LIDOCAINE-GRINDEKS

Dozavimas Infiltracinė, laidinė ir epidurinė nejautra Lidokainas vartojamas infiltracinei, laidinei ir epidurinei nejautrai, atsižvelgiant į kiekvieno nejautros tipo techninius reikalavimus ir saugumo veiksmus. Dozė yra skirtinga, ji priklauso nuo kiekvieno paciento tolerancijos, planuojamos procedūros, nuskausminamos srities apimties ir audinių perfuzijos, reikalingo nejautros gylio ir trukmės ir t.t. Paprastai reikėtų skirti mažiausią dozę, kurios reikia sukelti norimą poveikį. Suaugusiesiems. Įprastinė lidokaino dozė neturėtų viršyti 200 mg. Atliekant epidurinę nejautrą, reikėtų suleisti bandomąją dozę likus ne mažiau kaip 5 min. iki visos dozės suleidimo, siekiant išvengti netyčinės injekcijos į kraujagyslę ar subarachnoidinį tarpą. Siūloma periodiškai atlikti aspiraciją švirkštu, siekiant įsitikinti, kad į jį nepatenka kraujo. Atliekant nepertraukiamą epidurinę, kaudalinę ar paracervikalinę nejautrą, didžiausią vaistinio preparato dozę suleisti pakartotinai reikėtų ne dažniau kaip kas 90 min. Atliekant intraveninę regioninę anesteziją (Bier blokadą), suleidus vaistinio preparato, timpą reikėtų atleisti ne anksčiau kaip po 20 min. Vaikų populiacija Paprastai lidokaino dozė neturi viršyti 3 mg/kg. Skilvelinė aritmija Vaistinio preparato leidžiama į veną. Gydant skilvelinius širdies ritmo sutrikimus, būtina laikytis nacionalinių kardiologinių rekomendacijų! Suaugusiesiems. Įprastinė dozė yra 50–100 mg, ji suleidžiama stebint EKG. Ši dozė suleidžiama 25–50 mg (1,25–2,5 ml 20 mg/ml injekcinio ar infuzinio tirpalo) per minutę greičiu. Prireikus po 5 min. galima suleisti antrą vaistinio preparato dozę. Per 1 val. galima suleisti ne daugiau kaip 200–300 mg lidokaino. Pacientams, kuriems aritmija yra linkusi kartotis ir kuriems nėra galimybės skirti geriamųjų vaistinių preparatų nuo aritmijos, lidokaino infuzuoti galima 1–4 mg per minutę greičiu (20–50 mikrogramų/kg kūno svorio per minutę). Siekiant išvengti galimo perdozavimo ir toksinio poveikio, skiriant intraveninę infuziją būtina stebėti EKG. Infuziją reikėtų baigti tuoj pat, kai paciento bazinis širdies ritmas tampa stabilus arba pasirodžius pirmiesiems toksinio poveikio simptomams. Retais atvejais gali tekti infuzuoti ilgiau kaip 24 val. Palaikomajam gydymui lidokainą, kaip galima greičiau, reikėtų pakeisti geriamuoju vaistiniu preparatu nuo aritmijos. Vaikų populiacija Vartojimo vaikams patirties yra nedaug. Rekomenduojama skirti pradinę 0,8-1 mg/kg kūno svorio dozę, didinant ją iki 3–5 mg/kg kūno svorio, vėliau skiriant nenutrūkstamą 10–50 mikrogramų/kg kūno svorio per min. infuziją. Senyvo amžiaus ir nusilpusiems pacientams, pacientams, kurių kepenų ir (arba) inkstų funkcija sutrikusi: lidokaino dozę reikėtų mažinti. Būtina stebėti lidokaino koncentraciją kraujyje. Vartojimo metodas Vaistinį preparatą galima leisti į veną, į raumenis, po oda arba į epidurinę ertmę.

Lidokaino reikėtų atsargiai skirti pacientams, sergantiems epilepsija, esant kepenų ar kvėpavimo sutrikimui, staziniam širdies nepakankamumui, sergant sunkia inkstų liga, esant reikšmingai hipoksijai, sunkiam kvėpavimo slopinimui, hipovolemijai ar šokui, taip pat pacientams, kuriems yra sutrikęs širdies laidumas ar sinusinė bradikardija. Prieš pradedant gydymą lidokainu reikėtų koreguoti hipokalemiją, hipoksiją bei rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimus. Pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas, senyvo amžiaus ir nusilpusiems pacientams, taip pat esant kepenų pažeidimui ar po širdies operacijos lidokaino reikėtų skirti mažesnėmis dozėmis. Leisti lidokaino į galvos ir kaklo sritį reikia ypatingai atsargiai. Šioje srityje dėl geros kraujotakos yra rizika vaistinio preparato suleisti tiesiai į kraujagyslę, dėl to gali atsirasti sunkus nepageidaujamas poveikis. Todėl nervų blokados atveju būtina atlikti aspiraciją švirkštu, siekiant įsitikinti, kad į jį nepatenka kraujo. Leidžiant vaistinio preparato į veną, rekomenduojama stebėti kvėpavimą ir EKG, patartina turėti reanimacijos įrangą ir vaistinių preparatų skubiam komplikacijų gydymui. Pacientams, turintiems polinkį kraujuoti (kai yra sutrikęs kraujo krešėjimas, taip pat gydomiems antikoaguliantais pacientams) reikėtų vengti lidokaino injekcijų į simpatinį kamieną (truncus sympaticus) bei jo nervinių mazgų sritį, taip pat giliai į raumenis bei į epidurinę ertmę. Vaistinio preparato nerekomenduojama, kai praeityje yra buvusi piktybinė hipertermija.

Nepageidaujamas poveikis paprastai atsiranda perdozavus vaistinio preparato. Minėtas poveikis gali būti dėl pernelyg didelės lidokaino dozės arba vaistinio preparato leidimo technikos klaidų (injekcija tiesiai į kraujagyslę, injekcija į gerai vaskuliarizuotas sritis, pvz., galvos ar kaklo srityje), taip pat dėl padidėjusio jautrumo šiam vaistiniam preparatui. Nepageidaujamas poveikis pagal organų sistemų klases, naudojant standartinius MedDRA terminus, išvardytas toliau. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai retas (<1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Imuninės sistemos sutrikimai Reti: alerginės reakcijos (dermatitas, bronchospazmas), anafilaksinis šokas, methemoglobinemija. Psichikos sutrikimai Nedažni: sumišimas, mieguistumas, apsvaigimas. Nervų sistemos sutrikimai Dažni: galvos sukimasis, parestezija. Nedažni: liežuvio tirpimas, šalčio ar karščio pojūtis, spengimas ausyse, neryškus matymas, motorinis kalbos sutrikimas, neramumas, sujaudinimas, raumenų trūkčiojimas, drebulys. Reti: sunkiais atvejais, jei lidokaino koncentracija kraujo plazmoje didelė, galimi traukuliai, sąmonės praradimas. Epidurinė nejautra gali sukelti Cauda equina sindromą. Akių sutrikimai Reti: dvejinimasis akyse. Širdies sutrikimai Dažni: bradikardija. Reti: atrioventrikulinė blokada, širdies sustojimas. Kraujagyslių sutrikimai Dažni: hipotenzija, hipertenzija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Reti: kvėpavimo slopinimas. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: pykinimas, vėmimas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).