Melphalan Zentiva

Gydymą melfalanu turi stebėti gydytojas, turintis priešvėžinio gydymo patirties. Atsižvelgiant į susijusius pavojus ir reikiamą palaikomosios slaugos lygį (žr. 4.4 skyrių), didelių dozių melfalano injekciją galima atlikti tik specialiuose centruose, turinčiuose reikiamą infrastruktūrą, ir tą atlikti gali tik patyrę gydytojai. Kadangi melfalanas yra mielosupresantas, gydymo metu svarbu dažnai tirti kraują ir, jei būtina, gydymą laikinai nutraukti arba koreguoti vaistinio preparato dozę (žr. 4.4 skyrių). Skyrimo į veną metu saugokite pacientą nuo išorinio kontakto su melfalano injekciniu ar infuziniu tirpalu (žr. 4.4 skyrių). Tromboemboliniai reiškiniai Melfalano vartojimas kartu su lenalidomidu ir prednizonu ar talidomidu ir prednizonu arba deksametazonu yra siejamas su didesne venų tromboembolijų rizika (daugiausia giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija). Tromboembolijos profilaktiką būtina taikyti bent 5 pirmuosius gydymo mėnesius, ypač tiems pacientams, kuriems yra papildomų trombozės rizikos veiksnių. Sprendimą dėl antitrombozinių profilaktikos priemonių vartojimo galima priimti tik tiksliai nustačius individualius paciento rizikos veiksnius (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jei pacientui atsiranda bet kokių tromboembolinių reiškinių, būtina nutraukti gydymą šiuo vaistiniu preparatu ir pradėti įprastą gydymą antikoaguliantais. Kai gydant antikoaguliantais paciento būklė stabilizuojama ir suvaldomos bet kokios tromboembolinių reiškinių komplikacijos, įvertinus naudos ir rizikos santykį galima atnaujinti gydymą pradine melfalano ir lenalidomido su prednizonu ar talidomido su prednizonu arba deksametazonu derinio doze. Vartojant melfalaną, gydymą antikoaguliantais reikia tęsti. Dozavimas Suaugusiesiems Intraveninis Bendra informacija Melfalanas vartojamas tik į veną ir regioninei arterinei perfuzijai. Vartojant didesnę kaip 140mg/m2 kūno paviršiaus ploto melfalano dozę reikia imtis priemonių kraujodaros kamieninėms ląstelėms išsaugoti. Į veną leidžiant melfalano injekcinio tirpalo, rekomenduojama lėtai suleisti per dezinfekuotą injekcinę angą į greitai lašantį infuzinį tirpalą. Jei neįmanoma melfalano suleisti į greitai lašantį infuzinį tirpalą, jis gali būti vartojamas skiestas infuziniame maiše. Reikia vengti galimos melfalano ekstravazacijos, o esant prastai periferinių venų prieigai, apsvarstyti centrinio veninio kateterio naudojimą. Dauginė mieloma Įprasta dozė Melfalanas vartojamas su pertraukomis vienas arba kartu su kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais dozėmis nuo 8 mg/m2 kūno paviršiaus ploto iki 30 mg/m2 kūno paviršiaus ploto, su keturiomis 2-6 savaičių pertraukomis. Į daugelį gydymo protokolų įtrauktas ir prednizonas. Išsamiau apie gydymo protokolus reikia žiūrėti literatūroje. Kai melfalanas vartojamas vienas, įprasta leidžiama į veną dozė yra 0,4 mg/kg kūno svorio (16 mg/m2 kūno paviršiaus ploto). Dozė leidžiama tokiais laiko tarpais (pvz., vieną kartą kas 4 savaites), per kuriuos atsinaujins periferinio kraujo ląstelių kiekis. Didelė dozė Skiriant didelę dozę, paprastai leidžiama vienkartinė 100-200 mg/m2 kūno paviršiaus ploto (apytiksliai 2,5-5,0 mg/kg kūno svorio) dozė į veną. Skiriant didesnę kaip 140 mg/m2 kūno paviršiaus ploto melfalano dozę, yra būtina išsaugoti kraujodaros kamienines ląsteles. Esant inkstų funkcijos sutrikimui, dozę reikia sumažinti 50 %. Atsižvelgiant į tai, kad didelių dozių melfalano injekcija sukelia stiprų kaulų čiulpų funkcijos slopinimą, gydymą galima atlikti tik specialiuose centruose, turinčiuose reikiamą infrastruktūrą, ir procedūrą atlikti gali tik patyrę gydytojai (žr. 4.4 skyrių). Progresavusi kiaušidžių adenokarcinoma Kai melfalanas leidžiamas į veną