Lenalidomide Grindeks

Dauginė mieloma Lenalidomide Grindeks monoterapija skirta naujai diagnozuota daugine mieloma sergančių suaugusių pacientų, kuriems buvo atlikta autologinė kamieninių ląstelių transplantacija, palaikomajam gydymui. Lenalidomide Grindeks derinys su deksametazonu arba bortezomibu ir deksametazonu, arba melfalanu ir prednizonu (žr. 4.2 skyrių) skirtas anksčiau negydyta daugine mieloma sergančių suaugusių pacientų, kurie nėra tinkami transplantacijai, gydymui. Lenalidomide Grindeks derinyje su deksametazonu skirtas suaugusių pacientų, kurie prieš tai yra gavę mažiausiai vieną gydymo kursą, dauginės mielomos gydymui. Mielodisplaziniai sindromai Lenalidomide Grindeks monoterapija skirta suaugusiems pacientams, kuriems nustatyta nuo transfuzijos priklausoma anemija dėl mažos ar vidutinės 1 laipsnio rizikos mielodisplazinių sindromų, susijusių su izoliuota 5q delecijos citogenetine anomalija, kai kiti gydymo variantai nėra pakankamai veiksmingi ar tinkami. Mantijos ląstelių limfoma Lenalidomide Grindeks monoterapija skirta recidyvine arba refrakterine mantijos ląstelių limfoma sergančių suaugusių pacientų gydymui (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Folikulinė limfoma Lenalidomide Grindeks derinys su rituksimabu (antikūnu prieš CD 20) skirtas anksčiau gydyta folikuline limfoma (1-3a laipsnio) sergančių suaugusių pacientų gydymui.

Gydymą Lenalidomide Grindeks turi prižiūrėti gydytojas, turintis priešvėžinių vaistinių preparatų skyrimo patirties. Visoms toliau pateikiamoms indikacijoms: Dozė koreguojama atsižvelgiant į klinikinius ir laboratorinius duomenis (žr. 4.4 skyrių). Gydymo ir gydymo atnaujinimo metu, koreguojant 3-ojo ar 4-ojo laipsnio trombocitopeniją, neutropeniją ar kitos rūšies 3-ojo ar 4-ojo laipsnio toksinį poveikį, kuris siejamas su lenalidomido vartojimu, dozes rekomenduojama keisti. Neutropenijos atveju reikia spręsti dėl augimo faktorių skyrimo pacientui gydyti. Jei praleidus dozę praėjo mažiau nei 12 valandų, pacientas gali vartoti dozę. Jei praleidus įprasto dozės vartojimo laiką praėjo daugiau nei 12 valandų, pacientas turi nebevartoti tos dozės ir vartoti kitą dozę kitą dieną įprastu laiku. Dozavimas Naujai diagnozuota dauginė mieloma (NDDM) • Lenalidomido ir deksametazono derinys iki ligos progresavimo pacientams, kurie nėra tinkami transplantacijai Gydymo lenalidomidu negalima pradėti, jei absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) yra < 1,0 x 109/l ir (arba) trombocitų skaičius < 50 x 109/l. Rekomenduojama dozė Rekomenduojama pradinė geriamoji lenalidomido dozė yra 25 mg vieną kartą per parą 1-21-ą pasikartojančio 28 dienų ciklo dienomis. Rekomenduojama geriamoji deksametazono dozė yra 40 mg vieną kartą per parą 1-ą, 8-ą, 15-ą ir 22-ą pasikartojančio 28 dienų ciklo dienomis. Pacientai gali tęsti gydymą lenalidomidu ir deksametazonu, kol liga neprogresuoja arba kol nepasireiškia netoleravimas. • Dozės mažinimo etapai | Lenalidomidasa | Deksametazonasa Pradinė dozė | 25 mg | 40 mg Dozės lygis -1 | 20 mg | 20 mg Dozės lygis -2 | 15 mg | 12 mg Dozės lygis -3 | 10 mg | 8 mg Dozės lygis -4 | 5 mg | 4 mg Dozės lygis -5 | 2,5 mg | Netaikoma ª Abiejų vaistinių preparatų dozes galima mažinti atskirai. • Trombocitopenija Kai trombocitų | | Rekomenduojamas gydymas Sumažėjimas iki < 25 x 109/l | | Nutraukti lenalidomido vartojimą likusio ciklo metuª Vėl pasiekia > 50 x 109/l | | Vėl skiriant kito ciklo metu, sumažinti vienu dozės lygiu. ª Jeigu dozę ribojantis toksinis poveikis (DRTP) pasireiškia vėliau nei 15 ciklo dieną, lenalidomido vartojimą reikia laikinai nutraukti bent jau iki esamo 28 dienų ciklo pabaigos. • Absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) – neutropenija Kai ANS | | Rekomenduojamas gydymasa | Rekomenduojamas gydymasa | Rekomenduojamas gydymasa Pirmas sumažėjimas iki < 0,5 x 109/l | | Nutraukti gydymą lenalidomidu | Nutraukti gydymą lenalidomidu | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥1 x 109/l, kai neutropenija yra vienintelis stebimas toksinis poveikis | | Vėl skirti pradinę lenalidomido dozę vieną kartą per parą | Vėl skirti pradinę lenalidomido dozę vieną kartą per parą | Vėl skirti pradinę lenalidomido dozę vieną kartą per parą Vėl pasiekia ≥ 0.5 x 109/l, kai stebimas kitas nei neutropenija nuo dozės priklausantis toksinis poveikis kraujodarai | | Vėl skirti lenalidomidą -1 dozės lygiu vieną kartą per parą | Vėl skirti lenalidomidą -1 dozės lygiu vieną kartą per parą | Vėl skirti lenalidomidą -1 dozės lygiu vieną kartą per parą Kiekvienas kitas sumažėjimas mažiau < 0,5 x 109/l | | Nutraukti gydymą lenalidomidu | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 0.5 x 109/l | | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu vieną kartą per parą. a  Gydytojo nuožiūra, jei neutropenija yra vienintelis toksinis poveikis skiriant vaistinį preparatą bet kokiu dozės lygiu, papildomai skiriamas granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-CSF) ir išlaikomas lenalidomido dozės lygis. Dėl toksinio poveikio kraujodarai lenalidomido dozę galima vėl skirti kito didesnio lygio doze (didinant iki pradinės dozės), jei pagerėjo kaulų čiulpų funkcija (toksinio poveikio kraujodarai nepasireiškė mažiausiai 2 iš eilės ciklus: ANS buvo ≥ 1,5 x 109/l, trombocitų skaičius buvo ≥  100 x  109/l naujo ciklo pradžioje). Lenalidomido derinys su bortezomibu ir deksametazonu, po to skiriant lenalidomidą ir deksametazoną iki ligos progresavimo pacientams, kurie nėra tinkami transplantacijai Pradinis gydymas: lenalidomido derinys su bortezomibu ir deksametazonu Gydymo lenalidomido deriniu su bortezomibu ir deksametazonu pradėti negalima, jei absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) yra < 1,0 x 109/l ir (arba) trombocitų skaičius yra < 50 x 109/l. Rekomenduojama pradinė lenalidomido dozė yra 25 mg kartą per parą, vartojama per burną 1-14 kiekvieno 21 dienos ciklo dienomis kartu su bortezomibu ir deksametazonu. Bortezomibas turi būti leidžiamas po oda (1,3 mg/m2 kūno paviršiaus ploto) du kartus per savaitę, 1, 4, 8 ir 11 kiekvieno 21 dienos ciklo dienomis. Daugiau apie vaistinių preparatų, vartojamų kartu su lenalidomidu, dozę, vartojimo schemą ir dozės koregavimą, žr. 5.1 skyriuje ir atitinkamo vaistinio preparato charakteristikų santraukoje. Rekomenduojama taikyti iki aštuonių 21 dienos gydymo ciklų (24 savaičių pradinis gydymas). Tęstinis gydymas: lenalidomido derinys su deksametazonu iki progresavimo Toliau tęsti 25 mg lenalidomido kartą per parą vartojimą per burną 1-21-ą pasikartojančių 28 gydymo ciklų dienomis kartu su deksametazonu. Gydymas tęsiamas iki ligos progresavimo arba nepriimtino toksinio poveikio pasireiškimo. Dozės mažinimo etapai | Lenalidomidasa Pradinė dozė | 25 mg Dozės lygis -1 | 20 mg Dozės lygis -2 | 15 mg Dozės lygis -3 | 10 mg Dozės lygis -4 | 5 mg Dozės lygis -5 | 2.5 mg ª Dozės sumažinimas visiems vaistiniams preparatams gali būti taikomas atskirai Trombocitopenija Kai trombocitų | Rekomenduojamas gydymas Sumažėjimas iki < 30 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 50 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą -1 dozės lygiu vieną kartą per parą Kiekvienas kitas sumažėjimas žemiau 30 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 50 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu vieną kartą per parą. Absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) – neutropenija Kai ANS | Rekomenduojamas gydymasa Pirmas sumažėjimas iki < 0,5 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 1 x 109/l, kai neutropenija yra vienintelis stebimas toksinis poveikis | Vėl skirti pradinę lenalidomido dozę vieną kartą per parą Vėl pasiekia ≥ 0,5 x 109/l, kai stebimas kitas nei neutropenija nuo dozės priklausantis toksinis poveikis kraujodarai | Vėl skirti lenalidomidą -1 dozės lygiu vieną kartą per parą Kiekvienas kitas sumažėjimas žemiau 0,5 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 0,5 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu vieną kartą per parą. a Gydytojo nuožiūra, jei neutropenija yra vienintelis toksinis poveikis skiriant vaistinį preparatą bet kokiu dozės lygiu, papildomai skiriamas granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-CSF) ir išlaikomas lenalidomido dozės lygis. • Lenalidomido derinio su melfalanu ir prednizonu vartojimas, po to taikant palaikomąjį gydymą lenalidomidu pacientams, kurie nėra tinkami transplantacijai Gydymo lenalidomidu negalima pradėti, jei ANS yra < 1,5 x 109/l ir (arba) trombocitų skaičius yra < 75 x 109/l. Rekomenduojama dozė Rekomenduojama pradinė geriamoji lenalidomido dozė yra 10 mg kartą per parą 1-21-ą pasikartojančių 28 dienų ciklų dienomis ne ilgiau kaip 9 ciklus, geriamoji 0,18 mg/kg melfalano dozė 1-4-ą pasikartojančių 28 dienų ciklų dienomis, geriamoji 2 mg/kg prednizono dozė 1-4-ą pasikartojančių 28 dienų ciklų dienomis. Pacientai, kurie baigė 9 ciklus arba kurie negali baigti gydymo vaistinių preparatų deriniu dėl netoleravimo, yra gydomi tik lenalidomidu (monoterapija) taip: skiriant 10 mg kartą per parą 1-21-ą pasikartojančių 28 dienų ciklų dienomis, kol liga neprogresuoja. • Dozės mažinimo etapai | Lenalidomidas | Melfalanas | Prednizonas Pradinė dozė | 10 mgª | 0,18 mg/kg | 2 mg/kg Dozės lygis -1 | 7,5 mg | 0,14 mg/kg | 1 mg/kg Dozės lygis -2 | 5 mg | 0,10 mg/kg | 0,5 mg/kg Dozės lygis -3 | 2,5 mg | Netaikoma | 0,25 mg/kg ª Jei neutropenija yra vienintelis toksinis poveikis skiriant vaistinį preparatą bet kokiu dozės lygiu, papildomai skirti granulocitų kolonijas stimuliuojantį faktorių (G-KSF) ir palaikyti lenalidomido dozės lygį. • Trombocitopenija Kai trombocitų | | Rekomenduojamas gydymas Pirmas sumažėjimas iki < 25 x 109/l | | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 25 x 109/l | | Vėl skirti lenalidomidą ir melfalaną -1 dozės lygiu Kiekvienas kitas sumažėjimas mažiau 30 x 109/l Vėl pasiekia ≥ 30 x 109/l | | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-2 arba -3 dozės lygis) vieną kartą per parą. • Absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) – neutropenija Kai ANS | | Rekomenduojamas gydymasa | Rekomenduojamas gydymasa Pirmas sumažėjimas iki < 0,5 x 109/l | | Nutraukti gydymą lenalidomidu | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 0,5 x 109/l, kai neutropenija yra vienintelis stebimas toksinis poveikis | | Vėl skirti pradinę lenalidomido dozę vieną kartą per parą | Vėl skirti pradinę lenalidomido dozę vieną kartą per parą Vėl pasiekia ≥ 0,5 x 109/l, kai stebimas kitas nei neutropenija nuo dozės priklausantis toksinis poveikis kraujodarai | | Vėl skirti lenalidomidą -1 dozės lygiu vieną kartą per parą Kiekvienas kitas sumažėjimas mažiau 0,5 x 109/l | | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 0.5 x 109/l | | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu vieną kartą per parą. ª Gydytojo nuožiūra, jei neutropenija yra vienintelis toksinis poveikis skiriant vaistinį preparatą bet kokiu dozės lygiu, papildomai skiriamas granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-CSF) ir išlaikomas lenalidomido dozės lygis. Palaikomasis gydymas lenalidomidu pacientams, kuriems buvo atlikta autologinė kamieninių ląstelių transplantacija (AKLT) Palaikomąjį gydymą lenalidomidu reikia pradėti po hematologinės būklės normalizavimosi po AKLT, jei nėra progresavimo požymių. Lenalidomido pradėti vartoti negalima, jei absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) yra < 1,0 x 109/l ir (arba) trombocitų skaičius yra < 75 x 109/l. Rekomenduojama dozė Rekomenduojama pradinė geriamoji lenalidomido dozė yra 10 mg vieną kartą per parą, vartojama nuolat (1-28-ą pasikartojančių 28 dienų ciklo dienomis), kol liga neprogresuoja arba kol nepasireiškia netoleravimas. Po 3 palaikomojo gydymo lenalidomidu ciklų dozę galima padidinti iki 15 mg geriamosios dozės vieną kartą per parą, jei ji toleruojama. Dozės mažinimo etapai | Pradinė dozė (10 mg) | Jei dozė padidinama (15 mg)a Dozės lygis -1 | 5 mg | 10 mg Dozės lygis -2 | 5 mg (1-21-ą dienomis kas 28 dienas) | 5 mg Dozės lygis -3 | Netaikoma | 5 mg (1-21-ą dienomis kas 28 dienas) | Negalima vartoti mažesnės nei 5 mg dozės (1-21-ą dienomis kas 28 dienas) | Negalima vartoti mažesnės nei 5 mg dozės (1-21-ą dienomis kas 28 dienas) a Po 3 palaikomojo gydymo lenalidomidu ciklų dozę galima padidinti iki 15 mg geriamosios dozės, jei ji toleruojama. • Trombocitopenija Kai trombocitų | Rekomenduojamas gydymas Sumažėjimas iki < 30 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 30 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą – 1 dozės lygiu vieną kartą per parą Kiekvienas kitas sumažėjimas mažiau 30 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 30 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu vieną kartą per parą • Absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) – neutropenija Kai ANS | Rekomenduojamas gydymas a Sumažėjimas iki < 0,5 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 0,5 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą – 1 dozės lygiu vieną kartą per parą Kiekvienas kitas sumažėjimas mažiau <0,5 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia > 0,5 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu vieną kartą per parą a Gydytojo nuožiūra, jei neutropenija yra vienintelis toksinis poveikis skiriant vaistinį preparatą bet kokiu dozės lygiu, papildomai skiriamas granuliocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-CSF) ir išlaikomas lenalidomido dozės lygis. Dauginė mieloma, kai prieš tai taikytas mažiausiai vienas gydymo kursas Gydymo lenalidomidu negalima pradėti, jei ANS yra < 1,0 x 109/l ir (arba) trombocitų skaičius yra <  75 x 109/l arba, priklausomai nuo kaulų čiulpų infiltracijos plazminėmis ląstelėmis, trombocitų skaičius < 30 x 109/l. Rekomenduojama dozė Rekomenduojama pradinė geriamoji lenalidomido dozė yra 25 mg vieną kartą per parą 1-21-ą pasikartojančio 28 dienų ciklo dienomis. Rekomenduojama geriamoji deksametazono dozė yra 40 mg vieną kartą per parą 1-4, 9-12 ir 17-20 kiekvieno 28 dienų ciklo dienas pirmus 4 gydymo ciklus, po to 40 mg vieną kartą per parą 1-4 kiekvieno 28 dienų ciklo parą. Vaistinį preparatą skiriantys gydytojai turi atidžiai įvertinti, kokią deksametazono dozę reikia vartoti, atsižvelgdami į paciento būklę ir ligos eigą. • Dozės mažinimo etapai Pradinė dozė | 25 mg Dozės lygis -1 | 15 mg Dozės lygis -2 | 10 mg Dozės lygis -3 | 5 mg • Trombocitopenija Kai trombocitų | Rekomenduojamas gydymas Pirmas sumažėjimas iki < 30 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 30 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą -1 dozės lygiu Kiekvienas kitas sumažėjimas mažiau 30 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 30 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-2 arba -3 dozės lygis) vieną kartą per parą. Neskirkite mažesnės dozės nei 5 mg vieną kartą per parą. • Absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) – neutropenija Kai ANS | Rekomenduojamas gydymasa Pirmas sumažėjimas iki < 0,5 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 0,5 x 109/l, kai neutropenija yra vienintelis stebimas toksinis poveikis | Vėl skirti pradinę lenalidomido dozę vieną kartą per parą Vėl pasiekia ≥ 0,5 x 109/l, kai stebimas kitas nei neutropenija nuo dozės priklausantis toksinis poveikis kraujodarai | Vėl skirti lenalidomidą -1 dozės lygiu vieną kartą per parą Kiekvienas kitas sumažėjimas mažiau 0,5 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 0.5 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-1, -2 arba -3 dozės lygis) vieną kartą per