Liraglutide Zentiva

Dozavimas Pradinė liragliutido dozė yra 0,6 mg per parą, kad virškinimo trakte būtų geriau toleruojama. Praėjus ne mažiau kaip vienai savaitei dozę reikia didinti iki 1,2 mg. Kai kuriems pacientams turėtų būti naudinga dozę didinti nuo 1,2 mg iki 1,8 mg ir atsižvelgus į klinikinį atsaką, praėjus ne mažiau kaip vienai savaitei dozę galima didinti iki 1,8 mg, kad geriau būtų sureguliuota gliukozės koncentracija kraujyje. Didesnės nei 1,8 mg dozės per parą vartoti nerekomenduojama. Hipoglikemijos rizikos sumažinimui, gydymą sulfonilurėjos dariniais arba insulinu papildžius liragliutidu, gali reikėti sumažinti sulfonilurėjos darinių arba insulino dozę (žr. 4.4 skyrių). Gydymą deriniu su sulfonilurėjos dariniais galima skirti tik suaugusiesiems. Liragliutido dozei koreguoti patiems pacientams gliukozės koncentracijos kraujyje matuoti nereikia. Būtina savarankiškai tikrinti gliukozės koncentraciją kraujyje, kad būtų galima pakoreguoti sulfonilurėjos darinių ir insulino dozę, ypač kai pradedama liragliutido terapija ir mažinama insulino dozė. Rekomenduojama laipsniškai mažinti insulino dozę. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams (vyresniems kaip 65 metų) Dėl amžiaus dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems pasireiškia lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Nėra gydymo patirties pacientams, sergantiems paskutinės stadijos inkstų liga, todėl liragliutido nerekomenduojama vartoti šiems pacientams (žr. 5.1 ir 5.2 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Liragliutido nerekomenduojamas vartoti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija Paaugliams ir 10 metų bei vyresniems vaikams dozės koreguoti nereikia. Nėra duomenų apie jaunesnius kaip 10 metų vaikus (žr. 5.1 ir 5.2 skyrių). Vartojimo metodas Liragliutido negalima leisti į veną arba į raumenis. Liraglutide Zentiva vartojamas vieną kartą per parą bet kuriuo metu neatsižvelgiant į valgymo laiką ir gali būti leidžiamas po oda pilvo, šlaunų ar žasto srityje. Injekcijos vietą ir laiką galima keisti nekoreguojant dozės, tačiau pageidautina liragliutido leisti kasdien tuo pačiu metu, pasirinkus patogiausią paros laiką. Injekcijos vietas reikia visada keisti tam, kad būtų sumažinta amiloido sankaupų atsiradimo rizika (žr. 4.8 skyrių). Papildomų vartojimo instrukcijų žr. 6.6 skyriuje.