vienas, dažniausiai kas 4 savaites, skiriama 1 mg/kg kūno svorio (apytiksliai 40 mg/m2 kūno paviršiaus ploto) dozė. Kai melfalanas vartojamas kartu su kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais, kas 4-6 savaites į veną leidžiama 0,3-0,4 mg/kg kūno svorio (12-16 mg/m2 kūno paviršiaus ploto) dozė. Progresavusi neuroblastoma Kartu su kraujodaros kamieninių ląstelių išsaugojimu skiriama 100-240 mg/m2 kūno paviršiaus ploto (kartais dozė dalijama į tris lygias dalis ir suleidžiama per tris paras) melfalano dozė. Vaistinis preparatas vartojamas vienas arba kartu su spinduliniu gydymu ir (arba) su kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais. Piktybinė melanoma Hiperterminė regioninė melfalano perfuzija skiriama kaip papildoma priemonė chirurgiškai gydant ankstyvąją piktybinę melanomą ir kaip lengvinanti priemonė progresavusiai, bet lokaliai ligai gydyti. Perfuzijos atlikimo metodiką ir dozavimą reikia pasitikslinti mokslinėje literatūroje. Įprasta vaistinio preparato dozė viršutinės galūnės perfuzijai yra 0,6-1,0 mg/kg kūno svorio, o apatinės galūnės perfuzijai – 0,8-1,5 mg/kg kūno svorio. Minkštųjų audinių sarkoma Hiperterminė regioninė melfalano perfuzija (paprastai kartu su chirurginiu gydymu) taikoma gydant visų stadijų lokalią minkštųjų audinių sarkomą. Perfuzijos atlikimo metodiką ir dozavimą reikia pasitikslinti mokslinėje literatūroje. Įprasta vaistinio preparato dozė viršutinės galūnės perfuzijai yra 0,6-1,0 mg/kg kūno svorio, o apatinės galūnės perfuzijai – 1-1,4 mg/kg kūno svorio. Melfalanas taip pat skiriamas su aktinomicinu D, išsamiau apie dozavimo režimą žr. mokslinėje literatūroje. Ypatingos populiacijos Vaikų populiacija Vaikams įprasta melfalano dozė skiriama tik labai retais atvejais, todėl dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Didelė leidžiamo melfalano dozė (kartu išsaugant kraujodaros kamienines ląsteles) skiriama gydant vaikų neuroblastomą. Galima vadovautis dozavimo rekomendacijomis pagal kūno paviršiaus plotą. Taip pat žr. 4.4 skyriaus paragrafą apie propilenglikolį. Senyviems pacientams Nors senyviems pacientams dažnai skiriama įprasta melfalano dozė, tačiau nėra tikslios informacijos apie tokių pacientų gydymą šiuo vaistiniu preparatu. Senyvo amžiaus pacientų gydymo didele melfalano doze patirtis yra nepakankama. Prieš skiriant didelę melfalano dozę senyvo amžiaus pacientams, reikia atsižvelgti į ligonio bendrąją būklę ir organų funkciją. Turimi riboti duomenys nepatvirtina, kad vyresnio amžiaus pacientams, gydomiems į veną leidžiamu melfalanu, reikia keisti dozę ir leidžia manyti, kad ir toliau reikia laikytis esamos dozės koregavimo praktikos, atsižvelgiant į bendrąją vyresnio amžiaus pacientų būklę ir gydymo metu atsiradusios mielosupresijos laipsnį. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Kai inkstai yra pažeisti, melfalano klirensas gali sumažėti (nors ir skirtingai). Turimi farmakokinetikos duomenys nepatvirtina absoliučių rekomendacijų, kad melfalano turi būti skiriama mažesnėmis dozėmis pacientams, kurių inkstai yra pažeisti. Tačiau būtų geriau tokius pacientus pradėti gydyti mažesnėmis dozėmis, kol bus nustatyta tolerancija vaistiniam preparatui. Kai leidžiamos įprastos melfalano dozės į veną (8-40 mg/m2 kūno paviršiaus ploto), rekomenduojama pradinę dozę sumažinti 50 %, o kitas dozes nustatyti atsižvelgiant į kraujo gamybos slopinimo laipsnį. Leidžiant dideles melfalano dozes į veną (100-240 mg/m2 kūno paviršiaus ploto), vaistinio preparato dozę reikia mažinti atsižvelgiant į inkstų pažeidimo laipsnį bei į tai, ar bus atliekama kraujodaros kamieninių ląstelių reinfuzija, ir gydymo poreikį. Kaip nurodoma, didelėmis melfalano dozėmis (neišsaugant kraujodaros kamieninių ląstelių) gydant pacientus, kurių