Lacosamide Grindeks

Dozavimas Gydytojas turi paskirti tinkamiausios farmacinės formos ir stiprumo vaistinį preparatą, atsižvelgdamas į svorį ir dozę. Rekomenduojamas dozavimas suaugusiesiems, paaugliams ir vaikams nuo 2 metų apibendrintas toliau pateiktoje lentelėje. Lakozamido reikia vartoti du kartus per parą, apytiksliai kas 12 valandų. Pacientui reikia nurodyti, kad jeigu jis pamirštų išgerti lakozamido dozę, prisiminęs turi ją išgerti nedelsdamas, o kitą lakozamido dozę vartoti reguliariu numatytu laiku. Jeigu pacientas prisimena praleistą dozę likus ne daugiau kaip 6 valandoms iki kitos dozės, jam/jai reikia nurodyti, kad palauktų, kol ateis reguliarus numatytas laikas išgerti kitą lakozamido dozę. Pacientams negalima vartoti dvigubos dozės. 50 kg ar daugiau sveriantys paaugliai bei vaikai ir suaugusieji | 50 kg ar daugiau sveriantys paaugliai bei vaikai ir suaugusieji | 50 kg ar daugiau sveriantys paaugliai bei vaikai ir suaugusieji Pradinė dozė | Titravimas (laipsniškas didinimas) | Didžiausia rekomenduojama dozė Monoterapija: po 50 mg du kartus per parą (100 mg per parą) arba po 100 mg du kartus per parą (200 mg per parą) Papildomas gydymas: po 50 mg du kartus per parą (100 mg per parą) | Po 50 mg du kartus per parą (100 mg per parą) savaitės intervalais | Monoterapija: iki po 300 mg du kartus per parą (600 mg per parą) Papildomas gydymas: iki po 200 mg du kartus per parą (400 mg per parą) Alternatyvus pradinis dozavimas* (jei taikoma): 200 mg viena įsotinamoji dozė, po jos skiriant po 100 mg du kartus per parą (200 mg per parą) | Alternatyvus pradinis dozavimas* (jei taikoma): 200 mg viena įsotinamoji dozė, po jos skiriant po 100 mg du kartus per parą (200 mg per parą) | Alternatyvus pradinis dozavimas* (jei taikoma): 200 mg viena įsotinamoji dozė, po jos skiriant po 100 mg du kartus per parą (200 mg per parą) * Įsotinamoji dozė gali būti skiriama pacientams tais atvejais, kai gydytojas nustato, jog reikalinga greitai pasiekti pastovią lakozamido koncentraciją kraujo plazmoje ir gydomąjį poveikį. Įsotinamoji dozė turi būti skiriama prižiūrint gydytojui, atsižvelgiant į galimą sunkios širdies aritmijos ir nepageidaujamų centrinės nervų sistemos reakcijų pasireiškimo dažnio padidėjimą (žr. 4.8 skyrių). Įsotinamosios dozės skyrimas, esant ūminėms būklėms, tokioms kaip epilepsinė būklė, nebuvo tirtas. | * Įsotinamoji dozė gali būti skiriama pacientams tais atvejais, kai gydytojas nustato, jog reikalinga greitai pasiekti pastovią lakozamido koncentraciją kraujo plazmoje ir gydomąjį poveikį. Įsotinamoji dozė turi būti skiriama prižiūrint gydytojui, atsižvelgiant į galimą sunkios širdies aritmijos ir nepageidaujamų centrinės nervų sistemos reakcijų pasireiškimo dažnio padidėjimą (žr. 4.8 skyrių). Įsotinamosios dozės skyrimas, esant ūminėms būklėms, tokioms kaip epilepsinė būklė, nebuvo tirtas. | * Įsotinamoji dozė gali būti skiriama pacientams tais atvejais, kai gydytojas nustato, jog reikalinga greitai pasiekti pastovią lakozamido koncentraciją kraujo plazmoje ir gydomąjį poveikį. Įsotinamoji dozė turi būti skiriama prižiūrint gydytojui, atsižvelgiant į galimą sunkios širdies aritmijos ir nepageidaujamų centrinės nervų sistemos reakcijų pasireiškimo dažnio padidėjimą (žr. 4.8 skyrių). Įsotinamosios dozės skyrimas, esant ūminėms būklėms, tokioms kaip epilepsinė būklė, nebuvo tirtas. Vaikai nuo 2 metų ir paaugliai, sveriantys mažiau nei 50 kg* | Vaikai nuo 2 metų ir paaugliai, sveriantys mažiau