parą. Neskirkite mažesnės nei 5 mg dozės vieną kartą per parą. a Gydytojo nuožiūra, jei neutropenija yra vienintelis toksinis poveikis skiriant vaistinį preparatą bet kokiu dozės lygiu, papildomai skiriamas granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-CSF) ir išlaikomas lenalidomido dozės lygis. Mielodisplaziniai sindromai (MDS) Gydymo lenalidomidu negalima pradėti, jei ANS < 0,5 x 109/l ir (arba) trombocitų skaičius < 25 x 109/l. Rekomenduojama dozė Rekomenduojama pradinė geriamoji lenalidomido dozė yra 10 mg vieną kartą per parą 1-21-ą pasikartojančio 28 dienų ciklo dienomis. • Dozės mažinimo etapai Pradinė dozė | 10 mg vieną kartą per parą 1-21 dienomis kas 28 dienas Dozės lygis -1 | 5 mg vieną kartą per parą 1-28 dienomis kas 28 dienas Dozės lygis -2 | 2,5 mg vieną kartą per parą 1-28 dienomis kas 28 dienas Dozės lygis -3 | 2,5 mg kas antrą parą 1-28 dienomis kas 28 dienas • Trombocitopenija Kai trombocitų | Rekomenduojamas gydymas Sumažėjimas iki < 25 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Mažiausiai 2 kartus ≥ 7 dienas vėl pasiekia ≥ 25 x 109/l – < 50 x 109/l arba kai trombocitų skaičius bet kuriuo metu vėl pasiekia ≥ 50 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-1, -2 arba -3 dozės lygis) • Absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) – neutropenija Kai ANS | Rekomenduojamas gydymas Sumažėjimas iki < 0,5 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 0,5 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-1, -2 arba -3 dozės lygis) Gydymo lenalidomidu nutraukimas Gydymą lenalidomidu reikia nutraukti pacientams, kuriems per 4 mėnesius nuo gydymo pradžios nebuvo bent mažo eritroidinių ląstelių atsako, kurį rodo mažiausiai 50 % transfuzijos poreikio sumažėjimas arba, jei transfuzija netaikoma, hemoglobino kiekio padidėjimas 1 g/dl. Mantijos ląstelių limfoma (MLL) Rekomenduojama dozė Rekomenduojama pradinė geriamoji lenalidomido dozė yra 25 mg vieną kartą per parą 1-21-ą pasikartojančio 28 parų ciklo paromis. • Dozės mažinimo etapai Pradinė dozė | 25 mg vieną kartą per parą 1-21 dienomis kas 28 dienas Dozės lygis -1 | 20 mg vieną kartą per parą 1-21 dienomis kas 28 dienas Dozės lygis -2 | 15 mg vieną kartą per parą 1-21 dienomis kas 28 dienas Dozės lygis -3 | 10 mg vieną kartą per parą 1-21 dienomis kas 28 dienas Dozės lygis -4 | 5 mg vieną kartą per parą 1-21 dienomis kas 28 dienas Dozės lygis -5 | 2,5 mg vieną kartą per parą 1-21 dienomis kas 28 dienas1 5 mg kas antrą parą 1-21 dienomis kas 28 dienas 5 mg vieną kartą per parą 1-21 dienomis kas 28 dienas 1 - Šalyse, kuriose tiekiamos 2,5 mg kapsulės. • Trombocitopenija Kai trombocitų | Rekomenduojamas gydymas Sumažėjimas iki < 50 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu ir mažiausiai kas 7 paras atlikti pilną kraujo tyrimą (PKT) Vėl pasiekia ≥ 60 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-1 dozės lygis) Kiekvienas kitas sumažėjimas mažiau 50 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu ir mažiausiai kas 7 paras atlikti pilną kraujo tyrimą (PKT) Vėl pasiekia ≥ 60 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-2, -3, -4 ar -5 dozės lygis). Neskirkite mažesniu nei -5 dozės lygiu • Absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) – neutropenija Kai ANS | Rekomenduojamas gydymas Sumažėjimas iki < 1 x 109/l mažiausiai 7 paras arba Sumažėjimas iki < 1 x 109/l su susijusiu karščiavimu (≥ 38,5 °C kūno temperatūra) arba sumažėjimas iki < 0,5 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu ir mažiausiai kas 7 paras atlikti pilną kraujo tyrimą (PKT) Vėl pasiekia ≥ 1 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-1 dozės lygis) Kiekvienas kitas sumažėjimas mažiau 1 x 109/l mažiausiai 7 paras arba sumažėjimas iki < 1 x 109/l su susijusiu karščiavimu (≥ 38,5°C kūno temperatūra) arba sumažėjimas iki < 0,5 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu Vėl pasiekia ≥ 1 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-2, -3, -4, -5 dozės lygis). Neskirkite mažesniu nei -5 dozės lygiu Folikulinė limfoma (FL) Gydymo lenalidomidu nealima pradėti, jei ANS yra <1 x 109/l ir (arba) trombocitų skaičius < 50 x 109/l, nebent esant antrinei limfomos infiltracijai kaulų čiulpuose. Rekomenduojama dozė Rekomenduojama pradinė geriamoji lenalidomido dozė yra 20 mg vieną kartą per parą 1-21-ą pasikartojančio 28 dienų ciklo dienomis. Rekomenduojama pradinė rituksimabo dozė yra 375 mg/m2 suleidžiant į veną (i.v.) kiekvieną savaitę 1 ciklo dieną (1,8,15 ir 22 dieną) ir pirmą 28 dienų ciklo dieną nuo 2 iki 5 ciklo. • Dozės mažinimo etapai Pradinė dozė | 20 mg vieną kartą per parą 1-21 dienomis kas 28 dienas Dozės lygis -1 | 15 mg vieną kartą per parą 1-21 dienomis kas 28 dienas Dozės lygis -2 | 10 mg vieną kartą per parą 1-21 dienomis kas 28 dienas Dozės lygis -3 | 5 mg kas antrą parą 1-21 dienomis kas 28 dienas Apie dozės koregavimą dėl rituksimabo toksinio poveikio žr. atitinkamo preparato charakteristikų santrauką. • Trombocitopenija Kai trombocitų | Rekomenduojamas gydymas Sumažėja iki < 50 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu ir kas 7 dienas atlikti bendrą kraujo tyrimą Vėl pasiekia ≥ 50 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-1 dozės lygis) Kiekvienas kitas sumažėjimas mažiau 50 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu ir kas 7 dienas atlikti bendrą kraujo tyrimą `Vėl pasiekia > 50 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-2, -3 dozės lygis). Neskirkite mažesnės dozės nei -3 dozės lygis. • Absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) - neutropenija Kai ANS | Rekomenduojamas gydymasa Sumažėjimas iki < 1,0 x 109/l mažiausiai 7 dienas arba Sumažėjimas iki < 1,0 x 109/l kartu su karščiavimu (kūno temperatūra ≥ 38,5 °C) arba Sumažėjimas iki < 0,5 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu ir kartą per 7 dienas atlikti bendrą kraujo tyrimą Vėl pasiekia ≥ 1,0 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-1 dozės lygis) Kiekvienas kitas sumažėjimas < 1,0 x 109/l mažiausiai 7 dienas arba Sumažėjimas < 1,0 x 109/l su karščiavimu (kūno temperatūra ≥ 38,5 °C) arba Sumažėjimas iki < 0,5 x 109/l | Nutraukti gydymą lenalidomidu ir kartą per 7 dienas atlikti bendrą kraujo tyrimą Vėl pasiekia ≥ 1,0 x 109/l | Vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu (-2 arba -3 dozės lygis). Neskirkite mažesnės dozės nei -3 dozės lygis. a Gydytojo nuožiūra, jei neutropenija yra vienintelis toksinis poveikis skiriant vaistinį preparatą bet kokiu dozės lygiu, papildomai skiriamas granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-CSF). Mantijos ląstelių limfoma (MLL) arba folikulinė limfoma (FL) Naviko lizės sindromas (NLS) Visiems pacientams turi būti taikoma NLS profilaktika (alopurinolis, rasburikazė arba lygiaverčiai preparatai pagal institucijos rekomendacijas), duoti pakankamai skysčių (gerti) pirmąją ciklo savaitę arba ilgesnį laiką esant klinikinėms indikacijoms. Norint stebėti NLS, pacientai turi turėti vaistinių preparatų lentelę pirmojo ciklo metu, ir pagal klinikines indikacijas. Pacientams, kuriems NLS nustatytas remiantis tyrimais arba esant 1-ojo laipsnio NLS požymių, gydymą lenalidomidu galima tęsti (skirti palaikomąją dozę) arba gydytojo sprendimu, dozę sumažinti vienu lygiu. Elektrolitų balanso atstatymui reikia gausiai skirti intraveninius skysčius bei atitinkamą medicininę priežiūrą laikantis vietinių standartų. Hiperurikemijai sumažinti gali reikėti skirti gydymą rasburikaze. Paciento hospitalizacija gali būti taikoma gydytojo nuožiūra. Esant 2-4-ojo laipsnio NLS, nutraukti lenalidomido vartojimą ir sudaryti savaitinį gydymo vaistiniais preparatais planą arba panaudoti juos pagal indikacijas. Elektrolitų balanso atstatymui reikia skirti gausiai intraveninius skysčius bei atitinkamą medicininę priežiūrą laikantis vietinių standartų. Gydytojo nuožiūra galimas rasburikazės vartojimas ir hospitalizacija. NLS pasiekus 0 laipsnį, gydytojo nuožiūra galima skirti lenalidomidą vienu mažesniu dozės lygmeniu (žr. 4.4 skyrių). Naviko paūmėjimo reakcija (NPR) Gydytojo nuožiūra gydymą lenalidomidu galima tęsti esant 1-ojo ar 2-ojo naviko paūmėjimo rekacijos (NPR) laipsniui be pertraukos arba jį keisti. Gydytojo nuožiūra galima skirti gydymą nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), ribota trukme kortikosteroidais ir (arba) narkotiniais analgetikais. Pasireiškus 3-ojo ar 4-ojo NPR laipsniui, gydymą lenalidomidu reikia nutraukti ir pradėti gydymą NVNU, kortikosteroidais ir (arba) narkotiniais analgetikais. Kai NPR susilpnėja iki 1-ojo laipsnio, reikia vėl pradėti gydymą lenalidomido tokia pat doze iki ciklo pabaigos. Pacientus galima gydyti laikantis 1-ojo ir 2-ojo NPR laipsnio simptomų gydymo rekomendacijų (žr. 4.4 skyrių). Visos indikacijos Nustačius kitos rūšies 3-ojo ar 4-ojo laipsnio toksinį poveikį, kuris siejamas su lenalidomido vartojimu, reikia nutraukti gydymą ir tik tada vėl skirti lenalidomidą kitu žemesniu dozės lygiu, kai toksinis poveikis bus sumažėjęs iki ≤ 2 laipsnio (gydytojo nuožiūra). Gali reikėti sustabdyti ar nutraukti lenalidomido vartojimą pasireiškus 2 arba 3 laipsnio odos bėrimui. Lenalidomido vartojimą reikia nutraukti pasireiškus angioneurozinei edemai, anafilaksinei reakcijai, 4 laipsnio bėrimui, eksfoliaciniam ar pūsliniam bėrimui arba įtarus Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SDS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN) ar vaistinių preparatų reakciją su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. DRESS); net šioms reakcijoms išnykus, vaistinio preparato vartoti negalima. Ypatingos populiacijos Vaikų populiacija Lenalidomide Grindeks negalima vartoti vaikams ir paaugliams nuo gimimo iki 18 metų, kadangi yra abejonių dėl saugumo (žr. 5.1 skyrių). Senyviems pacientams Turimi farmakokinetikos duomenys pateikiami 5.2 skyriuje. Atliekant klinikinius tyrimus lenalidomidas buvo skirtas pacientams su daugine mieloma iki 91 metų, pacientams su mielodisplaziniais sindromais iki 95 metų amžiaus ir ir mantijos ląstelių limfoma sergantiems pacientams iki 88  metų (žr. 5.1 skyrių). Kadangi senyviems pacientams dažniau pasitaiko inkstų funkcijos sutrikimas, dozė turi būti parenkama atsargiai bei turėtų būti stebima inkstų funkcija. Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kurie netinkami transplantacijai 75 metų ir vyresnius pacientus, kuriems buvo naujai diagnozuota dauginė mieloma, reikia atidžiai įvertinti, prieš svarstant, ar skirti gydymą (žr. 4.4 skyrių). Vyresniems nei 75 metų pacientams, gydomiems lenalidomido ir deksametazono deriniu, pradinė deksametazono dozė yra 20 mg per parą, vartojama 1-ą, 8-ą, 15-ą ir 22-ą kiekvieno 28 dienų gydymo ciklo dienomis. Vyresniems nei 75 metų pacientams, gydomiems lenalidomido, melfalano ir prednizono deriniu, dozės koreguoti nereikia. Lenalidomidą vartojusiems 75 metų ir vyresniems pacientams, kuriems buvo naujai diagnozuota dauginė mieloma, dažniau nustatyta sunkių nepageidaujamų reakcijų ir nepageidaujamų reakcijų, dėl kurių reikėjo nutraukti gydymą. Gydymą lenalidomidu kartu su kitais vaistiniais preparatais blogiau toleravo vyresni nei 75 metų pacientai, kuriems buvo naujai diagnozuota dauginė mieloma, nei jaunesnių pacientų populiacija. Šiems pacientams dažniau buvo nutrauktas gydymas dėl netoleravimo (3-ojo ar 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reiškinių ir sunkių nepageidaujamų reiškinių), lyginant su jaunesniais nei 75 metų pacientais. Dauginė mieloma: pacientai, kuriems prieš tai taikytas mažiausiai vienas gydymo kursas 65 metų amžiaus ir vyresnių pacientų su daugine mieloma dalis lenalidomido/deksametazono ir placebo/deksametazono grupėse skyrėsi nereikšmingai. Vaistinio preparato saugumo ir veiksmingumo bendro skirtumo lyginant šiuos ir jaunesnius pacientus nebuvo, tačiau negalima atmesti didesnės predispozicijos vyresnio amžiaus pacientams. Mielodisplaziniai sindromai Lenalidomidu gydomiems pacientams, sergantiems mielodisplaziniais sindromais, saugumo ir veiksmingumo bendro skirtumo tarp vyresnių kaip 65 metų ir jaunesnių pacientų nenustatyta. Mantijos ląstelių limfoma Lenalidomidu gydomiems pacientams, sergantiems mantijos ląstelių limfoma, saugumo ir veiksmingumo bendro skirtumo tarp 65 metų ar vyresnių pacientų ir jaunesnių kaip 65 metų pacientų nenustatyta. Folikulinė limfoma Lenalidomido ir rituksimabo deriniu dėl folikulinės limfomos gydytiems pacientams bendras nepageidaujamų reakcijų dažnis 65 metų ir vyresniems pacientams buvo panašus kaip jaunesniems negu 65 metų pacientams. Tarp dviejų amžiaus grupių bendro veiksmingumo skirtumų nepastebėta. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Lenalidomidas pirmiausia šalinamas per inkstus, todėl pacientai, kuriems yra didesnio laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas, gali blogiau toleruoti gydymą (žr. 4.4 skyrių). Vaistinio preparato dozė turi būti parenkama atidžiai ir patariama stebėti inkstų funkciją. Pacientams, kuriems pasireiškia lengvas inkstų funkcijos sutrikimas ir dauginė mieloma, mielodisplaziniai sindromai, mantijos ląstelių limfoma ar folikulinė limfoma, dozės koreguoti nereikia. Toliau pateiktas dozės koregavimas yra rekomenduojamas gydymo pradžioje ir viso gydymo metu pacientams su vidutinio sunkumo ar sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu arba esant galutinės stadijos inkstų ligai. Galutinės stadijos inkstų ligos (GSIL) (kreatinino klirensas [KLkr] < 30 ml/min, reikalinga dializė) 3 fazės tyrimų patirties nėra. Dauginė mieloma Inkstų funkcija (KLkr) | Dozės koregavimas Vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (30 ≤ KLkr < 50 ml/min) | 10 mg vieną kartą per parą1 Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min, nereikalinga dializė) | 7,5 mg vieną kartą per parą2 15 mg kas antrą parą Galutinės stadijos inkstų liga (GSIL) (KLkr < 30 ml/min, reikalinga dializė) | 5 mg vieną kartą per parą. Dializės dienomis dozė turi būti skiriama po dializės. 1 Dozė gali būti padidinta iki 15 mg vieną kartą per parą po 2 ciklų, jei nėra atsako į gydymą ir jei pacientas toleruoja gydymą. 2 Šalyse, kuriose tiekiama 7,5 mg kapsulė. Mielodisplaziniai sindromai Inkstų funkcija (KLkr) | Dozės koregavimas | Dozės koregavimas Vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (30 ≤ KLkr < 50 ml/min) | Pradinė dozė | 5 mg vieną kartą per parą (1-21 pasikartojančio 28 dienų ciklo dienas) Vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (30 ≤ KLkr < 50 ml/min) | Dozės lygis -1* | 2,5 mg vieną kartą per parą (1-28 pasikartojančio 28 dienų ciklo dienas) Vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (30 ≤ KLkr < 50 ml/min) | Dozės lygis -2* | 2,5 mg kas antrą parą (1-28 pasikartojančio 28 dienų ciklo dienas) Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min, nereikalinga dializė) | Pradinė dozė | 2,5 mg vieną kartą per parą (1-21 pasikartojančio 28 dienų ciklo dienas) Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min, nereikalinga dializė) | Dozės lygis -1* | 2,5 mg kas antrą parą (1-28 pasikartojančio 28 dienų ciklo dienas) Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min, nereikalinga dializė) | Dozės lygis -2* | 2,5 mg du kartus per savaitę (1-28 pasikartojančio 28 dienų ciklo dienas) Galutinės stadijos inkstų liga (GSIL) (KLkr < 30 ml/min, reikalinga dializė) Dializės dienomis dozė turi būti skiriama po dializės | Pradinė dozė | 2,5 mg vieną kartą per parą (1-21 pasikartojančio 28 dienų ciklo dienas) Galutinės stadijos inkstų liga (GSIL) (KLkr < 30 ml/min, reikalinga dializė) Dializės dienomis dozė turi būti skiriama po dializės | Dozės lygis -1* | 2,5 mg kas antrą parą (1-28 pasikartojančio 28 dienų ciklo dienas) Galutinės stadijos inkstų liga (GSIL) (KLkr < 30 ml/min, reikalinga dializė) Dializės dienomis dozė turi būti skiriama po dializės | Dozės lygis -2* | 2,5 mg du kartus per savaitę (1-28 pasikartojančio 28 dienų ciklo dienas) * Rekomenduojami dozių mažinimo etapai gydymo ir gydymo atnaujinimo metu koreguojant 3-ojo ar 4-ojo laipsnio neutropeniją ar trombocitopeniją ar kitos rūšies 3-ojo ar 4-ojo laipsnio toksinį poveikį, kuris siejamas su lenalidomido vartojimu, kaip aprašyta pirmiau. Mantijos ląstelių limfoma Inkstų funkcija (KLkr) | Dozės koregavimas (1-21 pasikartojančio 28 dienų ciklo dienas) Vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (30 ≤ KLkr < 50 ml/min) | 10 mg vieną kartą per parą1,2 Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min, nereikalinga dializė) | 7,5 mg vieną kartą per parą2 15 mg kas antrą parą Galutinės stadijos inkstų liga (GSIL) (KLkr < 30 ml/min, reikalinga dializė) | 5 mg vieną kartą per parą. Dializės dienomis dozė turi būti skiriama po dializės. 