Liragliutidas neturi būti skiriama pacientams, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, arba gydant diabetinę ketoacidozę. Liragliutidas nėra insulino pakaitalas. Gauta pranešimų apie diabetinę ketoacidozę, nustatytą nuo insulino priklausomiems pacientams, staigiai nutraukus insulino vartojimą arba sumažinus jo dozę (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, sergantiems IV funkcinės klasės, pagal Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasifikaciją, staziniu širdies nepakankamumu, gydymo patirties nėra, todėl šiems pacientams liragliutido vartoti nerekomenduojama. Vartojimo pacientams, sergantiems uždegimine žarnų liga ir diabetine gastropareze, patirties yra nedaug. Šiems pacientams liragliutido vartoti nerekomenduojama, kadangi su šio vaistinio preparato vartojimu yra siejamos laikinos virškinimo trakto nepageidaujamos reakcijos, įskaitant pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Aspiracija, susijusi su bendrąja nejautra arba gilia sedacija Gauta pranešimų apie plaučių aspiracijos atvejus pacientams, vartojantiems GLP-1 receptorių agonistus, kuriems taikoma bendroji nejautra arba gili sedacija. Todėl, prieš atliekant procedūras taikant bendrąją nejautrą arba gilią sedaciją reikia atsižvelgti į padidėjusią likutinio skrandžio turinio riziką dėl sulėtėjusio skrandžio ištuštinimo (žr. 4.8 skyrių). Ūminis pankreatitas Gydant GLP-1 receptorių agonistais buvo pastebėti ūminio pankreatito atvejai. Pacientus reikia informuoti apie ūminiam pankreatitui būdingus simptomus. Įtarus pankreatitą, liragliutido vartojimą reikia nutraukti. Jei ūmus pankreatitas patvirtinamas, negalima iš naujo pradėti vartoti liragliutido (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Skydliaukės ligos Skydliaukės nepageidaujami reiškiniai, tokie kaip struma (gūžys), buvo pastebėti klinikinių tyrimų metu tiems pacientams, kurie prieš tai jau sirgo kokia nors skydliaukės liga. Todėl šie pacientai liragliutido turėtų vartoti atsargiai. Hipoglikemija Pacientams, kartu su liragliutidu vartojantiems sulfonilurėjos darinių arba insulino, gali padidėti hipoglikemijos rizika (žr. 4.8 skyrių). Mažinant sulfonilurėjos darinių arba insulino dozę, galima sumažinti hipoglikemijos riziką. Dehidratacija Liragliutidu gydytiems pacientams pastebėta dehidratacijos požymių, įskaitant inkstų funkcijos sutrikimą bei ūminį inkstų nepakankamumą. Pacientus, gydomus liragliutidu, reikia įspėti apie galimą dehidratacijos riziką, kuri atsiranda dėl šalutinio poveikio virškinimo traktui, ir patarti imtis priemonių, kad išvengtų skysčių praradimo. Pagalbinės medžiagos Šio vaistinio preparato vienoje dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Penkiuose ilgalaikiuose 3a fazės klinikiniuose tyrimuose dalyvavo daugiau kaip 2 500 suaugusių pacientų, kurie vartojo tik liragliutido arba jį vartojo kartu su metforminu, sulfonilurėja (su arba be metformino) arba metforminu ir roziglitazonu. Pačios dažniausios nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios klinikinių tyrimų metu, buvo virškinimo trakto sutrikimai: pykinimas ir viduriavimas pasireiškė labai dažnai, o vėmimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas ir dispepsija pasireiškė dažnai. Gydymo pradžioje virškinimo trakto nepageidaujamos reakcijos gali pasireikšti dažniau. Šios reakcijos, tęsiant vartojimą, dažniausiai išnyksta per kelias dienas ar savaites. Galvos skausmas ir nazofaringitas taip pat pasireiškė dažnai. Be to, dažnai pasireiškė hipoglikemija, o kai liragliutido buvo vartojama kartu su sulfonilurėja, hipoglikemija pasireiškė labai dažnai. Sunki hipoglikemija pirmiausiai stebėta kartu vartojant sulfonilurėjos darinių. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje 1 lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos į liragliutidą, užfiksuotos ilgalaikių 3a fazės kontroliuojamų tyrimų, LEADER tyrimo (ilgalaikis kardiovaskulinių išeičių tyrimas) metu ir pagal spontaninius pranešimus (vaistiniam preparatai patekus į rinką). Visų pranešimų dažnis apskaičiuotas remiantis atitinkamų nepageidaujamų reakcijų pasireiškimu 3a fazės klinikinių tyrimų metu. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka. 1 lentelė Nepageidaujamos reakcijos iš ilgalaikių kontroliuojamų 3a fazės tyrimų, ilgalaikio kardiovaskulinių išeičių tyrimo (LEADER) ir spontaninių pranešimų (vaistiniam preparatai patekus į rinką) MedDRA Organų sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Nežinomas Infekcijos ir infestacijos | | Nazofaringitas Bronchitas | | | | Imuninės sistemos sutrikimai | | | | Anafilaksinės reakcijos | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | Hipoglikemija Anoreksija Apetito sumažėjimas | Dehidratacija | | | Nervų sistemos sutrikimai | | Galvos skausmas Svaigulys | Disgeuzija | | | Širdies sutrikimai | | Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis | | | | Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas Viduriavimas | Vėmimas Dispepsija Viršutinės pilvo dalies skausmas Vidurių užkietėjimas Gastritas Flatulencija (dujų susikaupimas) Pilvo tempimas (dėl dujų) Gastroezofaginio refliukso liga Pilvo diskomfortas | Užsitęsęs skrandžio išsituštinimas | Žarnyno obstrukcija | Pankreatitas (įskaitant nekrozinį pankreatitą) | Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai | | | Cholelitiazė Cholecistitas | | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Išbėrimas | Dilgėlinė Niežėjimas | | | Odos amiloidozė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | Inkstų funkcijos sutrikimas Ūmus inkstų nepakankamumas | | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Nuovargis Reakcijos injekcijos vietoje | Negalavimas | | | Tyrimai | | | Lipazės aktyvumo padidėjimas* Amilazės aktyvumo padidėjimas* | | | * Kontroliuojamuose 3b ir 4 fazės klinikiniuose tyrimuose, kai jie buvo matuojami. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Klinikinio tyrimo metu vartojant vieno liragliutido, hipoglikemijos pasireiškimo dažnis buvo mažesnis nei dažnis pacientams, vartojusiems lyginamojo veikliojo vaistinio preparato (glimepirido). Dažniausiai pasireiškę nepageidaujamos reakcijos buvo virškinimo trakto sutrikimai, infekcijos ir infestacijos. Hipoglikemija Dauguma patvirtintų hipoglikemijos epizodų klinikinių tyrimų metu buvo silpni. Tyrimo metu, kuriame buvo vartojama vieno liragliutido, sunkios hipoglikemijos nebuvo stebėta. Sunki hipoglikemija gali pasireikšti nedažnai ir pirmiausiai tada, kai liragliutido vartojama kartu su sulfonilurėja (0,02 reiškinio per paciento metus). Stebėta labai nedaug epizodų (0,001 epizodo per paciento metus), pasireiškusių liragliutido skiriant kartu su kitais nei sulfonilurėja per burną vartojamais vaistiniais preparatais nuo diabeto. Vartojant kartu su baziniu insulinu ir liragliutidu hipoglikemijos rizika yra maža (1,0 epizodas per vienerius paciento metus, žr. 5.1 skyrių). Tyrimo LEADER metu, vartojant liragliutido, buvo nustatytas mažesnis sunkių hipoglikemijos epizodų dažnis negu vartojant placebo (1,0 palyginus su 1,5 reiškinio 100-ui paciento metų; apskaičiuotas dažnių santykis 0,69 [nuo 0,51 iki 0,93]) (žr. 5.1 skyrių). Pacientams, tyrimo pradžioje ir vėliau bent 26 savaites gydytiems mišriu insulinu, sunkios hipoglikemijos dažnis, vartojant liragliutido arba placebo, abiem