nei 50 kg* | Vaikai nuo 2 metų ir paaugliai, sveriantys mažiau nei 50 kg* Pradinė dozė | Titravimas (laipsniškas didinimas) | Didžiausia rekomenduojama dozė Monoterapija ir papildomas gydymas: po 1 mg/kg du kartus per parą (2 mg/kg per parą) | Po 1 mg/kg du kartus per parą (2 mg/kg per parą) savaitės intervalais | Monoterapija: iki po 6 mg/kg du kartus per parą (12 mg/kg per parą) pacientams, kurių svoris nuo ≥ 10 kg iki < 40 kg iki po 5 mg/kg du kartus per parą (10 mg/kg per parą) pacientams, kurių svoris nuo ≥ 40 kg iki < 50 kg Monoterapija ir papildomas gydymas: po 1 mg/kg du kartus per parą (2 mg/kg per parą) | Po 1 mg/kg du kartus per parą (2 mg/kg per parą) savaitės intervalais | Papildomas gydymas: iki po 6 mg/kg du kartus per parą (12 mg/kg per parą) pacientams, kurių svoris nuo ≥ 10 kg iki < 20 kg iki po 5 mg/kg du kartus per parą (10 mg/kg per parą) pacientams, kurių svoris nuo ≥ 20 kg iki < 30 kg iki po 4 mg/kg du kartus per parą (8 mg/kg per parą) pacientams, kurių svoris nuo ≥ 30 kg iki < 50 kg * Rekomenduojama mažiau nei 50 kg sveriantiems vaikams gydymą pradėti nuo lakozamido 10 mg/ml sirupo. | * Rekomenduojama mažiau nei 50 kg sveriantiems vaikams gydymą pradėti nuo lakozamido 10 mg/ml sirupo. | * Rekomenduojama mažiau nei 50 kg sveriantiems vaikams gydymą pradėti nuo lakozamido 10 mg/ml sirupo. 50 kg arba daugiau sveriantys paaugliai bei vaikai ir suaugusieji Monoterapija (gydant dalinius (židininius) traukulius) Rekomenduojama pradinė dozė yra po 50 mg du kartus per parą (100 mg per parą), kuri po savaitės turi būti didinama iki pradinės terapinės dozės po 100 mg du kartus per parą (200 mg per parą). Galima taip pat pradėti nuo lakozamido po 100 mg du kartus per parą (200 mg per parą) dozės, gydytojui įvertinus pageidaujamą traukulių sumažėjimą, lyginant su galimais nepageidaujamais poveikiais. Vėliau, atsižvelgiant į atsaką ir toleravimą, palaikomąją dozę galima didinti po 50 mg du kartus per parą (100 mg per parą) kas savaitę iki didžiausios rekomenduojamos po 300 mg du kartus per parą dozės (600 mg per parą). Pacientams, kurie vartoja didesnę nei po 200 mg du kartus per parą (400 mg per parą) dozę ir kuriems reikia papildomų vaistinių preparatų nuo epilepsijos, reikia vadovautis toliau pateiktu dozavimu, kuris rekomenduojamas papildomam gydymui. Papildomas gydymas (gydant dalinius (židininius) traukulius arba pirminius generalizuotus toninius-kloninius traukulius) Rekomenduojama pradinė dozė yra po 50 mg du kartus per parą (100 mg per parą), kuri po savaitės turi būti didinama iki pradinės gydymo dozės po 100 mg du kartus per parą (200 mg per parą). Vėliau, atsižvelgiant į atsaką ir toleravimą, palaikomąją dozę galima didinti po 50 mg du kartus per parą (100 mg per parą) kas savaitę iki didžiausios rekomenduojamos po 200 mg du kartus per parą (400 mg per parą) dozės. Vaikai nuo 2 metų ir paaugliai, sveriantys mažiau kaip 50 kg Dozė nustatoma pagal kūno svorį. Todėl rekomenduojama gydymą pradėti nuo sirupo ir paskui, jeigu pageidaujama, pereiti prie tablečių. Skiriant sirupą dozė turi būti nurodoma tūriu (ml), o ne svoriu (mg). Monoterapija (gydant dalinius (židininius) traukulius) Rekomenduojama pradinė dozė yra po 1 mg/kg du kartus per parą (2 mg/kg per parą), kurią po vienos savaitės reikia padidinti iki pradinės gydymo po 2 mg/kg du kartus per parą (4 mg/kg per parą) dozės. Atsižvelgiant į atsaką ir toleravimą, palaikomąją dozę galima toliau kas savaitę didinti po 1 