Lorazepam Polfa Tarchomin

Premedikacija – kaip raminamasis vaistinis preparatas (bazinei sedacijai) prieš chirurgines ir diagnostines procedūras ar chemoterapiją bei jų metu, siekiant sumažinti nerimą, įtampą ir įsitikinti, kad po to pacientas procedūrų išsamiai neprisimins. Sunkių neurozinio nerimo simptomų ir išreikštų fobijų pradinis gydymas (geriausia leisti į veną). Trumpalaikis papildomas sunkaus nerimo ir susijaudinimo (ažitacijos) gydymas psichozės ir depresijos atveju, jeigu pagrindinio gydymo neuroleptikais ir (arba) antidepresantais metu, tokie simptomai nevaldomi arba valdomi nepakankamai. Įvairaus tipo židininių ar generalizuotų priepuolių sukeltos epilepsinės būklės gydymas suaugusiesiems, paaugliams, vaikams ir 1 mėnesio bei vyresniems kūdikiams. Lorazepamas veiksmingas gydant generalizuotus (toninių-kloninių (grand mal) traukulių) priepuolius, generalizuotus absansus (petit mal) arba vadinamąsias piko bangų (angl. spike-wave) stuporo būsenas, židininius motorinius ar psichomotorinius priepuolius, taip pat jų derinius, pvz., židininius traukulius su antrine generalizacija. Pradinis gydymas lorazepamu sukelia ilgai trunkantį traukulinio aktyvumo nutrūkimą. Lorazepamas nėra skirtas ilgalaikiam epilepsijos gydymui. Nuslopinus priepuolius turi būti taikomos kitos priepuolių prevencijos priemonės. Gydant epilepsinę būklę, atsiradusią dėl ūminių, grįžtamų medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz., hipoglikemijos, hipokalcemijos, hiponatremijos ir kt.), turi būti nedelsiant mėginama specifiškai šalinti pagrindinį sutrikimą.

Lorazepamo nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 12 metų vaikams, išskyrus epilepsinės būklės indikaciją, kurios atveju draudžiama vartoti naujagimiams. Dozavimas Premedikacija Kad premedikacija būtų geriausia, dozė turi būti priderinta atsižvelgiant į paciento kūno svorį. Vaistinio preparato vartojama vienu iš toliau nurodytų būdų. Leidžiant į veną: 0,044 mg kilogramui kūno svorio, likus 15-20 minučių iki operacijos pradžios, kad būtų pasiektas optimalus efektas atminties praradimo požiūriu Ši leidžiamo į veną vaistinio preparato dozė yra pakankama daugumai suaugusiųjų ir vyresniems kaip 50 metų pacientams ji turi būti neviršijama. Tokiems pacientams paprastai pakanka pradinės 2 mg dozės. Pacientams, kuriems ypač pageidautina padidinti atminties apie įvykius, susijusius su operacija, praradimo tikimybę, gali būti paskirta 0,05 mg kilogramui kūno svorio dozė, neviršijant didžiausios 4 mg bendros dozės. Prieš leidžiant į veną, turi būti parengti būtini instrumentai kvėpavimo takų praeinamumui palaikyti. Leidžiant į raumenis: 0,05 mg kilogramui kūno svorio, likus 2 valandoms iki operacijos pradžios, kad būtų pasiektas optimalus efektas atminties praradimo požiūriu. Senyviems ir nusilpusiems pacientams bei pacientams, kuriems yra rimtų kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, turi būti skiriama mažesnė dozė (žr. 4.4 skyrių). Senyviems ir nusilpusiems pacientams pradinę dozę reikia sumažinti maždaug 50 % ir prireikus ją koreguoti atsižvelgiant į toleravimą (žr. 4.4 skyrių Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės). Psichiatrija Esant ūminiam nerimui su psichomotoriniu susijaudinimu (ažitacija) arba be jo, pradinė dozė yra 0,05 mg kilogramui kūno svorio leidžiant į