Lorazepam Macure [LIREZID]

Dozavimas Premedikacija Siekiant maksimaliai naudingo efekto, dozę reikia apskaičiuoti pagal kūno svorį (įprastinė dozė yra 2 – 4 mg) ir vartoti kaip nurodyta toliau: a) vartojimui į veną Siekiant optimalaus poveikio, reikia vartoti 0,044 mg/kg dozę, neviršijant maksimalios 2 mg dozės, 15 – 20 minučių prieš procedūrą. Ši dozė (skiriama į veną) bus tinkama daugumos suaugusiųjų pacientų sedacijai, o skiriant vyresniems nei 50 metų pacientams, paprastai neturėtų būti viršijama. Gali būti skiriama didesnė ir dozė - iki 0,05 mg/kg, daugiausiai iki 4 mg. Iš karto, prieš vartojant Lorazepam Macure į veną, turi būti galimybė pasinaudoti kvėpavimo funkciją palaikančia įranga. b) vartojimui į raumenis Optimalus efektas pasiekiamas skiriant 0,05 mg/kg iki daugiausiai 4 mg, vartojant mažiausiai 2 valandas prieš numatomą procedūrą. Dozė nustatoma individualiai. Senyviems ar silpniems pacientams arba pacientams, kuriems yra sutrikusi inkstų ar kepenų funkcija arba kuriems yra sunki kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių liga, dozę rekomenduojama mažinti. Vietinės anestezijos ir diagnostinių procedūrų, reikalaujančių pacientų dalyvavimo, atvejais, gali būti tikslinga kartu skirti analgetiką. Jeigu kartu vartojami kiti centrinės nervų sistemos depresantai, dozę reikia mažinti. Lorazepam Macure negalima maišyti tame pačiame švirkšte su kitais vaistiniais preparatais. Simptominis patologinio nerimo ir įtampos gydymas pacientams, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali vartoti geriamųjų vaistinių preparatų. Rekomenduojama pradinė dozė yra 2 – 4 mg į veną arba 0,05 mg/kg į raumenis (pirmenybė teikiama vartojimui į veną). Jei reikia, dozę galima pakartoti po 2 valandų. Kai tik ūminė simptomatologija tampa kontroliuojama, pacientui reikia suteikti tinkamą pagrindinės būklės gydymą. Jei reikia tęstinio gydymo benzodiazepinais, gali būti svarstoma galimybė vartoti lorazepamo tabletes. Epilepsinė būklė Suaugusiesiems: 4 mg į veną. Senyviems pacientams: senyviems pacientams gali užtekti mažesnių dozių, todėl gali pakakti pusės įprastinės suaugusiųjų dozės. Vaikų populiacija (nuo 1 mėnesio ir vyresniems): 0,1 mg/kg kūno svorio į veną. Daugiausiai 4 mg/dozei. Infuzijos greitis neturi viršyti 2 mg/min. Jei priepuolis trunka ilgiau nei 10-15 minučių, reikia apsvarstyti galimybę skirti papildomą dozę. Galima skirti ne daugiau kaip 2 dozes. Dėl galimo toksinio poveikio pavojaus, kurį kelia pagalbinių medžiagų kaupimasis, jaunesniems kaip 5 metų vaikams didžiausios Lorazepam Macure dozės negalima kartoti 24 valandų laikotarpiu (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Lorazepam Macure draudžiama vartoti vaikams iki 12 metų amžiaus (žr. 4.3 skyrių), išskyrus epilepsinės būklės indikaciją, kurios atveju draudžiama vartoti naujagimiams (taip pat žr. 4.1, 4.3 ir 4.4 skyrius). Senyviems ir silpniems pacientams Klinikiniai tyrimai parodė, kad vyresniems nei 50 metų pacientams, kuriems lorazepamas skiriamas į veną, sedacija būna gilesnė ir trunka ilgau. Esant normalioms sąlygoms, pradinė 2 mg dozė turėtų būti pakankama, išskyrus atvejus, kai norima pasiekti didesnio sedacijos laipsnio ir (arba) priešoperacinio atminties sutrikdymo. Senyvo amžiaus ir silpniems pacientams pradinė dozė sumažinama maždaug 50 % ir koreguojama pagal poreikį ir toleravimą (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi Lorazepam Macure nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas. Kai Lorazepam Macure skiriamas pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų ar inkstų nepakankamumas, rekomenduojama pradinė dozė yra 0,05 mg/kg (bet ne daugiau kaip 2 mg). Vartojimo metodas Skirta vartoti į raumenis ir į veną. Nurodymai, kaip praskiesti vaistinį preparatą prieš jį vartojant, pakeikti 6.6 skyriuje.

