Lanvis

Dozavimas Tiksli vaistinio preparato dozė ir gydymo trukmė priklauso nuo kitų citotoksinių vaistinių preparatų, skiriamų kartu su Lanvis, rūšies ir dozės. Išgėrus Lanvis gali būti pasisavinama skirtinga jo dalis. Vaistinio preparato koncentracija plazmoje gali sumažėti dėl vėmimo ar suvalgyto maisto. Lanvis gali būti vartojamas įvairiose gydymo stadijose trumpais gydymo ciklais. Tačiau nerekomenduojamas vartoti palaikomajai terapijai ar panašiam ilgai trunkančiam nepertraukiamam gydymui dėl didelės rizikos toksinio poveikio kepenims (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Suaugusiesiems Įprastinė Lanvis paros dozė yra 60–200 mg/m2 kūno paviršiaus ploto. Ji geriama vieną arba du kartus per parą. Vaikų populiacija Skiriama panaši dozė kaip ir suaugusiems žmonėms, tinkamai ją pakoregavus pagal kūno paviršiaus plotą. Senyviems pacientams Senyviems pacientams nėra specialių dozavimo rekomendacijų (žr. „Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi“). Senyvi pacientai, sergantys ūmine leukemija, gydomi Lanvis kartu su kitais vaistiniais preparatais. Dozė yra tokia pati, kaip ir gydant jaunesnius pacientus. Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi, reikėtų apsvarstyti dozės mažinimo galimybę. Tiopurino S-metiltransferazės (TPMT) trūkumą turintiems pacientams Pacientams su paveldėtu mažu tiopurino S-metiltransferazės (TPMT) aktyvumu arba visai jo nesant, yra padidėjusi tioguanino toksiškumo rizika vartojant įprastas tioguanino dozes, todėl paprastai jiems reikia gerokai sumažinti dozę. Optimali pradinė dozė homozigotiniams pacientams nėra nustatyta (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Dauguma pacientų su heterozigotiniu TPMT trūkumu gali toleruoti rekomenduojamas tioguanino dozes, tačiau kai kuriems reikia sumažinti dozę. Galima atlikti genotipinius ir fenotipinius TPMT tyrimus (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Reikėtų apsvarstyti, ar nereikia sumažinti dozės pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Pacientams, turintiems NUDT15 variantą Pacientams, turintiems įgimtą mutavusį NUDT15 geną, gresia didesnė sunkaus tioguanino toksinio poveikio rizika (žr. 4.4 skyrių). Šiems pacientams paprastai reikia mažinti dozę, ypač tiems, kuriems NUDT15 variantas yra homozigotinis (žr. 4.4 skyrių). Prieš pradedant gydyti tioguaninu reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti NUDT15 variantų genotipo testą. Visais atvejais reikia atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių. Vartojimo metodas Vartoti per burną.