veną arba leidžiant į raumenis (pirmenybė turi būti teikiama leidimui į veną). Prireikus tokią pačią dozę galima vėl vartoti po 2 valandų. Sumažėjus ūminiams simptomams gydymas gali būti tęsiamas vartojant geriamąjį lorazepamą. Epilepsinė būklė Įprasta pradinė dozė vyresniems kaip 18 metų pacientams yra 4 mg lorazepamo. Ji lėtai (2 mg/min.) suleidžiama į veną. Jeigu priepuoliai tęsiasi arba kartojasi per kitas 10 – 15 minučių, tą pačią dozę galima suleisti dar kartą. Jei ši pakartotinė injekcija nesukelia poveikio per kitas 10–15 minučių, epilepsinei būklei gydyti turi būti taikomos kitos priemonės. Senyvi pacientai gali reaguoti į mažesnes dozes ir gali pakakti pusės įprastos suaugusiųjų dozės. Vaikams (1 mėnesio ir vyresniems) ir paaugliams pradinė dozė turi būti 0,1 mg kilogramui kūno svorio. Didžiausia dozė yra 4 mg. Jei priepuoliai tęsiasi arba kartojasi per kitas 10 – 15 minučių, tą pačią dozę galima leisti dar kartą, tačiau turi būti suvartojamos ne daugiau kaip 2 dozės. Dėl galimo toksinio poveikio pavojaus, kurį kelia pagalbinių medžiagų kaupimasis, jaunesniems kaip 5 metų vaikams didžiausios Lorazepam Polfa Tarchomin dozės negalima kartoti 24 valandų laikotarpiu (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, turi būti vartojama mažiausia veiksminga dozė, nes tokiais atvejais reikia tikėtis ilgalaikio poveikio. Paprastai turi būti sumažinamos kitų centrinę nervų sistemą slopinančių vaistinių preparatų dozės. Kiekvieno papildomo vaistinio preparato rekomenduojama suleisti atskiru švirkštu. Gydymo trukmė Gydymo trukmė turi būti kuo trumpesnė. Ilgalaikis šio vaistinio preparato vartojimas gali sukelti fizinės ir psichologinės priklausomybės vystymąsi. Vaistinio preparato vartojimo nutraukti negalima staiga, dozė visada turi būti mažinama palaipsniui. Vartojimo metodas Lorazepamo galima vartoti kartu su šiais vaistiniais preparatais: narkotiniais vaistiniais preparatais, kitais injekciniais analgetikais, įprastais anestetikais, miorelaksantais ir atropino sulfatu, bet negalima vartoti kartu su skopolaminu. Leidimui į raumenis lorazepamo galima vartoti neskiesto. Jo turi būti suleidžiama giliai į raumenis. Kadangi injekcinis tirpalas yra šiek tiek klampus, injekciją galima palengvinti atskiedus ampulės turinį tokiu pat kiekiu tinkamo tirpalo (žr. toliau). Leidimui į veną lorazepamą prieš vartojant reikia skiesti santykiu 1:1 įprastu fiziologiniu tirpalu, injekciniu vandeniu arba gliukozės tirpalu. Atskiesto tirpalo lėtai suleidžiama į veną arba prireikus į infuzijos vamzdelį. Būtina griežtai vengti atsitiktinės injekcijos į arteriją (žr. 4.4 skyrių). Injekcijos greitis neturi viršyti 2 mg lorazepamo per minutę ir injekcija turi būti kontroliuojama pakartotinės aspiracijos būdu. Injekuojamas tirpalas turi būti skaidrus, bespalvis, jame turi nebūti netirpių medžiagų. Skiedimui lorazepamas yra tinkamas 24 valandas esant 2–8 °C temperatūrai ir 24 valandas esant 25 °C temperatūrai skiedžiant šiais tirpalais: injekciniu vandeniu, 0,9 % natrio chlorido tirpalu, 5 % gliukozės tirpalu ir 10 % gliukozės tirpalu. Ampulės atidarymo ir paruošimo skiedimui instrukcija: žr. 6.6 skyrių „Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti“. Jeigu vaistinio preparato reikia vartoti daug kartų arba pakartotinai, apie vartojimo trukmę sprendžia gydytojas.