Vartojimas į veną Leidžiant į veną, lorazepamas turi būti praskiestas lygiu suderinamo skiediklio kiekiu (žr. 6.6 skyrių). Į veną reikia leisti lėtai, o injekciją galima pakartoti. Siekiant išvengti perivaskulinės ekstravazacijos, būtina užtikrinti, kad injekcija nebūtų atliekama į arteriją. Alkoholis Vartojant lorazepamą, alkoholio ir kitų centrinės nervų sistemos depresantų toleravimas bus sumažėjęs, todėl pacientams reikia patarti arba vengti vartoti Lorazepam Macure, arba vartoti mažesnę dozę. Dėl bendro suminio benzodiazepinų slopinančio poveikio centrinei nervų sistemai, alkoholiniai gėrimai neturėtų būti vartojami bent 24 – 48 valandas po Lorazepam Macure vartojimo. Reakcijos ir (ar) darbingumo sumažėjimas Pacientus, kurie buvo gydomi lorazepamu, rekomenduojama stebėti 24 valandas po paskutinės dozės vartojimo. Jeigu lorazepamas buvo vartojamas atliekant trumpalaikes procedūras ambulatoriškai gydomam pacientui, tai tokį pacientą išrašymo metu turi lydėti atsakingas suaugęs asmuo. Pacientus reikia įspėti nevairuoti transporto priemonių arba nesiimti veiklos, reikalaujančios dėmesio, kitas 24 – 48 valandas po vaistinio preparato vartojimo. Dėl senyvo amžiaus, kitų kartu vartojamų vaistinių preparatų, streso dėl operacijos ar bendros paciento būklės, sumažėjęs darbingumas gali išlikti ilgam laikui. Pacientus taip pat reikia įspėti, kad per anksti pradėjus vaikščioti (8 valandų laikotarpiu po lorazepamo vartojimo) ir užkliuvus, galima patirti traumą. Endoskopinės procedūros Duomenų, pagrindžiančių lorazepamo vartojimą endoskopinėse procedūrose ambulatoriškai gydomiems pacientams, nepakanka. Jeigu šios procedūros atliekamos hospitalizuotiems pacientams, būtinas tinkamas stebėjimas intensyvios priežiūros patalpoje, o ryklės reflekso aktyvumą, prieš endoskopinę procedūrą, reikia sumažinti taikant vietinę anesteziją. Koma ir (ar) šokas Duomenų, pagrindžiančių lorazepamo vartojimą esant komai ar šokui, nėra. Vartojimas kartu su skopolaminu Kartu vartoti skopolaminą nerekomenduojama, nes dėl šio derinio gali padidėti sedacijos, haliucinacijų ir neracionalaus elgesio pasireiškimo dažnis. Rizika, susijusi su kartu vartojamais opioidais Kartu vartojant lorazepamą ir opioidus gali pasireikšti sedacija, kvėpavimo slopinimas, koma ir mirtis. Dėl šių rizikų, raminamuosius vaistinius preparatus, tokius kaip benzodiazepinai ar panašius vaistinius preparatus, pvz., lorazepamą, deriniuose su opioidais reikėtų skirti tik tiems pacientams, kuriems negalima taikyti alternatyvių gydymo metodų. Jeigu priimamas sprendimas skirti lorazepamą kartu su opioidais, reikia vartoti mažiausią veiksmingą dozę, o gydymo trukmė turėtų būti kuo trumpesnė (taip pat žr. 4.2 skyriuje pateikiamas bendrąsias dozavimo rekomendacijas). Pacientus reikia atidžiai stebėti, ar nepasireiškia kvėpavimo slopinimo ir sedacijos požymiai ir simptomai. Šiuo atveju primygtinai rekomenduojama informuoti pacientus ir jų globėjus (jei yra) apie šiuos simptomus (žr. 4.5 skyrių). Epilepsinė būklė Pacientams, kuriems yra epilepsinė būklė, lorazepamo reikia skirti atsargiai, ypač tiems pacientams, kurie vartojo kitus centrinės nervų sistemos depresantus ar pacientus, kurie sunkiai serga. Reikia įvertinti kvėpavimo slopinimo ar dalinės kvėpavimo takų obstrukcijos pasireiškimo galimybę. Turi būti prieinama tinkama gaivinimo įranga. Psichoziniai