LINCOCIN

Dozavimas Dozę ir gydymo trukmę nustato gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir užkrečiamos ligos sunkumą. Dozė ir vartojimo būdas priklauso nuo infekcinės ligos sunkumo, paciento būklės ir ligą sukėlusių mikroorganizmų jautrumo šiam vaistiniam preparatui. Jeigu reikia, šis vaistinis preparatas gali būti vartojamas kartu su kitais antibiotikais. Suaugusiesiems 500 mg tris kartus per parą (kas 8 val.). Sunki infekcinė liga – 500 mg keturis kartus per parą (kas 6 val.). Vyresniems nei vieno mėnesio kūdikiams ir vaikams Paros dozė – 30 mg/kg kūno svorio (padalyti į 3 ar 4 lygias dalis ir suvartoti per 3 ar 4 kartus). Sunki infekcinė liga – paros dozė 60 mg/kg kūno svorio (padalyti į 3 ar 4 lygias dalis ir suvartoti per 3 ar 4 kartus). Pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija sutrikusi Jei sutrikusi kepenų ir (ar) inkstų funkcija, linkomicino pusinis periodas serume būna ilgesnis. Sunkiu inkstų ir (arba) kepenų funkcijos sutrikimu sergančiųjų organizme linkomicino pusinis periodas serume gali būti 2-3 kartus ilgesnis. Atsižvelgiant į tai, pacientams, sergantiems kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumu, reikia atitinkamai ilginti intervalą tarp dozių, o linkomicino dozę nustatyti, atsižvelgiant į vaistinio preparato koncentraciją serume, kurią reikia reguliariai tirti. Paprastai dozė pacientams, kurie serga sunkiu inkstų ir (arba) kepenų funkcijos nepakankamumu, būna 25-30 mažesnė, nei pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija normali. Beta hemolizinių streptokokų sukeltos infekcinės ligos Jei infekcinę ligą sukėlė beta hemoliziniai streptokokai, gydoma ne trumpiau kaip 10 dienų. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Norint užtikrinti optimalią linkomicino absorbciją, 1-2 val. prieš jo vartojimą ir 1-2 val. po to geriausia nieko nevalgyti ir negerti.

Linkomiciną kaip rezervinį antibiotiką rekomenduotina skirti tiems pacientams, kurie yra alergiški penicilinui. Vartojant vaistinius preparatus nuo bakterijų, tame tarpe ir linkomiciną, buvo pseudomembraninio kolito atvejų. Pastarasis gali būti nuo lengvo iki pavojingo gyvybei. Dėl to, jei vaistinių preparatų nuo bakterijų vartojantis pacientas pradeda viduriuoti, būtina atsižvelgti į šios diagnozės galimybę. Pranešta apie linkomicinu gydomiems pacientams pasireiškusias sunkias padidėjusio jautrumo reakcijas, įskaitant anafilaksines reakcijas ir sunkias nepageidaujamas odos reakcijas (SNOR), tokias kaip Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas (SJS), toksinė epidermio nekrolizė (TEN), ūminė išplitusi egzanteminė pustuliozė (angl. Acute generalised exanthematous pustulosis, AGEP) ir daugiaformė eritema (DE). Jei pasireiškia anafilaksinė ar sunki odos reakcija, reikia nutraukti linkomicino vartojimą ir pradėti tinkamą gydymą (žr. 4.8 skyrių). Vartojant vaistinių preparatų nuo bakterijų, pakinta normali gaubtinės žarnos mikroflora, todėl gali įsivyrauti klostridijos. Tyrimai rodo, kad pagrindinė su antibiotikų vartojimu susijusio kolito priežastis yra Clostridium difficile gaminamas toksinas. Nustačius preliminarią pseudomembraninio kolito diagnozę, reikia pradėti gydyti. Kai kolitas lengvas, dažniausiai pakanka nutraukti šio vaistinio preparato vartojimą. Jei kolitas vidutinio sunkumo ar sunkus, gali būti tikslinga papildomai skirti skysčių, elektrolitų ir baltymų bei gydyti vaistiniais preparatais nuo bakterijų, kurie kliniškai veiksmingi Clostridium difficile sukeltam kolitui gydyti. Su Clostridium difficile infekcija susijęs viduriavimas buvo nustatytas vartojant beveik visus antibakterinius vaistinius preparatus, įskaitant linkomiciną. Pagal sunkumą gali pasireikšti nuo lengvo viduriavimo iki mirtino kolito. Gydymas antibakteriniais vaistiniais preparatais pakeičia normalią gaubtinės žarnos mikroflorą, o tai lemia pernelyg spartų Clostridium difficile daugėjimą. Clostridium difficile gamina A ir B toksinus, kurie skatina su Clostridium difficile infekcija susijusį viduriavimą. Daug toksinų gaminančios Clostridium difficile padermės lemia padidėjusį sergamumą ir mirtingumą, nes jos gali būti atsparios antibakteriniam gydymui, taigi, gali prireikti gaubtinės žarnos pašalinimo. Jeigu gydantis antibiotikais prasideda viduriavimas, visiems pacientams reikia įtarti, kad jis susijęs su Clostridium difficile infekcija. Būtina atidžiai išsiaiškinti ligos istoriją, nes būta atvejų, kai su Clostridium difficile infekcija susijęs viduriavimas prasidėjo praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po gydymo antibakteriniais vaistiniais preparatais. Nors linkomicino patenka į smegenų skystį, tačiau šio vaistinio preparato koncentracija jame meningitui gydyti gali būti nepakankama. Atsižvelgiant į tai, meningitui gydyti linkomicino vartoti negalima. Jei linkomicinas vartojamas ilgą laiką, reikia tikrinti kepenų ir inkstų funkciją. Vartojant antibiotikų, gali įsivyrauti jiems nejautrūs mikroorganizmai, ypač mieliniai grybeliai. Laktozės monohidratas Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Šio vaistinio preparato vienoje kapsulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujamas poveikis Infekcijos ir infestacijos | Nedažnas | Makšties infekcija. Infekcijos ir infestacijos | Dažnis nežinomas | Pseudomembraninis kolitas, Clostridium difficile kolitas. Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Viduriavimas, pykinimas, vėmimas. Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnis nežinomas | Ezofagitas, pilvo diskomfortas. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Pancitopenija, agranulocitozė, aplazinė anemija, neutropenija, leukopenija, trombocitopeninė purpura. Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Anafilaksinė reakcija, angioneurozinė edema ir seruminė liga. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | Odos išbėrimas, dilgėlinė. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas | Niežulys. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso ir Džonsono sindromas, ūminė išplitusi egzanteminė pustuliozė, dermatitas su pūslelėmis ir pūslėmis, eksfoliacinis dermatitas, daugiaformė eritema. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnis nežinomas | Gelta ir kepenų funkcijos tyrimų rodmenų pakitimai. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).