozė. Dozę galima didinti po 50 mg per parą iki veiksmingos dozės, priklausomai nuo individualios klinikinės reakcijos ir vaistinio preparato individualaus toleravimo. Pradedant gydyti senyvų pacientų didžiosios depresijos epizodus, susijusius su didžiuoju depresiniu sutrikimu, 1-3 parą turi būti vartojama po 50 mg, po to dozė didinama ir nuo 4 paros vartojama po 100 mg, nuo 8 – po 150 mg per parą. Turi būti vartojama mažiausia veiksminga dozė, pradedant nuo 50 mg per parą. Jeigu įvertinus konkretaus paciento būklę nusprendžiama, kad paros dozę reikia padidinti iki 300 mg, tą galima daryti ne anksčiau kaip 22 gydymo parą. Veiksmingumas ir saugumas vyresniems kaip 65 metų pacientams, ištiktiems bipolinio sutrikimo depresijos epizodų, netirti. Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams iki 18 metų Ketipinor vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų apie vaistinio preparato vartojimą šiai amžiaus grupei nepakanka. Turimi placebu kontroliuojamų kvetiapino klinikinių tyrimų duomenys pateikiami 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Kvetiapinas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse. Todėl pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi, juo reikia gydyti atsargiai, ypač pradiniu dozės nustatymo laikotarpiu. Pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi, reikia pradėti gydyti 50 mg paros doze. Dozę galima kasdien 50 mg didinti iki veiksmingos, priklausomai nuo individualaus klinikinio atsako ir toleravimo.

Ketipinor vartojamas kelioms indikacijoms, todėl jo saugumo pobūdį reikia vertinti atsižvelgiant į konkretaus paciento diagnozę ir vartojamą dozę. Ilgalaikio vartojimo kartu su kitais vaistiniais preparatais veiksmingumas ir saugumas didžiuoju depresiniu sutrikimu sergantiems pacientams neištirti, tačiau ištirtas ilgalaikės monoterapijos veiksmingumas ir saugumas suaugusiems pacientams (žr. 5.1 skyrių). Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams iki 18 metų kvetiapino vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų šiai amžiaus grupei nepakanka. Klinikiniai kvetiapino tyrimai parodė, kad, lyginant su jau žinomu nepageidaujamu poveikiu suaugusiesiems (žr. 4.8 skyrių), kai kurie nepageidaujami reiškiniai vaikams ir paaugliams pasireiškė dažniau (padidėjęs apetitas, padidėjęs prolaktino kiekis serume, vėmimas, rinitas ir apalpimas) arba pasireiškė skirtingai vaikams ir paaugliams (ekstrapiramidiniai simptomai), o vieno iš jų (kraujospūdžio padidėjimo) tyrimų metu suaugusiesiems nebuvo nustatyta. Taip pat gauta pranešimų apie vaikų ir paauglių skydliaukės funkcijos rodmenų pokyčius. Be to, ilgalaikio (ilgesnės kaip 26 sav. trukmės) gydymo kvetiapinu saugumas augimo ir brendimo požiūriu netirtas, taip pat nežinomas ilgalaikis poveikis pažintinės funkcijos ir elgesio vystymuisi. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu vaikams ir paaugliams, sirgusiems šizofrenija ir bipolinio sutrikimo manijos faze, ekstrapiramidinių simptomų dažniau pasireiškė vartojant kvetiapiną negu vartojant placebą (žr. 4.8 skyrių). Savižudybė, mintys apie ją arba klinikinis pasunkėjimas Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, savęs susižalojimo ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizika. Ši rizika išlieka padidėjusi tol, kol pasireiškia reikšminga remisija. Kelias pirmąsias gydymo savaites ar net ilgiau pagerėjimo gali nebūti, todėl pacientą reikia atidžiai stebėti, kol pagerėjimas pasireikš. Bendros klinikinės patirties duomenimis, ankstyvųjų sveikimo stadijų metu savižudybės pavojus gali būti didesnis. Be to, dėl su gydoma liga susijusių žinomų rizikos veiksnių gydytojas turi atsižvelgti į su savižudybe susijusių reiškinių pavojų staiga nutraukus kvetiapino vartojimą. Su savižudybe susijusių reiškinių riziką taip pat gali didinti kitos psichikos ligos, kurioms gydyti vartojama kvetiapino. Be to, šiomis ligomis ir didžiuoju depresiniu sutrikimu pacientas gali sirgti vienu metu. Dėl to gydant ir kitais psichikos sutrikimais sergančius pacientus reikia imtis tokių pačių atsargumo priemonių kaip ir gydant sergančius didžiuoju depresiniu sutrikimu. Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe susijusių reiškinių arba iki pradedant gydymą buvo reikšmingo laipsnio minčių apie savižudybę, tokių minčių atsiradimo ar mėginimo nusižudyti pavojus yra didesnis, todėl gydymo metu juos reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuojamų antidepresantų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo psichikos sutrikimais sirgę suaugę pacientai, metaanalizė parodė didesnę jaunesnių kaip 25 metų pacientų savižudiško elgesio riziką vartojant antidepresantus negu vartojant placebą. Šiuo vaistiniu preparatu gydomus pacientus, ypač tuos, kuriems nustatyta didelė rizika, reikia atidžiai stebėti, ypač pradedant gydymą ir pakeitus dozę. Pacientus ir jų globėjus reikia perspėti, kad stebėtų, ar nepasunkėjo liga, nepasireiškė savižudiškas elgesys, neatsirado minčių apie savižudybę ar neįprastų elgesio pokyčių, o pastebėję tokių simptomų – nedelsdami kreiptųsi į gydytoją. Trumpalaikių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo bipolinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodą patyrę pacientai, metu jaunesniems kaip 25 metų suaugusiems žmonėms vartojant kvetiapino nustatyta didesnė su savižudybe susijusių reiškinių rizika negu vartojant placebo (atitinkamai 3 % ir 0 %). Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo didžiuoju depresiniu sutrikimu sirgę pacientai, metu su savižudybe susijusių reiškinių atsirado 2,1 % (3/144) kvetiapino ir 1,3 % (1/75) placebo vartojusių jaunų suaugusių (iki 25 metų) pacientų. Populiacija paremtas retrospektyvinis didžiosios depresijos epizodu sergančių pacientų gydymo kvetiapinu tyrimas parodė padidėjusią savęs žalojimo ir savižudybės riziką 25-64 metų pacientams, kuriems ankstesnio gydymo kvetiapinu kartu su kitais antidepresantais metu savęs žalojimų reiškinių nebuvo. Metabolizmo sutrikimų rizika Atsižvelgiant į klinikinių tyrimų metu nustatytus kūno svorio, gliukozės koncentracijos kraujyje (žr. „Hiperglikemija“) ir lipidų koncentracijos pokyčius manoma, kad šiuo vaistiniu preparatu gydomiems pacientams (taip pat ir tiems, kurių rodmenys iki gydymo buvo normalūs) gali padidėti metabolizmo sutrikimų rizika, kurią reikia koreguoti pagal klinikinį poreikį (taip pat žr. 4.8 skyrių). Ekstrapiramidiniai simptomai Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu suaugusiems pacientams, vartojusiems kvetiapino nuo bipolinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodų, ekstrapiramidinių simptomų pasireiškė dažniau negu vartojusiems placebo (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Vartojant kvetiapino gali pasireikšti akatizija, kuriai būdingas nemalonus ar varginantis nenustygimas vietoje ir poreikis judėti, dažnai taip pat išnyksta gebėjimas ramiai sėdėti ar stovėti. Šių sutrikimų pasireiškimo tikimybė būna didžiausia pirmąsias kelias gydymo savaites. Pasireiškus tokiems simptomams, dozės didinimas gali būti kenksmingas. Vėlyvoji diskinezija Pasireiškus vėlyvosios diskinezijos požymiams arba simptomams, svarstytinas kvetiapino dozės mažinimo ar vartojimo nutraukimo tikslingumas. Vėlyvosios diskinezijos simptomai gali pasunkėti ar net pasireikšti ir nutraukus vaistinio preparato vartojimą (žr. 4.8 skyrių). Mieguistumas ir svaigulys Pastebėtas ryšys tarp kvetiapino vartojimo bei mieguistumo ir susijusių simptomų (pvz., sedacijos) pasireiškimo (žr. 4.8 skyrių). Bipoline depresija sergančių pacientų gydymo klinikinių tyrimų metu tokių simptomų paprastai pasireikšdavo per pirmąsias 3 dienas, dažniausiai jie būdavo lengvo ar vidutinio intensyvumo. Bipoline depresija sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia didelis mieguistumas, gali reikėti dažnesnio kontakto su gydytoju bent 2 savaites nuo mieguistumo atsiradimo arba kol jis palengvės, tačiau gali tekti svarstyti ir tikslingumą nutraukti šio vaistinio preparato vartojimą. Ortostatinė hipotenzija Gydymas kvetiapinu buvo susijęs su ortostatine hipotenzija ir svaiguliu (žr. 4.8 skyrių), kurie, kaip ir somnolencija, paprastai pasireiškia pradiniu dozės parinkimo laikotarpiu. Dėl šių sutrikimų gali padidėti netyčinio susižalojimo (griuvimo) rizika, ypač senyviems žmonėms, todėl pacientams reikia patarti būti atsargiems, kol pripras prie galimo šio vaistinio preparato