Mempoglyn

Dozavimas Suaugusieji, kurių inkstų funkcija normali (aGFG ≥ 90 ml/min./1,73 m2.) Rekomenduojama dozė yra po vieną tabletę du kartus per parą. Dozavimas turi būti nustatomas individualiai, atsižvelgiant į paciento tuo metu vartojamą gydymo schemą, efektyvumą ir toleravimą, vartojant rekomenduojamą 10 mg arba 25 mg paros dozę empagliflozino ir neviršijant didžiausios rekomenduojamos metformino paros dozės. Pacientams kurių glikemija nepakankamai sureguliuota metforminu (vienu arba derinyje su kitais vaistiniais preparatais diabetui gydyti) Pacientams, kurių glikemija nepakankamai sureguliuota vartojant vien metforminą ar metformino derinį su kitais vaistiniais preparatais diabetui gydyti, rekomenduojama pradinė Mempoglyn dozė turi užtikrinti 5 mg empagliflozino dozę du kartus per parą (10 mg paros dozė) ir metformino dozę, panašią į jau vartojamą. Pacientams, kurie toleruoja bendrą 10 mg empagliflozino paros dozę ir kuriems reikalinga griežtesnė glikemijos kontrolė, dozė gali būti padidinta iki bendros 25 mg empagliflozino paros dozės. Kai Mempoglyn vartojamas kartu su sulfonilkarbamido dariniais ir (arba) insulinu, gali reikėti mažesnės sulfonilkarbamido darinio ir (arba) insulino dozės, siekiant sumažinti hipoglikemijos riziką (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Pacientams, keičiantiems atskiras empagliflozino ir metformino tabletes į Mempoglyn Pacientai, keičiantys atskiras empagliflozino (10 mg ar 25 mg bendrą paros dozę) ir metformino tabletes į Mempoglyn, turi gauti tokią pačią empagliflozino ir metformino paros dozę, kokią vartojo iki tol, arba artimiausią terapiškai tinkamą metformino dozę (galimas stiprumas nurodytas 2 skyriuje). Praleista dozė Jeigu dozė praleidžiama, ją pacientas turi išgerti tuoj pat, kai tik prisimena; tačiau negalima vartoti dvigubos dozės tuo pačiu metu. Tokiu atveju nesuvartotą dozę reikia praleisti. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Glikeminis empagliflozino veiksmingumas priklauso nuo inkstų funkcijos. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimui papildomai prie standartinio gydymo pacientams, kurių aGFG yra mažesnis nei 60 ml/min/1,73 m², turi būti vartojama 10 mg empagliflozino paros dozė (žr. 1 lentelę). Kadangi empagliflozino glikemiją mažinantis poveikis susilpnėja pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas, ir tikriausiai visai neišryškėja pacientams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas, prireikus papildomos glikemijos kontrolės, reikia apsvarstyti kitų antihiperglikeminių vaistų pridėjimą. Dozės koregavimo rekomendacijas pagal aGFG arba kreatinino klirensą žr. 1 lentelėje. aGFG turi būti įvertintas prieš pradedant gydymą preparatais, kurių sudėtyje yra metformino, ir vėliau bent kartą per metus. Pacientams, kuriems yra padidėjusi inkstų funkcijos sutrikimo progresavimo rizika, ir senyviems asmenims, inkstų funkciją reikia vertinti dažniau, pvz., kas 3-6 mėnesius. Jei nėra tinkamo Mempoglyn stiprumo, vietoj fiksuotų dozių derinio reikia vartoti atskirus vieną veikliąją medžiagą turinčius komponentus. Vaikų populiacijos dozavimo rekomendacijas žr. poskyryje „Vaikų populiacija“ toliau. 1 lentelė. Dozavimas suaugusiems pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas GFG ml/min | Metforminas | Empagliflozinas ≥ 60 | Didžiausia paros dozė yra 3 000 mg. Dėl blogėjančios inkstų funkcijos galima svarstyti dozės mažinimo galimybę . | Pradėti gydymą 10 mg doze. Pacientams, kurie toleruoja 10 mg dozę ir kuriems reikalinga papildoma glikemijos kontrolė, dozę galima padidinti iki 25 mg. Nuo 45 iki < 60 | Didžiausia paros dozė yra 2 000 mg. Pradinė dozė yra ne didesnė kaip pusė didžiausios dozės. | Pradėti gydymą 10 mg doze.b Pacientams, kurie jau vartoja empaglifloziną, tęsti gydymą 10 mg doze. Nuo 30 iki < 45 | Didžiausia paros dozė yra 1 000 mg. Pradinė dozė yra ne didesnė kaip pusė didžiausios dozės. | Pradėti gydymą 10 mg doze.b Pacientams, kurie jau vartoja empaglifloziną, tęsti gydymą 10 mg doze.b < 30 | Metformino skirti draudžiama. | Empagliflozino skirti nerekomenduojama. a Žr. 