mg/kg du kartus per parą (2 mg/kg per parą). Dozę reikia laipsniškai didinti tol, kol bus pasiektas optimalus atsakas. Reikia skirti mažiausią veiksmingą dozę. Vaikams, sveriantiems nuo 10 kg iki mažiau kaip 40 kg, rekomenduojama didžiausia dozė yra po 6 mg/kg du kartus per parą (12 mg/kg per parą). Vaikams, sveriantiems nuo 40 kg iki mažiau kaip 50 kg, rekomenduojama didžiausia dozė yra po 5 mg/kg du kartus per parą (10 mg/kg per parą). Papildomas gydymas (gydant pirminius generalizuotus toninius-kloninius traukulius nuo 4 metų amžiaus arba gydant dalinius (židininius) traukulius nuo 2 metų amžiaus) Rekomenduojama pradinė dozė yra po 1 mg/kg du kartus per parą (2 mg/kg per parą), kurią po vienos savaitės reikia padidinti iki pradinės gydymo po 2 mg/kg du kartus per parą (4 mg/kg per parą) dozės. Atsižvelgiant į atsaką ir toleravimą, palaikomąją dozę galima toliau kas savaitę didinti po 1 mg/kg du kartus per parą (2 mg/kg per parą). Dozę reikia laipsniškai didinti tol, kol bus pasiektas optimalus atsakas. Reikia skirti mažiausią veiksmingą dozę. Dėl vaikams nustatomo didesnio nei suaugusiesiems klirenso, nuo 10 kg iki mažiau nei 20 kg sveriantiems vaikams, rekomenduojama didžiausia dozė yra iki po 6 mg/kg du kartus per parą (12 mg/kg per parą). Vaikams, sveriantiems nuo 20 kg iki mažiau nei 30 kg, rekomenduojama didžiausia dozė yra po 5 mg/kg du kartus per parą (10 mg/kg per parą), o sveriantiems nuo 30 kg iki mažiau nei 50 kg, rekomenduojama didžiausia dozė yra po 4 mg/kg du kartus per parą (8 mg/kg per parą), nors atliekant atviruosius tyrimus (žr. 4.8 ir 5.2 skyrius) nedideliam pastarosios grupės vaikų skaičiui buvo skiriama iki po 6 mg/kg du kartus per parą (12 mg/kg per parą) dozė. Pradinis gydymas įsotinamąja lakozamido doze (pradinė monoterapija arba perėjimas prie monoterapijos, gydant dalinius (židininius) traukulius, arba skiriant kaip papildomą priemonę, gydant dalinius (židininius) traukulius ar pirminius generalizuotus toninius-kloninius traukulius) Paaugliams ir vaikams, sveriantiems 50 kg ar daugiau bei suaugusiesiems gydymą lakozamidu taip pat galima pradėti vienkartine įsotinamąja 200 mg doze, vėliau, apytiksliai po 12 valandų, skiriant po 100 mg palaikomąją dozę du kartus per parą (200 mg per parą). Vėliau dozę reikia koreguoti pagal individualų atsaką ir toleravimą, kaip aprašyta ankščiau. Įsotinamoji dozė gali būti skiriama pacientams tais atvejais, kai gydytojas nustato, jog reikalinga greitai pasiekti pastovią lakozamido koncentraciją kraujo plazmoje ir gydomąjį poveikį. Įsotinamoji dozė turi būti skiriama prižiūrint gydytojui, atsižvelgiant į galimą sunkios širdies aritmijos ir nepageidaujamų centrinės nervų sistemos reakcijų pasireiškimo dažnio padidėjimą (žr. 4.8 skyrių). Įsotinamosios dozės skyrimas, esant ūminėms būklėms, tokioms kaip epilepsinė būklė, nebuvo tirtas. Nutraukimas Jei lakozamido vartojimą reikia nutraukti, rekomenduojama dozę mažinti palaipsniui, t.y. kas savaitę po 4 mg/kg per parą (pacientams, kurių kūno svoris mažesnis kaip 50 kg) arba po 200 mg per parą (pacientams, kurių kūno svoris 50 kg arba didesnis) tiems pacientams, kuriems lakozamido dozė buvo atitinkamai ≥ 6 mg/kg per parą arba ≥ 300 mg per parą. Jei mediciniškai būtina, gali būti svarstomas lėtesnis savaitinis dozės mažinimas po 2 mg/kg per parą arba po 100 mg per parą. Pacientams, kuriems išsivysto sunki širdies aritmija, reikia įvertinti klinikinės naudos ir rizikos santykį bei, prireikus, nutraukti