poveikio. Jeigu pacientui diagnozuota širdies ir kraujagyslių sistemos liga, smegenų kraujagyslių liga arba kitokia liga, kurią gali pasunkinti hipotenzija, kvetiapino būtina vartoti atsargiai. Jei pasireiškia ortostatinė hipotenzija, būtina apsvarstyti, ar nereikia sumažinti dozės arba ją didinti lėčiau, ypač pacientams, sergantiems gretutine širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Miego apnėjos sindromas Kvetiapino vartojantiems pacientams užfiksuota miego apnėjos sindromo atvejų. Jeigu pacientas kartu vartoja centrinę nervų sistemą slopinančių vaistinių preparatų, anksčiau jam yra buvusi miego apnėja arba yra jos pavojus, pvz., turi antsvorį, yra nutukęs arba vyriškos lyties, kvetiapino reikia skirti atsargiai. Traukuliai Klinikinių kontroliuojamųjų tyrimų metu traukulių pasireiškimo dažnis kvetiapino ir placebo vartojusių pacientų grupėse nesiskyrė. Duomenų apie traukulių dažnį pacientams, ankščiau patyrusiems traukulius, nėra. Pacientus, kuriems yra buvę traukulių priepuolių, kvetiapinu, kaip ir kitais vaistiniais preparatais nuo psichozių, būtina gydyti atsargiai (žr. 4.8 skyrių). Piktybinis neurolepsinis sindromas Buvo atvejų, kai, vartojant vaistinius preparatus nuo psichozės, įskaitant kvetiapiną (žr. 4.8 skyrių). Ištiko neurolepsinis piktybinis sindromas, kuris kliniškai pasireiškia hipertermija, pakitusia psichika, raumenų stinguliu, autonominės nervų sistemos nestabilumu ir padidėjusia kreatinfosfokinazės koncentracija. Ištikus neurolepsiniam piktybiniam sindromui, reikia nutraukti kvetiapino vartojimą ir atitinkamai gydyti. Serotonino sindromas Ketipinor vartojant kartu su serotoninerginėmis medžiagomis, pvz., MAO inhibitoriais, selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI) arba tricikliais antidepresantais gali išsivystyti serotonino sindromas – sutrikimas, galintis kelti pavojų gyvybei (žr. 4.5 skyrių). Jeigu kliniškai būtina kartu vartoti kitas serotoninergines medžiagas, patartina pacientą atidžiai stebėti, ypač pradedant gydymą ir didinant dozę. Serotonino sindromo simptomai be kita ko gali būti psichinės būklės pokyčiai, autonominių funkcijų nestabilumas, neuromuskulinės patologijos ir (arba) virškinimo trakto simptomai. Įtarus serotonino sindromą, atsižvelgiant į simptomų sunkumą reikia apsvarstyti dozės sumažinimo arba gydymo nutraukimo galimybę. Sunki neutropenija ir agranulocitozė Sunki neutropenija (neutrofilų skaičius < 0,5 x 109/l) kvetiapino klinikinių tyrimų metu pasireiškė nedažnai. Dauguma atvejų – po kelių šio vaistinio preparato vartojimo mėnesių. Aiškaus jos ryšio su doze nenustatyta. Po vaistinio preparato pateikimo į rinką, kai kurie tokio poveikio atvejai buvo mirtini. Galimi neutropenijos pasireiškimo rizikos veiksniai yra esamas sumažėjęs leukocitų kiekis ir buvusi vaistinių preparatų sukelta neutropenija. Vis dėlto buvo atvejų, kai toks poveikis pasireiškė pacientams, neturėjusiems rizikos veiksnių. Pacientams, kurių neutrofilų kiekis yra < 1,0 x 109/l, kvetiapino vartojimą reikia nutraukti. Pacientus reikia stebėti, ar nepasireiškia infekcijos požymių ir simptomų, ir sekti neutrofilų kiekį (kol jis netaps didesnis kaip 1,5 x 109/l) (žr. 5.1 skyrių). Jei pasireiškia infekcija ar karščiavimas, ypač jei nėra akivaizdaus (-žių) tokios būklės atsiradimą skatinančio (-ų) veiksnio (-ų), būtina pagalvoti, ar neatsirado neutropenija, ir skirti gydymą, atsižvelgiant į klinikinę būklę. Pacientams būtina nurodyti, kad jie nedelsdami praneštų gydytojui, jei bet kuriuo gydymo Ketipinor laikotarpiu atsiras agranulocitozei ar infekcijai būdingų požymių ar simptomų (pvz., karščiavimas, silpnumas, letargija ar gerklės skausmas). Būtina nedelsiant nustatyti tokių pacientų leukocitų kiekį ir absoliutų neutrofilų kiekį (angl. ANC), ypač jei nėra tokios būklės atsiradimą skatinančių veiksnių. Anticholinerginis (muskarininis) poveikis Kvetiapino aktyvus metabolitas norkvetiapinas turi vidutinį ar stiprų afinitetą kelių porūšių muskarino receptoriams. Tai veikia NRV, susijusių su anticholinerginiu poveikiu, pasireiškimą vartojant kvetiapiną rekomenduojamomis dozėmis, kartu su kitais anticholinerginiais vaistiniais preparatais arba jo perdozavus. Kvetiapino atsargiai skiriama kartu su anticholinerginiais (muskarininiais) vaistiniais preparatais, taip pat pacientams, kuriems šiuo metu diagnozuotas arba anksčiau buvo šlapimo susilaikymas, kliniškai reikšminga prostatos hipertrofija, žarnų obstrukcija arba panašios būklės, padidėjęs akispūdis arba uždaro kampo glaukoma (žr. 