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyrius b Pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu ir nustatyta širdies bei kraujagyslių liga Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Senyviems pacientams Dėl veikimo mechanizmo, susilpnėjusi inkstų funkcija lemia mažesnį empagliflozino glikeminį veiksmingumą. Kadangi metforminas išskiriamas per inkstus, o senyviems pacientams didesnė inkstų funkcijos susilpnėjimo tikimybė, šiems pacientams Mempoglyn reikia vartoti atsargiai. Būtina stebėti inkstų funkciją, kad būtų išvengta su metformino vartojimu susijusios pieno rūgšties acidozės, ypač senyviems pacientams (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Reikia atsižvelgti į padidėjusį hipovolemijos pavojų 75 metų ir vyresniems pacientams (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Vaikų populiacija Dozavimas turi būti pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į paciento tuo metu vartojamą gydymo schemą, veiksmingumą ir toleravimą. Jeigu empagliflozinas pridedamas pacientams, jau vartojantiems metforminą, metformino dozė turi išlikti ta pati, kurią pacientai jau vartoja. Rekomenduojama pradinė empagliflozino dozė yra 5 mg du kartus per parą (10 mg bendra paros dozė). Pacientams, kurie toleruoja 5 mg empagliflozino du kartus per parą ir kuriems reikalinga papildoma glikemijos kontrolė, dozę galima padidinti iki 12,5 mg du kartus per parą (25 mg bendra paros dozė). Pacientams, keičiantiems atskiras empagliflozino ir metformino tabletes į Mempoglyn, turi išlikti tokia pati empagliflozino ir metformino paros dozė, kuri buvo vartota, arba artimiausią terapiškai tinkamą metformino dozę. Didžiausia rekomenduojama Mempoglyn paros dozė yra 25 mg empagliflozino ir 2 000 mg metformino (žr. bendrąją informaciją 4.2 skyriuje pirmiau). Duomenų apie skyrimą vaikams, kurių aGFG <60 ml/min./1,73 m², ir jaunesniems kaip 10 metų vaikams, nėra. Vartojimo metodas Mempoglyn reikia vartoti du kartus per parą valgio metu, kad būtų sumažintos nepageidaujamos virškinimo trakto reakcijos, susijusios su metforminu. Tabletę reikia nuryti nepažeistą užgeriant vandeniu. Visi pacientai turi ir toliau laikytis dietos ir tinkamai paskirstyti angliavandenių suvartojimą per dieną. Antsvorio turintys pacientai turi ir toliau laikytis sumažinto energijos kiekio dietos.

Bendrieji įspėjimai Empagliflozino negalima vartoti pacientams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu (žr. „Diabetinė ketoacidozė“ 4.4 skyriuje). Pieno rūgšties acidozė Pieno rūgšties acidozė – labai reta, bet sunki metabolinė komplikacija, kuri dažniausiai pasireiškia esant ūminiam inkstų funkcijos pablogėjimui, širdies ir kvėpavimo takų ligai arba sepsiui. Esant ūminiam inkstų funkcijos pablogėjimui, metforminas kaupiasi organizme ir didina pieno rūgšties acidozės riziką. Esant dehidratacijai (sunkiam viduriavimui ar vėmimui, karščiavimui ar sumažėjusiam skysčių vartojimui), reikia laikinai nutraukti metformino vartojimą ir rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Vaistinius preparatus, kurie gali sukelti ūminį inkstų funkcijos pablogėjimą (pvz., antihipertenzinius vaistinius preparatus, diuretikus ir NVNU), metforminu gydomiems pacientams reikia skirti atsargiai. Kiti pieno rūgšties acidozės rizikos veiksniai yra piktnaudžiavimas alkoholiu, kepenų funkcijos sutrikimas, nepakankamai sureguliuotas cukrinis diabetas, ketozė, ilgalaikis badavimas ir su hipoksija susijusios būklės, taip