lakozamido vartojimą. Ypatingos populiacijos Senyviems (> 65 metų) pacientams Senyviems pacientams dozės mažinti nereikia. Reikia atsižvelgti į tai, kad senyviems pacientams gali būti su amžiumi susijęs inkstų klirenso sumažėjimas ir padidėjęs AUC (žr. toliau poskyrį „Sutrikusi inkstų funkcija“ ir 5.2 skyrių). Klinikinių duomenų apie vaistinio preparato, ypač didesnių nei 400 mg jo dozių per parą, vartojimą senyviems pacientams, sergantiems epilepsija, nepakanka (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Suaugusiesiems ir pacientams vaikams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl > 30 ml/min.), dozės koreguoti nereikia. 50 kg arba daugiau sveriantiems vaikams ir suaugusiesiems, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, gali būti skiriama 200 mg įsotinamoji dozė, tačiau tolesnis dozės didinimas (> 200 mg per parą) turi būti atliekamas atsargiai. Jeigu 50 kg arba daugiau sveriantiems vaikams ir suaugusiesiems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl ≤ 30 ml/min.) arba jie serga galutinės stadijos inkstų liga, didžiausia rekomenduojama dozė yra 250 mg per parą ir dozė turi būti didinama atsargiai. Jei yra reikalinga įsotinamoji dozė, tai pradinė dozė turi būti 100 mg, toliau pirmąją savaitę skyrimą tęsiant po 50 mg du kartus per parą. Vaikams, kurie sveria mažiau kaip 50 kg ir kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl ≤30 ml/min.) arba jie serga galutinės stadijos inkstų liga, rekomenduojama 25 % sumažinti maksimalią dozę. Visiems pacientams, kuriems reikalinga hemodializė, rekomenduojama papildomai skirti iki 50 % vienos padalytos paros dozės iškart po hemodializės pabaigos. Dėl nedidelės klinikinės patirties ir metabolitų su nežinomu farmakologiniu poveikiu kaupimosi, pacientai, sergantys galutinės stadijos inkstų liga, turi būti gydomi atsargiai. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams vaikams, kurie sveria 50 kg arba daugiau ir suaugusiems pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama didžiausia 300 mg per parą dozė. Šiems pacientams vaistinio preparato dozę reikia titruoti atsargiai, atsižvelgiant į esantį inkstų funkcijos sutrikimą. Paaugliams ir suaugusiesiems, sveriantiems 50 kg arba daugiau, gali būti skiriama 200 mg įsotinamoji dozė, tačiau tolesnis dozės didinimas (> 200 mg per parą) turi būti atliekamas atsargiai. Remiantis duomenimis, gautais gydant suaugusiuosius, pacientams vaikams, kurie sveria mažiau kaip 50 kg ir kurių kepenų funkcija lengvai arba vidutiniškai sutrikusi, reikia 25 % sumažinti maksimalią dozę. Lakozamido farmakokinetika pacientų, kurių kepenų funkcija smarkiai sutrikusi, organizme nebuvo tirta (žr. 5.2 skyrių). Suaugusiesiems ir vaikams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, lakozamido reikia skirti tik tuomet, kai tikėtina gydymo nauda viršija galimą riziką. Dozę gali reikėti koreguoti, atidžiai stebint paciento ligos būklę ir galimą nepageidaujamą vaistinio preparato poveikį. Vaikų populiacija Lacosamide Grindeks nerekomenduojama vartoti vaikams, jaunesniems nei 4 metų, gydant pirminius generalizuotus toninius-kloninius traukulius ir jaunesniems nei 2 metų, gydant dalinius (židininius) traukulius, nes duomenų apie vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą šiose amžiaus grupėse yra nedaug. Įsotinamoji dozė Įsotinamosios dozės skyrimas nebuvo tirtas vaikams. Paaugliams ir vaikams, sveriantiems mažiau nei 50 kg, įsotinamosios dozės skirti nerekomenduojama. Vartojimo metodas Lacosamide Grindeks plėvele dengtas tabletes reikia vartoti per burną. Lakozamido galima vartoti valgio metu arba nevalgius.