Rizika vartojant kartu su opioidais Kartu vartojami lorazepamas ir opioidai gali sukelti sedaciją, kvėpavimo slopinimą, komą ir mirtį. Dėl šios rizikos skirti raminamųjų vaistinių preparatų, tokių kaip benzodiazepinai ar į juos panašūs vaistiniai preparatai, kartu su opioidais galima tik tiems pacientams, kuriems nėra alternatyvaus gydymo galimybių. Jeigu nuspręsta skirti lorazepamo kartu su opioidais, būtina vartoti mažiausią veiksmingą dozę ir gydymo trukmė turi būti kiek įmanoma trumpesnė (taip pat žr. bendras dozavimo rekomendacijas 4.2 skyriuje). Pacientus reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda kvėpavimo slopinimo ir sedacijos požymių ir simptomų. Dėl to primygtinai rekomenduojama informuoti pacientus ir, esant reikalui, juos prižiūrinčius asmenis apie šiuos simptomus (žr. 4.5 skyrių). Turi būti griežtai vengiama lorazepamo leisti į arteriją, nes tai gali sukelti arterijos spazmus ir dėl to nutrūkti kraujo tiekimas į arterijos aprūpinamą sritį, dėl ko gali formuotis gangrena ir prireikti amputacijos. Lorazepamo turi būti vartojama laikantis saugumo priemonių esant generalizuotai miastenijai, stuburo ir smegenėlių ataksijai, ūminiam apsinuodijimui alkoholiu arba centrinę nervų sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais (pvz., migdomaisiais vaistiniais preparatais ar analgetikais, neuroleptikais, antidepresantais, ličio vaistiniais preparatais), miego apnėjos sindromui, taip pat esant sunkiam kvėpavimo nepakankamumui. Dėl galimo širdies ar kvėpavimo sustojimo, kaip bet kokios premedikacijos atveju, šio vaistinio preparato turi būti skiriama laikantis ypatingų saugumo priemonių senyviems ir sunkiai sergantiems pacientams bei pacientams, kurių kvėpavimo rezervas yra mažas arba kuriems yra centrinės kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių sistemos reguliacijos sutrikimų. Reikia laikytis saugumo priemonių skiriant pacientams, kurie turi polinkį priklausomybei nuo alkoholio, narkotikų ar vaistinių preparatų arba yra priklausomi nuo minėtų medžiagų. Ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas gali sukelti priklausomybę. Lorazepamo nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas arba reikšmingas kepenų funkcijos sutrikimas. Benzodiazepinų, kaip ir kitų centrinę nervų sistemą slopinančių vaistinių preparatų, vartojimas pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gali sukelti encefalopatiją (žr. 4.3 skyrių). Reikalinga laikytis saugumo priemonių gydant pacientus, kuriems yra ūminė uždaro kampo glaukoma. Lorazepamas nėra skirtas pirmaeiliam endogeninės depresijos ir psichozinių ligų gydymui. Tačiau jei taikant pagrindinį gydymą antidepresantais ar neuroleptikais nepakankamai valdomi su liga susiję nerimas ar nemiga, lorazepamo tipo trankviliantų gali būti laikinai vartojama kaip papildomų vaistinių preparatų. Reikia laikytis saugumo priemonių skiriant pacientams, kurių prislėgta nuotaika, nes pavieniais atvejais gali dažniau pasireikšti depresijos simptomų, jeigu kartu nėra taikomas gydymas antidepresantais. Nerimas gali būti įvairių kitų būklių simptomas. Turi būti atsižvelgta į tai, kad šis simptomas gali būti susijęs su pagrindine fizine ar psichine liga, kuriai tinka specifiškesnis gydymas. Benzodiazepinai gali sukelti toninius-kloninius traukulius pacientams, kuriems yra Lenokso-Gasto (Lennox-Gastaut) sindromas. Tai reikia prisiminti tokius pacientus gydant lorazepamu. Vaistinio preparato vartojant gilios sedacijos, ypač anestezijos, metu, pacientams, sergantiems obstrukcinėmis plaučių ligomis, taip pat senyviems ir nusilpusiems pacientams, gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimų. Todėl turi būti prieinami instrumentai kvėpavimo takų praeinamumui palaikyti ir dirbtinei ventiliacijai užtikrinti. Reikalinga speciali priežiūra lorazepamo vartojant pacientui, kuriam yra epilepsinė būklė, ypač jei pacientas vartojo kitų centrinę nervų sistemą slopinančių vaistinių preparatų arba sunkiai serga. Tokiais atvejais reikia atsižvelgti į kvėpavimo sustojimo arba dalinės kvėpavimo takų obstrukcijos galimybę. Turi būti prieinama tinkama ventiliacijos ir gaivinimo įranga. Po lorazepamo injekcijos tą pačią dieną grįžtančius namo pacientus turi prižiūrėti lydintis asmuo. Pacientus, kuriems suleista lorazepamo, po injekcijos reikia stebėti 24 valandas. Kadangi kai kuriais atvejais benzodiazepinų vartojimo metu pakito bendro kraujo tyrimo rodmenys ar padidėjo kepenų fermentų aktyvumas plazmoje, vartojant pakartotinai, rekomenduojama tam tikrais laiko