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius). Sąveika Žr. 4.5 skyrių. Kartu vartojant stipriai veikiančius kepenų fermentų induktorius (pvz., karbamazepiną ar fenitoiną), gerokai sumažėja kvetiapino koncentracija plazmoje, todėl gali pakisti jo veiksmingumas. Kepenų fermentų induktorius vartojantiems pacientams pradėti gydymą kvetiapinu galima tik tada, kai, gydytojo nuomone, šio vaistinio preparato palankus poveikis viršija pavojų, kylantį nutraukus kepenų fermentų induktorių vartojimą. Svarbu kepenų induktoriaus dozę keisti tik palaipsniui, o prireikus vietoje jo skirti kepenų fermentų neindukuojančio vaistinio preparato (pvz., natrio valproato). Kūno svoris Gauta pranešimų apie kvetiapiną vartojančių pacientų kūno svorio prieaugį. Reikia juos sverti ir taikyti kliniškai būtinas priemones, atsižvelgiant į vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimo rekomendacijas (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Hiperglikemija Aprašyta retų atvejų, kai, vartojant kvetiapiną, pasireiškė hiperglikemija ir (arba) pasireiškė ar pasunkėjo cukrinis diabetas, buvo net atvejų, kai pasireiškė ketoacidozė ar koma ir ištiko mirtis (žr. 4.8 skyrių). Kai kuriais atvejais prieš tai buvo gautas pranešimas apie kūno svorio prieaugį (tai gali būti rizikos veiksnys). Pacientui rekomenduojamas atitinkamas klinikinis stebėjimas, atsižvelgiant į vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimo rekomendacijas. Bet kurį vaistinį preparatą nuo psichozės, įskaitant kvetiapiną, vartojančius pacientus reikia stebėti dėl galimos hiperglikemijos požymių ir simptomų (pvz., polidipsijos, poliurijos, polifagijos ir silpnumo). Cukriniu diabetu sergančius ar šios ligos rizikos veiksnių turinčius pacientus reikia reguliariai tirti dėl galimo glikemijos kontrolės pablogėjimo. Svorį reikia nuolatos stebėti. Lipidai Kvetiapino klinikinių tyrimų metu pastebėta trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų ir bendro cholesterolio koncentracijos padidėjimo atvejų bei didelio tankio lipoproteinų koncentracijos sumažėjimo atvejų (žr. 4.8 skyrių). Lipidų koncentracijos pokyčius reikia koreguoti atsižvelgiant į klinikinį poreikį. QT pailgėjimas Klinikinių kvetiapino tyrimų bei gydymo pagal preparato charakteristikų santraukoje pateikiamas rekomendacijas metu kvetiapinas nuolatinio absoliutaus QT intervalo pailgėjimo nesukėlė. Po vaistinio preparato pateikimo į rinką gauta pranešimų apie QT pailgėjimą vartojant terapines dozes (žr. 4.8 skyrių) ir perdozavus (žr. 4.9 skyrių). Kvetiapino, kaip ir kitų vaistinių preparatų nuo psichozių, reikia atsargiai skirti vartoti pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis arba kurių kraujo giminaičiams yra buvęs QT intervalo pailgėjimas. Taip pat kvetiapino reikia atsargiai vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurie ilgina QT intervalą bei neuroleptikais, ypač, jeigu pacientas senyvas, serga paveldimu ilgo QT sindromu, staziniu širdies nepakankamumu, širdies hipertrofija arba jei yra hipokalemija arba hipomagnezemija (žr. 4.5 skyrių). Kardiomiopatija ir miokarditas Klinikinių tyrimų metu bei po vaistinio preparato pateikimo į rinką gauta pranešimų apie kardiomiopatijos ir miokardito atvejus (žr. 4.8 skyrių). Įtarus kardiomiopatiją arba miokarditą, reikia įvertinti poreikį nutraukti kvetiapino vartojimą. Sunkios nepageidaujamos odos reakcijos Labai retai pranešta apie su kvetiapino vartojimu susijusias sunkias nepageidaujamas odos reakcijas (SNOR), įskaitant Stivenso ir Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SJS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), ūminę generalizuotą egzanteminę pustuliozę (AGEP), daugiaformę raudonę (erythema multiforme, EM) ir reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), kurios gali būti pavojingos gyvybei arba mirtinos. SNOR paprastai pasireiškia vienu arba keliais toliau