ar depresiniai sutrikimai Lorazepamas nėra skirtas pirminiam psichozės ar depresijos sutrikimų gydymui, todėl jis neturėtų būti vartojamas depresija sergančių pacientų monoterapijai. Benzodiazepinai gali pašalinti slopinamąjį poveikį ir paskatinti depresija sergančius pacientus savižudybei. Ilgalaikis lorazepamo vartojimas Duomenų, pagrindžiančių ilgalaikį lorazepamo vartojimą, nėra. Kai kuriems pacientams gydymo benzodiazepinais metu išsivystė kraujo diskrazija; kai kuriais atvejais buvo pastebėtas kepenų fermentų kiekio padidėjimas. Jei ilgalaikis gydymas yra laikomas kliniškai būtinu, rekomenduojama reguliariai tirti kraują ir tikrinti kepenų funkciją. Ilgalaikį gydymą benzodiazepinais reikia mažinti palaipsniui. Senyvi pacientai Lorazepamą reikia skirti ypač atsargiai senyvo amžiaus ar sunkiai sergantiems pacientams ir pacientams, kuriems yra ribota plaučių talpa (LOPL, miego apnėjos sindromas), kaip ir bet kokiai premedikacijai, nes gali pasireikšti apnėja ir (arba) hipoksinis širdies nepakankamumas. Ventiliacijai skirta gaivinimo įranga turi būti lengvai prieinama. Lorazepamą reikia atsargiai vartoti senyvo amžiaus žmonėms dėl sedacijos ir (arba) skeleto ir raumenų silpnumo pavojaus, dėl kurio gali padidėti kritimo riziką, o tai turėtų rimtų pasekmių šioje populiacijoje. Senyviems pacientams reikia skirti mažesnę dozę (žr. 4.2 skyrių). Inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas Pacientus, kuriems yra inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, reikia dažnai stebėti ir atidžiai keisti jiems dozavimą, atsižvelgiant į šių pacientų organizmo atsaką. Tokiems pacientams gali pakakti mažesnės dozės. Tokių pat atsargumo priemonių reikia imtis, gydant senyvus ir nusilpusius pacientus bei pacientus, kuriems pasireiškia lėtinis kvėpavimo nepakankamumas. Inkstų nepakankamumas Lorazepamo nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas. Jeigu lorazepamą vartoja pacientai, kurie serga lengva ar vidutinio sunkumo kepenų ar inkstų liga, reikia vartoti mažiausią veiksmingą dozę, nes tokiu atveju vaistinio preparato poveikio trukmė gali būti ilgesnė. Ūminė uždaro kampo glaukoma Atsargiai turi būti gydomi pacientai, kuriems pasireiškia ūminė uždaro kampo glaukoma. Paradoksinės reakcijos Nerimas gali būti įvairių kitų būklių simptomas. Reikia atsižvelgti į tai, kad paciento nusiskundimas gali būti susijęs su pagrindine fizine ar psichikos liga, kuriai galima taikyti specifiškesnį gydymą. Gydymo benzodiazepinais metu kartais buvo pranešama apie pasireiškusias paradoksines reakcijas, pvz., neramumą, jaudulį, dirglumą, agresyvumą, nevilties, pykčio priepuolius, košmarus, haliucinacijas, psichozes ir netinkamą elgesį. Tokios reakcijos dažniau pasireiškia vaikams ir senyviems pacientams. Jeigu tai įvyksta, vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Hipotenzija Nors hipotenzija pasireiškė retai, benzodiazepinus reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems dėl kraujospūdžio sumažėjimo gali kilti kardiovaskulinių ar galvos smegenų komplikacijų. Tai labai svarbu senyviems pacientams. Proksimalinio virškinimo trakto sutrikimai Žiurkėms, gydytoms lorazepamu ilgiau kaip vienerius metus, vartojant 6 mg/kg kūno svorio per parą dozę, pastebėta stemplės dilatacija. Dozė be poveikio buvo 1,25 mg/kg per parą (maždaug 6 kartus didesnė už didžiausią