1 Dozė gali būti padidinta iki 15 mg vieną kartą per parą po 2 ciklų, jei nėra atsako į gydymą ir jei pacientas toleruoja gydymą. 2 Šalyse, kuriose tiekiama 7,5 mg kapsulė. Folikulinė limfoma Inkstų funkcija (KLkr) | Dozės koregavimas (1-21 pasikartojančio 28 dienų ciklo dienas) Vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (30 ≤ KLkr < 60 ml/min) | 10 mg vieną kartą per parą1,2 Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min, nereikalinga dializė) | 5 mg vieną kartą per parą. Galutinės stadijos inkstų liga (GSIL) (KLkr < 30 ml/min, reikalinga dializė) | 5 mg vieną kartą per parą. Dializės dienomis dozė turi būti skiriama po dializės. 1 Dozė gali būti padidinta iki 15 mg vieną kartą per parą po 2 ciklų, jei pacientas toleruoja gydymą. 2 Pacientams, kurių pradinė dozė yra 10 mg, dozės mažinimo atveju koreguojant 3 arba 4 laipsnio neutropeniją ar trombocitopeniją arba kitą 3 ar 4 laipsnio toksinį poveikį, kuris siejamas su lenalidomido vartojimu, negalima skirti mažesnės nei 5 mg dozės kas antrą parą arba 2,5 mg vieną kartą per parą. Pradėjus gydymą lenalidomidu, tolesnis lenalidomido dozės keitimas pacientams su inkstų funkcijos sutrikimu turi būti pagrįstas individualiu paciento gydymo toleravimu, kaip aprašyta pirmiau. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Lenalidomidas nebuvo oficialiai tirtas pacientams su kepenų funkcijos sutrikimu ir nėra jokių specifinių dozės rekomendacijų. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Lenalidomide Grindeks kapsulės turi būti geriamos nustatytomis dienomis maždaug tuo pačiu laiku. Kapsulių negalima atidaryti, laužyti ar kramtyti. Kapsules reikia praryti nepažeistas, geriausia – užsigeriant vandeniu, galima vartoti su maistu ar be jo. Išimant kapsulę iš lizdinės plokštelės, rekomenduojama spausti tik vieną kapsulės galą, taip sumažinant kapsulės deformavimo arba perlaužimo riziką.

Kai lenalidomidas skiriamas kartu su kitais vaistiniais preparatais, prieš pradedant gydymą reikia perskaityti atitinkamo vaistinio preparato charakteristikų santrauką. Atsargumas nėštumo metu Lenalidomido struktūra panaši į talidomido. Talidomidas yra žinoma teratogeninė veiklioji medžiaga žmogui, kuri sukelia sunkius, gyvybei pavojingus apsigimimus. Beždžionėms lenalidomidas sukėlė apsigimimų, panašių į tuos, kurie aprašyti su talidomidu (žr. 4.6 ir 5.3 skyrius). Jei lenalidomidas vartojamas nėštumo metu, gali pasireikšti teratogeninis lenalidomido poveikis žmonėms. Nėštumo prevencijos programos sąlygos turi būti įgyvendintos visoms pacientėms, nebent yra akivaizdus įrodymas, kad pacientė yra nevaisinga. Nevaisingos moters kriterijai Pacientė moteris ar paciento vyro partnerė laikoma vaisinga, nebent ji atitinka bent vieną iš toliau nurodytų kriterijų: Amžius ≥ 50 metų ir natūrali amenorėja trunka ≥ 1 metus (amenorėja dėl vėžio gydymo arba žindymo metu neatmeta pastojimo galimybės). Gydytojo ginekologo patvirtintas ankstyvas kiaušidžių nepakankamumas. Anksčiau atlikta abipusė gimdos priedų pašalinimo operacija ar histerektomija. XY genotipas, Ternerio (Turner) sindromas, gimdos agenezė. Patarimai Vaisingai moteriai gydymas lenalidomidu kontraindikuotinas, išskyrus: Ji supranta apie teratogeninio poveikio riziką būsimam kūdikiui. Ji supranta veiksmingos ir nenutrūkstamos kontracepcijos poreikį mažiausiai 4 savaites prieš pradedant gydymą, viso gydymo metu ir mažiausiai 4 savaites gydymui pasibaigus. Net jei vaisingai moteriai yra amenorėja, ji turi atsižvelgti į visus patarimus dėl veiksmingos kontracepcijos. Ji turi sugebėti naudotis veiksmingomis kontracepcijos priemonėmis. Ji yra informuota ir supranta galimas nėštumo pasekmes ir skubios konsultacijos poreikį iškilus nėštumo tikimybei. Ji supranta poreikį pradėti gydymą, kai tik po neigiamo nėštumo testo gaus lenalidomidą. Ji supranta poreikį ir sutinka atlikinėti nėštumo testą mažiausiai kas 4 savaites, nebent jai yra patvirtinta kiaušintakių sterilizacija. Ji patvirtina, kad supranta su lenalidomido vartojimu susijusią riziką bei būtinas atsargumo priemones. Farmakokinetikos duomenys rodo, kad sveikiems tiriamiesiems gydymo metu lenalidomido labai mažais kiekiais patenka į spermą; praėjus 3 dienoms po veikliosios medžiagos vartojimo nutraukimo, lenalidomido spermoje neaptinkama (žr. 5.2 skyrių). Atsargumo dėlei visi lenalidomidą vartojantys pacientai vyrai, įskaitant ypatingas populiacijas, kuriose yra ilgesnis eliminacijos laikas, pavyzdžiui, yra inkstų funkcijos sutrikimas, turi įvykdyti toliau pateiktas sąlygas: Supranta galimą teratogeninio poveikio riziką, jei turi lytinių santykių su nėščia arba vaisingo amžiaus moterimi. Supranta, kad reikia naudoti prezervatyvą lytinių santykių metu su nėščia arba vaisinga moterimi, nenaudojančia veiksmingos kontracepcijos (net jei vyrui atlikta vazektomija), gydymo metu ir paskui mažiausiai 7 paras po vartojimo sustabdymo ir (arba) gydymo nutraukimo. Supranta, kad jei jo partnerė pastoja jam vartojant Lenalidomide Grindeks arba netrukus po Lenalidomide Grindeks vartojimo sustabdymo, jis turi nedelsdamas informuoti savo gydytoją, ir kad rekomenduojama nukreipti partnerę teratologijos srityje dirbančio gydytojo ištyrimui ir konsultacijai. Vaistinį preparatą skiriantis gydytojas turi būti įsitikinęs dėl vaisingos moters: Pacientė laikysis Nėštumo prevencijos programos sąlygų, įskaitant patvirtinimą, kad ji gerai suprato šias sąlygas. Pacientė patvirtina anksčiau minėtas sąlygas. Kontracepcija Vaisingos moterys turi naudoti bent vieną veiksmingą kontracepcijos metodą mažiausiai 4 savaites prieš pradėdamos gydymą, gydymo metu ir mažiausiai 4 savaites po gydymo lenalidomidu pabaigos bei net ir laikinai nutraukus gydymą, išskyrus tuos atvejus, kai pacientė visiškai ir nuolatos susilaiko nuo lytinių santykių, tai patvirtinant kas mėnesį. Jei pacientas nenaudoja veiksmingos kontracepcijos, jis turi būti nukreiptas pas atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistą, kad pradėtų vartoti kontracepcijos priemones. Gali būti apsvarstomi šie tinkamos kontracepcijos metodų pavyzdžiai: Implantas. Levonorgestrelį atpalaiduojanti vartojimo į gimdą sistema (VGS). Medroksiprogesterono acetato depo injekcija. Kiaušintakių sterilizacija. Lytiniai santykiai tik su vyru, kuriam atlikta vazektomija, kuri patvirtinta dviem neigiamais ejakuliato tyrimais. Ovuliaciją slopinančios tik progestogeno turinčios kontraceptinės tabletės (t.y. dezogestrelis). Dėl padidėjusios venų tromboembolijos rizikos daugine mieloma sergančioms ir lenalidomido derinį su kitais vaistiniais preparatais vartojančioms pacientėms ir dėl kiek mažesnės rizikos daugine mieloma, mielodisplazminiais sindromais ir mantijos ląstelių limfoma sergančioms ir tik lenalidomidą vartojančioms pacientėms nerekomenduojama vartoti sudėtinės geriamosios kontracepcijos tablečių (taip pat žr. 4.5 skyrių). Jei pacientė vartoja sudėtinius geriamuosius kontraceptikus, turėtų būti apsvarstytas šio kontracepcijos metodo pakeitimas vienu iš anksčiau pateiktų veiksmingų kontracepcijos metodų.Venų tromboembolijos rizika išlieka dar 4-6 savaites po sudėtinių geriamųjų kontraceptikų vartojimo nutraukimo. Kontraceptinių steroidų veiksmingumas gali sumažėti gydymo su deksametazonu metu (žr. 4.5 skyrių). Implantai ir levonorgestrelį atpalaiduojančios vartojimo į gimdą sistemos yra susijusios su padidėjusia infekcijos patekimo rizika jų įdėjimo metu bei nereguliaraus kraujavimo iš makšties rizika. Ypač pacientams su neutropenija turi būti apsvarstomas profilaktinis antibiotikų skyrimas. Varį atpalaiduojančios vartojimo į gimdą sistemos paprastai nėra rekomenduojamos dėl potencialios infekcijos patekimo rizikos įdėjimo metu ir kraujo praradimo menstruacijų metu, kas galėtų kelti pavojų pacientėms, turinčioms neutropeniją ar trombocitopeniją. Nėštumo testai Remiantis mūsų praktika, mediciniškai patikimus nėštumo testus, kurių minimalus jautrumas yra 25 mTV/ml, vaisingos moterys turi atlikti taip, kaip nurodyta toliau. Tai taikytina ir toms vaisingoms moterims, kurios praktikuoja visišką ir nuolatinį susilaikymą nuo lytinių santykių. Idealiu atveju nėštumo testas turi būti atliktas ir vaistinis preparatas turi būti paskirtas ir išduotas tą pačią dieną. Lenalidomidas vaisingoms moterims turi būti išduotas per 7 dienas po jo išrašymo. Prieš pradedant gydymą Medikui prižiūrint nėštumo tyrimas turi būti atliktas vizito, kurio metu skiriamas lenalidomidas, metu arba likus 3 dienoms iki šio vizito pas vaistinį preparatą skiriantį gydytoją pacientei, kuri pastarąsias 4 savaites naudojo veiksmingą kontracepciją. Tyrimas turi užtikrinti, kad gydymą lenalidomidu pradedanti pacientė nėra nėščia. Stebėjimas ir gydymo nutraukimas Medikui prižiūrint nėštumo tyrimas turi būti kartojamas mažiausiai kas 4 savaites, įskaitant mažiausiai 4 savaites po gydymo nutraukimo, nebent yra patvirtintas kiaušintakių sterilizacijos atvejis. Šie nėštumo testai turi būti atliekami apsilankymo pas vaistinį preparatą skiriantį gydytoją dieną arba likus 3 dienoms iki apsilankymo. Papildomos atsargumo priemonės Pacientas turi būti įspėtas niekuomet neduoti šio vaistinio preparato kitam asmeniui ir pabaigus gydymą grąžinti visas nesuvartotas kapsules savo vaistininkui saugiai tvarkyti. Gydymo metu (įskaitant vartojimo pertraukas) ir mažiausiai 7 paras po gydymo lenalidomidu nutraukimo pacientas negali būti kraujo, sėklos arba spermos donoru. Dirbant su lizdinėmis plokštelėmis arba kapsulėmis sveikatos priežiūros specialistai ir globėjai turi mūvėti vienkartines pirštines. Moterims, kurios yra nėščios arba įtaria, kad gali būti nėščios, dirbti su lizdinėmis plokštelėmis arba kapsulėmis ruošti negalima (žr. 6.6 skyrių). Mokomoji medžiaga, vaistinio preparato išrašymo ir išdavimo apribojimai Siekdamas padėti pacientams išvengti lenalidomido poveikio vaisiui, registruotojas pateiks informacinę medžiagą sveikatos priežiūros specialistams, kad būtų sustiprintas perspėjimas apie galimą teratogeninį lenalidomido poveikį, kad prieš pradedant gydymą šiuo vaistiniu preparatu būtų patariama kontracepcijos klausimais ir patariama dėl būtinybės atlikti nėštumo testus. Vaistinį preparatą išrašantis asmuo turi informuoti pacientus apie galimą teratogeninio poveikio riziką ir griežtas nėštumo prevencijos priemones, kaip aprašyta Nėštumo prevencijos programoje, ir pateikti pacientams atitinkamą paciento mokomąją brošiūrą, paciento kortelę ir (arba) lygiavertę priemonę, kaip suderinta su kiekviena nacionaline kompetentinga institucija. Bendradarbiaujant su kiekviena nacionaline kompetentinga institucija, buvo įgyvendinta nacionalinė kontroliuojamo platinimo sistema, kurią įeina paciento kortelės ir (arba) lygiavertės priemonės naudojimas išrašymo ir (arba) išdavimo kontrolei užtikrinti bei su indikacija susijusios informacijos rinkimas, siekiant stebėti vartojimą ne pagal indikaciją (angl. off-label use) kiekvienoje nacionalinėje teritorijoje. Idealiu atveju nėštumo testas turi būti atliktas ir vaistinis preparatas turi būti paskirtas ir išduotas tą pačią dieną. Lenalidomidas vaisingoms moterims turi būti išduotas per 7 dienas po jo išrašymo ir po medikų prižiūrimo neigiamo nėštumo testo rezultato. Vaisingo amžiaus moterims receptai gali galioti ne ilgiau nei 4 gydymo savaites, laikantis patvirtintoms indikacijoms taikomo dozavimo režimo (žr. 4.2 skyrių), visiems kitiems pacientams – ne ilgiau nei 12 gydymo savaičių. Kiti specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės Miokardo infarktas Gauta pranešimų apie miokardo infarktą lenalidomidą vartojantiems pacientams, ypač tokiems, kuriems yra žinomų rizikos veiksnių, ir per pirmuosius 12 mėnesių vartojant derinį su deksametazonu. Pacientus, kuriems yra žinomų rizikos veiksnių, įskaitant ankstesnę trombozę, reikia atidžiai stebėti ir imtis veiksmų mėginant sumažinti visus valdomuosius rizikos veiksnius (pvz., rūkymą, padidėjusį kraujospūdį ir hiperlipidemiją). Venų ir arterijų tromboemboliniai reiškiniai Pacientams, sergantiems daugine mieloma, lenalidomido ir deksametazono derinio vartojimas yra susijęs su didesne venų tromboembolijos (daugiausiai giliųjų venų trombozės ir plaučių tromboembolijos) rizika. Venų tromboembolijos rizika rečiau nustatyta vartojant lenalidomido derinį su melfalanu ir prednizonu. Pacientams, sergantiems daugine mieloma, mielodisplaziniais sindromais ir mantijos ląstelių limfoma, gydymas tik lenalidomidu buvo susijęs su mažesne venų tromboembolijos (daugiausiai giliųjų venų trombozės ir plaučių tromboembolijos) rizika nei pacientams, sergantiems daugine mieloma, gydomiems lenalidomido deriniu su kitais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Pacientams, sergantiems daugine mieloma, lenalidomido ir deksametazono derinio vartojimas yra susijęs su didesne arterijų tromboembolijos (daugiausiai miokardo infarkto ir cerebrovaskulinių reiškinių) rizika, rečiau nustatyta vartojant lenalidomido derinį su melfalanu ir prednizonu. Mažesnė arterinės tromboembolijos reiškinių rizika yra daugine mieloma sergantiems pacientams, gydomiems vien lenalidomidu, nei daugine mieloma sergantiems pacientams, gydomiems lenalidomido deriniu su kitais vaistiniais preparatais. Todėl pacientus, kuriems yra žinomų tromboembolijos rizikos veiksnių, įskaitant ankstesnę trombozę, reikia atidžiai stebėti. Reikia imtis veiksmų mėginant sumažinti visus valdomuosius rizikos veiksnius (pvz., rūkymą, padidėjusį kraujospūdį ir hiperlipidemiją). Kartu skiriamos eritropoezę skatinančios medžiagos arba tromboemboliniai reiškiniai anamnezėje taip pat gali padidinti trombozės riziką šiems pacientams. Todėl, eritropoezę skatinančios medžiagos ar kiti trombozės riziką galintys padidinti veiksniai, tokie kaip hormonų pakeičiamoji terapija, lenalidomidu bei deksametazonu gydomiems pacientams su daugine mieloma, turi būti skiriami atsargiai. Jei hemoglobino koncentracija aukštesnė nei 12 g/dl, gydymą eritropoezę skatinančiomis medžiagomis reikia nutraukti. Pacientas ir gydytojas įspėjami stebėti tromboembolijos požymius ir simptomus. Pacientas turi būti informuotas, kad pasireiškus tokiems simptomams kaip dusulys, skausmas krūtinėje, rankos ar kojos patinimas, reikia kreiptis medicininės pagalbos. Turi būti rekomenduojamas profilaktinių krešėjimą mažinančių vaistinių preparatų skyrimas, ypač pacientams su papildomais trombozės rizikos faktoriais. Sprendimas profilaktiškai vartoti krešėjimą mažinančius vaistinius preparatus turi būti priimtas atidžiai įvertinus individualius paciento rizikos faktorius. Jei pacientui pasireiškia bet kokie tromboembolijos reiškiniai, reikia nutraukti šį gydymą ir pradėti standartinį gydymą antikoaguliantais. Stabilizavus paciento būklę gydant antikoaguliantais ir pašalinus tromboembolijos reiškinio komplikacijas, galima vėl pradėti gydymą lenalidomidu, skiriant pradinę dozę, priklausomai nuo naudos ir rizikos įvertinimo. Viso gydymo lenalidomidu metu pacientui turi būti toliau taikomas gydymas antikoaguliantais. Plautinė hipertenzija Lenalidomidu gydomiems pacientams nustatyti plautinės hipertenzijos atvejai, kai kurie iš jų baigėsi mirtimi. Prieš pradedant gydymą lenalidomidu ir gydymo metu reikia įvertinti, ar pacientams nėra gretutinės plautinės širdies ligos požymių bei simptomų. Neutropenija ir trombocitopenija Pagrindiniai lenalidomido dozę ribojantys toksiniai vaistinio preparato poveikiai – neutropenija ir trombocitopenija. Stebint citopenijas, prieš pradedant gydymą, per pirmąsias 8 gydymo lenalidomidu savaites kiekvieną savaitę, vėliau – kiekvieną mėnesį, turi būti atliekamas pilnas kraujo tyrimas, įskaitant leukocitų skaičių su leukograma, trombocitų skaičių, hemoglobino koncentraciją ir hematokritą. Mantijos ląstelių limfoma sergančius pacientus reikia stebėti kas 2 savaites 3-iojo ir 4-ojo ciklų metu ir paskui kiekvieno ciklo pradžioje. Folikuline limfoma sergančius pacientus reikia stebėti kas savaitę 1-ojo ciklo pirmąsias 3 savaites (28 dienas), kas 2 savaites 2-4 ciklų metu, po to kiekvieno ciklo pradžioje. Gali iškilti poreikis nutraukti vaistinio preparato vartojimą ir (arba) sumažinti dozę (žr. 4.2 skyrių). Neutropenijos atveju gydant pacientą gydytojas turėtų spręsti dėl augimo faktorių skyrimo. Pacientas turi būti įspėtas, kad skubiai praneštų apie karščiavimo epizodus. Pacientams ir gydytojams patariama stebėti kraujavimo požymius ir simptomus, įskaitant petechijas ir kraujavimą iš nosies, ypač pacientams, kartu vartojantiems vaistinių preparatų, kurie gali skatinti kraujavimą (žr. 4.8 skyrių „Kraujavimo sutrikimai“). Todėl lenalidomido ir kitų mielosupresinių vaistinių preparatų derinys turi būti skiriamas atsargiai. Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kuriems buvo atlikta AKLT, kuriems taikomas palaikomasis gydymas lenalidomidu Atliekant tyrimą CALGB 100104 tarp užfiksuotų nepageidaujamų reakcijų buvo reiškinių, pastebėtų po didelės melfalano dozės ir ASCT (DMD / ASCT), taip pat reiškinių, pastebėtų palaikomojo gydymo laikotarpiu. Antrosios analizės metu identifikuoti reiškiniai, pasirodę po palaikomojo gydymo pradžios. Tyrimo IFM 2005-02 duomenys apima tik nepageidaujamas reakcijas palaikomojo gydymo laikotarpiu. Apskritai 4 laipsnio neutropenija dažniau nustatyta palaikomojo gydymo lenalidomidu grupėse nei palaikomojo gydymo placebu grupėse, atliekant 2 tyrimus, kurių metu buvo vertinamas palaikomasis gydymas lenalidomidu naujai diagnozuota daugine mieloma (NDDM) sergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta AKLT (atitinkamai 32,1 % ir 26,7 % [16,1 % ir 1,8 % po palaikomojo gydymo pradžios] tyrimo CALGB 100104 metu bei 16,4 % ir 0,7 % tyrimo IFM 2005-02 metu). Gydymo metu pasireiškiantys nepageidaujami neutropenijos reiškiniai, dėl kurių reikėjo nutraukti lenalidomido vartojimą, nustatyti atitinkamai 2,2 % pacientų tyrimo CALGB 100104 metu ir 2,4 % pacientų tyrimo FM 2005-02 metu. 4 laipsnio febrilinė neutropenija panašiu dažniu nustatyta palaikomojo gydymo lenalidomidu grupėse ir palaikomojo gydymo placebu grupėse, atliekant abu tyrimus (atitinkamai 0,4 % ir 0,5 % [0,4 % ir 0,5 % po palaikomojo gydymo pradžios] tyrimo CALGB 100104 metu bei 0,3 % ir 0 % tyrimo IFM 2005-02 metu). Pacientas turi būti įspėtas, kad skubiai praneštų apie karščiavimo epizodus, gali reikėti nutraukti gydymą ir (arba) sumažinti dozę (žr. 4.2 skyrių). 3 ir 4 laipsnio trombocitopenija dažniau nustatyta palaikomojo gydymo lenalidomidu grupėse nei palaikomojo gydymo placebu grupėse, atliekant tyrimus, kurių metu buvo vertinamas palaikomasis gydymas lenalidomidu naujai diagnozuota daugine mieloma (NDDM) sergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta AKLT (atitinkamai 37,5 % ir 30,3 % [17,9 % ir 4,1 % po palaikomojo gydymo pradžios] tyrimo CALGB 100104 metu bei 13,0 % ir 2,9 % tyrimo IFM 2005-02 metu). Pacientai ir gydytojai perspėti stebėti kraujavimo požymius ir simptomus, įskaitant petechijas ir kraujavimą iš nosies, ypač pacientams, kartu vartojantiems vaistinių preparatų, kurie gali skatinti kraujavimą (žr. 4.8 skyrių „Kraujavimo sutrikimai“). Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kurie nėra tinkami transplantacijai, gydomi lenalidomido deriniu su bortezomibu ir deksametazonu SWOG S0777 tyrime 4 laipsnio neutropenija rečiau nustatyta lenalidomido derinio su bortezomibu ir deksametazonu (RVd) grupėje, lyginant su Rd lyginamąja grupe (2,7 % ir 5,9 %). 4 laipsnio febrilinės neutropenijos dažnis RVd grupėje buvo panašus kaip ir Rd grupėje (0,0 % ir 0,4 %). Pacientams reikia nurodyti, kad skubiai praneštų apie karščiavimo epizodus; gali prireikti nutraukti gydymą ir (arba) sumažinti dozę (žr. 4.2 skyrių). 3 ar 4 laipsnio trombocitopenija dažniau pastebėta RVd grupėje, palyginti su Rd lyginamąja gydymo grupe (17,2 % ir 9,4 %). Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kurie nėra tinkami transplantacijai, gydomi lenalidomido deriniu su maža deksametazono doze Tiriamųjų, kurie vartojo lenalidomido derinį su deksametazonu, grupėse 4-ojo laipsnio neutropenija nustatyta rečiau nei lyginamojoje grupėje (8,5 % Rd [nuolatinis gydymas] ir Rd18 [gydymas 18 keturių savaičių ciklų], palyginti su 15 % melfalano/prednizono/talidomido grupėje, žr. 4.8 skyrių). 4-ojo laipsnio febrilinės neutropenijos epizodų dažnis buvo panašus kaip lyginamojoje grupėje (0,6 % Rd ir Rd18 lenalidomidu/deksametazonu gydomiems pacientams, palyginti su 0,7 % melfalano/prednizono/talidomido grupėje, žr. 4.8 skyrių). 3-ojo ar 4-ojo laipsnio trombocitopenija Rd ir Rd18 grupėse nustatyta rečiau nei lyginamojoje grupėje (atitinkamai 8,1 % ir 11,1 %). Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kurie nėra tinkami transplantacijai, gydomi lenalidomido, melfalano bei prednizono deriniu Lenalidomido ir melfalano bei prednizono derinys, klinikinių tyrimų metu skiriamas pacientams, kuriems naujai diagnozuota dauginė mieloma, yra susijęs su didesniu 4-ojo laipsnio neutropenijos pasireiškimo dažniu (34,1 % melfalano, prednizono ir lenalidomido grupėje, po to skiriant lenalidomidą [MPR+R] bei melfalano, prednizono ir lenalidomido grupėje, po to skiriant placebą [MPR+p], palyginti su 7,8 % MPp+p (melfalano, prednizono ir placebo grupėje, po to skiriant placebą) gydomiems pacientams; žr. 4.8 skyrių). 4-ojo laipsnio febrilios neutropenijos epizodai buvo stebimi nedažnai (1,7 % MPR+R/MPR+p gydomiems pacientams, palyginti su 0,0 % MPp+p gydomiems pacientams; žr. 4.8 skyrių). Lenalidomido ir melfalano bei prednizono derinys, skiriamas pacientams, sergantiems daugine mieloma, yra susijęs su didesniu 3-ojo ir 4-ojo laipsnio trombocitopenijos pasireiškimo dažniu (40,4 % MPR+R/MPR+p gydomiems pacientams, palyginti su 13,7 % MPp+p gydomiems pacientams; žr. 4.8 skyrių). Dauginė mieloma: pacientai, kuriems prieš tai taikytas mažiausiai vienas gydymo kursas Lenalidomido ir deksametazono derinys, skiriamas pacientams, sergantiems daugine mieloma, kurie prieš tai yra gavę mažiausiai vieną gydymo kursą, yra susijęs su didesniu 4-ojo laipsnio neutropenijos pasireiškimo dažniu (5,1 % lenalidomidu ir deksametazonu gydytų pacientų grupėje, lyginant su 0,6 % placebu ir deksametazonu gydytų pacientų; žr. 4.8 skyrių). 4-ojo laipsnio febrilios neutropenijos epizodai buvo stebimi nedažnai (0,6 % lenalidomidu ir deksametazonu gydytų pacientų grupėje, lyginant su 0,0 % placebu ir deksametazonu gydytų pacientų; žr. 4.8 skyrių). Lenalidomido ir deksametazono derinys, skiriamas pacientams, sergantiems daugine mieloma, yra susijęs su didesniu 3-ojo ir 4-ojo laipsnio trombocitopenijos pasireiškimo dažniu (9,9 % ir 1,4 % lenalidomidu ir deksametazonu gydytų pacientų grupėje, lyginant su 2,3 % ir 0,0 % placebu ir deksametazonu gydytų pacientų; žr. 4.8 skyrių). Mielodisplaziniai sindromai Lenalidomidas, skiriamas pacientams, sergantiems mielodisplaziniais sindromais, yra susijęs su didesniu 3-ojo ir 4-ojo laipsnio neutropenijos ir trombocitopenijos pasireiškimo dažniu, lyginant su placebu gydytais pacientais (žr. 4.8 skyrių). Mantijos ląstelių limfoma Mantijos ląstelių limfoma sergantiems pacientams gydymas lenalidomidu yra susijęs su didesniu 3-ojo ir 4-ojo laipsnio neutropenijos dažniu, palyginti su kontrolinės grupės pacientais (žr. 4.8 skyrių). Folikulinė limfoma Lenalidomido ir rituksimabo derinį vartojantiems folikuline limfoma sergantiems pacientams dažniau pasireiškė 3-iojo arba 4-ojo laipsnio neutropenija palyginti su placebo / rituksimabo grupės pacientais. Lenalidomido / rituksimabo grupėje dažniau pasireiškė febrilinė neutropenija ir 3-ojo arba 4-ojo laipsnio trombocitopenija (žr. 4.8 skyrių). Skydliaukės sutrikimai Gauta pranešimų apie hipotirozės ir hipertirozės atvejus. Prieš pradedant gydymą, rekomenduojama optimaliai kontroliuoti lydinčias būkles, kurios veikia skydliaukės funkciją. Rekomenduojama gydymo pradžioje ir vėliau stebėti skydliaukės funkciją. Periferinė neuropatija Lenalidomido struktūra panaši į talidomido, kuris, kaip žinoma, gali sukelti sunkią periferinę neuropatiją. Periferinės neuropatijos padažnėjimo, vartojant lenalidomido derinį su deksametazonu ar melfalanu ir prednizonu arba vartojant vien lenalidomidą arba ilgą laiką vartojant lenalidomidą naujai diagnozuotai dauginei mielomai gydyti, nenustatyta.Lenalidomido derinys su intraveniniu bortezomibu ir deksametazonu daugine mieloma sergantiems pacientams yra susijęs su didesniu periferinės neuropatijos dažniu. Jos dažnis buvo mažesnis, kai bortezomibas buvo leidžiamas po oda. Papildomos informacijos žr. 4.8 skyriuje ir bortezomibo PCS. Naviko paūmėjimo reakcija ir naviko lizės (irimo) sindromas Kadangi lenalidomidas pasižymi antineoplastinėmis sąvybėmis, gali pasireikšti naviko irimo sindromas (NIS) su komplikacijomis. Buvo pranešta apie naviko irimo sindromo (NIS) ir naviko paūmėjimo reakcijos (NPR) atvejus, įskaitant mirtinus (žr. 4.8 skyrių). NIS ir NPR rizika yra tiems pacientams, kuriems prieš gydymą navikas yra labai proliferavęs. Tokiems pacientams gydymą lenalidomidu reikia skirti atsargiai. Šiuos pacientus būtina stebėti ypač atidžiai, ypač pirmojo ciklo arba dozės didinimo metu, ir imtis reikiamų atsargumo priemonių. Mantijos ląstelių limfoma Rekomenduojama atidžiai stebėti ir vertinti, ar neatsiranda NPR. NPR rizika galima pacientams, kuriems diagnozavimo metu nustatytas didelis mantijos ląstelių limfomos tarptautinis prognostinis indeksas (MTPI) arba pradinio įvertinimo metu nustatytas labai proliferavęs navikas (mažiausiai viena pažaida, kurios ilgiausias skersmuo yra ≥ 7 cm). Naviko paūmėjimo reakcija gali imituoti ligos progresavimą (LP). MCL-002 ir MCL-001 tyrimuose pacientai, kuriems pasireiškė 1-ojo ir 2-ojo laipsnio NPR, buvo gydomi kortikosteroidais, nesteroidiniais vaistiniai preparatais nuo uždegimo (NVPNU) ir (arba) narkotiniais analgetikais, skirtais NPR simptomams mažinti. Sprendimas taikyti NPR gydymo priemones turi būti priimtas atidžiai kliniškai įvertinus konkretų pacientą (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Folikulinė limfoma Rekomenduojama atidžiai stebėti ir vertinti, ar neatsiranda NPR. NPR reakcija gali imituoti ligos progresavimą. Pacientai, kuriems pasireiškia 1-ojo ir 2-ojo laipsnio NPR simptomai, gydomi kortikosteroidais, NVNU ir (arba) narkotiniais analgetikais. Sprendimas taikyti NPR gydymą turi būti priimtas atidžiai įvertinus individualaus paciento klinikinius simptomus (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Rekomenduojama atidžiai stebėti ir įvertinti NIS. Pacientai turi gauti pakankamai skysčių ir turi būti taikomos NIS profilaktikos priemones, be to pagal klinikines indikacijas pirmojo ciklo metu arba ilgiau, reikia sudaryti savaitinį gydymo vaistiniais preparatais planą (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Proliferavęs navikas Mantijos ląstelių limfoma Lenalidomidas nerekomenduojamas pacientams, kuriems navikas yra labai proliferavęs, gydyti, jei yra kitų gydymo variantų. Ankstyva mirtis Tyrimo MCL-002 metu nustatytas akivaizdus bendras ankstyvų (per 20 savaičių) mirčių skaičiaus padidėjimas. Pacientams, kuriems pradinio įvertinimo metu navikas buvo labai proliferavęs, yra padidėjusi ankstyvos mirties rizika: 16 iš 81 (20 %) pacientų ankstyvų mirčių buvo lenalidomido grupėje ir 2 iš 28 (7 %) pacientų ankstyvų mirčių – kontrolinėje grupėje. Per 52 savaites atitinkami skaičiai buvo 32 iš 81 (40 %) ir 6 iš 28 (21 %) (žr. 5.1 skyrių). Nepageidaujami reiškiniai Tyrimo MCL-002 metu 1 gydymo ciklo laikotarpiu 11 iš 81 (14 %) pacientų, kuriems navikas buvo labai proliferavęs, buvo nutrauktas gydymas lenalidomido grupėje ir 1 iš 28 (4 %) kontrolinėje grupėje. Pagrindinė gydymo nutraukimo priežastis lenalidomido grupės pacientams, kuriems 1 gydymo ciklo metu navikas buvo labai proliferavęs, buvo nepageidaujami reiškiniai – 7 iš 11 (64 %). Todėl reikia atidžiai stebėti, ar pacientams, kuriems navikas yra labai proliferavęs, nepasireiškia nepageidaujamų reakcijų (žr. 4.8 skyrių), įskaitant naviko paūmėjimo reakcijos (NPR) požymius. Kaip koreguoti dozes, esant NPR, žr. 4.2 skyriuje. Labai proliferavęs navikas buvo apibrėžiamas kaip mažiausiai viena ≥ 5 cm skersmens pažaida arba 3 pažaidos, kurių skersmuo yra ≥ 3 cm. Alerginės reakcijos ir sunkios odos reakcijos Lenalidomidu gydomiems pacientams nustatyti sunkių odos reakcijų, tarp jų angioneurozinės edemos, anafilaksinės reakcijos, bei sunkių odos reakcijų, įskaitant SJS, TEN ir DRESS, atvejai (žr. 4.8 skyrių). Vaistinį preparatą skiriantis gydytojas pacientus turi įspėti dėl šių reakcijų požymių ir simptomų, pacientams reikia nurodyti nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, jeigu jiems pasireiškia šių simptomų. Lenalidomido vartojimą reikia nutraukti pasireiškus angioneurozinei edemai, anafilaksinei reakcijai, eksfoliaciniam ar pūsliniam bėrimui arba įtarus SJS, TEN arba DRESS; šioms reakcijoms išnykus, vartojimo tęsti negalima. Gali reikėti sustabdyti ar nutraukti lenalidomido vartojimą pasireiškus kitos formos odos reakcijai, priklausomai nuo reakcijos sunkumo. Pacientus, kuriems yra pasireiškę alerginių reakcijų vartojant talidomidą, reikia atidžiai stebėti, nes literatūroje nurodyta galima kryžminė reakcija tarp lenalidomido ir talidomido. Pacientams, kuriems anksčiau vartojant talidomidą pasireiškė sunkus bėrimas, lenalidomido skirti negalima. Antrieji pirminiai piktybiniai navikai Atliekant klinikinius tyrimus antrųjų pirminių piktybinių navikų (APPN) atvejai dažniau nustatyti mieloma sergantiems pacientams, kurie anksčiau buvo gydyti lenalidomidu/deksametazonu (3,98 100 asmens-metų) nei kontrolinei grupei (1,38 100 asmens-metų). Neinvaziniai APPN buvo bazalinių ląstelių arba plokščialąstelinisodos vėžys. Didžioji dalis invazinių APPN buvo solidiniai navikai. Atliekant klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvavo pacientai, kuriems naujai diagnozuota dauginė mieloma ir kurie nėra tinkami transplantacijai, pacientams, vartojusiems lenalidomido, melfalano bei prednizono derinį iki ligos progresavimo, hematologinių APPN (ūminės mieloidinės leukemijos (ŪML), mielodisplazinio sindromo (MDS)) dažnis padidėjo 4,9 karto (1,75 100 asmens-metų), palyginti su melfalano derinio su prednizonu vartojimu (0,36 100 asmens-metų). Pacientams, vartojusiems lenalidomido (9 ciklus), melfalano ir prednizono derinį, solidinių navikų APPN dažnis padidėjo 2,12 karto (1,57 100 asmens-metų), palyginti su pacientais, vartojusiais melfalano ir prednizono derinį (0,74 100 asmens-metų). Pacientams, vartojusiems lenalidomido ir deksametazono derinį iki ligos progresavimo arba 18 mėnesių, hematologinių APPN dažnis (0,16 100 asmens-metų) nepadidėjo, palyginti su pacientais, vartojusiais talidomido, melfalano ir prednizono derinį (0,79 100 asmens-metų). Pacientams, vartojusiems lenalidomido ir deksametazono derinį iki ligos progresavimo arba 18 mėnesių, solidinių navikų APPN dažnis padidėjo 1,3 karto (1,58 100 asmens-metų), palyginti su pacientais, vartojusiais talidomido, melfalano ir prednizono derinį (1,19 100 asmens-metų). Naujai diagnozuota daugine mieloma sergantiems pacientams, vartojantiems lenalidomido derinį su bortezomibu ir deksametazonu, hematologinių solidinių navikų APPN dažnis buvo 0,00-0,16 100 asmens-metų, solidinių navikų APPN dažnis buvo 0,21-1,04 100 asmens-metų. Didesnė antrųjų pirminių piktybinių navikų rizika, susijusi su lenalidomidu, taip pat svarbi ir NDDM po kamieninių ląstelių transplantacijos atvejais. Nors kol kas ši rizika nėra išsamiai apibūdinta, į ją derėtų atsižvelgti svarstant skirti Lenalidomide Grindeks ar jį vartojant tokiomis aplinkybėmis. Hematologinių navikų, ypač ŪML, MDS ir B ląstelių navikų (tarp jų Hodžkino (Hodgkin) limfomos), dažnis buvo 1,31 100 asmens-metų lenalidomido grupėse ir 0,58 100 asmens-metų placebo grupėse (1,02 100 asmens-metų pacientų, vartojusių lenalidomidą po AKLT, grupėje ir 0,60 100 asmens-metų pacientų, nevartojusių lenalidomido po AKLT, grupėje). Solidinių navikų APPN dažnis buvo 1,36 100 asmens-metų lenalidomido grupėse ir 1,05 100 asmens-metų placebo grupėse (1,26 100 asmens-metų pacientų, vartojusių lenalidomidą po AKLT, grupėje ir 0,60 100 asmens-metų pacientų, nevartojusių lenalidomido po AKLT, grupėje). Į šią hematologinių APPN atsiradimo riziką reikia atsižvelgti prieš pradedant gydymą lenalidomido deriniu su melfalanu arba iš karto po gydymo didele melfalano doze ir AKLT. Prieš gydymą ir gydymo metu gydytojai, taikydami standartinę vėžio patikrą, turi atidžiai įvertinti, ar pacientams neatsirado antrųjų pirminių piktybinių navikų ir pradėti gydymą pagal indikacijas. Progresavimas į ūminę mieloidinę leukemiją sergantiesiems mažos ir vidutinės 1 laipsnio rizikos MDS Kariotipas Pradiniai kintamieji, įskaitant sudėtingą citogenetiką, yra susiję su progresavimu į ŪML tiriamiesiems, kurie yra priklausomi nuo transfuzijos ir turi Del (5q) anomaliją. Lenalidomido vartojimo sergantiesiems mažos ar vidutinės 1 laipsnio rizikos mielodisplaziniais sindromais dviejų klinikinių tyrimų jungtinėje analizėje tiriamiesiems su sudėtinga citogenetika nustatyta didžiausia 2 metų bendroji progresavimo į ŪML rizika (38,6 %). Nustatytas 2 metų progresavimo į ŪML dažnis pacientams su izoliuota Del (5q) anomalija buvo 13,8 %, palyginti su 17,3 % pacientams su Del (5q) ir viena papildoma citogenetine anomalija. Todėl gydymo lenalidomidu naudos ir rizikos santykis, kai MDS susijęs su Del (5q) ir sudėtinga citogenetika, nežinomas. TP53 būklė TP53 mutacija aptinkama 20-25 % mažesnės rizikos MDS Del 5q pacientams, ji yra susijusi su progresavimo į ūminę mieloidinę leukemiją (ŪML) rizika. Atlikus lenalidomido vartojimo sergantiesiems mažos ar vidutinės 1 laipsnio rizikos mielodisplaziniais sindromais klinikinio tyrimo (MDS-004), post-hoc analizę, 2 metų progresavimo į ŪML dažnis pacientams su teigiamais IHC-p53 rezultatais (stipraus branduolių dažymo 1 % atskyrimo lygis, naudojant p53 baltymo imunohistocheminį įvertinimą kaip pakaitalą TP53 mutacijos būklei įvertinti) buvo 27,5 %, o pacientams su neigiamais IHC-p53 rezultatais – 3,6 % (p = 0,0038) (žr. 4.8 skyrių). Progresavimas į kitus piktybinius navikus sergantiesiems mantijos ląstelių limfoma Sergant mantijos ląstelių limfoma, nustatyta ŪML, B ląstelių piktybinių navikų bei nemelanominio odos vėžio (NMOV) atsiradimo rizika. Antrieji folikulinės limfomos pirminiai piktybiniai navikai Atliekant recidyvinės / refrakterinės neagresyvios (indolentinės) Hodžkino limfomos (angl. indolent non-Hodgkin lymphoma, iNHL) tyrimą, kuriame dalyvavo folikuline limfoma sergantys pacientai, lenalidomido / rituksimabo grupėje antrųjų pirminių piktybinių navikų (APPN) rizika nepadidėjo, palyginti su placebo / rituksimabo grupe. Hematologinių ŪML APPN pasireiškė 0,29 100 asmensmetų lenalidomido / rituksimabo grupėje, palyginti su 0,29 100 asmens-metų placebu / rituksimabu gydomiems pacientams. Hematologinių ir solidinių navikų APPN (išskyrus ne melanomos odos vėžio atvejus) dažnis lenalidomido / rituksimabo grupėje buvo 0,87 100 asmens-metų, palyginti su 1,17 100 asmens-metų placebu / rituksimabu gydomiems pacientams, kontrolinio stebėjimo laiko mediana buvo 30,59 mėnesio (nuo 0,6 iki 50,9 mėnesio intervalas). Nustatyta nemelanominio odos vėžio rizika, tai gali būti plokščiųjų ląstelių arba bazalinių ląstelių karcinomos. Gydytojai turi stebėti, ar pacientams nepasireiškia APPN. Svarstant gydymą lenalidomidu, reikia atsižvelgti į galimą lenalidomido naudą ir APPN riziką. Kepenų sutrikimai Lenalidomido deriniu su kitais vaistiniais preparatais gydytiems pacientams nustatytas kepenų nepakankamumas, įskaitant mirtinus atvejus: ūminis kepenų nepakankamumas, toksinis hepatitas, citolizinis hepatitas, cholestazinis hepatitas ir mišrus citolizinis ir (arba) cholestazinis hepatitas. Vaistinio preparato sukeliamo sunkaus toksinio poveikio mechanizmai kol kas nežinomi, tačiau kai kuriais atvejais rizikos veiksniai gali būti esama virusinė kepenų liga, padidėjęs pradinis kepenų fermentų aktyvumas ir galbūt gydymas antibiotikais. Dažnai nustatyti nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rezultatai, paprastai simptomų nebūdavo ir pertraukus vaistinio preparato vartojimą rezultatai normalizuodavosi. Šiems parametrams grįžus į pradinį lygį, galima apsvarstyti gydymo mažesne doze galimybę. Lenalidomidas daugiausia pašalinamas pro inkstus. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, svarbu koreguoti dozę, kad kraujo plazmoje nesusidarytų vaistinio preparato koncentracija, dėl kurios gali padidėti dažnesnių hematologinių nepageidaujamų reakcijų arba toksinio poveikio kepenims rizika. Rekomenduojama stebėti kepenų funkciją, ypač jei anksčiau arba dabar pasireiškė virusinė kepenų infekcija arba jei lenalidomidas vartojamas kartu su vaistiniais preparatais, susijusiais su kepenų disfunkcija. Infekcija su neutropenija arba be jos Pacientai, sergantys daugine mieloma, yra labiau linkę į infekcijų, įskaitant plaučių uždegimą, pasireiškimą. Didesnis infekcijų dažnis nustatytas vartojant lenalidomido derinį su deksametazonu nei su MPT (melfalanu, prednizonu, talidomidu) pacientams, sergantiems NDDMs, kurie nėra tinkami transplantacijai, ir kuriems taikomas palaikomasis gydymas lenalidomidu, palyginti su palaikomuoju gydymu placebu pacientams, sergantiems NDDM, kuriems buvo atlikta AKLT. ≥ 3 laipsnio infekcijos pasireiškė esant neutropenijai mažiau nei trečdaliui pacientų. Pacientus, kuriems yra žinomų rizikos veiksnių, reikia atidžiai stebėti. Visus pacientus reikia informuoti, kad pasireiškus pirmam infekcijos požymiui (pvz., kosuliui, karščiavimui ir kt.), reikia kreiptis medicininės pagalbos, kad būtų galima anksti sumažinti būklės sunkumą. Viruso reaktyvacija Lenalidomidu gydomiems pacientams nustatyti viruso reaktyvacijos atvejai, įskaitant sunkius juostinės pūslelinės arba hepatito B viruso (HBV) reaktyvacijos atvejus. Kai kuriais iš šių atvejų viruso reaktyvacija baigėsi mirtimi. Kai kuriais iš šių atvejų juostinės pūslelinės reaktyvacija sukėlė diseminuotą juostinės pūslelinės (herpes zoster) infekciją, juostinės pūslelinės meningitą arba akių juostinę pūslelinę, dėl kurių reikėjo laikinai arba visiškai nutraukti gydymą lenalidomidu ir skirti atitinkamą gydymą antivirusiniais vaistiniais preparatais. Pacientams, vartojantiems lenalidomidą, kurie anksčiau buvo infekuoti hepatito B virusu, retai nustatyta hepatito B reaktyvacija. Kai kuriais iš šių atvejų išsivystė ūminis kepenų nepakankamumas, dėl kurio reikėjo nutraukti lenalidomido vartojimą ir skirti atitinkamą gydymą antivirusiniais vaistiniais preparatais. Prieš pradedant gydymą lenalidomidu reikia nustatyti, ar pacientas nėra užsikrėtęs hepatito B virusu. Pacientams, kuriems tyrimais nustatyta HBV infekcija, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, turinčiu hepatito B gydymo patirties. Vartojant lenalidomidą pacientams, kurie anksčiau buvo infekuoti HBV, įskaitant pacientus, kuriems nustatyta antikūnų prieš HBc, bet nenustatyta HBsAg, reikia imtis atsargumo priemonių. Viso gydymo metu reikia atidžiai stebėti, ar šiems pacientams nepasireiškia aktyvios HBV infekcijos požymių ir simptomų. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija Vartojant lenalidomidą, gauta pranešimų apie progresuojančios daugiažidininės leukoencefalopatijos (PDL) atvejus, įskaitant mirtinus atvejus. Apie PDL buvo pranešta praėjus nuo kelių mėnesių iki kelerių metų nuo gydymo lenalidomidu pradžios. Dažniausiai apie tokius atvejus buvo pranešama, kai pacientai tuo pat metu vartojo deksametazoną, arba pacientams prieš tai buvo taikytas gydymas kitais imunitetą slopinančiais chemoterapiniais vaistiniais preparatais. Gydytojai turėtų reguliariai tikrinti pacientų sveikatos būklę ir apsvarstyti PDL galimybę atlikdami diferencinę diagnostiką pacientams, kuriems pasireiškia nauji arba sunkėjantys neurologiniai simptomai, taip pat kognityviniai arba su elgesiu susiję požymiai arba simptomai. Pacientams taip pat reikėtų patarti informuoti savo partnerį (-ę) arba juos slaugančius asmenis apie jiems taikomą gydymą, kadangi šie žmonės gali pastebėti simptomus, kurių pats pacientas gali nepastebėti. Vertinant PDL galimybę, reikėtų atlikti neurologinį vertinimą, galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimą ir cerebrospinalinio skysčio analizę dėl JC viruso (JCV) DNR polimerazės grandininės reakcijos (PGR) būdu arba atliekant galvos smegenų biopsiją su tyrimu dėl JCV. Gavus neigiamus analizės dėl JCV PGR būdu rezultatus, PDL galimybės negalima atmesti. Nepavykus nustatyti kitos diagnozės, galima toliau stebėti paciento būklę ir atlikti papildomus vertinimus. Įtarus PDL, nebegalima toliau vartoti vaistinio preparato, kol nebus atmesta PDL galimybė. Patvirtinus PDL, būtina visiškai nutraukti gydymą lenalidomidu. Pacientai, kuriems naujai diagnozuota dauginė mieloma Skiriant lenalidomido derinį su kitais vaistiniais preparatais, dažniau nustatytas netoleravimas (3-ojo ar 4-ojo laipsnio nepageidaujami reiškiniai, sunkūs nepageidaujami reiškiniai, gydymo nutraukimas) pacientams, kuriems buvo > 75 metai, III stadija pagal ISS (angl. International Staging System), ECOG PS ≥ 2 arba KLkr < 60 ml/min. Reikia atidžiai įvertinti pacientų gebėjimą toleruoti lenalidomido derinį su kitais vaistiniais preparatais, atsižvelgiant į amžių, III stadiją pagal ISS, ECOG PS ≥ 2 arba KLkr < 60 ml/min. (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Katarakta Katarakta dažniau nustatyta pacientams, vartojusiems lenalidomido ir deksametazono derinį, ypač vartojusiems ilgą laiką. Rekomenduojama reguliariai stebėti regėjimą. Laktozės netoleravimas Lenalidomide Grindeks kapsulių sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Šio vaistinio preparato kapsulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kuriems buvo atlikta AKLT, kuriems taikomas palaikomasis gydymas lenalidomidu Tyrimo CALGB 100104 metu, norint apibrėžti nepageidaujamas reakcijas, taikytas konservatyvusis metodas. 1 lentelėje apibūdintos nepageidaujamos reakcijos apima reiškinius, pastebėtus po DMD / AKLT, taip pat reiškinius, pastebėtus palaikomojo gydymo laikotarpiu. Remiantis antrosios analizės, kurios metu identifikuoti reiškiniai, atsiradę po palaikomojo gydymo pradžios, duomenimis, 1 lentelėje nurodytas dažnis gali būti didesnis nei iš tiesų nustatyta palaikomojo gydymo metu. Tyrimo IFM 2005-02 duomenys apima tik nepageidaujamas reakcijas palaikomojo gydymo laikotarpiu. Sunkios nepageidaujamos reakcijos, dažniau (≥ 5 %) nustatytos taikant palaikomąjį gydymą lenalidomidu nei placebu grupėje, buvo: pneumonija (10,6 %; apjungtas terminas) tyrimo IFM 2005-02 metu; plaučių infekcija (9,4 % [9,4 % po palaikomojo gydymo pradžios]) tyrimo CALGB 100104 metu. Tyrimo IFM 2005-02 metu nepageidaujamos reakcijos, dažniau nustatytos taikant palaikomąjį gydymą lenalidomidu nei placebu, buvo neutropenija (60,8 %), bronchitas (47,4 %), viduriavimas (38,9 %), nazofaringitas (34,8 %), raumenų spazmai (33,4 %), leukopenija (31,7 %), astenija (29,7 %), kosulys (27,3 %), trombocitopenija (23,5 %), gastroenteritas (22,5 %) ir karščiavimas (20,5 %). Tyrimo CALGB 100104 metu nepageidaujamos reakcijos, dažniau nustatytos taikant palaikomąjį gydymą lenalidomidu nei placebu, buvo neutropenija (79,0 % [71,9 % po palaikomojo gydymo pradžios]), trombocitopenija (72,3 % [61,6 %]) viduriavimas (54,5 % [46,4 %]), išbėrimas (31,7 % [25,0 %]), viršutinių kvėpavimo takų infekcija (26,8 % [26,8 %]), nuovargis (22,8 % [17,9 %]), leukopenija (22,8 % [18,8 %]) ir anemija (21,0 % [13,8 %]). Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kurie netinkami transplantacijai, gydomi lenalidomido deriniu su bortezomibu ir deksametazonu SWOG S0777 tyrime sunkios nepageidaujamos reakcijos dažniau (≥ 5 %) pastebėtos vartojant lenalidomido derinį su intraveniniu bortezomibu ir deksametazonu nei vartojant lenalidomido ir deksametazono derinį: hipotenzija (6,5 %), plaučių infekcija (5,7 %), dehidratacija (5,0 %) Nepageidaujamos reakcijos, dažniau nustatytos vartojant lenalidomido derinį su bortezomibu ir deksametazonu nei vartojant lenalidomido derinį su deksametazonu, buvo: nuovargis (73,7 %), periferinė neuropatija (71,8 %), trombocitopenija (57,6 %), vidurių užkietėjimas (56,1 %), hipokalcemija (50,0 %). Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kurie nėra tinkami transplantacijai, gydomi lenalidomidu kartu su maža deksametazono doze Sunkios nepageidaujamos reakcijos, dažniau (≥ 5 %) nustatytos vartojant lenalidomido derinį su maža deksametazono doze (Rd ir Rd18) nei su melfalanu, prednizonu ir talidomidu (MPT), buvo: plaučių uždegimas (9,8 %); inkstų nepakankamumas (įskaitant ūminį) (6,3 %). Nepageidaujamos reakcijos, dažniau nustatytos vartojant Rd ar Rd18 nei MPT, buvo: viduriavimas (45,5 %), nuovargis (32,8 %), nugaros skausmas (32,0 %), astenija (28,2 %), nemiga (27,6 %), bėrimas (24,3 %), sumažėjęs apetitas (23,1 %), kosulys (22,7 %), karščiavimas (21,4 %) ir raumenų spazmai (20,5 %). Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kurie nėra tinkami transplantacijai, gydomi lenalidomido, melfalano bei prednizono deriniu Sunkios nepageidaujamos reakcijos, dažniau (≥ 5 %) nustatytos vartojant melfalaną, prednizoną ir lenalidomidą, po to skiriant palaikomąjį gydymą lenalidomidu (MPR+R) arba vartojant melfalaną, prednizoną bei lenalidomidą ir po to placebą (MPR+p) nei vartojant melfalaną, prednizoną bei placebą ir po to placebą (MPp+p), buvo: febrilinė neutropenija (6,0 %); anemija (5,3 %). Nepageidaujamos reakcijos, dažniau nustatytos vartojant MPR+R arba MPR+ p nei MPp+p, buvo: neutropenija (83,3 %), anemija (70,7 %), trombocitopenija (70,0 %), leukopenija (38,8 %), vidurių užkietėjimas (34,0 %), viduriavimas (33,3 %), bėrimas (28,9 %), karščiavimas (27,0 %), periferinė edema (25,0 %), kosulys (24,0 %), sumažėjęs apetitas (23,7 %) ir astenija (22,0 %). Dauginė mieloma: pacientai, kuriems prieš tai taikytas mažiausiai vienas gydymo kursas Dviejuose 3 fazės placebu kontroliuotuose tyrimuose 353 pacientai su daugine mieloma vartojo lenalidomidą kartu su deksametazonu, o 351 vartojo placebą kartu su deksametazonu. Sunkiausios nepageidaujamos reakcijos, kurios dažniau pasireiškė vartojant lenalidomido/deksametazono nei placebo/deksametazono derinį, buvo: Venų tromboembolija (giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija) (žr. 4.4 skyrių) 4-ojo laipsnio neutropenija (žr. 4.4 skyrių). Stebėtos nepageidaujamos reakcijos, kurios dažniau pasireiškė vartojant lenalidomidą ir deksametazoną nei placebą ir deksametazoną jungtinių dauginės mielomos klinikinių tyrimų (MM-009 ir MM-010) metu, buvo nuovargis (43,9 %), neutropenija (42,2 %), vidurių užkietėjimas (40,5 %), viduriavimas (38,5 %), raumenų mėšlungis (33,4 %), anemija (31,4 %), trombocitopenija (21,5 %) ir bėrimas (21,2 %). Mielodisplaziniai sindromai Bendros lenalidomido saugumo savybės mielodisplaziniais sindromais sergantiems pacientams pagrįstos iš viso 286 pacientų, dalyvavusių viename 2 fazės tyrime ir viename 3 fazės tyrime, duomenimis (žr. 5.1 skyrių). 2 fazės tyrime visi 148 pacientai buvo gydomi lenalidomidu. 3 fazės tyrimo dvigubai koduotos fazės metu 69 pacientai buvo gydomi 5 mg lenalidomido, 69 pacientai buvo gydomi 10 mg lenalidomido ir 67 pacientai – placebu. Daugiausiai nepageidaujamų reakcijų pasireiškė per pirmąsias 16 gydymo lenalidomidu savaičių. Sunkios nepageidaujamos reakcijos buvo: Venų tromboembolija (giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija) (žr. 4.4 skyrių) 3-ojo ar 4-ojo laipsnio neutropenija, febrilinė neutropenija ir 3-ojo ar 4-ojo laipsnio trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių). Dažniausiai nustatytos nepageidaujamos reakcijos, kurios 3 fazės tyrimo metu dažniau pasireiškė lenalidomidą vartojančiųjų nei kontrolinėje grupėje, buvo neutropenija (76,8 %), trombocitopenija (46,4 %), viduriavimas (34,8 %), vidurių užkietėjimas (19,6 %), pykinimas (19,6 %), niežėjimas (25,4 %), bėrimas (18,1 %), nuovargis (18,1 %) ir raumenų spazmai (16,7 %). Mantijos ląstelių limfoma Bendros lenalidomido saugumo duomenys mantijos ląstelių limfoma sergantiems pacientams pagrįstos 254 pacientų duomenimis, gautais 2 fazės, atsitiktinių imčių, kontroliuotame MCL-002 tyrime (žr. 5.1 skyrių). Taip pat į 4 lentelę įtrauktos vaistinio preparato sukeltos nepageidaujamos reakcijos, nustatytos MCL-001 tyrime. MCL-002 tyrime (mažiausiai 2 procentinių punktų skirtumu) lenalidomido vartojusiųjų grupėje dažniau nei kontrolinėje grupėje nustatytos šios sunkios nepageidaujamos reakcijos: Neutropenija (3,6 %) Plaučių embolija (3,6 %) Viduriavimas (3,6 %) MCL-002 tyrime dažniausiai nustatytos nepageidaujamos reakcijos, kurios dažniau pasireiškė lenalidomido vartojusiųjų grupėje nei kontrolinėje grupėje, buvo šios: neutropenija (50,9 %), anemija (28,7 %), viduriavimas (22,8 %), nuovargis (21,0 %), vidurių užkietėjimas (17,4 %), karščiavimas (16,8 %) ir bėrimas (įskaitant alerginį dermatitą) (16,2 %). MCL-002 tyrime nustatytas akivaizdus bendrojo ankstyvų (per 20 savaičių) mirčių skaičiaus padidėjimas. Pacientams, kuriems pradinio įvertinimo metu navikas buvo labai proliferavęs, yra padidėjusi ankstyvos mirties rizika: 16 iš 81 (20 %) pacientų ankstyvų mirčių buvo lenalidomido grupėje ir 2 iš 28 (7 %) pacientų ankstyvų mirčių – kontrolinėje grupėje. Per 52 savaites atitinkami skaičiai buvo 32 iš 81 (39,5 %) ir 6 iš 28 (21 %) (žr. 5.1 skyrių). 1-ojo gydymo ciklo metu 11 iš 81 (14 %) pacientų, kuriems navikas buvo labai proliferavęs, buvo nutrauktas gydymas lenalidomido vartojusiųjų grupėje ir 1 iš 28 (4 %) kontrolinėje grupėje. Pagrindinė gydymo nutraukimo priežastis 1-ojo gydymo ciklo metu lenalidomido grupės pacientams, kuriems navikas buvo labai proliferavęs, buvo nepageidaujami reiškiniai – 7 iš 11 (64 %). Labai proliferavęs navikas buvo apibrėžiamas kaip mažiausiai viena ≥ 5 cm skersmens pažaida arba 3 pažaidos, kurių skersmuo yra ≥ 3 cm. Folikulinė limfoma Bendros lenalidomido ir rituksimabo derinio saugumo savybės pacientams, kuriems anksčiau buvo gydoma folikulinė limfoma, pagrįstos 294 pacientų, dalyvavusių 3 fazės atsitiktinių imčių kontroliuojamame NHL-007 tyrime, duomenimis. Taip pat į 5 lentelę įtrauktos nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą, nustatytos pagalbinio NHL-008 tyrimo metu. NHL-007 tyrime (mažiausiai 1 procentinio punkto skirtumu) sunkios nepageidaujamos reakcijos, dažniau nustatytos lenalidomido / rituksimabo nei placebo / rituksimabo grupėje, buvo: Febrilinė neutropenija (2,7 %); Plaučių embolija (2,7 %); Pneumonija (2,7 %). Tyrime NHL-007 nustatytos šios nepageidaujamos reakcijos, kurios dažniau pasireiškė lenalidomido / rituksimabo grupėje nei placebo / rituksimabo grupėje (ne mažiau kaip 2 % didesnis dažnis tarp grupių): neutropenija (58,2 %), viduriavimas (30,8 %), leukopenija (28,8 %), vidurių užkietėjimas (21,9 %), kosulys (21,9 %) ir nuovargis (21,9 %). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamos reakcijos, stebėtos lenalidomidu gydytiems pacientams, pateiktos toliau ir suskirstytos atsižvelgiant į organų sistemų klases bei pasireiškimo dažnį. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (>1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai retas (<1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Toliau pateiktose lentelėse nepageidaujamos reakcijos priskirtos atitinkamai kategorijai pagal didžiausią dažnį, nustatytą bet kurio iš pagrindinių klinikinių tyrimų metu. Santrauka lentelėje taikant monoterapiją segantiems DM Toliau pateikta lentelė pagrįsta NDDM tyrimų, kuriuose dalyvavo pacientai, kuriems buvo atlikta AKLT, kuriems taikomas palaikomasis gydymas lenalidomidu, metu gautais duomenimis. Pagrindinių dauginės mielomos tyrimų metu duomenys nebuvo koreguojami pagal ilgesnę gydymo trukmę vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra lenalidomido, skiriamų iki ligos progresavimo, grupėje, palyginti su placebo grupe (žr. 5.1 skyrių). 1 lentelė. Klinikinių tyrimų metu daugine mieloma sergantiems pacientams, kuriems buvo skirtas palaikomasis gydymas lenalidomidu, nustatytos nepageidaujamos reakcijos (NR) Organų sistemos klasė / pageidautinas terminas | Visos NR / Dažnis | 3-4 – ojo laipsnio NR / dažnis Infekcijos ir infestacijos | Labai dažnos Pneumonija◊,a, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, neutropeninė infekcija, bronchitas◊, gripas◊, gastroenteritas◊, sinusitas, nazofaringitas, rinitas Dažnos Infekcija◊, šlapimo takų infekcija ◊,*, apatinių kvėpavimo takų infekcija, plaučių infekcija◊ | Labai dažnos Pneumonija◊, a, neutropeninė infekcija Dažnos Sepsis◊, b, bakteremija, plaučių infekcija◊, bakterinė apatinių kvėpavimo takų infekcija, bronchitas◊, gripas◊, gastroenteritas◊, juostinė pūslelinė◊, infekcija◊ Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Dažnos Mielodisplazinis sindromas◊,* | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnos Neutropenija^,◊, febrilinė neutropenija^,◊, trombocitopenija^,◊, anemija, leukopenija◊, limfopenija | Labai dažnos Neutropenija^,◊, febrilinė neutropenija ^,◊, trombocitopenija^,◊, anemija, leukopenija◊, limfopenija Dažnos Pancitopenija◊ Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai dažnos Hipokalemija | Dažnos Hipokalemija, dehidratacija Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnos Parestezija Dažnos Periferinė neuropatijac | Dažnos Galvos skausmas Kraujagyslių sutrikimai | Dažnos Plaučių embolija◊,* | Dažnos Giliųjų venų trombozė^,◊,d Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažnos Kosulys Dažnos Dispnėja◊, rinorėja | Dažnos Dispnėja◊ Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnos Viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, pykinimas Dažnos Vėmimas, viršutinės pilvo dalies skausmai | Dažnos Viduriavimas, vėmimas, pykinimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai dažnos Nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rezultatai | Dažnos Nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rezultatai Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnos Bėrimas, odos sausumas | Dažnos Bėrimas, niežėjimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažnos Raumenų spazmai Dažnos Raumenų skausmai, raumenų ir kaulų skausmai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnos Nuovargis, astenija, karščiavimas | Dažnos Nuovargis, astenija ◊ Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos kaip sunkios klinikinių tyrimų metu NDDM sergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta AKLT. * Nurodo tik vaistinio preparato sukeltas sunkias nepageidaujamas ^ Žr. 4.8 skyriaus poskyrį „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“ a Apjungtas NR terminas „pneumonija“ apima šiuos pageidautinus terminus (PT): bronchų pneumonija, skiltinė pneumonija, Pneumocystis jiroveci pneumonija, pneumonija, Pneumonia klebsiella, Pneumonia legionella, mikoplazminė pneumonija, pneumokokinė pneumonija, streptokokinė pneumonija, virusinė pneumonija, plaučių sutrikimas, pneumonitas b Apjungtas NR terminas „sepsis“ apima šiuos PT: bakterinis sepsis, pneumokokinis sepsis, sepsinis šokas, stafilokokinis sepsis c Apjungtas NR terminas „periferinė neuropatija“ apima šiuos PT: periferinė neuropatija, periferinė sensorinė neuropatija, polineuropatija d Apjungtas NR terminas „giliųjų venų trombozė“ apima šiuos PT: giliųjų venų trombozė, trombozė, venų trombozė Santrauka lentelėje gydant vaistinių preparatų deriniu sergančius DM Toliau pateikta lentelė pagrįsta dauginės mielomos gydymo vaistinių preparatų deriniu tyrimų metu gautais duomenimis. Pagrindinių dauginės mielomos tyrimų metu duomenys nebuvo koreguojami pagal ilgesnę gydymo trukmę vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra lenalidomido, skiriamų iki ligos progresavimo, grupėje, palyginti su lyginamaja grupe (žr. 5.1 skyrių). 2 lentelė. Klinikinių tyrimų metu daugine mieloma sergantiems pacientams, gydytiems lenalidomido deriniu su bortezomidu ir deksametazonu, deriniu su deksametazonu arba deriniu su melfalanu ir prednizonu, nustatytos nepageidaujamos reakcijos (NR) Organų sistemos klasė / pageidautinas terminas | Visos NR / Dažnis | 3-4 –ojo laipsnio NR / dažnis Infekcijos ir infestacijos | Labai dažnos Pneumonija◊,◊◊, viršutinių kvėpavimo takų infekcija◊, bakterinės, virusinės ir grybelinės infekcijos (įskaitant oportunistines infekcijas) ◊, nazofaringitas, faringitas, bronchitas◊, rinitas Dažnos Sepsis◊,◊◊, plaučių infekcija◊◊, šlapimo takų infekcija◊◊, sinusitas◊ | Dažnos Pneumonija◊,◊◊, bakterinės, virusinės ir grybelinės infekcijos (įskaitant oportunistines infekcijas) ◊, celiulitas◊, sepsis◊,◊◊, plaučių infekcija◊◊, bronchitas ◊, kvėpavimo takų infekcija◊◊, šlapimo takų infekcija◊◊, infekcinis enterokolitas Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Nedažnos Bazalinių ląstelių karcinoma^,◊, plokščialąstelinis odos vėžys^,◊,* | Dažnos Ūminė mieloidinė leukemija◊, mielodisplazinis sindromas◊, plokščialąstelinė odos karcinoma^,◊,** Nedažnos T ląstelių ūminė leukemija◊, bazalinių ląstelių karcinoma^,◊, naviko irimo sindromas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnos Neutropenija^,◊,◊◊, trombocitopenija^,◊,◊◊, anemija◊,, kraujavimo sutrikimas^, leukopenijos, limfopenija Dažnos Febrilinė neutropenija^,◊, pancitopenija◊ Nedažnos Hemolizė, autoimuninė hemolizinė anemija, hemolizinė anemija | Labai dažnos Neutropenija^,◊,◊◊, trombocitopenija^,◊,◊◊, anemija,◊,, leukopenijos, limfopenija Dažnos Febrilinė neutropenija^,◊, pancitopenija◊, hemolizinė anemija Nedažnos Hiperkoaguliacija, koagulopatija Imuninės sistemos sutrikimai | Nedažnos Padidėjęs jautrumas^ | Endokrininiai sutrikimai | Dažnos Hipotirozė | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai dažnos Hipokalemija◊,◊◊, hiperglikemija, hipoglikemija, hipokalcemija◊, hiponatremija◊, dehidratacija◊◊, sumažėjęs apetitas◊◊, svorio netekimas Dažnos Hipomagnezemija, hiperurikemija, hiperkalcemija+ | Dažnos Hipokalemija◊,◊◊, hiperglikemija, hipokalcemija◊, cukrinis diabetas◊, hipofosfatemija, hiponatremija◊, hiperurikemija, podagra, dehidratacija◊◊, sumažėjęs apetitas◊◊, svorio netekimas Psichikos sutrikimai | Labai dažnos Depresija, nemiga Nedažnos Libido sumažėjimas | Dažnos Depresija, nemiga Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnos Periferinė neuropatija◊◊, parestezija, svaigulys◊◊, drebulys, disgeuzija, galvos skausmas Dažnos Ataksija, pusiausvyros sutrikimas, sinkopė◊◊, neuralgija, dizestezija | Labai dažnos Periferinė neuropatija◊◊ Dažnos Smegenų kraujotakos sutrikimas◊, svaigulys◊◊, sinkopė◊◊, neuralgija Nedažnos Intrakranijinė kraujosruva^, praeinantis smegenų išemijos priepuolis, smegenų išemija Akių sutrikimai | Labai dažnos Katarakta, neryškus regėjimas Dažnos Sumažėjęs regėjimo aštrumas | Dažnos Katarakta Nedažnos Aklumas Ausų ir labirintų sutrikimai | Dažnos Kurtumas (įskaitant prikurtimą), Ūžesys (tinnitus) | Širdies sutrikimai | Dažnos Prieširdžių virpėjimas◊,◊◊, bradikardija Nedažnos Aritmija, pailgėjęs QT, prieširdžių plazdėjimas, skilvelinės ekstrasistolės | Dažnos Miokardo infarktas (įskaitant ūminį)^,◊, prieširdžių virpėjimas◊,◊◊, stazinis širdies nepakankamumas◊, tachikardija, širdies nepakankamumas◊,◊◊, miokardo išemija◊ Kraujagyslių sutrikimai | Labai dažnos Venų tromboembolijos reiškiniai^, ypač giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija^,◊,◊◊, hipotenzija◊◊ Dažnos Hipertenzija, ekchimozė^,◊ | Labai dažnos Venų tromboembolijos reiškiniai^, ypač giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija^,◊,◊◊ Dažnos Vaskulitas, hipotenzija◊◊, hipertenzija Nedažnos Išemija, periferinė išemija, intrakranijinė veninių sinusų trombozė Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažnos Dusulys◊,◊◊, kraujavimas iš nosies^, kosulys Dažnos Disfonija | Dažnos Kvėpavimo sutrikimas◊, dusulys◊,◊◊, pleuros skausmas◊◊, hipoksija◊◊ Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnos Viduriavimas◊,◊◊, vidurių užkietėjimas◊, pilvo skausmai◊◊, pykinimas, vėmimas◊◊, dispepsija, burnos džiūvimas, stomatitas Dažnos Kraujavimas iš virškinimo trakto (įskaitant kraujavimą iš tiesiosios žarnos, hemorojinį kraujavimą, kraujavimą iš peptinės opos ir kraujavimą iš dantenų)^ ,◊◊, , rijimo sutrikimas Nedažnos Kolitas, aklosios žarnos uždegimas | Dažnos Virškinimo trakto kraujavimas^,◊,◊◊, plonosios žarnos nepraeinamumas◊◊, viduriavimas◊◊, vidurių užkietėjimas◊, pilvo skausmas◊◊, pykinimas, vėmimas◊◊ Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai dažnos padidėjęs alaninaminotransferazės aktyvumas, padidėjęs aspartataminotransferazės aktyvumas Dažnos Kepenų ląstelių pažeidimas◊◊, nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rezultatai◊, hiperbilirubinemija Nedažnos Kepenų nepakankamumas^ | Dažnos Cholestazė◊, hepatotoksinis poveikis, kepenų ląstelių pažeidimas◊◊, padidėjęs alaninaminotransferazės aktyvumas, nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rezultatai◊ Nedažnos Kepenų nepakankamumas^ Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnos Bėrimas◊◊, niežėjimas Dažnos Dilgėlinė, hiperhidrozė, odos sausumas, odos hiperpigmentacija, egzema, eritema Nedažnos Vaistinio preparato sukeltas išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais◊◊, odos spalvos pakitimas, jautrumo šviesai reakcija | Dažnos Bėrimas◊◊ Nedažnos Vaistinio preparato sukeltas išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais◊◊ Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažnos Raumenų silpnumas◊◊, raumenų spazmai, kaulų skausmai◊, raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio skausmas bei diskomfortas (įskaitant nugaros skausmą◊,◊◊), skausmas galūnėse, raumenų skausmai, artralgija◊ Dažnos Sąnarių patinimas | Dažnos Raumenų silpnumas◊◊, kaulų skausmai◊, kaulų ir jungiamojo audinio skausmas bei diskomfortas (įskaitant nugaros skausmą◊,◊◊) Nedažnos Sąnarių patinimas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Labai dažnos Inkstų nepakankamumas (įskaitant ūminį) ◊,◊◊ Dažnos Hematurija^, šlapimo susilaikymas, šlapimo nelaikymas Nedažnos Įgytas Fankoni (Fanconi) sindromas | Nedažnos Inkstų kanalėlių nekrozė Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Dažnos Erekcijos sutrikimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnos Nuovargis◊,◊◊, edema (įskaitant periferinę edemą), karščiavimas◊,◊◊, astenija, į gripą panašus sindromas (įskaitant karščiavimą, kosulį, raumenų skausmus, raumenų ir kaulų skausmus, galvos skausmą ir šaltkrėtį) Dažnos Krūtinės skausmas◊,◊◊, letargija | Labai dažnos Nuovargis◊,◊◊ Dažnos Periferinė edema, karščiavimas◊,◊◊, astenija Tyrimai | Labai dažnos Padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas Dažnos Padidėjusi C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Dažnos Kritimas, sumušimas^ | ◊◊Klinikinių tyrimų metu nustatytos sunkios nepageidaujamos reakcijos pacientams, sergantiems NDDM, kurie buvo gydomi lenalidomidu kartu su bortezomibu ir deksametazonu ^žr. 4.8 skyriaus poskyrį „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“ ◊ Nepageidaujamos reakcijos, klinikiniuose daugine mieloma sergančių pacientų, gydytų lenalidomidu ir deksametazonu arba melfalanu ir prednizonu, tyrimuose įvardytos kaip sunkios + Taikoma tik vaistinio preparato sukeltoms sunkioms nepageidaujamoms reakcijoms * plokščialąstelinis odos vėžys nustatytas atliekant klinikinius tyrimus dalyvaujant mieloma sergantiems pacientams, kurie anksčiau buvo gydyti lenalidomidu/deksametazonu, palyginti su kontroline grupe ** plokščialąstelinė odos karcinoma nustatyta atliekant klinikinius tyrimus dalyvaujant naujai diagnozuota mieloma sergantiems pacientams, gydytiems lenalidomidu/deksametazonu, palyginti su kontroline grupe Santrauka lentelėje taikant monoterapiją Toliau pateiktos lentelės pagrįstos pagrindinių mielodisplazinių sindromų ir mantijos ląstelių limfomos tyrimų metu taikant monoterapiją gautais duomenimis. 3 lentelė. Klinikinių tyrimų metu mielodisplaziniais sindromais sergantiems pacientams, gydytiems lenalidomidu, nustatytos nepageidaujamos reakcijos (NR)# Organų sistemos klasė / pageidautinas terminas | Visos NR / Dažnis | 3-4 –ojo laipsnio NR / dažnis Infekcijos ir infestacijos | Labai dažnos Bakterinės, virusinės ir grybelinės infekcijos (įskaitant oportunistines infekcijas) ◊ | Labai dažnos Pneumonija◊ Dažnos bakterinės, virusinės ir grybelinės infekcijos (įskaitant oportunistines infekcijas) ◊, bronchitas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnos Trombocitopenija^,◊, neutropenija^,◊,anemija◊, leukopenijos | Labai dažnos Trombocitopenija^,◊, neutropenija^,◊, anemija◊, leukopenijos Dažnos Febrilinė neutropenija^,◊ Endokrininiai sutrikimai | Labai dažnos Hipotirozė | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai dažnos Sumažėjęs apetitas Dažnos Geležies perteklius, svorio netekimas | Dažnos Hiperglikemija◊, sumažėjęs apetitas Psichikos sutrikimai | | Dažnos Pakitusi nuotaika◊,~ Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnos Svaigulys, galvos skausmas Dažnos Parestezija | Širdies sutrikimai | | Dažnos Ūminis miokardo infarktas^,◊,, prieširdžių virpėjimas◊, širdies nepakankamumas◊ Kraujagyslių sutrikimai | Dažnos Hipertenzija, hematoma | Dažnos Venų tromboembolijos reiškiniai, ypač giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija^,◊ Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažnos Kraujavimas iš nosies^ | Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnos Viduriavimas◊, pilvo (įskaitant viršutinę pilvo dalį) skausmai, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas Dažnos Burnos džiūvimas, dispepsija | Dažnos Viduriavimas◊, pykinimas, dantų skausmas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnos Nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rezultatai | Dažnos Nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rezultatai Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnos Bėrimas, odos sausumas, niežėjimas | Dažnos Bėrimas, niežėjimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažnos Raumenų spazmai, raumenų, kaulų skausmas (įskaitant nugaros skausmus◊ bei galūnių skausmus), artralgija, raumenų skausmai | Dažnos Nugaros skausmai◊ Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Dažnos Inkstų nepakankamumas◊ Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnos Nuovargis, periferinė edema, į gripą panašus sindromas (įskaitant karščiavimą, kosulį, faringitą, raumenų skausmus, raumenų ir kaulų skausmus, galvos skausmą) | Dažnos Karščiavimas Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | | Dažnos Kritimas ^ žr. 4.8 skyriaus poskyrį „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“ ◊ Sunkiems priskirti nepageidaujami reiškiniai, nustatyti mielodisplazinių sindromų klinikinių tyrimų metu ~ Pakitusi nuotaika nustatyta kaip dažnas sunkus nepageidaujamas reiškinys mielodisplazinių sindromų 3 fazės tyrimo metu; kaip 3-ojo ar 4-ojo laipsnio nepageidaujamas reiškinys nenustatyta Taikomas algoritmas, kuriuo remiantis pateikiama informacija preparato charakteristikų santraukoje (PCS): visos nepageidaujamos reakcijos, nustatytos pagal 3 fazės tyrimo algoritmą, įtrauktos į ES PCS. Buvo papildomai patikrintas šių nepageidaujamų reakcijų (NR), nustatytų pagal 2 fazės tyrimo algoritmą, dažnis ir, jei NR dažnis 2 fazės tyrimo metu buvo didesnis nei 3 fazės tyrimo metu, reiškinys buvo įtrauktas į ES PCS nurodant dažnį, nustatytą 2 fazės tyrimo metu. # Algoritmas, taikomas mielodisplaziniams sindromams: Mielodisplazinių sindromų 3 fazės tyrimas (dvigubai koduoto saugumo tyrimo populiacija, skirtumas tarp 5/10 mg lenalidomido ir placebo pagal pradinį dozavimo režimą nustatytas mažiausiai 2 tiriamiesiems) Visi gydymo metu pasireiškiantys nepageidaujami reiškiniai, nustatyti ≥ 5 % lenalidomidą vartojančių tiriamųjų, su mažiausiai 2 % santykio tarp lenalidomido ir placebo grupių skirtumu. Visi gydymo metu pasireiškiantys 3-ojo ar 4-ojo laipsnio nepageidaujami reiškiniai, nustatyti 1 % lenalidomidą vartojančių tiriamųjų, su mažiausiai 1 % santykio tarp lenalidomido ir placebo grupių skirtumu Visi gydymo metu pasireiškiantys sunkūs nepageidaujami reiškiniai, nustatyti 1 % lenalidomidą vartojančių tiriamųjų, su mažiausiai 1 % santykio tarp lenalidomido ir placebo grupių skirtumu. Mielodisplazinių sindromų 2 fazės tyrimas Visi gydymo metu pasireiškiantys nepageidaujami reiškiniai, nustatyti ≥ 5 % lenalidomidu gydytų tiriamųjų Visi gydymo metu pasireiškiantys 3-ojo ar 4-ojo laipsnio nepageidaujami reiškiniai, nustatyti 1 % lenalidomidu gydytų tiriamųjų Visi gydymo metu pasireiškiantys sunkūs nepageidaujami reiškiniai, nustatyti 1 % lenalidomidu gydytų tiriamųjų 4 lentelė. Klinikinių tyrimų metu mantijos ląstelių limfoma sergantiems pacientams, gydytiems lenalidomidu, nustatytos nepageidaujamos reakcijos (NR) Organų sistemos klasė / pageidautinas terminas | Visos NR / Dažnis | 3-4 –ojo laipsnio NR / dažnis Infekcijos ir infestacijos | Labai dažnos Bakterinės, virusinės ir grybelinės infekcijos (įskaitant oportunistines infekcijas), nazofaringitas, pneumonija Dažnos Sinusitas | Dažnos Bakterinės, virusinės ir grybelinės infekcijos (įskaitant oportunistines infekcijas)◊, pneumonija◊ Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Dažnos Naviko paūmėjimo reakcija | Dažnos Naviko paūmėjimo reakcija, plokščialąstelinis odos vėžys^,◊, bazalinių ląstelių karcinoma^,◊ Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnos Trombocitopenija^, neutropenija^,◊, leukopenijos◊, anemija◊ Dažnos Febrilinė neutropenija^,◊ | Labai dažnos Trombocitopenija^, neutropenija^,◊, anemija◊ Dažnos Febrilinė neutropenija^,◊, leukopenijos◊ Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai dažnos Sumažėjęs apetitas, svorio netekimas, hipokalemija Dažnos Dehidratacija◊ | Dažnos Dehidratacija◊, hiponatremija, hipokalcemija Psichikos sutrikimai | Dažnos Nemiga | Nervų sistemos sutrikimai | Dažnos Disgeuzija, galvos skausmas, periferinė neuropatija | Dažnos Periferinė sensorinė neuropatija, letargija Ausų ir labirintų sutrikimai | Dažnos Svaigimas (vertigo) | Širdies sutrikimai | | Dažnos Miokardo infarktas (įskaitant ūminį) ^,◊, širdies nepakankamumas Kraujagyslių sutrikimai | Dažnos Hipotenzija | Dažnos Giliųjų venų trombozė◊ , plaučių embolija^,◊, hipotenzija◊ Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažnos Dispnėja◊ | Dažnos Dispnėja◊ Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnos Viduriavimas◊, pykinimas◊, vėmimas◊, vidurių užkietėjimas Dažnos Pilvo skausmas◊ | Dažnos Viduriavimas◊, pilvo skausmas◊, vidurių užkietėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnos Bėrimas (įskaitant alerginį dermatitą), niežėjimas Dažnos Naktinis prakaitavimas, odos sausumas | Dažnos Bėrimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažnos Raumenų spazmai, nugaros skausmai Dažnos Artralgija, galūnių skausmai, raumenų silpnumas◊ | Dažnos Nugaros skausmai, raumenų silpnumas◊, artralgija, galūnių skausmai Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Dažnos Inkstų nepakankamumas◊ Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnos Nuovargis, astenija◊, periferinė edema, į gripą panašus sindromas (įskaitant karščiavimą◊, kosulį) Dažnos Šaltkrėtis | Dažnos Karščiavimas◊, astenija◊, nuovargis ^ žr. 4.8 skyriaus poskyrį „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“ ◊ Sunkiems priskirti nepageidaujami reiškiniai, nustatyti mantijos ląstelių limfomos klinikinių tyrimų metu Algoritmas, taikomas mantijos ląstelių limfomai: Kontroliuotas 2 fazės mantijos ląstelių limfomos tyrimas Visi gydymo metu pasireiškiantys nepageidaujami reiškiniai, nustatyti ≥ 5 % tiriamųjų lenalidomido grupėje, ir mažiausiai 2 % santykio skirtumas tarp lenalidomido ir kontrolinės grupės Visi gydymo metu pasireiškiantys 3-ojo ar 4-ojo laipsnio nepageidaujami reiškiniai, nustatyti ≥ 1 % tiriamųjų lenalidomido grupėje, ir mažiausiai 1,0 % santykio skirtumas tarp lenalidomido ir kontrolinės grupės Visi sunkūs gydymo metu pasireiškiantys nepageidaujami reiškiniai, nustatyti ≥ 1 % tiriamųjų lenalidomido grupėje, ir mažiausiai 1,0 % santykio skirtumas tarp lenalidomido ir kontrolinės grupės Vienos grupės 2 fazės mantijos ląstelių limfomos tyrimas Visi gydymo metu pasireiškiantys nepageidaujami reiškiniai, nustatyti ≥ 5 % tiriamųjų Visi gydymo metu pasireiškiantys 3-ojo ar 4-ojo laipsnio nepageidaujami reiškiniai, nustatyti 2 arba daugiau tiriamųjų Visi sunkūs gydymo metu pasireiškiantys nepageidaujami reiškiniai, nustatyti 2 arba daugiau tiriamųjų Santrauka lentelėje gydant vaistinių preparatų deriniu sergančiuosius FL Toliau pateikta lentelė pagrįsta pagrindinių tyrimų (NHL-007 ir NHL-008) metu gautais duomenimis, vartojant lenalidomido ir rituksimabo derinį pacientams, sergantiems folikuline limfoma. 5 lentelė. Klinikinių tyrimų metu folikuline limfoma sergantiems pacientams, gydytiems lenalidomido ir rituksimabo deriniu, nustatytos nepageidaujamos reakcijos (NR) Organų sistemos klasė / pageidautinas terminas | Visos NR / dažnis | 3-4 –ojo laipsnio NR / dažnis Infekcijos ir infestacijos | Labai dažnos Viršutinių kvėpavimo takų infekcija Dažnos Pneumonija◊, gripas, bronchitas, sinusitas, šlapimo takų infekcija | Dažnos Pneumonija◊, sepsis◊, plaučių infekcija, bronchitss, gastroenteritas, sinusitas, šlapimo takų infekcija, celiulitas◊ Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Labai dažnos Naviko paūmėjimo reakcija Dažnos Plokščialąstelinis odos vėžys◊,^,+ | Dažnos Bazalinių ląstelių karcinoma^,◊ Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnos Neutropenija^,◊, anemija◊, trombocitopenija^, leukopenija**, limfopenija*** | Labai dažnos Neutropenija^,◊ Dažnos Anemija◊, trombocitopenija^, febrilinė neutropenija,◊, pancitopenija, leukopenija**, limfopenija*** Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai dažnos Sumažėjęs apetitas, hipokalemija Dažnos Hipofosfatemija, dehidratacija | Dažnos Dehidratacija, hiperkalcemija◊, hipokalemija, hipofosfatemija, hiperurikemija Psichikos sutrikimai | Dažnos Depresija, nemiga | Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnos Galvos skausmas, svaigulys Dažnos Periferinė sensorinė neuropatija, disgeuzija | Dažnos Sinkopė Širdies sutrikimai | Nedažnos Aritmija | Kraujagyslių sutrikimai | Dažnos Hipotenzija | Dažnos Plaučių embolija^,◊, hipotenzija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažnos Dususlys◊, kosulys Dažnos Burnos ir ryklės skausmas, disfonija | Dažnos Dusulys◊ Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnos Pilvo skausmas◊, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas, dispepsija Dažnos Viršutinės pilvo dalies skausmas, stomatitas, burnos džiuvimas | Dažnos Pilvo skausmas◊, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, stomatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnos Išbėrimas*, niežėjimas Dažnos Odos sausumas, naktinis prakaitavimas, eritema | Dažnos Išbėrimas*, niežėjimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažnos Raumenų spazmai, nugaros skausmas, sąnarių skausmas Dažnos Galūnių skausmai, raumenų silpnumas, raumenų ir griaučių skausmai, raumenų skausmas, nugaros skausmas | Dažnos Raumenų silpnumas, nugaros skausmas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Dažnos Ūminis inkstų pažeidimas◊ Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnos Karščiavimas, nuovargis, astenija, periferinė edema Dažnos Bendras negalavimas, šaltkrėtis | Dažnos Nuovargis, astenija Tyrimai | Labai dažnos Padidėjęs alaninoaminotransferazės aktyvumas Dažnos Sumažėjęs svoris, padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje | ^ žr. 4.8 skyriaus poskyrį „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“ Algoritmas, taikomas folikulinei limfomai: Kontroliuotas 3 fazės mantijos ląstelių limfomos tyrimas NHL-007 NR-Visi gydymo metu pasireiškiantys nepageidaujami reiškiniai, nustatyti ≥ 5 % tiriamųjų lenalidomido/rituksimabo grupėje, ir mažiausiai 2 % didesnis dažnis (%) grupėje palyginyi su kontroline grupe (sveiki asmenys) NHL-007 3-io arba 4-ojo laipsnio NR- Visi gydymo metu pasireiškiantys 3-ojo ar 4-ojo laipsnio nepageidaujami reiškiniai, nustatyti ≥ 1 % tiriamųjų lenalidomido/rituksimabo grupėje, ir mažiausiai 1,0 % didesnis dažnis lenalidomido grupėje palyginti su kontroline grupe (sveiki asmenys) NHL-007 Sunkūs nepageidaujami reiškiniai -Visi sunkūs gydymo metu pasireiškiantys nepageidaujami reiškiniai, pasireiškiantys mažiausiai 1,0 % asmenų lenalidomido/rituksimabo grupėje ir mažiausiai 1,0 % dažnesni lenalidomido/rituksimabo grupėje palyginti su kontroline grupe (sveiki asmenys) Vienos grupės 3 fazės folikulinės limfomos tyrimas NHL-008 nepageidaujami reiškiniai - Visi gydymo metu pasireiškiantys nepageidaujami reiškiniai, nustatyti ≥ 5 % tiriamųjų NHL-008 3-ojo arba 4-ojo laipsnio NR -Visi gydymo metu pasireiškiantys 3-ojo ar 4-ojo laipsnio nepageidaujami reiškiniai, nustatyti ≥ 1,0% tiriamųjų NHL-008 sunkūs nepageidaujami reiškiniai -Visi gydymo metu pasireiškiantys sunkūs nepageidaujami reiškiniai, nustatyti ≥ 1,0% tiriamųjų ◊ Nepageidaujamos reakcijos, klinikiniuose folikuline limfoma sergančių pacientų tyrimuose įvardytos kaip sunkios + Taikoma tik vaistinio preparato sukeltoms sunkioms nepageidaujamoms reakcijoms * Apjungta terminas bėrimas apima bėrimą ir makulo-papulinį bėrimą ** Apjungtas terminas leukopenija apima leukopeniją ir baltųjų kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimą *** Apjungtas terminas limfopenija apima limfopeniją ir limfocitų skaičiaus sumažėjimą Nepageidaujamų reakcijų, nustatytų pateikus vaistinį preparatą į rinką, santrauka lentelėje Be pirmiau pateiktų nepageidaujamų reakcijų, nustatytų pagrindinių klinikinių tyrimų metu, toliau pateikta lentelė paremta duomenimis, gautais pateikus preparatą į rinką. 