išvardytais simptomais: ekstensyviu odos išbėrimu (kuris gali kelti niežulį arba būti susijęs su pustulėmis), eksfoliaciniu dermatitu, karščiavimu, limfadenopatija ir galima eozinofilija arba neutrofilija. Dauguma šių reakcijų pasireiškė per 4 savaites nuo gydymo kvetiapinu pradžios, kai kurios DRESS reakcijos pasireiškė per 6 savaites nuo gydymo kvetiapinu pradžios. Jei atsiranda tokias sunkias odos reakcijas rodančių požymių ir simptomų, būtina nedelsiant nutraukti kvetiapino vartojimą ir apsvarstyti alternatyvų gydymą. Nutraukimas Buvo atvejų, kai, staiga nutraukus kvetiapino vartojimą, pasireiškė ūminių nutraukimo simptomų, pvz., nemiga, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, svaigulys ir irzlumas. Šio vaistinio preparato vartojimą rekomenduojama baigti palaipsniui, ne greičiau kaip per 1-2 savaites (žr. 4.8 skyrių). Senyviems pacientams, sergantiems su demencija susijusia psichoze Su demencija susijusios psichozės gydymas kvetiapinu nepatvirtintas. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojami kai kurių netipinių vaistinių preparatų nuo psichozės klinikiniai tyrimai parodė maždaug 3 kartus didesnę smegenų kraujagyslių nepageidaujamų reiškinių riziką demencija sergantiems pacientams. Šio padidėjimo mechanizmas nežinomas. Su kitais vaistiniais preparatais nuo psichozių susijusios rizikos ir rizikos padidėjimo kitoms populiacijoms galimybės paneigti negalima. Jei yra insulto rizikos veiksnių, kvetiapiną reikia vartoti atsargiai. Netipinių vaistinių preparatų nuo psichozės klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad senyviems pacientams, sergantiems su demencija susijusia psichoze, mirties rizika yra didesnė, negu pacientams, kurie vartoja placebo. Dviejų 10 savaičių trukmės placebu kontroliuojamų kvetiapino klinikinių tyrimų, atliktų su ta pačia pacientų populiacija (n=710, amžiaus vidurkis – 83 metai, amžiaus diapazonas – 56-99 metai), metu mirė 5,5 % kvetiapino ir 3,2 % placebo vartojusių pacientų. Mirties priežastys šių tyrimų metu buvo įvairios ir atitiko tikėtinas šiai pacientų populiacijai. Senyvi pacientai, sergantys Parkinsono liga (PL)/parkinsonizmu Populiacija paremtas retrospektyvinis DDE sergančių pacientų gydymo kvetiapinu tyrimas parodė padidėjusią mirties riziką > 65 metų pacientams kvetiapino vartojimo metu. Iš analizės pašalinus PL sergančius pacientus, tokio ryšio nebuvo. Senyviems PL sergantiems pacientams kvetiapino būtina skirti vartoti atsargiai. Disfagija Gauta pranešimų apie kvetiapino sukeltą disfagiją (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kuriems yra aspiracinės pneumonijos rizika, kvetiapino reikia vartoti atsargiai. Vidurių užkietėjimas ir žarnyno obstrukcija Vidurių užkietėjimas yra žarnyno obstrukcijos rizikos veiksnys. Gauta pranešimų apie kvetiapino vartojantiems pacientams pasireiškusį vidurių užkietėjimą ir žarnyno obstrukciją (žr. 4.8 skyrių). Buvo pranešimų apie mirties atvejus pacientams, kuriems buvo padidėjusi žarnyno obstrukcijos rizika, įskaitant pacientus, kurie tuo metu vartojo kelis žarnų motoriką slopinančius vaistinius preparatus ir (arba) galėjo nepranešti apie vidurių užkietėjimo simptomus. Būtina atidžiai stebėti pacientus, kuriems yra žarnyno obstrukcija ar nepraeinamumas, bei skubiai pradėti jų gydymą. Venų tromboembolija (VTE) Gauta pranešimų apie venų tromboembolijos (VTE) atvejus vaistinių preparatų nuo psichozių vartojantiems pacientams. Vaistiniais preparatais nuo psichozių gydomi pacientai dažnai turi įgytų VTE rizikos veiksnių, todėl reikia nustatyti visus galimus rizikos veiksnius prieš pradedant gydymą ir gydymo kvetiapinu metu bei imtis profilaktikos priemonių. Pankreatitas Apie pankreatito atvejus pranešta klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką. Nors pankreatito rizikos veiksnių buvo nustatyta ne visais atvejais, apie kuriuos pranešta po vaistinio preparato pateikimo į rinką, tačiau daugelis pacientų turėjo pankreatito rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs trigliceridų kiekis (žr. 4.4 skyrių), tulžies pūslės akmenys, alkoholio vartojimas. Netinkamas vartojimas ir piktnaudžiavimas Gauta pranešimų apie netinkamo vaistinio preparato vartojimo ir piktnaudžiavimo