Kventiax

Dozavimas Dozavimo režimas kiekvienai indikacijai skiriasi, todėl pacientą būtina aiškiai informuoti apie jo ligai tinkamą dozavimą. Suaugusiesiems Šizofrenijos bei vidutinio sunkumo ir sunkių manijos epizodų, susijusių su bipoliu sutrikimu, gydymas Kventiax reikia gerti bent valandą prieš valgį. Pradedant gydyti pirmą parą skiriama 300 mg, antrą – 600 mg. Rekomenduojama paros dozė yra 600 mg, tačiau ją galima padidinti iki 800 mg, jeigu tai kliniškai pagrįsta. Dozė koreguojama veiksmingų dozių (nuo 400 mg iki 800 mg per parą) ribose, ji priklauso nuo individualios klinikinės reakcijos ir vaistinio preparato individualaus toleravimo. Palaikomajam šizofrenijos gydymui dozės koreguoti nereikia. Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų didžiosios depresijos epizodų gydymas Kventiax reikia gerti prieš miegą. Pradedant gydyti paros dozė pirmąsias keturias dienas turi būti tokia: pirmą– 50 mg, antrą – 100 mg, trečią – 200 mg, ketvirtą – 300 mg. Rekomenduojama paros dozė – 300 mg. Klinikiniai tyrimai neparodė geresnio poveikio 600 mg dozę vartojusių pacientų grupei negu vartojusiai 300 mg dozę (žr. 5.1 skyrių), tačiau atskiriems pacientams 600 mg dozė gali būti naudinga. Gydymą didesne kaip 300 mg doze gali pradėti tik gydytojas, turintis bipolinio sutrikimo gydymo patirties. Klinikiniai tyrimai parodė, kad esant vaistinio preparato toleravimo problemų atskiriems pacientams galima svarstyti dozės sumažinimo iki minimalios 200 mg tikslingumą. Bipolinio sutrikimo atkryčio profilaktika Bipolinio sutrikimo manijos, mišrių ar depresijos epizodų atkryčio profilaktikai pacientai, kurių bipolinio sutrikimo pradiniam gydymui buvo veiksmingas Kventiax, turi toliau vartoti tokią pačią dozę prieš miegą. Ją galima koreguoti, priklausomai nuo individualios klinikinės reakcijos ir vaistinio preparato individualaus toleravimo, 300-800 mg per parą ribose. Palaikomajam gydymui svarbu vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Didžiosios depresijos epizodų, susijusių su didžiuoju depresiniu sutrikimu, gydymas kartu su kitais vaistiniais preparatais Kventiax reikia gerti prieš miegą. Pradedant gydyti pirmą ir antrą parą skiriama po 50 mg, trečią ir ketvirtą – po 150 mg. Trumpalaikių tyrimų metu kartu vartojant kitų vaistinių preparatų (amitriptilino, bupropiono, citalopramo, duloksetino, escitalopramo, fluoksetino, paroksetino, sertralino, venlafaksino, žr. 5.1 skyrių) Kventiax antidepresinis poveikis nustatytas vartojant 150 mg ir 300 mg paros dozes, trumpalaikių monoterapijos tyrimų metu – 50 mg paros dozes. Vartojant didesnes dozes, padidėja nepageidaujamų reiškinių rizika, todėl gydytojas turi parinkti mažiausią veiksmingą dozę, pradedant nuo 50 mg per parą. Ar 150 mg paros dozę reikia padidinti iki 300 mg, sprendžiama įvertinus konkretaus paciento būklę. Greito atpalaidavimo kvetiapino tablečių keitimas Kad būtų patogiau dozuoti, kelias greito atpalaidavimo kvetiapino tabletes per parą vartojantiems pacientams galima pakeisti tokia pačia vieną kartą per parą išgeriama Kventiax pailginto atpalaidavimo tablete. Vis dėlto dozę gali tekti individualiai koreguoti. Senyviems pacientams Senyviems pacientams Kventiax (kaip ir kitų vaistinių preparatų nuo psichozės ir depresijos) skiriama atsargiai, ypač pradinio dozės nustatymo laikotarpiu . Kventiax dozę gali tekti didinti lėčiau ir iki mažesnės terapinės paros dozės negu jaunesniems pacientams. Senyvų žmonių organizme kvetiapino vidutinis plazminis klirensas būna 30-50% mažesnis negu jaunesnių. Senyviems pacientams iš pradžių skiriama 50 mg per parą. Dozę galima didinti po 50 mg per parą iki veiksmingos dozės, priklausomai nuo individualios klinikinės reakcijos ir vaistinio preparato individualaus toleravimo. Pradedant gydyti senyvų pacientų didžiosios depresijos epizodus, susijusius su didžiuoju depresiniu sutrikimu, 1-3 parą skiriama po 50 mg, nuo ketvirtos paros – po 100 mg, nuo aštuntos – po 150 mg per parą. Turi būti vartojama mažiausia veiksminga dozė, pradedant nuo 50 mg per parą. Jeigu įvertinus konkretaus paciento būklę nusprendžiama, kad paros dozę reikia padidinti iki 300 mg, tą galima daryti ne anksčiau kaip 22-ą gydymo dieną. Veiksmingumas ir saugumas vyresniems kaip 65 metų pacientams, ištiktiems bipolinio sutrikimo depresijos epizodų, neištirti. Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams iki 18 metų Kventiax vartoti nerekomenduojama dėl duomenų, pagrindžiančių vartojimą šios grupės pacientams, stokos. Turimi placebu kontroliuojamų kvetiapino klinikinių tyrimų duomenys pateikiami 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Didelė kvetiapino dalis metabolizuojama kepenyse, todėl pacientams, kuriųkepenų funkcija sutrikusi, Kventiax skiriama atsargiai, ypač pradiniu dozės nustatymo laikotarpiu. Esant kepenų funkcijos sutrikimui,pacientams iš pradžių skiriama 50 mg per parą. Dozę galima didinti po 50 mg per parą iki veiksmingos dozės, priklausomai nuo individualios klinikinės reakcijos ir vaistinio preparato individualaus toleravimo. Vartojimo metodas Kventiax geriamas 1 kartą per parą, ne valgio metu. Tabletę reikia nuryti nepažeistą. Jos negalima dalyti, kramtyti ar smulkinti.