pat kartu vartojami vaistiniai preparatai, kurie gali sukelti pieno rūgšties acidozę (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Pacientus ir (arba) juos slaugančius asmenis reikia informuoti apie pieno rūgšties acidozės riziką. Pieno rūgšties acidozei būdingas acidozinis dusulys, pilvo skausmas, raumenų mėšlungis, astenija ir hipotermija, po kurių ištinka koma. Įtarus simptomus, pacientas turi nutraukti metformino vartojimą ir nedelsdamas kreiptisį gydytoją. Diagnostiniai laboratorinių tyrimų rodikliai yra sumažėjęs kraujo pH (< 7,35), padidėjusi laktato koncentracija kraujo plazmoje (> 5 mmol/l) ir padidėjęs anijoninis tarpas bei laktato / piruvato santykis. Pacientai, kuriems diagnozuotos arba įtariamos mitochondrijų ligos Pacientams, kuriems diagnozuotos mitochondrijų ligos, pvz., mitochondrinė encefalopatija su pieno rūgšties acidoze ir į insultą panašūs epizodai (angl. Mitochondrial encephalomyopathy with lactic acidosis and stroke-like episodes, MELAS) sindromas arba motinos linija paveldimas cukrinis diabetas bei kurtumas (angl. Maternal inherited diabetes and deafness, MIDD), metformino vartoti nerekomenduojama dėl pieno rūgšties acidozės paūmėjimo ir neurologinių komplikacijų, dėl kurių gali pasunkėti liga, rizikos. Jei pavartojus metformino atsiranda požymių ir simptomų, būdingų MELAS sindromui arba MIDD, reikia nedelsiant nutraukti gydymą metforminu ir atlikti skubų diagnostinį įvertinimą. Diabetinė ketoacidozė Gauta pranešimų apie retus diabetinės ketoacidozės (DKA) atvejus, įskaitant gyvybei pavojingus ir mirtinus, pacientams, gydytiems SGLT2 inhibitoriais, įskaitant empaglifloziną. Kai kuriais atvejais ši būklė pasireiškė netipiškai, tik nedaug padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, mažiau kaip 14 mmol/l (250 mg/dl). Nežinoma, ar DKA tikimybė padidėja vartojant didesnes empagliflozino dozes. Atsiradus tokiems nespecifiniams simptomams, kaip pykinimas, vėmimas, anoreksija, pilvo skausmas, smarkus troškulys, pasunkėjęs kvėpavimas, sumišimas, neįprastas nuovargis ar mieguistumas, reikia pagalvoti apie diabetinės ketoacidozės riziką. Jei atsiranda šie simptomai, pacientus reikia nedelsiant ištirti dėl ketoacidozės, nepriklausomai nuo gliukozės kiekio kraujyje. Pacientams įtarus ar diagnozavus DKA, gydymą empagliflozinu reikia tuoj pat nutraukti. Gydymas turi būti pertrauktas pacientams, kurie yra hospitalizuojami dėl didelių chirurginių operacijų arba ūminių sunkių ligų. Šiems pacientams rekomenduojama stebėti ketonų kiekį. Ketonų kiekį kraujyje nustatyti tikslingiau nei šlapime. Empaglifloziną galima vėl vartoti tik tada, kai ketonų kiekis tampa normalus ir, kai paciento sveikatos būklė stabilizuojasi. Prieš pradedant skirti empaglifloziną, reikia įvertinti paciento anamnezės veiksnius, kurie gali predisponuoti ketoacidozę. Vartojant empagliflozino, nustatyta užsitęsusi diabetinė ketoacidozė ir užsitęsusi gliukozurija. Nutraukus empagliflozino vartojimą, diabetinė ketoacidozė gali trukti ilgiau, nei galima tikėtis atsižvelgiant į pusinės eliminacijos laiką plazmoje (žr. 5.2 skyrių). Užsitęsusią diabetinę ketocidozę gali sukelti nuo empagliflozino nepriklausomi veiksniai, pvz., insulino stoka. Didesnė DKA rizika gali būti pacientams, kurie turi mažą beta ląstelių funkcinį rezervą (pvz., 2 tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai, kuriems nustatytas mažas C peptido kiekis, ar suaugusieji, sergantys latentiniu autoimuniniu cukriniu diabetu (LADA) ar sirgę pankreatitu), pacientams, sergantiems ligomis, dėl kurių apribojamas maisto vartojimas ar yra sunki dehidratacija, pacientams, kuriems sumažinta insulino dozė, ir pacientams, kuriems insulino poreikis yra padidintas dėl ūmios ligos, operacijos ar alkoholizmo. Tokiems pacientams SGLT2 inhibitorius reikia skirti atsargiai. Pacientų, kuriems gydant SGLT2 inhibitoriais pasireiškė DKA, nerekomenduojama vėl pradėti gydyti SGLT2 inhibitoriais, nebent būtų nustatytas ir pašalintas kitas aiškus provokuojantis veiksnys. Pacientams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, Mempoglyn skirti negalima. Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo pacientai, sergantys 1 tipo cukriniu diabetu, duomenys parodė, kad vartojant 10 mg ir 25 mg empagliflozino dozes papildomai prie insulino, DKA pasireiškė dažniau, lyginant su placebo grupe. Jodo turinčių kontrastinių medžiagų skyrimas Jodo turinčių kontrastinių medžiagų suleidus į kraujagysles, gali pasireikšti kontrastinių medžiagų sukeliama nefropatija, dėl to gali kauptis metforminas ir padidėti pieno rūgšties acidozės rizika. Metformino vartojimą reikia nutraukti prieš radiologinio tyrimo procedūrą arba jos metu. Vėl pradėti vartoti galima tik praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po procedūros ir tik jei buvo atlikti tyrimai, kurie parodė nepablogėjusią inkstų funkciją (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius). Sutrikusi inkstų funkcija Dėl veikimo mechanizmo, susilpnėjusi inkstų funkcija lemia mažesnį empagliflozino glikeminį veiksmingumą. Empagliflozino / metformino derinio negalima vartoti pacientams, kurių aGFG < 30 ml/min./1,73 m2, jo vartojimą reikia laikinai nutraukti, esant būklėms, kurios sutrikdo inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių). Inkstų funkcijos stebėjimas Inkstų funkciją rekomenduojama vertinti tokia tvarka: Prieš pradedant gydyti empagliflozinu / metforminu ir periodiškai gydymo metu, t. y., bent kartą per metus (žr. 4.2 skyrių); Prieš pradedant vartoti bet kokį kartu skiriamą vaistinį preparatą, kuris gali turėti neigiamą poveikį inkstų funkcijai. Širdies funkcija Pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, yra didesnė hipoksijos ir inkstų funkcijos nepakankamumo rizika. Pacientams, kuriems lėtinis širdies nepakankamumas yra stabilus, Mempoglyn galima vartoti reguliariai tikrinant širdies ir inkstų funkciją. Pacientams, kuriems yra ūminis ir nestabilus širdies nepakankamumas, Mempoglyn vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Chirurginės operacijos Metformino vartojimas turi būti nutrauktas bendrosios, spinalinės ar epidurinės anestezijos metu atliekamos operacijos metu. Gydymą galima atnaujinti praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po operacijos arba vėl pradėjus maitintis per burną ir tik jei buvo atlikti tyrimai, kurie parodė nepablogėjusią inkstų funkciją. Hipovolemijos rizika Remiantis SGLT2 inhibitorių veikimo būdu, osmosinė diurezė, pasireiškianti kartu su terapine gliukozurija, gali sukelti nedidelį kraujospūdžio sumažėjimą (žr. 5.1 skyrių). Todėl empaglifloziną reikia skirti atsargiai tiems pacientams, kuriems jo sukeltas kraujospūdžio sumažėjimas gali kelti riziką, pvz., širdies ir kraujagyslių sistemos liga sergantiems pacientams, antihipertenziniais vaistiniais preparatais gydomiems pacientams, kuriems yra buvusi hipotenzija, arba 75 metų ir vyresniems pacientams. Esant būklėms, dėl kurių gali mažėti skysčių kiekis organizme (pvz., sergant virškinimo trakto ligomis), rekomenduojama atidžiai stebėti Mempoglyn vartojančių pacientų skysčių būklę (pvz., atliiekant medicininę apžiūrą, matuojant kraujospūdį, atliekant laboratorinius tyrimus, įskaitant hematokritą) ir elektrolitųkiekį. Reikia apsvarstyti galimybę laikinai nutraukti gydymą Mempoglyn, kolskysčių trūkumas bus pašalintas. Senyvi pacientai Empagliflozino poveikis gliukozės išskyrimui su šlapimu yra susijęs su osmosine diureze, kuri gali paveikti hidratacijos būklę. 