Levofolino rūgštis medac

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Dinatrio levofolinatas netinkamas piktybinės anemijos arba kitų dėl vitamino B12 stokos pasireiškiančių anemijos formų gydymui. Nors galima pasiekti hematologinę remisiją, tačiau neurologiniai simptomai progresuoja toliau. Dinatrio levofolinato kartu su 5-fluorouracilu negalima skirti esant: kontraindikacijoms 5-fluorouracilui; sunkiam viduriavimui. Dinatrio levofolinato gydymo kartu su 5-fluorouracilu negalima pradėti ar tęsti pacientams, kuriems yra bet kokio sunkumo toksinio poveikio virškinimo traktui simptomų, kol simptomai visiškai išnyks. Viduriuojančius pacientus reikia ypatingai stebėti, kol viduriavimas išnyks, nes gali pasireikšti greitas klinikinės būklės blogėjimas iki mirties (taip pat žr. 4.2, 4.4 ir 4.5 skyrius). Dėl dinatrio levofolinato vartojimo su metotreksatu arba 5-fluorouracilu nėštumo ir žindymo metu žr. 4.6 skyrių ir metotreksato bei 5-fluorouracilo preparato charakteristikų santraukas.

Dozavimas Dinatrio levofolinatas kartu su 5-fluorouracilu citotoksinės terapijos metu Kombinuotą gydymą dinatrio levofolinatu ir fluorouracilu skiria gydytojai, turintys patirties gydant folinatų ir 5-fluorouracilo deriniu citotoksinės terapijos metu. Naudojami skirtingi režimai ir skirtingos dozės; nė viena dozė nebuvo patvirtinta kaip optimaliausia. Šie režimai buvo naudojami suaugusiems ir vyresnio amžiaus pacientams gydant progresavusį ar metastazavusį kolorektalinį vėžį ir čia pateikiami kaip pavyzdžiai. Režimas du kartus per mėnesį: 100 mg/m² levofolino rūgšties (= 109,3 mg/m² dinatrio levofolinato) infuzija į veną per dvi valandas, po to 400 mg/m² 5-fluorouracilo smūginė dozė (bolus) ir 5-fluorouracilo (600 mg/m²) 22 valandų infuzija dvi iš eilė einančias paras, kas 2 savaites 1 ir 2 paromis. Režimas kas savaitę: 10 mg/m² levofolino rūgšties (= 10,93 mg/m² dinatrio levofolinato) bolus injekcija į veną arba 100-250 mg/m² levofolino rūgšties (= 109,3 mg/m² – 273,25 mg/m² dinatrio levofolinato) infuzija į veną per 2 valandų periodą plius 500 mg/m² 5-fluorouracilo bolus injekcija į veną dinatrio levofolinato infuzijos viduryje arba pabaigoje. Režimas kas mėnesį: 10 mg/m² levofolino rūgšties (= 10,93 mg/m² dinatrio levofolinato) bolus injekcija į veną arba 100-250 mg/m² levofolino rūgšties (= 109,3 mg/m² – 273,25 mg/m² dinatrio levofolinato) infuzija į veną per 2 valandų periodą po to iš karto skiriant 425 arba 370 mg/m² 5-fluorouracilo bolus injekciją į veną per 5 iš eilės einančias paras. Dinatrio levofolinatą galima saugiai maišyti su 5-fluorouracilu tame pačiame infuziniame maišelyje arba pompoje, be precipitacijos ir kateterio užsikimšimo rizikos (žr. 6.6 skyrių). Kombinuotą dinatrio levofolinato ir 5-fluorouracilo infuziją taip pat galima taikyti gydymo schemose, kuriose naudojama oksaliplatina ir/arba irinotekanas. Kombinuoto gydymo su 5-fluorouracilu metu jo dozės keitimas ir intervalų be gydymo keitimas gali būti reikalingas, priklausomai nuo paciento būklės, klinikinio atsako ir dozę apribojančio toksinio poveikio, kaip nurodyta 5-fluorouracilo preparato informacijoje. Dinatrio levofolinato dozės sumažinimas nereikalingas. Pasikartojančių ciklų skaičių nustato gydytojas. Vaikų populiacija Duomenų apie šių kombinacijų vartojimą nėra. Pagalbinis gydymas dinatrio levofolinatu metotreksato terapijos metu Kadangi dinatrio levofolinato kaip priešnuodžio dozės režimas labai priklauso nuo vidutinės ar didelės dozės metotreksato dozavimo ir vartojimo metodo, metotreksato protokole bus nurodytas reikalingas dinatrio levofolinato dozės režimas. Todėl dėl dinatrio levofolinato dozavimo ir vartojimo metodo geriausia žiūrėti vidutinės