inkstai yra vidutiniškai pažeisti (kreatinino klirensas 30-50 ml/min.), dozė paprastai sumažinama 50 %. Didelės melfalano dozės, neišsaugant kraujodaros kamieninių ląstelių, nerekomenduojama skirti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas. Didelė melfalano dozė (kartu išsaugant kraujodaros kamienines ląsteles) sėkmingai vartojama net pacientams, kuriems yra paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas ir jiems dializė yra būtina. Smulkesnės informacijos reikia ieškoti specialioje literatūroje. Taip pat žr. 4.4 skyriaus paragrafą apie propilenglikolį. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Žr. 4.4 skyriaus paragrafą apie propilenglikolį. Vartojimo metodas Injekcija/infuzija Vaistinio preparato ruošimo ir, jei taikoma, skiedimo prieš vartojimą instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Paruošus vaistinis preparatas turi atrodyti kaip skaidrus tirpalas, žr. 6.6 skyrių. Melfalano injekcijos tirpalas gali lokaliai pažeisti audinius, todėl jo nereikia leisti tiesiai į periferinę veną (dėl galimos ekstravazacijos). Rekomenduojama melfalano injekcinį tirpalą lėtai leisti į greitai lašantį intraveninės infuzijos tirpalą per dezinfekuotą injekcinę angą arba leisti per centrinės venos kateterį Jei skiriama didelių dozių melfalano injekcija su transplantacija (autologine kaulų čiulpų, alogeninė ar kraujodaros kamieninių ląstelių) ar be jos, rekomenduojama leisti per centrinį veninį kateterį, nes leidžiant periferijoje gali pasireikšti ekstravazacija ir lokalūs audinių pažeidimai (žr. 4.4 skyrių). Atliekant lokalią arterinę perfuziją, tikslios metodikos aprašymo reikėtų ieškoti mokslinėje literatūroje.

Melfalanas yra citotoksinis vaistinis preparatas, priklausantis bendrajai alkilinančių medžiagų klasei. Melfalanas turi būti vartojamas nurodžius specialistams onkologams, įstaigose, turinčiose įrangą nuolatiniam klinikinių biocheminių ir hematologinių poveikių stebėjimui vartojimo metu ir po vartojimo. Atsižvelgiant į riziką ir reikalingų palaikomųjų priemonių lygį, gydyti didele melfalano injekcijos doze gali tik patyrę specialistai. Vartojant didelę melfalano dozę, kaip ir visų kitų chemoterapijai vartojamų vaistinių preparatų, reikia imtis atsargumo priemonių, siekiant išvengti auglio irimo sindromo. Imunizacija naudojant gyvų organizmų vakcinas pacientams, kurių imuninė sistema sutrikusi, gali sukelti infekciją. Todėl imunizuoti gyvų organizmų vakcinomis nerekomenduojama. Reikia saugoti, kad melfalano injekcinio ar infuzinio tirpalo arba paruošto tirpalo nepatektų į pacientų akis, ant odos ir gleivinės. Melfalanas slopina kaulų čiulpus, todėl gydant būtina dažnai atlikti kraujo tyrimą ir, jei reikia, gydymą kuriam laikui nutraukti ar koreguoti vaistinio preparato dozę. Melfalanas gali lokaliai pažeisti audinius, todėl jo nereikia leisti tiesiogiai į periferinę veną (dėl galimos ekstravazacijos). Pacientams, gydomiems didele melfalano doze, reikia profilaktiškai skirti vaistinių preparatų nuo infekcijos ir, jei reikia, kraujo produktų. Prieš skiriant didelę melfalano dozę būtina įsitikinti, kad bendroji organizmo būklė ir organų funkcija yra pakankama. Dėl padidėjusio toksinio poveikio kaulų čiulpams pavojaus melfalano patartina atsargiai vartoti pacientams, kuriems neseniai buvo taikytas spindulinis gydymas ar chemoterapija. Gydomas melfalanu, kaip ir vartojant visų kitų citotoksinių vaistinių preparatų, iki trijų mėnesių po gydymo pabaigos vyrams ir iki 6 mėnesių po gydymo pabaigos moterims reikia naudoti tinkamas kontracepcijos priemones. Kiaušidžių vėžio atveju patariama naudoti nehormonines kontracepcijos priemones. Stebėjimas Pagrindinis šalutinis poveikis yra kaulų čiulpų slopinimas, kartu su leukopenija ir trombocitopenija. Maksimalus