6 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos (NR) nustatytos lenalidomidu gydytiems pacientams pateikus preparatą į rinką Organų sistemos klasė / pageidautinas terminas | Visos NR / Dažnis | 3-4 –ojo laipsnio NR / dažnis Infekcijos ir infestacijos | Dažnis nežinomas Virusinės infekcijos, įskaitant juostinę pūslelinę ir hepatito B viruso reaktyvaciją | Dažnis nežinomas Virusinės infekcijos, įskaitant juostinę pūslelinę ir hepatito B viruso reaktyvaciją Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | | Retos Naviko irimo sindromas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas Įgyta hemofilija | Imuninės sistemos sutrikimai | Retos Anafilaksinė reakcija^ Dažnis nežinomas Transplantuoto solidinio organo atmetimas | Retos Anafilaksinė reakcija^ Endokrininiai susirgimai | Dažnos Hipertirozė | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažnos Plautinė hipertenzija | Retos Plautinė hipertenzija Dažnis nežinomas Intersticinis pneumonitas Virškinimo trakto sutrikimai | | Dažnis nežinomas Kasos uždegimas, virškinimo trakto perforacija (įskaitant divertikulo, žarnyno ir storosios žarnos perforacijas)^ Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnis nežinomas Ūminis kepenų nepakankamumas^, toksinis hepatitas^, citolizinis hepatitas^, cholestazinis hepatitas^, mišrus citolizinis ir (arba) cholestazinis hepatitas^ | Dažnis nežinomas Ūminis kepenų nepakankamumas^, toksinis hepatitas^ Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Nedažnos Angioneurozinė edema Retos Stivenso – Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas^ , toksinė epidermio nekrolizė^ Dažnis nežinomas Leukocitoklastinis vaskulitas, vaistinio preparato reakcija su eozinofilija ir sisteminiais simptomais^ ^žr. 4.8 skyriaus poskyrį „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“ Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Teratogeninis poveikis Lenalidomido struktūra panaši į talidomido. Talidomidas yra žinoma teratogeninė veiklioji medžiaga žmogui, kuri sukelia sunkius, gyvybei pavojingus apsigimimus. Beždžionėms lenalidomidas sukėlė apsigimimų, panašių į tuos, kurie aprašyti su talidomidu (žr. 4.6 ir 5.3 skyrius). Jei lenalidomidas vartojamas nėštumo metu, gali pasireikšti teratogeninis lenalidomido poveikis žmonėms. Neutropenija ir trombocitopenija Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kuriems buvo atlikta AKLT, kuriems taikomas palaikomasis gydymas lenalidomidu Palaikomasis gydymas lenalidomidu po AKLT yra susijęs su didesniu 4 laipsnio neutropenijos dažniu nei palaikomasis gydymas placebu (atitinkamai 32,1 % ir 26,7 % [16,1 % ir 1,8 % po palaikomojo gydymo pradžios] tyrimo CALGB 100104 metu bei 16,4 % ir 0,7 % tyrimo IFM 2005-02 metu). Gydymo metu pasireiškiantys neutropenijos NR, dėl kurių reikėjo nutraukti lenalidomido vartojimą, nustatyti atitinkamai 2,2 % pacientų tyrimo CALGB 100104 metu ir 2,4 % pacientų tyrimo FM 2005- 02 metu. 4 laipsnio febrilinė neutropenija panašiu dažniu nustatyta palaikomojo gydymo lenalidomidu grupėse ir palaikomojo gydymo placebu grupėse, atliekant abu tyrimus (atitinkamai 0,4 % ir 0,5 % [0,4 % ir 0,5 % po palaikomojo gydymo pradžios] tyrimo CALGB 100104 metu bei 0,3 % ir 0 % tyrimo IFM 2005-02 metu). Palaikomasis gydymas lenalidomidu po AKLT yra susiję su didesniu 3 ar 4 laipsnio trombocitopenijos dažniu nei palaikomasis gydymas placebu (atitinkamai 37,5 % ir 30,3 % [17,9 % ir 4,1 % po palaikomojo gydymo pradžios] tyrimo CALGB 100104 metu bei 13,0 % ir 2,9 % tyrimo IFM 2005-02 metu). Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kurie nėra tinkami transplantacijai, gydomi lenalidomido deriniu su bortezomibu ir deksametazonu 4 laipsnio neutropenija RVd grupėje pastebėta rečiau nei Rd lyginamojoje grupėje (2,7 % ir 5,9 %) SWOG S0777 tyrime. 4 laipsnio febrilinės neutropenijos dažnis RVd grupėje buvo panašus kaip ir Rd grupėje (0,0 % ir 0,4 %). 3 ar 4 laipsnio neutropenija RVd grupėje pastebėta rečiau nei Rd lyginamojoje grupėje (17,2 % ir 9,4 %). Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kurie nėra tinkami transplantacijai, gydomi lenalidomido deriniu su deksametazonu Lenalidomido ir deksametazono derinys, skiriamas pacientams, kuriems naujai diagnozuota dauginė mieloma, yra susijęs su mažesniu 4-ojo laipsnio neutropenijos dažniu (8,5 % gydomiems Rd ir Rd18, palyginti su 15 % MPT gydomiems pacientams). 4-ojo laipsnio febrilinė neutropenija nustatyta nedažnai (0,6 % gydomiems Rd ir Rd18, palyginti su 0,7 % MPT gydomiems pacientams). Lenalidomido ir deksametazono derinys, skiriamas pacientams, kuriems naujai diagnozuota dauginė mieloma, yra susijęs su mažesniu 3-ojo ir 4-ojo laipsnio trombocitopenijos dažniu (8,1 % gydomiems Rd ir Rd18), palyginti su MPT gydomiems pacientams (11,1%). Naujai diagnozuota dauginė mieloma: pacientai, kurie nėra tinkami transplantacijai, gydomi lenalidomido, melfalano bei prednizono deriniu Lenalidomido ir melfalano bei prednizono derinys, skiriamas pacientams, kuriems naujai diagnozuota dauginė mieloma, yra susijęs su didesniu 4-ojo laipsnio neutropenijos dažniu (34,1 % gydomiems MPR+R/MPR+p), palyginti su MPp+p (7,8 %). Dažniau nustatyta 4-ojo laipsnio febrilinė neutropenija (1,7 % gydomiems MPR+R/MPR+p, palyginti su 0,0 % MPp+p gydomiems pacientams). Lenalidomido ir melfalano bei prednizono derinys, skiriamas pacientams, kuriems naujai diagnozuota dauginė mieloma, yra susijęs su didesniu 3-ojo ir 4-ojo laipsnio trombocitopenijos dažniu (40,4 % MPR+R/MPR+p gydomiems pacientams), palyginti su MPp+p (13,7 %). Dauginė mieloma: pacientai, kuriems prieš tai taikytas mažiausiai vienas gydymo kursas Lenalidomido ir deksametazono derinys, skiriamas pacientams, sergantiems daugine mieloma, yra susijęs su didesniu 4-ojo laipsnio neutropenijos pasireiškimo dažniu (5,1 % lenalidomidu ir deksametazonu gydytų pacientų grupėje, lyginant su 0,6 % placebu ir deksametazonu gydytų pacientų). 4-ojo laipsnio febrilios neutropenijos epizodai buvo stebimi nedažnai (0,6 % lenalidomidu ir deksametazonu gydytų pacientų grupėje, lyginant su 0,0 % placebu ir deksametazonu gydytų pacientų). Lenalidomido ir deksametazono derinys, skiriamas pacientams, sergantiems daugine mieloma, yra susijęs su didesniu 3-ojo ir 4-ojo laipsnio trombocitopenijos pasireiškimo dažniu (atitinkamai 9,9 % ir 1,4 % lenalidomidu ir deksametazonu gydytų pacientų grupėje, lyginant su 2,3 % ir 0,0 % placebu ir deksametazonu gydytų pacientų). Mielodisplaziniais sindromais sergantys pacientai Mielodisplaziniais sindromais sergantiems pacientams lenalidomidas susijęs su didesniu 3-ojo ar 4-ojo laipsnio neutropenijos pasireiškimo dažniu (74,6 % lenalidomidu gydytiems pacientams, palyginti su 14,9 % placebą vartojusiems pacientams 3 fazės tyrimo metu). 3-ojo ar 4-ojo laipsnio febrilios neutropenijos epizodai nustatyti 2,2 % lenalidomidu gydytiems pacientams, palyginti su 0,0 % placebą vartojusiems pacientams. Lenalidomidas susijęs su didesniu 3-ojo ar 4-ojo laipsnio trombocitopenijos pasireiškimo dažniu (37 % lenalidomidu gydytiems pacientams, palyginti su 1,5 % placebą vartojusiems pacientams 3 fazės tyrimo metu). Mantijos ląstelių limfoma sergantys pacientai Lenalidomido vartojimas mantijos ląstelių limfoma sergantiems pacientams yra susijęs su didesniu 3- ojo ar 4-ojo laipsnio neutropenijos pasireiškimo dažniu (ji pasireiškė 43,7 % lenalidomidu gydytų pacientų, palyginti su 33,7 % kontrolinės grupės pacientų 2 fazės tyrimo metu). 3-ojo ar 4-ojo laipsnio febrilinės neutropenijos epizodai nustatyti 6,0 % lenalidomidu gydytų pacientų, palyginti su 2,4 % kontrolinės grupės pacientų. Folikuline limfoma sergantys pacientai Lenalidomido ir rituksimabo derinys sergantiesiems folikuline limfoma yra susijęs su didesniu 3-iojo arba 4-ojo laipsnio neutropenijos dažniu (50,7 % lenalidomidu / rituksimabu gydytų pacientų, palyginti su 12,2 % placebu / rituksimabu gydytų pacientų). Visais atvejais 3-iojo arba 4-ojo laipsnio neutropenija išnyko nutraukus vartojimą, sumažinus dozę ir (arba) taikant palaikomąją priežiūrą granulocitų kolonijas stimuliuojančiais faktoriais. Taip pat nedažnai pasireiškė febrilinė neutropenija (2,7 % lenalidomidu / rituksimabu gydytų pacientų, palyginti su 0,7 % placebu / rituksimabu gydytų pacientų). Lenalidomido ir rituksimabo derinys taip pat yra susijęs su didesniu 3-iojo arba 4-ojo laipsnio trombicitopenijos dažniu (1,4 % lenalidomidu / rituksimabu gydytų pacientų, palyginti su 0 % placebu / rituksimabu gydytų pacientų). Venų tromboembolija Pacientams, sergantiems daugine mieloma, lenalidomido ir deksametazono derinio vartojimas yra susijęs su didesne giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos rizika. Rizika yra mažesnė lenalidomidu kartu su melfalanu ir prednizonu gydytiems pacientams arba tik lenalidomidu gydytiems pacientams, sergantiems daugine mieloma, mielodisplaziniais sindromais ir mantijos ląstelių limfoma (žr. 4.5 skyrių). Kartu skiriant eritropoezę skatinančias medžiagas arba giliųjų venų trombozė anamnezėje taip pat gali padidinti trombozės riziką šiems pacientams. Miokardo infarktas Gauta pranešimų apie miokardo infarktą lenalidomidą vartojantiems pacientams, ypač tokiems, kuriems yra žinomų rizikos veiksnių. Kraujavimo sutrikimai Kraujavimo sutrikimai išvardyti pagal kelias organų sistemų klases: kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai; nervų sistemos sutrikimai (intrakranijinė kraujosruva); kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai (kraujavimas iš nosies); virškinimo trakto sutrikimai (kraujavimas iš dantenų, hemorojinis kraujavimas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos); inkstų ir šlapimo takų sutrikimai (hematurija); sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos (sumušimas) bei kraujagyslių sutrikimai (ekchimozė). Alerginės reakcijos ir sunkios odos reakcijos Vartojant lenalidomidą nustatyti alerginių reakcijų, tarp jų angioneurozinės edemos, anafilaksinės reakcijos, bei sunkių odos reakcijų, įskaitant SJS, TEN ir VRESS, atvejai. Literatūroje nurodyta galima kryžminė reakcija tarp lenalidomido ir talidomido. Pacientams, kuriems anksčiau vartojant talidomidą pasireiškė sunkus bėrimas, lenalidomido skirti negalima (žr. 4.4 skyrių). Antrieji pirminiai piktybiniai navikai Atliekant klinikinius tyrimus dalyvaujant mieloma sergantiems pacientams, kurie anksčiau buvo gydyti lenalidomidu/deksametazonu, palyginti su kontroline grupe; dažniausiai nustatytas bazalinių ląstelių̨ arba plokščialąstelinis odos vėžys. Ūminė mieloidinė leukemija Dauginė mieloma Atliekant klinikinius tyrimus dalyvaujant pacientams, kuriems buvo naujai diagnozuota dauginė mieloma, ŪML atvejai nustatyti pacientams, vartojusiems lenalidomidą kartu su melfalanu arba iš karto po DMD ir autologinės kamieninių ląstelių̨ transplantacijos (AKLT) (žr. 4.4 skyrių̨). Šio padidėjimo nenustatyta atliekant klinikinius tyrimus dalyvaujant pacientams, kuriems naujai diagnozuota dauginė mieloma, vartojusiems lenalidomido derinį su deksametazonu, palyginti su talidomido, melfalano ir prednizono deriniu. Mielodisplaziniai sindromai Pradiniai kintamieji, įskaitant sudėtingą̨ citogenetiką ir TP53 mutaciją, yra susiję̨ su progresavimu į ŪML tiriamiesiems, kurie yra priklausomi nuo transfuzijos ir turi Del (5q) anomaliją (žr. 4.4 skyrių̨). Nustatyta bendroji 2 metų progresavimo į ŪML rizika pacientams su izoliuota Del (5q) anomalija buvo 13,8 %, palyginti su 17,3 % pacientams su Del (5q) ir viena papildoma citogenetine anomalija bei 38,6 % pacientams su sudėtingu kariotipu. Atlikus lenalidomido vartojimo sergantiesiems mielodisplaziniais sindromais post-hoc analizę, nustatytas 2 metų progresavimo į ŪML dažnis pacientams su teigiamais IHC-p53 rezultatais buvo 27,5 %, o pacientams su neigiamais IHC-p53 rezultatais – 3,6 % (p = 0,0038). Pacientų, kurių IHC- p53 rezultatas buvo teigiamas, grupėje mažesnis progresavimo į ŪML dažnis nustatytas pacientams, kuriems nustatytas nepriklausomumo nuo transfuzijos atsakas (11,1 %) nei pacientams, kuriems šio atsako nenustatyta (34,8 %). Kepenų̨ sutrikimai Vaistinį preparatą̨ pateikus į rinką nustatytos šios nepageidaujamos reakcijos (dažnis nežinomas): ūminis kepenų̨ nepakankamumas ir cholestazė (abu potencialiai mirtini), toksinis hepatitas, citolizinis hepatitas bei mišrus citolizinis ir (arba) cholestazinis hepatitas. Rabdomiolizė Nustatyti reti rabdomiolizės atvejai, kai kurie iš jų tada, kai lenalidomidas buvo skiriamas kartu su statinu. Skydliaukės sutrikimai Gauta pranešimų apie hipotirozės ir hipertirozės atvejus (žr. 4.4 skyriuje skyrelį „Skydliaukės sutrikimai“). Naviko paūmėjimo reakcija ir naviko irimo sindromas MCL-002 tyrime maždaug 10 % lenalidomidu gydytų pacientų pasireiškė NPR, palyginti su 0 % kontrolinėje grupėje. Dauguma reiškinių̨ nustatyti 1 ciklo metu, visi buvo įvertinti kaip susiję̨ su gydymu ir dauguma nustatytų reiškinių̨ buvo 1-ojo arba 2-ojo laipsnio. NPR pasireiškimo rizika gali būti pacientams, kuriems diagnozavimo metu nustatytas didelis MTPI arba pradinio įvertinimo metu nustatytas labai proliferavęs navikas (mažiausiai viena pažaida, kurios ilgiausias skersmuo yra ≥ 7 cm). MCL-002 tyrime NIS nustatytas vienam pacientui kiekvienoje iš dviejų̨ gydymo grupių̨. MCL-001 pagalbiniame tyrime maždaug 10 % tiriamųjų̨ pasireiškė NPR; visi nustatyti reiškiniai buvo 1-ojo arba 2-ojo sunkumo laipsnio ir susiję̨ su gydymu. Dauguma reiškinių̨ nustatyti 1 ciklo metu. MCL-001 tyrime NIS nenustatyta (žr. 4.4 skyrių̨). Tyrimo NHL-007 metu NPR nustatyta 19 iš 146 (13,0 %) lenalidomido / rituksimabo grupės pacientų, palyginti su 1 iš 148 (0,7 %) placebo / rituksimabo grupės pacientų. Dauguma NPR (18 iš 19), nustatytų lenalidomido / rituksimabo grupėje, pasireiškė per pirmuosius du gydymo ciklus. Vienam FL sergančiam pacientui iš lenalidomido / rituksimabo grupės pasireiškė 3-iojo laipsnio NPR reiškinys, o placebo / rituksimabo grupėje nebuvo nė vieno tokio paciento. Tyrime NHL-008 7 iš 177 (4,0 %) FL sergančių pacientų patyrė NPR; (3 pranešimai buvo apie 1-ojo laipsnio ir 4 pranešimai buvo apie 2-ojo sunkumo laipsnio atvejus); 1 pranešimas buvo apie įvertintą sunkų atvejį. Tyrime NHL-007 NLS pasireiškė 2 FL sergantiems pacientams (1,4 %) lenalidomido / rituksimabo grupėje, o placebo / rituksimabo FL sergančiųjų grupėje jų nebuvo; nė vienam pacientui nenustatytas 3-iojo ar 4-ojo laipsnio reiškinys. Tyrime NHL-008 NLS pasireiškė 1 FL sergančiam pacientui (0,6 %). Šis vienintelis reiškinys buvo apibūdintas kaip sunki, 3-iojo laipsnio nepageidaujama reakcija. Tyrimo 45 NHL-007 metu nė vienam pacientui nereikėjo nutraukti gydymo lenalidomidu / rituksimabu dėl NPR ar NIS. Virškinimo trakto sutrikimai Gauta pranešimų̨ apie virškinimo trakto perforaciją gydant lenalidomidu. Virškinimo trakto perforacijos gali sukelti sepsio komplikacijas ir lemti mirtį. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.