Lysthenon

Lysthenon, kaip ir kitokių skeleto raumenis atpalaiduojančių vaistinių preparatų, gali leisti ligoniams tik gydytojas, turintis dirbtinio plaučių ventiliavimo ir kvėpavimo takų intubavimo patirtį, ir tik tuo atveju, jei greta yra darbui parengta būtina gaivinimo įranga. Dozavimas Suaugusiesiems Dozavimas priklauso nuo kūno svorio. Trachėjos intubacijos lengvinimas. Rekomenduojama dozė yra 0,6 mg/kg kūno svorio (0,3–1,1 mg/kg kūno svorio) suleidžiama į veną per 10–30 sekundžių. Jei reikia, po 2–6 min. galima leisti pakartotinai. Nepertraukiama lašinė infuzija Rekomenduojama dozė priklausomai nuo ligonio sudėjimo ir pageidaujamo raumenų atpalaidavimo laipsnio yra 2,5–4 mg/min. (0,5–10 mg/min.). Infuzinio tirpalo koncentracija turėtų būti 1–2 mg/ml (žr. 6.6 skyrių). Maksimali dozė yra 500 mg/val. Vaikų populiacija Vaikams Lysthenon galima vartoti tik neatidėliotinu atveju (žr. 4.4 skyrių). Intraveninis Lysthenon skyrimas gali sukelti širdies ritmo sutrikimų, kurių rizika didėja vartojant pakartotinai arba esant hipoksijai. Bradikardijos atvejų dažnumą galima sumažinti premedikacijai skiriant atropino. Vaikams taip pat yra padidėjusi asistolijos dėl hiperkalemijos rizika. Nepertraukiama lašinė infuzija nerekomenduojama dėl piktybinės hipertermijos rizikos. 12 metų bei vyresniems vaikams Rekomenduojama dozė yra 0,6 mg/kg kūno svorio (0,3–1,1 mg/kg kūno svorio) suleidžiama į veną per 10–30 sekundžių. Jei reikia, po 2–6 min. galima leisti pakartotinai. 1–11 metų vaikams Rekomenduojama dozė leisti į veną yra 1 mg/kg kūno svorio. Jaunesniems kaip 1 metų vaikams Rekomenduojama dozė leisti į veną yra 2 mg/kg kūno svorio. Senyviems pacientams Senyviems pacientams dozės keisti nereikia. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Jei kalio kiekis serume normalus, tokiems pacientams, įskaitant dializuojamus, dozės keisti nereikia. Jei kalio kiekis serume yra didesnis negu 5,5 mmol/l, tada padidėja širdies ritmo sutrikimų rizika (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Tokiems pacientams dėl sumažėjusio serumo cholinesterazės kiekio Lysthenon dozę reikia sumažinti. (žr. 4.4 skyrių).

Lysthenon reikia skirti atsargiai: dėl nepageidaujamo poveikio pavojingumo, suksametonio chlorido vaikams ir paaugliams rekomenduojama vartoti tik neatidėliotinu atveju, jei būtina nedelsiant intubuoti arba užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Buvo atvejų, kurių metu suleidus suksametonio chlorido vaikui arba paaugliui sustojo širdis ir jos veiklos atgaivinti nepavyko. Dalis tokių atvejų buvo sergant nediagnozuotomis nervų ir raumenų ligoms; dėl sumažėjusio serumo cholinesterazės aktyvumo pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, taikoma plazmaferezė, kurie vartoja vaistinių preparatų, mažinančių plazmos cholinesterazės sintezę ar aktyvumą (žr. 4.5 skyrių), kurie serga onkologinėmis ligomis arba yra blogos mitybos, naujagimiams, nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, esant atipinei plazmos cholinesterazei, kuriems yra sunki generalizuota stabligė, tuberkuliozė, sunkios ūminės arba lėtinės infekcijos, įskaitant infekcijas po sunkių nudegimų, lėtinės sekinančios ligos, lėtinė anemija, ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas, autoimuninės ligos, pvz., miksedema, kolagenozės, arba taikoma ekstrakorporinė membraninė oksigenacija; pacientams, kuriems anksčiau yra buvę alerginių reakcijų į bet kokius anestetikus, arba jų giminėms, nes tai galėtų rodyti paveldimą pseudocholinesterazės trūkumą (žr. 5.2 skyrių), arba kuriems yra padidėjusi piktybinės hipertermijos rizika. Pacientams, reikia detaliai surinkti informaciją apie buvusias jautrumo reakcijas į kitus anestetikus. Jei pacientas yra alergiškas ar yra buvę alerginių reakcijų į anestetikus, suksametonio chlorido galima skirti tik būtiniausiu atveju; sergantiems astma arba buvus alerginių reakcijų, nes Lysthenon gali sukelti alerginių reakcijų arba bronchų spazmą (žr. 4.8 skyrių); esant kaulų lūžimams arba raumenų spazmams, kadangi dėl pradinio raumenų trūkčiojimo gali atsirasti naujų traumų; hipertenzijos atveju, nes Lysthenon gali sukelti komplikacijų, pvz., smegenų aneurizmą ar padidėjusį intrakranijinį spaudimą; esant