slopinimo laikas yra įvairus, todėl reikia atidžiai stebėti kraujo sudėtį tiek gydymo metu, tiek po jo, siekiant išvengti per didelės mielosupresijos ir negrįžtamos kaulų čiulpų aplazijos rizikos. Nutraukus gydymą, kraujo ląstelių kiekis gali ir toliau mažėti, todėl, atsiradus pirmiesiems intensyvaus leukocitų ar trombocitų skaičiaus mažėjimo simptomams, gydymą reikia laikinai nutraukti. Viduriavimo, vėmimo ir stomatito pasireiškimas yra nuo dozės priklausomas toksinis poveikis pacientams, gydomiems didelėmis intraveninėmis melfalano dozėmis drauge su autologine kaulų čiulpų transplantacija. Manoma, kad ankstesnis gydymas ciklofosfamidu sumažina didelių melfalano dozių sukeltų virškinimo trakto sutrikimų sunkumą. Išsamesnės informacijos reikia ieškoti atitinkamoje mokslinėje literatūroje. Tromboemboliniai reiškiniai Melfalano vartojimas kartu su lenalidomidu ir prednizonu arba kartu su talidomidu ir prednizonu ar deksametazonu yra susijęs su padidėjusia giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos rizika (žr. 4.8 skyrių). Atrodo, kad rizika yra didžiausia per pirmuosius 5 gydymo mėnesius, ypač pacientams, kuriems yra papildomų trombozės rizikos veiksnių (pvz., rūkymas, hipertenzija, hiperlipidemija ir anksčiau buvusi trombozė). Šiuos pacientus reikia atidžiai stebėti ir imtis veiksmų, siekiant sumažinti visus keičiamus rizikos veiksnius. Tromboprofilaktikos ir dozavimo/antikoaguliacinio gydymo rekomendacijos pateiktos 4.2 skyriuje. Pacientams ir gydytojams patariama būti atidiems dėl tromboembolijos požymių ir simptomų. Pacientus reikia įspėti, kad jie kreiptųsi į gydytoją, jei jiems pasireikštų tokie simptomai kaip dusulys, krūtinės skausmas, rankų ar kojų patinimas. Jei pacientui pasireiškia bet kokie tromboemboliniai reiškiniai, nedelsdami nutraukite gydymą ir pradėkite standartinį antikoaguliacinį gydymą. Kai gydant antikoaguliantais paciento būklė stabilizuojama ir suvaldomos bet kokios tromboembolinių reiškinių komplikacijos, įvertinus naudos ir rizikos santykį, galima atnaujinti gydymą pradine melfalano su lenalidomidu ir prednizonu arba talidomidu ir prednizonu arba deksametazonu doze. Pacientas turi tęsti gydymą antikoaguliantais viso gydymo melfalanu kurso metu. Neutropenija ir trombocitopenija Senyvi pacientai Pacientams, gydytiems melfalanu kartu su lenalidomidu ir prednizonu arba talidomidu ir prednizonu ar deksametazonu, kuriems naujai diagnozuota daugybinė mieloma, pasireiškė padidėjęs hematologinio toksinio poveikio dažnis, ypač neutropenija ir trombocitopenija. Pacientams ir gydytojams patariama stebėti, ar neatsiranda kraujavimo požymių ir simptomų, įskaitant petechijas ir kraujavimą iš nosies, ypač pacientams, vartojantiems aprašytus kombinuotus vaistus (žr. 4.8 skyrius). Mutageninis poveikis Melfalanas daro mutageninį poveikį gyvūnams, o šiuo vaistiniu preparatu gydomiems pacientams pastebėta chromosomų aberacijų. Taip pat buvo įrodyta, kad melfalanas yra kancerogeninis gyvūnams (žr. 5.3 skyrių), todėl planuojant ilgalaikį paciento gydymą reikia turėti omenyje panašaus poveikio galimybę. Daugeliui pacienčių prieš menopauzę pasireiškia kiaušidžių funkcijos slopinimas ir dėl to atsirandanti amenorėja. Kai kurie tyrimai su gyvūnais rodo, kad melfalanas gali turėti neigiamą poveikį spermatogenezei. Todėl gali būti, kad melfalanas vyriškos lyties pacientams gali sukelti laikiną ar nuolatinį nevaisingumą. Kancerogeninis poveikis Ūmimė mieloidinė leukemija (ŪML) ir mielodisplazijos sindromai (MDS) Melfalanas, kaip ir kiti alkilinantys vaistiniai preparatai, žmonėms gali sukelti leukemiją, ypač vyresnio amžiaus pacientams po ilgo sudėtinio gydymo ir spindulinės terapijos. Yra pranešimų apie ūminę leukemiją, atsiradusią pacientams gydytiems