ar didelės dozės metotreksato protokole. Toliau pateiktos gairės gali būti suaugusiesiems, senyviems asmenims ir vaikams skiriamo dozavimo pavyzdys: Dinatrio levofolinatas kaip priešnuodis turi būti skiriamas parenteraliai pacientams su malabsorbcijos sindromais ar kitais virškinimo trakto sutrikimais, kai rezorbcija iš žarnyno nėra užtikrinama. Dėl dinatrio levofolinato įsotinamos enterinės rezorbcijos parenteraliai turi būti skiriamos 12,5-25 mg levofolino rūgšties dozės. Dinatrio levofolinatas kaip priešnuodis yra būtinas, kai metotreksatas skiriamas dozėmis, viršijančiomis 500 mg/m² kūno paviršiaus ploto ir turi būti sprendžiama dėl jo skyrimo, kai metotreksato dozės yra 100 mg – 500 mg/m² kūno paviršiaus ploto. Dinatrio levofolinato kaip priešnuodžio dozės ir skyrimo trukmė priklauso nuo metotreksato terapijos tipo ir dozės, toksinio poveikio simptomų atsiradimo ir metotreksato išskyrimo individualaus gebėjimo. Kaip taisyklė, pirmoji levofolino rūgšties dozė yra 7,5 mg (3-6 mg/m²), ją skiriant praėjus 12-24 valandoms (vėliausiai po 24 valandų) po metotreksato infuzijos. Ta pati dozė yra skiriama kas 6 valandas per visą 72 valandų laikotarpį. Po kelių parenterinių dozių gydymą galima pakeisti į per burną vartojamą vaisto formą. Greta dinatrio levofolinato skyrimo, svarbu imtis priemonių, užtikrinančių greitą metotreksato ekskreciją. Šios priemonės yra: a) Šlapimo šarminimas, kad šlapimo pH būtų didesnis nei 7,0 prieš metotreksato infuziją (taip gerinant metotreksato ir jo metabolitų tirpumą). b) Palaikyti šlapimo išskyrimą 1800 – 2000 cm³/m²/24 valandas, didinant išgeriamų skysčių arba skiriamų į veną kiekį 2, 3 ir 4 parą po gydymo metotreksatu. c) Metotreksato plazmos koncentracija, BUN (šlapalo azoto kiekis kraujyje) ir kreatininas turi būti tiriami 2, 3 ir 4 parą. Šios priemonės turi būti tęsiamos, kol metotreksato kiekis plazmoje bus mažiau nei 10-7 mol (0,1 M). Kai kuriems pacientams gali būti stebima lėtesnė metotreksato ekskrecija. Taip gali būti dėl kaupimosi trečiojoje ertmėje (pavyzdžiui, esant ascitui arba skysčiui pleuros ertmėje), esant inkstų nepakankamumui ar nepakankamam skysčių skyrimui. Tokioms aplinkybėms dinatrio levofolinato dozės turėtų būti skiriamos didesnės arba ilgesnį laiką. Pacientams, kuriems pasireiškia lėtesnė ankstyva metotreksato eliminacija, gali išsivystyti grįžtamas inkstų nepakankamumas. Praėjus 48 valandoms po metotreksato infuzijos, reikia ištirti likusią metotreksato koncentraciją. Jei likusi metotreksato koncentracija yra > 0,5 µmol/l, dinatrio levofolinato dozę reikia koreguoti pagal šią lentelę: Likusi metotreksato koncentracija kraujyje po 48 valandų po metotreksato skyrimo pradžios | Papildomas levofolino rūgšties kiekis, kurį reikia skirti kas 6 valandas 48 valandų laikotarpyje arba kol metotreksato koncentracija taps mažiau nei 0,05 µmol/l: ≥ 0,5 µmol/l | 7,5 mg/m² ≥ 1,0 µmol/l | 50 mg/m² ≥ 2,0 µmol/l | 100 mg/m² Vartojimo metodas Dinatrio levofolinatas leidžiamas į veną, neskiestas injekcijos būdu, arba praskiedus infuzijos būdu. Dinatrio levofolinato negalima leisti į povoratinklinę ertmę. Atsargumo priemonės prieš ruošiant ar vartojant šį vaistinį preparatą Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Dinatrio levofolinatą galima leisti tik į veną, neskiestą injekcijos būdu, arba praskiedus infuzijos būdu. Jo negalima leisti į povoratinklinę ertmę. Buvo pranešta apie mirties atvejį folino rūgštį suleidus į povoratinklinę ertmę po metotreksato perdozavimo į povoratinklinę ertmę. Bendrieji Dinatrio levofolinatą galima skirti kartu su metotreksatu arba 5-fluorouracilu tik atidžiai prižiūrint gydytojui, turinčiam klinikinės patirties skiriant chemoterapinius