75 metų ir vyresniems pacientams gali kilti didesnė skysčių kiekio sumažėjimo rizika. Todėl, jei kartu vartojami vaistiniai preparatai, galintys sukelti skysčių netekimą (pvz., diuretikai, AKF inhibitoriai), ypatingas dėmesys turi būti skiriamas suvartojamų skysčių kiekiui. Šlapimo takų infekcinės ligos Vaistinį preparatą pateikus į rinką, gauta pranešimų apie komplikuotas šlapimo takų infekcines ligas (įskaitant pielonefritą ar urosepsį), pasireiškusias pacientams, gydytiems empagliflozinu (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kuriems pasireiškė komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos, reikia apsvarstyti galimybę laikinai nutraukti gydymą. Tarpvietės nekrozuojantis fascitas (Furnjė gangrena) Gauta pranešimų apie SGLT2 inhibitorius, įskaitant empaglifloziną, vartojančioms moterims ir vyrams nustatyto tarpvietės nekrozuojančio fascito (dar vadinamo Furnjė (angl. Fournier) gangrena) atvejus. Tai yra retas, bet sunkus ir potencialiai gyvybei pavojingas reiškinys, kuriam pasireiškus būtinos skubios chirurginės intervencijos ir gydymas antibiotikais. Pacientams reikia patarti kreiptis į gydytoją, jei jiems pasireiškia tokie simptomai kaip skausmas, jautrumas, eritema arba patinimas lytinių organų ar tarpvietės srityje, kartu su karščiavimu ar negalavimu. Būtina atkreipti dėmesį, kad nekrozuojantis fascitas gali išsivystyti po urogenitalinės infekcijos arba susiformavus abscesui tarpvietės srityje. Įtarus Furnjė gangreną, reikėtų nutraukti gydymą Mempoglyn ir kuo skubiau pradėti gydymą (įskaitant gydymą antibiotikais ir chirurgines intervencijas). Apatinių galūnių amputacijos Ilgalaikių klinikinių tyrimų metu su kitais SGLT2 inhibitoriais stebėtas apatinių galūnių amputacijos (daugiausia kojų pirštų) atvejų padažnėjimas . Nežinoma, ar tai yra šios vaistų klasės poveikis. Kaip ir visiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams, svarbu konsultuoti apie rutininę profilaktinę pėdų priežiūrą. Kepenų pažeidimas Klinikinių tyrimų metu gauta pranešimų apie empagliflozino sukeliamo kepenų pažeidimo atvejus. Priežastinis ryšys tarp empagliflozino ir kepenų pažeidimo nebuvo nustatytas. Padidėjęs hematokritas Gydant empagliflozinu metu pastebėtas hematokrito padidėjimas (žr. 4.8 skyrių). Pacientus, kurių hematokritas labai padidėjęs, reikia stebėti ir ištirti, ar nėra gretutinės hematologinės ligos. Lėtinė inkstų liga Gydymo empagliflozinu patirties sukaupta gydant cukriniu diabetu sergančius pacientus, kuriems yra lėtine inkstų liga (aGFG ≥ 30 ml/min./1,73 m2), tiek esant arba nesant albuminurijai. Pacientams, kuriems yra albuminurija, gydymas empagliflozinu gali būtipalankesnis. Šlapimo laboratoriniai tyrimai Dėl vaistinio preparato veikimo mechanizmo Mempoglyn vartojančių pacientų šlapimo tyrimas dėl gliukozės bus teigiamas. Poveikis 1,5-anhidrogliucitolio (1,5-AG) laboratorinio tyrimo rezultatui Glikemijos kontrolės stebėjimas naudojant 1,5-AG laboratorinį tyrimą nerekomenduojamas, nes 1,5-AG matavimai yra nepatikimi vertinant SGLT2 inhibitorius vartojančių pacientų glikemijos kontrolę . Glikemijos kontrolę patartina stebėti kitais metodais. Vitaminas B12 Metforminas gali sumažinti vitamino B12 koncentraciją. Vitamino B12 koncentracijos sumažėjimo rizika didėja didėjant metformino dozei, ilgėjant gydymo trukmei ir (arba) pacientams, kuriems yra vitamino B12 stoką sukeliančių rizikos veiksnių. Įtarus vitamino B12 stoką (pvz., anemiją arba neuropatiją), reikia stebėti vitamino B12 koncentraciją serume. Pacientams, kuriems yra vitamino B12 stokos rizikos veiksnių, gali reikėti periodiškai tikrinti vitamino B12 koncentraciją. Gydymą metforminu reikia tęsti tol, kol jis toleruojamas ir nėra kontraindikacijų, kartu taikant tinkamą korekcinį vitamino B12 stokos gydymą, vadovaujantis galiojančiomis klinikinėmis gairėmis. Vaikų populiacija Tyrimo DINAMO (žr. 5.1 