terapinę dozę žmonėms, kuri yra 10 mg per parą). Poveikis buvo grįžtamas tik tuo atveju, jei gydymas buvo nutrauktas per du mėnesius nuo šio reiškinio pasireiškimo pradžios. Klinikinė to reikšmė nėra aiški. Tačiau, ilgą laiką vartojant lorazepamą ir gydant geriatrinius pacientus reikia atsargiai ir dažnai kontroliuoti proksimalinio virškinimo trakto sutrikimų simptomus. Lorazepamo nerekomenduojama vartoti ilgesnį laiką. Anterogradinė amnezija Benzodiazepinai gali sukelti anterogradinę amneziją. Ji paprastai pasireiškia per keletą valandų po vaistinio preparato pavartojimo. Todėl, siekiant sumažinti riziką, pacientai turi turėti galimybę nepertraukiamai miegoti 7 - 8 valandas (taip pat žr. 4.8 skyrių). Vaikų populiacija Lorazepamo draudžiama vartoti vaikams iki 12 metų amžiaus, išskyrus epilepsinės būklės gydymą (žr. 4.1, 4.2 ir 4.3 skyrius). Kuomet lorazepamas buvo skiriamas naujagimiams, ypač turintiems labai mažą gimimo svorį, buvo pranešta apie pasireiškusius epilepsijos priepuolius ir mioklonijas. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra benzilo alkoholio ir propilenglikolio (žr. toliau skyrių "Informacija apie pagalbines medžiagas"). Vaikai gali būti jautrūs kitoms šio vaisto sudedamosioms dalims: benzilo alkoholiui ir propilenglikoliui. Kūdikiams ir vaikams iki 3 metų amžiaus benzilo alkoholis gali sukelti toksines arba anafilaktoidines reakcijas (žr. 4.3 skyrių). Piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais ir priklausomybė Klinikinių duomenų apie piktnaudžiavimą ar priklausomybę nėra. Tačiau, remiantis geriamųjų benzodiazepinų vartojimo patirtimi, gydytojai turėtų žinoti, kad kartotinis lorazepamo vartojimas ilgą laiką gali lemti fizinę ir (arba) psichologinę priklausomybę. Priklausomybės rizika yra didesnė vartojant didesnes dozes ilgą laiką, ir dar didesnė pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė alkoholizmas arba piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais. Jeigu pacientui pasireiškia fizinė priklausomybė, staigiai nutraukus gydymą gali pasireikšti nutraukimo simptomų. Simptomai, apie kuriuos pranešta nutraukus geriamųjų benzodiazepinų vartojimą, yra galvos skausmas, raumenų skausmas, nerimas, įtampa, depresija, nemiga, neramumas, sumišimas, dirglumas, prakaitavimas ir nutraukimo sindromas (atkrytis), t.y. atsinaujina simptomai, dėl kurių buvo pradėtas gydymas benzodiazepinais, bet jie būna dar stipresni. Tokius simptomus gali būti sunku atskirti nuo pradinių simptomų, dėl kurių buvo skirtas vaistinis preparatas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti išvardyti simptomai: realybės jausmo praradimas, asmenybės jausmo netekimas (depersonalizacija), padidėjęs klausos aštrumas (hiperakuzija), ūžesys (tinnitus), galūnių nutirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir fiziniam kontaktui, nevalingi judesiai, vėmimas, haliucinacijos ir traukuliai. Traukulių dažniau gali atsirasti pacientams, kuriems anksčiau buvo traukulių priepuolių arba kurie vartoja vaistinius preparatus, kurie mažina traukulių slenkstį, pavyzdžiui, antidepresantus. Nutraukimo simptomų, ypač sunkių simptomų, dažniau gali atsirasti pacientams, kurie ilgą laikotarpį vartojo dideles dozes. Vis dėlto buvo pranešta apie nutraukimo simptomus pacientams, nutraukusiems gydomųjų benzodiazepinų dozių vartojimą, ypač kai vaistinio