atvejus. Skiriant kvetiapino pacientams, kurie praeityje piktnaudžiavo alkoholiu arba vaistiniais preparatais, gali prireikti imtis atsargumo priemonių. Papildoma informacija Duomenų apie kvetiapino vartojimą kartu su divalproeksu ar ličiu esant ūminiams vidutinio sunkumo ir sunkiems manijos epizodams yra nedaug, tačiau toks kombinuotasis gydymas buvo toleruojamas gerai (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Nustatyta, kad 3 savaitę pasireiškia adityvus poveikis. Pagalbinės medžiagos Ketipinor pailginto atpalaidavimo tablečių sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Dažniausios kvetiapino nepageidaujamos reakcijos (NRV) (10 %) yra somnolencija, svaigulys, galvos skausmas, burnos džiūvimas, nutraukimo simptomai, trigliceridų koncentracijos kraujyje padidėjimas, bendro cholesterolio koncentracijos padidėjimas (ypač MTL cholesterolio), DTL cholesterolio koncentracijos sumažėjimas, kūno masės padidėjimas, sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir ekstrapiramidiniai simptomai. NRV, susijusių su kvetiapino vartojimu, dažnis nurodytas toliau pateiktoje lentelėje, laikantis Medicinos mokslų tarptautinių organizacijų tarybos (ang. the Council for International Organizations of Medical Sciences, CIOMS) rekomendacijų (CIOMS III darbo grupė, 1995). 1 lentelė. Su gydymu kvetiapinu susijusios nepageidaujamos reakcijos Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | sumažėjusi hemoglobino koncentracija 22 | leukopenija1, 28, sumažėjęs neutrofilų kiekis, padidėjęs eozinofilų kiekis27 | neutropenija1, trombocitopenija, anemija, sumažėjęs trombocitų kiekis13 | agranulocitozė26 | | Imuninės sistemos sutrikimai | | | padidėjęs jautrumas (įskaitant alergines odos reakcijas) | | anafilaksinės reakcijos5 | Endokrininiai sutrikimai | | hiperprolaktinemija 15, bendro T4 koncentracijos sumažėjimas 24, laisvo T4 koncentracijos sumažėjimas 24, bendro T3 koncentracijos sumažėjimas24, TSH koncentracijos padidėjimas24 | laisvo T3 koncentracijos sumažėjimas24, hipotirozė21 | | sutrikusi antidiurezinio hormono sekrecija | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | trigliceridų koncentracijos serume padidėjimas 10,30, bendro cholesterolio (daugiausia MTL) koncentracijos serume padidėjimas 11,30 DTL koncentracijos sumažėjimas 17,30, kūno masės padidėjimas8,30 | apetito padidėjimas, gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas iki hiperglikeminio lygio6, 30 | hiponatremija19, cukrinis diabetas1,5, jau diagnozuoto cukrinio diabeto paūmėjimas | metabolinis sindromas29 | | Psichikos sutrikimai | | sapnų anomalijos, nakties košmarai mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys 20 | | somnambulizmas ir su juo susiję poelgiai, pvz., kalbėjimas miegant ir su miegu susijęs valgymo sutrikimas | | Nervų sistemos sutrikimai | svaigulys 4,16, somnolencija,2,16, galvos skausmas, ekstrapiramidiniai simptomai1,21 | dizartrija | traukuliai 1, neramių kojų sindromas, vėlyvoji diskinezija1,5, apalpimas4,16, sumišimo būsena | | | Širdies sutrikimai | | tachikardija, palpitacijos23 | QT pailgėjimas1,12, 18, bradikardija32 | | | kardiomiopatija ir miokarditas Akių sutrikimai | | neryškus matymas | | | | Kraujagyslių sutrikimai | | ortostatinė hipotenzija4,16 | | venų tromboembolija1 | | insultas33 Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | dusulys23 | rinitas | | | Virškinimo trakto sutrikimai | burnos džiūvimas | vidurių užkietėjimas, dispepsija, vėmimas25 | disfagija7 | pankreatitas1, žarnų obstrukcija ar nepraeinamumas | | Kepenų ir tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | aminotransferazės (ALT) suaktyvėjimas3, gama-GT suaktyvėjimas3 | asparagininės transaminazės (AST) suaktyvėjimas serume3, | gelta5, hepatitas | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | | angioneurozinė edema5, Stivenso-Džonsono (Stivens-Johnson) sindromas5 | toksinė epidermio nekrolizė, daugiaformė raudonė (Erythema multiforme), ūminė generalizuota egzanteminė pustuliozė (AGEP), vaistinio preparato sukeltas išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS), odos vaskulitas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | | | rabdomiolizė | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | šlapimo susilaikymas | | | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | | | | | | vaistinio preparato nutraukimo sindromo pavojus naujagimiui31 Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | lytinės funkcijos sutrikimas | priapizmas, galaktorėja, krūtų pabrinkimas, menstruacijų sutrikimai. | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | nutraukimo simptomai1,9 | lengva astenija, periferinė edema, irzlumas, pireksija | | neurolepsinis piktybinis sindromas1, hipotermija | | Tyrimai | | | | kreatinfosfokinazės suaktyvėjimas kraujyje14 | | 1. Žr. 4.4 skyrių. 