skyrių) metu, bendrieji saugumo duomenys vaikams ir paaugliams buvo panašūs į žinomus saugumo duomenis, stebėtus suaugusiems pacientams, ir reikšmingų skirtumų, vertinant augimą arba atsižvelgiant į lytinį brendimą, placebo ir empagliflozino grupėse po 26 gydymo savaičių, nenustatyta. Vienerių metų trukmės kontroliuojamais klinikiniais tyrimais metformino poveikio augimui ir brendimui nestebėta, tačiau ilgalaikių duomenų šiems konkretiems aspektams įvertinti nėra. Todėl metforminu gydant vaikus, ypač vaikus, kurie dar lytiškai nesubrendę, patartina atidžiai stebėti metformino poveikį šiems parametrams. Vaikai nuo 10 iki 12 metų Atliekant metformino tyrimus, tik 15 pacientų, kurių amžius nuo 10 iki 12 metų, buvo įtraukti į kontroliuojamus klinikinius tyrimus su vaikais ir paaugliais. Tyrime DINAMO dalyvavo 157 pacientai, iš kurių 91% vartojo metforminą kaip foninį gydymą; 25 iš šių pacientų buvo 10 -12 metų. Nors metformino veiksmingumas ir saugumas šiems vaikams nesiskyrė nuo veiksmingumo ir saugumo, nustatytų vyresniems vaikams ir paaugliams, skiriant vaistą 10–12 metų vaikams rekomenduojama laikytis ypatingo atsargumo.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausiai pastebėtos nepageidaujamos reakcijos klinikiniuose tyrimuose buvo hipoglikemija (derinant su insulinu ir / ar sulfonilkarbamido deriniu) ir virškinimo trakto simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir apetito netekimas). Klinikinių tyrimų metu papildomų nepageidaujamų reakcijų , empagliflozino pridėjus prie metformino, nebuvo pastebėta, palyginti su atskirų komponentų nepageidaujamu poveikiu. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: Labai dažnas (≥ 1/10) Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) Labai retas (< 1/10 000) Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 2 lentelė: Nepageidaujamų reakcijų (pagal MedDRA), nustatytų placebu kontroliuojamų tyrimų metu ir po vaistinio preparato registracijos, lentelė Organų sistemų klasė | Labia dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas Infekcijos ir infestacijos | | Makšties kandidozė, vulvovaginitas, balanitas ir kitokia lyties organų infekcinė liga1, 2 Šlapimo takų infekcinė liga (įskaitant pielonefritą ir urosepsį)1, 2 | | Tarpvietės nekrozuojantis fascitas (Furnjė gangrena)a | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglike-mija (kai kartu buvo vartojamas sulfonilkar-bamido darinys arba insulinas)1 | Troškulys2 Vitamino B12 sumažėjimas / stoka3, a | | Diabetinė ketoacidozėa | Pieno rūgšties acidozė3 , 4 Nervų sistemos sutrikimai | | Skonio sutrikimas3 | | | Kraujagyslių sutrikimai | | | Hipovolemija1,2,d | | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto simptomai3,4 | Vidurių užkietėjimas | | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | | Nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų duomenys3 Hepatitas3 Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Niežulys (generalizuotas) 2,3 Išbėrimas | Dilgėlinė Angioneurozinė edema | | Eritema3 Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Padažnėjęs šlapinimasis1, 2 | Dizurija2 | | Kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas. Tyrimai | | Padidėjusi lipidų koncentracija kraujo serume2,b | Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje / sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis2,c | | 1 Papildoma informacija pateikta toliau esančiuose poskyriuose 2 Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos taikant monoterapiją empagliflozinu 3 Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos taikant monoterapiją metforminu 4 Virškinimo trakto simptomai, pvz., pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir apetito netekimas, dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje ir daugumoje