melfalanu nuo amiloidozės, piktybinės melanomos, dauginės mielomos, makroglobulinemijos, šalčio agliutininų sindromo ir kiaušidžių vėžio. Palyginus duomenis apie pacientes, kurios sirgo kiaušidžių vėžiu ir vartojo alkilinančių vaistinių preparatų, su duomenimis apie šių vaistinių preparatų nevartojusias pacientes, paaiškėjo, kad, vartojant alkilinančių vaistinių preparatų, įskaitant ir melfalano, reikšmingai padidėja ūminės leukemijos rizika. Prieš pradedant gydymą, turi būti įvertintas leukemogeninio poveikio rizikos ir potencialios terapinės naudos balansas, ypatingai jei svarstomas gydymas melfalano deriniu su talidomidu ar lenalidomidu ir prednizonu, kadangi nustatyta, kad šie deriniai didina leukemogeninio poveikio riziką. Todėl prieš gydymą, gydymo metu bei po gydymo, gydytojai privalo nuolatos stebėti pacientus ir atlikti įprastinius tyrimus siekiant anksti nustatyti vėžį ir, jei reikia, pradėti gydymą. Kieti navikai Alkilinančių vaistinių preparatų vartojimas yra susijęs su antrųjų pirminių navikų (APN) vystymusi. Būtent, melfalano vartojimas kartu su lenalidomidu ir prednizonu ir, šiek tiek mažiau, vartojimas kartu su talidomidu ir prednizonu yra susiję su padidėjusia kietų APN rizika senyviems pacientams, kuriems pirmą kartą diagnozuota daugybinė mieloma. Prieš skiriant melfalaną reikia įvertinti paciento charakteristikas (pvz., amžių, rasę), pirminę indikaciją ir gydymo sąlygas (pvz., radioterapiją, transplantaciją) bei aplinkos rizikos veiksnius (pvz., tabako vartojimą). Svarstant apie melfalano vartojimą, rizika turi būti mažesnė lyginant su terapine nauda. Kontracepcija Dėl padidėjusios venų tromboembolijos rizikos, pacientėms, vartojančioms melfalano kartu su lenalidomidu ir prednizonu arba kartu su talidomidu ir prednizonu ar deksametazonu, nerekomenduojama skirti sudėtinių geriamųjų kontraceptinių vaistinių preparatų. Jei pacientė šiuo metu vartoja sudėtinius geriamuosius kontraceptinius vaistinius preparatus, reikia skirti kitą patikimą kontracepcijos būdą (pvz., ovuliaciją slopinančius tik progesterono turinčius vaistinius preparatus, tokius kaip dezogestrelis, barjerinius metodus ir kt.). Venų tromboembolijos rizika išlieka dar 4 6 savaites po sudėtinių geriamųjų kontraceptinių vaistinių preparatų vartojimo nutraukimo. Inkstų funkcijos sutrikimas Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, pradinė intraveninio vaistinio preparato dozė turi būti sumažinta 50 %, o vėliau nustatoma atsižvelgiant į hematologinį atsaką. Tokie pacientai turi būti atidžiai stebimi dėl ureminio kaulų čiulpų funkcijos slopinimo. Ankstyvosiose mieloma sergančių pacientų, turinčių inkstų pažeidimų, gydymo stadijose buvo pastebėtas laikinas reikšmingas šlapalo kiekio kraujyje padidėjimas (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). 5 % etanolis (alkoholis) Šio vaistinio preparato sudėtyje yra 5 % (pagal tūrį) etanolio (alkoholio), t. y. 0.4 g flakone. Kenksmingas sergantiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, vaikams ir didelės rizikos grupės (pvz., sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija) pacientams. Propilenglikolis Šio vaistinio preparato sudėtyje yra propilenglikolio, kuris gali sukelti panašių simptomų kaip alkoholis. Vaistinį preparatą skiriant pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi, šiuos reikia stebėti mediciniškai. Vartojimas su bet kokiu alkoholdehidrogenazės substratu, pavyzdžiui, etanoliu, jaunesniam kaip 5 metų vaikui gali sukelti sunkų nepageidaujamą poveikį. Natris Šio vaistinio preparato flakone yra 53,5 mg natrio, tai atitinka 2.7 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Septyni flakonai atspindi mažiausią flakonų skaičių, kurių 17 mmol (391 mg) natrio kiekio slenkstis pasiektas arba viršytas.