Kventiax vartojamas kelioms indikacijoms, todėl jo saugumo pobūdį reikia vertinti atsižvelgiant į konkretaus paciento diagnozę ir vartojamą dozę. Ilgalaikio vartojimo kartu su kitais vaistiniais preparatais veiksmingumas ir saugumas didžiuoju depresiniu sutrikimu sergantiems pacientams neištirti, tačiau ištirtas ilgalaikės monoterapijos veiksmingumas ir saugumas suaugusiems pacientams (žr. 5.1 skyrių). Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams iki 18 metų kvetiapino vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų šiai amžiaus grupei trūksta. Vaikų ir paauglių klinikinių tyrimų metu gauta panašių saugumo duomenų kaip tiriant poveikį suaugusiesiems (žr. 4.8 skyrių), tačiau kai kurių nepageidaujamų reiškinių (padidėjęs apetitas, padidėjusi prolaktino koncentracija serume, vėmimas, rinitas, sinkopė) jiems pasireiškė dažniau, kai kurie (ekstrapiramidiniai simptomai ir dirglumas) gali turėti kitokią reikšmę, o vieno (kraujospūdžio padidėjimo) anksčiau atlikti suaugusiųjų tyrimai neparodė. Be to, gauta pranešimų apie vaikų ir paauglių skydliaukės funkcijos rodmenų pokyčius. Be to, netirtas ilgalaikio (ilgesnės kaip 26 mėn. trukmės) gydymo saugumas augimo ir brendimo požiūriu, taip pat nežinomas ilgalaikis poveikis pažintinės funkcijos ir elgesio vystymuisi. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu vaikams ir paaugliams, sirgusiems šizofrenija, bipolinio sutrikimo manijos faze ir bipolinio sutrikimo depresijos faze, ekstrapiramidinių simptomų dažniau pasireiškė vartojant kvetiapino negu vartojant placebo (žr. 4.8 skyrių). Savižudybė ar mintys apie savižudybę, ligos klinikinis pasunkėjimas Depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizika. Ši rizika išlieka padidėjusi tol, kol pasireiškia reikšminga remisija. Kelias pirmąsias gydymo savaites ar net ilgiau pagerėjimo gali nebūti, todėl pacientą reikia atidžiai stebėti, kol pagerėjimas pasireikš. Bendros klinikinės patirties duomenimis, ankstyvųjų sveikimo stadijų metu savižudybės pavojus gali būti didesnis. Be to, dėl žinomų su gydoma liga susijusių rizikos veiksnių gydytojas turi įvertinti galimą su savižudybe susijusių reiškinių riziką staiga nutraukus kvetiapino vartojimą. Su savižudybe susijusių reiškinių riziką taip pat gali didinti kitos psichikos ligos, kurioms gydyti vartojama kvetiapino. Be to, šiomis ligomis ir didžiuoju depresiniu sutrikimu pacientas gali sirgti vienu metu. Dėl to gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius pacientus reikia imtis tokių pačių atsargumo priemonių kaip ir gydant sergančius didžiuoju depresiniu sutrikimu. Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe susijusių reiškinių arba iki pradedant gydymą buvo reikšmingo laipsnio minčių apie savižudybę, tokių minčių atsiradimo ar mėginimo nusižudyti pavojus yra didesnis, todėl gydymo metu juos reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuojamų antidepresantų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo psichikos sutrikimais sirgę suaugę pacientai, metaanalizė parodė didesnę jaunesnių kaip 25 metų pacientų savižudiško elgesio riziką vartojant antidepresantų negu vartojant placebo. Šiuo vaistiniu preparatu gydomus pacientus, ypač tuos, kuriems nustatyta didelė rizika, reikia atidžiai stebėti, ypač pradedant gydymą ir pakeitus dozę. Pacientus ir jų globėjus reikia perspėti, kad stebėtų, ar nepasunkėjo liga, nepasireiškė savižudiškas elgesys, neatsirado minčių apie savižudybę ar neįprastų elgesio pokyčių, o pastebėję tokių simptomų – nedelsdami kreiptųsi į gydytoją. Trumpalaikiai placebu kontroliuojami klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo bipolinio sutrikimo didžiųjų depresijos epizodų ištikti pacientai, parodė didesnę su savižudybe susijusių reiškinių riziką jauniems (iki 25 metų) suaugusiems pacientams vartojant kvetiapiną negu vartojant placebą (atitinkamai 3% ir 0%). Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo didžiuoju depresiniu sutrikimu sirgę pacientai, metu su savižudybe susijusių reiškinių pastebėta 2,1% (3/144) kvetiapiną ir 1,3% (1/75) placebą vartojusių jaunų suaugusių (iki 25 metų) pacientų. Retrospektyvinis tyrimas, kurio metu kvetiapino skirta didžiosios depresijos sutrikimu sergantiems pacientams, parodė, kad vartojant kvetiapiną kartu su kitais antidepresantais, savęs žalojimo ir savižudybės tikimybė padidėjo 25-64 metų amžiaus pacientams, kurie anksčiau savęs nežalojo. Metabolizmo sutrikimo rizika Atsižvelgiant į klinikinių tyrimų metu nustatytą metabolizmo rodiklių (įskaitant kūno svorio, gliukozės (žr. „Hiperglikemija“) ir lipidų koncentracijos kraujyje) pablogėjimo riziką, šiuos rodiklius reikia ištirti prieš pradedant gydyti ir reguliariai kontroliuoti jų pokyčius gydymo metu. Jeigu šie rodikliai pablogėtų, juos būtina koreguoti pagal klinikinį poreikį (taip pat žr. 4.8 skyrių). Ekstrapiramidiniai simptomai Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu suaugusiems pacientams, vartojusiems kvetiapino nuo bipolinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodų ir didžiojo depresinio sutrikimo, ekstrapiramidinių simptomų pasireiškė dažniau negu vartojusiems placebą (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Vartojant kvetiapiną gali pasireikšti akatizija, kuriai būdingas nemalonus ar varginantis nenustygimas vietoje ir poreikis judėti, dažnai taip pat išnyksta gebėjimas ramiai sėdėti ar stovėti. Šių sutrikimų pasireiškimo tikimybė būna didžiausia pirmąsias kelias gydymo savaites. Pasireiškus tokių simptomų, dozės didinimas gali būti kenksmingas. Vėlyvoji diskinezija Pasireiškus vėlyvosios diskinezijos požymių ir simptomų, svarstytinas kvetiapino dozės mažinimo ar jo vartojimo nutraukimo tikslingumas. Pažymėtina, kad nutraukus gydymą vėlyvoji diskinezija gali pasunkėti ar net prasidėti (žr. 4.8 skyrių). Mieguistumas ir svaigulys Vartojant kvetiapiną gali pasireikšti mieguistumas ir susijusių simptomų, pvz., sedacija (žr. 4.8 skyrių). Bipolinės depresijos ir didžiojo depresinio sutrikimo gydymo klinikinių tyrimų metu mieguistumas dažniausiai pasireikšdavo per pirmąsias 3 gydymo dienas ir būdavo nuo lengvo iki vidutinio intensyvumo. Jeigu pacientas jaučia didelį mieguistumą, jam gali reikėti dažnesnio kontakto su gydytoju bent 2 savaites nuo mieguistumo pasireiškimo arba kol jis palengvės, taip pat gali tekti svarstyti gydymo nutraukimo tikslingumą. Ortostatinė hipotenzija Vartojant kvetiapino gali pasireikšti ortostatinė hipotenzija ir su ja susijęs svaigulys (žr. 4.8 skyrių) (dažniausiai pradiniu dozės didinimo laikotarpiu, kaip ir mieguistumas). Dėl šių sutrikimų gali padidėti netyčinio susižalojimo (pvz., pargriuvus) rizika, ypač senyviems žmonėms, todėl pacientams reikia patarti būti atsargiems, kol pripras prie galimo šio vaistinio preparato poveikio. Kvetiapino skiriama atsargiai, jeigu diagnozuota širdies ir kraujagyslių sistemos liga, smegenų kraujagyslių liga arba hipotenzijos pavojus padidėjęs dėl kitos priežasties. Pasireiškus ortostatinei hipotenzijai, svarstytinas tikslingumas sumažinti dozę arba ją didinti lėčiau, ypač jeigu pacientas serga širdies ir kraujagyslių liga. Miego apnėjos sindromas Pranešta apie miego apnėjos sindromo atvejus kvetiapiną vartojantiems pacientams. Kvetiapino skiriama atsargiai, jeigu pacientas kartu vartoja centrinę nervų sistemą slopinančių vaistinių preparatų, anksčiau yra buvusi miego apnėja arba yra jos pasireiškimo rizika, pvz., pacientas turi antsvorį, yra nutukęs arba vyriškos lyties. Traukuliai Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu traukulių dažnis kvetiapiną ir placebą vartojusiems pacientams nesiskyrė. Nėra duomenų apie traukulių pasireiškimo dažnį pacientams, kuriems praeityje yra buvęs traukuliais pasireiškiantis sutrikimas. Pacientus, kuriems yra buvę traukulių priepuolių, kvetiapinu, kaip ir kitais vaistiniais preparatais nuo psichozių, būtina gydyti atsargiai(žr.4.8 skyrių). Piktybinis neurolepsinis sindromas Buvo atvejų, kai, vartojant vaistinius preparatus nuo psichozės (įskaitant kvetiapiną, žr. 4.8 skyrių), ištiko neurolepsinis piktybinis sindromas, kuris kliniškai pasireiškia hipertermija, pakitusia psichika, raumenų rigidiškumu, autonominės nervų sistemos nestabilumu ir padidėjusia kreatinfosfokinazės koncentracija. Ištikus piktybiniam neurolepsiniam sindromui, reikia nutraukti kvetiapino vartojimą ir atitinkamai gydyti. Serotonino sindromas Kartu vartojant Kventiax ir kitus serotoninerginius vaistus, tokius kaip MAO inhibitoriai, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) arba tricikliai antidepresantai, gali išsivystyti serotonino sindromas, potencialiai pavojinga gyvybei būklė (žr. 4.5 skyrius). Jei kliniškai pagrįstas gydymas kitais serotoninerginiais preparatais, rekomenduojama atidžiai stebėti pacientą, ypač gydymo pradžioje ir didinant dozę. Serotonino sindromo simptomai gali būti psichinės būklės pokyčiai, autonominių funkcijų nestabilumas, nervų ir raumenų sutrikimai ir (arba) virškinimo trakto simptomai. Jei įtariamas serotonino