preparato vartojimas nutraukiamas staigiai. Nutraukimo simptomų ir nutraukimo sindromo (atkryčio) rizika yra didesnė, kai gydymas nutraukiamas staigiai. Todėl vaistinio preparato vartojimą reikia užbaigti palaipsniui. Informacija apie pagalbines medžiagas Lorazepam Macure sudėtyje yra benzilo alkoholio, polietilenglikolio ir propilenglikolio. Pagalbinių medžiagų kaupimosi ir toksinio poveikio pavojus jaunesniems kaip 5 metų vaikams ir kitoms ypatingoms populiacijoms Visos šios pagalbinės medžiagos yra alkoholdehidrogenazės substratai, galintys pasiekti jų metabolizme dalyvaujančių fermentų pajėgumo ribą („prisotinimą“) ir padidinti pagalbinių medžiagų kaupimosi pavojų, o tai gali sukelti toksinį poveikį. Ypač pažeidžiami yra jaunesni kaip 5 metų pacientai vaikai, nes jų inkstų ir medžiagų apykaitos sistemos dar nesubrendusios ir jų pajėgumas mažesnis. Pavojus taip pat kyla pacientams, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi, nėščioms ir žindančioms moterims (žr. 4.6 skyrių), taip pat pacientams, kurių sutrikusi alkoholdehidrogenazės ir aldehiddehidrogenazės fermentinė sistema. Svarbu atsižvelgti į bendrą paros metabolinę apkrovą, įskaitant kitus kartu vartojamus alkoholdehidrogenazės substratus (pvz., etanolį). Ypač atsargiai reikia elgtis, kai skiriamos kartotinės dozės. Kiti kiekvienos pagalbinės medžiagos keliami pavojai apibūdinti toliau. Benzilo alkoholis Kiekvienoje šio vaistinio preparato ampulėje yra 21 mg benzilo alkoholio, tai atitinka 21 mg/ml. Benzilo alkoholis gali sukelti alerginių reakcijų. Benzilo alkoholio vartojimas į veną buvo susijęs su sunkiu nepageidaujamu poveikiu ir naujagimių mirtimi (žiopčiojimo sindromu, angl. gasping syndrome). Toksinio poveikio pasireiškimo tikimybė didesnė neišnešiotiems ir mažo svorio naujagimiams. Vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra benzilo alkoholio, jaunesniems kaip 3 metų vaikams neturi būti vartojami ilgiau nei 1 savaitę, nebent tai būtina. Nors įprastinės terapinės šio vaistinio preparato dozės paprastai išskiria gerokai mažesnius benzilo alkoholio kiekius, nei dozės, apie kurias pranešta dėl žiopčiojimo sindromo, minimalus benzilo alkoholio kiekis, galintis sukelti toksinį poveikį, nežinomas. Propilenglikolis Kiekvienoje šio vaistinio preparato ampulėje yra 840 mg propilenglikolio, tai atitinka 840 mg/ml. Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi, vartojantiems ≥ 50 mg/kg per parą propilenglikolio, būtina medicininė priežiūra, įskaitant osmolinį ir (arba) anijonų atotrūkio matavimą. Buvo pranešta apie įvairius propilenglikoliui priskiriamus nepageidaujamus reiškinius, tokius kaip inkstų funkcijos sutrikimas (ūminė kanalėlių nekrozė), ūminis inkstų nepakankamumas ir kepenų funkcijos sutrikimas. Į populiaciją, linkusią į propilenglikolio kaupimąsi ir su tuo susijusius galimus nepageidaujamus reiškinius, įeina pacientai, gydomi disulfiramu ar metronidazolu. 1 mg/kg per parą propilenglikolio dozės gali sukelti sunkių nepageidaujamų reakcijų naujagimiams; ≥50 mg/kg per parą dozės gali sukelti šalutinį poveikį jaunesniems nei 5 metų vaikams, ypač jei kūdikis ar vaikas gauna kitų vaistų, kurių sudėtyje yra propilenglikolio ar alkoholio. Nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims ≥50 mg/kg per parą propilenglikolio galima skirti tik kiekvienu konkrečiu atveju (žr. 4.6 skyrių).