2. Gali pasireikšti somnolencija, ypač per pirmąsias dvi gydymo savaites. Toliau vartojant kvetiapiną, ji dažniausiai praeina. 3. Kai kuriems kvetiapiną vartojusiems pacientams nustatytas nesimptominis transaminazių (ALT, AST) ar gama-GT suaktyvėjimas serume (nukrypimas nuo normos ribos iki > 3 x VNR bet kuriuo laiku). Kvetiapiną vartojant toliau, šių fermentų aktyvumas paprastai sunormalėdavo. 4. Kvetiapinas, kaip ir kiti alpha1 adrenoreceptorius blokuojantys vaistiniai preparatai nuo psichozės, dažnai gali sukelti ortostatinę hipotenziją, susijusią su svaiguliu, tachikardija ir (kai kuriems pacientams) apalpimu, ypač pradiniu dozės didinimo laikotarpiu (žr. 4.4 skyrių). 5. Šių nepageidaujamų reakcijų dažnis apskaičiuotas remiantis tik duomenimis, gautais patiekus į rinką kvetiapino greito atpalaidavimo formas. 6. Bent vieną kartą nustatyta gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius ≥ 7 mmol/l (≥ 126 mg/dl) arba kitu laiku ≥ 11,1 mmol/l (≥ 200 mg/dl). 7. Vartojant kvetiapiną disfagija pasireiškė dažniau nei vartojant placebą tik bipolinės depresijos klinikinių tyrimų metu. 8. Skaičiuojant atvejus, kai kūno masė padidėjo > 7 %, palyginti su pradine. Suaugusiems dažniausiai pasireiškia per pirmąsias gydymo savaites. 9. Trumpalaikių placebu kontroliuojamų monoterapijos klinikinių tyrimų metu vertinant nutraukimo simptomus, dažniausiai pastebėta nemiga, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, svaigulys ir irzlumas. Šių reakcijų dažnis reikšmingai sumažėjo per savaitę po vaistinio preparato vartojimo nutraukimo. 10. Bent vieną kartą nustatyta trigliceridų koncentracija ≥ 2,258 mmol/l (≥ 200 mg/dl) (18 metų ir vyresniems pacientams) arba ≥ 1,694 mmol/l (≥ 150 mg/dl) (jaunesniems kaip 18 metų pacientams). 11. Bent vieną kartą nustatyta cholesterolio koncentracija ≥ 6,2064 mmol/l (≥ 240 mg/dl) (18 metų ir vyresniems pacientams) arba ≥ 5,172 mmol/l (≥ 150 mg/dl) (jaunesniems kaip 18 metų pacientams). Labai dažnai nustatyta MTL cholesterolio koncentracija ≥ 0,769 mmol/l (≥ 30 mg/dl). Vidutinis pokytis pacientams, kuriems ji padidėjo, buvo ≥ 1,07 mmol/l (41,7 mg/dl). 12. Žr. tekstą toliau. 13. Bent vieną kartą nustatytas trombocitų kiekis ≤ 100 x 109/l. 14. Remiantis klinikinių tyrimų metu gautais pranešimais apie kreatinfosfokinazės suaktyvėjimą kraujyje kaip nepageidaujamą reiškinį, nesusijusį su piktybiniu neurolepsiniu sindromu. 15. Bet kuriuo laiku nustatyta prolaktino koncentracija vyresniems kaip 18 metų pacientams vyrams > 20 μg/l (> 869,56 pmol/l), moterims > 30 μg/l (> 1304,34 pmol/l). 16. Dėl to pacientas gali pargriūti. 17. Bet kuriuo laiku nustatyta DTL cholesterolio koncentracija vyrams 1,025 mmol/l (< 40 mg/dl), moterims 1,282 mmol/l (< 50 mg/dl). 18. Įskaičiuoti pacientai, kurių QTc intervalas, pailgėjo nuo < 450 ms iki ≥ 450 ms (padidėjimas ≥ 30 ms). Placebu kontroliuojamų kvetiapino tyrimų duomenimis, vidutinis pokytis ir pacientų, kuriems nustatytas kliniškai reikšmingas pailgėjimas, procentinė dalis kvetiapino ir placebo grupėse buvo panaši. 19. Bent vieną kartą nustatytas pokytis nuo > 132 mmol/l iki < 132 mmol/l. 20. Pranešimų apie mintis apie savižudybę ir savižudišką elgesį gauta vartojant kvetiapiną ar netrukus po vartojimo užbaigimo (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). 21. Žr. 5.1 skyrių. 22. Visų tyrimų, įskaitant atvirus jų tęsinius, metu sumažėjusi hemoglobino koncentracija (≤ 130 g/l [8,07 mmol/l] vyrams, ≤ 120 g/l [7,45 mmol/l] moterims) bent kartą nustatyta 11 % kvetiapino vartojusių pacientų. Vidutinis didžiausias hemoglobino koncentracijos sumažėjimas, bet kuriuo laiku nustatytas šiems pacientams, buvo 15 g/l. 23. Šie pranešimai dažnai gauti pasireiškus tachikardijai, svaiguliui, ortostatinei hipotenzijai ir (arba) foninei širdies arba kvėpavimo organų ligai. 