Lanvis yra aktyvus citotoksinio poveikio vaistinis preparatas. Jį gali skirti tik gydytojas, turintis gydymo tokiais vaistiniais preparatais patirties. Pacientams, kuriems yra sutrikęs imuninis atsakas, imunizacija gyvomis vakcinomis gali sąlygoti infekcinę ligą. Todėl šiuos pacientus skiepyti gyvomis vakcinomis nerekomenduojama. Visais atvejais pasiekus remisiją pacientai neturi būti skiepijami gyvosiomis vakcinomis bent 3 mėnesius po chemoterapijos pabaigos. Poveikis kepenims Tioguaninas nerekomenduojamas palaikomajai terapijai ar panašiam ilgai trunkančiam nepertraukiamam gydymui dėl didelės rizikos toksinio poveikio kepenims, susijusio su kraujagyslių endotelio pažeidimu (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Toksinis poveikis kepenims buvo stebėtas daugeliui vaikų, vartojusių tioguaniną kaip palaikomąją terapiją dėl ūminės limfoblastinės leukemijos ir kitų ligų, dėl kurių buvo nuolat vartojamas tioguaninas. Toksiškumas ypač pasireiškia vyrų kepenims. Toksinis poveikis kepenims paprastai pasireiškia kaip kepenų venų okliuzinės ligos klinikiniai sindromai (hiperbilirubinemija, švelni hepatomegalija, svorio padidėjimas dėl skysčių susilaikymo ir ascito) ar su portinės hipertenzijos požymiais (splenomegalija, trombocitopenija ir stemplės varikozinėmis venomis). Histopatologiniai požymiai, susiję su šiuo toksiniu poveikiu, yra hepatoportalinė sklerozė, mazginė regeneracinė hiperplazija, hepatinė peliozė ir periportalinė fibrozė. Pasireiškus toksiniam poveikiui kepenims, Lanvis terapija turi būti nutraukta, nes nustojus vartoti toksiškumo kepenims požymiai ir simptomai praeina. Stebėjimas Gydymo metu pacientus būtina atidžiai stebėti, tirti kraujo ląstelių skaičių, kas savaitę ištirti kepenų funkciją. Toksinio poveikio kepenims ankstyvi požymiai gali būti susiję su portine hipertenzija: trombocitopenija, neutropenija ir splenomegalija. Padidėjusi kepenų fermentų koncentracija taip pat susijusi su toksiniu poveikiu kepenims, tačiau ne visada stebima. Hematologinis poveikis Lanvis gydymo metu dažniausiai atsirandantis nepageidaujamas poveikis yra kaulų čiulpų slopinimas ir dėl to prasidedanti leukopenija ir trombocitopenija (žr. „Poveikis kepenims“). Anemija stebima rečiau. Kaulų čiulpų slopinimas greitai išnyksta, jei Lanvis vartojimas nutraukiamas pakankamai anksti. Tiopurino S-metiltransferazės (TPMT) trūkumas Pacientai, kurie turi paveldėtą fermento TPMT trūkumą, gali būti ypač jautrūs tioguanino kaulų čiulpų slopinamajam poveikiui ir, pradėjus gydymą tioguaninu, linkę į greitą kaulų čiulpų slopinimą. Šis poveikis gali sustiprėti, kai kartu vartojama vaistinių preparatų, slopinančių TPMT, pvz., olsalazino, mesalazino arba sulfasalazino. Kai kurios laboratorijos atlieka TPMT trūkumo tyrimus, nors neįrodyta, kad šie tyrimai nustato visus pacientus, kuriems kyla didelio toksiškumo rizika. Todėl vis tiek būtina atidžiai stebėti kraujo sudėtį. Pacientai, turintys NUDT15 variantą Įprastas tiopurinų dozes vartojantiems pacientams, turintiems įgimtą mutavusį NUDT15 geną, gresia didesnė sunkaus tioguanino toksinio poveikio, pavyzdžiui, leukopenijos ir alopecijos, rizika. Šiems pacientams paprastai reikia mažinti dozę, ypač tiems, kuriems NUDT15 variantas yra homozigotinis (žr. 4.2 skyrių). NUDT15 c.415C>T dažnis yra nevienodas įvairiose etninėse grupėse – maždaug 10 % tarp Rytų Azijos, 4 % Lotynų Amerikos, 0,2 % europiečių ir 0 % iš Afrikos kilusių pacientų. Visais atvejais reikia atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių. Remisijos indukcijos metu pacientams, sergantiems ūmine mielogenine leukemija, dažnai būna santykinė kaulų čiulpų aplazija, todėl svarbu, kad tuo metu būtų tinkamo gydymo galimybė. Pacientai, kuriems skiriama kaulų čiulpų slopinamoji chemoterapija, būna ypač jautrūs įvairioms infekcijoms. Buvo nustatyta, kad pacientų, kurie gydomi tioguaninu kartu su kitais imunosupresiniais ar chemoterapiniais vaistiniais preparatais, jautrumas virusinėms, grybelinėms ir bakterinėms