Nepageidaujamas poveikis paprastai pasireiškia gydymo pradžioje ir dažniausiai lengvėja ir dingsta, tęsiant vartojimą arba sumažinus dozę. Pranešimai apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas priklauso nuo dozės, vartojimo būdo ir kitų kartu vartojamų vaistinių preparatų, kurie slopina centrinę nervų sistemą, Toliau išvardijami stebėti nepageidaujami reiškiniai pagal pasireiškimo dažnumą: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (<1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos pagal sunkumą mažėjančia tvarka. Organų sistemų klasė | Labai dažnas (≥ 1/10) | Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) | Nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100) | Retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | | Kraujo diskrazija Psichikos sutrikimai | | | Sumišimas, depresija, emocijų blankumas, miego sutrikimai, lytinio potraukio pokytis. | Laikina anterogradinė amnezija arba atminties sutrikimas, paradoksinės reakcijos.* Nervų sistemos sutrikimai | | Sedacija, mieguistumas, svaigulys, ataksija. | Galvos skausmas, budrumo sumažėjimas. | Akių sutrikimai | | | Regėjimo sutrikimai, dvejinimasis (diplopija). | Kraujagyslių sutrikimai | | | | Hipotenzija, hipertenzija. Virškinimo trakto sutrikimai | | | Pykinimas, virškinimo trakto simptomai. | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | Nenormalūs kepenų funkcijos tyrimo duomenys Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | Alerginės odos reakcijos. | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | Raumenų silpnumas. | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis. | | | *Gydymo benzodiazepinais metu kartais buvo pranešama apie pasireiškusias paradoksines reakcijas, pvz., susijaudinimą, nervingumą, irzlumą, agresyvumą, nevilties jausmą, pykčio priepuolius, košmarus, haliucinacijas, psichozę ir netinkamą elgesį. Tokios reakcijos dažniau pasireiškia vaikams ir senyviems pacientams. Vartojant į raumenis, buvo pranešta apie skausmą, deginimo pojūtį ir paraudimą injekcijos vietoje. Pavartojus į veną: vietinis flebitas, skausmas iš karto po injekcijos ir paraudimas, stebėtas 24 valandų stebėjimo laikotarpiu. Po injekcijos skausmas iš karto pasireiškė 1,6 % pacientų, o 0,5 % pacientų pranešė apie pasireiškusį skausmą per 24 valandas po injekcijos. Injekcija į arteriją gali sukelti arterinį spazmą, kuris gali sukelti gangreną, dėl kurios gali prireikti amputacijos (žr. 4.3 skyrių). Po keletą savaičių trunkančio pakartotinio vartojimo, gali pasireikšti tam tikras benzodiazepinų raminamojo ir migdomojo poveikio veiksmingumo sumažėjimas. Vartojant pakartotinai, gali pasireikšti tolerancija benzodiazepinams. Vartojant benzodiazepinus, gali pasireikšti anksčiau buvusi depresija. Pacientams, kuriems yra taikoma stipri sedacija, gali pasireikšti dalinė kvėpavimo takų obstrukcija. Į veną vartojamas lorazepamas, vienas ir didesne nei rekomenduojama doze, arba rekomenduojama doze kartu su kitais vaistiniais preparatais, vartojamais anestezijos metu, gali sukelti sunkią sedaciją. Dėl to, būtina turėti reikiamą atvirų kvėpavimo takų palaikymo įrangą kvėpavimui ir ventiliacijai palaikyti ir prireikus ją naudoti. Vartojant gydomąsias lorazepamo dozes, gali pasireikšti anterogradinė amnezija, pasireiškimo rizika didėja, didėjant dozėms. Amnezinis poveikis gali būti susijęs su netinkamu elgesiu (taip pat žr. 4.4 skyrių). Vartojant lorazepamo, retais atvejais buvo pranešta apie propilenglikolio toksiškumą (pvz., pieno rūgšties acidozę, hiperosmoliariškumą, hipotenziją). Kiti propilenglikolio toksiškumo simptomai yra nereagavimas, tachipnėja, tachikardija, diaforezė ir toksinis poveikis centrinei nervų sistemai, įskaitant epilepsijos priepuolius ir intraventrikulinį kraujavimą. Tokie simptomai gali pasireikšti pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, ir vaikams (taip pat žr. 4.4 skyrių). Piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais ir priklausomybė (žr. 4.4 skyrių) Lorazepamo (net gydomųjų dozių) vartojimas gali sukelti fizinę priklausomybę. Simptomai, apie kuriuos pranešta nutraukus benzodiazepinų vartojimą, yra galvos skausmas, raumenų skausmas, nerimas, įtampa, depresija, nemiga, neramumas, sumišimas, irzlumas, prakaitavimas ir nutraukimo sindromas (atkrytis) su simptomais, dėl kurių gydymas benzodiazepinais kartojasi dažniau. Tokius simptomus gali būti sunku atskirti nuo pradinių simptomų, dėl kurių buvo skirtas vaistinis preparatas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti išvardyti simptomai: realybės jausmo praradimas, asmenybės jausmo netekimas (depersonalizacija), padidėjęs klausos aštrumas (hiperakuzija), ūžesys, galūnių nutirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir fiziniam kontaktui, nevalingi judesiai, vėmimas, haliucinacijos ir traukuliai. Traukulių dažniau gali atsirasti pacientams, kuriems anksčiau buvo priepuolių arba kurie vartoja vaistinius preparatus, kurie mažina traukulių slenkstį, pavyzdžiui, antidepresantus. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.