24. Remiasi pasikeitimu nuo normalaus iki kliniškai reikšmingo rodmens bet kuriuo tyrimo metu. Bendrojo T4, laisvojo T4, bendrojo T3 ir laisvojo T4 rodiklio pokytis yra apibrėžiamas kaip < 0,8 x ANR (pmol/L) ir TSH pokytis yra > 5 mTV/l bet kuriuo metu. 25. Pagrįsta senyvų žmonių (≥ 65 metų) vėmimo atvejų padažnėjimu. 26. Remiantis neutrofilų kiekio pokyčiu nuo pradinio rodmens ≥ 1,5 x 109/l iki < 0,5 x 109/l bet kuriuo gydymo laikotarpiu bei pacientų, kuriems pasireiškė sunki neutropenija (< 0,5 x 109/l) ir infekcija visų kvetiapino klinikinių tyrimų metu, skaičiumi (žr. 4.4 skyrių). 27. Remiasi pasikeitimu nuo normalaus iki kliniškai reikšmingo rodmens bet kuriuo tyrimo metu. Eozinofilų rodiklio pakitimai yra apibrėžiami kaip ≤ 1 x 109 ląstelių/l bet kuriuo metu. 28. Remiasi pasikeitimu nuo normalaus iki kliniškai reikšmingo rodmens bet kuriuo tyrimo metu. BKK rodiklio pakitimai yra apibrėžiami kaip > 3 x 109/l bet kuriuo metu. 29. Pagrįsta visų klinikinių kvetiapino tyrimų duomenimis apie metabolinio sindromo nepageidaujamus reiškinius. 30. Kai kuriems pacientams, klinikinių tyrimų metu buvo nustatytas daugiau negu vieno medžiagų apykaitos veiksnių, tokių kaip kūno masė, gliukozės ir lipidų koncentracija kraujyje, pablogėjimas (žr. 4.4 skyrių). 31. Žr. 4.6 skyrių. 32. Gali atsirasti gydymo pradžioje arba beveik pradžioje ir gali būti susiję su hipotenzija ir (arba) apalpimu. Dažnis nustatytas pagal visus pranešimus apie nepageidaujamus bradikardijos ir susijusius reiškinius, gautus klinikinių kvetiapino tyrimų metu. 33. Remiantis vienu retrospektyviniu ne atsitiktinių imčių epidemiologiniu tyrimu. Aprašyta atvejų, kai vartojant neuroleptikus, pailgėjo QT intervalas, pasireiškė skilvelių aritmija, ištiko staigi mirtis dėl neaiškios priežasties, sustojo širdis, prasidėjo Torsades de pointes tipo aritmija. Tokie poveikiai laikomi būdingais šiai vaistinių preparatų grupei. Pranešta apie su kvetiapino vartojimu susijusias sunkias odos nepageidaujamas reakcijas (SNOR), įskaitant Stivenso ir Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SJS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN) ir reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS). Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams būdingos tokios pat NRV, kaip aukščiau aprašytos suaugusiems. Toliau esančioje lentelėje nurodytos NRV, kurių vaikams ir paaugliams (10–17 metų) pasireiškia dažniau negu suaugusiems, ir tos, kurių suaugusiems nenustatyta. 2 lentelė. Su gydymu kvetiapinu susijusios nepageidaujamos reakcijos, kurių vaikams ir paaugliams (10-17 metų) pasireiškia dažniau negu suaugusiems, ir tos, kurių suaugusiems nenustatyta Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000). Organų sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas Endokrininiai sutrikimai | padidėjusi prolaktino koncentracija | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | apetito padidėjimas. | Nervų sistemos sutrikimai | ekstrapiramidiniai simptomai 3,4 | apalpimas Kraujagyslių sutrikimai | padidėjęs kraujospūdis 2 | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | rinitas Virškinimo trakto sutrikimai | vėmimas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | irzlumas 3 (1) Bet kuriuo laiku pacientams iki 18 metų nustatyta prolaktino koncentracija: > 20 μg/l (> 869,56 pmol/l) berniukams, > 26 μg/l (> 1130,428 pmol/l) mergaitėms. Mažiau kaip 1 % pacientų nustatyta prolaktino koncentracija > 100 μg/l. (2) Dviejų trumpalaikių (3–6 savaičių trukmės) placebu kontroliuojamų tyrimų, atliktų su vaikais ir paaugliais, metu bet kuriuo laiku nustatytas padidėjimas virš kliniškai reikšmingos ribos, adaptuotos pagal Nacionalinių sveikatos institutų kriterijus, arba > 20 mmHg (sistolinis) ar > 10 mmHg (diastolinis). (3) Pastaba: dažnis toks pats kaip suaugusiems, tačiau klinikinė reikšmė vaikams ir paaugliams gali būti kitokia. 4. Žr. 5.1 skyrių. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).