sindromas, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, reikia apsvarstyti sumažinti dozę arba nutraukti gydymą. Sunki neutropenija ir agranulocitozė Kvetiapino klinikinių tyrimų metu gauta pranešimų apie ryškią neutropeniją (neutrofilų <0,5 × 109/l). Dauguma atvejų ji pasireiškė per kelis kvetiapino vartojimo mėnesius. Aiškaus jo ryšio su doze nenustatyta. Po vaistinio preparato registracijos, gauta pranešimų apie mirties atvejus. Galimi neutropenijos rizikos veiksniai yra sumažėjęs leukocitų skaičius iki gydymo ir vaistinių preparatų sukelta neutropenija anamnezėje, tačiau keli neutropenijos atvejai užfiksuoti ir jų nebuvus. Jeigu neutrofilų skaičius <1,0 × 109/l, reikia nutraukti kvetiapino vartojimą, stebėti pacientą dėl infekcijos požymių ir simptomų bei tirti neutrofilų skaičių, kol jis pasidarys >1,5× 109/l (žr. 5.1 skyrių). Jei pasireiškia infekcija ar karščiavimas, ypač jei nėra akivaizdaus (-žių) tokios būklės atsiradimą skatinančio (-ų) veiksnio (-ų), būtina pagalvoti, ar neatsirado neutropenija, ir skirti gydymą, atsižvelgiant į klinikinę būklę. Pacientus reikia perspėti, kad nedelsdami praneštų, jeigu vartojant kvetiapiną bet kuriuo gydymo laikotarpiu pasireikštų agranulocitozei ar infekcijai būdingų požymių arba simptomų (pvz., karščiavimas, silpnumas, letargija arba faringitas). Tokiems pacientams reikia nedelsiant ištirti leukocitų ir absoliutų neutrofilų skaičių, ypač jei aiškios infekcijos priežasties nėra. Anticholinerginis (antimuskarininis) poveikis Kvetiapino aktyvus metabolitas norkvetiapinas turi vidutinį ar stiprų afinitetą kelių porūšių muskarino receptoriams. Tai lemia nepageidaujamų reakcijų, susijusių su anticholinerginiu poveikiu, pasireiškimą vartojant kvetiapiną rekomenduojamomis dozėmis kartu su kitais anticholinerginiais vaistiniais preparatais arba jo perdozavus. Kvetiapino atsargiai skiriama kartu su anticholinerginiais (antimuskarininiais) vaistiniais preparatais bei pacientams, kuriems yra diagnozuotas arba anksčiau buvo šlapimo susilaikymas, kliniškai reikšminga prostatos hipertrofija, žarnų obstrukcija arba panašios būklės, padidėjęs akispūdis arba uždaro kampo glaukoma (žr. 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius). Sąveika Taip pat žr. 4.5 skyrių. Kartu vartojant stipriai veikiančius kepenų fermentų induktorius (pvz., karbamazepiną ar fenitoiną), gerokai sumažėja kvetiapino koncentracija plazmoje, todėl gali pakisti jo veiksmingumas. Kepenų fermentų induktorius vartojantiems pacientams kvetiapino skiriama tik tuomet, kai, gydytojo nuomone, šio vaistinio preparato palankus poveikis viršija pavojų, kylantį nutraukus kepenų fermentų induktorių vartojimą. Svarbu kepenų induktoriaus dozę būtų keisti tik palaipsniui, o prireikus vietoje jo skirti kepenų fermentų neindukuojančio vaistinio preparato (pvz., natrio valproato). Svoris Gauta pranešimų apie kvetiapiną vartojančių pacientų svorio prieaugį. Reikia sverti pacientą ir kontroliuoti jo svorį pagal klinikinį poreikį, atsižvelgiant į vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimo rekomendacijas (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Hiperglikemija Aprašyta retų atvejų, kai atsirado hiperglikemija ir (arba) pasireiškė ar pasunkėjo cukrinis diabetas (buvo net atvejų, kai pasireiškė ketoacidozė ar koma ir net ištiko mirtis, žr. 4.8 skyrių). Kai kuriais atvejais prieš tai buvo užfiksuotas svorio prieaugis (tai gali būti rizikos veiksnys). Pacientui rekomenduojamas atitinkamas klinikinis stebėjimas, atsižvelgiant į vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimo rekomendacijas. Vaistinių preparatų nuo psichozės, įskaitant kvetiapiną, vartojančius pacientus reikia stebėti dėl galimų hiperglikemijos požymių ir simptomų (polidipsijos, poliurijos, polifagijos ir silpnumo). Jei pacientas serga cukriniu diabetu arba yra šios ligos rizikos veiksnių, tai reikia reguliariai tikrinti, ar nepablogėjo gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimas. Be to, pacientą reikia reguliariai sverti. Lipidai Kvetiapino klinikinių tyrimų metu pastebėta trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir bendro cholesterolio koncentracijos padidėjimo bei didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracijos sumažėjimo atvejų (žr. 4.8 skyrių). Lipidų koncentracijų pokyčius reikia koreguoti pagal klinikinį poreikį. Pailgėjęs QT intervalas Klinikinių tyrimų metu ir vartojant kvetiapino pagal preparato charakteristikų santraukoje (PCS) pateikiamas rekomendacijas, nuolatinio absoliutaus QT intervalo pailgėjimo nenustatyta. Po vaistinio preparato registracijosgauta pranešimų apie pailgėjusį QT intervalą jo vartojant terapinėmis dozėmis (žr. 4.8 skyrių) ir perdozavus (žr. 4.9 skyrių). Kvetiapino (kaip ir kitų vaistinių preparatų