Mintys apie savižudybę ir bandymai nusižudyti Minčių apie savižudybę ir bandymų nusižudyti buvo užregistruota pacientams, kurie buvo gydomi vaistiniais preparatais nuo epilepsijos esant įvairioms indikacijoms. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių vaistinių preparatų nuo epilepsijos tyrimų metaanalizės duomenys taip pat parodė šiek tiek padidėjusią minčių apie savižudybę ir bandymo nusižudyti riziką. Šios rizikos mechanizmas nėra aiškus ir turimi duomenys neatmeta padidėjusios rizikos galimybės vartojant lakozamido. Taigi pacientai turi būti stebimi dėl minčių apie savižudybę bei bandymo nusižudyti požymių ir turi būti apsvarstytas atitinkamas gydymas. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad kreiptųsi į gydytoją, jei pasireiškia minčių apie savižudybę bei bandymo nusižudyti požymių (žr. 4.8 skyrių). Širdies ritmas ir laidumas Atliekant klinikinius tyrimus su lakozamidu, buvo pastebėta su doze susijusių PR intervalo pailgėjimo atvejų. Lakozamido atsargiai turi vartoti pacientai, kuriems pasireiškia proaritminės būklės, pvz., pacientai su nustatytais širdies laidumo sutrikimais ar sergantys sunkia širdies liga (pvz., miokardo išemija ar infarktu, širdies nepakankamumu, struktūrine širdies liga ar širdies natrio kanalų patologijomis) bei pacientai, gydomi vaistiniais preparatais, kurie veikia širdies laidumą, įskaitant antiaritminius vaistinius preparatus ir natrio kanalus blokuojančius vaistinius preparatus nuo epilepsijos (žr. 4.5 skyrių), taip pat senyvo amžiaus pacientai. Šiems pacientams reikia apsvarstyti atlikti EKG prieš lakozamido dozės padidinimą virš 400 mg per parą ir po lakozamido titravimo iki pastoviosios koncentracijos. Placebu kontroliuojamuose klinikiniuose lakozamido tyrimuose, kuriuose dalyvavo epilepsija sergantys pacientai, apie prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo atvejus nebuvo pranešta; tačiau šių abiejų reiškinių buvo stebima atviruose epilepsija sergančių pacientų tyrimuose ir po vaistinio preparato patekimo į rinką. Po vaistinio preparato patekimo į rinką buvo nustatyti AV blokados (įskaitant antrojo ir aukštesnio laipsnio AV blokados) atvejai. Pacientams, kuriems pasireiškė proaritminės būklės, buvo nustatyti skilvelių tachiaritmijos atvejai. Retais atvejais dėl šių reiškinių pasireiškė asistolija, širdies sustojimas ir mirtis proaritminės būklės pacientams. Pacientai turi būti informuojami apie širdies aritmijos simptomus (pvz., lėtas, greitas ar nereguliarus pulsas, širdies plakimo, perplakimo pojūtis, dusulys, svaigimo jausmas, alpimas). Pacientus reikia įspėti, kad jie nedelsdami kreiptųsi į gydytoją dėl patarimo, jei atsirastų šie simptomai. Svaigulys Gydant lakozamidu gali atsirasti svaigulys ir dėl to pacientai gali dažniau atsitiktinai susižaloti ar pargriūti. Taigi pacientams reikia patarti būti atsargiems, kol jie apsipras su galimu vaistinio preparato poveikiu (žr. 4.8 skyrių). Naujų ar pasunkėjusių miokloninių traukulių atsiradimo galimybė Pastebėtas naujų ar pasunkėjusių miokloninių traukulių atsiradimas tiek suaugusiems pacientams, tiek pacientams vaikams, kuriems pasireiškia pirminių generalizuotų toninių-kloninių traukulių, ypač titravimo metu. Pacientams, kuriems pasireiškia daugiau nei vienos rūšies traukulių, vienos rūšies traukulių kontrolės