infekcijoms, įskaitant sunkią ar netipinę infekciją, yra didesnis. Infekcinė liga ir komplikacijos šiems pacientams gali būti sunkesnės nei negydomiems pacientams. Jei pacientas užsikrėtė infekcija gydymo metu, reikia imtis atitinkamų priemonių, įskaitant infekcijos gydymą ir palaikomąją priežiūrą. Siekiant išvengti hiperurikemijos ir (arba) hiperurikozurijos bei išvengti dėl šlapimo rūgšties padidėjimo galinčios atsirasti nefropatijos pavojaus (žr. 4.8 skyrių), ypač remisijos indukcijos metu, kai prasideda greitas ląstelių irimas, reikėtų imtis tinkamų priemonių. Stebėjimas Kadangi tioguaninas labai slopina kaulų čiulpų veiklą, remisijos indukcijos metu būtina dažnai tirti kraujo sudėtį. Gydomus pacientus būtina atidžiai stebėti. Baigus gydyti vaistiniu preparatu, leukocitų ir trombocitų kiekis mažėja toliau, todėl, kai tik šie rodmenys sumažėja labai stipriai, reikėtų laikinai nutraukti gydymą. Lesch-Nyhan sindromas Kadangi fermentas hipoksantinguaninfosforiboziltransferazė dalyvauja tioguanino vertime jo aktyviuoju junginiu, pacientams, kuriems trūksta šio fermento, pvz., sergantiems Lesch-Nyhan sindromu, Lanvis gali būti neveiklus. Dviem vaikams, sirgusiems Lesch-Nyhan sindromu, buvo pastebėtas atsparumas azatioprinui (Imuran*), kurio vienas aktyvusis metabolitas yra toks pats, kaip ir Lanvis. Ultravioletinių spindulių ekspozicija Tioguaninu gydomi pacientai yra jautresni saulei. Reikia riboti buvimą saulės šviesoje ir ultravioletiniuose spinduliuose, vilkėti nuo to apsaugančius drabužius ir teptis didelio apsaugos laipsnio kremu nuo saulės. Vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Apie šį vaistinį preparatą nepakanka dokumentuotų klinikinių duomenų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti nepageidaujamų reiškinių dažnį. Tioguaninas paprastai vartojamas kaip vienas iš sudėtinės chemoterapijos komponentų, todėl neįmanoma aprašyti šalutinio poveikio, kuris neabejotinai būtų sukeltas vartojant vien tiktai šį vaistinį preparatą. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemos klasė | Dažnis | Šalutinis poveikis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Kaulų čiulpų sutrikimas (žr. 4.4 skyrių) Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Stomatitas, virškinimo sistemos sutrikimas Virškinimo trakto sutrikimai | Retas | Nekrozinis kolitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai dažnas | Venų okliuzinė kepenų liga: hiperbilirubinemija, hepatomegalija, svorio padidėjimas dėl skysčių susilaikymo ir ascito. Portinė hipertenzija: splenomegalija, stemplės varikozė ir trombocitopenija. Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas, kraujo šarminės fosfatazės ir gama gliutamiltransferazės aktyvumo padidėjimas, gelta, portinė fibrozė, židininė regeneracinė hiperplazija, hepatinė peliozė. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnas | Venų okliuzinė kepenų liga trumpalaikio cikliško gydymo metu Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Retas | Kepenų nekrozė Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Hiperurikemija (žr. 4.4 skyrių) Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas | Hiperurikozurija ir uratinė nefropatija (žr. 4.4 skyrių) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nežinomas | Jautrumas šviesai (žr. 4.4 skyrių) a žr. atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimą Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Toksinis pažeidimas dėl kraujagyslių endotelio pažeidimo pasitaiko labai dažnai, kai tioguaninas vartojamas palaikomajam ar panašiam ilgai trunkančiam nuolatiniam gydymui, o tai nerekomenduojama (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Pranešama, kad šio kepenų toksinio pažeidimo požymiai praeina, nutraukus trumpalaikį ar nuolatinį gydymą. Pranešta apie keletą kepenų nekrozės atvejų pacientams, kurie buvo gydomi sudėtine chemoterapija, vartojo geriamuosius kontraceptikus, dideles tioguanino dozes ir alkoholį. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).