nuo psichozės) atsargiai skiriama pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, arba kurių šeimos nariams nustatytas pailgėjęs QT. Jo taip pat atsargiai skiriama kartu su QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais ar kitais neuroleptikais, ypač senyviems pacientams, esant įgimtam ilgo QT sindromui, staziniam širdies nepakankamumui, širdies hipertrofijai, hipokalemijai arba hipomagnezemijai (žr. 4.5 skyrių). Kardiomiopatija ir miokarditas Klinikinių tyrimų metu ir po kvetiapino registracijos gauta pranešimų apie kardiomiopatijos ir miokardito atvejus (žr. 4.8 skyrių). Įtarus kardiomiopatiją arba miokarditą, reikia apsvarstyti kvetiapino vartojimo nutraukimo tikslingumą. Sunkios nepageidaujamos odos reakcijos Gydymo kvetiapinu metu labai retai buvo pranešta apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas (SNOR), įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SJS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), ūminę išplitusią egzanteminę pustuliozę (angl. acute generalised exanthematous pustulosis, AGEP), daugiaformę eritemą (DE) ir reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. Drug Reaction with Eosinophilia and Systemic Symptoms, DRESS). SNOR dažniausiai pasireiškia vienu ar daugiau toliau išvardytų simptomų: plačiai išplitęs odos išbėrimas, kuris gali pasireikšti kartu su niežuliu arba būti susijęs su pustulėmis, eksfoliacinis dermatitas, karščiavimas, limfadenopatija ir galimai eozinofilija ar neutrofilija. Dauguma tokių reakcijų pasireiškė per 4 savaites nuo gydymo kvetiapinu pradžios, o kai kurios DRESS reakcijos pasireiškė per 6 savaites nuo gydymo kvetiapinu pradžios. Jei atsiranda tokias sunkias reakcijas rodančių požymių ir simptomų, kvetiapino vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir apsvarstyti alternatyvų gydymą. Nutraukimas Aprašyta atvejų, kai staiga nutraukus kvetiapino vartojimą pasireiškė ūminių nutraukimo simptomų (pvz., nemiga, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, svaigulys ir irzlumas). Dėl to šio vaistinio preparato vartojimą rekomenduojama baigti palaipsniui, per bent 1-2 savaites (žr. 4.8 skyrių). Senyviems pacientams, sergantiems su demencija susijusia psichoze Su demencija susijusiai psichozei gydyti kvetiapinas neregistruotas. Atsitiktinės atrankos placebu kontroliuojami kai kurių netipinių vaistinių preparatų nuo psichozės klinikiniai tyrimai parodė maždaug 3 kartus didesnę smegenų kraujagyslių nepageidaujamų reiškinių riziką demencija sergantiems pacientams. Šio padidėjimo mechanizmas nežinomas. Su kitais vaistiniais preparatais nuo psichozės susijusio pavojaus ir pavojaus kitoms pacientų populiacijoms padidėjimo galimybė nepaneigta. Jei yra insulto rizikos veiksnių, kvetiapino skiriama atsargiai. Netipinių vaistinių preparatų nuo psichozės klinikinių tyrimų metaanalizė parodė didesnę mirties riziką jų vartojantiems senyviems pacientams, sergantiems su demencija susijusia psichoze (palyginus su vartojančiais placebo). Dviejų 10 savaičių trukmės placebu kontroliuojamų kvetiapino tyrimų, atliktų su ta pačia pacientų populiacija (n = 710, amžiaus vidurkis – 83 metai, diapazonas – 56-99 metai), metu mirė 5,5 % kvetiapino ir 3,2 % placebo vartojusių pacientų. Mirties priežastys šių tyrimų metu buvo įvairios ir atitiko tikėtinas šiai pacientų populiacijai. Senyviems pacientams, sergantiems Parkinsono liga (PL)/parkinsonizmu Retrospektyvinis populiacijų tyrimas, kurio metu kvetiapino skirta didžiosios depresijos sutrikimo gydymui, parodė, kad vartojant kvetiapiną vyresniems kaip 65 metų pacientams, mirties rizika yra didesnė. Šio ryšio nebuvo, kai pacientai, sergantys PL buvo pašalinti iš analizės. Senyvus pacientus, sergančius PL, gydyti kvetiapinu reikia atsargiai. Disfagija Gauta pranešimų apie disfagiją (žr. 4.8 skyrių) ir aspiraciją vartojant kvetiapino. Priežastinio ryšio su aspiracine pneumonija nenustatyta, tačiau esant jos rizikai kvetiapino skiriama atsargiai. Vidurių užkietėjimas ir žarnų obstrukcija Vidurių užkietėjimas yra žarnų obstrukcijos rizikos veiksnys. Gauta pranešimų apie vidurių užkietėjimą ir žarnų obstrukciją, pasireiškusius vartojant kvetiapiną (žr. 4.8 skyrių). Tarp šių pranešimų yra ir mirties atvejų, įvykusių buvus didesnei žarnų obstrukcijos rizikai, t.y. kartu daugelį žarnų peristaltiką lėtinančių vaistų vartojusiems ir (arba) galėjusiems nepranešti apie pasireiškusius vidurių užkietėjimo simptomus pacientams. Pasireiškus žarnų obstrukcijai arba nepraeinamumui, pacientą reikia atidžiai stebėti ir skubiai gydyti. Venų tromboembolija (VTE) Užfiksuota venų tromboembolijos (VTE) atvejų vartojant vaistinių preparatų nuo psichozės. Šių vaistinių preparatų vartojantys pacientai dažnai turi įgytų