atvejais buvo 2,2 reiškinio 100-ui paciento metų. Virškinimo trakto nepageidaujamos reakcijos Kai liragliutido buvo vartojama kartu su metforminu, 20,7 % pacientų pranešė apie bent vieną pykinimo epizodą ir 12,6 % pacientų pranešė apie bent vieną viduriavimo epizodą. Kai liragliutido buvo vartojama kartu su sulfonilurėja, 9,1 % pacientų pranešė apie bent vieną pykinimo epizodą ir atitinkamai 7,9 % pacientų pranešė apie bent vieną viduriavimo epizodą. Dauguma epizodų buvo lengvi arba vidutinio sunkumo ir pasireiškė priklausomai nuo dozės. Toliau vartojant daugumai pacientų, kuriems pradžioje pasireiškė pykinimas, reiškinių dažnis ir sunkumas sumažėjo. Vyresniems nei 70 metų pacientams gali pasireikšti daugiau poveikių virškinimo traktui, gydant liragliutidu. Pacientams, kuriems pasireiškia lengvas ir vidutinio sunkumo inkstų sutrikimas (kreatinino klirensas yra atitinkamai 60-90 ml/min. ir 30-59 ml/min.), gali pasireikšti daugiau poveikių virškinimo traktui, gydant liragliutidu. Cholelitiazė ir cholecistitas Ilgalaikiais, kontroliuojamais 3a fazės klinikiniais liragliutido tyrimais buvo nustatyti keli cholelitiazės (0,4 %) ir cholecistito (0,1 %) atvejai. Tyrimu LEADER nustatytas cholelitiazės ir cholecistito dažnis, vartojant liragliutido, atitinkamai buvo 1,5 % ir 1,1 %, o vartojant placebo – 1,1 % ir 0,7 % (žr. 5.1 skyrių). Nutraukimas Ilgalaikių kontroliuojamų tyrimų metu (26 savaičių ar ilgiau trunkančių) vartojimo nutraukimo dažnis dėl nepageidaujamų reakcijų buvo 7,8 % tarp liragliutido vartojusių pacientų ir 3,4 % tarp lyginamojo vaistinio preparato vartojusių pacientų. Pats dažniausias nepageidaujamas poveikis, dėl kurio pacientai nutraukė liragliutido vartojimą, buvo pykinimas (2,8 % pacientų) ir vėmimas (1,5 %). Reakcijos injekcijos vietoje Ilgalaikių (26 savaičių ir ilgesnės trukmės) kontroliuojamų tyrimų metu pranešta, kad 2 % pacientų, vartojusių liragliutido, pasireiškė reakcijos injekcijos vietoje. Šios reakcijos dažniausiai buvo lengvos. Pankreatitas Ilgalaikių kontroliuojamų 3 fazės klinikinių tyrimų su liragliutidu metu buvo pranešta apie kelis (< 0,2 %) ūmaus pankreatito atvejus. Apie pankreatitą buvo pranešta ir po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje. Tyrimu LEADER nustatytas gydytojo sprendimu patvirtinto ūminio pankreatito dažnis, vartojant liragliutido, buvo 0,4 %, o vartojant placebo – 0,5 % (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Alerginės reakcijos Alerginės reakcijos, tokios kaip dilgėlinė, išbėrimas ir niežėjimas, buvo praneštos iš liragliutido vartojimo patirties vaistiniam preparatui esant rinkoje. Keli anafilaksinių reakcijų atvejai su papildomais simptomais (sumažėjusiu kraujospūdžiu, širdies plakimais ir perplakimais (palpitacijos), dusuliu ir edema) buvo pranešti liragliutidui esant rinkoje. Ilgos trukmės klinikinių tyrimų su liragliutidu metu buvo pranešta keli (0,05 %) angioneurozinės edemos atvejai. Vaikų populiacija Apskritai nepageidaujamų reakcijų, pasireiškusių paaugliams ir 10 metų bei vyresniems vaikams, dažnumas, tipas ir sunkumas buvo panašūs kaip suaugusiųjų populiacijoje. Didesnis patvirtintų hipoglikeminių epizodų dažnumas nustatytas liragliutidu gydytų pacientų grupėje (0,58 įvykio/per paciento metus) palyginus su placebo grupe (0,29 įvykio/per paciento metus). Insulinu gydytiems pacientams prieš patvirtintą hipoglikemijos epizodą dažnumas buvo didesnis liragliutido grupėje (1,82 įvykio/per paciento metus) palyginus su placebo grupe (0,91 įvykio/per paciento metus). Liragliutidu gydytų pacientų grupėje sunkių hipoglikemijos epizodų nebuvo. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.