intervalais tikrinti bendro kraujo tyrimo rodmenis ir kepenų funkciją. Retkarčiais gauta pranešimų apie paradoksines reakcijas, pasireiškusias benzodiazepinų vartojimo metu (žr. 4.8 skyrių). Tokių reakcijų galima tikėtis ypač vaikams ir senyviems pacientams. Paradoksinių reakcijų atveju gydymas lorazepamu turi būti nutrauktas. Benzodiazepinų, įskaitant lorazepamą, vartojimas gali sukelti potencialiai mirtiną kvėpavimo slopinimą. Buvo pranešta apie sunkias anafilaksines ir (arba) anafilaktoidines reakcijas, pasireiškusias benzodiazepinų vartojimo metu. Gauta pranešimų apie po pirmosios ar tolimesnių dozių pavartojimo pasireiškusią angioneurozinę edemą, kuri apėmę liežuvį, tikrąjį balso aparatą arba gerklas. Kai kuriems pacientams, vartojusiems benzodiazepinų, pasireiškė papildomų simptomų, tokių kaip dusulys, ryklės patinimas arba pykinimas ir vėmimas. Kai kuriems pacientams prireikė skubios pagalbos. Pasireiškus angioneurozinei edemai, apimančiai liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, gali sutrikti kvėpavimo takų praeinamumas ir ištikti mirtis. Reikia vengti pakartotinės vaistinio preparato ekspzicijos pacientams, kuriems gydymo benzodiazepinu metu pasireiškė angioneurozinė edema. Ilgesnio vartojimo metu rekomenduojamas inkstų funkcijos stebėjimas. Lorazepamas yra susijęs su dideliu priklausomybės potencialu. Egzistuoja psichologinės ir fizinės priklausomybės išsivystymo rizika po kelių savaičių kasdieninio vartojimo kurso. Tai tinka ne tik piktnaudžiavimui vaistinį preparatą vartojant ypač didelėmis dozėmis, bet ir vaistinio preparato vartojimui gydomųjų dozių diapazone. Priklausomybės rizika dar labiau padidėja pacientams, kurie anksčiau sirgo alkoholizmu ar piktnaudžiavo receptiniais vaistiniais preparatais, arba pacientams, kuriems yra reikšmingų asmenybės sutrikimų. Benzodiazepinų visada turi būti skiriama tik trumpam laikotarpiui (pvz., 2 – 4 savaitėms). Tęsti vartojimą galima tik esant neatidėliotinai indikacijai ir atidžiai įvertinus gydymo naudą ir pripratimo bei priklausomybės riziką. Lorazepamo vartoti ilgą laiką nerekomenduojama (žr. 4.8 skyrių). Senyvi pacientai Senyviems pacientams lorazepamo reikia vartoti laikantis saugumo priemonių dėl sedacijos ir (arba) raumenų silpnumo rizikos, galinčios padidinti kritimų su sunkiomis pasekmėmis šioje pacientų grupėje pavojų. Senyviems pacientams reikia skirti mažesnę dozę (žr. 4.2 skyrių). Vaikų populiacija Lorazepamo nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 12 metų vaikams, išskyrus epilepsinės būklės indikaciją, kurios atveju draudžiama vartoti naujagimiams. Informacija apie pagalbines medžiagas, kurių poveikis žinomas Lorazepam Polfa Tarchomin sudėtyje yra propilenglikolio ir makrogolio 400. Pagalbinių medžiagų kaupimosi ir toksinio poveikio pavojus jaunesniems kaip 5 metų vaikams ir kitoms ypatingoms populiacijoms. Visos šios pagalbinės medžiagos yra alkoholdehidrogenazės substratai, galintys pasiekti jų metabolizme dalyvaujančių fermentų pajėgumo ribą („prisotinimą“) ir padidinti pagalbinių medžiagų kaupimosi pavojų, o tai gali sukelti toksinį poveikį. Ypač pažeidžiami yra jaunesni kaip 5 metų pacientai vaikai, nes jų inkstų ir medžiagų apykaitos sistemos dar nesubrendusios ir jų pajėgumas mažesnis. Pavojus taip pat kyla pacientams, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi, nėščioms ir žindančioms moterims (žr. 4.6 skyrių), taip pat pacientams, kurių sutrikusi alkoholdehidrogenazės ir aldehiddehidrogenazės fermentinė sistema. Svarbu atsižvelgti į bendrą paros metabolinę apkrovą, įskaitant kitus kartu vartojamus alkoholdehidrogenazės substratus (pvz., etanolį). Ypač atsargiai reikia elgtis, kai skiriamos kartotinės dozės. Kiti kiekvienos pagalbinės medžiagos keliami pavojai apibūdinti toliau. Propilenglikolis Lorazepam Polfa Tarchomin 2 mg/ml injekcinis tirpalas Kiekvienoje šio vaistinio preparato ampulėje yra 845 mg propilenglikolio, tai atitinka 845 mg/ml. Lorazepam Polfa Tarchomin 4 mg/ml injekcinis tirpalas Kiekvienoje šio vaistinio preparato ampulėje yra 843 mg propilenglikolio, tai atitinka 843 mg/ml. Populiacija, kuriai būdingas polinkis į propilenglikolio kaupimąsi ir su tuo susijusius galimus nepageidaujamus reiškinius, apima pacientus, gydomus disulfiramu ar metronidazolu. Makrogolis 400 Šio vaistinio preparato sudėtyje yra makrogolio 400. Yra pranešimų apie makrogolio 400 toksinį poveikį (pvz., ūminę kanalėlių nekrozę) gydymo lorazepamo injekciniu tirpalu metu, taip pat kai dozės buvo didesnės už rekomenduojamas.