VTE rizikos veiksnių, todėl prieš skiriant kvetiapino reikia nustatyti visus galimus rizikos veiksnius, o juo gydant – imtis profilaktikos priemonių. Pankreatitas Klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato registracijos, gauta pranešimų apie pankreatitą. Pankreatito rizikos veiksnių nustatyta ne visaisatvejais, apie kuriuos pranešta po vaistinio preparato registracijos, tačiau daugelis pacientų jų turėjo – tai buvo padidėjusi trigliceridų koncentracija (žr. 4.4 skyrių), tulžies pūslės akmenys, alkoholio vartojimas. Papildoma informacija Kvetiapino vartojimo kartu su divalproeksu ar ličiu, esant ūminiams vidutinio sunkumo ir sunkiems manijos epizodams, duomenų yra nedaug, tačiau šie deriniai buvo toleruojami gerai (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Turimi duomenys rodo suminį jų poveikį po 3 savaičių. Netinkamas naudojimas ir piktnaudžiavimas Gauta pranešimų apie netinkamo vaistinio preparato vartojimo ir piktnaudžiavimo atvejus. Skiriant kvetiapino pacientams, kurie praeityje piktnaudžiavo alkoholiu arba vaistiniais preparatais, gali prireikti imtis atsargumo priemonių. Laktozė Kventiax sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris 50 mg pailginto atpalaidavimo tabletės Šio vaistinio preparato tabletėje yra 8,44 mg natrio, tai atitinka 0,42 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. 150 mg pailginto atpalaidavimo tabletės Šio vaistinio preparato tabletėje yra 14,53 mg natrio, tai atitinka 0,73 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. 200 mg pailginto atpalaidavimo tabletės Šio vaistinio preparato tabletėje yra 19,38 mg natrio, tai atitinka 0,97 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. 300 mg pailginto atpalaidavimo tabletės Šio vaistinio preparato tabletėje yra 29,06 mg natrio, tai atitinka 1,45 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. 400 mg pailginto atpalaidavimo tabletės Šio vaistinio preparato tabletėje yra 23,46 mg natrio, tai atitinka 1,17 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausiai praneštos nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą (NRV), pasireiškusios vartojant kvetiapino (≥ 10 %), yra mieguistumas, svaigulys, galvos skausmas, sausa burna, nutraukimo simptomai, padidėjusi trigliceridų koncentracija serume, padidėjusi bendrojo (ypač MTL) cholesterolio koncentracija, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija, svorio prieaugis, sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir ekstrapiramidiniai simptomai. Vartojant kvetiapiną, gauta pranešimų apie stipriai išreikštas odos nepageidaujamas reakcijas (angl. severe cutaneous adverse reactions, SCARs), įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SJS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN) ir reakciją į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. Drug Rash with Eosinophilia and Systemic Symptoms, DRESS). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje NRV, pasireiškusių vartojant kvetiapino, dažnis nurodomas toliau pateikiamoje 1 lentelėje laikantis Medicinos mokslų tarptautinių organizacijų tarybos (angl. Council for International Organizations of Medical Sciences, CIOMS) rekomendacijų (CIOMS III darbo grupė, 1995). 1 lentelė. Su kvetiapino vartojimu susijusios NRV Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėjusi hemoglobino koncentracija 22 | Leukopenija 1, 28, sumažėjęs neutrofilų kiekis, padidėjęs eozinofilų kiekis27 | Neutropenija1, trombocitopenija, anemija, sumažėjęs trombocitų skaičius13 | Agranuloci-tozė26 | | Imuninės sistemos sutrikimai | | | Padidėjęs jautrumas (įskaitant odos alergines reakcijas) | | Anafilaksinė reakcija5 | Endokrininiai sutrikimai | | Hiperprolaktinemija, sumažėjusi bendro T4 24, sumažėjusi laisvo T4 24, sumažėjusi bendro T3 24, padidėjusi TSH 24 koncentracija | Sumažėjusi laisvo T3 24, hipotirozė21 | | Sutrikusi antidiurezinio hormono sekrecija | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Padidėjusi trigliceridų koncentracija serume10,30, padidėjusi bendro (ypač MTL) cholesterolio koncentracija11,30, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija17,30, svorio prieaugis8,30 | Padidėjęs apetitas, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje (iki hiperglikemijos) 6,30 | Hiponatremija19, cukrinis diabetas 1,5, pasunkėjęs esamas cukrinis diabetas | Metabolinis sindromas29 | | Psichikos sutrikimai | | Nenormalūs sapnai ir košmarai, savižudiškos mintys ir elgesys20 | | Somnambu-lizmas ir susijusios reakcijos, pvz., kalbėjimas miegant ir su miegu susijęs valgymo sutrikimas | | Nervinės sistemos sutrikimai | Svaigulys 4,16, mieguistu-mas2,16, galvos skausmas, ekstrapira-midiniai simptomai1,21 | Dizartrija | Traukuliai1, neramių kojų