atvejų praeina savaime. a Žr. 4.4 skyrių b Vartojant 10 mg ir 25 mg empagliflozino, palyginti su placebu, vidutinis procentinis padidėjimas nuo pradinių verčių buvo toks: bendro cholesterolio atitinkamai 5,0 % ir 5,2 %, palyginti su 3,7 %; DTL cholesterolio atitinkamai 4,6 % ir 2,7 %, palyginti su -0,5 %; MTL cholesterolio atitinkamai 9,1 % ir 8,7 %, palyginti su 7,8 %; trigliceridų atitinkamai 5,4 % ir 10,8 %, palyginti su 12,1 %. c Vidutiniai hematokrito pokyčiai nuo pradinių verčių buvo atitinkamai 3,6 % ir 4,0 % vartojant 10 mg ir 25 mg empagliflozino, lyginant su 0 % vartojant placebą. EMPA-REG OUTCOME tyrime hematokrito vertės grįžo į pradines praėjus 30 dienų tolesnio stebėjimo laikotarpiui po gydymo nutraukimo. d Empagliflozino tyrimų su širdies nepakankamumu sergančiais pacientais (kurių pusė sirgo 2 tipo cukriniu diabetu) jungtiniai duomenys parodė didesnį hipovolemijos dažnį („labai dažnas“: 11,4 % vartojant empaglifloziną, palyginti su 9,7 % placebo grupėje). Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Hipoglikemija Hipoglikemijos dažnis atitinkamuose tyrimuose priklausė nuo foninio gydymo ir buvo panašus vartojant empaglifloziną arba placebo kaip papildomą gydymą prie metformino, papildomą gydymą prie linagliptino ir metformino, taip pat vartojant empagliflozino ir metformino derinį anksčiau vaistų nevartojusiems pacientams (lyginant su gydymu atskirais empagliflozino ir metformino komponentais) bei taikant papildomą gydymą prie standartinės priežiūros terapijos. Pastebėtas dažnio padidėjimas, vartojant empaglifloziną, kai buvo skiriamas papildomai prie metformino ir sulfonilkarbamido darinio (10 mg empagliflozino: 16,1 %, 25 mg empagliflozino: 11,5 %, placebas: 8,4 %), arba papildomai prie metformino ir insulino (10 mg empagliflozino: 31,3 %, 25 mg empagliflozino: 36,2 %, placebas: 34,7 %). Sunki hipoglikemija (atvejai, reikalaujantys medicininės pagalbos) Bendras sunkios hipoglikemijos dažnis buvo nedidelis (< 1 % pacientų) ir panašus vartojusiems empaglifloziną ar placebą kaip papildomą gydymą prie metformino, taip pat vartojant empagliflozino ir metformino derinį anksčiau vaistų nevartojusiems pacientams (lyginant su gydymu atskirais komponentais) bei taikant papildomą gydymą prie standartinės priežiūros terapijos. Sunkūs hipoglikemijos reiškiniai pasireiškė 0,5 %, 0 % ir 0,5 % pacientų, vartojusiems 10 mg empagliflozino, 25 mg empagliflozino ir placebo, kai vaistas buvo skiriamas papildomai prie metformino ir insulino. Sunki hipoglikemija nepasireiškė nė vienam pacientui, vartojusiam derinį su metforminu ir sulfonilkarbamido dariniu ir papildomai prie linagliptino ir metformino. Šlapimo takų infekcinės ligos Bendras šlapimo takų infekcinių ligų, kaip nepageidaujamų reiškinių, dažnis pacientams, vartojusiems 10 mg empagliflozino dozę, buvo didesnis (8,8 %), negu vartojusiems 25 mg empagliflozino dozę (6,6 %) ar placebą (7,8 %). Kaip ir placebo atveju, šlapimo takų infekcinė liga dažniau pasireiškė tiems empaglifloziną vartojantiems pacientams, kurie anksčiau sirgo lėtinėmis ar recidyvuojančiomis šlapimo takų infekcinėmis ligomis. Empaglifloziną ar placebą vartojusių pacientų šlapimo takų infekcinių ligų sunkumas (t.y. lengvos, vidutinio sunkumo, sunkios) buvo panašus. Moterims vartojusioms 10 mg, bet ne 25 mg empagliflozino dozę, palyginti su vartojusiomis placebą, šlapimo takų infekcinių ligų dažnis buvo didesnis. Šlapimo takų infekcinių ligų dažnis pacientų vyrų grupėje buvo mažas ir proporcingas visose gydomose grupėse. Makšties kandidozė, vulvovaginitas, balanitas ir kitokios lyties organų infekcinės ligos Makšties kandidozė, vulvovaginitas, balanitas ir kitokios lyties organų infekcinės ligos buvo dažnesnės metforminu gydomiems pacientams, kurie vartojo 10 mg empagliflozino