Nėra naujausių klinikinių duomenų apie šį vaistinį preparatą, kad galima būtų apibūdinti nepageidaujamo poveikio dažnį. Nepageidaujamo poveikio pasireiškimo dažnis gali būti įvairus priklausomai nuo indikacijos, dozės ir derinio su kitais vaistiniais preparatais. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujamos reakcijos Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Dažnis nežinomas | Antrinė ūmi mieloidinė leukemija ir mielodisplazijos sindromas (žr. 4.4 skyrių). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, dėl kurio išsivysto leukopenija, trombocitopenija, neutropenija ir anemija. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Retas | Hemolizinė anemija. Imuninės sistemos sutrikimai | Retas | Padidėjęs jautrumas2 (žr. odos ir poodinio audinio sutrikimai). Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Retas | Intersticinė palučių liga ir plaučių fibrozė (įskaitant mirtinus atvejus). Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas | Pykinimas, viduriavimas ir vėmimas, stomatitas, skiriant dideles dozes3. Virškinimo trakto sutrikimai | | Virškinimo trakto sutrikimai | Retas | Stomatitas, skiriant įprastas dozes. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Retas | Kepenų sutrikimai, nuo pakitusių kepenų funkcijos tyrimų rodiklių iki tokių kliniškai išreikštų pažeidimų kaip hepatitas ir gelta, kepenų venų okliuzinė liga po gydymo didelėmis dozėmis. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnas | Alopecija, skiriant dideles dozes. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Alopecija, skiriant įprastas dozes. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas | Makulopapulinis išbėrimas ir niežėjimas (taip pat žr. imuninės sistemos sutrikimai). Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai2 | Labai dažnas | Raumenų atrofija, raumenų fibrozė, raumenų skausmas, padidėjęs kreatino fosfokinazės aktyvumas kraujyje. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai2 | Dažnas | Vietinio suspaudimo sindromas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai2 | Dažnis nežinomas | Raumenų nekrozė, rabdomiolizė. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas | Padidėjusi šlapalo koncentracija kraujyje4. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažnas | Ūminis inkstų pažeidimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Dažnis nežinomas | Azoospermija, amenorėja. Kraujagyslių sutrikimai5 | Dažnis nežinomas | Giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas | Subjektyvus ir trumpalaikis karščio ir perštėjimo pojūtis. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Gleivinės uždegimas (mukozitas) 1. Pacientams, sergantiems naujai diagnozuota daugybine mieloma, gydytiems melfalanu kartu su lenalidomidu ir prednizonu arba talidomidu ir prednizonu arba deksametazonu, pasireiškė hematologinio toksiškumo padidėjimas, ypač neutropenija ir trombocitopenija, (žr. 4.4 skyrių). 2. Vartojant melfalaną alerginių reakcijų, tokių kaip dilgėlinė, edema, odos išbėrimas ir anafilaksinis šokas, pasitaiko nedažnai, paprastai po pradinės arba antros dozės, ypač jei vaistinis preparatas leidžiamas į veną. Taip pat yra duomenų apie retus širdies sustojimo atvejus. 3. Tik kartu su melfalano infuzija po regioninės galūnių perfuzijos atlikimo. 4. Ankstyvose gydymo melfalanu stadijose mieloma sergantiems pacientams, turintiems inkstų pažeidimų, buvo pastebėtas laikinas reikšmingas šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas. 5. Kliniškai reikšmingos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su melfalano vartojimu derinyje su talidomidu ir prednizonu ar deksametazonu, ar mažiau reikšmingos, susijusios su melfalano vartojimu derinyje su lenalidomidu ir prednizonu: giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).