kirkšnies išvaržoms, skrandžio ar žarnyno išsiplėtimui, ascitui, pilvo augliams arba padidėjusiam regurgitacijos pavojui (pvz., nėščiosioms), kadangi Lysthenon didina intraabdominalinį spaudimą (žr. 4.8 skyrių); skiriant pakartotinai dėl galimos tachifilaksijos; Lysthenon reikia skirti tik prieš tai sukėlus bendrąją nejautrą dėl skausmingo pradinio raumenų tonuso padidėjimo, kuris pasireiškia kaip raumenų trūkčiojimas dėl dažno jų skaidulų susitraukinėjimo; vaikams ir suaugusiems, tiek skiriant pirmą kartą, tiek pakartotinai, dėl bradikardijos rizikos; pacientams, gydomiems rusmenės preparatais dėl padidėjusios širdies aritmijų rizikos (žr. 4.5 skyrių); pacientams, vartojantiems tiopentalio, nes tiopentalis yra chemiškai nesuderinamas su žemo pH tirpalais ir su oksiduojančiomis medžiagomis. Dėl to tiopentalio ir suksametonio negalima leisti vienu metu arba maišyti tarpusavyje (žr. 6.2 skyrių); pacientams, gaunantiems azatioprino; azatioprino skirti kartu su suksametoniu reikia ypatingai atsargiai (žr. 4.5 skyrių). Anesteziologai prieš operaciją turi patikrinti, ar jų pacientams skiriama azatioprino; pacientams, kuriems yra hipotermija, nes tai gali pailginti suksametonio veikimą. Kadangi suleidus suksametonio atsiranda trumpalaikis raumenų trūkčiojimas (fascikuliacijos), galintis sukelti mialgiją ar raumenų skausmą, tikslinga apsvarstyti prekurarizacijos panaudojimo galimybę. Prekurarizacija (skiriant nedidelę nedepoliarizuojančio raumenų relaksanto dozę) arba vartojimas su bendraisiais anestetikais leidžia sumažinti pradinę raumenų fascikuliaciją ir mialgiją. Suksametonis – depoliarizuojantis miorelaksantas, taip pat paralyžiuoja kvėpavimo raumenis, nepaveikdamas paciento sąmonės. Taigi suksametonį galima skirti tik bendrosios nejautros metu ir tik patyrusio anesteziologo ar gydytojo. Tokiu atveju turi būti numatytos endotrachėjinės intubacijos, dirbtinio kvėpavimo ir, jei reikia, gaivinimo priemonės. Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas Natris: šio vaistinio preparato ampulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Imuninės sistemos sutrikimai Dažni: padidėjusio jautrumo reakcijos. Labai reti: anafilaksinis šokas su bronchų spazmu arba be jo ir hipotenzija, anafilaktoidinės reakcijos. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai reti: piktybinė hipertermija su kramtomųjų raumenų spazmu arba be jo bei kardiovaskulinėmis komplikacijomis (hiperventiliacija, nestabilus arterinis kraujospūdis), padidėjusia kūno temperatūra sunkia acidoze, hiperkalemija. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažni: kalio kiekio serume padidėjimas. Nervų sistemos sutrikimai Labai dažni: raumenų trūkčiojimas (fascikuliacijos). Dažnis nežinomas: intrakranijinio spaudimo padidėjimas. Akių sutrikimai Dažni: padidėjęs akispūdis. Širdies ir kraujagyslių sutrikimai Labai dažni: aritmijos (bradikardija, mazginis ritmas, ektopinis ritmas). Nedažni: praeinanti hipertenzija, hipotenzija, tachikardija. Labai reti: skilvelinės aritmijos, antrinis atsiradęs dėl hiperkalemijos skilvelių virpėjimas arba širdies sustojimas. Dažnis nežinomas: sunki hipotenzija atsiradusi dėl anafilaksinės reakcijos. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Reti: apnėja, bronchų spazmas. Labai reti: gerklų edema, plaučių edema. Dažnis nežinomas: vėlyvas kvėpavimo nepakankamumas bronchų spazmas dėl anafilaksinės reakcijos. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: intraabdominalinio spaudimo padidėjimas, regurgitacija. Nedažni: padidėjęs seilėtekis. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažni: odos paraudimas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Labai dažni: raumenų trūkčiojimas (fascikuliacijos), raumenų skausmas. Nedažni: kramtomųjų raumenų tonuso nedidelis padidėjimas. Reti: raumenų susitraukimai vietoje atsipalaidavimo, ilgai trunkantis paralyžius. Labai reti: ūminė rabdomiolizė. Dažnis nežinomas: mioglobinemija. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Reti: mioglobinurija ir padidėjęs kreatininfosfokinazės aktyvumas. Labai reti: inkstų funkcijos nepakankamumas. Įgimtos, šeiminės ir genetinės ligos Labai reti: porfirija. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.