preparatus. Gydymas dinatrio levofolinatu gali maskuoti piktybinę anemiją ir kitas anemijas dėl vitamino B12 trūkumo. Dauguma citotoksinių vaistinių preparatų – tiesioginių ar netiesioginių DNR sintezės slopintojų – sąlygoja makrocitozę (hidroksikarbamidas, citarabinas, merkaptopurinas, tioguaninas). Tokios makrocitozės negalima gydyti dinatrio levofolinatu. Epilepsija sergantys pacientai Epilepsija sergantiems pacientams, gydomiems fenobarbitaliu, fenitoinu, primidonu ir sukcinimidais, yra traukulių dažnio padidėjimo rizika dėl antiepilepsinių vaistinių preparatų koncentracijos kraujo plazmoje sumažėjimo. Rekomenduojamas klinikinis stebėjimas, galbūt plazmos koncentracijos stebėjimas ir, jei reikalinga, antiepilepsinių vaistinių preparatų dozės koregavimas dinatrio levofolinato skyrimo metu ir pabaigus skyrimą (žr. 4.5 skyrių). Dinatrio levofolinatas / 5-fluorouracilas Gydant kartu su 5-fluorouracilu, toksinis 5-fluorouracilo poveikis gali sustiprėti arba pakisti dėl dinatrio levofolinato, ypač senyviems arba silpniems pacientams. Dažniausi, nuo dozės priklausomi pasireiškimo simptomai yra leukopenija, mukozitas, stomatitas ir (arba) viduriavimas. Kai dinatrio levofolinatas ir 5-fluorouracilas yra vartojami kartu, pasireiškus toksiniam poveikiui, 5-fluorouracilo dozė turi būti sumažinama labiau nei tuomet, kai 5-fluorouracilas skiriamas vienas. Toksinis poveikis virškinimo traktui yra stebimas dažniau ir gali būti sunkesnis arba net pavojingas gyvybei (ypatingai stomatitas ir viduriavimas). Sunkiais atvejais gydymą 5-fluorouracilu ir dinatrio levofolinatu reikia nutraukti ir skirti palaikomąjį gydymą preparatais į veną. Kombinuoto gydymo 5-fluorouracilu/dinatrio levofolinatu negalima pradėti ar tęsti pacientams, turintiems toksinio poveikio virškinimo traktui simptomų, nepriklausomai nuo jų sunkumo, kol visi šie simptomai visiškai pranyks. Kadangi viduriavimas gali būti toksinio poveikio virškinimo traktui simptomu, viduriuojančius pacientus reikia atidžiai stebėti, kol simptomai visiškai pranyks, nes gali atsirasti greitas klinikinis būklės blogėjimas iki mirties. Jei pasireiškia viduriavimas ir (arba) stomatitas, patariama sumažinti 5-fluorouracilo dozę, kol simptomai visiškai išnyks. Šis toksinis poveikis gali pasireikšti ypatingai senyviems ir silpnos fizinės būklės pacientams. Todėl, gydant šiuos pacientus, reikia imtis ypatingos priežiūros. Pacientams reikia nurodyti nedelsiant kreiptis į savo gydantį gydytoją, jei pasireiškia stomatitas (lengvos ar vidutinio sunkumo opos) ir (arba) viduriavimas (vandeningos išmatos) du kartus per dieną (žr. 4.2 skyrių). Ypatingai atsargiai reikia gydyti senyvus ir silpnus pacientus arba pacientus, kuriems buvo taikoma pirminė radioterapija, nes šiems pacientams gali būti padidėjusi sunkaus toksinio poveikio rizika; šiems pacientams rekomenduojama pradėti gydymą nuo mažesnės 5-fluorouracilo dozės. Dinatrio levofolinatas/ metotreksatas Dinatrio levofolinato negalima skirti kartu su antineoplastiniais folio rūgšties antagonistais (pvz., metotreksatu), norint pakeisti arba nutraukti klinikinį toksinį poveikį, nes gali išnykti antagonisto terapinis poveikis, išskyrus folio rūgšties antagonisto perdozavimo atvejus (žr. žemiau). Specifinės informacijos apie metotreksato toksinio poveikio sumažinimą žiūrėkite metotreksato preparato charakteristikų santraukoje. Atsitiktinį tokių folatų antagonistų, kaip metotreksatas, perdozavimą reikia nedelsiant gydyti ir taikyti neatidėliotiną pagalbą. Didėjant laiko intervalui tarp metotreksato pavartojimo ir dinatrio levofolinato kaip priešnuodžio skyrimo, dinatrio levofolinato efektyvumas toksinio poveikio slopinimui silpnėja. Būtina