Nepageidaujamas poveikis yra tikėtinas, ypač gydymo pradžioje. Paprastai jis silpnėja arba išnyksta tęsiant gydymą arba sumažinus dozę. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | | Trombocitopenija, agranulocitozė, pancitopenija Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | | | | Padidėjusio jautrumo reakcijos, anafilaksinės ir (arba) anafilaktoidinės reakcijos, angioneurozinė edema Endokrininiai sutrikimai | Endokrininiai sutrikimai | Endokrininiai sutrikimai | Endokrininiai sutrikimai | Endokrininiai sutrikimai | | | | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SADHSS) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | Apetito pokytis | | Hiponatremija Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai | Sumišimas, depresija, depresijos išryškėjimas | | Paradoksinės reakcijos, įskaitant nerimą, susijaudinimą (ažitaciją), dirglumą, priešiškumą, agresyvumą, pyktį, miego sutrikimus ir (arba) nemigą, lytinį sujaudinimą ir haliucinacijas | Slopinimo išnykimas, euforija, mintys apie savižudybę ir (arba) bandymas nusižudyti Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Sedacija, mieguistumas | Ataksija (nugriuvimo rizika), svaigulys | | | Ekstrapiramidiniai simptomai, tremoras, svaigimas (vertigo), regėjimo sutrikimai (vaizdo dvejinimasis ir vaizdo ryškumo sumažėjimas), dizartrija ir (arba) neaiški tarsena, galvos skausmas, konvulsijos ir(arba) traukuliai, amnezija, koma Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | | | Hipotenzija | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | | | | Hipertoninės ir hipotoninės kraujotakos reakcijos Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | | | Kvėpavimo slopinimas (laipsnis priklauso nuo dozės), apnėja, miego apnėjos paūmėjimas, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | | Pykinimas, vėmimas | | Vidurių užkietėjimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | Bilirubino koncentracijos padidėjimas, kepenų transaminazių aktyvumo padidėjimas, šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | Alerginės odos reakcijos, alopecija Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų silpnumas | | | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | Lytinio potraukio (libido) pokytis, impotencija, susilpnėjęs orgazmas | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Nuovargis | | | | Hipotermija Benzodiazepinams yra būdingas nuo dozės priklausomas centrinę nervų sistemą slopinantis poveikis. Tikėtinas laikinas atminties netekimas (anterogradinė amnezija) ar atminties sutrikimas. Priklausomybė ir (arba) piktnaudžiavimas Gydymo didelėmis dozėmis arba ilgalaikio vartojimo gydomosiomis dozėmis nutraukimas gali sukelti abstinencijos simptomų. Abstinencijos simptomai gali būti nuo lengvos disforijos ir miego sutrikimų iki sunkių klinikinių pasireiškimų su generalizuotais priepuoliais, tremoru, apatinės pilvo dalies ir raumenų mėšlungiu, vėmimu ir prakaitavimu. Tam, kad išvengti abstinencijos simptomų, dozę reikia mažinti lėtai. Kaip ir vartojant kitų taip veikiančių vaistinių preparatų, toliau tęsiant vartojimą didėja priklausomybės išsivystymo rizika. Yra požymių, rodančių, kad raminamajam benzodiazepinų poveikiui išsivysto tolerancija. Lokalus poveikis Gauta pranešimų apie skausmą, deginimo pojūtį ir paraudimą injekcijos vietoje vaistinio preparato suleidus į raumenis. Vaistinio preparato suleidus į veną pasireiškė lokalus flebitas, skausmas iškart po injekcijos ir paraudimas aplink injekcijos vietą. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.