naudą reikia pasverti atsižvelgiant į kitos rūšies traukulių pasunkėjimą. Elektrofiziologinio-klinikinio pablogėjimo sergant tam tikrais vaikų epilepsijos sindromais galimybė Lakozamido saugumas ir veiksmingumas pacientams vaikams, sergantiems epilepsiniais sindromais, dėl kurių gali pasireikšti ir židininiai, ir generalizuoti traukuliai, nebuvo nustatyti. Pagalbinės medžiagos Kiekvienoje šio vaistinio preparato 150 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 0,022 mg saulėlydžio geltonojo FCF (E110). Gali sukelti alerginių reakcijų.

Saugumo duomenų santrauka Remiantis bendra placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų, atliktų su 1 308 pacientais, kuriems pasireiškia daliniai (židininiai) traukuliai, metu skirto papildomo gydymo duomenų analize, iš viso 61,9 % pacientų, atsitiktinai atrinktų vartoti lakozamido ir 35,2 % pacientų, atsitiktinai atrinktų vartoti placebo, pranešė bent apie vieną nepageidaujamą reakciją. Dažniausiai praneštos nepageidaujamos reakcijos (≥ 10 %), pasireiškusios gydant lakozamidu, buvo svaigulys, galvos skausmas, pykinimas ir dvejinimasis (diplopija). Paprastai jos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo. Kai kurios iš jų buvo susijusios su vaistinio preparato doze ir galėjo būti palengvintos sumažinant preparato dozę. Centrinės nervų sistemos (CNS) ir virškinimo trakto nepageidaujamų reakcijų dažnis ir sunkumas paprastai laikui bėgant mažėjo. Visuose šiuose kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose vaistinio preparato nutraukimo dėl nepageidaujamų reakcijų dažnis vartojančių lakozamido pacientų grupėje buvo 12,2 %, o placebo grupėje – 1,6 %. Dažniausia nepageidaujama reakcija, dėl kurios reikėjo nutraukti gydymą lakozamidu, buvo svaigulys. Pavartojus įsotinamąją dozę, gali dažniau pasireikšti CNS nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip svaigulys. Remiantis duomenų analize iš monoterapijos klinikinio tyrimo, kurio metu buvo siekiama nustatyti ne prastesnį lakozamido poveikį, lyginant su kontroliuojamo atsipalaidavimo karbamazepinu (CR), dažniausios nustatytos nepageidaujamos reakcijos (≥ 10 %), pasireiškusios gydant lakozamidu, buvo galvos skausmas ir svaigulys. Vaistinio preparato nutraukimo dėl pasireiškusių nepageidaujamų reakcijų dažnis lakozamidu gydytų pacientų grupėje buvo 10,6 %, o gydytų karbamazepinu (CR) – 15,6 %. Lakozamido saugumo savybių pobūdis, aprašytas tyrime, kuriame dalyvavo 4 metų ir vyresni pacientai, sergantys idiopatine generalizuota epilepsija su pirminiais generalizuotais toniniais-kloniniais traukuliais (PGTKT), atitiko saugumo savybes, apie kurias pranešta apibendrintuose placebu kontroliuojamuose dalinių (židininių) traukulių klinikiniuose tyrimuose. Papildomos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos PGTKT patiriantiems pacientams, buvo miokloninė epilepsija (2,5 % lakozamido ir 0 % placebo grupėje) ir ataksija (3,3 % lakozamido ir 0 % placebo grupėje). Dažniausios nepageidaujamos reakcijos buvo svaigulys ir mieguistumas. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, dėl kurių buvo nutrauktas gydymas lakozamidu, buvo svaigulys ir mintys apie savižudybę. Nutraukimo dažnis dėl nepageidaujamų reakcijų lakozamido grupėje buvo 9,1 %, o placebo grupėje – 4,1 %. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau pateiktoje lentelėje nurodytas nepageidaujamų reakcijų dažnis, gautas apibendrinus klinikinius tyrimus ir duomenis po vaistinio preparato patekimo į rinką. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Organų sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | | Agranulocitozė(1) Imuninės sistemos sutrikimai | | | Padidėjęs jautrumas vaistiniam preparatui(1) | Reakcija į vaistinį preparatą, pasireiškianti eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl., Drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms (DRESS))(1,2) Psichikos sutrikimai | | Depresija Sumišimo būsena Nemiga(1) | Agresija Susijaudinimas(1) Euforinė nuotaika(1) Psichoziniai sutrikimai(1) Bandymas žudytis(1) Suicidinės mintys Haliucinacijos(1) | Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys Galvos skausmas | Miokloniniai traukuliai(3) Ataksija Pusiausvyros sutrikimas Atminties sutrikimas Pažinimo sutrikimas Mieguistumas Drebėjimas (tremoras) Nistagmas Hipestezija Dizartrija Dėmesio sutrikimas Parestezija | Sinkopė(2) Koordinacijos sutrikimas Diskinezija | Traukuliai Akių sutrikimai | Dvejinimasis (diplopija) | Neryškus matymas | | Ausų ir labirintų sutrikimai | | Svaigimas (vertigo) Ūžesys | | Širdies sutrikimai | | | Atrioventrikulinė blokada(1,2) Bradikardija(1,2) Prieširdžių virpėjimas(1,2) Prieširdžių plazdėjimas(1,2) | Skilvelių tachiaritmija(1) Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Vėmimas Vidurių užkietėjimas Pilvo pūtimas Dispepsija Sausa burna Viduriavimas | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | Pakitę kepenų funkcijos tyrimo rezultatai(2) Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas (> 2x VNR)(1) | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Niežėjimas Bėrimas(1) | Angioneurozinė edema(1) Dilgėlinė(1) | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas(1) Toksinė epidermio nekrolizė(1) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | Raumenų spazmai | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Eisenos sutrikimas Astenija Nuovargis Dirglumas Girtumo pojūtis | | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | | Nugriuvimas Odos įplyšimai Sumušimas | | (1) Nepageidaujamos reakcijos, praneštos po vaistinio preparato patekimo į rinką. (2) Žr. skyrių „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“. (3) Pranešta PGTKT tyrimuose. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Lakozamido vartojimas yra susijęs su PR intervalo pailgėjimu, priklausomai nuo dozės. Gali pasitaikyti nepageidaujamų reakcijų, susijusių su PR intervalo pailgėjimu (pvz. atrioventrikulinė blokada, apalpimas, bradikardija). Papildomo gydymo klinikinių tyrimų metu pacientams, sergantiems epilepsija, pirmojo laipsnio AV blokada pasireiškė nedažnai: 0,7 % vartojant lakozamido 200 mg, 0 % vartojant lakozamido 400 mg, 0,5 % vartojant lakozamido 600 mg ir 0 % vartojant placebo. Šiuose tyrimuose antrojo ar didesnio laipsnio AV blokados stebėta nebuvo. Tačiau antrojo ir trečiojo laipsnio AV blokados atvejai, susiję su lakozamido vartojimu, buvo stebimi po vaistinio preparato patekimo į rinką. Monoterapijos klinikiniame tyrime, lyginant lakozamidą su karbamazepino CR poveikiu, PR intervalo padidėjimo mastas buvo panašus tarp lakozamido ir karbamazepino grupių. Apibendrintais papildomo gydymo klinikinių tyrimų duomenimis, jų metu pasireiškusios sinkopės pasitaikė nedažnai ir nebuvo skirtumo tarp epilepsija sergančių pacientų (0,1 %), gydytų lakozamidu (n = 944), ir epilepsija sergančių pacientų (0,3 %), gydytų placebu (n = 364). Monoterapijos klinikiniame tyrime, lyginant lakozamidą su karbamazepino CR poveikiu, sinkopės pasireiškė 7 iš 444 (1,6 %) lakozamidu gydytų pacientų ir 1 iš 442 (0,2 %) karbamazepino CR grupės pacientų. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas nebuvo stebimi trumpalaikiuose klinikiniuose tyrimuose; tačiau šių abiejų reiškinių buvo stebima atviruose epilepsija sergančių pacientų tyrimuose ir po vaistinio preparato patekimo į rinką. Laboratorinių tyrimų pakitimai Pakitę kepenų funkcijos tyrimo rezultatai buvo nustatyti placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu vartojant lakozamido suaugusiems pacientams su daliniais (židininiais) traukuliais, kurie tuo pačiu metu vartojo 1-3 vaistinius preparatus nuo epilepsijos. AST padidėjimas iki ≥ 3x VNR buvo stebimas 0,7 % (7/935) gydytų Lacosamide Grindeks pacientų ir 0 % (0/356) gydytų placebu pacientų. Daugelio organų padidėjusio jautrumo reakcijos Daugelio organų padidėjusio jautrumo reakcijos (taip pat dar vadinamos reakcija į vaistinį preparatą, pasireiškianti eozinofilija ir sisteminiais simptomais, DRESS) buvo stebimos pacientams, gydytiems kai kuriais vaistiniais preparatais nuo epilepsijos. Šios reakcijos pasireiškia skirtingai, bet būdinga karščiavimas ir bėrimas bei gali būti susijusios su įvairiomis organų sistemomis. Įtariant daugelio organų padidėjusio jautrumo reakciją, gydymas lakozamidu turi būti nutrauktas. Vaikų populiacija Atliekant lakozamido kaip papildomo gydymo skyrimo pacientams vaikams, sergantiems daliniais (židininiais) traukuliais, placebu kontroliuojamus (255 pacientai nuo 1 mėnesio iki mažiau kaip 4 metų ir 343 pacientai nuo 4 metų iki mažiau kaip 17 metų) ir atvirus klinikinius tyrimus (847 pacientai nuo 1 mėnesio iki ne daugiau kaip 18 metų), lakozamido saugumo duomenys nesiskyrė nuo suaugusiųjų. Kadangi duomenų apie jaunesnius kaip 2 metų vaikų populiacijos pacientus yra nedaug, lakozamido vartoti šio amžiaus vaikams nerekomenduojama. Papildomos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos vaikų populiacijoje, buvo karščiavimas, nazofaringitas, faringitas, sumažėjęs apetitas, nenormalus elgesys ir letargija. Mieguistumas vaikų populiacijoje pasireiškė dažniau (≥ 1/10) nei suaugusiųjų populiacijoje (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10). Senyvi pacientai Monoterapijos tyrime, lyginant lakozamidą su karbamazepino CR poveikiu, senyviems pacientams (≥ 65 metų) pasireiškusių nepageidaujamų reakcijų, susijusių su lakozamido vartojimu, pobūdis buvo panašus į nustatytąjį jų pobūdį jaunesniems kaip 65 metų pacientams. Tačiau nugriuvimai, viduriavimas ir drebėjimas (tremoras) dažniau (≥ 5 % skirtumu) pasireiškė senyviems pacientams, lyginant su jaunesniais suaugusiais pacientais. Dažniausios su širdies sutrikimais susijusios nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios senyviems pacientams, lyginant su jaunesniais suaugusiais pacientais, buvo pirmojo laipsnio AV blokada. Ji pasireiškė 4,8 % (3 iš 62) senyvų pacientų, lyginant su 1,6 % dažniu (6 iš 382) jaunesniems suaugusiems pacientams lakozamido grupėje. Vaistinio preparato nutraukimo dėl nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo dažnis buvo 21,0 % (13 iš 62) senyviems pacientams, lyginant su 9,2 % dažniu (35 iš 382) jaunesniems suaugusiems pacientams lakozamido grupėje. Šie skirtumai tarp senyvų ir jaunesnių suaugusių pacientų buvo panašūs į stebėtuosius veikliuoju preparatu lyginamojoje grupėje. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.