stebėti metotreksato koncentraciją kraujyje norint parinkti optimalią gydymo dinatrio levofolinatu dozę ir gydymo trukmę. Sulėtėjusi metotreksato ekskrecija gali pasireikšti dėl skysčių kaupimosi trečiosiose ertmėse (t.y. ascitas, skystis pleuros ertmėje), inkstų nepakankamumo, nepakankamos hidratacijos arba vartojant nesteroidinius priešuždegiminius vaistus ar salicilatus. Tokiu atveju gali tekti skirti didesnes dinatrio levofolinato dozes arba vartoti jas ilgesnį laiką. Dinatrio levofolinatas neturi poveikio nehematologiniam metotreksato toksiniam poveikiui, tokiam kaip nefrotoksinis poveikis, pasireiškiantis dėl metotreksato ir (arba) jo metabolitų precipitacijos inkstuose. Pacientams, kuriems pasireiškė ankstyvo metotreksato šalinimo užtrukimas, gali išsivystyti grįžtamas inkstų nepakankamumas ir visi toksiniai poveikiai, susiję su metotreksatu (žr. metotreksato preparato charakteristikų santrauką). Jau esant inkstų nepakankamumui arba jei jis yra indukuotas metotreksato, metotreksato išskyrimas gali sulėtėti ir gali reikėti didesnių dozių arba ilgesnio dinatrio levofolinato vartojimo. Reikia vengti per didelių dinatrio levofolinato dozių, nes tai gali slopinti antinavikinį metotreksato poveikį, ypatingai esant CNS navikams, kur dinatrio folinatas kaupiasi po pakartotinų dozių. Rezistentiškumas metotreksatui dėl sumažėjusio transporto per membraną, taip pat yra ir folino rūgščiai kaip priešnuodžiui, nes abu vaistiniai preparatai naudojasi ta pačia transporto sistema. Kai stebimi pakitę laboratoriniai tyrimai arba pasireiškia klinikinis toksinis poveikis, visuomet reikia įvertinti galimybę, kad pacientai gali vartoti kitus vaistinius preparatus, kurie sąveikauja su metotreksatu (pvz., vaistiniai preparatai, veikiantys metotreksato išskyrimą arba surišimą su serumo albuminu). Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas Šio vaistinio preparato flakone yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Dažniai Labai dažnas (≥ 1/10) Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000) Labai retas (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Visos terapinės indikacijos Imuninės sistemos sutrikimai | Labai retas Alerginės reakcijos, tame tarpe anafilaktoidinės / anafilaksinės reakcijos ir dilgėlinė Psichikos sutrikimai | Retas Nemiga, sujaudinimas ir depresija po didelių dozių Nervų sistemos sutrikimai | Retas Epilepsijos priepuolių dažnio padidėjimas (taip pat žr. 4.5 skyrių) Virškinimo trakto sutrikimai | Retas Virškinimo trakto sutrikimai po didelių dozių Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas Po dinatrio levofolinato kaip injekcinio tirpalo vartojimo buvo stebėtas karščiavimas Kombinuotas gydymas su 5-fluorouracilu Bendrai saugumo profilis taikomam 5-fluorouracilo režimui priklauso nuo 5-fluorouracilo indukuoto toksinio poveikio padidėjimo. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas Kaulų čiulpų nepakankamumas, įskaitant mirties atvejus Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnis nežinomas Hiperamonemija Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas Delnų ir padų eritrodizestezija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas Mukozitas, įskaitant stomatitą ir cheilitą. Buvo mirties nuo mukozito atvejų. Režimas kas mėnesį Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas Vėmimas ir pykinimas Nėra kitų 5-fluorouracilo indukuotų toksinių poveikių sustiprinimo (pvz., neurotoksinio poveikio). Režimas kas savaitę Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas Viduriavimas su didesnio laipsnio toksiniais poveikiais, dehidratacija, reikalaujanti hospitalizacijos ir net mirtis Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.