Leukeran

Reikėtų pasitikslinti atitinkamoje literatūroje ir gauti išsamios informacijos apie naudojamus gydymo planus. Leukeran yra citotoksinis vaistinis preparatas, kurį galima vartoti tik prižiūrint gydytojams, turintiems gydymo tokiais vaistiniais preparatais patirties. Dozavimas Hodžkino ligos gydymas Suaugusiesiems Skiriant kaip monoterapiją palaikomojo gydymo metu, kai liga yra pažengusi, įprasta dozė yra 0,2 mg/kg per parą 4–8 savaites. Chlorambucilis paprastai skiriamas kompleksiniam gydymui ir taikomi įvairūs režimai. Dėl mažesnio toksinio poveikio, bet panašių gydymo rezultatų chlorambucilis yra vartojamas kaip alternatyva azoto garstyčioms. Vaikų populiacija Chlorambucilis gali būti skiriamas gydant Hodžkino liga sergančių vaikų populiaciją. Dozavimo režimai yra panašūs į suaugusiesiems skiriamus režimus. Kai kurių ne Hodžkino limfomos formų gydymas Suaugusiesiems Kai naudojama kaip monoterapija, iš pradžių įprasta dozė yra 0,1–0,2 mg/kg per parą 4–8 savaites, o palaikomojo gydymo metu arba skiriama mažesnė paros dozė, arba taikomas gydymo kursas su pertrūkiais. Chlorambucilis yra naudingas gydant pacientus, sergančius pažengusios formos difuzine limfocitine limfoma, bei pacientus, kuriems liga atsinaujino po radioterapijos. Nėra didelio skirtumo tarp bendro atsako rodiklių, gautų vartojant vien chlorambucilį ir taikant derinio chemoterapiją, kai gydomi pacientai, sergantys pažengusios formos ne Hodžkino limfocitine limfoma. Vaikų populiacija Chlorambucilis gali būti naudojamas gydant ne Hodžkino liga sergančių vaikų populiaciją. Dozavimo režimai yra panašūs į suaugusiesiems skiriamus režimus. Lėtinės limfocitinės leukemijos gydymas Suaugusiesiems Paprastai gydymas chlorambuciliu pradedamas, kai pacientui pasireiškia simptomai arba kai yra sutrikusios kaulų čiulpų funkcijos požymių (bet ne kaulų čiulpų nepakankamumas), sprendžiant pagal periferinio kraujo kūnelių skaičių. Iš pradžių chlorambucilio skiriama 0,15 mg/kg per parą, kol bendras leukocitų skaičius sumažėja iki 10 000 mikrolitre. Gydymą galima atnaujinti praėjus 4 savaitėms po pirmo kurso pabaigos ir tęsti skiriant 0,1 mg/kg dozę per parą. Daliai pacientų (paprastai maždaug po 2 gydymo metų) leukocitų skaičius kraujyje sumažėja iki normalaus lygio, padidėjusi blužnis ir limfmazgiai nebeužčiuopiami, o limfocitų dalis kaulų čiulpuose sumažėja iki mažiau nei 20 %. Pacientai, kuriems nustatoma kaulų čiulpų nepakankamumo požymių, pirmiausia turėtų būti gydomi prednizolonu, o prieš pradedant gydymą chlorambuciliu, juos reikėtų ištirti dėl čiulpų atsinaujinimo. Buvo palygintas gydymas, kai su pertrūkiais skiriamos didelės dozės, su gydymu, kai kasdien buvo skiriama chlorambucilio, tačiau tarp šių gydymo grupių nebuvo pastebėtas didelis atsako į gydymą ar šalutinio poveikio dažnumo skirtumas. Valdenštremo makroglobulinemijos gydymas Suaugusiesiems Esant šiai indikacijai, chlorambucilis yra vienas iš pasirenkamų gydymo būdų. Rekomenduojama pradėti nuo 6–12 mg per parą, kol pasireiškia leukopenija, po to 2–8 mg per parą neribotą laiką. Specialios populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Nemanoma, kad reikia koreguoti dozę, jei pacientams pasireiškia inkstų funkcijos sutrikimas. Reikėtų atidžiai stebėti pacientus, kuriems pasireiškia inkstų funkcijos sutrikimo požymių, nes jie yra linkę į papildomą mielosupresiją, siejamą su azotemija. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Reikėtų atidžiai stebėti, ar pacientams, kuriems pasireiškia kepenų funkcijos sutrikimas, nepasireiškia toksinio poveikio požymių ir simptomų. Kadangi chlorambucilis pirmiausia metabolizuojamas kepenyse, reikėtų pagalvoti dėl dozės sumažinimo, jei pacientams pasireiškia sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Tačiau duomenų apie pacientus, kuriems pasireiškia kepenų funkcijos sutrikimas, nepakanka, kad būtų galima pateikti konkrečių rekomendacijų dėl dozavimo. Senyviems >65 metų pacientams Nebuvo atlikta jokių specialių tyrimų senyviems pacientams , tačiau patartina stebėti inkstų ir kepenų funkciją, ir, jei yra sunkių sutrikimų, reikėtų būti atsargiems. Nors klinikinė patirtis su amžiumi susijusių reakcijų į gydymą skirtumų neatskleidė, vaistinio preparato dozė senyviems pacientams paprastai turėtų būti titruojama atsargiai, gydymą paprastai pradedant nuo dozės intervalo apačios. Vartojimo metodas Chlorambucilio tabletės yra vartojamos per burną ir turėtų būti geriamos kasdien nevalgius (mažiausiai vieną valandą iki valgio arba tris valandas po valgio).

Imunosupresiniams asmenims imunizacija gyvomis vakcinomis gali sukelti infekciją, todėl imunizuoti gyvomis vakcinomis nerekomenduojama. Pacientai, kuriems galima autologinė kamieninių ląstelių transplantacija, neturėtų būti gydomi chlorambuciliu ilgą laiką. Turėtų būti įvertinamas ilgalaikis gydymas chlorambuciliu, jei pasireiškia išbėrimas, nes yra pranešimų apie Stivenso-Džonsono sindromą pacientams, vartojusiems chlorambucilį (žr. 4.8 skyrių). Saugi elgsena su Leukeran tabletėmis (žr. 6.6 skyrių). Monitoringas Kadangi Leukeran gali negrįžtamai slopinti kaulų čiulpų funkciją, reikia atidžiai stebėti gydomų pacientų kraujo analizės duomenis. Gydomosios Leukeran dozės mažina limfocitų skaičių ir mažiau veikia neutrofilų, trombocitų ir hemoglobino kiekį. Kai atsiranda pirmųjų požymių, kad mažėja neutrofilų, liautis vartoti Leukeran nebūtina, bet privalu įsidėmėti, kad po paskutinės vaisto dozės per 10 ar daugiau dienų neutrofilų gali dar labiau sumažėti. Leukeran negalima vartoti pacientams, kurie neseniai gydyti radioaktyviomis medžiagomis arba kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais. Kai yra kaulų čiulpų limfocitinė infiltracija ar kaulų čiulpų hipoplazija, vaistinio preparato paros dozė turėtų būti ne didesnė kaip 0,1 mg/kg kūno svorio. Nefroziniu sindromu sergančius vaikus, pacientus, kuriems paskirta didelių dozių pulsterapija, taip pat pacientus, kuriems praeityje buvo traukulių, po Leukeran vartojimo privalu atidžiai stebėti, nes jiems gali padidėti traukulių pavojus. Inkstų funkcijos sutrikimas Pacientus, kuriems akivaizdžiai sutrikusi inkstų funkcija, reikėtų nuolat įdėmiai stebėti, nes dėl azotemijos jiems stipriau slopinami kaulų čiulpai. Kepenų funkcijos sutrikimas Leukeran metabolizmas dar tiriamas. Kai pacientų kepenų funkcija aiškiai sutrikusi, reikėtų pagalvoti, ar nemažinti vaistinio preparato dozės. Mutageniškumas ir kancerogeniškumas Nustatyta, kad chlorambucilis pažeidžia žmogaus chromatides ar chromosomas. Yra pranešimų, kad gydant chlorambuciliu, ypač ilgą laiką, atsirado antrinių ūminių piktybinių kraujo navikų (įskaitant leukemiją bei mielodisplazinį sindromą) (žr. 4.8 skyrių). Tarp kiaušidžių vėžiu sergančių pacienčių, kurios gydytos alkilinančiais antinavikiniais vaistais, įskaitant ir chlorambucilį, palyginti su tomis, kurios šiais vaistais negydytos, ūminės leukemijos atvejų pasitaikė pastebimai daugiau. Pranešama, kad nedaugeliui pacienčių, ilgai vartojančių