dozę (4 %) ar 25 mg empagliflozino dozę (3,9 %), palyginti su vartojusiais placebą (1,3 %), ir empagliflozino vartojusioms moterims buvo dažnesnės, palyginti su vartojusiomis placebo. Pacientams vyrams dažnio skirtumas buvo mažesnis. Lyties organų infekcinės ligos buvo lengvos ar vidutinio sunkumo, sunkių nebuvo. Kartu su lyties organų infekcinėmis ligomis pranešta apie fimozės / įgytos fimozės atvejus ir kai kuriais atvejais reikėjo atlikti apipjaustymą. Padažnėjęs šlapinimasis Kaip buvo tikėtasi pagal veikimo mechanizmą, padažnėjęs šlapinimasis (vertintas pagal PT tyrimą, įskaitant poliakiuriją, poliuriją ir nikturiją) buvo dažnesnis tiems metforminu gydomiems pacientams, kurie vartojo 10 mg empagliflozino dozę (3 %) ar 25 mg empagliflozino dozę (2,9 %), palyginti su vartojusiais placebą, skiriant vaistą papildomai prie metformino terapijos (1,4 %). Padažnėjęs šlapinimasis daugiausia buvo nedidelio ar vidutinio stiprumo. Nikturijos dažnis placebą ir empaglifloziną vartojusiems pacientams buvo panašus (< 1 %). Hipovolemija Bendras hipovolemijos dažnis (įskaitant iš anksto apibrėžtus terminus: kraujospūdžio sumažėjimą (matuojant ambulatorijoje), sistolinio kraujospūdžio sumažėjimą, dehidrataciją, hipotenziją, hipovolemiją, ortostatinę hipotenziją ir apalpimą) buvo nedidelis metforminu gydomiems pacientams, kurie vartojo empaglifloziną (10 mg empagliflozino dozę: 0,6 %, 25 mg empagliflozino dozę: 0,3 %) ir kurie vartojo placebą (0,1 %). Empagliflozino poveikis gliukozės išskyrimui su šlapimu yra susijęs su osmosine diureze, kuri gali paveikti hidratacijos būklę 75 metų ir vyresniems pacientams. 75 metų ir vyresnių pacientų grupėje hipovolemija pasireiškė vienam pacientui, vartojusiam 25 mg empagliflozino dozę papildomai prie metformino terapijos. Kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas / glomerulų filtracijos greičio sumažėjimas Bendras pacientų, kuriems buvo padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje ir sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis, dažnis vartojant empaglifloziną arba placebopapildomai pridėtą prie metformino buvo panašus (padidėjęs kreatinino kiekis: vartojusiems empagliflozino 10 mg – 0,5 %, vartojusiems empagliflozino 25 mg – 0,1 %, vartojusiems placebą – 0,4 %; sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis: vartojusiems empagliflozino 10 mg – 0,1 %, vartojusiems empagliflozino 25 mg – 0 %, vartojusiems placebą – 0,2 %). Pradinis kreatinino kiekio padidėjimas ir pradinis apskaičiuoto glomerulų filtracijos greičio sumažėjimas pacientams, gydytiems empagliflozinu papildomai pridėtu prie metformino terapijos, tęsiant gydymą paprastai buvo laikinas arba grįždavo į normą nutraukus gydymą. EMPA-REG OUTCOME tyrime empagliflozinu gydytiems pacientams iš pradžių aGFG taip pat sumažėdavo (vidurkis: 3 ml/min / 1,73 m2). Paskui, tęsiant gydymą, aGFG išlikdavo pastovus. Nutraukus gydymą pradinė vidutinė aGFG vertė atsistatydavo, todėl galima daryti prielaidą, kad šiems inkstų funkcijos pokyčiams įtakos gali turėti ūminiai hemodinamikos pokyčiai. Vaikų populiacija Atliekant DINAMO tyrimą, gydyti 157 vaikai, kurių amžius 10 metų ir vyresni, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu; iš jų 52 pacientai vartojo empaglifloziną, 52 – linagliptiną, o 53 – placebą (žr. 5.1 skyrių). Placebu kontroliuojamos fazės metu dažniausiai pasitaikiusi nepageidaujama reakcija į vaistinį preparatą buvo hipoglikemija (10 mg ir 25 mg empagliflozino jungtiniai duomenys: 23,1 %, placebas: 9,4 %). Nė vienas atvejis nebuvo sunkus ar reikalaujantis medicininio gydymo. Iš esmės, vaikams nustatyti saugumo duomenys buvo panašūs į 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusiųjų saugumo duomenis. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.