sindromas, vėlyvoji diskinezija1,5, sinkopė4,16, sumišimo būsena | | | Akių sutrikimai | | Neryškus matymas | | | | Širdies sutrikimai | | Tachikardija4, Palpitacijos23 | QT intervalo pailgėjimas1,12,18, bradikardija32 | | | Kardiomiopatija, miokarditas Kraujagyslių sutrikimai | | Ortostatinė hipotenzija4,16 | | Venų tromboembolija1 | | Insultas33 Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Dusulys23 | Sloga | | | Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos sausmė | Vidurių užkietėjimas, dispepsija, vėmimas25 | Disfalgija7 | Pankreatitas1, žarnų užsikimšimas arba nepraeinamumas | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Padidėjęs alaninamino-transferazės (ALT), gama-GT aktyvumas serume3 | Padidėjęs aspartatami-notransfera-zės (AST) -aktyvumas serume3 | Gelta3, Hepatitas | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | | Angioedema5, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas5 | Toksinė epider-mio nekrolizė, daugiaformė raudonė (Erythema multiforme), ūminė išplitusi egzanteminė pustuliozė (AGEP), vaisto sukeltas išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS), odos vaskulitas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | | | Rabdomiolizė | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | Šlapimo susilaikymas | | | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | | | | | | Vaistinio preparato nutraukimo sindromas naujagimiui31 Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | Lytinė disfunkcija | Priapizmas, galaktorėja, padidėjusios krūtys, sutrikusios menstruacijos | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nutraukimo simptomai1,9 | Lengva astenija, periferinė edema, irzlumas, karščiavimas | | Neurolepsinis piktybinis sindromas1, hipotermija | | Tyrimai | | | | Padidėjęs kreatinfosfokinazės aktyvumas kraujyje | | 1 Žr. 4.4 skyrių. 2 Gali pasireikšti mieguistumas, ypač per pirmąsias dvi gydymo savaites. Toliau vartojant kvetiapiną, jis dažniausiai praeina. 3Kai kuriems kvetiapiną vartojusiems pacientams nustatytas nesimptominis transaminazių (ALT, AST) ar gama-GT koncentracijos serume padidėjimas (nustatytas nukrypimas nuo normalaus iki ≥ 3x viršutinė normos riba bet kuriuo metu). Kvetiapiną vartojant toliau, šių fermentų koncentracijos paprastai sunormalėdavo. 4Kvetiapinas, kaip ir kiti 1 adrenoreceptorius blokuojantys vaistai nuo psichozės, dažnai gali sukelti ortostatinę hipotenziją, pasireiškiančią svaiguliu, tachikardija ir (kai kuriems pacientams) sinkope, ypač pradiniu dozės didinimo laikotarpiu (žr. 4.4 skyrių). 5 Šių nepageidaujamų reakcijų dažnis apskaičiuotas remiantis tik kvetiapino greito atpalaidavimo formų poregistraciniais duomenimis. 6 Bent vieną kartą nustatyta gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius  126 mg/dl ( 7 mmol/l) arba kitu laiku  200 mg/dl ( 11,1 mmol/l). 7 Vartojant kvetiapiną, disfagija pasireiškė dažniau nei vartojant placebą tik bipolinės depresijos klinikinių tyrimų metu. 8 Skaičiuojant atvejus, kai kūno svoris priaugo > 7 % palyginus su buvusiu iki gydymo. Suaugusiems dažniausiai pasireiškia pirmosiomis gydymo savaitėmis. 9 Trumpalaikių placebu kontroliuojamų monoterapijos klinikinių tyrimų metu vertinant nutraukimo simptomus, dažniausiai pastebėta nemiga, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, svaigulys ir irzlumas. Šių reakcijų dažnis reikšmingai sumažėjo per savaitę po vaistinio preparato vartojimo nutraukimo. 10 Bent vieną kartą nustatyta trigliceridų koncentracija ≥ 200 mg/dl ( 2,258 mmol/l) (18 metų ir vyresniems pacientams) arba ≥ 150 mg/dl (≥ 1,694 mmol/l) (jaunesniems kaip 18 metų pacientams). 11 Bent vieną kartą nustatyta cholesterolio koncentracija ≥ 240 mg/dl ( 6,2064 mmol/l) (18 metų ir vyresniems pacientams) arba ≥ 150 mg/dl (≥ 5,172 mmol/l) (jaunesniems kaip 18 metų pacientams). Labai dažnai nustatyta MTL cholesterolio koncentracija ≥ 30 mg/dl (≥ 0,769 mmol/l). Vidutinis pokytis pacientams, kuriems ji padidėjo, buvo 41,7 mg/dl (≥ 1,07 mmol/l). 12 Žr. tekstą žemiau. 13 Bent vieną kartą nustatyta trombocitų koncentracija 100x109/l. 14 Remiantis klinikinių tyrimų metu gautais pranešimais apie kreatinfosfokinazės koncentracijos kraujyje padidėjimą kaip nepageidaujamą reiškinį, nesusijusį su piktybiniu neurolepsiniu sindromu. 15 Bet kuriuo laiku nustatyta prolaktino koncentracija vyresniems kaip 18 metų pacientams vyrams > 20 g/l (> 869,56 pmol/l), moterims > 30 g/l (> 1304,34 pmol/l). 16 Dėl to pacientas gali pargriūti. 17 Bet kuriuo laiku nustatyta DTL cholesterolio koncentracija vyrams < 40 mg/dl (1,025 mmol/l), moterims < 50 mg/dl (1,282 mmol/l). 