chlorambucilį, kaip pagalbinį vaistinį preparatą krūties vėžiui gydyti, išryškėjo ūminė mielogeninė leukemija. Sprendžiant, ar vartoti chlorambucilį, reikia turėti galvoje ne tik jo gydomąją naudą, bet ir leukemijos atsiradimo pavojų (žr. 5.3 skyrių). Laktozė Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas –galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Šiam vaistiniam preparatui nepateikta naujausia klinikinė dokumentacija, kurią būtų galima naudoti kaip rekomendacijas, nustatant šalutinio poveikio dažnumą. Nepageidaujamų reiškinių dažnumas kinta priklausomai nuo chlorambucilio dozės ir nuo to, ar chlorambucilis skiriamas kartu su kitais vaistais. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai retas (<1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasės | Organų sistemų klasės | Šalutinis poveikis Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Dažnas | Ūminiai antriniai hematologiniai piktybiniai navikai (ypač leukemija ir mielodisplazinis sindromas), ypač po ilgalaikio gydymo. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Kaulų čiulpų slopinimas1, leukopenija, neutropenija, trombocitopenija, pancitopenija. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnas | Anemija. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai retas | Negrįžtamas kaulų čiulpų nepakankamumas. Imuninės sistemos sutrikimai | | Imuninės sistemos sutrikimai | Retas | Padidėjęs jautrumas, pvz., urtikarija ir angioneurozinė edema po pradinės ar vėlesnių dozių (žr. Odos ir poodinio audinio sutrikimai). Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Vaikų, sergančių nefroziniu sindromu, konvulsijos. Nervų sistemos sutrikimai | Retas | Konvulsijos2 Nervų sistemos sutrikimai | Labai retas | Judėjimo sutrikimai, įskaitant drebulį, raumenų trūkčiojimą ir mioklonusą, kai nėra konvulsijų. Periferinė neuropatija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai retas | Intersticinė plaučių fibrozė3, intersticinė pneumonija. Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Virškinimo trakto sutrikimai, pvz., pykinimas, vėmimas, viduriavimas, burnos opos. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Retas | Toksiškumas kepenims, gelta. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | išbėrimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas | Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė4 (žr. Imuninės sistemos sutrikimai) Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Labai retas | Sterilus cistitas. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Dažnis nežinomas | Amenorėja, azoospermija. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Retas | Karščiavimas. Nors kaulų čiulpų slopinimas pasireiškia dažnai, jis paprastai laikinas, jei chlorambucilį nustojama vartoti pakankamai anksti. 2. Jei pacientams anksčiau pasireiškė priepuoliai, yra didesnis pavojus, kad jiems pasireikš priepuoliai. Vaikų populiacijos ir suaugusiųjų, kasdien vartojusių gydomąsias chlorambucilio dozes arba jiems taikant didelių chlorambucilio dozių režimą, atveju buvo pastebėti daliniai ir (arba) generalizuoti traukuliai. 3. Retais atvejais buvo pranešta, kad lėtine limfocitine leukemija sergantiems pacientams, kurie buvo ilgai gydomi chlorambuciliu, išsivystė sunki intersticinė plaučių fibrozė. Nutraukus gydymą, plaučių fibrozė gali išnykti. 4. Gauta pranešimų, kad odos išbėrimas progresuoja į sunkias būkles, įskaitant Stivenso ir Džonsono sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).