18 Įskaičiuoti pacientai, kurių koreguotas QT intervalas, buvęs < 450 msek. trukmės, pailgėjo ≥ 30 msek. ir pasidarė ≥ 450 msek. Placebu kontroliuojamų kvetiapino tyrimų metu vidutinis pokytis ir pacientų, kuriems nustatytas klinikai reikšmingas pailgėjimas, procentas kvetiapino ir placebo grupėse buvo panašus. 19 Bent vieną kartą nustatytas nukrypimas nuo >132 mmol/L iki <132 mmol/L. 20 Pranešimų apie mintis apie savižudybę ir savižudišką elgesį gauta vartojant kvetiapiną ar netrukus po jo vartojimo (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). 21 Žr. 5.1 skyrių. 22 Visų tyrimų, įskaitant atvirus jų tęsinius, metu sumažėjusi hemoglobino koncentracija (≤ 13 g/dl [8,07 mmol/l] vyrams, ≤ 12 g/dl [7,45 mmol/l] moterims) bent kartą nustatyta 11 % kvetiapino vartojusių pacientų. Vidutinis didžiausias hemoglobino koncentracijos sumažėjimas, bet kuriuo laiku nustatytas šiems pacientams, buvo 1,5 g/dl. 23 Gautų pranešimų duomenimis, dažnai kartu būdavo tachikardija, svaigulys, ortostatinė hipotenzija ir (arba) širdies ar kvėpavimo takų liga. 24 Visų klinikinių tyrimų metu užfiksuoti potencialiai reikšmingi klinikai nukrypimai, kai koncentracija iki gydymo buvo normali. Bendrojo T4, laisvojo T4, bendrojo T3 ir laisvojo T3 nukrypimais laikyta bet kuriuo metu nustatyta mažesnė kaip 0,8 x apatinė normos riba (pmol/L) koncentracija, TSH – didesnė kaip 5 mIU/l koncentracija. 25 Remiantis padidėjusio vėmimo dažnio senyviems pacientams (vyresniems kaip 65 metų) duomenimis. 26 Visų kvetiapino klinikinių tyrimų metu užfiksuoti neutrofilų skaičiaus pokyčiai, kai iki gydymo jų buvo ≥ 1,5 x 109/l, bet kuriuo laiku gydant rasta < 0,5 x 109/l, nustatyta ryški neutropenija (< 0,5 x 109/l) ir infekcija (žr. 4.4 skyrių). 27 Visų klinikinių tyrimų metu užfiksuoti potencialiai reikšmingi klinikai nukrypimai, kai koncentracija iki gydymo buvo normali. Nukrypusiu laikytas bet kada užfiksuotas eozinofilų kiekis ≥ 1 x 109/l. 28 Visų tyrimų metu bet kuriuo laiku užfiksuoti potencialiai reikšmingi klinikai nukrypimai, kai koncentracija iki gydymo buvo normali. Nukrypusiu laikytas bet kada užfiksuotas leukocitų kiekis ≤ 3x109/l. 29 Remiantis visų kvetiapino klinikinių tyrimų metu gautais metabolinio sindromo nepageidaujamo reiškinio pranešimais. 30 Kai kuriems pacientams klinikinių tyrimų metu nustatytas daugiau kaip vieno metabolinio rizikos veiksnio (kūno svoris, gliukozės koncentracija kraujyje, lipidų koncentracija) pablogėjimas (žr. 4.4 skyrių). 31 Žr.4.6 skyrių. 32 Gali pasireikšti iš karto pradėjus gydymą ar šiek tiek vėliau ir būti susijusi su hipotenzija ir (arba) sinkope. Dažnis apskaičiuotas pagal bradikardijos ir su ja susijusių nepageidaujamų reiškinių pranešimus visų kvetiapino klinikinių tyrimų metu. 33 Remiantis vienu retrospektyvinio neanandomizuoto epidemiologinio tyrimo duomenimis. Užfiksuota atvejų, kai vartojant neuroleptikų pailgėjo QT intervalas, pasireiškė skilvelių aritmija, ištiko staigi mirtis dėl neaiškios priežasties, sustojo širdis ar prasidėjo torsades de pointes tipo aritmija. Tokie poveikiai laikomi būdingais šiai vaistinių preparatų grupei. Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams būdingos tokios pačios NRV kaip aukščiau aprašytos suaugusiesiems. Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytos NRV, kurių vaikams ir paaugliams (10 – 17 metų) pasireiškia dažniau negu suaugusiesiems, ir tos, kurių suaugusiesiems nenustatyta. 2 lentelė. Su kvetiapino vartojimu susijusios NRV vaikams ir paaugliams, kurių jiems pasireiškė dažniau negu suaugusiesiems, arba kurių suaugusiesiems nenustatyta Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000) ir labai retas (< 1/10 000). Organų sistemų grupė | Labai dažnas | Dažnas Endokrininiai sutrikimai | Padidėjusi prolaktino koncentracija1 | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Padidėjęs apetitas | Nervų sistemos sutrikimai | Ekstrapiramidiniai simptomai3,4 | Sinkopė Kraujagyslių sutrikimai | Padidėjęs kraujospūdis2 | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Sloga Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Irzlumas3 1 Bet kuriuo laiku pacientams iki 18 metų nustatyta prolaktino koncentracija: > 20 μg/l (> 869,56 pmol/l) berniukams, > 26 μg/l (> 1130,428 pmol/l) mergaitėms. Mažiau kaip 1 % pacientų nustatyta prolaktino koncentracija > 100 μg/l. 2 Dviejų trumpalaikių (3-6 savaičių trukmės) placebu kontroliuojamų tyrimų, atliktų su vaikais ir paaugliais, metu bet kuriuo laiku nustatytas padidėjimas virš kliniškai reikšmingos ribos, adaptuotos pagal Nacionalinių sveikatos institutų kriterijus, arba > 20 mmHg (sistolinis) ar > 10 mmHg (diastolinis). 3 Pastaba: irzlumo pasireiškimo dažnis atitinka nustatytą suaugusiems, tačiau jo klinikinė reikšmė vaikams ir paaugliams gali būti kitokia. 4 Žr. 5.1 skyrių. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.